3d8646fd-eb90-42bf-b8a5-a87ff06c3aa6 · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-189-402/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01226-2018-6 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 3 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant JÅ«ratei Žvinklei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K. N. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 1456,62 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l.

2) nurodė, jog laikotarpiu nuo 2016-06-11 iki 2015-10-30 buvo laikomas Alytaus pataisos namų uždaroje zonoje netinkamomis, kankinančiomis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis. PaaiÅ¡kino, kad minėtu laikotarpiu buvo laikomas ankÅ¡tose kamerų tipo patalpose, kur jam nebuvo užtikrinta minimali teisės aktais reglamentuota gyvenamojo ploto norma, trÅ«ko oro, nebuvo tinkamos ventiliacijos. Nurodė, kad nėra koplyčios ir nebuvo galimybės žiÅ«rėti televizorių, nors draumės grupėje viskas priklauso.

Dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų - neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų, patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinius skausmus, nepatogumus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ . Atsakovės atstovas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime (b. l. 10-13) pažymėjo, kad dėl laikymo sÄ lygų nuo 2015-06-11 iki 2015-10-30 baudos izoliatoriaus 2 ir 3 kamerose pareiÅ¡kėjas jau yra pateikęs skundÄ Kauno apygardos administraciniam teismui dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (dėl laikymo sÄ lygų uždaros zonos kamerose) administracinėje byloje Nr. 1-1673-644/2017, Proc.

Nr. 3-62-3-00686-2017-4. PareiÅ¡kėjas atlikinėjo nuobaudas baudos izoliatoriuje, todėl negalėjo lankytis nuteistųjų koplyčioje, tačiau pataisos namų administracija buvo ir iki Å¡iol yra sudariusi sÄ lygas dvasininkams lankyti nuteistuosius uždaroje zonoje, kurie atlieka nuobaudas baudos izoliatoriuje ar kamerų tipo patalpose. BÅ«tent esant nuteistojo raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui, jų priėmimas vyksta kiekvienos savaitės Å¡eÅ¡tadieniais 15.00- 17.00 val. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d.

įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8. punkte nurodyta, kad kiekvienam būriui turi būti įrengiamas laisvalaikio kambarys. Būtent, kad poilsio kambarys turi būti įrengtas nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei gyvenamuosiuose korpusuose, tačiau ne baudos izoliatoriuose ar kamerų tipo patalpose (uždarojoje zonoje). Mano, kad pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, jis konkrečiai neįvardijo atsakovo kaltės ir priežastinio ryšio.

PareiÅ¡kėjas nenurodė, kuo yra grindžiamas praÅ¡omos priteisti žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas. Skundas dalyje netenkintinas, dalyje byla nutrauktina. PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę netinkamomis sÄ lygomis Alytaus pataisos namuose (toliau tekste – ir Alytaus PN) laikotarpiu nuo 2015-06-11 iki 2015-10-30. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Kauno apygardos administraciniame teisme iÅ¡nagrinėta administracinė byla Nr. I-1673-644/2017 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00686-2017-4) pagal pareiÅ¡kėjo K.

N. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo laikotarpyje nuo 2014-04-20 iki 2015-10-30. Sprendimas įsiteisėjęs. IÅ¡nagrinėtoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas savo reikalavimÄ iÅ¡ esmės grindė tuo, kad Alytaus pataisos namų kamerų tipo patalpose buvo pažeista minimali teisės aktais reglamentuota gyvenamojo ploto norma, neužtikrintas tinkamas vėdinimas laikotarpiu nuo 2014-04-20 iki 2015-10-30. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylÄ jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Atsižvelgiant į tai, kad ginčas dėl to, kad Alytaus pataisos namų kamerų tipo patalpose buvo pažeista minimali teisės aktais reglamentuota gyvenamojo ploto norma, neužtikrintas tinkamas vėdinimas laikotarpiu nuo 2015-06-11 iki 2015-10-30, yra tarp tų pačių šalių, ginčo dalykas bei pagrindas sutampa, nagrinėjamoje byloje ir kitoje išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-1673-644/2017, todėl teismas sprendžia, kad byla, dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl pažeistos kamerų tipo patalpose minimalios teisės aktais reglamentuotos gyvenamojo ploto normos, neužtikrinto tinkamo vėdinimo laikotarpiu nuo 2015-06-11 iki 2015-10-30, nutrauktina.

Teismas Å¡ioje byloje vertina neturtinės žalos atlyginimÄ dėl kitų pareiÅ¡kėjo nurodytų netinkamų sÄ lygų Alytaus pataisos namuose laikotarpiu nuo 2015-06-11 iki 2015-10-30, t. y. dėl neužtikrintos galimybės nueiti į koplyčiÄ ir žiÅ«rėti televizorių. Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Alytaus pataisos namai arba jo pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.

Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., LVAT 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus ABTÄ® 24 str. 2 d. 6 p., 25 str., 56 str. 4 d., 68 str.).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. PareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje Hirst prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K.

H. C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ Ä¯prastam asmens gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje Dickson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04). Nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas atlikinėjo nuobaudas kamerų tipo patalpose ir baudos izoliatoriuje (b. l. 16). Nuteistųjų laikymo sÄ lygos kamerų tipo patalpose nustatytos Bausmių vykduymo kodekso (toliau – ir BVK) 145 straipsnyje.

Kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems, atliekantiems Å¡io Kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytÄ nuobaudÄ , nustatomas režimas, atitinkantis Å¡io Kodekso 86 straipsnyje nurodytas drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo kalėjime sÄ lygas (BVK 145 str. 2 d.). Kamerų tipo patalpose nuteistieji laikomi rakinamose kamerose (BVK 145 str. 4 d.). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16–17 punktuose numatyti kamerų įrengimo reikalavimai, tačiau juose nėra nustatyto reikalavimo įrengti atskirÄ patalpÄ religinėms apeigoms atlikti.

