2022-01-12 Nr. AB-978-3-61-3-03018-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3283-789/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03018-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo savivaldybės įmonės Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „DK investicijos“ skundą atsakovui savivaldybės įmonei Vilniaus atliekų sistemos administratoriui, tretieji suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „DK investicijos“ su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti savivaldybė įmonės Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus (toliau – ir Administratorius) 2019 m. liepos 26 d. raštą Nr. SP-2019-10-04485 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Administratorių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pretenziją „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą kintamosios dalies dydžio“.

2. Pareiškėjas taip pat prašė ištirti, ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1450 redakcija) patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 35 punktas ir 3 priedas ta apimtimi, kuria nustatyta, jog kintamoji rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant rinkliavą pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą, t. y. nenumatant galimybės atliekų turėtojams šią rinkliavą mokėti pagal deklaruojamą faktiškai susidariusių atliekų kiekį, nuo 2019 m. sausio 1 d. neprieštarauja: 1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. 384 redakcija) patvirtintų Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2, 31 ir 33 punktams; 2) Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 1, 3 ir 4 dalims; 3) Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1, 3, 4 punktams, 6 straipsnio 4 daliai; 4) Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktui. Pripažinus, kad Nuostatai prieštarauja atitinkamiems teisės aktams, prašė panaikinti Nuostatų 35 punktą ir 3 priedą.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas pateikė 2019 m. kovo 27 d. vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimą Nr. 10911047 (toliau – ir Pranešimas), kuriuo reikalaujama apmokėti rinkliavą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. už objektą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, objekto paskirtis – garažų, mokėtina kintamoji rinkliavos dalis (toliau – ir Kintamoji dalis) – 1 332,34 Eur. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai apskaičiavo Kintamosios dalies dydį pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą, nes galimybė nustatyti ir apskaičiuoti Kintamąją dalį pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą yra panaikinta nuo 2019 m. sausio 1 d., įsigaliojus Taisyklių pakeitimams. Nesutikdamas su Pranešime apskaičiuotos ir reikalaujamos apmokėti Kintamosios dalies dydžiu, pareiškėjas 2019 m. birželio 13 d. pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir atsakovui pretenziją, prašydamas panaikinti Pranešimo dalį dėl 1 332,34 Eur dydžio rinkliavos Kintamosios dalies mokėjimo ir Kintamosios dalies dydį nustatyti pagal teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas su šiuo reikalavimu kreipėsi į atsakovą pakartotinai 2019 m. liepos 23 d. Atsakovas Raštu atmetė pareiškėjo pretenziją, nurodydamas, kad rinkliava apskaičiuota laikantis Nuostatuose nustatytų reikalavimų pagal Nuostatų 3 priede nurodytus rinkliavos dydžius.

4. Pareiškėjo teigimu, Raštas yra neteisėtas, nes Pranešime nurodyta Kintamoji dalis apskaičiuota pažeidžiant įstatymo viršenybės principą. Pareiškėjui nurodyta mokėti Kintamoji dalis apskaičiuota pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą, nors toks Kintamosios dalies nustatymas ir apskaičiavimas nuo 2019 m. sausio 1 d. pagal Taisykles yra draudžiamas. Atsakovas Kintamosios dalies dydį apskaičiavo vien formaliai taikydamas Nuostatus, nors juose nustatyta Kintamosios dalies apskaičiavimo tvarka prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Pareiškėjas pažymėjo, kad, pagal Atliekų tvarkymo įstatymą, Vyriausybei yra suteikta išimtinė kompetencija nustatyti taisykles, pagal kurias turi būti nustatomas rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydis, o teisės aktai nenumato teisės savivaldybėms ar kitiems subjektams rinkliavos (įskaitant jos Kintamosios dalies) dydį nustatyti nesivadovaujant Vyriausybės patvirtintomis Taisyklėmis ar taikyti kitokias taisykles. Pareiškėjas darė išvadą, kad Kintamosios dalies dydžio nustatymas pagal savivaldybės patvirtintą atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą nuo 2019 m. sausio 1 d. yra draudžiamas.

5. Atsakovas Administratorius atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, kad nėra kitokio Kintamosios dalies skaičiavimo būdo, todėl nėra pagrindo perskaičiuoti Kintamąją dalį pagal pareiškėjo prašymą. Atsakovas tvirtino, kad tinkamai apskaičiavo pareiškėjui tenkančią Kintamąją dalį, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais. Atsakovo teigimu, nacionalinės teisės aktų nuostatos, kuriomis atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugos išlaidoms padengti numatytas mokestis apskaičiuojamas pagal dėl šios paslaugos vartotojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekį, o ne pagal faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekį, nedraudžiamos. Kitokio Kintamosios dalies skaičiavimo būdo nėra, todėl atsakovas darė išvadą, kad nėra pagrindo perskaičiuoti Kintamąją dalį pagal pareiškėjo prašymą. Atsakovas pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu būtų patenkintas pareiškėjo prašymas, jis išvengtų Kintamosios dalies mokėjimo, o tai būtų nesuderinama su dvinarės rinkliavos sąvoka ir paskirtimi. Atsakovas pažymėjo, kad garažų kategorijai nustatyta mažiausia mišrių komunalinių atliekų susikaupimo norma, todėl jau nustatant atliekų susikaupimo normas buvo atsižvelgta į atliekų turėtojų turtą ir jo panaudojimo paskirtį ir (ar) veiklą. Atsakovas nurodė, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigalios nauja Nuostatų redakcija, todėl prašymas ištirti Nuostatų atitiktį aukštesnės galios teisės aktams yra netikslingas ir nereikalingas.

