2022-06-01 Nr. AB-14796-3-62-3-01618-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-132-822/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01618-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 24.7; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Ričardo Piličiausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės merui V. M., trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. V. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti 2020 m. gegužės 28 d. 15.24 val. el. paštu atsiųstą atsakovo Kauno miesto savivaldybės mero V. M. atsakymą į 2019 m. birželio 17 d. prašymą dėl informacijos suteikimo (toliau – ir atsakymas, ginčijamas raštas); 2) įpareigoti atsakovą išnagrinėti 2019 m. birželio 17 d. prašymą iš naujo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas Kauno miesto savivaldybės meras 2020 m. gegužės 28 d. el. laišku atsiuntė atsakymą, kuris nepasirašytas, nenurodytas dokumento numeris ir pasirašymo data. Pareiškėjo įsitikinimu, ginčijamo rašto turinys neatitinka Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI2-1026-505/2020 nustatyto įpareigojimo ir išaiškinimų. Ginčijamame rašte nėra atsakymų į pateiktus klausimus, o tik įrodinėjama, kad atsakovas atsakymo į 2019 m. birželio 17 d. prašymą teikti nenori (ar neprivalo).

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas nesilaikė reikalavimų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ), nes pateikė atsakymą, nepagrįstą objektyviais duomenimis, faktais ir teisės aktų normomis, ginčijamame rašte atsisakoma teikti prašomą informaciją ir dokumentų kopijas, nenurodant atsisakymo pagrindų. Iš atsakymo neaišku, kodėl atsakovas nutarė, kad pareiškėjas neturi teisės gauti jo slepiamos ar turimos informacijos, nenurodoma, kad atsakovas jos neturi, kad kalbėjo netiesą apie ketinimus pirkti valią, finansuoti, pradėti ir / ar „paimti be apklausų“. Pareiškėjas paaiškino, kad šiuo atveju atsakymo motyvų nepakankamumas yra pagrindinė jo nepagrįstumo bei panaikinimo prielaida.

4. Pareiškėjo vertinimu, ginčijamame rašte konkrečios teisės normos nesusijusios su objektyviais duomenimis (faktais), jų kvalifikacija yra neaiški ir tai yra esminis trūkumas, nes toks procesinis pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą.

5. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad iki šiol jam nėra pateiktas joks aiškus ir suprantamas atsakymas, todėl atsakovas akivaizdžiai pažeidė galiojančias teisės normas, teisės principus ir juos aiškinančią teismų praktiką, iš esmės nepateikdamas jokių prašomų dokumentų ir atsakymų į 2019 m. birželio 17 d. prašyme užduotus penkis klausimus. Atsižvelgiant į tai, kad negauta teisėtai dominanti informacija ir, priešingai nei nustatyta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, veikla iki šiol nėra aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams.

6. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė ir jo atstovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad 2020 m. gegužės 28 d. atsakovas Kauno miesto savivaldybės meras, vykdydamas Regionų apygardos administracinio teismo įpareigojimą, nurodytą 2020 m. balandžio 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI2-1026-505/2020, atsakė į pareiškėjo 2019 m. birželio 17 d. prašymą bei pateikė turimą informaciją į pareiškėjo rašte išdėstytus klausimus. Pažymėjo, kad nuo pareiškėjo 2019 m. birželio 17 d. prašymo pateikimo yra praėję beveik metai, todėl ir faktinė situacija yra pasikeitusi.

8. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Seimui bei Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – ir Vyriausybė) 2019 m. pabaigoje pakeitus teisinį reguliavimą, kai kurie klausimai, susiję su atsakymais į pareiškėjo pateiktus klausimus, tapo nebeaktualūs ir negalintys sukelti jokių teisinių pasekmių. Paaiškino, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, savivaldybės tarybai priėmus sprendimą siūlyti Vyriausybei keisti savivaldybės teritorijos ribas, sprendimus dėl šios iniciatyvos priims išimtinai Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – ir Seimas). Vyriausybės 1996 m. birželio 3 d. nutarime Nr. 651„Dėl administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo“ ir 1999 m. rugsėjo 20 d. nutarime Nr. 1019 „Dėl Vietos gyventojų apklausos tvarkos aprašo patvirtinimo“ reglamentuota tvarka ir terminai, per kuriuos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) organizuoja teritorinės reformos socialinio ir ekonominio poveikio bei reformuojamų savivaldybių atitikties Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytiems kriterijams įvertinimą, Vyriausybė sprendžia dėl teritorinės reformos procedūrų organizavimo. Akcentavo ir tai, kad pagal teisinį reguliavimą gyventojų apklausą organizuoja ir koordinuoja ne savivaldybės, o Vidaus reikalų ministerija po atitinkamo Vyriausybės sprendimo.

9. Atsakovo teigimu, pareiškėjui į jo prašymą buvo atsakyta išsamiai, pateikiant turimą informaciją bei informuojant apie pasikeitusį reglamentavimą, susijusį su savivaldybių teritorijų keitimo procesu. Tai, kad pareiškėjas atsakyme pateiktą informaciją vertina kaip neišsamią ir nemotyvuotą, nesudaro pagrindo vertinti jos kaip atsakovo neveikimo ar netikslios informacijos pateikimo, be to, atsakovas nėra teisės aktais įpareigotas atsakyti pareiškėjui jo menamais atsakymais, prielaidomis ar nepagrįstomis hipotezėmis.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. vasario 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės mero V. M. 2020 m. gegužės 28 d. elektronine forma (el. paštu) pareiškėjui D. V. atsiųsto rašto (atsakymo), susijusio su asmens teise gauti informaciją iš savivaldybės institucijos, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Remdamasis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, kad:

12.1. pareiškėjas 2019 m. birželio 17 d. el. paštu Kauno miesto savivaldybės merui V. M. pateikė prašymą dėl informacijos suteikimo (toliau – ir Prašymas). Atsakymą pareiškėjas pageidavo gauti elektronine forma el. paštu.

12.2. Kauno miesto savivaldybės meras (savivaldybės mero patarėjas T. G.) 2019 m. spalio 11 d. el. paštu pareiškėjui D. V. atsiųstu atsakymu (toliau – ir 2019 m. spalio 11 d. raštas) suteikė prašomą informaciją. Pabrėžė, kad slapta įrašytame privačiame pokalbyje pareiškėjo minimi teiginiai negali būti laikomi informacija apie institucijos veiklą, todėl kviestų rezervuotai vertinti tokio pokalbio turinį ir nepriimti jo rimtai.

12.3. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. balandžio 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI2-1026-505/2020 konstatavo, kad 2019 m. spalio 11 d. raštas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 13 punkte įtvirtinto išsamumo principo bei Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 35 punkto reikalavimų.

12.4. Vykdydamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų įpareigojimą ir atsakydamas į pareiškėjo 2019 m. birželio 17 d. el. paštu atsiųstą prašymą, Kauno miesto savivaldybės meras V. M. 2020 m. gegužės 28 d. elektronine forma (el. paštu) pateikė ginčijamą raštą.

13. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas patvirtino, jog jis yra Kauno miesto savivaldybės gyventojas, Kauno miesto savivaldybėje vykdo veiklą ir moka mokesčius, todėl pagal Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3 straipsnio 5 punktą ir 5 straipsnio 1 dalį turi teisę gauti informaciją apie tai, kaip naudojami viešieji finansai. Pareiškėjas pripažino, kad atsakovas iš dalies atsakė į Prašymo 1-ąjį klausimą, tačiau šiame atsakymo tekste nėra Kauno miesto savivaldybės pateikiamų duomenų apie tai, kokiais dokumentais yra įforminti tokie planai; į prašymo 2–4 klausimus atsakyme atsakovas galimai ketino atsakyti, kad pareiškėjo prašoma informacija neprivalo būti pareiškėjui suteikta, nes (1) atsakovas ir jo vadovaujama savivaldybė tokia informacija nedisponuoja, (2) žiniasklaidoje cituojamo pokalbio metu atsakovas (miesto meras) išreiškė savo, o ne miesto savivaldybės mero nuomonę, (3) apskritai pareiškėjas neturi teisės gauti prašomos informacijos, nes nenurodė, kur ir kokiu tikslu ją panaudos, (4) pareiškėjas net ir nesiekia gauti jokios informacijos; į 5 klausimą iš dalies atsakė pati Kauno miesto savivaldybė, paskelbusi 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. T-394 „Dėl siūlymo keisti Kauno miesto savivaldybės teritorijos ribas“, tačiau liko neaišku, – jei ketinama pradėti reklaminę kampaniją, negali būti nenumatytas ir jos biudžetas, pradžios momentas. Taigi, pareiškėjas teigė, kad atsakymas yra aiškiai nepagrįstas, nes nesiremta jokiu teisės aktu ar faktais, pažeidžiamas Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 10 punkte nustatytas savivaldybės veiklos skaidrumo principas.

14. Teismas, apžvelgęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės meras yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje vadovaujasi VAĮ (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d.) nuostatomis, sudarančiomis prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje (VAĮ 1 str., 2 str. 4 d.).

15. Teismas pažymėjo, kad prašymų viešojo administravimo subjektuose nagrinėjimo taisykles reglamentuoja Taisyklės. Pagal Taisyklių 14 punktą prašyme ar skunde raštu turi būti nurodytas asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas (jeigu kreipiamasi juridinio asmens vardu), adresas arba kiti kontaktiniai duomenys ryšiui palaikyti, pagal kuriuos asmuo pageidauja gauti atsakymą. Jeigu prašyme ar skunde nenurodytas adresas, kuriuo asmuo pageidauja gauti atsakymą, jis teikiamas pagal kitus prašyme ar skunde nurodytus asmens kontaktinius duomenis, išskyrus atvejus, kai prašyme ar skunde jokių kitų asmens kontaktinių duomenų nenurodyta. Atsakymą pareiškėjas pageidavo gauti elektronine forma el. paštu, todėl teismas įvertino, kad Taisyklių reikalavimai yra įvykdyti.

16. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundžiamo rašto (atsakymo) turinį, bylos šalių pateiktus argumentus ir kitus byloje pateiktus duomenis, konstatavo, kad skundžiamas raštas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies ir 3 straipsnio 13 punkte įtvirtinto išsamumo principą, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 10 punkte nustatytą savivaldybės veiklos skaidrumo principą bei Taisyklių 35 punkto reikalavimus.

17. Kadangi pareiškėjas į atsakovą kreipėsi su prašymu dėl informacijos suteikimo, todėl, teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai ir teisėtai vadovavosi Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu, kuris nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką, reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims bei sudaro palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų disponuojamą informaciją ir ją panaudoti komerciniams ir nekomerciniams tikslams.

Nagrinėjamo ginčo kontekste teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas tikslumo principo, kuriuo, pagal Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 4 straipsnio nuostatas, be kita ko, vadovaujasi įstaigos, teikdamos informaciją, taikymą, nurodo, jog valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga turi pateikti tik tokią informaciją, kuria ji disponuoja pagal savo kompetenciją. Todėl kilus ginčui, kai atitinkama institucija neteikia prašomos informacijos, turi būti vertinama, ar institucija disponuoja prašoma informacija.

Nustačius, jog nėra paneigta, kad atsakovas objektyviai negalėjo pateikti prašomos informacijos, konstatuotina, jog atsakovas Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatų nepažeidė (žr., pvz., 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2697/2012, 2013 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2940/2012, taip pat žr. 2010 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-449/2010). Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos neprivalo teikti informacijos, kurios neturi (žr., pvz., 2015 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-368-438/2015, 2015 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1265-624/2015).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas informacijos išsamumo ir tikslumo principus, taip pat yra nurodęs, kad institucijos ir įstaigos, atsakydamos į asmens prašymą pateikti informaciją, turi pateikti visą teiktiną jų disponuojamą informaciją. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas nustato institucijos ar įstaigos pareigą prašančiam asmeniui pateikti turimo, o ne asmens norimo gauti, turinio informaciją (taip pat ir informacijos kiekio prasme) (žr., pvz., 2015 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1090-624/2015).

18. Teismas, iš ginčijamo rašto turinio nustatė, kad atsakovas atsakė ir į pareiškėjui rūpimus klausimus dėl Kauno miesto savivaldybės siūlymo keisti Kauno miesto savivaldybės teritorijos ribas, paaiškino, dėl kokių priežasčių (atsakyme nurodyto teritorijų ribų bei centrų nustatymo ir keitimo teisinio reglamentavimo) nėra priimami sprendimai ir atliekami kokie nors veiksmai; paaiškino, kad Prašyme išdėstyta dalis klausimų nesusiję nei su Kauno miesto savivaldybės vykdomomis funkcijomis, nei su teikiamomis viešosiomis paslaugomis, todėl pateikti atsakymus į visus pareiškėjo nurodytus klausimus nėra jokių objektyvių galimybių (Taisyklių 35.4 p.).

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymo turinį, ginčijamo rašto turinį, atsižvelgdama į tai, kad pagal Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatas viešojo administravimo subjektas turi teisę ir pareigą pateikti tik disponuojamą informaciją, konstatavo, jog atsakovas pareiškėjui pateikė jo prašymo turinį atitinkančią informaciją, į klausimus atsakė pagal disponuojamą informaciją, nes byloje nėra paneigta, kad atsakovas objektyviai negalėjo pateikti prašomos informacijos. Teismo vertinimu, atsakovas pateikė turimo, o ne pareiškėjo norimo gauti turinio informaciją (taip pat ir informacijos kiekio prasme) ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatų nepažeidė.

20. Teisėjų kolegija taip pat vertino pareiškėjo nurodytus argumentus dėl skaidrumo reikalavimų nesilaikymo. Teismas pažymėjo, kad Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 10 punkte įtvirtintas vietos savivaldos veiklos skaidrumo principas, pagal kurį savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma. Teisėjų kolegija sutiko su atsakyme nurodyta informacija ir ją įvertino kaip pakankamą, paaiškinant, kas ir kodėl daroma siekiant pakeisti Kauno miesto savivaldybės teritoriją pagal Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 7, 11 ir 13 straipsnius, Vyriausybės 1996 m. birželio 3 d. nutarimą Nr. 651 „Dėl administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 20 d. nutarimą Nr. 1019 „Dėl Vietos gyventojų apklausos tvarkos aprašo patvirtinimo“, Vidaus reikalų ministro 2008 m. liepos 11 d. įsakymą Nr. 1V-265 „Dėl apskrities teritoriją sudarysiančių savivaldybių sąrašo, savivaldybę sudarysiančių gyvenamųjų vietovių sąrašo ir savivaldybės teritorijos ribų schemos M 1:50000 rengimo reikalavimų, taip pat šių sąrašų formų patvirtinimo“ ir Vidaus reikalų ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymą Nr. 1V-66 „Dėl vietos gyventojų apklausos dalyvių sąrašo lapo, vietos gyventojų apklausos balsų skaičiavimo protokolo formų, jų pildymo pavyzdžių ir vietos gyventojų apklausos patalpų įrengimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“. Tai patvirtina ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimas Nr. T-394 „Dėl siūlymo keisti Kauno miesto savivaldybės teritorijos ribas“, priimtas pagal minėtą teisinį reglamentavimą.

21. Taigi, teismas priėjo prie išvados, kad ginčijamas raštas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (VAĮ 8 str. 1 d.), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.). Kadangi teismas atmetė pareiškėjo prašymą panaikinti skundžiamą atsakymą, netenkino ir pareiškėjo skundo išvestinio reikalavimo įpareigoti Kauno miesto savivaldybės merą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo D. V. 2019 m. birželio 17 d. prašymą dėl informacijos suteikimo.

III. 22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti ginčijamą raštą ir įpareigoti atsakovą Prašymą išnagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

23. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad atsakovas į didžiąją dalį Prašyme suformuluotų klausimų neatsakė, nors prašomą pateikti informaciją turėjo. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas aiškiai disponuoja turima informacija apie valios pirkimą ir todėl turėjo pareigą tokia informacija pasidalinti su gyventojais.

24. Atsakovo disponuojamos ginčo informacijos turėjimo ar neturėjimo aplinkybė, kaip teigia pareiškėjas, šioje byloje yra fakto klausimas ir gali būti nustatyta iš atsakovo elgesio ir ginčijamo rašto turinio. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatliko įrodymų vertinimo. Teismas nevertino pareiškėjo pateikto į bylą garso įrašo ir jo ryšio su bylos dalyku, t. y. atsakovo turėjimu / neturėjimu prašomos informacijos.

25. Netinkamai atlikdamas įrodymų vertinimą, teismas nepagrįstai neįžvelgė ir nepastebėjo, kad atsakovas atsakyme neatsakė į Prašymo 1-ojo klausimo dalį apie dokumentus ir visuomenės atstovus. Pareiškėjas teigia, kad atsakyme pateikta tik dalis informacijos, nurodant, jog 2019 m. rugsėjo 10 d. priimtas sprendimas Nr. T-394 „Dėl siūlymo keisti Kauno miesto savivaldybės teritorijos ribas” ir kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą gyventojų apklausą organizuoja ir koordinuoja ne savivaldybės, o Vidaus reikalų ministerija. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad tik 2019 m. lapkričio 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1141 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 20 d. nutarimo Nr. 1019 „Dėl vietos gyventojų apklausos tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeistas Vietos gyventojų apklausos tvarkos aprašas, išdėstant jo 9 punkto redakciją taip, kad savivaldybės nebegali inicijuoti ir vykdyti gyventojų apklausų, kai yra siūloma keisti savivaldybių ribas; panaikinama apklausos „koordinatoriaus“ sąvoka ir jo pareiga vykdyti atskirų savivaldybių tarybų sprendimus. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nors į Prašymo pirmą klausimo dalį atsakovas po 11,5 mėnesių atsakė, jog, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą, Kauno miesto savivaldybės institucijos šiuo metu jokių kitų sprendimų priimti neplanuoja, tačiau pareiškėjo 2019 m. birželio 17 d. Prašymo tikslas buvo sužinoti ne apie ateityje pasikeičiančio teisinio reguliavimo pagrindu besikeičiančius ar išnyksiančius atsakovo planus, o apie 2019 m. gegužės 22 d. deklaruotus planus, jų įforminimo ir pristatymo savivaldybėje dokumentus. Atsakovas ginčijamą 2020 m. gegužės 28 d. atsakymą parengė vadovaudamasis 2020 metais esamu teisiniu reguliavimu, o ne 2019 gegužės – liepos mėnesiais galiojusiu reguliavimu ir tuometine faktine turėtų dokumentų bei informacijos visuma (nes atsakymą privalėjo pateikti iki 2019 m. liepos 15 d. imtinai).

26. Pareiškėjas paaiškina, kad teismas pažeidė VAĮ 8 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 3 dalies, Taisyklių 35 punkto normas, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos. Teigia, kad atsakyme konkrečios teisės normos nesusietos su objektyviais duomenimis (faktais), todėl toks procesinis pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet, ginčui persikėlus į teismą, atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A756-2359/2012).

27. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

28. Atsakovas teigia, kad pareikėjo teiginiai, jog atsakovas disponuoja papildoma informacija, kurios atsakyme nepateikė, nepagrįsti. Tai, kad pareiškėjo netenkina pateiktas atsakymas, nereiškia, jog atsakymas yra neteisingas ar netinkamas.

29. Pažymi, kad bylos proceso dalyvių byloje pareikšta nuomonė dėl įrodymų vertinimo teismui nėra privaloma ir negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas, pateikdamas atsakymą, pateikė visą turimą informaciją prašyme nurodytais klausimais, o ne asmens norimo gauti turinio informaciją.

30. Atsakovas teigia, kad nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog atsakovas turėjo pateikti informaciją, vadovaujantis nebegaliojančiu teisiniu reguliavimu.

31. Atsakovas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bylai turinčias reikšmės aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir sprendimą priėmė nepažeisdamas teisės aktų nuostatų, todėl apeliacinio skundo motyvas dėl netinkamai ištirtų ir įvertintų įrodymų yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ginčijamo rašto pagrįstumo ir teisėtumo.

33. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

34. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, susipažinęs su byloje esančiais įrodymais, vertina, kad pirmosios instancijos teismas aukščiau paminėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai.

35. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčas šioje byloje kilo dėl informacijos pareiškėjui nesuteikimo.

36. Pagal Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo 1 straipsnio 1 dalį šio įstatymo tikslas – nustatyti asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ir viešųjų įstaigų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, informaciją, nurodytą šio įstatymo 5 straipsnyje, ir dokumentus, kuriais jos disponuoja ar (ir) tvarko vykdydamos įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas funkcijas (viešoji funkcija), įgyvendinimo priemones ir tvarką.

37. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į dokumentų tikslumo principą (Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo 6 str. 1 d. 2 p.), kuriuo turi vadovautis institucija, teikdama dokumentus, yra nurodęs, jog kilus ginčui, kai atitinkama institucija neteikia prašomos informacijos, turi būti vertinama, ar institucija disponuoja informacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1853-662/2019, 2021 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2298-624/2021).

38. Atsakovas ginčijamame rašte paaiškino, kad didelė pareiškėjo Prašyme suformuluotų klausimų dalis yra nesusijusi su Kauno miesto savivaldybės vykdomomis funkcijomis ar teikiamomis viešosiomis paslaugomis, todėl pateikti atsakymus į visus Prašyme nurodytus klausimus nėra objektyvių galimybių. Atsižvelgiant į tai, atsakovas atsakyme nurodė, kad Prašyme užduodamus klausimus, nesusijusius su valstybės funkcijų atlikimu, vertina ne kaip siekį gauti tam tikrą informaciją, o asmeninės nuomonės ir pozicijos pareiškimą savivaldybei, užduodant tariamus klausimus dėl akivaizdžiai nesamų ir negalimų vykdyti dalykų.

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi Prašymo turinį, pažymi, kad iš tiesų dalis pareiškėjo suformuluotų klausimų yra labiau teorinio, tariamo pobūdžio. Kaip jau minėta, atsakovas atsakyme nurodė, kad pateikti atsakymus į visus Prašyme nurodytus klausimus nėra objektyvių galimybių. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pateikta įrodymų, kurie paneigtų atsakovo atsakyme nurodytus argumentus, jog pateikti atsakymus į visus Prašyme nurodytus klausimus nėra objektyvių galimybių. Pareiškėjo į bylą pateiktas 2019 m. gegužės 22 d. Kauno regiono plėtros tarybos pasitarimo garso įrašas, be kita ko, neįrodo, kad atsakovas iš tiesų disponavo pareiškėjo prašyta informacija. Todėl nepateikimas pareiškėjui duomenų, kuriais viešojo administravimo subjektas iš esmės nedisponuoja, atsižvelgiant, be kita ko, į bendrąjį teisės principą impossibilium nulla obligatio est (lot. niekas negali būti įpareigotas daryti to, kas neįmanoma), negali būti vertinamas kaip teisės gauti informaciją pažeidimas.

40. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjant asmenų prašymus jiems pateikiama atsakymo rengimo metu institucijų turima informacija. Pareiškėjas su Prašymu į atsakovą kreipėsi 2019 m. birželio 17 d. (gautas 2019 m. birželio 18 d., reg. Nr. R13-899). Vykdydamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-1026-505/2020, atsakovas skundžiamą atsakymą parengė pagal pakartotinio prašymo nagrinėjimo metu atsakovo turimą informaciją. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamo atsakymo priėmimo metu nuo pareiškėjo 2019 m. birželio 17 d. Prašymo pateikimo buvo praėję beveik metai, atsakovas atsakyme pagrįstai vadovavosi galiojančiu teisiniu reguliavimu, t. y. aktualiu parengto ginčijamo atsakymo priėmimo metu.

41. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

42. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, nėra pagrindo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Vilija Mikuckienė

Ričardas Piličiauskas

Skirgailė Žalimienė