Legislator Case Law & Legislation
2022-06-22 Nr. AB-16876-4-52-3-00187-2022-6 AI generated

2022-06-22 Nr. AB-16876-4-52-3-00187-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2022-06-22 Nr. AB-16876-4-52-3-00187-2022-6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

dalyvaujant pareiškėjui (duomenys neskelbtini) piliečiui Y. F. F., jo atstovui advokatui R. J., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio Y. F. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. balandžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio Y. F. F. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2022-06-22 Nr. AB-16876-4-52-3-00187-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: F. F., jo atstovui advokatui R. J., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio Y. F. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. balandžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio Y. F. F. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A-3057-624/2022

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00187-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aleno Piesliako ir Mildos Vainienės,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjui (duomenys neskelbtini) piliečiui Y. F. F., jo atstovui advokatui R. J.,

vertėjai N. G.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio Y. F. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. balandžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio Y. F. F. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis Y. F. F. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2022 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. 22S7644 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl pareiškėjo laikino apgyvendinimo ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT), netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Sprendimas motyvuotas tuo, jog pareiškėjas (prieglobsčio prašytojas) nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų atstovais. Pareiškėjas teigė, kad jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, jis bendradarbiavo su pareigūnais, nesiekė pasišalinti, nedarė jokių pažeidimų, todėl pareiškėjui gali būti pritaikyta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė. Tokiu būdu būtų užtikrintas pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje ir tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jam laisvai judėti.

3. Pareiškėjas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad jis nori gauti prieglobstį Lietuvoje, kad galėdamas laisvai judėti, pradėtų mokytis, dirbti, galėtų greičiau integruotis į visuomenę.

4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje ir sulaikytas pareigūnų pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, priėmė sprendimą jo nesuteikti. Minėtas sprendimas apskųstas, skundas dar neišnagrinėtas. Sprendimo priėmimo metu nustatyta, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė vėliau, kai jau buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Pareiškėjas su savimi neturėjo jokio dokumento, patvirtinančio jo tapatybę, nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais, skirtingais prašymo tyrimo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją, tuo siekdamas klaidinti pareigūnus ir vilkinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Tai atsakovas vertino kaip pagrindą, kad pareiškėjas gali pasislėpti ir bandyti išvykti į kitą Europos Sąjungos šalį. Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę, kadangi pareiškėjas nėra sulaikytas. Pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.

II. 6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2022 m. balandžio 29 d. sprendimu pareiškėjo Y. F. F. skundą atmetė.

7. Teismas vadovavosi Įstatymo 1408 straipsnio 5–6 dalimis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2022 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1587-575/2022) dėl pareiškėjui taikomos priemonės atitikties ne sulaikymui Įstatymo 113 straipsnio prasme, bet Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytai alternatyviai sulaikymui priemonei – apgyvendinimui VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nori laisvai judėti, kad galėtų greičiau integruotis į visuomenę, tačiau sprendė, jog tai nesudaro pagrindo pareiškėjui netaikyti judėjimo laisvės apribojimų. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui Sprendimu taikomas laikinas apgyvendinimas, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra tinkama ir proporcinga priemonė, siekiamiems tikslams.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pereidamas pėsčiomis Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Pareiškėjas nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, todėl yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti ir bandyti išvykti į kitą Europos Sąjungos šalį. Teismas pažymėjo, jog galutinis sprendimas dėl pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį dar nepriimtas, jo atvykimo motyvai nėra išaiškinti, todėl byloje nėra pagrindo spręsti, kad, paskyrus pareiškėjui prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų pasiekti Įstatymo numatyti tikslai – operatyviai ir tinkamai išspręsti užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą, nes, atsižvelgiant į pareiškėjo atvykimo aplinkybes, galima išvada, kad pareiškėjas, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę.

10. Teismas pareiškėjo skunde nurodytų teiginių, kad pareiškėjas nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, pateikia duomenis apie save, nelaikė išimtiniais ir sprendė, jog jie nesudaro pagrindo paskirti pareiškėjo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė kitų duomenų, kurie sudarytų pagrindą taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę.

III. 11. Pareiškėjas Y. F. F. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. balandžio 29 d. sprendimo dalį, t. y. sutrumpinti pareiškėjo apgyvendinimo terminą ir / arba netaikyti judėjimo apribojimo.

12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad apgyvendinimo termino pratęsimas, suvaržant judėjimo laisvę, prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsniui, yra neproporcinga sankcija, kuri tapati sulaikymui ir pažeidžia esmines žmogaus teises. Nesuteikiant pareiškėjui teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje yra pažeidžiamos jo teisės, susijusios su sveikatos priežiūra – pareiškėjas neturi galimybės kreiptis į pasirinktą gydytoją, nepagrįstai ribojama jo teisė į buitinį aprūpinimą – pareiškėjas neturi judėjimo laisvės ir neturi galimybės įsigyti reikiamų buities prekių, negali susirasti darbo ir tokiu būdu išspręsti savo užimtumo problemą bei pagerinti materialinį aprūpinimą. Sulaikymas, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką, yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Pareiškėjas vadovaujasi Įstatymo 112 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo.

13. Pareiškėjas teigia, kad pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja, siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.), arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Pareiškėjo atveju nėra Įstatyme nurodytų išimčių, kada jo sulaikymas galėtų būti pratęsiamas. Teismas turėjo atsižvelgti į šį imperatyvų terminą ir netaikyti apgyvendinimo pratęsimo be teisės laisvai judėti (netaikyti sulaikymo pratęsimo), kuris yra griežčiausia priemonė, labiausiai ribojanti asmens laisvę. Pareiškėjo įsitikinimu, apgyvendinimo termino sutrumpinimas ir judėjimo apribojimų netaikymas yra proporcinga priemonė, kuri atitiktų tiek VSAT, tiek Migracijos departamento, tiek pareiškėjo interesus.

14. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas taip pat prašo bylą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.

15. Atsakovas pakartoja atsiliepimo, teikto teismui, argumentus, susijusius su aktualiu bylai teisiniu reglamentavimu (taikomas Įstatymo X2 skyriuje nustatytas reguliavimas, Įstatymo 1408 str. 3, 5, 6 d., Įstatymo 113 str. 5 d. 1 p.), pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybėmis (neteisėtai, asmenų grupėje pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas pareigūnų, neturėjo kelionės dokumento, jo vėliau nepateikė) ir akcentuoja, jog Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 12 d. sprendimas Nr. 21S48301 nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio nėra įsiteisėjęs. Atsakovas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2493-381/2022 ir pažymi, kad pareiškėjas nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, skirtingais prieglobsčio prašymo tyrimo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją, tokiu būdu siekdamas klaidinti pareigūnus ir vilkinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesą. Pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, nenustatyta realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį. Atsakovas, atsižvelgęs į tai, kad buvo nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjas gali pasislėpti, pagrįstai priėmė Sprendimą apgyvendinti pareiškėją laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.

16. Atsakovas teigia, kad dėl pareiškėjo nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, todėl nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę. Kadangi tyrimo metu Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas nustatytas nebuvo, dėl pareiškėjo priimtas sprendimas jį įleisti ir apgyvendinti, vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis. Atsakovas vadovaujasi Įstatymo 115 straipsnio 1 dalimi ir nurodo, kad pareiškėjas iš savo kilmės valstybės teisėtai atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Ši nustatyta faktinė aplinkybė suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjui pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Migracijos departamento Sprendimo dalies, kuria pareiškėjas Y. F. F. 6 mėnesiams apgyvendintas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

18. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5, 6, 9 dalimis, atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, padaręs išvadą, kad pareiškėjui taikomas laikinas apgyvendinimas, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra tinkama ir proporcinga priemonė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka.

19. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d., Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nėra atšaukta, todėl nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos taikomos galiojančios redakcijos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos.

20. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

21. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

22. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas Įstatymo 1408 straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje Įstatymo 1408 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas MIGRIS buvo užregistruotas 2021 m. rugsėjo 15 d. Pareiškėjo apklausa atlikta 2021 m. lapkričio 29 d., galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, kurioje Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 12 d. priimtu sprendimu prieglobstis nesuteiktas, nėra priimtas, taigi pareiškėjas yra prieglobsčio prašytojas Įstatymo 2 straipsnio 20 dalies prasme. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5, 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalimi, 2022 m. kovo 7 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti pareiškėją Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje VSAT Pabradės Užsieniečių registracijos centre, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Priimant Sprendimą, atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.), (Įstatymo 113 str. 5 d. 1 p.) ir prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su pareigūnais (Įstatymo 113 str. 5 d. 10 p.), todėl Migracijos departamentas vertino, jog yra pagrindo manyti, kad pareiškėjas gali pasislėpti ir bandyti išvykti į kitą Europos Sąjungos šalį.

24. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad skundžiamo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. balandžio 29 d. sprendimo priėmimo metu galutinis sprendimas pareiškėjo prieglobsčio byloje, kurioje jo prašymas suteikti prieglobstį, kaip matyti iš Migracijos departamento sprendimo, grindžiamas iš esmės jo paaiškinimais, dokumentais ir duomenimis, kurių pagrįstumą ir tikrumą Migracijos departamentas argumentuotai kvestionuoja, ir vieša informacija apie kilmės šalį, nebuvo priimtas, konstatuoja, kad, siekiant tinkamai išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, pareiškėjo dalyvavimas teismo, kuriam skundžia šį sprendimą, posėdyje yra būtinas. Pareiškėjas neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių, kitų ryšių su Lietuvos Respublika, dėl ko buvo pagrindas daryti išvadą, jog, apgyvendinus pareiškėją VSAT Pabradės Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, gali būti nepasiekti Įstatyme numatyti tikslai, kurių siekiama parenkant priemones, reglamentuojančias prieglobsčio prašytojų judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, taip pat į aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju vis dar egzistuoja ir Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyti veiksniai, teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamu atveju nebuvo ir šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjo, prieglobsčio prašytojo, apgyvendinimas laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam laisvės judėti Lietuvos Respublikoje, nėra tinkama, t. y. neproporcingai griežta, priemonė.

25. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo prašymo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjui paskirtas apgyvendinimo režimas vertintinas kaip savo esme atitinkantis alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p.). Byloje nustatytos faktinės aplinkybės vertintinos kaip pakankamos konstatuoti, jog, pritaikius pareiškėjo prašomą švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, kyla rizika, kad nebus pasiekti Įstatymo keliami tikslai. Pažymėtina, kad ginčijamu Migracijos departamentas 2022 m. kovo 7 d. Sprendimu taikoma priemonė yra apribota ne tik jame nurodytu terminu (6 mėnesiai nuo jo priėmimo), bet ir įvykiu – galutinio sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimu, nuo kada atsiranda pareiga peržiūrėti pareiškėjo apgyvendinimo klausimą (Įstatymo 1408 str. 7 d.).

26. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundas dėl dalies Migracijos departamento Sprendimo panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės, numatytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte, taikymo, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinio skundo nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio Y. F. F. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Alenas Piesliakas

Milda Vainienė