3d74ec05-8b9e-4fee-a4fa-956277812e61 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-146-450/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02156-2016-8 Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.1.6.1; 3.3.1.18.4; 2.6.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 12 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Danutės GasiÅ«nienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „KlaÅ¡ko“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „KlaÅ¡ko“ ieÅ¡kinį atsakovams J.

G. ir A. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „KlaÅ¡ko“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), 2016 m. rugsėjo 20 d. Dovanojimo sutartį Nr. DA-8106 negaliojančia nuo jos sudarymo momento; taikyti restitucijÄ ir Žemės sklypÄ grÄ Å¾inti atsakovei J. G.; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad 2015 m. kovo 13 d. su J. G. sudarė Žemės sklypo įkeitimo sutartį Nr. 3 (toliau – Ä®keitimo sutartis), kurioje numatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklausantis 2 565 kv. m. bendrojo ploto žemės sklypas įkeičiamas ieÅ¡kovei, siekiant užtikrinti atsakovės įsipareigojimų pagal paskolos sutartį vykdymÄ . 2015 m. kovo 15 d. ieÅ¡kovė su atsakove sudarė Paskolos sutartį Nr. 2 (toliau – Paskolos sutartis), pagal kuriÄ paskolino atsakovei 99 980 JAV dolerių (90 578 Eur).

IeÅ¡kovė įsipareigojo pinigus pervesti bendrovės „Alliance Duty Free Ltd“, esančios Tailande, įstatinio kapitalo formavimui. Pinigus pervedė 2015 m. kovo 18 d. IeÅ¡kovė 2016 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į atsakovę, ragindama grÄ Å¾inti paskolÄ iki 2016 m. spalio 3 d., tačiau paskola negrÄ Å¾inta. 2016 m. spalio 11 d. ieÅ¡kovė sužinojo, kad atsakovei priklausantis Žemės sklypas, kurio vidutinė rinkos vertė 57 400 Eur, 2016 m. rugsėjo 20 d. Dovanojimo sutartimi perleistas A.

K..

3. Atsakovams sudarius neatlygintinį sandorį, ieÅ¡kovė A. K. (ne)sÄ Å¾iningumo nevertino. Nors atsakovė turi 100 tÅ«kst. Eur vertę virÅ¡ijančio kito nekilnojamojo turto, tačiau Å¡iam nekilnojamajam turtui įregistruota hipoteka. Neįvykdžiusi prievolių ieÅ¡kovei, atsakovė negalėjo sudaryti kitų neatlygintinų sandorių, nes bÅ«tų apsunkinta ieÅ¡kovės galimybė iÅ¡reikalauti skolÄ iÅ¡ kito turto. Ä®keitimo sutartis sudaryta nesilaikant notarinės formos reikalavimų, todėl Ä®keitimo sutartis laikytina Paskolos sutarties Nr. 2 priedu ar jos dalimi.

Pagal Ä®keitimo sutarties 3.2.1 punktÄ atsakovė galėjo disponuoti Žemės sklypu tik atlygintinai ir nemažinant bendrosios Žemės sklypo vertės. Ä®keitimo sutartimi turtas įvertintas ta pačia suma, kaip ir Paskolos sutartimi, kas patvirtina, jog turtas įkeistas Paskolos sutarties vykdymui užtikrinti. IeÅ¡kinio senaties terminai dėl dovanojimo sandorio nuginčijimo nepraleisti, taikytina vienaÅ¡alė restitucija.

4. Jungtinės veiklos sutarties sudarymo aplinkybės abejotinos. Jungtinės veiklos sutartis galėjo bÅ«ti pasiraÅ¡yta tik dėl to, kad buvo sudaryta Ä®keitimo sutartis. Paprastai tokios sutartys tarp vaikų ir tėvų nesudaromos. Kadangi teismas netenkino praÅ¡ymo ieÅ¡kovę pakeisti jos teisių perėmėja uždarÄ ja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Atlantic Duty free“, prašė vadovautis Reikalavimo perleidimo sutarties 2.3 punktu ir laikyti, kad nesant duomenų dėl pradinio ir naujojo kreditoriaus atsiskaitymo dokumentų, Reikalavimo perleidimo sutartis teisinių pasekmių nesukelia.

