3d807ccb-fa95-4264-bfb1-7e623e8d98d1 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1946-555/2014;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06647-2013-9;Procesinio sprendimo kategorijos: 44.1; 44.5.2.4.; 121.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 17 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Lozoraitytės, ArÅ«no Rudzinsko (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus TamaÅ¡ausko (pranešėjas), raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1149-887/2014 pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį Ž.

G. dėl civilinės atsakomybės draudimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. Ginčo esmė tarp ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovo Ž. G. 2011 m. vasario 25 d. buvo sudaryta įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 03/178914642 TIA numeris 178914642, pagal kuriÄ laikotarpiui nuo 2011 m. vasario 25 d. iki 2012 m. vasario 24 d. buvo apdrausta automobilio MERCEDES (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) civilinė atsakomybė dėl tretiesiems asmenims eismo įvykio metu padarytos žalos asmeniui ir turtui. 2011 m. kovo 10 d.

Didžiojoje Britanijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu susidÅ«rė atsakovui priklausanti ir jo vairuojama transporto priemonė MERCEDES (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas atsakovo Ž. G. ir transporto priemonė RENAULT CLIO CRANDE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas M. C.. Eismo įvykio metu buvo apgadinta M. C. priklausanti transporto priemonė ir sutrikdyta Å¡ia transporto priemone važiavusio asmens sveikata. IeÅ¡kovė dėl įvykusio eismo įvykio bendrovei Inter Europe AG iÅ¡mokėjo 123 794,87 Lt draudimo iÅ¡mokÄ .IeÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi ieÅ¡kiniu į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo Ž.

G. 24 758,98 Lt žalai atlyginti; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas - 743 Lt žyminio mokesčio ir 224,82 Lt vertimo išlaidas. Nurodė, kad avarija įvyko dėl transporto priemonės MERCEDES (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininko ir vairuotojo Ž. G. padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimo. Atsakovas nevykdė Lietuvos Respublikos Transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomojo draudimo įstatymo 12 str. reikalavimų – raštu nepranešė per 3 darbo dienas apie eismo įvykį draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, nepateikė turimų eismo įvykio bei žalos įrodymų, nepadėjo draudikui išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, nesilaikė draudiko ar Biuro nurodymų.

IeÅ¡kovė, negavusi informacijos apie draudiminį įvykį, negalėjo tirti auto įvykio aplinkybių, žalos, nuostolio dydžio, ar visa žala padaryta nagrinėjamo eismo įvykio metu, ar apskritai toks įvykis buvo, dėl nepraneÅ¡imo laiku užtruko bylos administravimas. IeÅ¡kovė įvykusios avarijos metu padarytÄ Å¾alÄ apskaičiavo pagal Europos tarpvalstybinių ieÅ¡kinių valdymu užsiimančios bendrovės Inter Europe AG pateiktÄ informacijÄ , ir jÄ atlygino iÅ¡ viso iÅ¡mokėdama 123 794,87 Lt draudimo iÅ¡mokÄ .

Atsakovo transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta pas ieÅ¡kovę AB „Lietuvos draudimas“ (draudimo sutarties liudijimas LT/AEB 7963128), todėl draudimo bendrovė atlygino kaltininko padarytÄ Å¾alÄ . Kadangi atsakovas nevykdė pareigos praneÅ¡ti ieÅ¡kovui per 3 darbo dienas apie įvykį, ieÅ¡kovė, vadovaudamasi 2004 m. birželio 23 d. LR Vyriausybės nutarimo „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 60.3 punktu reikalauja sumokėti 20 procentų nuo iÅ¡mokėtos sumos, t. y. 24 758,98 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė Ž. G. iš AB „Lietuvos draudimas“ 2 550 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei iš AB „Lietuvos draudimas“ priteisė 33,65 Lt pašto išlaidų. Teismas nurodė, kad vadovaujantis draudimo sutarties 2.5.5 punktu, transporto priemonės valdytojas įvykus eismo įvykiui per 3 darbo dienas privalo raštu pranešti draudikui apie eismo įvykį, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių.

