3d7b668b-e140-458d-a936-accc529cf8a6 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-1116-823/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05289-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: 110.1(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovo UAB „Jono statyba“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Rodsta“ ieÅ¡kinį atsakovui dėl skolos ir delspinigių priteisimo, n u s t a t ė:Ginčo esmė Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.IeÅ¡kovas UAB „Rodsta“ kreipėsi į teismÄ dokumentinio proceso tvarka, praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo UAB „Jono statyba“ priteisti 23 096,63 Lt skolos, 4 157,39 Lt delspinigių, 8,75 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – nevirÅ¡ijant ieÅ¡kinio sumos areÅ¡tuoti atsakovui priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ bei turtines teises, esančius pas atsakovÄ arba trečiuosius asmenis, o tokio turto nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias atsakovo sÄ skaitose. Nurodė, kad atsakovas yra finansiÅ¡kai nepajėgus vykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus ir atsiskaityti su kreditoriais. IeÅ¡kinio suma atsakovui laikytina didele, dėl ko kyla reali grėsmė bÅ«simo ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kinio reikalavimai preliminariai yra pagrįsti leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 18 d. nutartimi ieÅ¡kovo UAB „Rodsta“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areÅ¡tavo atsakovui UAB „Jono statyba“ nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius/nekilnojamuosius daiktus bei atsakovui priklausančias turtines teises, esančius pas atsakovÄ arba trečiuosius asmenis, o Å¡io turto nesant ar nepakankant – pinigines lėšas, esančias atsakovo sÄ skaitose, uždraudžiant bet kokį areÅ¡tuoto turto perleidimÄ , įkeitimÄ kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės suvaržymÄ bei turto vertės sumažinimÄ .

Teismas konstatavo, kad, įvertinus ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus, kurie patvirtina ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes apie galimai prastÄ atsakovo finansinę padėtį, yra pagrindas manyti, jog atsakovui ieÅ¡kovo pareikÅ¡to reikalavimo suma yra pakankamai didelė. Teismas sprendė, kad egzistuoja reali grėsmė, jog nepritaikius atsakovo turto areÅ¡to, galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Jono statyba“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartį.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:                          1) IeÅ¡kovas niekaip nepagrindė ir neįrodė, kad turi reikalavimo teisę į ieÅ¡kiniu praÅ¡omÄ priteisti sumÄ â€“ 27 254,02 Lt.                          2) IeÅ¡kovo teismui pateiktas 2012 m. balansas negali bÅ«ti vertinamas kaip tinkamas dokumentas, galintis apibÅ«dinti atsakovo finansinę padėtį. Atsakovui nėra iÅ¡kelta bankroto byla, jokiame teisme nėra nagrinėjami pareiÅ¡kimai dėl bankroto bylos atsakovui iÅ¡kėlimo, taip pat nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas yra nemokus ar gali bÅ«ti nemokus.                          3) Teismas tik pavirÅ¡utiniÅ¡kai įvertino ieÅ¡kovo pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus ir suabsoliutino ieÅ¡kovo pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų įrodomÄ jÄ galiÄ .

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovo galimai prastÄ finansinę padėtį pagrindžia penki įraÅ¡ai Turto areÅ¡tų registre 310 000 Lt sumai, tačiau vien Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti pagrindu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir neįrodo atsakovo blogos finansinės padėties. BylÄ nagrinėjantis teismas, vertindamas ieÅ¡kovo pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, turėjo galimybę įvertinti ir minėtų įrašų teisingumÄ bei pagrįstumÄ .                           4) Byloje nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kuriuos iÅ¡samiai įvertinus bÅ«tų galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovo finansinė padėtis yra sunki, o ieÅ¡kovo reikalaujama priteisti suma – didelė.                          Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas UAB „Rodsta“ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:                          1) Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas ginčijamÄ nutartį, netinkamai įvertino ieÅ¡kovo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio tikėtinÄ pagrįstumÄ . IeÅ¡kovas kartu su ieÅ¡kiniu pateikė teismui konkrečius raÅ¡ytinius įrodymus, pagrindžiančius jo pareikÅ¡tus reikalavimus, kuriuos preliminariai įvertinęs Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas tikėtinai pagrindė ieÅ¡kinį.

Atsakovo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai, susiję su statybos leidimo, projektinės dokumentacijos pateikimu, darbų fronto perdavimu, darbų pradžia ir kt., Å¡iuo atveju yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, kadangi bus teismo analizuojami ir vertinami nagrinėjant ginÄÄ iÅ¡ esmės, o ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ .                          2) IeÅ¡kovas pateikė teismui vieÅ¡ai prieinamus duomenis apie atsakovo finansinę bÅ«klę.

IeÅ¡kovas neturėjo ir neturi galimybių gauti ir pateikti į bylÄ atsakovo balanso ir (ar) pelno (nuostolių) ataskaitos už 2013 metus, kadangi atsakovas nėra jų parengęs, patvirtinęs ir pateikęs Juridinių asmenų registrui. Be to, atsakovo turtinės padėties įrodinėjimo naÅ¡ta negali bÅ«ti perkeliama iÅ¡imtinai ieÅ¡kovui. PrieÅ¡ingai, bÅ«tent atsakovas, siekdama įrodyti savo gerÄ turtinę padėtį, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus, atspindinčius aktualiÄ bendrovės finansinę situacijÄ .

Atsakovas kartu su atskiruoju skundu nepateikė į bylÄ nei naujausios savo finansinės ataskaitos dokumentų, nei jokių kitų patikimų ir pakankamų įrodymų, patvirtinančių gerÄ bendrovės turtinę padėtį ir leidžiančių manyti, kad jis galės įvykdyti ieÅ¡kovui palankų teismo sprendimÄ .                          3) Remiantis Lietuvos Respublikos turto areÅ¡to aktų registro įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, visi turto areÅ¡to duomenys, įraÅ¡yti į Turto areÅ¡to aktų registrÄ , laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

                          4) UAB „Jono statyba“ Å¡iuo metu dalyvauja atsakovu dar dvejose civilinėse bylose, apie kurias ieÅ¡kovui nebuvo žinoma rengiant ieÅ¡kinį. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas arba yra finansiÅ¡kai nepajėgus, arba piktybiÅ¡kai vengia vykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus kreditoriams.Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnius apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindÄ , taip pat patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų.

Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teismas dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnis). Taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti.

Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima. Teismų praktikoje aplinkybė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, paprastai preziumuojama tais atvejais, kai yra kilęs ginčas dėl didelės pinigų sumos priteisimo (žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-307/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-271/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-782/2007 ir kt.).

Taikant nurodytÄ prezumpcijÄ , teismo turi bÅ«ti vertinama, ar konkreti suma laikytina didele konkrečiam atsakovui, atsižvelgiant į jo teisinį statusÄ , turtinę padėtį ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.Atsakovas atskirÄ jį skundÄ grindžia argumentu, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog ieÅ¡kinio reikalavimų suma atsakovui yra didelė, atsakovo finansinė padėtis – sunki, o ieÅ¡kovo teismui pateiktas atsakovo 2012 m. balansas negali bÅ«ti vertinamas kaip tinkamas dokumentas, galintis apibÅ«dinti atsakovo finansinę padėtį.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad sprendžiant, ar yra pagrindas konkrečiu atveju taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, turi bÅ«ti vertinama atsakovo turtinė padėtis tokio procesinio sprendimo priėmimo metu, tačiau pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog atsakovo (skolininko) turtinės padėties įrodinėjimo naÅ¡ta negali bÅ«ti perkeliama iÅ¡imtinai ieÅ¡kovui. PrieÅ¡ingai, bÅ«tent atsakovas, siekdamas įrodyti savo mokumÄ , taigi iÅ¡vengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus (žr. pvz.:

Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013). Apeliantas kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių gerÄ jo finansinę padėtį bei pagrindžiančių atskirajame skunde dėstomas aplinkybes, taigi neįrodė ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo. Apeliantas taip pat nurodo, kad ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, tikėtinai nepagrindė savo reikalavimų. Pažymėtina, kad preliminaraus ieÅ¡kinio pagrįstumo vertinimo, atliekamo teismui taikant laikinÄ sias apsaugos priemones negalima sutapatinti su ieÅ¡kovo reikalavimų vertinimu, atliekamu teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės. Atmesti praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones dėl ieÅ¡kinio reikalavimų prima facie nepagrįstumo teismas gali tik tuo atveju, jei ieÅ¡kovo reikalavimo tenkinimo negalimumas yra akivaizdus jau pradinio jo pateikimo momentu.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. preliminariu sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys buvo visiÅ¡kai patenkintas ir, nors dėl preliminaraus sprendimo yra pateikti prieÅ¡taravimai, ieÅ¡kovui palankaus preliminaraus sprendimo priėmimas leidžia teigti, kad ieÅ¡kovo reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti (CPK 428 straipsnio 1 dalis).Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta nepažeidžiant proceso ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ .

Remiantis atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti ginčijamÄ nutartį nėra pagrindo.Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teismas n u t a r i a AtskirÄ jį skundÄ atmesti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                                     Goda Ambrasaitė-Balynienė