5. Atsakovė J. G. prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovė jai perdavė 99 980 JAV dolerių Tailando kompanijos „Alliance Duty Free Ltd“ įstatiniam kapitalui. Paskolos sutartimi nenumatytas skolos grÄ Å¾inimas. Atsakovė įvykdė įsipareigojimus, kai 2015 m. kovo 16 d. Tailando Karalystėje buvo įregistruota ribotos atsakomybės bendrovė „Alliance Duty Free Co Ltd“, kurios įstatinis kapitalas 20 000 000 batų, viena iÅ¡ akcininkių yra UAB „KlaÅ¡ko“. Ä®keitimo sutartis užtikrina 2015 m. kovo 2 d. paskolos sutartį Nr. 1 ir neturi ryÅ¡io su 2015 m. kovo 13 d. paskolos sutartimi Nr.

2. Lietuvos arbitražo teismo galutiniame sprendime konstatuota, kad Ä®keitimo sutartis sudaryta užtikrinant paskolos sutarties Nr. 1, sudarytos tarp ieÅ¡kovės ir Kanchana Kawikhetet, vykdymÄ . Ä®keitimo sutartis niekinė, nes prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms – nesilaikyta notarinės formos. IeÅ¡kovė neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės atsakovei. 2018 m. sausio 15 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi perleidusi kreditorinį reikalavimÄ , ieÅ¡kovė prarado galiojančiÄ ir neabejotinÄ reikalavimo teisę į atsakovę. 2016 m. rugsėjo 20 d. Dovanojimo sutartį sudarė, siekdama įvykdyti savo pareigÄ tėvui, kuris po motinos mirties neturėjo pragyvenimo lėšų.

6. Atsakovas A. K. prašė ieÅ¡kinį atmesti ir nurodė, kad 2005 m. birželio 1 d. su J. G. sudarė Jungtinės veiklos sutartį, pagal kuriÄ Ä¯sipareigojo bendrai veikti projektuojant, statant ir parduodant kotedÅ¾Ä bei pasidalijant gautus pinigus, anksčiau nei atsakovė sudarė Paskolos sutartį. Vykdydamas Å¡iÄ sutartį atsakovas 2005 m. birželio 6 d. nupirko Žemės sklypÄ ir padovanojo savo dukrai J. G.. Dukra tuo metu gyveno Airijoje ir turėjo didelę patirtį statybos versle. 2007-2008 metais verslas tapo rizikingas ir buvo nuspręsta kotedžo nestatyti.

Jungtinės veiklos sutarties nenutraukė, nes tikėjosi verslo sÄ lygų pagerėjimo. 2016 m. balandžio 28 d. mirė atsakovo sutuoktinė ir jis liko be pragyvenimo Å¡altinio, todėl pareikalavo grÄ Å¾inti dovanotÄ Å½emės sklypÄ . Iki Dovanojimo sutarties sudarymo jis buvo J. G. kreditorius. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė iÅ¡ UAB „KlaÅ¡ko“ J. G. naudai 314 Eur vertimo iÅ¡laidų bei 18,02 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.

8. Teismas nustatė, kad 2015 m. kovo 13 d. Paskolos sutartimi ieškovė atsakovei paskolino 99 980 JAV dolerių bendrovės „Alliance Duty Free Ltd“ įstatinio kapitalo formavimo tikslui, metinė palūkanų norma 1 proc. (5 punktas). Tarptautinio mokėjimo nurodymais 2015 m. kovo 18 d. ieškovė atsakovei pervedė 99 980 JAV dolerių. Lietuvos arbitražo teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. galutiniu sprendimu buvo patenkintas UAB „Klaško“ ieškinys ir iš J. G. priteista 91 498,12 Eur skolos, 1 470,83 Eur palūkanų ir 6 proc. palūkanų. Skola priteista remiantis 2015 m. kovo 13 d. sudaryta Paskolos sutartimi.

9. IÅ¡ pateiktos 2018 m. sausio 15 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. 8/1 teismas nustatė, kad UAB „KlaÅ¡ko“ perleido UAB „Atlantic Duty Free“ reikalavimo teisę į iÅ¡ J. G. priteistÄ skolÄ . Sutarties 1.1 ir 1.2 punktuose iÅ¡aiÅ¡kinta, jog skolÄ sudaro 91 498,12 Eur skola, 1 470,83 Eur palÅ«kanos, 6 proc. metinės palÅ«kanos bei 5 972,33 Eur arbitražo iÅ¡laidos, taip pat visos kitos skolininkės J. G. prievolės, kylančios iÅ¡ 2017 m. rugsėjo 8 d. Lietuvos arbitražo teismo galutinio sprendimo byloje Nr. 1-1/2017, kurių sumokėjimo kreditorius turi teisę reikalauti iÅ¡ skolininko, ir reikalavimo teisę, į kuriÄ pradinis kreditorius siekia perleisti naujajam kreditoriui. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi ieÅ¡kovė yra perleidusi reikalavimo teisę į visÄ Lietuvos arbitražo teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. galutiniu sprendimu priteistÄ skolÄ , todėl, teismo vertinimu, Å¡iuo metu jokios galiojančios reikalavimo teisės neturi.

10. IeÅ¡kovės atstovė teismo posėdžio pradžioje prašė taikyti Reikalavimo teisės perleidimo sutartį Å¡iame teismo procese ir pakeisti ieÅ¡kovę teisių perėmėja UAB „Atlantic Duty Free“. Teismui 2018 m. kovo 29 d. nutartimi atsisakius pakeisti ieÅ¡kovę bei nustačius, kad Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi neperleistas reikalavimas pareikÅ¡ti Pauliano ieÅ¡kinį atsakovei, pradėjo teigti, jog reikalavimo teisės perleidimo sutartis yra negaliojanti, kadangi pati ieÅ¡kovės atstovė nepateikė dokumentų, patvirtinančių UAB „Atlantic Duty Free“ atsiskaitymÄ pagal sutartį.

Reikalavimo teisės perleidimo sutarties 2.3 punkte nurodoma, jog nustatyto dydžio reikalavimo teisė į skolininkÄ naujajam kreditoriui pereina nuo visiÅ¡ko naujojo kreditoriaus atsiskaitymo su pradiniu kreditoriumi, kaip tai numatyta sutarties 3.2 ir 3.3 punktuose. Teismas nustatė, kad jam pateiktos Reikalavimo teisės perleidimo sutarties tekste nėra 3.2 punkto, o punkto nebuvimas tekste niekaip neaptartas. Teismas preziumavo, jog proceso Å¡alis elgiasi teisingai ir sÄ Å¾iningai. Tai, kad ieÅ¡kovės atstovė teikė Reikalavimo teisės perleidimo sutartį teismui bei prašė taikyti jos pasekmes, teismo vertinimu, rodo, jog ji buvo visiÅ¡kai įsitikinusi tuo, kad Reikalavimo teisės perleidimo sutartis galioja ir jokie papildomi vien tik ieÅ¡kovės turimi tinkamo įvykdymo įrodymai, teismui neturi bÅ«ti teikiami.

VisiÅ¡kÄ pozicijos pakeitimÄ , baigiamosiose kalbose praÅ¡ant pačios ieÅ¡kovės pateiktÄ sutartį laikyti neturinčia teisinės reikÅ¡mės, teismas vertino kaip nesÄ Å¾iningÄ procesinį elgesį. Bylos nagrinėjimo eigoje neatsirado jokia nauja aplinkybė, dėl kurios atsirastų naujų įrodymų pateikimo poreikis. Kadangi ieÅ¡kovė prieÅ¡ paskutinį teismo posėdį pateikė Reikalavimo teisės perleidimo sutarties tekstÄ be 3.2 punkto, tai teismas negalėjo Å¡io punkto įvertinti kontekste su sutarties įsigaliojimo sÄ lyga, numatyta 2.3 punkte.

Ä®vertinęs iÅ¡dėstytus argumentus teismas neturėjo pagrindo vertinti Reikalavimo teisės perleidimo sutarties kaip nesukeliančios teisinių pasekmių ir sprendė, kad ieÅ¡kovei perleidusi reikalavimo teisę į J. G. UAB „Atlantic Duty Free“, ieÅ¡kovė galiojančios reikalavimo teisės neturi, kas teismui sudarė pagrindÄ ieÅ¡kinį atmesti.

11. Nors teismui ir nebuvo teisinės reikÅ¡mės vertinti kitas Pauliano ieÅ¡kinio sÄ lygas, nes bent vienos sÄ lygos negaliojimas sudaro pagrindÄ ieÅ¡kinį atmesti, teismas įvertino Å¡alių pateiktus argumentus.

12. Atsakovas A. K. pateikė 2005 m. birželio 1 d. Jungtinės veiklos sutartį, pagal kuriÄ sutarties Å¡alys susitarė, jog įsipareigoja bendrai veikti projektuojant, statant ir realizuojant kotedÅ¾Ä ir pasidalinti pelnÄ lygiomis dalimis. Atsakovas įsipareigojo įgyti žemės sklypÄ ir jį perleisti J. G., o atsakovė įsipareigojo savo lėšomis suprojektuoti ir pastatyti kotedÅ¾Ä . Sutartyje numatyta, kad A. K. nuosavybės teisę į žemės sklypÄ perleidžia, sudarydamas dovanojimo sutartį. Žemės sklypo dovanojimo sutartimi, sudaryta 2006 m. sausio 4 d. notarine forma, A. K. ir T. K. padovanojo dukrai J. G. Žemės sklypÄ , kurio rinkos vertė 58 397 Lt.

13. Paskolos sutartyje nenustatytas paskolos grÄ Å¾inimo terminas. 2016 m. rugsėjo 28 d. ieÅ¡kovė atsakovei pateikė raginimÄ dėl įsiskolinimo, kuriuo prašė grÄ Å¾inti 2015 m. kovo 2 d. Nr. 2 suteiktÄ 99 980 JAV dolerių paskolÄ . Raginime nurodyta kita paskolos sutarties sudarymo data, nei ieÅ¡kovė kildina savo reikalavimÄ Ä¯ atsakovę Å¡ioje byloje. Sutartinių prievolių atsiradimo momentas paprastai siejamas su sutarties sudarymu (CK 6.181 straipsnis), o reiÅ¡kiant Pauliano ieÅ¡kinį nereikalaujama, kad reikalavimo teisė bÅ«tų vykdytina. Skaičiuojant paskolos grÄ Å¾inimo terminÄ nuo minimo raginimo atsakovės pareiga grÄ Å¾inti skolÄ ieÅ¡kovei atsirado 2016 m. spalio 28 d., t. y. vėliau nei atsakovui A. K. (CK 6.873 straipsnio 2 dalis). Paskolos grÄ Å¾inimo prievolė atsirado nuo Paskolos sutarties sudarymo (2015 m. kovo 13 d.), o reikalavimo teisė tapo vykdytina ne anksčiau kaip 2016 m. spalio 28 d.

14. Ieškovė kėlė abejones dėl Jungtinės veiklos sutarties tinkamo sudarymo, tačiau įrodymų, kuriais remiantis būtų galima laikyti, jog Jungtinės veiklos sutartis nebuvo sudaryta, nepateikė. Ieškovės prašymu buvo paskirta teismo rašysenos ekspertizė. 2018 m. vasario 9 d. ekspertizės akte nurodyta, jog 2005 m. birželio 1 d. Jungtinės veiklos sutarties antrajame lape pasirašė J. G.. Nesant įrodymų, jog atsakovai realiai nebuvo sudarę Jungtinės veiklos sutarties, teismas pripažino, kad tokia sutartis buvo sudaryta.

Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina Jungtinės veiklos sutarties vykdymÄ . Žemės sklypas nuo 2005 m. liepos 8 d. iki 2006 m. sausio 18 d. priklausė A. K.. Dovanojimo sutarties pagrindu Žemės sklypas perėjo J. G. nuosavybėn. J. G. nuo 2006 m. sausio 18 d. iki 2016 m. rugsėjo 28 d. turėjo Žemės sklypÄ nuosavybės teise. 2016 m. rugsėjo 20 d. Dovanojimo sutartimi Žemės sklypas perleistas A. K.. Teismas nustatė, kad Jungtinės veiklos sutarties bei 2006 m. sausio 4 d. Dovanojimo sutarties sudarymo momentas rodo, jog galima remtis atsakovų paaiÅ¡kinimais dėl Jungtinės veiklos sutarties vykdymo.

15. Jungtinės veiklos sutarties 6.4 punktas nurodo, kad nutraukus sutartį, kiekvienai Å¡aliai turi bÅ«ti grÄ Å¾inta viskas, kas buvo įneÅ¡ta pagal Å¡iÄ sutartį. Nors atskiru raÅ¡ytiniu susitarimu Jungtinės veiklos sutartis nebuvo nutraukta, tačiau Žemės sklypas buvo grÄ Å¾intas A. K. nuosavybėn, kas, teismo vertinimu, patvirtina realų Jungtinės veiklos sutarties 6.4 punkto taikymÄ . Atsakovai nestatė kotedžo, kurio statyba buvo Jungtinės veiklos sutarties tikslas, todėl atsirado pagrindas Jungtinės veiklos sutartį nutraukti ir taikyti Å¡ios sutarties 6.4 punkto pasekmes.

Nuo sprendimo nutraukti Jungtinės veiklos sutartį priėmimo A. K. tapo J. G. kreditoriumi. Atskiras susitarimas dėl Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo nebuvo sudarytas, todėl tapimo kreditoriumi momentas gali bÅ«ti nustatomas pagal realius veiksmus, kurie rodo Jungtinės veiklos sutarties nutraukimÄ â€“ t. y. 2016 m. rugsėjo 20 d. Dovanojimo sutarties sudarymÄ . Teismas prievolės pagal Jungtinės veiklos sutarties 6.4 punktÄ atsiradimo momentÄ vertino pagal 2016 m. rugsėjo 20 d. Dovanojimo sutarties sudarymo momentÄ , kuris yra formalus.

Iki sprendimo nutraukti Jungtinės veiklos sutartį priėmimo Žemės sklypas pagal Å¡iÄ sutartį atsakovės buvo įsipareigotas panaudoti ne paskolos ieÅ¡kovei grÄ Å¾inimui, o jungtinei veiklai su kitu atsakovu. Teismas Å¡ios prievolės atsiradimo momentÄ vertino pagal Jungtinės veiklos sutarties sudarymo momentÄ ir nustatė, kad jis yra ankstesnis nei prievolės pagal Paskolos sutartį atsiradimo momentas. Tai reiÅ¡kia, jog prievolė Žemės sklypÄ naudoti jungtinei veiklai, o nenaudojant – Žemės sklypÄ grÄ Å¾inti A.

K., atsirado iki 2015 m. kovo 13 d. Dovanojimo sutarties sudarymo. Žemės sklypas nuo 2005 m. birželio 1 d. buvo jungtinės veiklos turtas. Teismas tuo konstatavo sandorio sudarymo privalomumÄ .

16. IeÅ¡kovė rėmėsi 2015 m. kovo 13 d. Ä®keitimo sutartimi, kuria atsakovė, vykdydama įsipareigojimus pagal 2015 m. kovo 2 d. Paskolos suteikimo sutartį Nr. 1, UAB „KlaÅ¡ko“ naudai įkeitė Žemės sklypÄ , įkeitimo objekto vertė 99 980 JAV dolerių. Pagal Ä®keitimo sutarties 4.1 punktÄ Ä¯kaito turėtojas turi teisę nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įkeitimo objektÄ , jeigu paskolos gavėjas nevykdo įsipareigojimų pagal paskolos sutartį. IÅ¡ieÅ¡kojimas į įkeitimo objektÄ nukreipiamas teismo sprendimu galiojančiuose įstatymuose nustatyta tvarka (4.2 punktas).

Kadangi Ä®keitimo sutartyje nurodyta kita paskolos sutarties sudarymo data ir kitas numeris, teismas darė iÅ¡vadÄ , jog Ä®keitimo sutartimi nebuvo užtikrintas Å¡iai bylai aktualios Paskolos sutarties vykdymas. Teismas, remdamasis CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 1.93 straipsnio 3 dalimi, Ä®keitimo sutarties nevertino nei kaip nekilnojamojo turto įkeitimo sutarties, nei kaip raÅ¡ytinio įrodymo, rodančio Å¡alių valiÄ . Teismas nesutiko su ieÅ¡kovės argumentu, jog atsakovė J. G. Jungtinės veiklos sutartį pasirašė dėl to, kad siekė iÅ¡vengti Ä®keitimo sutarties taikymo pasekmių, nes jau nuo Ä®keitimo sutarties sudarymo abiem sandorio Å¡alims turėjo bÅ«ti suprantama, kad Ä®keitimo sutarties sudarymas paprasta raÅ¡ytine forma negali sukelti teisinių pasekmių.

