3d7ce532-efa5-4e40-bd76-87bec24f0137 · Å iaulių apylinkės teismas

Civ                                                                                                          Civ.byla Nr.2-4676-459-2013                                                                                        2-70-3-03587-2013-1     Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                      34.1.; 34.3; 99.3.; 99.5.; 99.7.; 117.1; 128.19.;

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                            2013 m. spalio 22 d.                                                                      ŠiauliaiŠiaulių apylinkės teismo teisėja Raimonda Andrulienė,sekretoriaujant Giedrei Juozapaitienei,dalyvaujant pareiškėjai R.

B.,jos atstovui, advokatui Petrui Rimantui Braziui, suinteresuotam asmeniui B. L.,jos atstovei, advokatei Eugenijai Povilaitienei,suinteresuotiems asmenims E. U.,K. U. ir A. U.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ , pagal pareiÅ¡kėjos R. B. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims B. L., E. U., K. U. ir A. U., dėl termino palikimui priimti prailginimo. Teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja R. B. prašė patenkinti jos pareiÅ¡kimÄ ir pratęsti terminÄ mamos palikimui priimti.

Ji paaiÅ¡kino, kad 1998 metų gegužės 18 dienÄ mirė jos mama J. U.. Po jos mirties liko palikimas, nekilnojamasis turtas įgytas tėvų santuokoje, tai gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypu, esantis (duomenys neskelbtini). Dėl palikimo priėmimo ji per įstatymo nustatytÄ terminÄ nesikreipė į notarÄ , nes pakluso tėvo autoritetui ir pasidavė jo draudimui kreiptis į notarÄ dėl palikimo priėmimo. Ji patikėjo tėvo pažadu, kad jos turtiniai interesai po jo mirties nebus pažeisti.

Tačiau 2013-01-31 tėvui mirus ji sužinojo, kad visas tėvų palikimas pagal tėvo S. U. testamentÄ atiteko jo draugei B. L.. Tame tarpe ir turto dalis priklausiusi jos mamai. PareiÅ¡kėja R. B. paaiÅ¡kino, kad dėl Å¡ių įvardytų aplinkybių jaučiasi apgauta, nes paklausiusi tėvo praleido terminÄ mamos palikimui priimti. Todėl praÅ¡o jos nurodytÄ termino J. U. palikimui priimti praleidimo priežastį įvertinti kaip svarbiÄ ir pratęsti terminÄ .PareiÅ¡kėjos atstovas, advokatas Petras Rimantas Brazys palaikė atstovaujamosios pareiÅ¡kimÄ ir prašė jį patenkinti visiÅ¡kai.

Jis paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja praÅ¡o atstatyti terminÄ paveldėti turtÄ po pareiÅ¡kėjos motinos J. U. mirties, kuris buvo apskaitomas S. U. vardu. Tai yra pareiÅ¡kėjos tėvų santuokinis turtas, namas, kiemo įrenginiai ir sklypas, esantis Darželio g. 35, Å iauliuose, todėl priklausęs J. U. ir S. U.. Kadangi 2013-01-31 mirus tėvui pareiÅ¡kėja sužinojo, kad jos velionis tėvas nesilaikė pažado, kad turtÄ paliksiÄ s jai, todėl pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu dėl termino atstatymo motinos palikimui priimti.

PareiÅ¡kėja į tėvo dalį nepretenduoja ir nepretenduos, ji pageidauja paveldėti tik J. U. turtÄ . Atstovas atkreipė dėmesį, kad terminas praleistas dėl pateisinamos priežasties, nes pareiÅ¡kėjos tėvas bÅ«damas gyvas jai įteigė, kad iki jo mirties nuosavybė turi likti nesuskaldyta. Liudytoja K. Ž. tai patvirtino paaiÅ¡kindama, kad minėtos nuosavybės dalinimas, kuomet vienas iÅ¡ sutuoktinių dar gyvas, buvo nepriimtinas Å¡iems konkretiems žmonėms. Todėl pareiÅ¡kėja tikėjo tuo, kas jų Å¡eimoje buvo nusistovėję ir reikalavimas atsirado tik po pareiÅ¡kėjos tėvo mirties.

Kadangi terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl įstatymas nedraudžia jį atstatyti. Dėl J. U. palikimo priėmimo niekas nesikreipė, nors daug kas galėjo kreiptis, todėl Å¡i aplinkybė patvirtina, kad niekas nedrįso pažeisti iÅ¡sakytos S. U. valios. Atstovas prašė nurodytas priežastis pripažinti svarbiomis ir atnaujinti terminÄ J. U. palikimui priimti.Suinteresuotas asmuo B. L. praÅ¡ymui prieÅ¡taravo ir prašė neatnaujinti termino palikimui priimti. Ji paaiÅ¡kino, kad su S. U. jÄ suvedė likimas po to kai jis patyrė insultÄ .

S. U. paskambino ir pasakė, kad jam yra blogai. Ji nuvežė jį į ligoninę, tris mėnesius slaugė. Po trijų mėnesių parvažiavo kartu į jo namus, nes juo nesirÅ«pino niekas iÅ¡ artimųjų. Jis labai prašė jÄ nepalikti ir padėti jam ligoje, todėl po to ji dar 13 metų iÅ¡buvo prie ligonio lovos. Ji trylika metų slaugė sunkų ligonį, rÅ«pinosi juo ir visu jo turtu, tvarkė namus, aplinkÄ , namÄ ir sklypÄ . ViskÄ reikėjo prižiÅ«rėti, iÅ¡laikyti ir rÅ«pintis pastatų stoviu, kitaip bÅ«tų sugriuvęs. S. U. už tai, kad slaugo, pažadėjo jai, kad sutvarkys dokumentus ir paliks jai palikimÄ .

Todėl užrašė testamentu jai turtÄ . Tuo laikotarpiu S. U. gyveno vienas, nes jo sÅ«nus buvo išėjęs gyventi kitur. Jo dukra gal ir buvo ligoninėje, bet per tuos 13 metų daugiau niekada neatėjo. Todėl ji ir palaidojo S. U., ir paminėjimus suorganizavo, ir paminklÄ jam pastatė. Ji pažinojo tik pareiÅ¡kėjos brolio vaikus, kurie atvyko į Å¡iÄ bylÄ kaip suinteresuoti asmenys. Jie aplankydavo senelį, jis jų telefono numerius turėjo, bendraudavo. E. U. dalyvavo senelio laidotuvėse. Tuo tarpu R.

B. tėvo laidotuvėse net nebuvo, nors buvo jai praneÅ¡ta.Suinteresuoto asmens B. L. atstovė, advokatė Eugenija Povilaitienė palaikė B. L. pozicijÄ ir prieÅ¡taravo pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymui. Ji prašė nepratęsti termino J. U. palikimui priimti. Atstovė paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas atstatyti terminÄ jos motinos J. U., mirusios 1998-05-18, palikimui priimti yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Atstovė atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėja per įstatymo nustatytÄ terminÄ nesikreipė į notarÄ ir nenurodė, kad bÅ«tų kitaip priėmusi palikimÄ .

Atstovė taip pat atkreipė dėmesį, kad tuo laikotarpiu kai mirė J. U., galiojo 1964 m. CK, kurio 588 str. numatė, kad „šio kodekso 587 str. numatytÄ terminÄ priimti palikimui teismas gali prailginti, jei pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių“. CK 587 str. numatė ir testamentiniams įpėdiniams, ir įpėdiniams pagal įstatymÄ , kad kreiptis dėl palikimo reikia per tÄ patį terminÄ , t.y. per 6 mėnesius. Tiek dabar galiojantis įstatymas, tiek tada galiojęs įstatymas palikimo pratęsimo terminÄ siejo su svarbiomis priežastimis.

LR AT 2007-10-29 civilinėje byloje 3K-3-455-2007 yra nurodęs, kad svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindÄ atnaujinti praleistÄ terminÄ gali bÅ«ti prižįstamos tik termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovÄ Ä¯gyvendinti savo teises, kurios nepriklausė nuo Å¡io asmens valios. Tuo tarpu pareiÅ¡kėja patikslintame pareiÅ¡kime nurodė, kad po motinos mirties kreiptis dėl paveldėjimo įsiteisinimo kategoriÅ¡kai uždraudė tėvas, kuris garantavo, kad pareiÅ¡kėjos turtiniai interesai susiję su paveldėjimu nebus pažeisti.

Kadangi Å¡itoks požiÅ«ris ir vertinimas yra tik subjektyvios valios momentas, todėl yra įsitikimui, jog tokios pažiÅ«ros negali bÅ«ti pripažįstamos kaip svarbios priežastys, dėl kurių buvo praleistas įstatymo nustatytas terminas. Suinteresuotas asmuo E. U. praÅ¡ymui prieÅ¡taravo ir prašė neatnaujinti termino jos tėčio K. U. mamos J. U. palikimui priimti. Ji paaiÅ¡kino, kad R. B. yra jos teta. Su tėčiu K. U. ir mama vaikystėje gyveno tame pačiame name, (duomenys neskelbtini). Vėliau tėvai iÅ¡siskyrė, todėl ji su mama, seserimi ir broliu grįžo gyventi pas mamos tėvÄ , į E. gatvę.

D. gatvės name liko gyventi tik senelis, kadangi tėvas turėjo kitÄ moterį, todėl iÅ¡sikėlė gyventi kitur. Močiutė J. U. tuo laikotarpiu gyveno P. kaime. Ten ji ir mirė. Ji kitos Å¡eimos neturėjo. Po močiutės J. U. mirties jos tėvas K. U. Gyveno (duomenys neskelbtini), dar apie 2-3 metus. Tėvas važinėjo į užsienį, jo nebÅ«davo namuose po 6 mėnesius ir turbÅ«t dėl to po J. U. mirties laiku nesusitvarkė paveldėjimo dokumentų. Tuo tarpu jie senelį lankė, todėl jo namuose matydavo B..

Kadangi senelis pats neapsitarnaudavo, todėl B.rÅ«pinosi seneliu, jį prižiÅ«rėjo, prausė, atliko labai didelį darbÄ . B. L. senelio namuose atsirado gal prieÅ¡ 14-15 metų. Visų peripetijų, kurios ten vyko, ji nelabai suprato, nes buvo dar maža. Suinteresuotas asmuo K. U. praÅ¡ymui prieÅ¡taravo ir prašė neatnaujinti termino J. U. palikimui priimti. Ji paaiÅ¡kino, kad R. B. yra jos teta, t.y. tėčio K. U. sesuo. Nors senelį aplankydavo nedažnai, tačiau tetos Reginos pas jį niekada nesutikdavo.

Ji žino, kad močiutė J. U. mirė labai seniai, gal prieš 14 metų. Kada mirė močiutė ji su tėvais seserimi ir broliu dar tebegyveno D. gatvėje. Kodėl tėvas K. U. nesikreipė dėl paveldėjimo, ji nežinanti. Tėtis mirė 2003 m. Kuomet senelį ištiko insultas, ji name (duomenys neskelbtini), jau nebegyveno. Senelio laidotuvėse nebuvo, nes gyvena Škotijoje ir neturėjo galimybės atvykti.Suinteresuotas asmuo A. U. prašymui prieštaravo ir prašė neatnaujinti termino J. U. palikimui priimti.

Paaiškino, kad jis neatsimena kada mirė senelė. Apie tai jam pasakė mama ir sesės. Ar tėvas kreipėsi dėl savo mamos palikimo priėmimo, jis nežino. Kai mirė jo tėvas K. U., nutrūko ir jų bendravimas su teta. Mama taip pat su ja nebendravo. Iš to, kad teta nesilankymo pas senelį, mano, kad tarp jų buvo rimtas kivirčas. Jam žinoma, kad senelis buvo nelankomas 13 metų, nes teta nei telefonu, nei laiškais su juo nebendravo. Senelio laidotuvėse jis nebuvo, nes gyvena Škotijoje ir neturėjo galimybės atvykti.

Apie laidotuves pranešė Lietuvoje gyvenanti sesuo E., kuri dalyvavo laidotuvėse.Pareiškimas netenkintinas (LR CK 587 str., 588 str., galiojusio 1964 m. red., LR Civilinio proceso kodekso 178 str., 185 str.).Iš bylos dokumentų ir šalių paaiškinimo teismui akivaizdu, kad 1998-05-18 mirė pareiškėjos R. B. mama J. U. (6-10 b.l.). Po jos mirties paveldėjimo byla Šiaulių m. savivaldybės 7 – ame notaro biure neužvesta (5 b.l.). Iš VĮ Registrų centro duomenų banko išrašo akivaizdu, kad mirusios sutuoktinio ir pareiškėjos tėvo S. U. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas, gyvenamasis namas su ūkio ir kitais statiniais bei žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini) (13-15 b.l.).

IÅ¡ mirties liudijimų akivaizdu, kad 2003-11-27 mirė pareiÅ¡kėjos brolis ir J. U. bei S. U. sÅ«nus K. U. (54 b.l.), o 2013-01-31 mirė ir S. U. (11 b.l.). IÅ¡ testamento paskelbimo protokolo turinio akivaizdu, kad S. U. 2002-02-08 patvirtintu testamentu iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl savo palikimo (4 b.l.). IÅ¡ bylos dokumentų ir Å¡alių paaiÅ¡kinimo teismui taip pat akivaizdu, kad J. U. palikimo atsiradimo metu jos paveldėtojai buvo du mirusiosios vaikai (pareiÅ¡kėja R. B. ir K. U.), bei palikėjos sutuoktinis S. U..

Kadangi, kaip minėta aukščiau, paveldėjimo byla į J. U. palikimÄ nebuvo užvesta, todėl darytina iÅ¡vada, kad per įstatymo nustatytÄ 6 mėnesių terminÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė nei duktė R. B., nei sÅ«nus K. U., nei sutuoktinis S. U.. 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus Å¡iam kodeksui.

Darytina iÅ¡vada, kad Å¡alių civiliniams teisiniams santykiams taikytinas palikimo atsiradimo metu t.y. 1998-05-18 galiojęs 1964 m. Civilinis kodeksas, kurio 587 straipsnis reglamentavo, kad norėdamas priimti palikimÄ asmuo turi per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarÄ , arba pradėti faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ .IÅ¡ bylos dokumentų ir Å¡alių paaiÅ¡kinimo nustatyta, kad palikėjos J. U. dukra, pareiÅ¡kėja R. B. per įstatymu nustatytÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ nepriėmė palikimo, vadinasi neįgyvendino savo teisės pagal įstatymÄ , kadangi per 6 mėnesių terminÄ neatliko įstatyme aptartų palikimo priėmimo veiksmų (LR Civilinio proceso kodekso 178, 185 str.).

Svarbiomis priežastimis, dėl kurių ji negalėjusi to padaryti laiku, pareiÅ¡kėja nurodė tai, kad ji pakluso savo tėvo (palikėjos sutuoktinio) autoritetui bei pažadui, esÄ jos turtiniai interesai nenukentėsiÄ .Ä®statymas numato, kad terminas palikimui priimti gali bÅ«ti prailgintas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (1964 m. Civilinio kodekso 588 str. 1 d.). Vadinasi tik tokiam įpėdiniui, kuris dėl susiklosčiusių svarbių aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų.

Teismui akivaizdu, kad palikėjos J. U. dukra, pareiÅ¡kėja R. B. nesikreipė per įstatymo nustatytÄ terminÄ dėl palikimo priėmimo, nepriėmė palikimo, neįgyvendino savo teisės pagal įstatymÄ (Civilinio proceso kodekso 178, 185 str.), todėl R. B. įpėdinio teisė į palikimÄ pasibaigė (Civilinio kodekso 587 str.).Ä®vertinant pareiÅ¡kėjos nurodytų termino praleidimo priežasčių svarbumÄ teismas turi omenyje ne tik pareiÅ¡kėjos bei suinteresuotų asmenų paaiÅ¡kinimus, į bylÄ pateiktų dokumentų duomenis, bet ir liudytojų parodymus. Teismui akivaizdu, kad byloje apklausta liudytoja K.

Ž. paaiÅ¡kino, kad yra J. U. sesuo. J. U. prieÅ¡ mirtį nebegyveno su S. U., o pastarasis nedalyvavo jos laidotuvėse. Tačiau ji po sesers J. U. mirties lankydamasi pas S. U. pastarojo namuose, (duomenys neskelbtini), yra girdėjusi S. kalbant, kad jo sÅ«nus K. darys remontÄ , kels namo viršų ir eis gyventi pas jį. Ji prisimenanti pastarÄ jį sakius, kad paliksiantis viskÄ tik vaikams. S. U. dar buvo sveikas ir bendravo su juo draugiÅ¡kai. K. Ž. teismui tvirtino pritarianti R. B. elgesiui ir mananti, kad pastaroji po mamos mirties neturėjo kreiptis dėl palikimo, nes kas gi gali ieÅ¡koti vieno iÅ¡ tėvų dalies, jei kitas iÅ¡ tėvų yra gyvas.

Byloje apklausta liudytoja J. F. paaiÅ¡kino, kad yra suinteresuoto asmens B. L. pažįstama. Kadangi ji nuo 1989 m., dirbo sodininke Å iaulių kÅ«dikių namuose, kurių sklypas ribojasi su S. U. sklypu, todėl pažinojo S. U. ir žino, kad J. U. ten tais metais jau nebegyveno. Ji buvo išėjusi gyventi į kaimÄ , nes turėjo žalingų įpročių. Patvirtino žinojusi, kad tėvo santykiai su vaikais buvo Å¡alti, kad jie juo visiÅ¡kai nesirÅ«pino. Dukters pas tėvÄ ji niekada nematė. Sergantį S. U. prižiÅ«rėjo B.

L.. Jam buvo nupirktas treniruoklis, ji tvarkė namus, aplinkÄ , prižiÅ«rėjo namÄ , krovė malkas, todėl S. U. sakydavo, kad paliks turtÄ B. L.. Ji žino, kad S. U. mirus R. B. neatvyko nei į jo laidotuves, nei į 30 dienų paminėjimÄ . Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs dėl teisės normų susijusių su terminų pabaiga taikymo. BÅ«tent, kad materialinės teisės normomis nustatytų terminų pabaigÄ Ä¯statymas sieja su asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu.

Turi bÅ«ti atsižvelgta, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminÄ palikimui priimti gali turėti neigiamų pasekmių tiek asmens, praÅ¡iusio pratęsti terminÄ , tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai ir stabilumui (Civilinė byla Nr.3k-3-46/2006). Todėl turi bÅ«ti įvertintos ne tik objektyvios aplinkybės, dėl kurių terminas buvo praleistas, bet ir tai, kiek jis buvo praleistas, bei kitos teisinės reikÅ¡mės turinčios priežastys, trukdžiusios asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.Turėtina omenyje, kad tiek dabar galiojantis įstatymas, tiek tada galiojęs įstatymas dėl termino dėl palikimo priėmimo pratęsimo, šį terminÄ siejo su svarbiomis priežastimis.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2007-10-29 civilinėje byloje 3K-3-455-2007, yra nurodęs, kad svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindÄ praleistÄ terminÄ atnaujinti gali bÅ«ti prižįstamos tik termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovÄ Ä¯gyvendinti savo teises, kurios nepriklausė nuo Å¡io asmens valios. Teismui akivaizdu, kad Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėja nuo 1998 m. iki 2013 m., t.y. pakankamai ilgÄ laikÄ nesidomėjo mamos palikimu ir aktyviais veiksmais neiÅ¡reiÅ¡kė valios priimti palikimÄ .

Nors akivaizdu, kad 1998-05-18, motinos palikimo atsiradimo metu pareiÅ¡kėja buvo pilnametė ir turėjo visiÅ¡kai savarankiÅ¡kÄ apsisprendimo laisvę. Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad jeigu įpėdinis galėdamas priimti palikimÄ per įstatymo nustatytÄ terminÄ nepareiÅ¡kia valios priimti palikimÄ arba nepradeda jo faktiÅ¡kai valdyti, tai laikoma, jog teisė į palikimo priėmimÄ lieka neįgyvendinta. Manytina, kad pareiÅ¡kėjos nurodyta aplinkybė, esÄ ji savalaikiai nesikreipė dėl palikimo priėmimo, nes pakluso savo tėvo autoritetui ir pažadams, nereiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėja negalėjo pasidomėti savo teisių įgyvendinimo klausimais, kaip įstatyminė įpėdinė savarankiÅ¡kai kreipdamasi tiesiogiai į notarÄ .

Tuo tarpu aplinkybė, kad pareiÅ¡kėja nesikreipė per Å¡eÅ¡is mėnesius į notarÄ dėl palikimo priėmimo ir pripažino, kad faktiÅ¡kai nepradėjo valdyti palikto motinos turto, vertintina, jog ji netapo paveldėtoja. Aukščiau aptartais įrodymais byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja įstatymo nustatyta tvarka nepriėmė palikimo, t. y. neatliko priėmimo bÅ«tinų veiksmų. Todėl yra pagrindas manyti, jog pareiÅ¡kėja savalaikiai ir neketino realizuoti įpėdinės įstatyminių teisių.

Dėl aptarto darytina iÅ¡vada, kad pasyvus pareiÅ¡kėjos elgesys po mamos mirties neatitiko protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijų ir nebuvo pakankamai atidus. Dėl aptarto darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja neįrodė susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių dėl kurių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų veiksmų. Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad įstatymo nustatyta tvarka neįgyvendinusi teisės į palikimÄ pareiÅ¡kėja tokiÄ teisę prarado. Manytina, kad praleistas net 15 metų terminas dėl palikimo priėmimo vertintinas kaip labai ilgas, o termino praleidimo priežastys vertintinos kaip subjektyvios, todėl nepripažintino svarbiomis.

Darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ teismas turi omenyje ir Å iaulių apygardos teismo sprendimo priimto civilinėje byloje Nr.2A-433-357/2009 motyvus, kuriame esant analogiÅ¡kai praleisto termino trukmės situacijai, yra analogiÅ¡kai aiÅ¡kinama ir termino palikimui priimti praleidimo priežasčių svarba, ir teisės normos taikymas. Ä®vertindamas pareiÅ¡kėjos nurodytÄ vienintelę aplinkybę, kuria ji grindžia termino praleidimo priežastis, jog R. B. gerbė tėvo autoritetÄ ir kategoriÅ¡kÄ draudimÄ kreiptis į notarÄ bei tikėjo jo pažadu, kad jos turtiniai interesai susiję su paveldėjimu nebus pažeisti, teismas turi omenyje suinteresuotų asmenų ir liudytojos J.

F. paaiÅ¡kinimų pagrindu byloje nustatytas aplinkybes, jog pareiÅ¡kėja net neatvyko į taip gerbiamo tėvo laidotuves. Todėl teismas Å¡ių aplinkybių nevertina kaip pagarbos tėvui iÅ¡raiÅ¡kÄ . Teismas taip pat svarbia aplinkybe pripažįsta tai, kad suinteresuoti asmenys B. L., E. U., K. U. ir A. U. prieÅ¡tarauja pareiÅ¡kimui dėl termino atnaujinimo. Manytina, kad jeigu pareiÅ¡kėjai bÅ«tų realizuota tokia teisė dabar, tai pažeistų civilinių teisinių santykių stabilumÄ . Todėl įvertinus visus įrodymus ir termino praleidimo priežasčių reikÅ¡mę ir jų svarbÄ darytina iÅ¡vada, kad nenustatytas pagrindas tenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ , nes termino praleidimo priežastys pripažintinos nesvarbiomis ir subjektyviomis.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (LR CPK 93 str. 1 d.). Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (LR CPK 98 str. 1 d.).Suinteresuoto asmens B.

L. atstovė prašė priteisti pastarajai 2000 litų sumÄ patirtų iÅ¡laidų dėl teisinės pagalbos (52 b.l.) ir pateikė įrodymÄ kad advokatei E. Povilaitienei už suteiktas teisines paslaugas, bÅ«tent susipažinimÄ su byla, atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ suraÅ¡ymÄ bei atstovavimÄ teisme 2013-08-26, 2013-10-03 ir 2013-10-04 teismo posėdžiuose yra sumokėta 2000 litų suma. Byloje taip pat yra atstovavimo sutartis (28 b.l.) iÅ¡ kurios akivaizdu, kad advokatei Eugenijai Povilaitienei pavedama atstovauti B.

L.. IÅ¡ aptarto akivaizdu, kad B. L. patyrė 2000 litų iÅ¡laidas dėl teisinės pagalbos. Atsižvelgiant į aptartÄ darytina iÅ¡vada, kad nurodyta iÅ¡laidų suma yra pagrįsta, todėl priteistina iÅ¡ pareiÅ¡kėjos.Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytÄ minimaliÄ (10 litų) valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (LR CPK 96 str. 1 d., 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355), todėl iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu iÅ¡ pareiÅ¡kėjos valstybei nepriteistinos.

             Vadovaudamasis Lietuvos respublikos Civilinio proceso kodekso 178 str., 185 str., 577 str., 578 str., teismas N u t a r i a : Netenkinti pareiÅ¡kėjos R. B. pareiÅ¡kimo. Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos R. B. 2000 Lt (du tÅ«kstančius litų) B. L., jos patirtų iÅ¡laidų apmokėjimui, už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ pagalbÄ . Nutartis per 7 dienas gali bÅ«ti skundžiama Å iaulių apygardos teismui per šį teismÄ , atskiruoju skundu. Teisėja                                                                                                               Raimonda Andrulienė                                                                                                                Â