2020-08-19 Nr. AB-15282-3-61-3-00314-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-477-602/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00314-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. rugpjūčio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. (A. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. S. (A. S.) 2020 m. sausio 30 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2019 m. lapkričio 29 d. raštą Nr. RNA-29932; 2) panaikinti VMI 2019 m. rugpjūčio 16 d. raštą Nr. RNA-20462; 3) skirti antstolei Editai Miklušienei baudą už netinkamą pareigų vykdymą; 4) priteisti pareiškėjui iš antstolės Editos Miklušienės 332,30 Eur žalos atlyginimą.

Pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) numatytus skundui keliamus reikalavimus, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 7 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti t. y. 2020 m. vasario 18 d. pateikti prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, kartu nurodant skundo padavimo praleidimo priežastis bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus (įskaitant įrodymus apie skundžiamų raštų įteikimo datą); pašalinti kitus nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus skundo trūkumus.

Pirmosios instancijos teisme 2020 m. vasario 21 d. gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriame jis suformulavo tuos pačius reikalavimus kaip ir 2020 m. sausio 30 d. teismui pateiktame skunde. Pareiškėjas, šalindamas teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartyje nustatytus trūkumus, patikslintame skunde nurodė atsakovą – VMI ir pateikė dokumentą, patvirtinantį 30 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą. Patikslintame skunde pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su teismo siūlymu pateikti prašymą atnaujinti skundo padavimo dėl VMI raštų panaikinimo terminą, kadangi, jo manymu, jis pateikė skundą nepraleidęs šio termino.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 28 d. nutartimi laikė pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti VMI 2019 m. lapkričio 29 d. raštą Nr. RNA-29932 ir 2019 m. rugpjūčio 16 d. raštą Nr. RNA-20462 nepaduoda, o kitą skundo dalį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną administracinių teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teisme 2020 m. kovo 26 d. gautas pareiškėjo prašymas, kuriame jis nurodė, kad 2020 m. kovo 13 d. paruošė atskirąjį skundą dėl teismo 2020 m. vasario 28 d. nutarties, kurį dėl jo ligos į teismą nuvežė jo sutuoktinė. Kadangi teismą rado užrakintą, skundą išsiuntė registruotu laišku, tačiau per klaidą jį išsiuntė ne teismui, o VMI. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes pareiškėjas prašė priimti jo atskirąjį skundą, kaip išsiųstą nepraleidus įstatyme nustatyto termino.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 31 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2020 m. balandžio 16 d. atskirojo skundo trūkumams pašalinti.

Pirmosios instancijos teisme 2020 m. balandžio 20 d. gautas pareiškėjo atskirasis skundas, kuriame jis prašė panaikinti teismo 2020 m. vasario 28 d. ir 2020 m. kovo 31 d. nutartis ir perduoti jo skundą nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi pareiškėjo atskirojo skundo dalį dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 28 d. nutarties panaikinimo laikė nepaduota, o atskirojo skundo dalį dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nutarties panaikinimo atsisakė priimti.

Pirmosios instancijos teisme 2020 m. gegužės 7 d. gautas pareiškėjo atskirasis skundas, kuriame pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 16 d., 2020 m. kovo 31 d. ir 2020 m. kovo 28 d. nutartis bei perduoti administracinę bylą nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi: 1) priėmė pareiškėjo atskirojo skundo dalį dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties panaikinimo ir kartu su administracine byla Nr. I3-2160-596/2020 perdavė jį nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (administracinė byla Nr. AS-409-556/2020); 2) atsisakė priimti pareiškėjo atskirojo skundo dalį dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 16 d., 2020 m. kovo 31 d. ir 2020 m. vasario 28 d. nutarčių panaikinimo.

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį, tačiau minėta nutartis teismo nebuvo priimta. Pareiškėjas atskiruoju skundu taip pat prašo panaikinti teismo 2020 m. kovo 31 d. ir 2020 m. vasario 28 d. nutartis, tačiau būtent teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi pareiškėjo atskirojo skundo dalis dėl teismo 2020 m. vasario 28 d. nutarties panaikinimo laikyta nepaduota, o dėl teismo 2020 m. kovo 31 d. nutarties panaikinimo atskirąjį skundą atsisakyta priimti.

Įvertinęs tai, kad pareiškėjas pateiktu atskiruoju skundu iš esmės ginčija 2020 m. balandžio 22 d. nutartį, taip pat tai, kad teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis nebuvo priimta, bei tai, kad pareiškėjo prašymas panaikinti teismo 2020 m. kovo 31 d. ir 2020 m. balandžio 28 d. nutartis yra išspręstas teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi, dėl kurios pareiškėjo atskirasis skundas yra priimtas ir perduotas nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, teismas pareiškėjo atskirojo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti teismo 2020 m. balandžio 16 d., 2020 m. kovo 31 d., 2020 m. vasario 28 d. nutartis atsisakė priimti (ABTĮ 138 str. 3 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 12 d., 2020 m. balandžio 22 d., 2020 m. kovo 31 d., 2020 m. vasario 28 d. nutartis.

Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas siekia užkirsti kelią tolimesnei bylos eigai ir savo veiksmais (nutartimi) nori priversti pareiškėją atsisakyti pareikšto skundo. Teismas mano, kad skundo padavimo taisyklės yra svarbesnės už VMI darbuotojų įstatymų reikalavimų pažeidimus. Pareiškėjas pažymi, kad teisė kreiptis į teismą pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį yra absoliuti, todėl teismas turėtų pareikalauti iš valstybės pareigūno elgtis teisėtai, o ne reikalauti iš pareiškėjo, kuris neturi teisinio išsilavinimo, tinkamai suformuluoti skundo reikalavimus.

Pareiškėjas dėl praleisto skundo padavimo termino nurodo, kad teismui buvo pateiktas paaiškinimas ir dokumentai, patvirtinantys skundo išsiuntimą atsakovui (VMI) vietoj teismo. Pareiškėjo skunde dėl teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties akivaizdžiai matosi rašybos klaida, pareiškėjas ginčija 2020 m. balandžio 22 d. nutartį, o ne 2020 m. balandžio 16 d. nutartį, tačiau teismas atmetė pareiškėjo atskirąjį skundą dėl 2020 m. balandžio 16 d. nutarties, o dėl 2020 m. balandžio 22 d. nutarties skundo neišnagrinėjo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti atskirojo skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti teismo 2020 m. balandžio 16 d., 2020 m. kovo 31 d., 2020 m. vasario 28 d. nutartis.

Pareiškėjas atskirąjį skundą, kurio priėmimo klausimas buvo spręstas skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi, padavė dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. (pareiškėjas atskirajame skunde klaidingai nurodo, kad nutartis priimta 2020 m. balandžio 16 d.), 2020 m. kovo 31 d. ir 2020 m. kovo 28 d. nutarčių. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi pareiškėjo atskirojo skundo dalį dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 28 d. nutarties panaikinimo laikė nepaduota, o atskirojo skundo dalį dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nutarties panaikinimo atsisakė priimti. Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiama 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi priėmė pareiškėjo atskirojo skundo dalį dėl 2020 m. balandžio 22 d. nutarties panaikinimo ir kartu su administracine byla Nr. I3-2160-596/2020 perdavė jį nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2020 m. liepos 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-409-556/2020 pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė, konstatuodamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

Pareiškėjas šioje byloje pateiktame atskirajame skunde iš esmės skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutarties dalį, kuria teismas atsisakė priimti jo atskirojo skundo dalį dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 31 d. ir 2020 m. vasario 28 d. nutarčių panaikinimo. Primintina, kad teismas šia nutartimi priėmė pareiškėjo atskirojo skundo dalį dėl teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties, kurioje buvo išspręstas pareiškėjo prašymas panaikinti teismo 2020 m. vasario 28 d. ir 2020 m. kovo 31 d. nutartis, ir kuri Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-409-556/2020 palikta nepakeista.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutarties dalimi, kuria teismas atsisakė priimti atskirojo skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti teismo 2020 m. kovo 31 d. ir 2020 m. vasario 28 d. nutartis. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad atsisako priimti atskirąjį skundą ir dėl 2020 m. balandžio 16 d. nutarties, kuri nebuvo priimta, tačiau, kaip jau buvo minėta ir ką atskirajame skunde patvirtino pats pareiškėjas, jis prašydamas panaikinti teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį, turėjo galvoje teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartį, dėl kurios paduotas atskirasis skundas pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi buvo priimtas. Taigi pareiškėjas šioje byloje siekia ginčyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 31 d. ir 2020 m. vasario 28 d. nutartis, dėl kurių teisėtumo ir pagrįstumo yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. AS-409-556/2020 nagrinėdamas pareiškėjo atskirąjį skundą dėl teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi nepriėmė pareiškėjo atskirojo skundo dalies dėl šių nutarčių pakartotinio teisėtumo tikrinimo.

Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, siekė užkirsti kelią tolimesnei bylos eigai ir savo veiksmais norėjo priversti pareiškėją atsisakyti pareikšto skundo. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartis neriboja pareiškėjo teisės į teisminę gynybą. Teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. ABTĮ aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-301-822/2018). Taigi teismas priėmimo stadijoje turėjo patikrinti pareiškėjo paduoto procesinio dokumento atitiktį reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei joms taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Dėl šios priežasties pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. S. (A. S.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Stasys Gagys

Veslava Ruskan