Šiuo metu plačiau žinomas hipotekos institutas ir jo realizavimo forma. Tikėtis, jog notarine tvarka nesudarytas ir hipotekos registre neregistruotas nekilnojamojo daikto įkeitimas gali sukelti teisines pasekmes, nebuvo pagrindo ir tai turėjo būti suprantama šalims, kurių abi Lietuvos arbitražo teismas pripažino veikusias kaip verslininkus.

17. Teismas atsakovų nurodytų aplinkybių, jog buvo privaloma sudaryti Dovanojimo sutartį, kadangi mirus atsakovo žmonai, jis neteko pragyvenimo pajamų, nenustatė, nes nebuvo pateikti duomenys, jog T. K. išlaikė A. K. bei, kad pats A. K. po jos mirties neturėjo pinigų pragyvenimui.

18. Kreditoriaus teisių pažeidimÄ ieÅ¡kovė įrodinėjo tuo, kad sudariusi dovanojimo sutartį, kuria tėvui padovanojo Žemės sklypÄ bei kitÄ Å¾emės sklypÄ , J. G. negalės grÄ Å¾inti skolos. Atsakovė neįrodinėjo, jog ji turi pakankamai lėšų ir galėtų paskolÄ ieÅ¡kovei grÄ Å¾inti. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro pateiktų duomenų matyti, jog J. G. turi 8 nekilnojamojo turto objektus; hipoteka ir įsiskolinimas už įgytÄ turtÄ registruota butui, esančiam (duomenys neskelbtini), butui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir butui, esančiam (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovė dar turi su Å¡iais butais susijusio nekilnojamojo turto bei butÄ /patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), apie kurių įkeitimÄ duomenų byloje nėra. Kadangi atsakovė minimo ieÅ¡kovės argumento neginčijo, teismas savo iniciatyva atsakovės turtinės padėties ir finansinių galimybių nevertino ir laikė, kad po Dovanojimo sutarties sudarymo atsakovės galimybės atsiskaityti su ieÅ¡kove sumažėjo. Kadangi A. K. yra J. G. kreditorius, teismas konstatavo sandorio privalomumÄ , tai sandorio sudarymas, kuriuo tenkintas Å¡io kreditoriaus reikalavimas, negali bÅ«ti laikomas ieÅ¡kovės, kaip kreditorės teisių, pažeidimu.

19. Teismas sprendė, kad negalima laikyti, jog J. G. buvo nesÄ Å¾ininga ir žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises, kai ji privalėjo grÄ Å¾inti Žemės sklypÄ A. K. Jungtinės veiklos sutarties 6.4 punkto pagrindu.

20. Kadangi dovanojimo sandoris neatlygintinas, nereikalinga įrodinėti A. K. nesÄ Å¾iningumo (CK 6.66 straipsnio 2 dalis).

21. Atmetęs ieÅ¡kinį, teismas iÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo atsakovams klausimÄ ; iÅ¡ ieÅ¡kovės į valstybės biudžetÄ priteisė 18,02 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 22. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 18 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 22.1.

Dėl ieÅ¡kovės neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė Å¡iuo metu neturi galiojančios reikalavimo teisės ir tai sudaro pagrindÄ ieÅ¡kinį atmesti. Tokia iÅ¡vada prieÅ¡tarauja suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikai (2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017), pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 48 straipsnio nuostatas bei kelia abejones dėl teismo neÅ¡aliÅ¡kumo. 22.2.

Teismas padarė procesinį pažeidimÄ dar 2018 m. kovo 29 d. priimdamas neskundžiamÄ nutartį atmesti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl UAB „KlaÅ¡ko“ pakeitimo UAB „Atlantic Duty Free“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016 pasisakyta, jog materialinių subjektinių teisių perėmimas actio Pauliana instituto pagrindu nagrinėjamoje byloje yra galimas. 22.3. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi UAB „KlaÅ¡ko“ perleido UAB „Atlantic duty free“ reikalavimo teises iÅ¡ J.

G. iÅ¡sireikalauti skolos sumokėjimÄ . IeÅ¡kovės neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė kilo priteisus J. G. skolÄ pagal Paskolos sutartį Nr. 2 Lietuvos arbitražo teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. galutiniu sprendimu. Actio Pauliana ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas yra vienas iÅ¡ kreditoriaus teisių gynimo bÅ«dų, kuriuo ir siekiama padidinti skolininko galimybes atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. 22.4. Teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų (UAB „Alliance Duty Free“, kuri perėmė ieÅ¡kovės teises iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ atsakovės) materialiųjų teisių ir pareigų, todėl yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. 22.5.

Dėl privalomumo skolininkui sudaryti ginčijamÄ sandorį. IeÅ¡kovė teismo paskirtiems ekspertams prašė užduoti du klausimus dėl atsakovės paraÅ¡o tikrumo ir Jungtinės veiklos sutarties sudarymo datos, tačiau teismas praÅ¡ymÄ tenkino tik iÅ¡ dalies, nurodydamas, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. gruodžio 20 d. raÅ¡te nurodyta, jog dokumentų atitikimo jų nurodytai sudarymo datai Lietuvos teismo ekspertizės centras neatlieka, todėl dokumento techninė ekspertizė neskiriama.

Minėto raÅ¡to civilinėje byloje nėra, todėl abejotina teismo neÅ¡aliÅ¡kumu. 22.6. Atsakovų procesinis elgesys iÅ¡ pradžių neatskleidžiant Jungtinės veiklos sutarties egzistavimo fakto, vėliau laiku nepateikiant Å¡io dokumento originalo, atsižvelgiant į Å¡alių giminystės ryÅ¡ius, neteikiant įrodymų apie didelę atsakovės patirtį statybų versle, leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog minėtas dokumentas yra suraÅ¡ytas tik Å¡ios bylos nagrinėjimo metu, siekiant pagrįsti atsakovų gynybinę pozicijÄ , todėl nepatvirtina privalomumo sudaryti ginčijamÄ Dovanojimo sutartį. 22.7.

Jungtinės veiklos sutarties 6.1 punkte aiÅ¡kiai numatyta, jog ji galioja trejus metus, t. y. iki 2008 m. birželio 1 d., tačiau joje nenumatytos jokios sÄ lygos dėl turto grÄ Å¾inimo neįvykus kotedžo statyboms po trejų metų termino, todėl neegzistuoja ir joks privalomumas grÄ Å¾inti Žemės sklypÄ A. K.. 22.8. Nors atsakovas ir nurodė, jog Å¡alys susitarė nenutraukti Jungtinės veiklos sutarties, kol praeis ekonomine krizė, tačiau Å¡is sutarties pratęsimas nebuvo atliktas tinkama forma (Jungtines veiklos sutarties 7.1 punkte numatyta, jog visi sutarties pakeitimai turi bÅ«ti daromi raÅ¡tu), todėl Jungtinės veiklos sutartis pasibaigė.

Atitinkamai teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas sutartį nutraukė 2016 m. 22.9. Atsižvelgiant į tai, kad Jungtinės veiklos sutartimi atsakovai susitarė dėl nekilnojamojo daikto (kotedžo) projektavimo, statymo ir realizavimo bei įnaÅ¡o į jungtinę veiklÄ (nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) įsigijimo ir perleidimo), tokia sutartis privalėjo bÅ«ti sudaryta notarine forma, o minėtos sandorio formos nesilaikymas daro Å¡iÄ sutartį negaliojančia. Teismas Å¡ių ieÅ¡kovės argumentų nevertino ir visiÅ¡kai dėl jų nepasisakė. 22.10.

Dėl skolininko nesÄ Å¾iningumo. Teismas nepagrįstai darė iÅ¡vadÄ , jog Ä®keitimo sutartimi nebuvo užtikrintas Å¡iai bylai aktualios Paskolos sutarties vykdymas, nes jeigu bÅ«tų egzistavusi kita Paskolos sutartis, atsakovė bÅ«tų jÄ pateikusi, kaip atsikirtimus į ieÅ¡kovės reikalavimus. Ä®keitimo sutartyje buvo padarytas raÅ¡ymo apsirikimas, nurodant Paskolos sutarties numerį ir datÄ , tačiau įkeitimo sutarties 1.2 punkte Å¡alių nurodyta įkeičiamo daikto vertė (99 980 USD), kuri yra tokia pati, kaip paskolos dydis. 22.11.

Sudarydama Dovanojimo sutartį, atsakovė pažeidė prie Paskolos sutarties sudarytos Ä®keitimo sutarties 3.2.1 punktÄ , pagal kurį galėjo disponuoti Žemės sklypu tik atlygintinai ir nemažinant bendrosios žemės sklypo vertės.

23. Atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovė J. G. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai: 23.1. Dėl neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės. Pagal 2018 m. sausio 15 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį ieÅ¡kovė neperleidžia UAB „Atlantic Duty Free“ savo teisių nagrinėjamojoje civilinėje byloje, t. y. naudoti actio Pauliana ieÅ¡kinį kaip teisių gynimo bÅ«dÄ .

Sutartyje nėra jokios nuorodos, kad naujajam kreditoriui yra žinoma apie atsakovei pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį actio Pauliana pagrindu, kad naujasis kreditorius sutinka tas teises realizuoti toliau. IeÅ¡kovė, pasiraÅ¡ydama reikalavimo teisės perleidimo sutartį, perleisdama kreditorinį reikalavimÄ Ä¯ skolÄ , bet neperleisdama teisių į visus atliktus ieÅ¡kovės vardu veiksmus realizuojant ieÅ¡kovės teisę pareikÅ¡ti J. G. actio Pauliana ieÅ¡kinį, vadovavosi sutarčių laisvės principu. Tai leidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė savarankiÅ¡kai atsisakė savo reikalavimo teisių atsakovei. 23.2.

Dėl privalomumo sudaryti ginčijamÄ sutartį. Nagrinėjant bylÄ buvo paneigti ieÅ¡kovės teiginiai, kad Jungtinės veiklos sutartis yra suklastota - antrajame lape jÄ pasirašė atsakovė J. G. (Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. vasario 9 d. ekspertizės aktas). 23.3. Jeigu jungtinės veiklos sutartimi sudaromas bendro pobÅ«džio susitarimas kooperuojant turtÄ ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ir sukurti (ateityje) bendrÄ jÄ dalinę nekilnojamojo daikto nuosavybę, toks susitarimas neprivalės bÅ«ti notarinės formos; notarine forma vieno ar abiejų partnerių vardu bus sudaromas konkretus daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ perleidimo ar suvaržymo sandoris (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403-611/2017).

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

25. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės atsakovams pareikštas actio Pauliana ieškinys.

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visiÅ¡kÄ savo reikalavimo patenkinimÄ . Å io instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis Å¡io ieÅ¡kinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistÄ jo mokumÄ ir sugrÄ Å¾inti skolininkÄ Ä¯ ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr.3K-P-311/2012; 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

27. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡skiriamos Å¡ios actio Pauliana taikymo sÄ lygos:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti. Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu bÅ«tinas visų nurodytų sÄ lygų visetas. Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimÄ civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012 ir kt.).

28. Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, iÅ¡skyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. ReikÅ¡damas actio Pauliana reikalavimÄ , įrodyti Å¡io instituto taikymÄ pagrindžiančias aplinkybes turi ieÅ¡kovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-697-248/2015). Dėl faktinių bylos aplinkybių 29. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. kovo 13 d. apeliantė ir atsakovė J.

G. sudarė Žemės sklypo įkeitimo sutartį Nr. 3, kurioje numatė, kad įkaito davėjui (atsakovei) nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas yra įkeičiamas įkaito turėtojui (ieÅ¡kovei) siekiant užtikrinti atsakovės įsipareigojimų vykdymÄ pagal Paskolos sutartį Nr. 1 (1.1 punktas). IeÅ¡kovė ir atsakovė Žemės sklypÄ Ä¯vertino 99 980 JAV dolerių verte (1.2 punktas). 2015 m. kovo 13 d. Paskolos sutartimi ieÅ¡kovė paskolino atsakovei 99 980 JAV dolerių bendrovės „Alliance Duty Free Ltd“ įstatinio kapitalo formavimui, metinė palÅ«kanų norma 1 proc. (5 punktas).

Tarptautinio mokėjimo nurodymais 2015 m. kovo 18 d. ieