3d842cff-8a5e-4e67-b01d-263fa6dfdc4f · Å iaulių apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-97-951/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38282-2019-8 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.3.; 1.2.14.5.1.; 1.2.14.6.1.; 2.3.6.4.4.1.; 2.3.6.4.5.1. (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 26 d. Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja Ilona Jakubėnienė, sekretoriaujant V. A., L. J., dalyvaujant prokurorui M. F., kaltinamajam A. A., jo gynėjai advokatei I. B., nukentėjusiesiems N. V., K. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, išsiskyręs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, be nuolatinės gyvenamosios vietos, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, teistas 2013-06-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 182 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs 2013-07-26, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : A. A. apgaule įgijo svetimÄ turtÄ , t. y. 2019 m. liepos 4 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, gyvenamojo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡ anksto turėdamas tikslÄ apgaule savo naudai pasisavinti svetimÄ turtÄ , žinodamas, kad neturi leidimo verstis statybos ir remonto darbais bei neturi teisės teikti tokio pobÅ«džio paslaugas, pasinaudojęs N. V. pasitikėjimu, nuvyko su N. V. prie jo gyvenamo aÅ¡tuonbučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), kur, dalyvaujant vienam iÅ¡ aukščiau paminėto namo gyventojų S. T., melagingai pažadėjo greitai, nebrangiai ir kokybiÅ¡kai pakeisti nurodyto namo stogo lietaus nubėgimo lietvamzdžius ir, iÅ¡ anksto žinodamas, kad Å¡io sutarimo įvykdyti negalės, iÅ¡ S. T. ir N. V. už pažadėtus darbus ir medžiagas grynaisiais paėmė 400 eurų, tačiau savo įsipareigojimų pakeisti namo stogo lietaus nubėgimo lietvamzdžius neįvykdė, gautų 400 eurų jiems negrÄ Å¾ino ir nuo jų pasislėpė, tokiu bÅ«du jis tyčia apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ , bendrai S. T. ir N. V. priklausančius 400 eurų.

Be to, A. A. buvo kaltinamas tuo, kad pasisavino jam patikėtÄ svetimÄ turtÄ , t. y. 2019 m. liepos 24 d. apie 10.20 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pagal pirkimo-pardavimo sutartį K. V. iÅ¡ A. I. nusipirkus už 500 eurų automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis VIN kodas (duomenys neskelbtini), tam, kad minėtu automobiliu kartu su juo vyktų dirbti į (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 26 d. apie 11.00 val. daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), piktnaudžiaudamas K.

V. pasitikėjimu, paprašė K. V. leisti pasinaudoti aukščiau minėtu automobiliu ir, K. V. sutikus, jis tÄ pačiÄ dienÄ , apie 11.05 val. iÅ¡ daugiabučio namo kiemo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡vyko ir nuo K. V. pasislėpė, tokiu bÅ«du jis tyčia pasisavino jam patikėtÄ svetimÄ turtÄ - K. V. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 500 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam K.

V. 500 eurų turtinę žalÄ , t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 183 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis A. A. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl nusikalstamos veikos pagal LR BK 183 straipsnio 1 dalį padarymo neprisipažino, o kaltę dėl nusikalstamos veikos pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį pripažino iÅ¡ dalies ir paaiÅ¡kino, kad taip tiesiog atsitiko, neturėjo jokių minčių apgauti žmogų, nes nebuvo dėl ko. Labai gaila. Prarado tuos 400 eurų ir nebežinojo kÄ daryti.

AiÅ¡ku, jam reikėjo kuo greičiau atsiskaityti su tuo žmogumi, bet jis nebeturėjo galimybės. Jo paprašė ant daugiabučio namo pakabinti vandens nubėgimo sistemÄ . Tas asmuo, kuris paprašė, yra salėje, tai nukentėjusysis N. V.. Viskas vyko praeitais metais, birželį ar liepÄ . Gali bÅ«ti, kad tai buvo liepos 4 d., kaip prokuroras nurodė kaltinime. ApžiÅ«rėti tų darbų su N. vyko į (duomenys neskelbtini) rajonÄ . Nepamena, koks ten kaimas, bet gali bÅ«ti (duomenys neskelbtini) kaimas.

Ten buvo daugiabutis namas, kuriame reikėjo pakabinti lietaus sistemÄ . Tuo metu jis neturėjo iÅ¡sipirkęs licencijos verstis tokia veikla, bet tokius darbus iÅ¡mano. Jis turėjo nupirkti medžiagas, nes taip buvo sutarę. Buvo apskaičiavę, kiek reikia metrų, ir jis turėjo nupirkti lietaus sistemÄ . Medžiagas turėjo nupirkti iÅ¡ nukentėjusiojo pinigų. Medžiagoms nupirkti iÅ¡ nukentėjusiojo gavo 400 eurų. Po to, kai gavo tuos pinigus, tÄ pačiÄ dienÄ važiavo į ,, (duomenys neskelbtini)“, pažiÅ«rėjo, kiek kainuoja metras.

Tų medžiagų parduotuvėje rado, bet jų nenupirko. Per pasitikėjimÄ jo vienas pažįstamas iÅ¡ jo nugvelbė visÄ piniginę su pinigais, dėl to ir nenupirko. Net nežino, kur tas pažįstamas randasi. Nepamena, ar tuos pinigus prarado (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), ten buvo pažįstamas A., su kuriuo kažkada dirbo. Tas A. pasisavino visus jo pinigus, t. y. 450 eurų, nes dar turėjo savo 50 eurų. Jis tikriausiai juos jau buvo iÅ¡leidęs, tai kÄ ten iÅ¡ jo atgausi, todėl į policijos pareigÅ«nus ir nesikreipė.

TÄ pačiÄ dienÄ medžiagų nepirko, nes galvojo, kad dar kur nors kitur laikiklių ras pigiau, kadangi toje parduotuvėje laikikliai buvo labai brangÅ«s. Ä® (duomenys neskelbtini) važiavo pas vienÄ Å¾mogų pasikalbėti dėl darbo. Nukentėjusiajam pažadėjo nupirkti visas medžiagas ir pakabinti lietaus sistemÄ . Buvo sutaręs viskÄ padaryti per kelias dienas. BÅ«tų suspėjęs viskÄ pakeisti per kelias dienas, nes viskÄ bÅ«tų darę dviese, todėl ir važiavo į (duomenys neskelbtini).

Tikrai ketino tuos darbus padaryti. Jis kaltas, nes pasiėmė tuos pinigus ir jam jų negrÄ Å¾ino. Nepranešė nukentėjusiajam, kad prarado tuos pinigus, nes nežinojo, kÄ pasakyti. Nukentėjusysis jam skambino, bandė su juo susisiekti. KeletÄ kartų su nukentėjusiuoju bendravo, bet, kai pinigų nebeturėjo, nežinojo, kÄ jam pasakyti. Tuos pinigus prarado liepos 7 ar 6 dienÄ . Jei bÅ«tų atvažiavęs su medžiagomis, tai per 2-3 dienas tÄ darbÄ bÅ«tų padaręs. Jam svetimų pinigų nereikia, jis tuos pinigus gali atiduoti per dvi dienas, sugrÄ Å¾inti juos žmogui ir atsipraÅ¡yti.

Tų pinigų nesugrÄ Å¾ino, kadangi negalėjo, buvo uždarytas. Iki uždarymo į nukentėjusįjį dėl pinigų grÄ Å¾inimo nesikreipė, nes tuo metu neturėjo galimybės atiduoti, nes norėjo iÅ¡kart atiduoti visÄ sumÄ . Nukentėjusiajam prisistatė savo vardu, A.. Jis su juo kalbėjo savo vardu. Tuos pinigus iÅ¡ jo pavogė liepos 6-7 dienomis. Tas asmuo, kuris iÅ¡ jo pavogė pinigus, buvo V., o jo pavardės nepasakys. Tris metus jį pažinojo, nes kažkada kartu dirbo. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) mieste.

Jis tuos pinigus paėmė iÅ¡ jo automobilio daiktadėžės ir pavogė. Jis kaltas, kad nepasakė nukentėjusiajam. R. P. ir V. P. jam yra žinomi. Dirbo pas P., keitė stogÄ . Prašė R. P. į priekį paskolinti pinigų automobiliui. Nesudirbo galva, kad iÅ¡ jos pasiskolintus pinigus galėtų atiduoti nukentėjusiajam. Ilgai galvojo, bet ir pats nesuprato, kur padarė sukčiavimÄ . Jis neketino sukčiauti, kadangi sukčiauti ne jo charakteriui. Sutinka su nukentėjusiojo V. 400 eurų dydžio civiliniu ieÅ¡kiniu.

Atlyginti jį galės per dvi dienas parduodamas labai brangius įrankius. Visi įrankiai yra pas pažįstamÄ . Ä®rankius turi, jie visi ,,(duomenys neskelbtini)“ firmos. Su ieÅ¡kiniu sutinka. Jei teismas skirtų jam Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę ar priimtų nuosprendį neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės, galėtų gyventi pas Å«kininkÄ E., bet jo pavardės nepamena. Jis pas jį yra atlikęs ne vienÄ darbÄ , tai labai rimtas žmogus. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Jis pats turi sÅ«nų ir dukrÄ .

Su jais truputį bendrauja. Abu vaikai gyvena (duomenys neskelbtini), o sÅ«nus (duomenys neskelbtini) pasistatė namÄ . Jis kaltas, labai kaltas, atsipraÅ¡o, nenorėjo, kad čia taip blogai viskas iÅ¡eitų. Gėda buvo pasisakyti, kad viskas taip išėjo. Po to, kai pasiėmė tuos 400 eurų, kitÄ dienÄ ar po dviejų dienų jis iÅ¡važiavo į (duomenys neskelbtini). Tuos pinigus laikė automobilio daiktadėžėje. Tie pinigai buvo piniginėje. Jis norėjo, kad tas žmogus padėtų įrengti lietaus sistemÄ .

Nežinojo, kad jis turi problemų su gėrimu, bet dingo su jo pinigine ir viskas. Praeityje atlikinėjo panaÅ¡aus pobÅ«džio statybos darbus. Dengė stogus, įrenginėjo lietaus sistemas, medinėmis lentelėmis apkalinėjo namus. P. naujai dengė stogÄ . (duomenys neskelbtini) soduose pas vienÄ verslininkÄ darė terasÄ . Kai jis pas verslininkÄ darė terasÄ , tai jį užkalbino kaimynė. Su ja pakalbėjo ir po kažkiek dienų ji paskambino, nes pas jÄ buvo atvažiavęs N., kuris paklausė, ar galėtų įrengti vandens sistemÄ .

Jie kartu su juo nuvažiavo prie jo namo. Jis užlipo ant stogo, iÅ¡simatavo, susiskaičiavo, kiek medžiagų jam reikės. Kai matavo, tuos duomenis užsirašė. Tie 400 eurų buvo paduoti medžiagoms nupirkti, bet čia jau po tų matavimų. Galvojo pasiimti pagalbininkÄ tik Å¡itam vienam darbui. Nukentėjusiojo telefono numerį turi dar iki Å¡iol. Kai jam pavogė tuos pinigus, galvojo kuo greičiau juos atiduoti, grÄ Å¾inti skolÄ . Nepabaigė uždengti stogo pas R. P.. TÄ dienÄ susižeidė kojÄ , nebegalėjo vaikščioti, todėl ir nepabaigė dengti.

Sugijęs negrįžo pabaigti uždengti stogÄ R. P., nes nežinojo, kÄ jai pasakyti. Ji jai į priekį buvo sumokėjusi 800 eurų. Už tuos visus pinigus dar neatidirbo. Tuo metu jis niekur nekeliavo. Kalbėjo su V. telefonu, o jis sakė, kad atvažiuotų ir važiuos kartu. Jis pats neturėjo su kuo atvažiuoti į (duomenys neskelbtini), neturėjo pinigų autobuso bilietui. Važiavo jo atsivežti. (duomenys neskelbtini) buvo dvi dienas, nes buvo aplankyti tokį amžinÄ atilsį A.. Kai dirbo pas R.

P., turėjo visokių įrankių. R. P. parodymus skaitė. VienÄ Ä¯rankį skardai karpyti ji buvo iÅ¡nuomojusi. Turėjo savo įrankius: suktukus, perforatorių, lomzikus pjovimui. Su kitais asmenimis susitikęs nebuvo, iÅ¡ nieko nesiskolino pinigų iki nukentėjusiojo stogo darymo. Alaus baras ,,(duomenys neskelbtini)“, esantis (duomenys neskelbtini), jam nieko nesako. Neprašė pasiskolinti pinigų iÅ¡ nieko. Abejoja, ar tame bare jis iÅ¡ viso yra buvęs. Piliečio G. K. nepažįsta. Tuo metu jo telefono numeris buvo (duomenys neskelbtini).

Gali atvažiuoti ir už savo pinigus sutvarkyti jiems tÄ darbÄ , kaip ir buvo prižadėjęs. Jis yra kaltas, kad taip atsitiko. Kada bus laisvėje, iÅ¡kart atvažiuos ir finansuos, nupirks viskÄ , ko reikia. Dėl antros nusikalstamos veikos, t. y. svetimo jam patikėto turto – automobilio pasisavinimo kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad K. jam pasiÅ«lė pirkti aikÅ¡telėje pas jo pažįstamÄ stovintį automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Pasakė, kad jis jį nupirks. Nukentėjęs automobilį pasirašė ant savęs, bet jis jam nieko dėl to nesakė, nukentėjęs pasakė, kad jis jį nusipirko, tai jis su juo ir važinės. Jis jo pasisavinti nenorėjo, jam svetimas automobilis nereikalingas.

Dokumentaliai tas automobilis jam nepriklausė, bet jis važinėjo. Dokumentaliai tas automobilis priklausė K.. K. tÄ automobilį jam davė, bet nebuvo susitarimo, kuriam laikui jis jam jį davė. Tuo automobiliu naudojosi visus metus. K. jam skambino daug kartų. Jis jo prašė važiuoti į (duomenys neskelbtini), o jis sakė, kad nevažiuos. Jis jam nieko nesakė apie automobilį, neprašė jį grÄ Å¾inti. Nebekėlė ragelio ir nebekalbėdavo su nukentėjusiuoju K. V., nes jis primygtinai jo prašė važiuoti į (duomenys neskelbtini), o jis sakė, kad nevažiuos.

Jis to automobilio nesisavino. VisÄ Å¾iemÄ tas automobilis stovėjo, jis su juo nevažinėjo. Automobilis stovėjo jo pažįstamo kieme. Automobilis ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo jo žinioje. TÄ automobilį K. V. įsigijo praeitais metais birželio mėnesio pabaigoje – liepos mėnesio pradžioje. Tas automobilis kainavo 500 eurų. Tuos 500 eurų K. pervedė R., o jis tuos pinigus atidavė aikÅ¡telės savininkui. Tai ta pati R. P., kuriai dengė stogÄ . Jis paprašė, kad ji jam paskolintų tuos pinigus.

Å itos skolos jai dar neatidavė. K. V. tuos 500 eurų vedė už ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilį. Tikriausiai K. tÄ ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilį ir pirko už tuos pravestus 500 eurų. K. V. jo neprašė, kad jam paskolintų pinigų. Jis jam vedė tuos pinigus, kad sumokėtų už automobilį. Tai buvo R. pinigai. Jis R. turėjo grÄ Å¾inti pinigus. Pinigus už automobilį mokėjo jis. Su savimi neturėjo pasiėmęs dokumentų, todėl ir neformino pirkimo – pardavimo sutarties savo vardu.

Nukentėjęs pasakė, kad pasiraÅ¡ys ant savęs, taip ir pasirašė. Jis draudė automobilį, mokėjo draudimo įmonėje. Jis jam pasakė, kad reikėjo sumokėti tuos 500 eurų. Automobilis ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausė A.. A. yra jo buvęs bendradarbis, jie su juo kažkada dirbo (duomenys neskelbtini). Jis iÅ¡ (duomenys neskelbtini) parvarė jo automobilį ir su tuo automobiliu važinėjo. To automobilio savininkas pagal dokumentus buvo A.. Jie su A. apie jo automobilio pardavimÄ nekalbėjo, nes jis jam už tÄ ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilį buvo sumokėjęs 800 eurų.

Tas automobilis priklausė jam, jis buvo pirktas 2018 m. Už tÄ automobilį buvo sumokėjęs visÄ sumÄ . K. susimainė, tÄ ,,(duomenys neskelbtini)“ atidavė savininkui ir todėl už tÄ ,,(duomenys neskelbtini)“ reikėjo sumokėti 500 eurų. Nežino, kiek jis visÄ tÄ sandorį įvertino. Dokumentaliai to automobilio įgijėjas buvo K., bet automobiliu važinėjo jis. Jis R. turėjo grÄ Å¾inti pinigus, nes jis juos skolinosi. K. V. savo pinigais prie tos transporto priemonės pirkimo neprisidėjo.

TeisiÅ¡kai tas automobilis K., o faktiÅ¡kai jo. Pagal dokumentus automobilis priklauso K., bet tas, kas moka pinigus, tai to ir automobilis. TÄ automobilį nuo įsigijimo naudojo metus. TÄ automobilį pirko važinėti į darbÄ . Tas darbas bÅ«tų buvęs mieste. K. V. neturi teisės vairuoti. Kiek žino, jis praradęs teisę vairuoti, jis jį paveždavo kur reikėjo. Čia ne jis sugalvojo, bet K. pasakė, kad jam reikia pakeisti automobilį į ,,(duomenys neskelbtini)“, bet kokiu tikslu, nežino.

Jis nebuvo skolingas K. V.. Jis jam padėjo mÅ«ryti namÄ , tai jie su juo yra atsiskaitę. Jie vienas kitam nebuvo skolingi. Nežino, kÄ jis nurodo, bet jis jam neskolingas. Jis su juo atsiskaitė, nes jis mÅ«rijo namÄ , o jis jį pabaigė. Jis jam neskolingas. Jis apie jokiÄ skolÄ jam nieko nesakė, nekalbėjo. Jis nesisavino svetimo turto. Jis jam nereikalingas, galėjo jam jį atiduoti bet kuriuo momentu. Dar jį suremontavo, nuvarė pas meistrÄ ir sumokėjo 100 eurų. Jis nupirko naujÄ akumuliatorių, kurio vertė 96 eurai.

K. jam įkiÅ¡o senÄ akumuliatorių, dėl kurio po dviejų dienų užgeso automobilis, ir ryte negalėjo jo užvesti. Paskui atvežė dar vienÄ senÄ akumuliatorių. Jis nuvažiavo į autoservisÄ , ir jam pažįstamas įdėjo naujÄ akumuliatorių. Jie su tuo pažįstamu iÅ¡ autoserviso yra lygu, jis jam visko gamino iÅ¡ medžio. Tikrai neturėjo iÅ¡ ko atiduoti pinigų nukentėjusiajam, bet Å¡iuo metu gali atsiskaityti. Jis jo nesisavino. Automobilis yra įformintas nukentėjusiojo vardu, bet pirktas jo pinigais.

Jis jo nepasisavino, jam jo nereikėjo. Turėjo savo automobilį, jis jį prigavo, įtaisė kitÄ automobilį, ir dar dėl to liko kaltas. Nepripažįsta dėl to kaltinimo, niekaip neįmanoma. Tas ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilis stovėjo „(duomenys neskelbtini)“ aikÅ¡telėje. Su K. kartu dirbo, remontavo (duomenys neskelbtini) kultÅ«ros namus, taip su juo susipažino. Tas jo ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilis jau buvo per senas, tai nukentėjęs jam pasakė, kad yra toks automobilis ,,(duomenys neskelbtini)“, ar nenorėtų jo įsigyti.

Jie kartu atvažiavo apžiÅ«rėti. Å eimininkas paprašė primokėti dar 500 eurų, kad bÅ«tų galima sukeisti su ,,(duomenys neskelbtini)“ maÅ¡ina. Jis sutiko. Buvo kartu, kai buvo sudarinėjamas sandoris pas K. namuose. Negali pasakyti, galbÅ«t viskas įvyko ir tÄ pačiÄ dienÄ , kai P. K. pervedė tuos 500 eurų. Visi susirinko: jis, K. ir pardavėjas. Nežino, kodėl nukentėjęs maÅ¡inÄ užsirašė savo vardu, bet apie jokiÄ skolÄ jis jam nekalbėjo, nes jis jam neskolingas. Jis neprieÅ¡taravo, jog jis raÅ¡osi savo vardu.

Pardavėjas nieko nesakė, kadangi jie pažįstamai, pas jį K. statė namÄ . K. sakė, kad jis raÅ¡osi savo vardu, o vėliau persiraÅ¡ys. Jis juo pasitikėjo, dėl to ir neprieÅ¡taravo, kad jis savo vardu raÅ¡ytųsi pirkimo–pardavimo sutartį. Neįsivaizduoja, kodėl taip išėjo, kad sutartį pasirašė jis. Kažkaip tuo metu to nesureikÅ¡mino. Nebuvo jokio tikslo sutarties nesiraÅ¡yti savo vardu, viskas buvo spontaniÅ¡kai. Tuos 500 eurų P. K. pervedė automobilio pardavimui. Å ito pavedimo tikslas buvo automobilio pirkimas.

Jie taip sutarė, kad 500 eurų sumokės ir galės paimti automobilį iÅ¡ aikÅ¡telės. Negali pasakyti, kodėl pildė sutartį kitu vardu, jei pinigus sumokėjo pats. Nukentėjusysis N. V. teisme parodė, kad pažįsta kaltinamÄ jį A. A.. PraeitÄ vasarÄ , gali bÅ«ti liepos 4 d., buvo pas V. S. ir pradėjo kalbėtis, tuo metu kartu buvo kaltinamasis. Jis pasakė, kad remontuoja stogus. Tada kartu nuvažiavo pas jį į tÄ namÄ . Kaltinamasis viskÄ apsižiÅ«rėjo, su juo viskÄ susitarė, jis dar jį atsivedė į kambarį, pavaiÅ¡ino kava, padavė jam pinigus.

Jis jį parvežė. Jis dar važiavo pas tokiÄ moterį (duomenys neskelbtini) gatvėje apžiÅ«rėti stogo. Jam pasakė, kad darbus padarys už dviejų dienų, dar suieÅ¡kos medžiagų. Jis už dviejų dienų skambino ir jau niekas nekėlė ragelio. VienÄ dienÄ paskambino ir pasakė, kad dar negavo medžiagų. Jis jam paskambino už dviejų dienų ir jo telefonas jau buvo nepasiekiamas. Pagalvojo, jog gal dar grÄ Å¾ins pinigus, palaukė mėnesį ar du, bet jokių žinių nebuvo, todėl nuėjo pasiskųsti į policijÄ .

Vis tik 400 eurų suma yra ne juokas. A. A. darbus turėjo atlikti (duomenys neskelbtini). Tame name turėjo pakeisti rinas. Sakė, kad tokius darbus padaryti moka. Buvo užlipęs ant stogo ir iÅ¡simatavo, nežino, kaip jis ten matavo, kiek iÅ¡simatavo. Jis sakė, kad tuos darbus moka, nes yra dengęs stogus, daugiau nieko jo neklausė. Neprašė, kad pateiktų kažkokį pažymėjimÄ , įrodantį, kad jis moka atlikti tokius darbus. Sakė, kad duos visus kvitukus, kiek iÅ¡leido pinigų. Jam padavė 400 eurų medžiagoms, dar Å¡iek tiek avansui, o daugiau jau bÅ«tų susitarę.

Å ie pinigai buvo surinkti iÅ¡ kaimynų. Jis kaimynams tuos pinigus vėliau atidavė, nes liko kaltininkas, kadangi prirodė. Jokios pinigų sumos iÅ¡ kaltinamojo neatgavo. Palaiko savo 400 eurų dydžio civilinį ieÅ¡kinį. Jis jį nuvežė pas tÄ moteriÅ¡kę S. ir paliko. Sakė, kad jis savo automobiliu važiuos pirkti medžiagų. Kieme buvo žalias ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilis, su kuriuo jis buvo atvažiavęs. Tas automobilis buvo tinkamas parvežti medžiagoms, bÅ«tų atidaręs bagažinę, nes tos rinos neilgos, bÅ«na po tris metrus.

Jis jam pasakė, kad jo vardas A., davė savo telefono numerį. Kai kaltinamasis iÅ¡važiavo su pinigais, jis jam paskambino po dviejų dienų, bet niekas jam neatsakė. Kaltinamasis buvo paskambinęs tik iÅ¡ vakaro pasakyti, kad tokių medžiagų nėra ir, kai suras, paskambins. Sakė, jog nerado kažkokių smeigtukų, o daugiau visos medžiagos yra. Padarė klaidÄ , kad pasitikėjo. Kai jis nepakėlė ragelio, tada suprato, kad kažkas negerai. Jis jam skambino 3-4 kartus ir vienÄ , ir kitÄ dienÄ .

Galvojo, jog kažkur galbÅ«t užbaliavojo ir nekelia ragelio. Tarėsi, kad rinas uždės per tris keturias dienas, bet tikslus terminas, per kiek bÅ«tų padaręs, nebuvo duotas. Kai kaltinamajam negalėjo prisiskambinti, jis suprato, kad kaltinamasis pasisavino tuos pinigus ir kažkur dingo. Suprato, kad buvo apgautas. Jie patys su S. T. kaltinamajam padavė pinigus. S. T. rinų kainÄ maždaug žinojo, jis rinko pinigus. Kaltinamasis irgi pasakė apytikriai kiek kainuos. Kaltinamasis pas S. buvo atėjęs pasiskolinti kažkokį kabelį.

Negali pasakyti, kÄ jis tame name Å¡alia S. dirbo. Tikriausiai ten darbus pabaigė, bet tiksliai nežino. Kai vienÄ dienÄ A. A. telefonu neprisiskambino, kitÄ dienÄ S. paklausė, ar jis ten kažkur Å¡alia dirba pas kaimynus, o ji pasakė, kad jis jau ten nebesirodė. Tame daugiabutyje nėra bendrijos. Išėjo taip, kad žmogumi patikėjo, todėl ir nesusirašė raÅ¡tiÅ¡kos sutarties, sutartis buvo tik žodinė. Dirba pas žmones, todėl pagalvojo, kad viskas bus sÄ Å¾iningai. Nežino, kiek bÅ«tų mokėję, jei jis bÅ«tų atlikęs darbus, gal nieko nebÅ«tų tekę primokėti.

Negali pasakyti, nes, kai bÅ«tų pabaigęs, bÅ«tų pakalbėję. Nukentėjusysis K. V. teisme parodė, kad vasarÄ , truputį daugiau nei prieÅ¡ metus pas jį atvažiavo A.. Jie, kaip kartu dirbę, buvę bendradarbiai, pradėjo bendrauti, truputį darbavosi, paskui jis sugalvojo, kad kaltinamasis su juo kartu važiuotų dirbti į užsienį. Kaltinamasis turėjo maÅ¡inÄ , turėjo kažkokių bėdų, todėl jis jam paskolino pinigų. Paskui kaltinamasis buvo susitaręs su jo draugu nusipirkti ir pasikeisti maÅ¡inÄ .

MaÅ¡inÄ pasikeitė ir jÄ užrašė jo vardu. Ta maÅ¡ina buvo jo vardu, nes buvo žadėjęs grÄ Å¾inti pasiskolintus pinigus, sakė: „kelios dienos, savaitė, dvi praeis, ir aÅ¡ grÄ Å¾insiu“. Kaltinamajam buvo bėda su pinigais, todėl jis paskolino. Tada kaltinamasis sugalvojo nusipirkti maÅ¡inÄ , tiksliau pasikeisti maÅ¡inÄ , turėjo savo maÅ¡inÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, nupirko naujÄ maÅ¡inÄ ir jÄ užrašė jo vardu. Po to praėjo ilgas laiko tarpas, jam pradėjo skambinti iÅ¡ policijos, kad jam priklausančiu automobiliu važinėja ir nusižengė eismo taisyklėms, kad yra skirta bauda už važiavimÄ , už greičio virÅ¡ijimÄ .

Jis nuėjo į policijÄ , ten jam pasakė, kad maÅ¡ina yra jo vardu, liepė atneÅ¡ti dokumentus. Todėl jis ir parašė pareiÅ¡kimÄ , kad maÅ¡ina jo vardu, bet jis pats neturi teisių, maÅ¡inÄ yra padavęs kitam žmogui, tada tuo viskas ir pasibaigė. Jis kaltinamajam dar prieÅ¡ tai skambino, norėjo iÅ¡važiuoti dirbti į užsienį. RaÅ¡inėjo žinutes, buvo sutaręs, kad važiuos dirbti į užsienį, bet nesusiskambino, su juo nesusisiekė, tuo viskas ir pasibaigė. Jis iÅ¡ jo skolinosi 200 Eur.

Iki automobilio pirkimo ta suma buvo vienintelė, kuriÄ jis buvo jam skoloje. Automobilį „(duomenys neskelbtini)“ kaltinamasis pirko jo vardu. Jeigu su skola, automobilis buvo perkamas dalinai už A. A., dalinai už jo pinigus. A. A. mokėjo 500 Eur. Tuos pinigus, t. y. 500 Eur, kuriuos jam buvo persiuntęs kažkoks žmogus, jis paėmė, nuvežė ir sumokėjo I. už tÄ maÅ¡inÄ . Jam persiuntė pinigus, jis ir sumokėjo. Jis nežino, kas jam į sÄ skaitÄ persiuntė pinigus. Tie pinigai buvo persiųsti, kad sumokėti už maÅ¡inÄ .

Jis nežino, kieno tai pinigai, jam juos pervedė į banko sÄ skaitÄ . Tie pinigai buvo nuo kaltinamojo, jam atsiuntė į sÄ skaitÄ , nes jie susiskambino, kaltinamasis pasakė, kad jis perves pinigus. Kaltinamasis kažkur dirbo, tai gal žmogus, pas kurį jis dirbo, jam pinigus persiuntė už darbÄ . Atrodo, jog tai buvo moteris. Jie buvo nuvažiavę dirbti prie tokio namo, norėjo dirbti, dengti stogÄ , tai gal jis ten ir dirbo. Prie to namo dirbo A.. Tas žmogus, kuris jam pervedė pinigus, jam skoloje nebuvo.

Tie pinigai buvo skirti tam, kad jis sumokėtų už maÅ¡inÄ . TurbÅ«t pinigai buvo pervesti jam A. iniciatyva. Taip iÅ¡eina, kad tie pinigai buvo kaltinamojo. Ne jis turėjo grÄ Å¾inti pinigus, kurie buvo pervesti. Jo dalis už maÅ¡inos pirkimÄ buvo skola. Jie buvo sutarę, kad važiuos į užsienį. Jis norėjo kaltinamÄ jį vežtis į užsienį, bet jam nebeprisiskambino. Manė, jog nuvažiuos į užsienį ir ten viskÄ atsiskaičiuos. Kaltinamasis jam buvo skoloje 200 Eur, plius pinigai už akumuliatorių.

Jie su A. A. neaptarė, kad perkant automobilį, tie 200 Eur skolos nuraÅ¡omi. Jis tik galvojo, kad tuos pinigus atgaus, kai dirbs užsienyje, ar kai pas jį atvažiuos, jis jam maÅ¡inÄ perraÅ¡ys jo vardu, tada atsiims savo skolÄ . Dėl automobilio pirkimo jis savo pinigų nepridėjo. Jis nereikalavo grÄ Å¾inti automobilį, jis galvojo, kad jis važiuos su juo į darbÄ , bet paskui praėjo kažkoks laikas, tvarkėsi popierius iÅ¡važiuoti į užsienį, raÅ¡inėjo jam žinutes, skambino, bet niekas ragelio nekėlė, į žinutes niekas neatsakinėjo.

Jis norėjo pasiimti jį su savimi į darbÄ , nes jis geras darbininkas. MaÅ¡inÄ jis užsirašė savo vardu, kad apsidrausti savo skolÄ , jokio raÅ¡telio iÅ¡ jo nepaėmė, kad jam paskolino 200 Eur. Nieko jie neaptarė, aptarė, kad dirbs ir atsiskaičiuos. Automobilį užrašė jo vardu, bet jis taip galvoja, kad automobilis ne jo. Tas automobilis tik teisiÅ¡kai jo vardu, o kieno jis yra faktiÅ¡kai, nežino. Ar to žmogaus, kuris atsiuntė pinigus, ar kaltinamojo, jis nežino. Jis galvoja, jei dalis pinigų yra jo, dalininkas yra ir jis.

Jie neaptarė, kad ta paskolinta 200 Eur dalis bus A. skolos dalis už automobilį. Kaltinamasis turėjo reikalų, nusipirkęs maÅ¡inÄ , pirmÄ dienÄ jÄ pasiėmė ir važiavo dirbti. Vėliau atvažiavęs kaltinamasis pasakė, kad jo maÅ¡ina nepasikuria, tada jie kartu su tuo asmeniu, iÅ¡ kurio pirko maÅ¡inÄ , nuvažiavo maÅ¡inÄ pakurti, nuvažiavo pas jį į namus, jis dar jam davė akumuliatorių, pakeitė kitÄ ir tiek, daugiau su juo susitikęs nebuvo. A. A. 200 Eur jam neatidavė, už akumuliatorių taip pat neatidavė, todėl skoloje yra 250 Eur.

Dėl Å¡itos skolos grÄ Å¾inimo kreipėsi tada, kai atėjo kvietimas, kad turi ateiti į policijÄ , atneÅ¡ti įrodymus, kad maÅ¡ina užraÅ¡yta jo vardu. Jis nešėsi popierius, kad jis yra savininkas, o maÅ¡inÄ yra davęs važinėti A. A.. A. A. suprato, kad tai jo automobilis, ir gali juo važinėtis. Kaltinamasis jam prižadėjo grÄ Å¾inti 200 Eur, sakė, kad per kelias dienas padarys darbus ir grÄ Å¾ins skolÄ . Jis jam neprisiskambino, kiek skambino, kiek žinučių siuntė. Skambino ir dėl važiavimo dirbti, norėjo paÅ¡nekėti ir dėl automobilio, gal reikia kÄ nors sutvarkyti, nes žadėjo su ta maÅ¡ina kartu važiuoti į užsienį.