Teisė atlikti religines apeigas yra nuteistųjų specialioji teisė, įtvirtinta BVK 106 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę atliekantys tikintys nuteistieji turi teisę dienotvarkėje numatyto laisvalaikio metu pataisos įstaigose vieni arba kartu su kitais nuteistaisiais atlikti religines apeigas. 3 dalyje nustatyta, kad tikinčių nuteistųjų grupiniu pageidavimu, suderinus su pataisos įstaigos administracija, religinėms apeigoms atlikti gali bÅ«ti pakviestas dvasininkas. 4 dalyje nustatyta, kad religinių apeigų atlikimo pataisos įstaigoje tvarkÄ nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 184 punkte nustatyta, kad, atsižvelgiant į kiekvieno nuteistojo religinius, dvasinius ir moralinius poreikius, turi bÅ«ti leidžiama dalyvauti pamaldose arba susirinkimuose, vykstančiuose pataisos įstaigoje, ir turėti tam reikalingas knygas ir literatÅ«rÄ . Pagal 185 punktÄ religinėms apeigoms atlikti pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į dvasininkų rekomendacijas, įrengia atitinkamas patalpas. Pagal 186 punktÄ pataisos įstaigose turi teisę lankytis visų konfesijų dvasininkai.

Dvasininkai nuteistuosius gali lankyti suderintu su pataisos įstaigos administracija laiku. Kaip matyti iÅ¡ nurodytų teisės aktų nuostatų nuteistieji turi teisę dalyvauti religinėse apeigose, o patalpos Å¡ioms apeigoms atlikti įrengiamos atsižvelgiant į dvasininkų rekomendacijas. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas atlikinėjo nuobaudas baudos izoliatoriuje, todėl negalėjo lankytis nuteistųjų koplyčioje, tačiau pataisos namų administracija buvo ir iki Å¡iol yra sudariusi sÄ lygas dvasininkams lankyti nuteistuosius uždaroje zonoje, kurie atlieka nuobaudas baudos izoliatoriuje ar kamerų tipo patalpose.

BÅ«tent esant nuteistojo raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui, jų priėmimas vyksta kiekvienos savaitės Å¡eÅ¡tadieniais 15.00- 17.00 val. PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kad kreipėsi į Alytaus PN administracijÄ su praÅ¡ymu suteikti galimybę dalyvauti religinėse apeigose ar pasikalbėti su dvasininku, atsakovės atstovas duomenų apie tokius pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus taip pat nepateikė. Pažymėtina, kad atlikti religines apeigas yra nuteistųjų teisė, bet ne pareiga, todėl bÅ«tent nuteistasis turi iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ pasinaudoti Å¡ia savo teise.

Kadangi proceso Å¡alys nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas aktyviai bÅ«tų siekęs dalyvauti religinėse apeigose, o Alytaus PN tokios galimybės nesuteikė, nėra pagrindo konstatuoti, kad Alytaus PN pareiÅ¡kėjo atžvilgiu atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. IÅ¡ byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas nuolat darė pažeidimus, už kuriuos buvo paskirtos nuobaudos – buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas savo neteisėtais veiksmais susikÅ«rė sau tokias sÄ lygas, dėl kurių galimai patyrė tam tikrų nepatogumų.

Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir, remdamasis nurodytomis teisės aktų nuostatomis, daro iÅ¡vadÄ , kad Alytaus PN ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjo teisės atlikti religines apeigas nepažeidė, t. y. neatliko neteisėtų veiksmų, o tai yra viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, todėl pareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas teigia, kad atlikdamas nuobaudÄ baudos izoliatoriuje turėjo teisę žiÅ«rėti televizorių įrengtame laisvalaikio kambaryje, tačiau Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d.

įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8. punkte nurodyta, kad kiekvienam bÅ«riui turi bÅ«ti įrengiamas laisvalaikio kambarys. BÅ«tent, kad poilsio kambarys turi bÅ«ti įrengtas nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei gyvenamuosiuose korpusuose, tačiau ne baudos izoliatoriuose ar kamerų tipo patalpose (uždarojoje zonoje). Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuteistiesiems, iÅ¡skyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sÄ lygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmeninėse sÄ skaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais.

Kadangi pareiÅ¡kėjas, kaip nustatyta byloje, nuobaudas atliko kamerų tipo patalpose, teisės aktuose teisė naudotis televizoriumi jam nėra numatyta. Pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnį turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).

Ä®vertinus byloje esančius duomenis, spręstina, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė Alytaus PN pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, iÅ¡ kurių gali bÅ«ti kildinama neturtinė žala. Nenustačius Alytaus PN pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka bÅ«tinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktÄ (pasekmes kilusias pareiÅ¡kėjo emocinei bÅ«klei) bei priežastinį ryšį tarp neteistų pareigÅ«nų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo vieÅ¡oji atsakomybė negalima, todėl pareiÅ¡kėjo skundas netenkinamas (ABTÄ® 57 str., 88 str. 1 p.). Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 2 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo K. N. bylÄ dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl pažeistos kamerų tipo patalpose minimalios teisės aktais reglamentuotos gyvenamojo ploto normos, neužtikrinto tinkamo vėdinimo laikotarpiu nuo 2015-06-11 iki 2015-10-30, nutraukti. Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Apeliaciniai skundai raÅ¡tu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis paduodami per teismÄ , kurio sprendimas yra skundžiamas. Teisėja Natalja Zelionkienė