Å alių sudarytos Ä®prastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties 2.5.5 punkte atsakovo numatytÄ pareigÄ raÅ¡tu praneÅ¡ti ieÅ¡kovei apie eismo įvykį per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos, numato ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas. Tačiau minėta įstatymo norma numato iÅ¡imtį, kad apie eismo įvykį draudikui galima nepraneÅ¡ti tuo atveju, kai yra svarbios priežastys.

Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymas nereglamentuoja. Teismas pažymėjo, kad atsakovas buvo Didžiojoje Britanijoje, todėl raÅ¡tu praneÅ¡ti apie įvykusio eismo įvykio aplinkybes jis galėjo tik grįžęs į LietuvÄ . Atsakovo teigimu, grįžęs į LietuvÄ 2011 m. kovo 18 d. jis faksu pakartotinai informavo draudimo bendrovę apie buvusį eismo įvykį. MinėtÄ aplinkybę patvirtina ir byloje esantys duomenys apie fakso iÅ¡siuntimÄ ieÅ¡kovės bendrovės faksu 8-52 431 264 (1t., 16, 19, 82-83 b. l.; 2 t., 26-27 b. l.).

Tai, kad atsakovė neigia informacijÄ gavusi paneigia ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktas raÅ¡tas, kuriuo ji 2011 m. balandžio 20 d. prašė informacijos iÅ¡ atsakovo apie eismo įvykį (1 t. 16 b. l.). Taigi, raÅ¡ytinis praneÅ¡imas apie eismo įvykį ieÅ¡kovę pasiekė po 8 kalendorinių arba 6 darbo dienų, t. y. 2011 m. kovo 18 d. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad dėl pavėluoto praneÅ¡imo apie eismo įvykį ieÅ¡kovė bÅ«tų patyrusi žalÄ , todėl ieÅ¡kovė neturi teisės reikalauti dalies iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo.

Nagrinėjamu atveju atsakovo netinkamas ar pavėluotas pranešimas apie eismo įvykį neturėjo jokios įtakos draudiminio įvykio tyrimui, draudimo išmokos išmokėjimui. Nors atsakovas apie eismo įvykį ieškovei pranešė ne po 3, o po 6 darbo dienų, tačiau teismas nenustatė duomenų, kad atsakovo savalaikis nepranešimas ieškovei apie įvykusį eismo įvykį sukėlė ieškovei neigiamų pasekmių įvykį tiriant, nustatant žalos dydį ar draudimo išmokos išmokėjimui.

IeÅ¡kovė nepatyrė jokios žalos, neturėjo jokių papildomų iÅ¡laidų, kadangi ji draudimo iÅ¡mokÄ apskaičiavo ir iÅ¡mokėjo. IeÅ¡kovė tik 2011 m. balandžio 20 d. kreipėsi į atsakovÄ , praÅ¡ydama papildomų paaiÅ¡kinimų, įrodymų ar kitokios papildomos informacijos, susijusios su eismo įvykiu (1 t. 16 b. l.), tačiau atsakovas teigia, kad nei Å¡io praneÅ¡imo, nei ieÅ¡kovės pretenzijų dėl nuostolių atlyginimo (1 t., 7-11 b. l.) negavo. IeÅ¡kovė pretenzijas ir raÅ¡tÄ atsakovui siuntė Å ilalės rajono adresu, kuriuo jis negyveno, nebuvo deklaravęs savo gyvenamosios vietos (1 t. 6 b. l.), todėl apie pretenzijas ir raÅ¡tÄ jam nebuvo žinoma.                          Kadangi atsakovas ginčijo ir ieÅ¡kovės patirtų iÅ¡laidų dydį, teismas pažymėjo, kad byloje pateikti įrodymai nepagrindžia, jog ieÅ¡kovo iÅ¡mokėtas žalos atlyginimo dydis tretiesiems asmenims yra pagrįstas.

Iš pateiktų bendrovės Inter Europe AG mokėjimo prašymų, susirašinėjimo medžiagos ir čekių, Žalos bylos Nr.1212418 dokumentacijos (1 t., 100-148, 149-185 b. l.) teismas nustatė, kad juose matyti tik tam tikras nurodytų išlaidų (advokatų, teisininkų, euro administravimo, įvairių kitų išlaidų) dydis - 41 829,45 EUR, tačiau šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai nėra pateikti. Ieškovė nepateikė autoįvykio medžiagos iš Didžiosios Britanijos, kuri galimai pagrįstų žalos dydį.

Be to, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog bendrovė Inter Europe AG, kuriai ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo reikalaujamas sumas, turi reikalavimo teisę ir kad atlygino nukentėjusiems Didžiosios Britanijos piliečiams jų patirtÄ Å¾alÄ . Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuri patvirtina, kad vien lėšų sumokėjimo fakto nepakanka, turi bÅ«ti įrodyta nuostolių kilmė, sudėtis ir dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2009).

Jokiais įrodymais nepagrįsti ieÅ¡kovės atstovo teiginiai, kad tuo atveju, jei ieÅ¡kovei apie įvykį bÅ«tų praneÅ¡ta nedelsiant, ieÅ¡kovės atstovai Didžiojoje Britanijoje bÅ«tų susisiekę tiesiogiai su nukentėjusiaisiais ir susitarę su jais dėl žalos atlyginimo tiesiogiai, nesikreipiant į teisininkus, dėl ko žala bÅ«tų žymiai mažesnė, todėl atmesti. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas neįvykdė pareigos per 3 darbo dienas praneÅ¡ti ieÅ¡kovei apie Didžiojoje Britanijoje įvykusį eismo įvykį, tačiau teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovas 2011 m. kovo 18 d. faksu nusiuntė ieÅ¡kovei praneÅ¡imÄ apie eismo įvykį bei jo aplinkybes.

Byloje esanti įrodymų visuma Å¡ios aplinkybės patikimai nepatvirtina. IeÅ¡kovė teigia nėra gavusi iÅ¡ atsakovo praneÅ¡imo apie šį eismo įvykį. IeÅ¡kovė neturėjo galimybės gauti įrodymų, pagrindžiančių atsakovo fakso praneÅ¡imo neiÅ¡siuntimÄ ieÅ¡kovei 2011 m. kovo 18 d., kadangi tokie duomenys neegzistuoja (ryÅ¡ių operatoriai paaiÅ¡kino ieÅ¡kovei, kad jie nesaugo duomenų ilgiau nei Å¡eÅ¡is mėnesius). Atsakovui pateikiant į bylÄ fakso praneÅ¡imÄ Å¡i aplinkybė jam buvo žinoma.

Apie eismo įvykį ieÅ¡kovė sužinojo iÅ¡ užsienio žalų sureguliavimo partnerio, į kurį kreipėsi nukentėjusiųjų asmenų atstovai (advokatai), bet ne iÅ¡ atsakovo. Šį argumentÄ pagrindžia byloje esantis „Obermeier, Balson“ Balson.Obermeier(a)intereuropeag.com 2011 m. balandžio 1 d. 13:04 elektroninis laiÅ¡kas, kuriuo užsienio žalų sureguliavimo partneris pateikė AB „Lietuvos draudimas“ praÅ¡ymÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ už žalÄ , atsiradusiÄ dėl atsakovo Didžiojoje Britanijoje sukelto eismo įvykio.

Sužinojusi apie atsakovo sukeltÄ eismo įvykį ieÅ¡kovė 2011 m. balandžio 20 d. paklausimu kreipėsi į atsakovÄ , praÅ¡ydama pateikti įvykio administravimui reikalingus duomenis. Šį raÅ¡tÄ ieÅ¡kovė siuntė atsakovui Ä®prastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje paties atsakovo nurodytu gyvenamosios vietos adresu. IeÅ¡kovės praÅ¡omų pateikti įvykio administravimui reikalingų duomenų atsakovas nepateikė. Apie įvykusį eismo įvykį ieÅ¡kovę informavo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas užsienyje 2011 m. birželio 14 d. 08:54.

Kompiuterinėje programoje pažymėta, kad draudėjas, t. y. atsakovas, apie eismo įvykį nepranešė. IeÅ¡kovės vertinimu bylÄ nagrinėjęs teismas neiÅ¡samiai ir nevisapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo minėtus ieÅ¡kovės pateiktus dokumentus, todėl neteisingai juos įvertino. KritiÅ¡kai vertinamas bylÄ nagrinėjusio teismo argumentas, kad dėl nepraneÅ¡imo apie eismo įvykį ieÅ¡kovė nepatyrė jokios žalos, neturėjo jokių papildomų iÅ¡laidų. Dėl draudėjo nepraneÅ¡imo apie eismo įvykį (per 3 paras įstatymo nustatyta tvarka neinformavo draudiko apie eismo įvykį D.

Britanijoje) ir nepadėjimo aiÅ¡kintis eismo įvykio aplinkybių (neatsakė į draudiko pakausimÄ 2011 m. balandžio 20 d. paklausimÄ â€žDėl 2011-03-10 eismo įvykio D. Britanijoje“) draudikas patyrė papildomų iÅ¡laidų, Å¡ių pareigų nevykdymas turėjo įtakos draudiko iÅ¡mokos dydžiui: ieÅ¡kovė neturėjo galimybės patikrinti, ar advokato pateikti žalos dydžio dokumentai atitinka faktines aplinkybes, ar visi sÄ skaitose nurodyti transporto priemonės apgadinamai, nukentėjusiojo asmens kÅ«no sužalojimai buvo padaryti bÅ«tent Å¡io eismo įvykio metu.

Tuo atveju, jei draudėjas bÅ«tų pranešęs per 3 paras, kaip tai numato įstatymas, draudikui, ieÅ¡kovė nedelsiant pavestų Å¡iÄ Å¾alÄ sureguliuoti savo užsienio atstovui, kuris tiesiogiai kreiptųsi į nukentėjusius asmenis, aiÅ¡kintųsi kaltės klausimÄ ir tiesiogiai derėtųsi dėl draudimo iÅ¡mokos, siekiant spręsti žalos atlyginimo klausimÄ ekonomiÅ¡kiausiu bÅ«du be papildomų iÅ¡laidų (advokatų, nepriklausomų ekspertų), taip pat operatyviai sureguliavus žalÄ , bÅ«tų iÅ¡vengta iÅ¡laidų, kurias nukentėję nurodė kaip negautas pajamas.

Nors teismas konstatavo, kad iÅ¡laidos advokatų, teisininkų, ir kt. paslaugoms sudaro didelė draudimo iÅ¡mokos dalį, apeliantė pažymi, kad AB „Lietuvos draudimas“ mokestis užsienio tarpininkui, kuris reguliuoja žalÄ , jei draudėjas 3 parų bėgyje praneÅ¡a draudikui apie eismo įvykį, sudaro 200 EUR, o nukentėjusiųjų asmenų žalos sureguliavimo tarpininko įkainiai dar didesni.Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad įvykus eismo įvykiui, atsakovas įvykdė visas LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 str. numatytas pareigas: pasirÅ«pino, kad įvykęs įvykis bÅ«tų užfiksuotas; apie įvykį pranešė policijai; apie įvykusį įvykį informavo ieÅ¡kovÄ . Apie įvykusį įvykį buvo informuota Draudimo bendrovę telefonu bei nurodytos visos įvykio aplinkybės. Tokiu bÅ«du atsakovas ieÅ¡kovui pateikė tokiÄ pačiÄ informacijÄ , kuriÄ ieÅ¡kovas gavo iÅ¡ užsienio subjektų administruojančių šį eismo įvykį (kada įvyko eismo įvykis, kur įvyko eismo įvykis, kokios ir kieno vairuojamos transporto priemonės susidÅ«rė, koks buvo susidÅ«rimo mechanizmas).

Atsakovas jokios kitos informacijos, susijusios su eismo įvykiu neturėjo ir negalėjo pateikti. Juo labiau praneÅ¡us apie eismo įvykį draudėjas buvo informuotas, kad su juo susisieks ir esant bÅ«tinumui pareikalaus papildomos informacijos. BÅ«tina pažymėti ir tai, kad Ž. G. buvo užsienyje ir atvykti pas ieÅ¡kovÄ ir pateikti paaiÅ¡kinimus raÅ¡tu nustatytu terminu neturėjo jokios galimybės. Grįžęs į LietuvÄ jis faksu pakartotinai informavo draudimo bendrovę apie buvusį eismo įvykį.

Teismui buvo pateikta faksogramos originalo Å¡aknelė, kuri atspindi kokiu telefono numeriu buvo siunčiamas faksas, kada buvo siunčiamas faksas, fakso siuntimo laikas. Minėtas įraÅ¡as spausdinamas ant specialaus popieriaus. Tokio originalaus dokumento negalima atspausdinti kitokiu bÅ«du, nei siunčiant faksÄ nurodytu telefono numeriu. IeÅ¡kovas nagrinėjant bylÄ teisme neginčijo Å¡io dokumento tikrumo, prieÅ¡ingai jis patvirtino, kad faksogramoje nurodytas tel. numeris tikrai priklausė AB „Lietuvos draudimas“.

Å iuo atveju ieÅ¡kovas surinko visÄ informacijÄ susijusiÄ su eismo įvykiu, o atsakovo pasak ieÅ¡kovo netinkamas praneÅ¡imas apie eismo įvykį, neturėjo jokios įtakos draudiminio įvykio tyrimui ir draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimui. IeÅ¡kovas neįrodė, kad apskritai registruoti laiÅ¡kai atsakovui buvo siunčiami, ar kad Å¡iÄ korespondencijÄ bÅ«tų gavęs atsakovas Ž. G.. Pažymėtina, kad minėtu adresu atsakovas niekada nėra gyvenęs ir niekada minėtu adresu nebuvo deklaravęs savo gyvenamosios vietos.

Be to, atsakovo manymu, TPVCAPDÄ® ir Taisyklės nustato, kad draudėjui neįvykdžius TPVCAPDÄ® 12 str. numatytų pareigų draudikas gali reikalauti sugrÄ Å¾inti iki 20 procentu iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos sumos, o ne konkrečiÄ 20 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos sumÄ . Visos draudiko iÅ¡laidos, patirtos draudikui tiriant aplinkybes, bÅ«tinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo iÅ¡mokos dydžiui nustatyti, tenka pačiam draudikui ir draudikui nėra atlyginamos. TPVCAPDÄ® 22 str. 2 d. numato, kad draudėjui pažeidus TPVCAPDÄ® 15 str. numatytas pareigas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grÄ Å¾intų visÄ ar dalį iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos.

Draudiko patirtos iÅ¡laidos įgyvendinant įstatyme numatytas pareigas (iÅ¡laidos už į pagalbÄ pasitelktiems asmenims padedantiems tirti, administruoti draudžiamuosius įvykius, iÅ¡laidos teisininkams/advokatams ir kt.) nėra laikomos draudimo iÅ¡moka. Todėl draudikas net neturi teisės reikalauti grÄ Å¾inti draudiko iÅ¡mokėtų sumų tretiesiems asmenims, kuriuos draudikas pasitelkė vykdydamas įstatymo draudikui nustatytas pareigas.Apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Byloje nustatyta, kad tarp ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovo Ž. G. 2011 m. vasario 25 d. buvo sudaryta įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 03/178914642 TIA numeris 178914642 (1 t. b. l. 13), pagal kuriÄ laikotarpiui nuo 2011 m. vasario 25 d. iki 2012 m. vasario 24 d. buvo apdrausta automobilio MERCEDES (duomenys neskelbtini) valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) civilinė atsakomybė dėl tretiesiems asmenims eismo įvykio metu padarytos žalos asmeniui ir turtui. Sutarties 2.5.5. draudėjas įsipareigojo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raÅ¡tu praneÅ¡ti draudikui apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, iÅ¡skyrus atvejus, kai praneÅ¡ti jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasiraÅ¡ytÄ deklaracijÄ ar kitÄ eismo įvykio dalyvių pasiraÅ¡ytÄ dokumentÄ apie įvykio aplinkybes.

Sutartyje nurodytas Ž. G. gyv. vietos adresas – Dariaus ir Girėno g. 6, Šilalės m, Šilalės r. sav., telefono Nr. 8 614 42564. 2011 m. kovo 10 d. Didžiojoje Britanijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė atsakovui priklausanti ir jo vairuojama transporto priemonė MERCEDES (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonė RENAULT CLIO CRANDE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojama M. C.. Eismo įvykio metu buvo apgadinta M. C. priklausanti transporto priemonė ir sutrikdyta šia transporto priemone važiavusio asmens sveikata.

Ginčo dėl Å¡ių aplinkybių nekyla. IÅ¡ ieÅ¡kovės 2014 m. balandžio 20 d. raÅ¡to matyti, kad ieÅ¡kovė nurodyto raÅ¡to suraÅ¡ymo momentu buvo informuota apie įvykusį autoįvykį. RaÅ¡tu atsakovas buvo praÅ¡omas pateikti detaliÄ informacijÄ apie autoįvykį. Å is raÅ¡tas, kaip ir kitos ieÅ¡kovės pretenzijos, buvo iÅ¡siųstas sutartyje nurodomu adresu: (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 7-12, 16). IeÅ¡kovė dėl įvykusio eismo įvykio bendrovei Inter Europe AG iÅ¡mokėjo 123 794,87 Lt draudimo iÅ¡mokÄ (2011-10-10 - 2012-06-27 sprendimai dėl draudimo iÅ¡mokų 1 t. b. l. 17-24, pateiktos žalos sÄ skaitos 1 t. b. l. 25-40, mokėjimo pavedimai 1 t. b. l. 41-49, 99-185).

Atsakovo pateiktas faksu Draudimo bendrovei „Lietuvos draudimas“ adresuotas laiÅ¡kas patvirtina, kad 2011 m. kovo 18 d. 05:21 PM (17:21 val.) atsakovas informavo draudikÄ apie įvykį faksu Nr. 8 52 431264, iÅ¡ fakso įteikimo Å¡aknelės matyti, kad laiÅ¡kas adresatÄ pasiekė sėkmingai („rezult“ – „ok“) (1 t. b. l. 83). Savo adresÄ atsakovas minėtame laiÅ¡ke nurodęs – (duomenys neskelbtini). Teigdama, jog atsakovas nepranešė ieÅ¡kovei apie įvykį per įstatyme nustatytÄ terminÄ , ieÅ¡kovė reikalauja priteisti iÅ¡ atsakovo 20 proc. dydžio draudimo iÅ¡mokos dalį, remdamasi TPVCAPDÄ® 12 straipsniu.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio neįrodė (CPK 178 straipsnis). IeÅ¡kovė, skųsdama teismo sprendimÄ , skundÄ grindžia įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais.Civilinis procesas grindžiamas rungimosi principu, kuris reiÅ¡kia, kad Å¡alys privalo įrodyti savo reikalavimus bei atsikirtimus pagrindžiančias aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus.

Ä®rodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumÄ teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumÄ , detalumÄ ir kitas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009; kt.).Apskųsto teismo sprendimo turinys, atsižvelgiant į faktinius bylos duomenis, teisėjų kolegijos vertinimu, teikia pagrindÄ iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , įvertino visus byloje esančius įrodymus ir padarė teisingas iÅ¡vadas.

Asmuo, siekiantis apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos, sudaro draudimo sutartį, pagal kuriÄ Ä¯vykus draudžiamajam įvykiui – draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui – draudikas įsipareigoja sumokėti draudėjui draudimo iÅ¡mokÄ (CK 6.987 straipsnis, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). Kadangi draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga nėra absoliuti, draudikas, prisiimdamas draudimo rizikÄ , nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rÅ«Å¡ies taisyklėmis (standartinės sÄ lygos), tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sÄ lygomis.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raÅ¡tu praneÅ¡ti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, iÅ¡skyrus atvejus, kai praneÅ¡ti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasiraÅ¡ytÄ deklaracijÄ ar kitÄ eismo įvykio dalyvių pasiraÅ¡ytÄ dokumentÄ apie įvykio aplinkybes.

Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad 2011 m. kovo 10 d. didžiojoje Britanijoje įvyko eismo įvykis, dėl kurio yra atsakingas atsakovas, todėl, vadovaujantis įstatymo ir sutarties nuostatomis, jis raÅ¡tu praneÅ¡ti per nustatytÄ terminÄ (iki 2011 m. kovo 15 d.) ieÅ¡kovei objektyviai neturėjo galimybės. Kaip minėta, atsakovas pateikė praneÅ¡imÄ Draudimo bendrovei „Lietuvos draudimas“, kuris buvo iÅ¡siųstas faksu (tÄ patvirtina fakso Å¡aknelė), iÅ¡ kurio matyti, jog ieÅ¡kovė apie įvykį raÅ¡tu buvo informuota 2011 m. kovo 18 d. 05:21 PM (17:21 val.).

Tai, kad fakso Nr. 8 52 431264 priklausė ieÅ¡kovei, patvirtino 2014 m. balandžio 3 d. teismo posėdyje ir ieÅ¡kovės atstovas. Be to, kaip nurodyta anksčiau, iÅ¡ fakso įteikimo Å¡aknelės matyti, kad laiÅ¡kas adresatÄ pasiekė sėkmingai („rezult“ – „ok“) (1 t. b. l. 83). Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 60.3 punkte numatyta, kad draudikas turi teisę reikalauti iki 20 procentų draudimo iÅ¡mokos, jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas per 3 darbo dienas nepateikė draudikui eismo įvykio deklaracijos ir (arba) draudikui praÅ¡ant nepadėjo aiÅ¡kintis eismo įvykių aplinkybių ir draudikui praÅ¡ant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį.

CK 6.280 str. 1 d. numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ , asmuo turi į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Pažymėtina, kad tokiais atvejais draudikas privalo įrodyti, kokia dalimi padidėjo draudžiamojo įvykio nulemta žala dėl pareigos praneÅ¡ti nustatytu laiku ir tvarka apie įvykį neįvykdymo (netinkamo įvykdymo), ir tik tada, kai draudikas įrodo, kad laiku sužinojęs apie draudžiamÄ jį įvykį bÅ«tų ėmęsis priemonių, kurios bÅ«tų padėjusios iÅ¡vengti žalos padidėjimo (pvz., bÅ«tų davęs tam tikrus nurodymus draudėjui, kaip iÅ¡vengti žalos padidėjimo, ar pan.).

Draudėjas, pažeidęs pareigÄ laiku praneÅ¡ti apie draudžiamÄ jį įvykį draudikui, įgyja pareigÄ Ä¯rodyti, kad apie draudžiamÄ jį įvykį draudikas sužinojo laiku arba kad nepraneÅ¡imas apie draudiminį įvykį neturi įtakos draudiko pareigai iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. gegužės 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2010).Atsižvelgiant į tai, jog byloje buvo nustatyta, kad atsakovas apie eismo įvykį nepranešė raÅ¡tu per 3 darbo dienas, tačiau dėl objektyvių priežasčių tÄ padarė per 6 darbo dienas, be to, kaip paaiÅ¡kino atsakovas, jis draudimo bendrovę iÅ¡kart po įvykio informavo ir telefonu, spręstina, kad susiklosčius sudėtingoms faktinėms aplinkybėms (įvykis įvyko užsienyje), jis įrodė, kad savo pareigÄ informuoti draudikÄ Ä¯vykdė tinkamai.

IeÅ¡kovas savo reikalavimÄ priteisti 20 proc. iÅ¡mokėtos draudimo sumos, grindžia ir aplinkybe, kad atsakovas vėliau nepateikė praÅ¡omos informacijos. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė siuntė atsakovui raÅ¡tus 2011 m. balandžio 20 d., 2011 m. spalio 10 d., 2011 m. lapkričio 24 d., 2012 m. sausio 2 d., 2012 m. liepos 10 d. adresu, nurodytu sutartyje, nors, kaip pateikė duomenis pati ieÅ¡kovė, atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2011 m. gruodžio 15 d. buvo (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 6).

Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie minėtų laiÅ¡kų iÅ¡siuntimÄ (įteikimÄ /neįteikimÄ ) atsakovui, be to, ieÅ¡kovė neiÅ¡naudojo galimybių su atsakovu susisiekti telefonu, kurio numeris buvo nurodytas sutartyje (telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Ä®vertinus tai, kad atsakovas ieÅ¡kovę apie įvykį informavo 2011 m. kovo 18 d. faksu, taip pat atsižvelgiant į ieÅ¡kovės atsakovui 2011 m. balandžio 20 d. siųsto raÅ¡to turinį, paneigiamas ieÅ¡kovės tvirtinimas, jog ji nėra gavusi jokios informacijos iÅ¡ atsakovo apie įvykusį draudiminį įvykį.

Å ios aplinkybės nustatytos ir pirmosios instancijos teismo. Todėl akivaizdu, kad ieÅ¡kovė savo reikalavimo priteisti žalÄ , atsiradusiÄ dėl ieÅ¡kovės neinformavimo apie įvykį, neįrodė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė ir žalos dydžio, t. y. kiek pasikeitė draudimo iÅ¡mokos dydis dėl atsakovo kaltės. Tačiau, nustačius, kad ieÅ¡kovė neįrodė savo reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo 20 proc. iÅ¡mokėtos draudimo sumos dėl pareigos praneÅ¡ti apie įvykį pažeidimo, ieÅ¡kinio, skundžiamo teismo sprendimo ir apeliacinio skundo argumentai dėl pačios žalos dydžio, nesvarstytini.Teisėjų kolegijos nuomone, ieÅ¡kovei neįrodžius draudimo sutarties pažeidimo, atsakovei nekyla pareiga atlyginti jo patirtų nuostolių dėl iÅ¡mokėtų draudimo iÅ¡mokų TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalies nuostatų bei LR Vyriausybės nutarimo ,,Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ tvarka bei pagrindais.

Atsižvelgdama į Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų apeliacine tvarka pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nėra, ir apeliacinį skundÄ atmeta kaip nepagrįstÄ .Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Atmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ apelianto priteistinos atsakovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.). Byloje atsakovės atstovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , už kurio parengimÄ atsakovė patyrė 1500 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidas (2 t. b. l. 65). Atsižvelgdama į bylos sudėtingumÄ , atsiliepimui į apeliacinį skundÄ parengti bÅ«tinas darbo ir laiko sÄ naudas bei Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio rekomenduotinus priteisti užmokesčio už teisinę pagalbÄ dydžius, teisėjų kolegija sprendžia, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina atsakovei 1500 Lt iÅ¡laidų, patirtų advokato pagalbai, suraÅ¡ant atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , apmokėti (CPK 98 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti Ž. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, 1 500 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus litų) (atitinka 434,43 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų.              Teisėjai                                                    Virginija Lozoraitytė ArÅ«nas Rudzinskas                                                                  Egidijus TamaÅ¡auskas