7. Tretieji suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

8. Tretieji suinteresuoti asmenys paaiškino, kad Kintamosios dalies dydį senuoju būdu, t. y. pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą, atsakovas pareiškėjui už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. apskaičiavo pagrįstai, vadovaudamasis tuo metu galiojusia Nuostatuose įtvirtinta dvinare rinkliavos apskaičiavimo tvarka. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainą ir įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo dydį nustato savivaldybė, vadovaudamasi Atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais principais.

Nustatant rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį, vadovaujamasi Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis. Tretieji suinteresuoti asmenys vadovavosi Taisyklių 20, 31 punktais, pažymėjo, kad Taisyklių 31.4 punktas įtvirtinto kintamąjį „pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą“ (remiantis nustatyta atliekų susikaupimo norma, jeigu ji savivaldybės sprendimu nustatoma). Nuo 2019 m. sausio 1 d. Taisyklių 20 punkte nelikus anksčiau įtvirtintos galimybės atitinkamai nustatyti minimalią kintamąją įmokos dalį, naujos redakcijos Taisyklių 20 punkte įtvirtinama, kad atliekų susikaupimo norma skaičiuojama kilogramais vienam gyventojui (darbuotojui).

Tretieji suinteresuoti asmenys pažymėjo, kad nurodyti Taisyklių pakeitimai buvo įvertinti ir į juos atsižvelgta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendime Nr. 1-226 „Dėl Tarybos 2017-02-01 sprendimo Nr. 1-818 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuris įsigalios nuo 2020 m. sausio 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 1-225 patvirtintos ir naujos redakcijos Taisyklės, reglamentuojančios viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo reikalavimus visoje savivaldybės teritorijoje, komunalinių atliekų turėtojų ir tvarkytojų teises, pareigas ir atsakomybę bei kontrolės mechanizmus ir tvarką.

Šios taisyklės taip pat įsigalios nuo 2020 m. sausio 1 d. Trečiųjų suinteresuotų asmenų teigimu, tol, kol Vilniaus miesto savivaldybėje nebuvo patvirtinti nauji Nuostatai, įtvirtinantys pakeistų Taisyklių nuostatas, vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 4 punkte suteikta teise, Kintamoji rinkliavos dalis subjektams buvo skaičiuojama pagal galiojančiuose, tuo metu dar nepakeistuose Nuostatuose įtvirtintą rinkliavos skaičiavimo tvarką, todėl už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Administratorius teisėtai ir pagrįstai apskaičiavo Kintamosios dalies dydį pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino. Teismas pripažino, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatų (2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1450 redakcija) 35 punktas bei 3 priedas ta apimtimi, kuria nustatyta, jog kintamoji rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant rinkliavą pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą, t. y. nenumatant galimybės atliekų turėtojams šią rinkliavą mokėti pagal deklaruojamą faktiškai susidariusių atliekų kiekį, nuo 2019 m. sausio 1 d. prieštarauja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 1 dalyje numatytiems proporcingumo bei „teršėjas moka“ principams bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintų Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių 31 punktui. Teismas panaikino Raštą ir įpareigojo Administratorių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pretenziją „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą kintamosios dalies dydžio“. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 195,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

10. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2018 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 1-1450 „Dėl Tarybos 2017-02-01 sprendimo Nr. 1-818 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitė Nuostatus, patvirtintus Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 ir išdėstė juos nauja redakcija. Teismas vadovavosi Nuostatų 35 punktu, 3 priedo 5 stulpeliu, nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. 1-226 Nuostatai buvo pakeisti (toliau – ir Naujos redakcijos nuostatai), nebeįtvirtinant nuostatos dėl Kintamosios dalies apskaičiavimo pagal nekilnojamojo turto objekto kategoriją ir atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą. Teismas vadovavosi naujos redakcijos Nuostatų 52.2, 52.3 papunkčiais, nustatė, kad pareiškėjas savo skundą grindžia aplinkybe, jog atsakovas neteisėtai apskaičiavo vietinės rinkliavos Kintamąją dalį už 2019 m., todėl nepagrįstai įpareigojo ją sumokėti ir skundžiamu Raštu nepagrįstai atsisakė perskaičiuoti Kintamąją dalį. Teismas nustatė, kad Kintamosios dalies apskaičiavimo neteisėtumą pareiškėjas grindžia tuo, jog atsakovas ją apskaičiavo vadovaudamasis Nuostatais, nors Nuostatų 35 punktas ir 3 priedas prieštaravo aukštesnės galios teisės aktams.

11. Teismas nustatė, kad administracinėje byloje Nr. eI-2819-815/2019 buvo sprendžiamas Nuostatų 35 punkto bei 3 priedo 5 stulpelyje nustatytų kintamosios dalies dydžių teisėtumo klausimas. Teismas 2019 m. birželio 13 d. sprendimu pripažino, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatų (2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1450 redakcija) 35 punktas bei Nuostatų 3 priedo 5 stulpelyje nustatyti kintamosios dalies dydžiai prieštarauja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 3 daliai bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintų Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių 31 ir 33 punktams. Teismas pažymėjo, kad ši byla nutraukta pareiškėjui atsisakius pareiškimo, motyvuojant aplinkybe, kad ginčyti Nuostatų punktai pakeisti (administracinė byla Nr. eA-2428-502/2020).

12. Teismo vertinimu, nurodytų Nuostatų punktų teisėtumas nagrinėjamoje byloje tiesiogiai lemia pareiškėjo skundo reikalavimą, nes, nustačius, kad Kintamoji dalis, su kurios dydžiu pareiškėjas nesutinka, apskaičiuota vadovaujantis Nuostatų punktais, prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, tai lems atsakovo Rašto ir jame išreikštos pozicijos dėl Kintamosios dalies teisėtumą. Teismas nesutiko su atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens teiginiais, kad, išdėsčius Nuostatus nauja redakcija, galiojančia nuo 2020 m. sausio 1 d., buvusios Nuostatų dalies tyrimas netenka prasmės, nes būtent iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusios Nuostatų redakcijos pagrindu pareiškėjas ginčija apskaičiuotos Kintamosios dalies teisėtumą. Teismas darė išvadą, kad aplinkybė, jog nuo 2020 m. sausio 1 d. galioja nauja Nuostatų redakcija, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjo teisės iki 2019 m. gruodžio 31 d. dėl galiojusios Nuostatų redakcijos ir vadovaujantis ja apskaičiuotos Kintamosios dalies negalėjo būti pažeistos.

13. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 113 straipsnio 1 dalimi, 116 straipsnio 2 dalimi, nusprendė vertinti Nuostatų 35 punkto ir 3 priedo atitiktį Taisyklių, Atliekų tvarkymo įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo reikalavimams, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad pareiškėjas prašo pradėti norminio administracinio akto tyrimą, kiek tai susiję su nagrinėjama administracine byla dėl jo teises pažeidžiančio Rašto. Teismas nurodė, kad tai turės tiesioginės įtakos pareiškėjo pareikšto skundo reikalavimo dėl Rašto panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pretenziją patenkinimui arba atmetimui.

14. Įvertinęs pareiškėjo prašymo motyvus, teismas nustatė, kad pareiškėjas iš esmės kvestionuoja ginčo norminio administracinio akto teisėtumą tuo aspektu, kiek jame nėra numatyta galimybė atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamą ar faktinį atliekų kiekį, todėl, pareiškėjo teigimu, Nuostatų 35 punktas bei 3 priedas prieštarauja Taisyklių 2, 31, 33 punktams, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1, 3, 4 punktams, 6 straipsnio 4 daliai, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktui. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog proporcingumo ir „teršėjas moka“ principai mokėtinos rinkliavos dydį sieja su faktiškai perduotu tvarkyti atliekų kiekiu.

15. Teismas vadovavosi Nuostatų 21–23, 35 punktais, 3 priedo 5 stulpeliu, Atliekų tvarkymo įstatymo 302 (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.) straipsnio 3 dalimi, Taisyklių (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.) 20 punktu, Atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, nurodė, kad Taisyklių 31 bei 33 punktuose yra nustatytas baigtinis kintamųjų, pagal kuriuos gali būti nustatoma rinkliavos kintamoji dedamoji dalis, sąrašas. Teismas pažymėjo, kad nei Taisyklių 31 punktas, nei 33 punktas nenumato galimybės rinkliavos kintamosios dedamosios nustatyti pagal svorio (kiekio) normas, apskaičiuotas pagal sukaupimo normą 1 kv. m, tačiau Taisyklių 31.3 papunktis numato atiduodamų atliekų svorį, kaip vieną iš kriterijų, apskaičiuojant Kintamąją dalį. Teismas vadovavosi Taisyklių 14, 19 punktais ir pažymėjo, kad iš Nuostatose bei Taisyklėse įtvirtinto reglamentavimo matyti, jog Nuostatų 35 punkte nurodyta Kintamoji rinkliavos dedamoji apskaičiuojama pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą, mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normos ir rinkliavos dydžiai Nuostatų 3 priede nurodyti pagal nekilnojamojo turto objekto kategoriją, t. y. tam tikrai nekilnojamojo turto objekto kategorijai apskaičiuota konkreti kintamoji rinkliavos dalis, kuri nustatoma pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą. Ši svorio norma yra vidutinis mišrių komunalinių atliekų kiekis (kilogramais), surenkamas į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, tenkantis kiekvienos nekilnojamojo turto objektų kategorijos vienam kvadratiniam metrui per metus. Nuostatais įtvirtintas reglamentavimas kintamąją dalį apskaičiuoja pagal nustatytas svorio normas, apskaičiuotas kiekvienai nekilnojamojo turto objekto kategorijai vienam kvadratiniam metrui, bet ne faktinį atliekų kiekį. Teismas atkreipė dėmesį, kad Taisyklių 20 punktas tiesiogiai įtvirtina, jog atliekų susikaupimo norma gali būti skaičiuojama kilogramais vienam gyventojui (darbuotojui), o vieną iš kriterijų kintamajai rinkliavos daliai apskaičiuoti nurodo atiduodamų komunalinių atliekų svorį.

