3d78098d-e5fc-4a19-a61d-614e94fc1184 · Kauno apygardos teismas

Pranešėja Jūratė Jakubonienė                                                     Baudžiamosios bylos Nr. 1A-216-478-2014Teisėja Audronė Šiupšinskaitė                                       Teisminio proceso Nr. 1-64-1-01138-2013-1                                       Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 14 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus ir Rimo Švirino, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Čekauskienei, nuteistojo V.

Å . gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. Å . apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo V. Å . pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 str. 2 d., ir nuteistas 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda su jam priklausančio turto – 320 litų, saugomų Marijampolės apskrities VPK kasoje, konfiskavimu.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

V. Å . nuteistas pagal BK 227 str. 2 d. už tai, kad jis 2013 m. rugpjūčio 7 d., apie 12.54 val., Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus tarnybinėse patalpose, esančiose Kęstučio g. 1, Marijampolėje, siekdamas, kad bÅ«tų nesuraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl transporto priemonės vairavimo neturint vairuotojo pažymėjimo bei dėl važiavimo prieÅ¡ eismÄ , tiesiogiai Marijampolės apskrities VPK Kelių policijos vyriausiajam specialistui M.

M. ir II-ojo bÅ«rio vyr. patruliui D. V. pasiÅ«lė bei davė kyšį – 320 litų, kuriuos padėjo tarnybinėse patalpose ant stalo.Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Å . praÅ¡o panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį arba suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę, jeigu apeliacinės instancijos teismas jo veiksmuose nustatys nusikalstamos veikos sudėtį. Skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas neobjektyviai iÅ¡tyrė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, jo padarytos iÅ¡vados yra nemotyvuotos, paremtos nevisapusiÅ¡ka byloje esančių duomenų analize, netiriant ir nesiaiÅ¡kinant visos įrodomosios informacijos teisėtumo bei pagrįstumo.

Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pažeidė ir netinkamai taikė tiek materialias, tiek procesines teisės normas, todėl nuteistojo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas.Marijampolės rajono apylinkės teismas nuosprendyje kaip vienÄ iÅ¡ argumentų nurodė, jog Policijos pareigÅ«nų tarnybiniame automobilyje esančiame kompiuteryje yra ne visi duomenys dėl nuobaudos galiojimo, todėl buvo pasiÅ«lyta V. Å . nueiti iki kelių policijos patalpų. Taip teismui nurodė policijos pareigÅ«nai, tačiau teismas net nesistengė iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar tai tiesa.

Tokie policijos pareigÅ«nų parodymai prieÅ¡tarauja faktinėms ir visuotinai žinomoms aplinkybėms, kad tokie duomenys yra kaupiami ne kompiuteryje, o duomenų bazėje, kurioje esanti informacija pateikiama visiems vienoda, nesvarbu, iÅ¡ kokio kompiuterio jungtumeisi. Todėl toks pareigÅ«nų paaiÅ¡kinimas neatitinka tikrovės, tai buvo iÅ¡ anksto gerai suplanuoti provokaciniai veiksmai, siekiant gauti neteisėtų lėšų bei parodyti tariamus gerus savo darbo rezultatus.Skunde nuteistasis nurodo, kad apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali bÅ«ti sprendžiama ne tik pagal paties kaltininko prisipažinimÄ ar neprisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama, bet įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan.

Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais, gali bÅ«ti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 2K-76/2007). Tačiau Å¡ioje baudžiamojoje byloje to net nebuvo bandoma padaryti, nueita paprasčiausiu keliu – konstatuota, jog nuteistasis neturėjo vairuotojo pažymėjimo, todėl, padėdamas pinigus ant stalo, norėjo iÅ¡ pareigÅ«nų neveikimo, ir to teismui užteko priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį. V. Å . nurodytų aplinkybių, kad automobilio jis nevairavo, kad pinigai buvo duoti, turint tikslÄ sumokėti baudÄ už kelio ženklų reikalavimų nesilaikymÄ , teismas nevertino.

Byloje taip pat nebuvo patikrinta nuteistojo iÅ¡kelta versija, kad policijos pareigÅ«nai, prieÅ¡ jam padedant pinigus ant stalo, ant popieriaus skiautės rašė įvarius skaičius ir vis rodė jam, kas ten yra paraÅ¡yta, tokiu bÅ«du provokuodami V. Å . atlikti neteisėtus veiksmus, tačiau jis, nekreipdamas dėmesio į provokuojančius pareigÅ«nų veiksmus, pinigus iÅ¡sitraukė ir juos padėjo ant stalo, turėdamas tik vienÄ tikslÄ â€“ sumokėti baudÄ už administracinį teisės pažeidimÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ nurodęs, kad nustačius nusikalstamos veikos provokavimo faktÄ , visi įrodymai, gauti provokavimo metu, turi bÅ«ti pripažįstami neleistinais. Tačiau aplinkybės dėl provokavimo fakto nebuvo tirtos. Tokiu bÅ«du, apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį ir nurodęs tik tariamÄ kaltę įrodančius faktus ir nieko nepasisakęs apie kaltę paneigiančius faktus, grubiai pažeidė nuteistojo teises.             Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.             Nuteistojo V.

Å . apeliacinis skundas atmestinas.             BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.). Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, nuteistasis nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu, ginčija kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, nurodydamas, kad jo veiksmuose nebuvo BK 227 str. 2 d. numatyto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymių, skunde taip pat keliamas alternatyvus praÅ¡ymas – suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę.             Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, betarpiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir įvertino teisėtais bÅ«dais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktus įrodymus, kuriuos iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje iÅ¡tyręs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei nuosprendyje iÅ¡dėstė motyvuotas iÅ¡vadas dėl V.

Å . kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos teisinio vertinimo. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, dėl kurių bÅ«tų nepagrįstai suvaržytos nuteistojo teisės ir kurie bÅ«tų sukliudę teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį, nenustatyta.             Atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, pažymėtina, jog, vadovaudamasis BPK 305 str. 1 d. 2 p., teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kuriuos vertina, vadovaudamasis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis.

Å iuo atveju teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad, pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ , duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų kaltinamasis (nuteistasis) ir (ar) jo gynėjas, gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus.

Proceso dalyvių iÅ¡sakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieÅ¡taravimų. Todėl ta aplinkybė, kad bylos įrodymai buvo vertinami nepalankiai V. Å ., nepatvirtina pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų, nes teismo nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka BPK 301 str. nuostatų reikalavimus, jame visos esminės bylos aplinkybės, reikÅ¡mingos sprendžiant nuteistojo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 227 str. 2 d. klausimÄ , nustatytos nepažeidžiant BPK 20 str. 3 ir 4 d. nustatytų įrodymų tyrimo taisyklių.             BK 227 str. 2 d. numatyta atsakomybė tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiÅ«lė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus.

Å io nusikaltimo sudėtis yra formalioji, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekama bent viena BK 227 str. 1 d. įtvirtinta veika: pasiÅ«lymas duoti kyšį, pažadas duoti kyšį ar kyÅ¡io davimas.             Byloje nustatyta, kad V. Å . davė 320 Lt kyšį Marijampolės apskrities VPK Kelių policijos vyriausiajam specialistui M. M. ir II-ojo bÅ«rio vyr. patruliui D. V., siekdamas Å¡ių valstybės tarnautojų neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y., kad jie nesuraÅ¡ytų administracinio teisės pažeidimo protokolo už transporto priemonės vairavimÄ neturint teisės vairuoti ir kelio ženklo reikalavimų pažeidimÄ .

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl V. Å . kaltumo, laikydamasis BPK 20 str. reikalavimų, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje surinktų įrodymų visumÄ : nuteistojo, policijos pareigÅ«nų M. M. ir D. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, gretino juos tarpusavyje bei su kitais bylos įrodymais, tinkamai juos įvertino ir motyvuotai nurodė, kuriais jų remiasi ir kuriuos atmeta. Nuteistojo V. Å . kaltei nustatyti iÅ¡ dalies remtasi ir jo paties parodymais, kad jis buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatÄ už tai, kad važiavo prieÅ¡ eismÄ ir neturėjo vairuotojo pažymėjimo, kad policijos komisariate pats padėjo visus su savimi turimus pinigus ant policijos pareigÅ«no raÅ¡omojo stalo.

Kaip pagrindiniais įrodymais, patvirtinančias V. Å . nusikalstamus veiksmus, teismas pagrįstai rėmėsi tarpusavyje neprieÅ¡taraujančiais liudytojų – policijos pareigÅ«nų M. M. ir D. V. parodymais. Policijos pareigÅ«nai viso proceso metu nuosekliai iÅ¡dėstė V. Å . pristatymo į policijos komisariatÄ aplinkybes ir priežastis, patvirtino, kad policijos komisariate nustačius, jog V. Å . yra atimta teisė vairuoti transporto priemones ir jam už šį administracinį teisės pažeidimÄ , taip pat už kelio ženklo reikalavimų pažeidimÄ bus raÅ¡omas administracinio teisės pažeidimo protokolas, apeliantas bandė susitarti ir, net bÅ«damas įspėtas dėl atsakomybės už kyÅ¡io davimÄ , jis vis vien policijos pareigÅ«nams ant stalo padėjo krÅ«velę pinigų už tai, kad jie nefiksuotų pažeidimo ir nesuraÅ¡ytų administracinio teisės pažeidimo protokolo.

Nors V. Å . apeliaciniame skunde tvirtinama, kad policijos pareigÅ«nai klaidingai suvokė jo veiksmus, nes, padėdamas pinigus ant stalo, jis norėjo susimokėti baudÄ už padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau, pastebėtina, kad tokiÄ versijÄ V. Å . iÅ¡kėlė tik bylos nagrinėjimo teisme metu, tuo tarpu apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis iÅ¡ dalies pripažino jam pareikÅ¡tÄ Ä¯tarimÄ , nurodydamas, kad atvykus į policijos komisariatÄ , policijos pareigÅ«nas paaiÅ¡kino kolegai apelianto padarytus pažeidimus, tuomet V.

Å . pasakė pareigÅ«nams: „kalbamės“, vienas iÅ¡ pareigÅ«nų kažkÄ parašė ant lapelio ir parodė kitam pareigÅ«nui bei pasakė: „jÅ«s kalbėkit“. Po Å¡ių žodžių V. Å . suprato, kad davus kyšį jam nebus raÅ¡omas administracinio teisės pažeidimo protokolas, todėl jis iÅ¡ rankinėje esančios piniginės išėmė visus ten buvusius pinigus, juos sudėjęs į krÅ«velę, padėjo ant policijos pareigÅ«no, atsivedusio jį į policijos komisariatÄ , raÅ¡omojo stalo.

Taigi, nuteistojo parodymai ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu nebuvo nuoseklÅ«s, apklausiamas teisme jis nurodė naujų aplinkybių (kad automobilio nevairavo, kad padėdamas pinigus, norėjo sumokėti baudÄ už pažeidimÄ ), prieÅ¡taraujančių byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, tokiu parodymų pakeitimu teisme ir analogiÅ¡kais apeliacinio skundo argumentais nuteistasis bando įrodyti, kad jis nesiekė papirkti pareigÅ«nų, t. y., kad jo veiksmuose nebuvo tyčios padaryti jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ .

             Tokius apelianto aiÅ¡kinimus paneigia visuma iÅ¡tirtų įrodymų, o objektyviųjų veikos padarymo aplinkybių analizė aiÅ¡kiai atskleidžia BK 227 str. 2 d. numatyto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymius – veikimÄ tiesiogine tyčia. Tai, kad V. Å . pinigus padėjo, turėdamas tikslÄ papirkti pareigÅ«nus, siekdamas jų neteisėto neveikimo, patvirtina minėti liudytojų M. M. ir D. V. parodymai, iÅ¡ kurių akivaizdu, kad nuteistajam buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog jis veikia neteisėtai, kad už tokius veiksmus numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Be to, kaip matyti iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, administracinio teisės pažeidimo byloje V. Å . kaltės dėl administracinių teisės pažeidimų – transporto priemonės vairavimo, neturint teisės vairuoti, ir kelio ženklo reikalavimų pažeidimo, nepripažino, todėl kyla pagrįstos abejonės, kodėl, nepripažindamas kaltės dėl pažeidimų padarymo, jis norėjo už jų padarymÄ sumokėti baudÄ , padedant pinigus policijos komisariate ant stalo, jų net nesuskaičiavęs. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl subjektyviojo BK 227 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos požymio – tiesioginės tyčios, bendrame įrodymų kontekste pagrįstai įvertino ir pažymÄ apie V.

Å . ankstesnes administracines nuobaudas. Å io objektyvaus įrodymo pagrindu teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad V. Å . žinojo baudos mokėjimo tvarkÄ , todėl motyvuotai atmetė nuteistojo parodymų dalį apie tai, kad jis, duodamas pinigus, norėjo sumokėti baudÄ , tokiÄ nuteistojo versijÄ pagrįstai įvertindamas kaip gynybinę.              Apeliacinio skundo argumentai, kad skundžiamame nuosprendyje liko neįvertinti V. Å . teiginiai dėl provokacinių policijos pareigÅ«nų veiksmų, jiems siekiant gauti neteisėtų piniginių lėšų iÅ¡ nuteistojo, nepagrįsti.

Nuteistojo skunde ir nagrinėjimo teisme metu nurodytos aplinkybės, kad policijos pareigÅ«nai, prieÅ¡ jam padedant pinigus ant stalo, ant popieriaus skiautės rašė įvarius skaičius ir vis rodė jam, kas ten yra paraÅ¡yta, tokiu bÅ«du provokuodami V. Å . atlikti neteisėtus veiksmus, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti ir motyvuotai atmesti apylinkės teismo nuosprendyje, su jame iÅ¡dėstytais motyvais apygardos teismas sutinka, todėl jų nekartoja. Kiti V. Å . argumentai dėl nuteistojo pristatymo į policijos komisariatÄ , kaip vietÄ , kur neva jo atžvilgiu buvo atlikti iÅ¡ anksto suplanuoti provokaciniai veiksmai, taip pat niekuo nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos policijos veikos įstatymo 18 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatyta, kad policijos pareigÅ«nas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimÄ , turi teisę, pagrįstai įtardamas, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, tikrinti su tuo susijusio asmens, transporto priemonės, krovinių dokumentus ir laikinai, kol bus priimtas sprendimas, juos paimti; įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, praneÅ¡imams suraÅ¡yti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiÅ«rėti.

To paties įstatymo 21 str. 1 d. 2 p. nurodo, kad policijos pareigÅ«nas privalo gavęs praneÅ¡imÄ apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ ar kitokį teisės pažeidimÄ arba pats bÅ«damas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti keliÄ daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigÄ asmenį, padariusį įstatymų uždraustÄ veikÄ , bei praneÅ¡ti apie tai policijos įstaigai.

Todėl, Å¡iuo atveju, policijos pareigÅ«nas M. M. (pietų pertraukos metu eidamas gatve), nustatęs Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , privalėjo praneÅ¡ti apie tai policijos komisariatui ir iÅ¡kviesti į įvykio vietÄ policijos ekipaÅ¾Ä administracinio teisės pažeidimo fiksavimui, kÄ jis ir padarė. Ä® įvykio vietÄ atvykusio policijos pareigÅ«no D. V. veiksmai, kuomet iÅ¡kilus neaiÅ¡kumams dėl V. Å . turimų administracinių nuobaudų (specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo), pažeidėjas buvo pristatytas į policijos komisariatÄ , savo esme tikrai nėra provokaciniai.

Policijos pareigÅ«nai vykdė savo įgaliojimus, jų veiksmuose nenustatyta tikslo palenkti V. Å . padaryti konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ , t. y. duoti kyšį, jį praÅ¡ant, įtikinėjant, grasinant, Å¡antažuojant ar naudojant kitus veiksmus, palaužiančius asmens valiÄ ir lemiančius jo apsisprendimÄ elgtis nusikalstamai. Kaip nurodė pats apeliantas, policijos pareigÅ«nai jo pinigų neprašė, juos ant stalo jis padėjo pats (b. l. 26).             Apeliaciniu skundu V.

Å . taip pat praÅ¡o, nustačius jo veiksmuose BK 227 str. 2 d. sudėties požymius, už Å¡io nusikaltimo padarymÄ skirti Å¡velnesnę bausmę. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas A. Å . bausmę už BK 227 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymÄ , bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., nepažeidė, tinkamai atsižvelgė į tai, kad padarytas apysunkis nusikaltimas, įvertino nuteistojo asmenybę – dirba, augina mažametį vaikÄ , anksčiau neteistas, tačiau yra sistemingai baudžiamas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, taip pat pagrįstai nenustatęs nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, parinko sankcijoje numatytÄ Å¡velniausios rÅ«Å¡ies bausmę – baudÄ , kurios dydį nustatė artimÄ sankcijoje numatytam Å¡ios bausmės minimumui, todėl dar labiau Å¡velninti V.

Å . paskirtÄ bausmę nėra jokio pagrindo. Paskirta bausmė tiek savo rÅ«Å¡imi, tiek ir dydžiu, yra teisinga, nėra aiÅ¡kiai per griežta, prieÅ¡ingai, yra proporcinga nuteistojo asmenybei ir tinkama realizuoti bausmės tikslus. Su nuteistojo apeliaciniu skundu teismui pateikti duomenys apie V. Å . įmonės (juridinio asmens) turimus kreditorinius įsipareigojimus nėra susiję su nuteistojo, kaip fizinio asmens, turtine padėtimi ir nėra pagrindas už nusikaltimo padarymÄ fiziniam asmeniui paskirtos bausmės mažinimui.             Atsižvelgiant į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes ir faktus, daroma iÅ¡vada, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nuosprendis yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo apeliacinio skundo motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.             Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, vadovaudamasi BPK 51 str. 3 d. (Žin., 2013, Nr. XII-275) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-01-22 nutarimu Nr. 69 (Žin., 2001, Nr. 8-231; 2013, Nr. 79-4011) patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ ir koordinavimÄ mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 4 p., pateikė teismui pažymÄ , patvirtinančiÄ iÅ¡laidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam R.

Å . nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka. BPK 51 str. 3 d. nuostatos buvo pakeistos 2013 m. gegužės 9 d. įstatymu Nr. XII-275, įsigaliojusiu 2014 m. sausio 1 d., ir jose numatyta, kad <...> paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos į valstybės biudžetÄ Å¡io Kodekso nustatyta tvarka <...>.

Tačiau Å¡ios įstatymo nuostatos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo į valstybės biudžetÄ , atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, taikomos tik po įstatymo Nr. XII-275 įsigaliojimo dienos priimtiems sprendimams dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo. Tuo tarpu Å¡ioje baudžiamojoje byloje sprendimas dėl bÅ«tinojo gynėjo dalyvavimo priimtas 2013-12-31, t. y. dar iki 2013-05-09 įstatymo Nr. XII-275 (Žin., 2013, Nr. 54-2680) nuostatų įsigaliojimo (2014-01-01), todėl Å¡ių nuostatų pagrindu iÅ¡ nuteistojo antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos nepriteistinos.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a :

Nuteistojo V. Å . apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė             JÅ«ratė Jakubonienė Teisėjai             Egidijus Jonas Grigaravičius              Rimas Å virinas