Tuo metu teisės vairuoti neturėjo, negalėjo vairuoti, todėl jis ir norėjo, kad su juo važiuotų kaltinamasis, nes jis turi vairuotojo teises. Jis nežino, kam jam reikėjo pinigų, kuriuos jis paskolino. 200 Eur paskolinimas įvyko prieÅ¡ automobilio pirkimÄ . PrieÅ¡ tai kaltinamasis turėjo kitÄ automobilį, t. y. maÅ¡inÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“. Jis nežino, kam jis skolinosi, remontui ar kažkam kitam, jam reikėjo pinigų ir jis paskolino. Jis galvojo, kad kai jis atiduos skolas, tada maÅ¡inÄ ir perraÅ¡ys.

Bet jie apie Å¡itÄ dalykÄ neÅ¡nekėjo. Kai pas jį namuose rašė dokumentus, tai galvojo, kad jam bus garantas, jog atiduos skolÄ , o vėliau maÅ¡inÄ persiraÅ¡ys. Automobilį atgavo, jis jį atgavęs nepraturtėjo, neturėjo kur jį dėti. Jam atidavė automobilį, o jis turėjo iÅ¡važiuoti, neturėjo kÄ daryti, todėl maÅ¡inÄ atidavė atgal į tÄ pačiÄ aikÅ¡telę, kad jÄ parduotų, kad paskui jam grÄ Å¾intų dalį, bet kaltinamojo nebebuvo. Jis jam bÅ«tų grÄ Å¾inęs dalį pinigų už tÄ maÅ¡inÄ , nes ta maÅ¡ina jau yra parduota.

Už automobilį gavo 450 Eur, jo dalis yra 250 Eur skola. Jis su kaltinamuoju mėnesį laiko kartu dirbo (duomenys neskelbtini) kultÅ«ros namuose, įmonėje, jie ten darė apdailÄ . Jie dirbo vienoje firmoje, matė, kaip jis atlieka darbus, dirbo tvarkingai, darbÅ¡tus žmogus. Buvo pasikeitę kontaktais, turėjo telefono numerius, jis atvažiavo pas jį, pasiskambino, klausė, ar turi darbų, sakė, kad turi. Klausė, kur jis buvo, nes ieÅ¡kojo, pradėjo bendrauti. Dvi dienas jis buvo pas jį. Nežino, kieno vardu buvo automobilis, kurį jis turėjo.

TÄ automobilį, kurį jis turėjo, greičiausiai atidavė į aikÅ¡telę A. I., jie kažkÄ tarėsi, nežino, ar mainė, ar pardavė, o tÄ nusipirko ar pakeitė. Kai nupirko automobilį, kaltinamasis pas jį buvo atvažiavęs, tada iÅ¡ jo pasiėmė akumuliatorių, nes tos nupirktos maÅ¡inos akumuliatorius buvo užgesęs. Jo iniciatyva buvo nuvažiavę pas moterį dėl darbų, ten turėjo keisti stogÄ . Dėl darbo tarėsi A., jis bÅ«tų buvęs kaip darbininkas. Jis moka keisti stogus, jei A. dirbo įmonėje, (duomenys neskelbtini) kultÅ«ros namuose, darė medines grindis, klojo parketÄ , tai žino, kaip dirbti.

A. jam paskambino ir pasakė, kad žmogus į sÄ skaitÄ perves 500 Eur, ir kad jis nuvežtų ir atiduotų tuos pinigus A. I. už maÅ¡inÄ . Jis taip ir padarė, paėmė pinigus, nuvežė ir padavė. Už kokiÄ kainÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ buvo perkamas, net neįsivaizduoja, jis nieko nesitarė, pirkimo – pardavimo sutartis buvo pasiraÅ¡yta pas jį namuose. Kad automobilis bus užraÅ¡ytas jo vardu, iniciavo A. A., kodėl jis nenorėjo raÅ¡yti jo savo vardu, neklausė, nesidomėjo.

Sakė, kad jam nesunku, užraÅ¡ys ir paskui perraÅ¡ys, gal bėdų turėjo, bÅ«na visokių bėdų, gal antstoliams buvo skoloje, gal dar kažkam. Kad turi skolų, jis pats nesakė. Bet jis taip galvojo, gal žmogus sÄ skaitos neturėjo. JuridiÅ¡kai tai automobilis jo, o jei pagal viskÄ , žmogiÅ¡kai, galvojo, kad jie su juo susitars nuvažiavę į darbus, tÄ maÅ¡inÄ perraÅ¡ys ir jokių problemų nebus, pasiskaičiuos su tais pinigėliais ir viskas, nedidelės tos sumos. Byloje nėra pareiÅ¡kęs civilinio ieÅ¡kinio, jis atsisakė.

Jei už tas skolas maÅ¡inÄ jam grÄ Å¾ino, tai jis atsisakė. A. A. jam nepasakė, kad važiuos kartu dirbti į užsienį, nors jis jam užsiminė, kad yra labai geras darbas, yra susitaręs, sakė, jog važiuotų su juo, užsidirbtų pinigėlių. Tuo metu kaltinamasis neturėjo kur gyventi, nes porÄ dienų jis buvo gyvenęs jo namuose, norėjo padėti žmogui. Tas automobilis buvo kažkiek ir jo, nes jis buvo jam skoloje. Su A. A. kartu dirbo, kiek laiko kartu iÅ¡dirbo, nepasakys, jis dirbo iki Naujų metų, o kada jis atėjo, tiksliai pasakyti negali.

Jis dirbo neilgai, nežino, ar kas turėjo pretenzijų dėl jo darbo. Jis jam buvo padėjęs, jis turėjo iÅ¡siėmęs individualiÄ veiklÄ , darė tokį namelį. Matosi iÅ¡ žmogaus, jei žmogus ateina į darbÄ ir pradeda dirbti, nieko neklausia, vadinasi, dirbti sugeba, jeigu nereikia jokių patarimų, vadinasi, moka, bent jis taip supranta. PrieÅ¡ (duomenys neskelbtini) kultÅ«ros namus jis su juo nedirbo. Jis dirbo tokiam žmogui, tvarkė namÄ , ir kaltinamasis jam padėjo, čia viskas vyko ne lygiagrečiai, tai buvo po to laiko, kada jie su juo susitiko, kai jis sakė, kad gali prirodyti darbÄ .

Jis sakė, kad jam reikia darbo. Tuo momentu jam paskambino, siÅ«lė buvo labai gerÄ darbÄ užsienyje, bet kaltinamasis tada nesutiko, net nekėlė jam ragelio, jie nebesusitiko. Kai skolino 200 Eur, jokio skolos dokumento nepasirašė, jis sakė, kad grÄ Å¾ins pinigus po savaitės laikotarpio, savaitės bėgyje. Paskui pradėjo raÅ¡inėti žinutes, skambino, jis jam nebekėlė ragelio, rašė žinutes, jokio atsakymo negavo ir tuo pasibaigė. Jis nebÅ«tų kėlęs klausimų, kol jam nepradėjo skambinti iÅ¡ policijos.

Nuo to laiko, kai paskolino pinigus, iki to laiko, kai pirko automobilį, buvo praėjusi savaitė, čia viskas buvo greitai, savaitės bėgyje. IÅ¡ policijos pradėjo skambinti dėl to, kad jo maÅ¡ina virÅ¡ijo leistinÄ greitį, dėl nuobaudų, ir jis turi ateiti į policijÄ , atsineÅ¡ti maÅ¡inos dokumentus, jis pasakė, kad maÅ¡inos neturi, yra padavęs kitam žmogui, kad automobilis tik jo vardu. Prašė, kad jis atneÅ¡tų pirkimo sutartį, bet sutartį buvo įdėjęs ir palikęs maÅ¡inoje, su kuria važinėjosi kaltinamasis.

Tada jis ėjo pas I., prašė, kad jis jam iÅ¡ tų dokumentų atÅ¡viestų sutartį, jam atÅ¡vietė, ir jis turėjo dublikatÄ . 200 Eur paskolino, iÅ¡ viso žala 250 Eur, nes 50 Eur skola buvo už akumuliatorių, kurį įdėjo po automobilio pirkimo, akumuliatorius buvo ne naujas. Dabar automobilį pardavė, gavo 450 Eur, 200 Eur žada ir gali atiduoti A. A.. Jis skambino kaltinamajam, galvojo, kad jis kartu su juo važiuos, užsidirbs pinigų, ir jie viskÄ susitvarkys, tas maÅ¡inas persiraÅ¡ys, su skolomis atsiskaičiuos.

Dėl jo duoto akumuliatoriaus kaltinamasis nesiskundė, nieko nesakė, jis jam neskambino, apie tai kalbėta nebuvo. Nuo to laiko niekas neskambino ir niekas nieko nesakė. Automobilis buvo bÅ«tinas darbui, kad iÅ¡važiuoti. Jei A. A. nebÅ«tų pervedęs 500 Eur, bÅ«tų už automobilį mokėjęs iÅ¡ savo pinigų. Sutartį pasirašė pas jį namuose. Jis nusipirko maÅ¡inÄ , jis jam tuos raktelius ir padavė, maÅ¡ina jam buvo reikalinga, jis ir iÅ¡važiavo. Jis iÅ¡važiavo ir iÅ¡važiavo, kažkokio jo leidimo nereikėjo.

Papildomai teisme parodė, kad sausio 4 d. teismo posėdyje apklaustas nurodė, kad tas automobilis priklausė tiek jam, tiek A. A.. Jis jam leido naudotis automobiliu. Tuo automobiliu kaltinamasis galėjo naudotis su jo leidimu todėl, kad manė, jog ta maÅ¡ina buvo jų abiejų. Jie su juo iki galo nesusitarė, nes jis kaip iÅ¡važiavo, taip ir iÅ¡važiavo. Jis tÄ dalį pinigų jam persiuntė. Turi dokumentÄ . Jie nesutarė, kaip tuo automobiliu reikės naudotis. Jis sau pagalvojo, kad atvažiuos, bet nebesusisiekė, nebesusiÅ¡nekėjo.

Kartu nieko apÅ¡nekėję nebuvo, pats sau vienas buvo pagalvojęs. Perkant maÅ¡inÄ nieko nesuÅ¡nekėjo, nes ta suma buvo nedidelė, tai galvojo važiuos ir dirbs. Jis norėjo jį pasiimti su savimi į darbÄ . Jis jam davė leidimÄ naudotis maÅ¡ina, nes maÅ¡ina ant jo vardo, o pas jį buvo dokumentai, viskas. Parašė pareiÅ¡kimÄ tik tada, kai pradėjo eiti baudos, tie kaltinimai, jog jis važiuoja su maÅ¡ina ir padarė nusikaltimÄ , virÅ¡ijo greitį. A. A. buvo davęs naudotis maÅ¡ina dvi savaites, kol susitvarkys dokumentus.

TurbÅ«t A. A. nesuprato, kad jam davė leidimÄ naudotis maÅ¡ina dvi savaites. Nes jis pats sau pagalvojo, kad pavažinės dvi savaites ir grÄ Å¾ins. Bet Å¡ito dalyko A. A. nežinojo. Buvo tokia kalba, jis sakė, kad jis pasirodys savaitės ar dviejų savaičių bėgyje. Pasirodys dėl automobilio susitvarkymo, kad susitvarkyti visus dokumentus, ar automobilį užraÅ¡yti ant jo vardo, ar tÄ maÅ¡inÄ pasiimti jam pačiam, taip pat, kad susitarti dėl iÅ¡važiavimo į užsienį. Nieko nesirašė, jis juo pasitikėjo ir viskas.

Tokia iniciatyva, kad raÅ¡yti automobilį ant jo, buvo kaltinamojo. Jis irgi juo pasitikėjo. Abu vienas kitu pasitikėjo. Pats kaltinamasis jam pasiÅ«lė užsiraÅ¡yti automobilį savo vardu. Galvojo, kad toks praÅ¡ymas buvo dėl skolos. O jis galvojo, kad tÄ maÅ¡inÄ raÅ¡o ant jo, tada kaltinamasis niekur nebepabėgs. Jis pagalvojo, kad raÅ¡ymas vyko jo vardu dėl kažkokių A. A. skolų antstoliams. Čia taip gavosi ekspromtu, nebuvo kažkokio susitarimo. Sakė, kad raÅ¡ytų, tvarkytųsi tÄ maÅ¡inÄ , o jis pasakė, kad jis raÅ¡ytųsi.

Padarė 200 eurų pervedimÄ , bet dabar nepamena pavardės kam. Tas mokėtojas A. V. yra jo sÅ«nus, nes per savo kortelę jis pats pavedimų daryti negali. Pavedimas buvo N. V., kurį jis atliko už A. A.. Liudytojas S. T. teisme parodė, kad kaltinamÄ jį matė vienÄ kartÄ . Visi kaimynai iÅ¡ daugiabučio namo susidėjo pinigus, nes žadėjo keisti rinas ir ieÅ¡kojo, kas jas uždės. Vienas kaimynas pasakė, kad brangu, todėl jis atveÅ¡ vienÄ pažįstamÄ , kuris uždės pigiau. Pasakė, kad atvežtų.

VienÄ dienÄ neatvežė, kitÄ dienÄ neatvežė. Paskui su tuo pažįstamu atvažiavo. Užlipo ant virÅ¡aus, pažiÅ«rėjo, kur tas rinas dėti. Jis lyg ir pasimatavo, tiksliai nebeatsimena, pasakė, kad ryt poryt uždės, bet jam reikėjo pinigų medžiagoms. Jis pasakė, kad gerai, gali duoti pinigų, nes yra surinkta 400 eurų ir jam juos padavė. Jie dar su kaimynu kalbėjo ir sakė, jog važiuos kartu nupirkti pigesnių medžiagų. IÅ¡važiavo ir iÅ¡važiavo, tiek žinių.

Jis dar pasakė, kad jam paliktų elektros laidÄ , jog galėtų dirbti, tÄ laidÄ paliko. Parvažiavęs iÅ¡ darbo klausė, kur tos rinos, bet buvo pasakyta, kad nėra, nes nebuvo nuolaidų. Kai kitÄ kartÄ pradėjo skambinti, niekas nebeatsiliepė. Kai buvo užlipęs pasižiÅ«rėti, pamatuoti, sakė, kad čia viskas normaliai, ne tiek baisiai darbo, nesirašė matmenų, tik pamatavo, kiek metrų ir vienÄ latako nubėgimÄ . Ten buvo tik du matmenys – namo ilgis ir aukÅ¡tis. Jis sakė, jog ryt poryt sutvarkys.

Nieko jis neminėjo apie kitÄ asmenį, kuris padės jam tuos darbus atlikti, suprato, kad dirbs vienas. Nieko nesakė, kad veÅ¡is draugÄ , nes jam reikės pagalbos. Vienam žmogui tuos darbus padaryti įmanoma. Kaltinamasis pasakė, kad medžiagoms reikia pinigų, o jų jis neturi. Davė jam iÅ¡ gyventojų surinktus 400 eurų, paprasčiausiai pasitikėjo, kadangi kaimyno draugas. Pasakė jam, kad jei trÅ«ks už darbÄ pinigų, tai visi kaimynai susidės ir atiduos. TÄ draugÄ atsivedė kaimynas N. V..

Jis iÅ¡važiavo į darbÄ , parvažiavęs namo matė, kad dar kabo elektros kabelis, ir niekas nepadaryta. Tada nieko nesakė ir antrÄ dienÄ vėl iÅ¡važiavo į darbÄ . Grįžęs jis nuėjo pas kaimynÄ , paklausė, kame čia reikalas, o jis pasakė, kad antrÄ dienÄ negali prisiskambinti. Dar, kai su juo pakalbėjo, jam sakė, kad tokių darbų pilna, padarys po savaitės, po dviejų savaičių. Todėl po savaitės, dviejų dar nebuvo tokios minties, kad jis dings, buvo tokia mintis, kad gal jis užgėrė.

TÄ patį galvojo ir kaimynas. Jis kaltinamajam atidavė tuos 400 eurų, o paskui N. V. atskirai paskaičiavo kiekvienam, kiek jie buvo sunešę, ir kiekvienam kaimynui atidavė atskirai iÅ¡ savo pinigų. To asmens telefono numerio nepasiėmė, nes pasitikėjo, kadangi sakė, kad draugas. Jis paklausė kaltinamojo, ar daug kainuos, nes gal jie tiek pinigų nesudės. Kaltinamasis pasakė, kad tikrai daug nenulups, nes jie draugai ar kaimynai su tuo V.. Nebuvo jokios sutartos sumos. Tada po savaitės jis pasakė N., kad važiuotų žiÅ«rėti, nes vis tiek daugiau jį pažinojo, žinojo kas, kaip arba sakė, kad važiuotų į policijÄ raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ .

N. dar tempė, sakė gal kaltinamasis užgėrė ar panaÅ¡iai. Paskui jis vienas nuvažiavo ir parašė tÄ pareiÅ¡kimÄ , nes suprato, kad apgavo. Kai parašė pareiÅ¡kimÄ , dar galvojo, kad jis gal kažkur geria, nes 400 eurų per dienÄ nepragersi, o gal kažkur iÅ¡vykęs su draugais baliavoja. Bet suprato, kad tų pinigų nebebus. Jis ėjo rodyti darbininkui, kokius darbus reikėjo atlikti. Dar buvo N., bet jis aukÅ¡tyn nelipo, kadangi žmogus vyresnis. Užlipo dviese, pasižiÅ«rėjo, o visi trys -V., jis ir kaltinamasis apkalbėjo sutarties sÄ lygas.

Jie kartu iÅ¡važiavo, nes sakė, kad dabar kaip tik kažkokios akcijos, bet nuvažiavus tų akcijų nebebuvo. Todėl tÄ dienÄ nenupirko. Kaltinamasis jiems sutrukdė, nes bÅ«tų užsidėję rinas. Dabar visi kaimynai atsisakė, niekas nebenori. Liudytojas A. P. teisme parodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta iÅ¡ matymo. Gal prieÅ¡ kokius metus vyko statybos. Kažkurio iÅ¡ meistrų dėka pas jį objekte atsirado Å¡itas žmogus. Jis dirbo pas jį, nes statėsi namÄ . Kaltinamasis dirbo įvairius darbus: statė malkinę, darė apdailÄ terasai.

Darbai vyko adresu (duomenys neskelbtini). Tai turėjo bÅ«ti praeitų metų pavasaris, kai pas jį dirbo kaltinamasis, tiksliai nepasakys. Jis kaip meistras elgėsi labai keistai. Esmė tokia, kad buvo labai keista darbo etika. Ateidavo į objektÄ , paskui kažkur pradingdavo, telefonai bÅ«davo iÅ¡jungti. Dvi, tris dienas nebÅ«na, paskui sako, kad jam kažkokios problemos, negalima prisiskambinti. Darbas nebuvo sklandus. AiÅ¡ku, darė kÄ padarė, sumokėjo pinigus ir iÅ¡siskyrė. Jo darbų kokybės negalėtų vertinti 10 balų.

Nes ir dabar turi perdaryti kai kuriuos darbus. Perdarys stogelį, kuris yra prie įėjimo į namÄ , nes jį padarė prastai. Gali patvirtinti tokiÄ aplinkybę, kad kaltinamasis savo darbų neiÅ¡mano, kaip jau buvo nurodęs ikiteisminio tyrimo metu. Nesako, kad visiÅ¡kai viso darbo, bet kai kurių darbų neiÅ¡mano. Buvo pasiÅ«lymas padaryti terasos apdailinimÄ ne pagal standartÄ . Kaltinamasis darė taip, kaip jam atrodė, ir jis, bÅ«damas ne meistras, turėjo konsultuoti bei aiÅ¡kinti, kaip turėtų bÅ«ti.

Jis nėra patenkintas jo darbo kokybe, nes darbai yra atliekami ne taip. Tikriausiai kaltinamasis dirbo ir pas kitus asmenis, nežino, nelabai domėjosi. Nepažįsta V. S.. Atlikus darbus apmokėdavo, jam už viskÄ atsiskaitė. Jis atsirado pas jį per kitus statybininkus. Jie su kolega buvo nupirkę tokį medinį namÄ . Kadangi dirba nekilnojamojo turto srityje, tai kartais perka, parduoda, remontuoja. Jų meistras, kuris ten dirbo, kažkokiais bÅ«dais jį atsivedė. Pamena, kad atvežęs medžiagas, rado savo kolegÄ su Å¡ituo žmogumi.

Jis nežinojo to asmens nei vardo, nei pavardės. Savo kontaktuose buvo jį įsivedęs ,,(duomenys neskelbtini)“. Žinojo tik jo telefono numerį, tÄ , kurį yra nurodęs ikiteisminio tyrimo tyrėjai. Galima vadovautis jo ikiteisminio tyrimo parodymais. Jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Tuos darbus, dėl kurių susitarė su asmeniu, jis atliko pas jį. Tas namas, apie kurį kalba, kur jis dirbo, yra parduotas. Terasos apdaila, kuriÄ jis darė, viskas ten iÅ¡sižergė, skylės didžiausios.

Per stogÄ , kurį jis darė, per visur bėga vanduo, todėl jis dabar žmogui turi kompensuoti to naujo stogo darymÄ . Tame mediniame name, kur dirbo, lyg ir tvarkingai viskÄ padarė. Susidarė nuomonę, kad jis labiau dirba su medžiu nei su kitais darbais. Kitus darbus apsiėmė daryti gal kažko iki galo nelabai suprasdamas. Jaučiasi, kada žmogus supranta, kÄ jis daro, o kada ne. Tame mediniame name, kuriame jis dirbo, fasado apdailos darbai buvo, aplink langus su medžiu reikėjo padaryti apdailÄ , dar kažkÄ darė sandėliuke.

Ten buvo padaryta tvarkingai, jokių pretenzijų neturi, bet darbai, kurie buvo daromi pas jį, tai jie buvo daromi tvarkingai, tačiau nebuvo tokios kokybės, kokios norėjo. Tikriausiai turėjo kažkokius savo įrankius. Ten dirbdavo daug brigadų, dėl to jam sunku pasakyti, kieno koks įrankis. Jis asmeniÅ¡kai jo įrankiais neaprÅ«pino, tik medžiagomis. Paprastas pavyzdys, jis turi vaizdo kameras, matosi, kad ryte atvažiuoja, dirba, o nuo pietų nebėra ir neaiÅ¡ku, ar jo dienÄ ar dvi nebus. Ta darbo etika jam labai nepatiko.

Užbaigė tÄ rezultatÄ , kurį buvo sutarę. Nebuvo sutarę jokių laiko terminų, nes lauko darbai, ar savaitę trumpiau, ar savaitę ilgiau, jokio skirtumo. Žmogus dirbo, bet darbo etika buvo keista, kadangi nėra pratęs, jog žmonės po kelias paras pradingtų. Visumoje jų santykiai buvo neblogi, viskÄ susitardavo. Atsirasdavo ir iÅ¡kart skųsdavosi sveikatos problemomis, tai blogai, tai ligoninėje. Visa tai rodė nerimtumÄ , negali taip bÅ«ti, kad žmogus dingsta nepasakęs, o paskui atsiranda.

Pabaigoje, kada atsiskaitinėjo, dėl tos kokybės kažkÄ sprendė lyg ir piniginiais klausimais, dabar tiksliai nepasakys. Atsiskaitė, iÅ¡siskyrė ir jis suprato, kad daugiau tokiems darbams jo nesamdys. Stogelio karkasas buvo surinktas vieno meistro, o apdaila buvo daroma kaltinamojo. Žmogus, kuris dirba darbÄ , taip nesielgia, palieka sujungtus įrankius ir dingsta, kažkur iÅ¡važiuoja. Pas jį kieme vaikÅ¡to 3-4 metų vaikas, o ten visokie įrankiai, kuriais galima rankÄ , pirÅ¡tus nusipjauti. Kai pamatė, buvo pakraupęs. Kadangi darbus buvo pradėjęs ir didžiÄ jÄ dalį atlikęs, tai leido pabaigti.

Dėl malkinės jokių priekaiÅ¡tų neturi. Tačiau tai nebuvo pats geriausias sandoris. Liudytoja V. S. teisme parodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta. Ji dirbdavo pas savo kaimynÄ , pjaudavo žolę, o kaltinamasis dirbo pas kitus kaimynus, bet nežino, kÄ jis ten darė. Jam reikėjo prailginimo ir jis jos paprašė prailginimo, ji jam jį padavė. VienÄ dienÄ jai atnešė prailginimÄ , tuo metu pas jÄ buvo tas seniukas, kurio pavardę pamirÅ¡o. Jie kažkÄ susitarė dėl rinų ir iÅ¡važiavo, o daugiau iÅ¡ to pokalbio nieko nežinojo.

Vėliau jai pasakė, kad kaltinamajam įdavė 400 eurų, po ko jis dingo ir pradingo. Turėjo kaltinamojo telefono numerį, bandė jam skambinti, bet jis bÅ«davo užblokuotas. Pavardės nežino, bet vardas A.. Nežino, kokius darbus jis atlikinėjo pas kaimynus, bet jam reikėdavo ilgo kabelio. N. V. nusivežė jį į (duomenys neskelbtini), sakė, kad nori sutvarkyti rinas, o A. A. pasakė, kad gerai ir kad viskÄ nupirks. Padavė tuos pinigus - 400 eurų ir daugiau skambučio jam nebebuvo. Jis skambino, bet niekas daugiau neatsakė.

TÄ dienÄ , kai N. V. tarėsi su A., jį matė pirmÄ kartÄ . TurbÅ«t A. A. kažkÄ kalbėjo, kad tuos darbus padarys vienas. Pas A. A. ji nematė įrankių, prietaisų, kad jis tuos darbus galėtų dirbti. Tikriausiai turėjo kažkokių įrankių, kad jau dirbo, bet gal įrankiai buvo žmonių. Gal neturėjo kabelio, nežino. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) soduose. Jie su N. yra draugai. Pažįsta jį nuo 16 metų. V. į (duomenys neskelbtini) sodus atvažiavo pas jÄ . Teisingus parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu kalbėjo panaÅ¡iai tÄ patį. Girdėjo kažkokį pokalbį, o tada jie sėdo į maÅ¡inÄ ir iÅ¡važiavo. IÅ¡ pat pradžių sakė lyg tai skambino, sakė, kad dar negavo, bet nupirks. N. V. parvažiavęs pasakė, kad padavė tuos 400 eurų. Kai jie iÅ¡važiavo, N. V. tÄ pačiÄ dienÄ nebeatvažiavo. Kitas jos kontaktas su N. V. buvo už savaitės, 4 ar 5 dienų, tiksliai pasakyti negali. Po to atvažiavęs N. V. sakė, kad apÅ¡ovė jį ir viskas, pradėjo nekelti ragelio.

Po to karto tuose soduose A. nebematė. A. į tuos sodus atvykdavo automobiliu, gal žalios spalvos, nebeprisimena. Girdėjo kažkokį pokalbį. Kaip jos paklausė ikiteisminio tyrimo metu, taip ir atsakė. Jai atrodo, kad visus tuos pačius parodymus ji sako teisme, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu. Ji pas kaimynus pjaudavo žolę, tai iÅ¡ matymo matydavo A., bet kalbėti su juo nekalbėdavo. PirmÄ kartÄ su juo kalbėjo tada, kai jis jos paprašė prailgintojo. Tuo metu jis ten tvarkė terasÄ . TÄ pačiÄ dienÄ , kai senukas atvažiavo, jis jam grÄ Å¾ino tÄ laidÄ .

N. pradėjo kalbėti, kad jam reikia susitvarkyti namÄ , nes namas (duomenys neskelbtini) baigia nugriÅ«ti. Neklausė A., kokia jo pavardė. Dabar tas kaimynas, pas kurį jis dirbo, yra iÅ¡sikėlęs. Tas kaimynas turėjo tokį verslÄ , pardavinėdavo butus. Lygtai N. V. buvo nuėjęs pas tÄ kaimynÄ pakalbėti, bet jis nieko nepasakojo. Nežino, kaip jam ten sekėsi, ar pabaigė tuos darbus. Liudytojas A. I. teisme parodė, kad kaltinamÄ jį turbÅ«t yra matęs. Nežino, dėl ko teismas jį kviečia liudytoju.

Keitė automobilius. VienÄ paliko, o kitÄ pasiėmė, ir jam dar turėjo primokėti pinigų. Jis pasiėmė ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilį, o pardavė ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilį, dar turėjo papildomai gauti 500 eurų. Bet kažkaip neturėjo pinigų, paskui tuos pinigus jam sumokėjo K. V.. Jis užsiima maÅ¡inų prekyba. K. V. yra jo pažįstamas. Kažkuris iÅ¡ jų, K. ar kaltinimasis sugalvojo, kad reikia didesnės maÅ¡inos. Tas buvo prieÅ¡ metus ar daugiau. Jie atvažiavo į aikÅ¡telę, (duomenys neskelbtini), apžiÅ«rėjo ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilį, kurį jis pardavinėjo, nebeatsimena, už kokiÄ sumÄ pardavinėjo savo automobilį, gal už 700 eurų.

Dokumentaliai viskas vyko ant K. V.. Å iaip jie abu kalbėjo ir derino. Negali atsakyti, kam jiems reikėjo didesnio automobilio. Gal didesnio automobilio reikėjo dirbti prie statybų. Sutarė, kad palieka tÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ ir jam primoka pinigų. Domėjosi, kam priklausė automobilis ,,(duomenys neskelbtini)“. PažiÅ«rėjo į dokumentus, tai tas ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausė dar trečiam asmeniui. Sakė, kad iÅ¡ to asmens buvo nusipirkęs, bet iki galo nesusitvarkė dokumentų.

Šiaip jis pasitikrina per VĮ ,,Regitra“ puslapį, nes ten yra tokia programėlė. Pažiūrėjo, kad viskas ten tvarkoje, įregistruota, apribojimų nėra, neareštuota. Tas automobilis faktiškai priklausė kaltinamajam. Jis nieko nevertino, tik pasakė, kad jam plius 500 eurų ir pasikeičia, jis pasiima „(duomenys neskelbtini)“, o jiems atiduoda savo „(duomenys neskelbtini)“. Ne iš karto atidavė automobilį, nes pas juos nebuvo pinigų. Kai gavo pinigus, tai tada ir apsikeitė.

Gal abu atvažiavo. V. sumokėjo 500 eurų, tuos pinigus jam atvežė gal už poros savaičių. Tas automobilis gal 10 dienų stovėjo pas jį, tuo metu jis tos kitos mašinos neturėjo. Kada jie gavo pinigus, tada ir apsikeitė. Gal abu atvažiavo, bet dabar neprisimins. Tuos 500 eurų sumokėjo V.. Nesidomėjo, iš kur pas juos pinigai, nes kažkaip jam nekilo tokių minčių. Automobilį ,,(duomenys neskelbtini)“ atidavė kaltinamasis. Automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“ savininku tapo V..

Jie sakė, kad yra bendri pažįstami, lyg ir kartu dirbo, nes jis dar specialiai klausė, jam reikėjo, kad tas žmogus iÅ¡registruotų tÄ ,,(duomenys neskelbtini)“. Tai sakė, jog jie bendri pažįstami, ryt poryt paduos dokumentÄ . K. V. kažkada sakė, kad jis buvo praradęs teisę vairuoti. Tada nesidomėjo, ar jis dar turi tas teises ar neturi. Dėl to ,,(duomenys neskelbtini)“ po savaitės skambino V. ir paklausė, kaip ten reikalai su iÅ¡registravimu, jis pasakė, kad nebeprisiskambina kaltinamajam.

Tai pasakė jam, kad jam jÄ reikia iÅ¡registruoti, kadangi jis jÄ pardavė savo vardu, žmogus nori jÄ prisiregistruoti, bet neįmanoma, kol ji neiÅ¡registruota. Paskui jis kažkaip surado tÄ Å¾mogų, tas žmogus atvažiavo į aikÅ¡telę. Tas žmogus, tai ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilio savininkas, kuris buvo paraÅ¡ytas ant dokumentų. Jis pasakė, kad nelabai nori iÅ¡registruoti. Paklausė kodėl, o jis atsakė, jog su kaltinamuoju dirbo, ir jis „nuvežė“ jo įrankius ar kažkas tokio.

TÄ ,,nuvežė“ suprato, kad tuos įrankius pasisavino, o, ar tie įrankiai buvo bendri ar ne, nežino. Tas žmogus pasakė, kad kaltinamasis pasisavino įrankius. Tas ,,(duomenys neskelbtini)“ savininkas pagal dokumentus dar pasakė, kad jam atėjo bauda už greitį ar dar kažkÄ , ir dėl to nelabai ruoÅ¡iasi mokėti. Tada paklausė, ar didelė ta bauda. Jis atsakė, kad ta bauda nedidelė, bet ji jam nepriklauso. Pasakė, kad jei bauda nedidelė, tai jis jÄ sumokės, nes žmogus norės prisiregistruoti.

Tas žmogus pasakė, kad normaliai Å¡neka, ir jis tÄ baudÄ sumokės bei iÅ¡registruos automobilį. Pirkimo – pardavimo sutartyje nurodė 220 eurų dydžio sumÄ , o ne 500 eurų dydžio sumÄ , nes ten, kur jis pirko iÅ¡ tos savininkės, suma buvo įraÅ¡yta apie 200 eurų, todėl taip sutarė bendru susitarimu. Liudytoja R. P. teisme parodė, kad pažįsta kaltinamÄ jį. Ji jį vadindavo A., nežino jo nei vardo, nei pavardės. Brolis prirodė, kad neva jie gerai dengė stogus, o ji kaip tik namui dengė stogÄ .

Jis atvažiavo pas jÄ ir sutarė dengti stogÄ . Jie buvo atvažiavę dviese. Dar buvo toks K.. Sutarė, kad kokiÄ dienÄ nupirks medžiagas, ir jie pradės. Nuardė stogÄ . Kai jau sutarė dengti, kaltinamasis buvo tiek pristojęs, kad jam reikia 200 eurų. Brolis sakė, kad jis geras, todėl kai jis tiek pristojo, tai davė tuos 200 eurų. Kaip jis paaiÅ¡kino, tų 200 eurų prašė, nes jam reikėjo nusipirkti kopėčias, kadangi savo kažkam paskolino ar kažkas pavogė. Tada jis jau atvažiavo pradėti dengti stogo, bet atvažiavo vienas, be to K., su kuriuo buvo atvažiavęs apžiÅ«rėti stogÄ .

Jis tÄ stogÄ pradėjo tvarkyti. Padirbo vienÄ ar dvi dienas, tada vėl jam davė 100 eurų, nes sakė, kad reikia kurui, nes neturi, su kuo važinėti. Jau buvo pradirbta kokias 3-4 dienas. Daugiau jis pasakė, ar negali jam pravesti 500 eurų, kad neva pardavėjas kitam neparduotų maÅ¡inos. Ji pati bankininkystės neturi, tai vyras paėmė ir pravedė 500 eurų. Bet tuos 500 eurų pervedė K. V.. Kiek kaltinamasis pas jÄ dirbo, važinėjo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, jai atrodo, ten buvo trečias ,,(duomenys neskelbtini)“.

Kai pervedė tuos pinigus, tai jis vienÄ dienÄ dar padirbo. Daugiau kraustė „(duomenys neskelbtini)“ maÅ¡inÄ , o paskui parvažiavo su žaliu ,,(duomenys neskelbtini)“ automobiliu. Jis padirbo kelias dienas, buvo iÅ¡siÅ¡okėlis, kad neva čia jis vienas dirbo, nors faktiÅ¡kai nieko nesuprato, iÅ¡ tikro dirbo jos trys žmonės. Jis iÅ¡važiavo pasiimti kažkokio darbininko, bet kaip iÅ¡važiavo, taip ir iÅ¡važiavo. Daugiau jo nebematė. Dar kelias dienas jo telefonas buvo įjungtas. Bandė ir iÅ¡ vieno numerio, ir iÅ¡ kito numerio skambinti, o paskui visai tas numeris dingo.

Jis nekėlė ragelio nei iÅ¡ vieno, nei iÅ¡ kito numerio. Taip ir pasiliko, jis iÅ¡važiavo, o ji pabaigė stogo keitimo darbus savo jėgomis. FaktiÅ¡kai galima sakyti sukiÅ¡o 800 eurų, o jo darbas nevertas daugiau nei 300 eurų, kadangi dirbo jos trys žmonės, o kaltinamasis buvo kaip pagalbinis žmogus. Jis sugadino kelis gabalus skardos, nes net nežinojo, nuo kurio galo pradėti dengti skardÄ . O tuos pinigus prašė, tai pervedė. Klaida yra jos, jog ji davė pinigus, bet ji stogÄ pabaigė savo jėgomis.

IÅ¡ kaltinamojo nieko neieÅ¡ko. Tegul jis aiÅ¡kinasi. Vienas sukčius ir kitas sukčius. Jos pinigų prašė kaltinamasis, o pravedė tam K.. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), ir tuo adresu buvo keičiamas stogas. KaltinamÄ jį prirodė brolis. Ten jis atvažiuodavo pas kažkokį kaimynÄ . Kaltinamasis yra mėgstantis iÅ¡gerti, ir jo brolis mėgėjas. Kaip sakydavo, kad geras žmogus, tai vienÄ kartÄ 10 eurų davė, kitÄ kartÄ butelį nupirko. Tikriausiai tokie ir draugai. Tas geras žmogus ir yra, kuris duoda iÅ¡gerti.

Sutarė, kad mokės po 6 eurus už kvadratÄ . Paskui jis atvažiavo vienas, nes neva tas K. pradėjo gerti. IeÅ¡kojo darbininkų, kas padėtų, bet nerado. Tada dirbo visi trys: jos vaikas, žentas ir jos kaimynas. Sakė, kad neva kopėčioms reikia 200 eurų. Jis neturėjo kopėčių, nes kažkam paskolino kopėčias ir jam nebegrÄ Å¾ino. Po pinigų paskolinimo neatsivežė jokių kopėčių. Nieko ji nebeklausė, kur tos kopėčios, nieko nebedarė. Jis atsivežė įrankį skardai pjaustyti ir prailgintuvÄ , kuris neveikė.

Reikėjo dar ir suktukų, nuomojosi aparatÄ skardai pjaustyti. Neklausė jo, kur jo įrankiai. Jis prašė 20 eurų kurui, bet uždengė priekį, tai pagalvojo, jog kažkiek padirbo, matė, kad jis nei valgyti, nei gerti neturėjo. Kai pakalbėjo su broliu, suprato, kad tikriausiai net neturėjo kur nakvoti, nes dar kelias dienas nakvojo pas jÄ , todėl jam davė 100 eurų. Darbo metu jam pastoviai skambino telefonu. Jis sakė, kad neparduotų tos maÅ¡inos, bet nesakė, kas tÄ maÅ¡inÄ pardavinėja.

Prašė, kad jam pervestų tuos 500 eurų, o ji vyrui pasakė, kad jis pravestų iÅ¡ savo sÄ skaitos, vyras ėmė ir pravedė. Kaltinamasis jiems telefonu atsiuntė vardÄ , pavardę, sÄ skaitos numerį, kam pervesti. Neklausė, kodėl netinka grynieji pinigai, kodėl bÅ«tinai reikia pervesti į sÄ skaitÄ . Neklausė, kodėl pinigai vedami į kito asmens sÄ skaitÄ . Jis nieko nepasakojo, tik dejavo, kad neparduotų maÅ¡inos. Kai pervedė tuos pinigus, jis vienÄ dienÄ nevažiavo, nakvojo pas jÄ .

Paskui už 2 ar 3 dienų iÅ¡važiavo. Tikriausiai antrÄ dienÄ iÅ¡važiavo tos maÅ¡inos, vėliau jis atvažiavo su tuo nauju ,,(duomenys neskelbtini)“ automobiliu. Brolis su juo iÅ¡gėrė, jis permiegojo. Ryte reikėjo aukÅ¡tai sukti, todėl pasakė, kad važiuoja parsivežti kažkokio darbininko, kaip iÅ¡važiavo, taip ir iÅ¡važiavo. Kadangi jis atidavė ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilį, tai grįžo su žaliu ,,(duomenys neskelbtini)“ automobiliu. Daugiau nieko nežino.

Brolio klausė, ar kaltinamasis pasirodo, o jis pasakė, kad nebepasirodo, net ir pas tÄ kaimynÄ nebepasirodo. K. V. iÅ¡ viso pas jÄ nedirbo, tik atvažiavo, pasižiÅ«rėjo ir sutarė, jog 6 eurai už kvadratÄ . Jo neklausė, kodėl jis perka kažkokius automobilius, nors neturi, kur gyventi ir kÄ valgyti. Pas juos dirbo trys žmonės: sÅ«nus, žentas ir dar kaimynas, tai A. faktiÅ¡kai buvo kaip pagalbinis žmogus, o ne meistras. Kiek jis pridarė, kol jie nespėjo sužiÅ«rėti, vėliau jie tas klaidas iÅ¡taisė.

Kai jis iÅ¡važiavo, tai jie baisiausiai vargo, kol iÅ¡lygino visÄ namÄ . Kaltinamasis buvo toks, kad mokėdavo prieiti kalbomis, saldžiai kalbėti, įtikinti, ir ji pasitikėjo. Per tÄ kalbėjimÄ Ä¯gijo jos pasitikėjimÄ . Tiek buvo pristojęs prie jos su tais 200 eurų, kad ji jau net į skambučius nebeatsakydavo. Dabar, kai pagalvoja, gal ir keista, kad stogdengys be kopėčių. Kaltinimasis A., o pavardės nežino, neklausė. Nieko neÅ¡nekėjo, kieno bus įrankiai, kieno bus medžiagos.

Viskas buvo organizuota jos. Dar klausė, kieno bus medžiagos, o ji pasakė, kad medžiagos bus grynai perkamos jos pačios, nes jai reikėjo sÄ skaitos. Nebuvo kalbos dėl įrankių. Darbo eigoje iÅ¡sprendė tuos klausimus dėl įrankių. Reikėjo suktuko, tai atnešė jį žentas, reikėjo metalÄ pjaustyti, iÅ¡sinuomojo pjaustymo įrankį. Jo visas darbas buvo kaip pagalbinio žmogaus, vertas 300 eurų ir ne daugiau. Buvo reikalinga mokėti už darbÄ , bet mažesnę sumÄ . Kaltinamasis mokėjo apsukti, tačiau ji nesibylinės, nes neturi sveikatos.

Buvo sutarę 6 eurus už kvadratÄ , jei bÅ«tų pabaigęs iki galo, tai bÅ«tų paskaičiavę, nes ten 130 kvadratų su trupučiu. Jis pasiėmė tuos 800 Eur, tai daugiau nebebuvo kÄ skaičiuoti, nei kÄ bedaryti. Gal atlygis už darbÄ bÅ«tų buvęs didesnis nei 800 eurų. Kadangi bÅ«tų iÅ¡matavę namÄ , nes namas 142 kvadratai, ir bÅ«tų skaičiavę kvadratÅ«rÄ . A. su K. neva bendradarbiai, kartu dengė stogus. Jie abu buvo atvažiavę, abu lipo pasižiÅ«rėti. A. prašė jos to vadinamo avanso.

Jis nieko nesakė, prašė 200 eurų, nes sakė, kad reikia nusipirkti kopėčias. Ji irgi tokių ilgų metalinių kopėčių neturėjo, nes ilgiausios buvo 6 m. Jis sakė, kad to K. nebebus, ar jis pradėjo gerti, nežino. Kai vedė tuos 500 eurų, tai nuo ryto buvo pradėjęs skambinti telefonu, kalbėjo apie maÅ¡inÄ , tai taip suprato, kad reikia kažkokiai maÅ¡inai. Suprato, kad tÄ maÅ¡inÄ pirks K.. Jo pavardės iÅ¡ pradžių nežinojo, žinojo tik, kad K., o vėliau, kai vedė tuos pinigus, sužinojo ir pavardę.

Su A. apie tÄ maÅ¡inÄ nekalbėjo. Ji kaltinamajam A. iÅ¡ viso yra sumokėjusi 800 eurų. Liudytoja R. R. teisme parodė, kad pažįsta kaltinamÄ jį. PrieÅ¡ keturis metus gal pusantrų metų gyveno kartu. Buvo jį priėmusi pas save, kaip sakoma, įsileido velniÄ Ä¯ namus. Paskui jis viskÄ pradėjo meluoti. Tada paprašė iÅ¡eiti iÅ¡ namų. Ji iÅ¡sireikÅ¡ gal ne visai lietuviÅ¡kai ir taisyklingai, bet jis buvo meluojantis sukčius, visÄ laikÄ meluodavo. Tas momentas, kai jam reikėjo laikyti teises ir reikėjo jį priregistruoti.

Jis visÄ laikÄ sakydavo, kad jokių skolų, jokių įsipareigojimų antstoliams neturi. Vienu žodžiu, „ledinis berniukas“. Kai tik priregistravo dėl tų teisių, kad jis iÅ¡silaikytų, iÅ¡ karto parėjo antstolių Å¡aukimas, kad jis susimokėtų. Tada jie kartu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), bet ji nespėjo kartu įeiti. Jis tik iÅ¡sinešė lapelį, kad vyksta paieÅ¡ka dėl kažkokių pinigų ir ieÅ¡ko kažkokia moteris iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Tada jai užteko.

Matyt, apgaudinėjo ne tik jÄ , jau buvo prasiskolinęs visur. Tada jis iÅ¡sikraustė į (duomenys neskelbtini). Jo paties mama sakė, kad kažkokia mokytoja iÅ¡ karto paskolino pinigų. Keturis metus apie jį nieko nežinojo. Per tÄ laikÄ nebendravo, nežino, kuo A. A. užsiima. Pradžioje dar jo mama paskambindavo, paklausdavo, gal žino, o ji sakė, kad nieko nežino, nes jau gyveno savo kitÄ gyvenimÄ . Paprasčiausiai ji sakydavo, kad su melu negyvens. Jis vis bÅ«davo kažkur išėjęs, kažkur dirbdavo, sakydavo, kad dirba, bet, kai ji nuvažiuodavo, jo ten nebÅ«davo.

VisÄ laikÄ buvo tokie vaikiÅ¡ki melai, o jai tokie dalykai nepatinka. Ji jo niekada nerasdavo, nors jis sakydavo, kad ten dirba, sakydavo, kad jau yra išėjęs, o pasirodo vėl nėra. Galvojo, kad kol laikas, tegul eina lauk. Eidavo į miÅ¡kÄ , dar dirbdavo kažkur prie statybų, buvo iÅ¡važiavęs dirbti į (duomenys neskelbtini). Paskui pusei metų ar trims mėnesiams iÅ¡ viso dingo. Ji norėjo jau jį anksčiau iÅ¡kraustyti, bet kažkur buvo dingęs ir kažkokius vėjus kalbėjo, kad jam kažkas atsitiko.

Jie gyveno (duomenys neskelbtini). IÅ¡ jo draugų rato ji nieko nepažinojo. Jis sakydavo, kad dirba prie statybų, bet visÄ laikÄ Å¡aukdavo, kad jau nebedirba, nes anie nieko nesumokėjo. Dirbdamas prie statybų dėdavo kažkokias plyteles. Bet kur jis eidavo, užgarantuoti negali. Pas jį buvo įrankiai, kaip ir pas kiekvienÄ . Ji nematydavo, ar jis neÅ¡davosi tuos įrankius į darbÄ . Nematydavo, kad jis bÅ«tų susipirkęs kažkokių brangesnių įrankių. Jis parneÅ¡davo nupirkęs maisto, bet pastoviai turėdavo mažai pinigų.

Ji sakydavo, kad „Alfonso“ jai namuose nereikia. Vienoje vietoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje jis lyg ir dėjo plyteles. Vis paklausdavo, kÄ daro, o jis sakydavo, kad dirba. Atvažiuoja, o jo ten iÅ¡ viso nėra. TurbÅ«t tas santaupas jis gaudavo iÅ¡ darbo santykių, bet paskui sužinojo, kad daugiausiai jis skolindavosi iÅ¡ mamos. Ji pati tose statybose nebuvo, bet jis vis sakydavo, kad įsidarbino ir eis ten dirbti. Pati iÅ¡eidavo į darbÄ ir grįžusi rasdavo jį parėjusį, o kaip, kur, kÄ dirbdavo, užgarantuoti negali.

Ji jo draugų tikrai nematydavo. (duomenys neskelbtini) gatvėje kažkas vyko, ar jis ten kavinę įrenginėjo, plyteles dėdavo, bet jis kažkaip ten ilgai nepadirbo, nežino dėl ko, ar nesugebėjo, ar jį iÅ¡varė, nesidomėjo. Liudytojas G. K. teisme parodė, kad pažįsta kaltinamÄ jį, kiek atsimena, su A. A. susipažino bare, kartu susitikdavo, yra tekę dirbti, kartu leisti laikÄ . Bare susipažino 2019 m. BÅ«davo, kad jei trÅ«ksta pinigų, jis iÅ¡ jo pasiskolindavo, kai jam trÅ«ksta, jis iÅ¡ jo pasiskolindavo.

Vienas iÅ¡ kito skolindavosi pinigus, santykiai buvo draugiÅ¡ki. Paskutiniu metu pinigų negrÄ Å¾ino, dėl ko negrÄ Å¾ino, aplinkybių nežino. Suma, kuriÄ yra pasiskolinęs ir negrÄ Å¾ino, yra apie 100 Eur. Prašė, kad grÄ Å¾intų pinigus, buvo susitikę, bet jis kaip dingo, taip dingo, jie kalbėjo, buvo vienas niuansas, antras niuansas, dėl ko jam nepavyko grÄ Å¾inti, o paskui žmogus dingo ir viskas. Bendraudavo su juo telefonu, susitikdavo. Turėjo įsivedę vienas kito telefono numerį.

Kai skambindavo, kartais A. A. pakeldavo, kartais nekeldavo, perskambindavo. Kai prašė, kad grÄ Å¾intų 100 Eur, buvo, kad telefonu atsakinėjo, bet paskui dingo ir viskas. Bet viskas iki tol buvo normaliai, buvo, kad dalį grÄ Å¾ino, paskui vėl jam pritrÅ«ko, vėl pasiskolino. Dirbo jis prie statybų, skolindavosi medžiagoms, kažkiek pinigų gaudavo. Kiek jis yra girdėjęs iÅ¡ jo pasakojimo, jis daug kÄ sugeba dirbti. Jis su kaltinamuoju kartu yra dirbęs, jis statybose yra pagalbinis, praktiÅ¡kai tik nueidavo ten tada, kai turėdavo laisvo laiko, nes pagrindinis jo darbas yra prie kapų, bet ne sezonu jis nesėdi ant sofos, eidavo pas pažįstamus, kur kartu dirbdavo, kad iÅ¡mokti.

Galima sakyti, kad porÄ kartų yra padėjęs A. A., jam reikėjo palaikyti ir viskas. Jo akiai, palyginus su jo sugebėjimais, A. A. statybos darbus supranta. Jam atrodo, kad jie susipažino 2019 m. vasarÄ , jis pradėjo dirbti kapuose, birželį jie dar bendravo, paskui dingo, o tada, jam atrodo, liepos mėnesį pareigÅ«nas jį apklausė. Dirbti kartu jis pats siÅ«lėsi A. A., reikėjo pritvirtinti stogelį, paskui apsibrėžė, apipjovė terasÄ kažkuriame naujame rajone, jis pats ne vairuotojas, tai dabar adreso nepasakys.

Su A. A. kartu iÅ¡gerdavo. Kai jam reikėdavo kapuose pagalbos, privežti medžiagų, pasiskolinti įrankių, jis atvažiuodavo. Jis turėjo kažkokius įrankius, bet dažniausiai bÅ«davo pasilikęs objektuose, jeigu jam reikėdavo ir jis nenaudodavo, tai jis jam paskolindavo. Kokius objektus turėjo, jis nežino, kiekvienÄ dienÄ jis su juo nedirbo. Kai su juo dirbo, ten virÅ¡ durų dėjo tokį stogelį, iÅ¡ naujo darė stogelį, gręžė, tvirtino visÄ karkasÄ . Kur jis gyveno, jis nežino, jis niekad pas jį svečiuose nėra buvęs, žino, kad jis iÅ¡ Å iaulių, iÅ¡siskyręs, lyg turi sÅ«nų.

Be kaltinamojo paaiÅ¡kinimų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų teismas remiasi ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais. Dėl nusikalstamos veikos pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį IÅ¡ 2019-08-12 N. V. protokolo-pareiÅ¡kimo matyti, kad 2019-07-04 jis, bÅ«damas pas savo pažįstamÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, pamatė, jog kaimynystėje darbuojasi meistras, kuris remontuoja namÄ . Jam reikėjo paremontuoti jo namo stogo rinas, adresu (duomenys neskelbtini). Nuėjęs pas tÄ vyrÄ , kuris prisistatė A., su juo sutarė, kad pastarasis jam viskÄ sutvarkys už 400 eurų.

Darbus žadėjo pradėti kitÄ dienÄ , t. y. nuo 2019-07-05. Pinigus jam padavė tÄ pačiÄ dienÄ ir apsikeitė kontaktais. KitÄ dienÄ jis dar su tuo vyru bendravo telefonu, vyras jam pasakė, kad reikia jam paieÅ¡koti pigesnių medžiagų. Po to karto minėtas vyras pareiÅ¡kėjui telefonu nebeatsiliepdavo, o telefonas buvo iÅ¡jungtas. To vyro pavardės jis nežino. Taip pat nežino, kur tas vyras gyvena. Su juo jokios sutarties nepasirašė, o tik sutarė žodžiu. Ä® policijÄ iki Å¡io laiko nesikreipė, nes laukė ir dar tikėjosi, kad minėtas vyras darbus pradės. Padaryta 400 eurų turtinė žala (1 t., b. l. 24-25).

IÅ¡ 2019-10-02 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad nukentėjusysis N. V. parodė, kad jis neprisimena, kaip atrodė asmuo, kuriam davė 400 eurų už stogo tvarkymÄ . IÅ¡ jam pateiktų 4 asmenų nuotraukų panaÅ¡iausias asmuo yra pavaizduotas nuotraukoje Nr. 3, t. y. A. A., tačiau jis nėra tikras, ar tai yra bÅ«tent Å¡is asmuo. Kai bendravo su tuo asmeniu, jis buvo be barzdos (1 t., b. l. 56-60). IÅ¡ 2020-08-06 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis N. V. patvirtino savo parodymus ir teigė, kad adresu (duomenys neskelbtini), jis buvo atvežęs, kaip dabar žino, A.

A., pastarajam rodė, kur reikės pakeisti namo stogo lietaus nubėgimo vamzdžius, parodė vietÄ , kur S. T. padavė A. A. 400 eurų už medžiagas ir darbÄ Â (1 t., b. l. 61-66). IÅ¡ 2019-10-03 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad liudytojas A. P. atpažino nuotraukoje, pažymėtoje Nr. 4, asmenį, t. y. A. A., kuris pas jį namuose statė pavėsinę, ir kurio telefono numeris buvo (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 135-142). IÅ¡ 2019-10-01 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad liudytojas G.

K. atpažino nuotraukoje, pažymėtoje Nr. 2, asmenį, t. y. A. A., apie kurį  davė parodymus Å¡ioje byloje. Tai tas pats vyriÅ¡kis, kuris iÅ¡ jo pasiskolino 100 eurų ir negrÄ Å¾ino (1 t., b. l. 149-154). IÅ¡ 2020-06-15 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad Å iaulių apskrities VPK areÅ¡tinėje, adresu Purienų g. 48, Å iauliuose, areÅ¡tinės specialistas S. K. pateikė iÅ¡Â kaltinamojo A. A. paimtÄ pilkos spalvos mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, kurio  IMEI1 (duomenys neskelbtini),  IMEI2 (duomenys neskelbtini), su „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele ir 16 GB atminties kortele (1 t., b. l. 192). IÅ¡ 2020-07-24 kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad 2020-06-15 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimtas kaltinamojo A.

A. pilkos spalvos mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“, kurio IMEI1 (duomenys neskelbtini), IMEI2 (duomenys neskelbtini), su „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele ir 16 GB atminties kortele, buvo apžiūrėtas kaip daiktinis įrodymas. Ant telefono matyti smulkių nubraižymų. J. K. telefono numeris randamas kataloge „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. G. M. telefono numeris randamas kataloge „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) prie rinktų numerių.

Atidarius katalogÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, tarp kitų nereikÅ¡mingų Å¡iame ikiteisminiame tyrime praneÅ¡imų matomi praneÅ¡imai nuo abonento, kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini): 2020-04-24 praneÅ¡imas „Tau nekas lauk sweciu atiduosi dwigubai matuysi neanto raga sugalwojei uzstumti“; 2020-04-25 praneÅ¡imas „Kur saibos a...“; 2020-04-25 praneÅ¡imas „Nebus saibu parui pasakysiu n... durikes loma tau p... wakar pasake mate kas per wienas l... be yrankiu dirbi“; 2020-04-25 praneÅ¡imas „Ir m... pirmadieni zajawa a.. parasysiu kad turetum reikalu biski numeri masinos zinau“.

Taip pat matyti 2020-05-12 praneÅ¡imas nuo abonento „T. S.“: „Nebereik galit nebedaryt. Ateinantį mėnesį susitvarkysiu. Ne žodžio žmogus. Ačiū“. PeržiÅ«rėjus katalogÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, randamas „T. S.“ telefono numeris (duomenys neskelbtini). Atidarius katalogÄ , matomos nuotraukos, kuriose užfiksuoti smulkÅ«s gaminiai iÅ¡ medienos, mediena. Daugiau duomenų, reikÅ¡mingų Å¡iam tyrimui, telefone nėra (1 t., b. l. 194-196; 2 t., b. l. 1-7). IÅ¡ 2019-10-18 kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad atliktus telefono numerio (duomenys neskelbtini) IMSI kontrolės ir priklausomybės analizę, nustatyta, jog Å¡i SIM kortelė nuo 2018-10-03 priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ankstinio apmokėjimo sistemos vartotojui.

Laikotarpiu nuo 2019-03-12 iki 2019-08-09 buvo naudojama ir veikė mobiliajame telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Paskambinus minėtu telefono numeriu, yra sakoma, kad adresatas šiuo metu yra nepasiekiamas (2 t., b. l. 70-71). Iš 2019-11-20 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad atliktus analizę, buvo nustatyta, jog mobiliajame telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019-03-16 iki 2019-08-09 buvo įdėta SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), o laikotarpiu nuo 2019-08-19 iki 2019-09-13 buvo įdėta SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 76-77).

Iš 2019-10-18 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad atliktus telefono numerio (duomenys neskelbtini) IMSI kontrolės ir priklausomybės analizę, nustatyta, jog ši SIM kortelė nuo 2019-03-23 priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ išankstinio apmokėjimo sistemos vartotojui. Laikotarpiu nuo 2019-08-19 iki 2019-09-18 buvo naudojama ir veikė mobiliajame telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Paskambinus minėtu telefono numeriu, yra sakoma, kad adresatas šiuo metu yra nepasiekiamas (2 t., b. l. 81-82).

Iš 2020-08-10 – 2020-08-11 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad SIM kortelė su telefono numeriu (duomenys neskelbtini) veikė laikotarpiais nuo 2019-03-26 iki 2019-07-31 bei nuo 2019-08-06 iki 2019-08-09, ir buvo naudojama mobiliajame telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). SIM kortelė laikotarpiu nuo 2019-07-01 iki 2019-07-04 veikė bazinių stočių, esančių (duomenys neskelbtini), veikimo zonose. 2019-07-05, kai kaltinamasis A. A. nurodė nukentėjusiajam N. V., kad atvyks remontuoti stogo lietvamzdžių, veikė bazinių stočių, esančių (duomenys neskelbtini), veikimo zonose.

Laikotarpiu nuo 2019-07-06 iki 2019-07-27 SIM kortelė veikė bazinių stočių, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) r., veikimo zonose, t. y. laikotarpiu, kuriuo A. A. nurodė, kad lankėsi (duomenys neskelbtini), kur jam iš piniginės buvo pavogti pinigai, matyti, kad jis nurodytu laiku buvo tik (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rajone. Nuo 2019-07-27 SIM kortelė veikė bazinių stočių, esančių (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone, (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) r., veikimo zonose.

Iš išklotinės matyti, kad 2019-07-26 16.16 val. iš A. A. telefono numerio (duomenys neskelbtini) 2 kartus skambinta į N. V. telefono numerį (duomenys neskelbtini), tačiau į skambučius neatsakyta, taip pat skambinta 19.04 val., pokalbis truko 206 s. 2019-07-31 19.04 val. N. V. parašė A. A. 2 SMS žinutes, 2019-08-08 15.21 val., 15.22 val., 15.25 val., 15.26 val., 18.50 val., 19.01 val. parašė 9 SMS žinutes. Daugiau ryšių tarp A. A. ir N. V. išklotinėje neužfiksuota. Ryšių tarp A. A. telefono numerio (duomenys neskelbtini) ir S. T. telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinėje neužfiksuota (2 t., b. l. 118-121).

IÅ¡ 2019-10-03 duomenų apie asmenį SODROS DB iÅ¡raÅ¡o matyti, kur ir kada A. A. dirbo, kad nuo 2018-07-10 oficialiai A. A. nieko nedirbo ir neturėjo leidimo verstis statybos ir remonto darbais bei neturėjo teisės teikti tokio pobÅ«džio paslaugas (2 t., b. l. 185). LR BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimÄ , turtinės prievolės iÅ¡vengimÄ arba jos panaikinimÄ . Sukčiavimo esmė – tai neteisėtos turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę.

Baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad bÅ«tų padaryta bent viena Å¡iame straipsnyje nurodytų alternatyvių sukčiavimo objektyviųjų požymių. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiÅ¡kia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingÄ pobÅ«dį ir nori panaudodamas apgaulę tokiÄ turtinę naudÄ gauti. Å iuo atveju paminėtina, kad kaltinamojo gynėja bylos nagrinėjimo metu teigė, jog A.

A. inkriminuota veika negali būti laikoma nusikalstama, nes jį ir nukentėjusįjį N. V. siejo tik civiliniai teisiniai santykiai, kilę iš sutarties, ir tai negali lemti kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės. Todėl nagrinėjamos bylos kontekste tampa svarbus baudžiamųjų teisinių santykių atribojimas nuo civilinių teisinių santykių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-409/2011 ir kt.).

Esminis momentas, susijęs su civilinių teisinių santykių atribojimu nuo baudžiamųjų teisinių santykių dėl sukčiavimo, yra apgaulės panaudojimas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, teisės į jį įgijimo ar prievolės išvengimo būdas. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-264-895/2016).

Apgaulė sukčiavimo atveju turi bÅ«ti esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui dėl sutarties sudarymo ir turto ar turtinės teisės perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtÄ ar turtinę teisę, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2011). Naudojant apgaulę turto savininkas ar valdytojas gali bÅ«ti suklaidinamas ir dėl kaltininko ketinimų, tai gali bÅ«ti daroma įvairiais bÅ«dais.

Apgaulės bÅ«dų gali bÅ«ti labai įvairių, tÄ atspindi ir gausi teismų praktika: kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–507/2012, 2K-309/2013, 2K-312/2013, 2K-336/2013, 2K-523/2013, 2K-526/2013, 2K-123/2014 ir kt. Tačiau bet kurios sukčiavimo veikos apgaulės turiniui bÅ«dinga tai, kad kaltininko panaudota apgaule yra suklaidinamas turto valdytojas, o kaltininkas dėl panaudotos apgaulės įgyja svetimÄ turtÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. sausio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-34-697/2016).

Be to, visų apgaulės bÅ«dų esmė pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtÄ , nustatymÄ arba padaryti problemiÅ¡kÄ pažeistos teisės atkÅ«rimÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012). Kaip antai, be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens; sandoris sÄ moningai sudarytas taip, kad vėliau bÅ«tų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio; kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informacijÄ apie turimas dideles skolas ar nemokumÄ , vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebÅ«tų į kÄ nukreipti reikalavimo ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-81/2011, 2K-117/2013, 2K-150/2014, 2K-526/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-304-976/2016).

Civilinės sutarties sÄ lygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra kliūčių konstatuoti sutarties buvimÄ , nustatyti sutarties Å¡alis ir padarytÄ Å¾alÄ atlyginti civilinės teisės priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-535/2011, 2K-48-696/2017). Taigi iÅ¡ sutarties kylančios prievolės nevykdymas savaime nesukelia baudžiamosios atsakomybės, tačiau civilinio delikto atveju asmuo elgiasi sÄ Å¾iningai, neklaidina kitos Å¡alies, nenuslepia nuo jos esminių aplinkybių ir prievolės neįvykdo dėl objektyviai susiklosčiusių nepalankių aplinkybių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-895/2020).

Vienas iÅ¡ apgaulės sukčiaujant bÅ«dų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu nėra savarankiÅ¡kas sukčiavimo požymis, o tik vienas iÅ¡ apgaulės bÅ«dų, naudojamų siekiant įgyti turtÄ , turtinę teisę. Be to, apgaulė piktnaudžiaujant pasitikėjimu sukčiavimo atveju turi bÅ«ti esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui dėl turto ar turtinės teisės perdavimo kitam asmeniui.

Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtÄ ar turtinę teisę, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-7-255/2012). Piktnaudžiavimas pasitikėjimu kaip apgaulės bÅ«das sukčiaujant yra tada, kai kaltininkas LR BK 182 straipsnyje numatytÄ veikÄ padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko susiklosčiusiais pasitikėjimo santykiais. Tokie santykiai gali susiklostyti dėl asmeninių, tarnybinių, giminystės ar kitokių kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio ryÅ¡ių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-47-895/2016).

Nagrinėjant bylÄ teisme, kaltinamasis A. A. savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies. Teisiamojo posėdžio metu jis iÅ¡ esmės pripažino, kad N. V. jo paprašė ant daugiabučio namo pakabinti vandens nubėgimo sistemÄ , tuo metu jis neturėjo iÅ¡sipirkęs licencijos verstis tokia veikla, sutarė, kad jis nupirks medžiagas lietaus sistemai, buvo apskaičiavę, kiek reikia metrų, medžiagas turėjo nupirkti iÅ¡ nukentėjusiojo pinigų, medžiagoms nupirkti iÅ¡ nukentėjusiojo gavo 400 eurų, tačiau per pasitikėjimÄ jo vienas pažįstamas iÅ¡ jo nugvelbė visÄ piniginę su pinigais, dėl to tų medžiagų ir nenupirko, lietaus sistemos nepakeitė, nukentėjusysis jam skambino, bandė su juo susisiekti, dar keletÄ kartų su nukentėjusiuoju bendravo, bet, kai pinigų nebeturėjo, nežinojo, kÄ jam pasakyti ir neatsiliepė.

Tačiau kaltinamasis neigė esminę sukčiavimo aplinkybę, t. y. apgaulės panaudojimÄ nukentėjusiojo atžvilgiu, teismui teigė, kad jis nieko apgauti nenorėjo, gavęs 400 Eur iÅ¡ nukentėjusiojo, iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini) atsivežti žmogaus, kuris jam bÅ«tų padėjęs keisti lietaus vamzdžių sistemÄ , tik (duomenys neskelbtini) iÅ¡ jo vienas pažįstamas pagrobė nukentėjusiojo pinigus. Å iuo atveju paminėtina, kad teismas tokiais kaltinamojo A. A. paaiÅ¡kinimais nesiremia ir juos atmeta, vertindamas kaip kaltinamojo pasirinktÄ gynybinę pozicijÄ , taip siekiant suÅ¡velninti savo teisinę padėtį.

Teismas pažymi, jog kaltinamojo iškelta versija prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, be to, kaltinamasis, aiškindamas pinigų praradimo aplinkybes teismui, nebuvo nuoseklus. Kaip antai, iš pradžių kaltinamasis teigė, kad jis net pats nežino, kur tas pažįstamas, nugvelbęs iš jo pinigus, randasi, teigė, jog nepamena, ar tuos pinigus prarado (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Vėliau teismui jau aiškino, kad jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), ten buvo pažįstamas A., su kuriuo kažkada dirbo, tas A. pasisavino visus jo pinigus, t. y. 450 eurų, nes dar 50 eurų turėjo savo.

Dar vėliau A. A. jau teigė, kad tas asmuo, kuris iÅ¡ jo pavogė pinigus, buvo V., o jo pavardės nepasakys. Dar daugiau, A. A. teismui taip ir negalėjo paaiÅ¡kinti, dėl kokių priežasčių, kitam asmeniui jo atžvilgiu neva įvykdžius vagystę, jis nesikreipė pagalbos į teisėsaugos institucijas. Tokios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, jog kaltinamasis nebuvo nuoÅ¡irdus ir vengė teismui sakyti tiesÄ . Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjęs N. V. parodė, kad sutarė, jog kaltinamasis (duomenys neskelbtini) pakeis lietaus nubėgimo vamzdžius, sakė, kad tokius darbus padaryti moka, nes remontuoja stogus, pasakė, kad darbus padarys už dviejų dienų, dar suieÅ¡kos medžiagų, medžiagoms jis A.

A. padavė 400 Eur, jam kaltinamasis pasakė, kad duos visus kvitukus, kiek iÅ¡leido pinigų, bet po pinigų padavimo kitÄ dienÄ paskambino pasakyti, kad dar negavo medžiagų, o kai už dviejų dienų jis jam bandė paskambinti, niekas nekėlė ragelio, jo telefonas jau buvo nepasiekiamas, iÅ¡ pradžių dar galvojo, jog gal dar grÄ Å¾ins pinigus, palaukė mėnesį ar du, bet jokių žinių nebuvo, todėl nuėjo pasiskųsti į policijÄ . Nukentėjęs taip pat teigė, jog padarė klaidÄ , kad pasitikėjo žmogumi, nesusirašė raÅ¡tiÅ¡kos sutarties, pagalvojo, kad, jei dirba pas kitus žmones, tai viskas bus sÄ Å¾iningai.

Teisme liudytoju apklaustas S. T. taip pat patvirtino, kad kaltinamasis, atvažiavęs prie namo, pasimatavo, pasakė, kad ryt poryt viskÄ uždės, bet jam reikėjo pinigų medžiagoms, todėl kaltinamajam padavė 400 Eur, paprasčiausiai juo pasitikėjo, kadangi jis kaimyno draugas. Liudytojas taip pat teigė, jog kaltinamasis nieko neminėjo apie kitÄ asmenį, kuris padės jam tuos darbus atlikti, suprato, kad jis dirbs vienas, nieko nesakė, kad veÅ¡is draugÄ , nes jam reikės pagalbos, be to, vienam žmogui tuos darbus padaryti įmanoma.

Teismas remiasi tokiais nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais, nes jie duoti davus priesaikÄ teisme, be to, Å¡ių asmenų parodymai viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s, t. y. tiek vykusių apklausų ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodytos aplinkybės sutampa, be to, jos atitinka ir nukentėjusiojo protokole-pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes, parodymų patikrinimo vietoje protokolÄ , taip pat teisme duotus parodymus patvirtina ir kita bylos medžiaga. AnalogiÅ¡kas aplinkybes iÅ¡ esmės patvirtino ir liudytoja V.

S., kuri teisme parodė, kad pas jÄ bÅ«nant N. V., atėjo A. A., jie kažkÄ susitarė dėl lietaus nubėgimo vamzdžių ir iÅ¡važiavo, vėliau N. V. jai pasakė, kad kaltinamajam įdavė 400 eurų, po ko jis dingo ir pradingo, apÅ¡ovė jį, pradėjo nekelti ragelio. Liudytoja teismui taip pat tvirtino, kad po to karto tuose soduose A. nebematė, be to, sakė, kad A. A. tuos darbus padarys vienas, tačiau pas A. A. ji nematė įrankių, prietaisų, kad jis tuos darbus galėtų dirbti. Tai, kad po 400 Eur paėmimo nukentėjusysis jau nebegalėjo susisiekti su kaltinamuoju, patvirtina ir byloje esantis 2020-08-10 – 2020-08-11 kitų objektų apžiÅ«ros protokolas, kuriame užfiksuota A.

A. telefono numerio (duomenys neskelbtini) iÅ¡klotinės analizė. Kaip minėta, kaltinamasis teismui kėlė versijÄ , jog gavęs pinigus iÅ¡ N. V., neva buvo iÅ¡vykęs į (duomenys neskelbtini), kur iÅ¡ jo A. ar V., turėjęs kartu padėti keisti lietaus nubėgimo sistemÄ , pagrobė pinigus. Tačiau tokia versija prieÅ¡tarauja byloje esantiems duomenims. Visų pirma, kaip rodo aukščiau aptarti nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, A. A. jiems nekalbėjo apie tai, kad ketina lietaus nubėgimo sistemÄ keisti kartu su kitu asmeniu, jie teigė supratę, kad darbus kaltinamasis dirbs vienas.

Dar daugiau, 2020-08-10 – 2020-08-11 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad SIM kortelė su A. A. telefono numeriu (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2019-07-01 iki 2019-07-04 veikė bazinių stočių, esančių (duomenys neskelbtini), veikimo zonose, 2019-07-05, kai kaltinamasis A. A. nurodė nukentėjusiajam N. V., kad atvyks remontuoti stogo lietvamzdžių, veikė bazinių stočių, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., veikimo zonose, laikotarpiu nuo 2019-07-06 iki 2019-07-27 SIM kortelė veikė bazinių stočių, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) r., veikimo zonose.

Tokios aplinkybės tik dar kartÄ patvirtina, jog A. A. iÅ¡vykęs į (duomenys neskelbtini) atsivežti tariamo pagalbininko nebuvo. Kaip rodo bylos medžiaga, tuo metu, kai N. V. kreipėsi į A. A. dėl lietaus nubėgimo vamzdžių keitimo, jis dirbo V. S. kaimynystėje pas A. P., kas N. V. leido kaltinamuoju pasitikėti ir manyti, kad asmuo tokio pobÅ«džio darbus iÅ¡mano, įvertinant ir tai, kad pats kaltinamasis nukentėjusiajam nurodė, kad tokius darbus padaryti moka, nes remontuoja stogus. Tuo tarpu teisme liudytoju apklaustas A.

P. teigė, kad kaltinamasis savo darbų neiÅ¡mano, buvo pasiÅ«lymas jam padaryti terasos apdailinimÄ , tai kaltinamasis darė taip, kaip jam atrodė, o jis pats, bÅ«damas ne meistras, turėjo konsultuoti bei aiÅ¡kinti, kaip turėtų bÅ«ti, jis nebuvo patenkintas kaltinamojo darbų kokybe, nes darbai yra atliekami ne taip, terasos apdaila, kuriÄ jis darė, viskas ten iÅ¡sižergė, skylės buvo didžiausios, per stogÄ , kurį jis darė, per visur bėga vanduo, todėl jis dabar žmogui turi kompensuoti naujo stogo darymo iÅ¡laidas.

Liudytoja R. P. taip pat teisme teigė, jog ji su kaltinamuoju buvo sutarusi, kad jis pakeis jos namo stogÄ , tačiau jis padirbo tik kelias dienas, pasiėmęs iÅ¡ jos 800 Eur daugiau nepasirodė. Taip pat liudytoja tvirtino, jog A. A. buvo iÅ¡siÅ¡okėlis, sakantis, kad neva čia jis vienas dirbo, nors faktiÅ¡kai nieko nesuprato, iÅ¡ tikro dirbo trys jos žmonės, kaltinamasis neva iÅ¡važiavo pasiimti kažkokio darbininko, bet kaip iÅ¡važiavo, taip ir iÅ¡važiavo, daugiau jo nebematė, dar kelias dienas jo telefonas buvo įjungtas, bandė jam skambinti, bet jis nekėlė ragelio, kol jie nespėjo sužiÅ«rėti, dirbdamas jis visko pridarė, vėliau jie tas klaidas turėjo iÅ¡taisyti, kai jis iÅ¡važiavo, tai jie baisiausiai vargo, kol iÅ¡lygino visÄ namÄ .

Vertinant sukčiavimo įvykdymo aplinkybes, iÅ¡ dalies yra svarbÅ«s ir kitų liudytojų parodymai. Teisme liudytoja apklausta R. R. tvirtino, jog kaltinamasis yra buvęs jos sugyventinis, kol jie gyveno kartu, jis buvo meluojantis sukčius, visÄ laikÄ meluodavo, jis vis bÅ«davo kažkur išėjęs, sakydavo, kad dirba, bet, kai ji nuvažiuodavo, jo ten nebÅ«davo, niekada jo nerasdavo, vėliau pradėjo eiti laiÅ¡kai iÅ¡ antstolių dėl skolų. Liudytojas G. K. teisme parodė, kad su A. A. susipažino bare, kartu susitikdavo, yra tekę dirbti, kartu leisti laikÄ , vienas iÅ¡ kito skolindavosi pinigus, santykiai buvo draugiÅ¡ki, bet paskutiniu metu kaltinamasis jam pinigų negrÄ Å¾ino, dėl ko negrÄ Å¾ino, aplinkybių nežino, suma, kuriÄ A.

A. yra pasiskolinęs ir negrÄ Å¾ino, yra apie 100 Eur. Tokių aplinkybių visumos analizė neginčijamai patvirtina A. A. panaudotÄ apgaulę nukentėjusiojo N. V. atžvilgiu, t. y., kaip rodo bylos medžiaga, buvo piktnaudžiaujama nukentėjusiojo pasitikėjimu, atkreipiant dėmesį ir į N. V. amžių (įvykio metu jam buvo beveik 80 metų), taip pat melagingai pažadėta, kad darbus atliks greitai, nebrangiai ir kokybiÅ¡kai, nors iÅ¡ anksto žinojo, kad tokio susitarimo jis neįvykdys, nes iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad A.

A. tokio pobūdžio darbų kokybiškai dirbti nemokėjo, o ir gavęs iš nukentėjusiojo 400 Eur, tų darbų pas jį dirbti taip ir neatvyko, bei nuo jo pasislėpė, dėl ko nukentėjęs asmuo patyrė materialinį nuostolį, kurio atlyginimas civilinėje teisėje numatytomis priemonėmis būtų buvęs apsunkintas. Taigi konstatuotina, kad minėti A. A. veiksmai atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius sukčiavimo sudėties požymius ir A. A. padarytai nusikalstamai veikai baudžiamasis įstatymas – LR BK 182 straipsnio 1 dalis – pritaikytas tinkamai.

Dėl nusikalstamos veikos pagal LR BK 183 straipsnio 1 dalį IÅ¡ 2019-10-30 K. V. protokolo-pareiÅ¡kimo matyti, kad 2019-07-26 apie 11.00 val. ar 12.00 val. pas jį į daugiabučio namo kiemÄ , adresu (duomenys neskelbtini), atvyko pažįstamas A. A., kurio gyvenamosios vietos jis nežino. Gali bÅ«ti, kad jis yra iÅ¡ (duomenys neskelbtini), jo telefono numeris (duomenys neskelbtini). 2018 m. pabaigoje ar 2019 m. pradžioje jis su A. A. kartu dirbo apie mėnesį laiko. A. A. jo paprašė paskolinti pasivažinėti jo tamsiai žalios spalvos automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Kadangi jis jį pažinojo iÅ¡ anksčiau, be to, A. A. prieÅ¡ kelias dienas pas jį namuose surinko medines kėdes, nieko blogo nepagalvojęs, sutiko jam paskolinti pasivažinėti automobiliu. A. A. nurodė, kad automobilio jam reikia vykimui į darbÄ . Automobilį prašė paskolinti ir juo pasinaudoti dviem savaitėms laiko. Jis sutiko. Tuomet A. A. sėdo į aukščiau paminėtÄ jam priklausantį automobilį, kuris stovėjo jo daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡važiavo.

Taip pat A. A. jo paprašė dar paskolinti 200 eurų. Jis paskolino. A. A. pažadėjo, kad pinigus grÄ Å¾ins kitÄ dienÄ , tačiau jų negrÄ Å¾ino. KitÄ dienÄ jam skambinant į A. A. mobiliojo ryÅ¡io telefono numerį (duomenys neskelbtini), jis buvo iÅ¡jungtas. Daugiau jam nepavyko susisiekti su A. A.. MinėtÄ automobilį jis nusipirko 2019-07-24 pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. A. A. jam pasiskolintų 200 eurų negrÄ Å¾ino ir pasisavino jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl automobilio pasisavinimo jam padaryta 417 eurų turtinė žala. Prie pareiÅ¡kimo prideda 2019-07-24 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopijÄ (1 lapas), iÅ¡ kurios matyti, kad K. V. iÅ¡ A. I. nusipirko automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 220 eurų (1 t., b. l. 80-88). IÅ¡ 2020-06-19 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad P. M. pateikė A. A. priklausantį sÄ siuvinį su užraÅ¡ais, kuris pridėtas prie bylos pirmo tomo galinio virÅ¡elio (1 t., b. l. 187).

IÅ¡ 2020-06-12 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iÅ¡ (duomenys neskelbtini) apskrities VPK automobilių aikÅ¡telės, adresu (duomenys neskelbtini), paimtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 11). IÅ¡ 2020-06-15 daiktų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad 2020-06-12 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiÅ«rėtas kaip daiktinis įrodymas, kuris 2020-06-12 tyrėjo nutarimu grÄ Å¾intas nukentėjusiajam K.

V. (2 t., b. l. 12-30, 33-34). IÅ¡ 2020-08-04 VÅ¡Ä® „Emprekis“ pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainÄ Lietuvoje matyti, kad lengvojo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, vidutinė rinkos kaina yra 1220 Eur su PVM (2 t., b. l. 42). IÅ¡ 2020-06-23 AB „(duomenys neskelbtini)“ raÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais ir 2020-08-10 kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad nukentėjusysis K. V. AB „(duomenys neskelbtini)“ turi banko sÄ skaitÄ Â Nr. (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ pateikto K. V. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o laikotarpyje nuo 2019-06-01 iki 2019-08-31 matyti, kad 2019-07-18 į minėtÄ sÄ skaitÄ iÅ¡ V. P. banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 500 Eur. Mokėjimo paskirtyje nurodyta „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat iÅ¡ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad gautieji 500 Eur 2019-07-18 11.00 val. iÅ¡gryninti AB „(duomenys neskelbtini)“ bankomate (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 59-60, 61-63). IÅ¡ 2020-08-10 – 2020-08-11 kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad iÅ¡klotinėje užfiksuoti Å¡ie ryÅ¡iai tarp A.

A. telefono numerio (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiojo K. V. telefono numerio (duomenys neskelbtini): 1) 2019-06-25 7.58 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 217 s, 8.08 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 18 s, 9.56 val. A. A. 2 kartus skambino K. V., tačiau į skambučius neatsakyta, 10.08 val. K. V. skambino A. A., pokalbis truko 119 s; 2) 2019-06-26 13.37 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 249 s; 3) 2019-06-27 15.15 val. K. V. skambino A. A., pokalbis truko 79 s, 16.25 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 152 s, 18.51 val.

A. A. skambino K. V., pokalbis truko 163 s; 4) 2019-06-28 11.27 val. A. A. 2 kartus skambino K. V., tačiau į skambučius neatsakyta, 11.28 val. K. V. skambino A. A., pokalbis truko 90 s, 18.50 val. K. V. skambino A. A., pokalbis truko 174 s, 19.00 val. K. V. skambino A. A., pokalbis truko 52 s; 5) 2019-06-29 10.09 val. A. A. 3 kartus skambino K. V., tačiau į 2 skambučius neatsakyta, 1 pokalbis truko 37 s, 11.50 val. K. V. skambino A. A., pokalbis truko 38 s, 12.12 val. K. V. skambino A. A., pokalbis truko 8 s, 12.13 val. A. A. skambino K.

V., pokalbis truko 33 s, 12.53 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 20 s, 13.39 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 44 s, 16.18 val. K. V. skambino A. A., pokalbis truko 51 s, 17.14 val. A. A. skambino K. V., tačiau į skambutį neatsakyta; 6) 2019-07-01 5.56 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 161 s; 7) 2019-07-03 18.31 val. K. V. skambino A. A., pokalbis truko 305 s; 8) 2019-07-05 9.02 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 30 s, 18.21 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 248 s, 18.41 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 44 s; 9) 2019-07-06 A.

A. skambino K. V., pokalbis truko 254 s, 9.01 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 38 s, 13.05 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 161 s, 18.03 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 54 s; 10) 2019-07-08 7.09 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 74 s, 7.39 val. A. A. 2 kartus skambino K. V., tačiau į skambučius neatsakyta, 8.15 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 10 s, 8.30 val. K. V. skambino A. A., pokalbis truko 26 s, 11.57 val. A. A. 2 kartus skambino K. V., tačiau į skambučius neatsakyta, 12.21 val.

A. A. 2 kartus skambino K. V., tačiau į skambučius neatsakyta, 12.23 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 54 s, 12.26 val. A. A. 2 kartus skambino K. V., tačiau į skambučius neatsakyta, 12.28 val. K. V. skambino A. A., pokalbis truko 68 s, 16.35 val. ir 16.36 val. A. A. 4 kartus skambino K. V., tačiau į skambučius neatsakyta; 11) 2019-07-09 15.03 val. A. A. 2 kartus skambino K. V., tačiau į skambučius neatsakyta, 17.11 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 33 s; 12) 2019-07-10 13.09 val. A. A. skambino K.

V., pokalbis truko 3 s, 13.19 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 4 s, 17.32 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 85 s, 17.39 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 68 s, 18.08 val. A. A. 2 kartus skambino K. V., pokalbiai truko 3 s ir 28 s, 18.09 val. K. V. skambino A. A., pokalbis truko 12 s; 13) 2019-07-11 21.02 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 20 s; 14) 2019-07-12 9.17 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 90 s, 9.32 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 20 s, 9.37 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 20 s, 9.59 val.

A. A. skambino K. V., pokalbis truko 6 s, 12.24 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 26 s, 16.55 val. K. V. skambino A. A., pokalbis truko 46 s; 15) 2019-07-13 8.34 val. K. V. skambino A. A., pokalbis truko 156 s, 10.58 val. K. V. skambino A. A., pokalbis truko 36 s, 11.01 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 8 s, 11.10 val. A. A. skambino K. V., tačiau į skambutį neatsakyta, 11.11 val. K. V. skambino A. A., pokalbis truko 5 s; 16) 2019-07-15 11.13 val. K. V. skambino A. A., pokalbis truko 88 s, 13.42 val. K. V. skambino A. A., pokalbis truko 64 s; 17) 2019-07-16 8.45 val.

K. V. skambino A. A., pokalbis truko 134 s, 10.17 val., 10.18 val. ir 10.20 val. A. A. 3 kartus skambino K. V., tačiau į skambučius neatsakyta; 18) 2019-07-18 10.00 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 29 s, 10.04 val. K. V. parašė SMS žinutę A. A., 10.06 val. K. V. skambino A. A., pokalbis truko 20 s, 10.08 val. K. V. parašė SMS žinutę A. A., 10.15 val. A. A. 3 kartus skambino K. V., tačiau į 2 skambučius neatsakyta, 1 pokalbis truko 17 s, 10.45 val. K. V. skambino A. A., pokalbis truko 62 s, 10.47 val.

K. V. skambino A. A., pokalbis truko 35 s, 19.21 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 163 s; 19) 2019-07-19 8.06 val. K. V. skambino A. A., pokalbis truko 53 s; 20) 2019-07-20 8.34 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 48 s, 12.46 val. K. V. skambino A. A., pokalbis truko 12 s; 21) 2019-07-22 10.15 val. K. V. skambino A. A., pokalbis truko 155 s; 22) 2019-07-23 7.58 val. ir 7.59 val. K. V. parašė 2 SMS žinutes A. A., 8.00 val. A. A. skambino K. V., tačiau į skambutį neatsakyta, 10.02 val. K. V. skambino A. A., pokalbis truko 39 s, 11.58 val.

K. V. skambino A. A., pokalbis truko 139 s; 23) 2019-07-24 7.26 val. K. V. skambino A. A., pokalbis truko 10 s; 24) 2019-07-26 10.39 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 84 s; 25) 2019-07-27 9.00 val. K. V. skambino A. A., pokalbis truko 146 s, 9.08 val. K. V. skambino A. A., pokalbis truko 32 s, 11.27 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 31 s, 19.16 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 70 s; 26) 2019-07-28 11.25 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 121 s; 27) 2019-08-06 laikotarpiu nuo 8.14 val. iki 14.54 val. K. V. parašė 8 SMS žinutes A.

A.; 28) 2019-08-07 8.17 val. K. V. parašė 1 SMS žinutę A. A.; 29) 2019-08-08 laikotarpiu nuo 9.16 val. iki 15.27 val. K. V. parašė 10 SMS žinučių A. A.. Daugiau ryÅ¡ių tarp A. A. ir K. V. iÅ¡klotinėje neužfiksuota. IÅ¡ iÅ¡klotinės matyti, kad 2019-08-08 15.24 val. iÅ¡ automobilio pardavėjo A. I. telefono numerio (duomenys neskelbtini) A. A. buvo nusiųsta SMS žinutė. Daugiau ryÅ¡ių tarp A. I. ir A. A. iÅ¡klotinėje neužfiksuota (2 t., b. l. 118-121). Pagal LR BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę.

Objektyviai turto pasisavinimas reiÅ¡kiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sÄ lygas. Å iuo atveju kaltininkas jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalÄ turto savininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-371-648/2017, 2K-21-628/2019).

Nagrinėtinu atveju, aiškinantis įvykio aplinkybes, visų pirma svarbu nustatyti, kam priklausė automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio pasisavinimu buvo kaltinamas A. A.. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis nepripažino savo kaltės dėl LR BK 183 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo įvykdymo. Teisme A. A. paaiškino, kad jis to automobilio nesisavino, nes tas automobilis tik pagal dokumentus priklausė nukentėjusiajam K. V., o faktiškai jis buvo jo, tuo metu, kai formino pirkimo-pardavimo sutartį, jis nebuvo pasiėmęs dokumentų, todėl kartu buvęs K.

V. automobilį pasirašė ant savęs, nors K. V. savo pinigais prie tos transporto priemonės pirkimo neprisidėjo. AiÅ¡kindamas, kaip atsiskaitė už perkamÄ automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kaltinamasis teigė, kad jis automobilio pardavėjui atidavė savo ,,(duomenys neskelbtini)“ maÅ¡inÄ ir dar papildomai jam sumokėjo 500 Eur, kuriuos į K. V. banko sÄ skaitÄ pervedė V. P.. Teismas remiasi tokiais kaltinamojo paaiÅ¡kinimais, nes, kaip rodo bylos medžiaga, juos patvirtino ne tik teisme apklaustas nukentėjęs asmuo, bet ir liudytojai, taip pat patvirtina ir raÅ¡ytinė bylos medžiaga, kuri buvo iÅ¡tirta teisme.

Byloje esanti 2019-07-24 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopija iš tiesų patvirtina, jog K. V. iš A. I. nusipirko automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 220 eurų. Teisme liudytoju apklaustas A. I. taip pat patvirtino, jog jis pardavė „(duomenys neskelbtini)“ markės automobilį K. V., už automobilį jam K. V. davė 500 Eur, jis nesidomėjo, iš kur pas jį tie pinigai, o kaltinamasis jam atidavė savo automobilį ,,(duomenys neskelbtini)“.

Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjęs asmuo taip pat patvirtino, jog jis savo vardu su A. I. sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“ įsigijimo, A. I. už šį perkamÄ automobilį A. A. atidavė savo ,,(duomenys neskelbtini)“ maÅ¡inÄ , o jis pardavėjui sumokėjo 500 Eur, kuriuos jam į sÄ skaitÄ buvo persiuntęs kažkoks žmogus, tie pinigai jam buvo persiųsti į sÄ skaitÄ , kad sumokėti už maÅ¡inÄ A. A. iniciatyva, todėl iÅ¡eina, kad tie pinigai buvo kaltinamojo.

Nukentėjęs taip pat patvirtino, jog dėl „(duomenys neskelbtini)“ automobilio pirkimo jis savo pinigų nepridėjo. Dar daugiau, teismo posėdžio metu liudytoja apklausta R. P. taip pat parodė, kad kaltinamasis jos paprašė, jog ji pravestų į sÄ skaitÄ 500 eurų automobilio pirkimui, ji pati bankininkystės neturi, todėl, kai kaltinamasis jiems telefonu atsiuntė vardÄ , pavardę, sÄ skaitos numerį, kam pervesti pinigus, jos vyras pravedė 500 eurų K. V.. Teismas remiasi tokiais nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, nes jie duoti davus priesaikÄ teisme, be to, jie sutampa tarpusavyje ir juos patvirtina byloje esanti raÅ¡ytinė medžiaga.

K. V. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡as liudija, kad 2019-07-18 į minėtÄ sÄ skaitÄ iÅ¡ V. P. banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti 500 Eur, kurie 2019-07-18 11.00 val. iÅ¡gryninti AB „(duomenys neskelbtini)“ bankomate (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Aukščiau aptartos aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo bÅ«tent kaltinamasis A.

A., sumokėdamas V. P. K. V. į banko sÄ skaitÄ pervestais 500 Eur ir pardavėjui A. I. atiduodamas savo automobilį ,,(duomenys neskelbtini)“. Kas reiÅ¡kia, kad byloje nebuvo nustatyta, jog automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi A. A., jam bÅ«tų buvęs svetimas. Å iuo atveju teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors nukentėjęs K. V. teismui ir nurodė, jog jis dar iki automobilio pirkimo kaltinamajam buvo paskolinęs 200 Eur, o savo vardu užsiraÅ¡ydamas transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), manė, kad bus garantuotas, jog pinigai jam bus grÄ Å¾inti, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad tokie susiklostę galimai skoliniai santykiai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo leidžia kalbėti apie K. V. nuosavybės teisę į „(duomenys neskelbtini)“ automobilį. Itin svarbu pažymėti, kad ir pats nukentėjęs patvirtino, jog A. A. perkant automobilį, jis su kaltinamuoju neaptarė jokių aplinkybių dėl 200 Eur skolos grÄ Å¾inimo, taip pat teigė, kad jie su A. A. neaptarė, jog perkant automobilį, tie 200 Eur skolos nuraÅ¡omi, jis tik pats galvojo, kad tuos pinigus atgaus, kai dirbs užsienyje, ar kad kai jis atiduos skolas, tada maÅ¡inÄ jam ir perraÅ¡ys, bet jis apie Å¡itÄ dalykÄ su pačiu A.

A. neÅ¡nekėjo. Be to, svarbu paminėti ir tai, kad pats K. V. pripažino, jog po automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo A. A. suprato, kad tai jo automobilis, ir gali juo važinėtis. LR BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ; tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, arba nuteisti asmenį, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų byloje.

Pareiga įrodinėti byloje tenka valstybės institucijoms ir pareigÅ«nams. Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokuroras ir teismas privalo siekti, kad bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kintos visos reikÅ¡mingos aplinkybės byloje. Jeigu pareigÄ Ä¯rodinėti turintys valstybės pareigÅ«nai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neiÅ¡samÅ«s, neleidžia daryti patikimų iÅ¡vadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, kaltinamasis teismo proceso metu turi bÅ«ti iÅ¡teisintas.

Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartÄ pasisakęs, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014).

Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija iÅ¡reiÅ¡kia nekaltumo prezumpcijos (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 44 straipsnio 6 dalis) taikymÄ baudžiamajame procese (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-455/2014). Nagrinėjamu atveju nenustačius konkrečių neteisėtų A. A. veiksmų, A. A. iÅ¡teisintinas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto LR BK 183 str. 1 d., požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Bausmės skyrimas Skirdamas kaltinamajam A. A. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formÄ ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ . Kaltinamojo A. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad savo noru atlygino dalį padarytos žalos (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.), nes, kaip rodo bylos medžiaga, K.

V. sÅ«nus A. V. nukentėjusiajam N. V. pervedė 200 Eur žalos atlyginimÄ už kaltinamÄ jį A. A.. Kitų kaltinamojo A. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. A. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 60 str.). Nors kaltinamasis teigė, kad jis pripažįsta įvykdęs nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 182 str. 1 d., tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad kaltininko prisipažinimas pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ yra tada, kai kaltininkas savanoriÅ¡kai pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes.

Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tuo atveju, kai yra pripažįstama tik dalis ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų arba prisipažinimas padaromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo numatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių dalyvavimÄ padarant nusikalstamÄ veikÄ , toks prisipažinimas negali bÅ«ti laikomas prisipažinimu LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-697/2017).

Å iuo atveju matyti, kad A. A., duodamas paaiÅ¡kinimus teismui, nebuvo nuoÅ¡irdus ir vengė sakyti tiesÄ , atskleidė tik dalį aplinkybių, taip bandydamas Å¡velninti savo teisinę padėtį, kas rodo, jog nėra pagrindo taikyti LR BK 59 str. 1 d. 2 p. įvardintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. A. A., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikalstamÄ veikÄ , kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 3 d.), nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas neteistas, teistumui iÅ¡nykus (2 t., b. l. 172-180 ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys), Å¡iuo metu baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 181-182), nedirbantis (2 t., b. l. 185), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 186).

Todėl, įvertinęs Å¡ias bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, teismas A. A. už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ skiria sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , kurios dydis nustatytinas mažesnis sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtÄ elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Vadovaujantis LR BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas A. A. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020-06-12 9.10 val. iki 2021-01-19, ir laikytina, kad A.

A. yra visiÅ¡kai atlikęs jam Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę. Civilinis ieÅ¡kinys ir kiti klausimai Pagal LR BPK 109 straipsnio prasmę civilinis ieÅ¡kinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiÅ¡kiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtÄ Å¾alÄ . Tačiau gali bÅ«ti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kuriÄ padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi bÅ«ti teisinis priežastinis ryÅ¡ys.

Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis LR BPK taisyklėmis ir joms neprieÅ¡taraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieÅ¡kinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-489/2016). Nukentėjusysis N. V. ikiteisminio tyrimo metu pareiÅ¡kė 400 Eur civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 75). Civiliniame ieÅ¡kinyje dėl turtinės žalos atlyginimo N. V. nurodė, kad dėl nusikalstamos veikos jis patyrė 400 Eur turtinę žalÄ , tokiÄ Å¾alÄ patyrė dėl sumokėtų pinigų už stogo remontÄ , kurio niekas neatliko, pinigų taip pat neatgavo.

Atsižvelgiant į tai, jog byloje neginčijamai nustatyta, kad dėl kaltinamojo A. A. nusikalstamų veiksmų, t. y. N. V. atžvilgiu įvykdyto sukčiavimo, nukentėjusysis prarado 400 Eur, taip pat įvertinus ir tai, kad teismo posėdžio metu buvo pateiktas dokumentas apie operacijos įvykdymÄ , rodantis, jog K. V. sÅ«nus A. V. 2021-01-07 nukentėjusiajam N. V. pervedė 200 Eur žalos atlyginimÄ už kaltinamÄ jį A. A., nukentėjusiojo N. V. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl 400 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies, iÅ¡ A.

A. priteisiant nukentėjusiajam N. V. atlyginti 200 Eur sumÄ . Nagrinėjant bylÄ teisme, kaltinamajam A. A. buvo skirta gynėja advokatė I. B.. Byloje gauta 2020-10-07 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 24), iÅ¡ kurios matyti, kad A. A. suteiktos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 239,16 Eur. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (duomenų apie turimÄ turtÄ byloje nėra, yra nedirbantis), į tai, kad gynėjÄ skyrė teismas, nes gynėjo dalyvavimas byloje buvo bÅ«tinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ jo nėra priteistinos.

Daiktinis įrodymas - automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2020-06-12 tyrėjo nutarimu buvo grÄ Å¾intas nukentėjusiajam K. V. saugoti, paliktinas neribotai savininko nuosavybei (2 t., b. l. 33-34). Daiktinis įrodymas - pilkos spalvos mobiliojo ryÅ¡io telefonas „(duomenys neskelbtini)“, kurio IMEI1 (duomenys neskelbtini), IMEI2 (duomenys neskelbtini), su „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele ir 16 GB atminties kortele, paimtas iÅ¡ kaltinamojo A. A. ir saugomas pagal 2020-08-12 kvitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) Å iaulių apskrities VPK daiktų saugojimo kambaryje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾intinas kaltinamojo A.

A. neribotai nuosavybei (2 t., b. l. 10). Daiktinis įrodymas - 2020-06-19 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimtas kaltinamajam A. A. priklausantis sÄ siuvinis su užraÅ¡ais, kuris pridėtas prie 1 tomo bylos galinio virÅ¡elio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos. Daiktinis įrodymas - kompaktinė plokÅ¡telė su telefonų pokalbių iÅ¡klotinėmis, kuri pridėta prie 2 tomo bylos galinio virÅ¡elio, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d., 5 d. 1 p., n u s p r e n d ž i a : A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti A. A. laikino sulaikymo ir suėmimo laikÄ nuo 2020-06-12 9.10 val. iki 2021-01-19, ir laikyti, kad A.

A. yra visiÅ¡kai atlikęs jam Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę. A. A. iÅ¡teisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, nes nepadaryta veika, turinti Å¡ios nusikalstamos veikos požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Nukentėjusiojo N. V. pareikÅ¡tÄ 400 Eur civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ kaltinamojo A. A. priteisti nukentėjusiajam N. V. 200 Eur sumÄ turtinei žalai atlyginti.

Proceso iÅ¡laidų už kaltinamajam A. A. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ dėl advokato dalyvavimo byloje iÅ¡ kaltinamojo nepriteisti. Daiktinį įrodymÄ - automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2020-06-12 tyrėjo nutarimu buvo grÄ Å¾intas nukentėjusiajam K. V. saugoti, palikti neribotai savininko nuosavybei. Daiktinį įrodymÄ - pilkos spalvos mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, kurio IMEI1 (duomenys neskelbtini), IMEI2 (duomenys neskelbtini), su „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele ir 16 GB atminties kortele, paimtÄ iÅ¡ kaltinamojo A.

A. ir saugomÄ pagal 2020-08-12 kvitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) Å iaulių apskrities VPK daiktų saugojimo kambaryje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti kaltinamojo A. A. neribotai nuosavybei. Daiktinį įrodymÄ - 2020-06-19 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimtÄ kaltinamajam A. A. priklausantį sÄ siuvinį su užraÅ¡ais, kuris pridėtas prie 1 tomo bylos galinio virÅ¡elio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos. Daiktinį įrodymÄ - kompaktinę plokÅ¡telę su telefonų pokalbių iÅ¡klotinėmis, kuri pridėta prie 2 tomo bylos galinio virÅ¡elio, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ . Teisėja Ilona Jakubėnienė