16. Teismas vadovavosi Vietos savivaldos įstatymo (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.) 4 straipsnio 6 punktu ir pažymėjo, kad savivaldybių savarankiškumo ir veiklos principas nėra absoliutus ir jis neatleidžia viešojo administravimo teises ir pareigas turinčio subjekto (savivaldybės tarybos) nuo pareigos laikytis visų kitų viešosios teisės principų, tarp jų teisėtumo principo. Savivaldybė, įgyvendindama jai pavestas funkcijas, neturi diskrecijos teisės nustatyti aukštesnės galios teisės aktų nuostatų neatitinkantį teisinį reguliavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-737-552/2015). Teismas vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.) 3 straipsnio 1, 3, 4 punktais, 6 straipsnio 4 dalimi.

17. Teismas, atlikęs Nuostatuose įtvirtinto teisinio reguliavimo analizę, darė išvadą, kad Nuostatais nėra sudaryta galimybė asmenims, nepriklausomai, ar jie naudojasi individualiais ar kolektyviniais konteineriais, kintamąją įmokos dalį susieti su faktiškai perduotu tvarkyti atliekų kiekiu.

18. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylose, kuriose buvo tiriamas skirtingų savivaldybių įvairių vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatančių nuostatų teisėtumas (be kita ko, atitikties „teršėjas moka“, proporcingumo ir kitiems principams). Teismas pažymėjo, kad ginčijamu Nuostatų 35 punkto ar kitų punktų teisiniu reguliavimu nėra sudaryta galimybė asmenims kintamąją įmokos dalį susieti su faktiškai perduotu tvarkyti atliekų kiekiu, nepriklausomai nuo to, ar jie naudojasi individualiais ar kolektyviniais konteineriais (tai neatitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 1 dalyje numatyto proporcingumo principo, Taisyklių 31 punktu). Vietinės rinkliavos įmokos kintamosios dalies apskaičiavimo būdas tinkamai neužtikrina principo „teršėjas moka“ įgyvendinimo. Nuostatuose nėra įtvirtinta ir jokių kitų galimybių kintamąją dalį skaičiuoti pagal komunalinių atliekų konteinerių skaičių ir tūrį ar pagal komunalinių atliekų konteinerių skaičių ir tūrį bei ištuštinimo dažnį.

19. Teismas pažymėjo, kad iš Nuostatų 3 priedo matyti, jog Kintamoji rinkliavos dedamoji dalis yra nustatoma pagal atliekų svorio (kiekio) normą, kuri apskaičiuota kilogramais vienam kvadratiniam metrui, nors, vadovaujantis Taisyklių 20 punkto nuostatomis, susikaupimo norma net negali būti skaičiuojama kvadratiniam metrui, o turi būti skaičiuojama kilogramais vienam gyventojui ar darbuotojui. Nuostatose įtvirtinta rinkliavos Kintamosios dalies skaičiavimo tvarka ir pagal ją Nuostatų 3 priede nustatyti kintamosios dalies dydžiai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktų reikalavimams, nes Nuostatai nenumato galimybės apskaičiuoti Kintamąją dalį pagal atiduodamų atliekų svorį (o ne apskaičiuotą svorio normą pagal kilogramą kvadratiniam metrui), nors toks kriterijus įtvirtintas Taisyklėse.

20. Įvertinęs Nuostatų turinį aukštesnės galios teisinio reguliavimo kontekste, teismas pažymėjo, kad rinkliavos kintamosios dalies apskaičiavimo būdas, nenumatant galimybės atliekų turėtojams šią rinkliavą mokėti pagal deklaruojamą faktiškai susidariusių atliekų kiekį nuo 2019 m. sausio 1 d., negali būti laikomas tinkamu principo „teršėjas moka“ įgyvendinimu. Nuostatuose nustatyta tvarka negali užtikrinti pakankamai tikslaus atliekų tvarkymo išlaidų apskaičiavimo. Nuostatai tinkamai nerealizuoja įstatyminiu lygmeniu įtvirtintos nuostatos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainą pagrįsti būtinosiomis su komunalinių atliekų tvarkymu susijusiomis sąnaudomis.

21. Teismas tenkino pareiškėjo prašymą ištirti Nuostatų 35 punkto ir 3 priedo teisėtumą ir darė išvadą, kad Nuostatų 35 punktas bei Nuostatų 3 priede nustatyti Kintamosios dalies dydžiai ta apimtimi, kuria nenumatoma galimybė nuo 2019 m. sausio 1 d. atliekų turėtojams šią rinkliavą mokėti pagal deklaruojamą faktiškai susidariusių atliekų kiekį, prieštarauja Taisyklių 31 punktui, Atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 1 dalyje numatytiems proporcingumo bei „teršėjas moka“ principams.

22. Teismas nustatė, kad atsakovas priėmė Raštą, vadovaudamasis Nuostatais, t. y. nurodė, kad rinkliava (be kita ko, jos Kintamoji dalis) už 2019 m. mokestinį laikotarpį pareiškėjo atžvilgiu apskaičiuojama pagal Nuostatų 3 priede nurodytus rinkliavos dydžius, todėl ginčijamame Rašte teigė, jog Pranešime pateiktas rinkliavos dydžio apskaičiavimas yra teisingas.

23. Teismas darė išvadą, kad ginčijamas Raštas naikintinas (ABTĮ 99 str. 1 d. 1 p.), o atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pretenziją „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą kintamosios dalies dydžio“.

24. Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismas vadovavosi ABTĮ 40 straipsnio 1, 4 dalimis, 41 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1, 6 dalimis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7, 8.2, 8.16 punktais, atsižvelgė į skundo turinį, ginčo pobūdį ir darė išvadą, kad pareiškėjo prašoma priteisti 1 456,02 Eur suma už skundo parengimo teisinę paslaugą atitinka teisingumo, protingumo principus, pareiškėjo prašoma priteisti 268,62 Eur suma už rašytinių paaiškinimų parengimą neviršija maksimalios pagal Rekomendacijas galimos priteisti sumos dydžio. Teismas vadovavosi Rekomendacijų 8.20, 8.16 punktais ir konstatavo, kad pareiškėjo prašoma priteisti 20,16 Eur išlaidų suma už susipažinimą su teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartimi neviršija maksimalių dydžių, taip pat pareiškėjo prašoma priteisti 25,83 Eur išlaidų suma už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą neviršija maksimalių dydžių. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui iš atsakovo gali būti priteista 1 793,63 Eur.

25. Teismas vadovavosi ABTĮ 40 straipsnio 4 dalimi, pažymėjo, kad atsakovas teismo panaikintą Raštą priėmė vadovaudamasis Nuostatais, kurių teisėtumas taip pat įvertintas nagrinėjamoje byloje, t. y. atsakovas, įgalintas atlikti viešojo administravimo funkcijas, veikė tuo metu galiojančių ir nepanaikintų teisės aktų reglamentavimo ribose. Atsižvelgdamas į protingumo, proporcingumo, teisingumo principus, proceso šalių teisių pusiausvyrą nagrinėjamoje byloje, ginčo kilimo priežastis, į aplinkybę, kad pareiškėjas, siekdamas apginti savo teises, kreipėsi į teismą dėl individualaus administracinio akto panaikinimo, kurio priėmimą lėmė ginčo byloje įvertintas norminis teisės aktas, teismas sumažino iš atsakovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį vienu trečdaliu, t. y. iki 1 195,75 Eur.

III. 26. Atsakovas Administratorius apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu. Netenkinus prašymo bylą nutraukti, atsakovas prašo priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

27. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, vadovaujasi ABTĮ 103 straipsnio 1 dalimi, atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir pažymi, kad pareiga sumokėti rinkliavą pareiškėjui kyla iš Nuostatų, o mokėtina rinkliava apskaičiuota Mokėjimo pranešimu. Atsakovas nurodo, kad Raštu neperskaičiavo rinkliavos, o tik patvirtino, kad Mokėjimo pranešime rinkliava paskaičiuota teisingai, t. y. tik patvirtino Nuostatais ir Mokėjimo pranešimu įtvirtintos pareiškėjo prievolės egzistavimą. Kadangi Raštas yra tik konstatuojamojo pobūdžio, atsakovo teigimu, jis pareiškėjui nesukelia jo nurodomų teisinių pasekmių, t. y. pareigos sumokėti paskaičiuotą rinkliavą, todėl byla nutrauktina ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.

28. Atsakovas akcentuoja, kad jis apskaičiavo rinkliavą pareiškėjui pagal tuo metu galiojusį reguliavimą, kurio neturėjo teisės keisti, todėl jį taikė pagrįstai. Ginčo laikotarpiu galiojo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtinti Nuostatai, kurie numatė, jog Kintamoji dalis skaičiuojama pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą. Atsakovas pabrėžia, kad negalėjo keisti Nuostatuose įtvirtintų taisyklių, todėl pagrįstai ir teisėtai rinkliavą skaičiavo pagal tuo metu galiojusius Nuostatus. Atsakovas daro išvadą, kad tol, kol Vilniaus miesto savivaldybėje nebuvo patvirtinti nauji Nuostatai, įtvirtinantys pakeistų Taisyklių nuostatas, atsakovas teisėtai ir pagrįstai Kintamąją dalį skaičiavo pagal galiojančiuose Nuostatuose įtvirtintą rinkliavos skaičiavimo tvarką.

29. Atsakovas vadovaujasi ABTĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 113 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 116 straipsnio 1 dalimi ir daro išvadą, kad Nuostatų normų teisėtumo vertinimas padarytas teismui grubiai pažeidus ABTĮ nustatytas procesines taisykles, teismas nepagrįstai tame pačiame sprendime iš karto ištyrė ne tik ginčo Nuostatų normų teisėtumo klausimą, bet ir išsprendė individualų ginčą iš esmės, proceso šalims buvo suvaržytos teisės tinkamai išdėstyti savo poziciją dėl Nuostatų teisėtumo.

30. Atsakovo teigimu, teismas, vertindamas atitinkamų Nuostatų normų neteisėtumą, neišanalizavo viso bylai aktualaus reguliavimo. Nuo 2019 m. sausio 1 d. galiojančių Taisyklių redakcija nenumatė imperatyvo rinkliavą skaičiuoti pagal faktiškai susidariusių atliekų kiekį kolektyvinių konteinerių atvejais. Todėl Nuostatų 35 punkto bei 3 priede numatyti kintamosios dalies dydžiai atitinka nuo 2019 m. pradžios galiojančių Taisyklių 33.1 punktą ir bent šia apimtimi negalėjo būti pripažinti prieštaraujančiais principui „teršėjas moka“ ir kitiems teisės aktams. Atsakovas pažymi, kad tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad principas „teršėjas moka“ savaime nedraudžia nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet pagal patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį. Nuo 2019 m. pradžios galiojančių Taisyklių 33.1 punktas nenumatė imperatyvo rinkliavą skaičiuoti pagal faktiškai susidariusių atliekų kiekį kolektyvinių konteinerių atvejais. Atsakovo teigimu, vadovaujantis Nuostatų 23 punktu bei Nuostatų 3 priedo 5 stulpeliu, kintamosios rinkliavos dalies dydis priklausė būtent nuo susikaupimo normos, nekilnojamojo turto objekto kategorijos bei objekto ploto. Atsakovas daro išvadą, kad Nuostatų 35 punkto bei 3 priede numatyti kintamosios dalies dydžiai atitinka nuo 2019 m. pradžios galiojančių Taisyklių 33.1 punktą, nenumatantį imperatyvo skaičiuoti rinkliavą pagal faktiškai susidariusių atliekų kiekį kolektyvinių konteinerių atvejais, leidžiantį atsižvelgti į nekilnojamojo turto paskirtį bei plotą.

31. Atsakovas nurodo, kad teismas netiksliai apibrėžė Nuostatų 3 priedo neteisėtumo apimtį, kadangi Nuostatų 3 priedas įtvirtino ne tik kintamosios, bet ir pastovios rinkliavos dalies dydį. Kintamosios dalies dydis buvo nustatytas tik Nuostatų 3 priedo 5 stulpelyje. Kadangi byloje buvo vertintas tik kintamosios dalies skaičiavimo atitikimas Taisyklėms ir Atliekų tvarkymo įstatymui, galėjo būti vertintas tik Nuostatų 3 priedo 5 stulpelis. Teismas netiksliai apibrėžė Nuostatų 3 priedo neteisėtumo apimtį.

32. Atsakovo teigimu, atitinkamų Nuostatų normų neteisėtumas neturėjo ir negalėjo būti tiriamas. Atsakovas vadovaujasi ABTĮ 118 straipsnio 1, 2 dalimis, pažymi, kad teismas tinkamai nemotyvavo, bet sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, jog konstatuoja Nuostatų 35 punkto bei 3 priedo prieštaravimą Atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 1 daliai bei Taisyklių 31 punktui nuo 2019 m. sausio 1 d. ta apimtimi, kuria nustatyta, jog kintamoji rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant rinkliavą pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą, t. y. nenumatant galimybės atliekų turėtojams šią rinkliavą mokėti pagal deklaruojamą faktiškai susidariusių atliekų kiekį. Tai, kad teismas tinkamai neargumentavo, kodėl atitinkamos Nuostatų normos negali būti taikomos nuo 2019 m. sausio 1 d., yra dar vienas procesinis pažeidimas pagal ABTĮ 118 straipsnio 2 dalį. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad ABTĮ 118 straipsnis numato tik du laiko momentus, nuo kada negali būti taikomi neteisėtais pripažinti aktai: nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo aktas pripažintas neteisėtu, paskelbimo dienos; nuo norminio akto priėmimo dienos. Atsakovas nurodo, kad ABTĮ nenumato galimybės norminio akto netaikyti nuo jo galiojimo vidurio ar kitokios jo tęstinio taikymo datos. Todėl Nuostatų normų neteisėtumas negalėtų būti konstatuotas nuo 2019 m. sausio 1 d. Be to, tai prieštarautų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai bei sukurtų teisinį neaiškumą, pažeistų viešąjį interesą bei teisinės sistemos stabilumą. Atsakovas pabrėžia, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti ginčo Nuostatų normų neteisėtumą nuo jų priėmimo momento, kadangi jos buvo priimtos pagal tuo metu galiojusias Taisykles ir atitiko aukštesnės galios teisės nuostatas. Atsakovo teigimu, konstatavus, kad ginčo Nuostatų normos yra neteisėtos ir netaikomos nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo paskelbimo, toks rezultatas neturėtų reikšmės nagrinėjamai bylai, be to, būtų konstatuotas jau ir taip nuo 2020 m. sausio 1 d. negaliojančių Nuostatų normų neteisėtumas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad klausimas dėl Nuostatų 35 punkto bei 3 priedo neteisėtumo jau buvo nagrinėtas administracinių teismų, o byla nutraukta, todėl klausimas negali būti nagrinėjamas pakartotinai.

33. Pareiškėjas UAB „DK investicijos“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

34. Pareiškėjas nurodo, kad Rašto turinys ir jame nurodyta Rašto apskundimo teismui galimybė patvirtina faktą, jog Raštas sukūrė jam teisines pasekmes, Raštas nebuvo konstatuojamojo pobūdžio. Tai, kad atsakovas kintamąją rinkliavos dalį apskaičiavo vadovaudamasis Nuostatais (aukštesnės galios teisės aktams prieštaraujančiomis Nuostatų normomis) ir mokėtiną sumą įrašė Mokėjimo pranešime, pareiškėjo teigimu, nereiškia, kad Raštas neturėjo įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Pareiškėjas pažymi, kad, Raštu netenkinus jo pretenzijos, jam kilo pareiga sumokėti neperskaičiuoto dydžio rinkliavos Kintamąją dalį. Pareiškėjo teigimu, apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nepaneigia aplinkybės, kad Raštas sukūrė pareiškėjui teisines pasekmes – pareigą apmokėti atsakovui neteisėtai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų nustatyto dydžio rinkliavą.

35. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Rašto parengimo metu atsakovui buvo žinoma, jog jis pareiškėjui apskaičiavo rinkliavos dydį tokiu būdu, kuris nėra numatytas Vyriausybės nutarime. Ši aplinkybė (nuo 2019 m. Vyriausybės nutarimu panaikinta galimybė kintamąją dalį skaičiuoti pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą) atsakovui turėjo būti ir buvo žinoma dar rinkliavos pareiškėjui apskaičiavimo metu. Vien tai, kad mokėjimo pranešimo pareiškėjui parengimo ir pateikimo metu Nuostatai nebuvo pakeisti, t. y. jie nebuvo suderinti su aukštesnės galios teisės aktais, nesuteikė atsakovui teisinio pagrindo Raštu atsisakyti perskaičiuoti pareiškėjui priskaičiuotą rinkliavos Kintamąją dalį.

36. Pareiškėjas pažymi, kad ginčytos teisės normos tapo prieštaraujančiomis aukštesnės galios teisės aktams nuo teismo sprendime nurodytos datos – 2019 m. sausio 1 d. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, bendrosios kompetencijos teismų praktiką ir nesutinka su atsakovo teiginiais, kad teismas padarė procesinius pažeidimus, pripažindamas ginčytas Nuostatų normas negaliojančiomis nuo 2019 m. sausio 1 d. ir kad minėtų normų pripažinimas negaliojančiomis nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos neturėtų jokios reikšmės individualios bylos baigčiai.

37. Pareiškėjas nurodo, kad, pagal ABTĮ 113 straipsnio 2 dalies 2 punktą, norminio akto teisėtumas turėtų būti nevertinamas tuo atveju, jeigu egzistuotų įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriame būtų išspręstas to norminio akto teisėtumo / neteisėtumo klausimas, t. y. jei teismai jau būtų pasisakę, kad konkrečios teisės normos prieštarauja ar neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Pareiškėjas pažymi, kad nagrinėjamu atveju to nėra. Pareiškėjo teigimu, teismas išsamiai vertino ir analizavo tinkamam bylos išsprendimui aktualų teisinį reglamentavimą, teisės normas ir darė išvadas, įvertinęs reikšmingų teisės normų visumą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovas neginčija teismo išvadų dalies (ne dėl kolektyvinių konteinerių) dėl Nuostatų 35 punkto ir 3 priedo (jo 5 stulpelyje nustatytų kintamosios dalies dydžių) prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktams.

38. Tretieji suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti.

39. Tretieji suinteresuoti asmenys nurodo, kad Raštas yra pagrįstas, jis neturėtų būti naikinamas kaip neteisėtas, kadangi Administratorius už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. už objektą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, pagrįstai apskaičiavo kintamosios rinkliavos dalies dydį senuoju būdu, t. y. pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą, vadovaudamasis tuo metu vis dar galiojusia, aktualia ir nenuginčyta Nuostatuose įtvirtinta dvinare rinkliavos apskaičiavimo tvarka. Atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 4 punkte yra imperatyviai įtvirtinta, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainą ir įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo dydį nustato savivaldybė, vadovaudamasi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais principais. Dėl rinkliavos ar kitos įmokos dydžio šiame įstatyme įtvirtinta, kad, nustatant rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį, turi būti vadovaujamasi Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis. Savivaldybės teisė (pareiga) nustatyti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainą ir įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį yra įtvirtinta Atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 4 punkte. Tol, kol Vilniaus miesto savivaldybėje nebuvo patvirtinti nauji Nuostatai, įtvirtinantys Taisyklių nuostatas, kintamoji rinkliavos dalis subjektams buvo skaičiuojama pagal galiojančiuose Nuostatuose įtvirtintą dvinarę rinkliavos skaičiavimo tvarką. Tretieji suinteresuoti asmenys daro išvadą, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai apskaičiavo kintamosios rinkliavos dalies dydį pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 40. Byloje kilo ginčas dėl savivaldybė įmonės Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus 2019 m. liepos 26 d. rašto Nr. SP-2019-10-04485 teisėtumo ir pagrįstumo ir pareiškėjo prašymo įpareigoti Administratorių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pretenziją „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą kintamosios dalies dydžio“.

41. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą ištirti Nuostatų 35 punkto ir 3 priedo teisėtumą, ir, atlikęs Nuostatuose įtvirtinto teisinio reguliavimo atitikties teisės aktuose įtvirtintiems reikalavimams analizę, padarė išvadą, kad Nuostatų 35 punktas bei Nuostatų 3 priede nustatyti kintamosios dalies dydžiai ta apimtimi, kuria nenumatoma galimybė nuo 2019 m. sausio 1 d. atliekų turėtojams šią rinkliavą mokėti pagal deklaruojamą faktiškai susidariusių atliekų kiekį, prieštarauja Taisyklių 31 punktui, Atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 1 dalyje numatytiems proporcingumo bei „teršėjas moka“ principams. Teismas taip pat tenkino pareiškėjo reikalavimą panaikinti Raštą ir įpareigoti Administratorių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pretenziją „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą kintamosios dalies dydžio“.

42. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad mokėtina rinkliava pareiškėjui apskaičiuota Mokėjimo pranešimu, Raštas pareiškėjui nesukelia jo nurodomų teisinių pasekmių, t. y. pareigos sumokėti paskaičiuotą rinkliavą, todėl byla turi būti nutraukta ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu. Atsakovas nurodo, kad teismas, vertindamas Nuostatų normų teisėtumą, pažeidė ABTĮ nustatytas procesines taisykles, teismas tame pačiame sprendime ištyrė Nuostatų normų teisėtumo klausimą ir išsprendė individualų ginčą iš esmės.

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

44. Byloje nustatyta, kad 2019 m. kovo 27 d. mokėjimo pranešimu Nr. 10911047 pareiškėjui buvo nurodyta mokėtina vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą suma už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., kurios bendra suma – 5 568,12 Eur (Kintamoji dalis, su kurios dydžiu pareiškėjas nesutinka, sudaro 1 332,34 Eur). Pareiškėjas su 2019 m. birželio 13 d. pretenzija kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir savivaldybės įmonę Vilniaus atliekų sistemos administratorių, nurodydamas, kad Kintamoji dalis apskaičiuota pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą, todėl yra neteisėta, prašydamas panaikinti Pranešimo dalį dėl Kintamosios dalies mokėjimo, nustatyti Kintamąją dalį pagal teisės aktų reikalavimus ir atleisti pareiškėją nuo Kintamosios dalies mokėjimo. Administratorius skundžiamu Raštu paaiškino pareiškėjai, kad vietinė rinkliava už 2019 m. mokestinį laikotarpį apskaičiuota vadovaujantis galiojančiais Nuostatais, Pranešimas yra teisingas, nėra pagrindo perskaičiuoti rinkliavą. Administratorius Raštu taip pat informavo pareiškėją dėl teisės teikti prašymą dėl atleidimo nuo Kintamosios dalies mokėjimo, deklaruojant, kad apmokestinamas nekilnojamasis turtas yra arba bus nenaudojamas tam tikrą laikotarpį.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal ABTĮ 112 straipsnį, kreiptis į administracinį teismą prašydami ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas. Pagal ABTĮ 113 straipsnio 1 dalį, prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Administracinis teismas motyvuota nutartimi arba motyvuotu sprendimu išsprendžia, ar yra pagrindas pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą (ABTĮ 113 str. 2 d.). ABTĮ 113 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kai nėra pagrindo atmesti prašymą arba kai nagrinėdamas individualiąją bylą pats administracinis teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, teismas nutartimi sustabdo individualiosios bylos nagrinėjimą ir, jeigu tokio akto teisėtumo tyrimas priskirtas jo kompetencijai, nusprendžia pradėti tyrimą; administracinio teismo teisėjas, dalyvavęs priimant nutartį pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą, negali dalyvauti iš esmės nagrinėjant norminio administracinio akto teisėtumo bylą. Įsiteisėjus administracinio teismo sprendimui, kuriuo išspręstas norminio administracinio akto teisėtumo klausimas, administracinis teismas nutartimi atnaujina sustabdytos individualiosios bylos nagrinėjimą ir sprendžia ją iš esmės (ABTĮ 113 str. 4 d.).

46. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui, be kita ko, prašė ištirti, ar Nuostatų 35 punktas ir 3 priedas atitinkama apimtimi neprieštarauja teisės aktų reikalavimams. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu išnagrinėjo administracinę bylą iš esmės ir atliko tyrimą dėl Nuostatų atitinkamų normų teisėtumo.

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo ištirti atitinkamų Nuostatų normų teisėtumą, privalėjo vadovautis ABTĮ 112 ir 113 straipsniais. Pareiškėjas nepriskirtinas nei vienam iš ABTĮ 112 straipsnyje nurodytų subjektų, turinčių teisę tiesiogiai kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą. Pareiškėjas inicijavo individualiąją administracinę bylą dėl Rašto panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nėra pagrindo atmesti pareiškėjo prašymą ištirti norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumą, privalėjo sustabdyti individualiosios bylos nagrinėjimą ir, jeigu tokio akto teisėtumo tyrimas priskirtas jo kompetencijai, nuspręsti pradėti tyrimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinio teismo teisėjas, dalyvavęs priimant nutartį pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą, negali dalyvauti iš esmės nagrinėjant norminio administracinio akto teisėtumo bylą.

48. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 113 straipsnyje įtvirtintas nuostatas ir dėl tokio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ABTĮ 146 straipsnio 1 dalies pagrindu ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

49. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos procesiniam sprendimui, priimam išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka.

50. Atsakovas apeliaciniame skunde ir pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, t. y. bylos nagrinėjimas nėra pasibaigęs, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo savivaldybės įmonės Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė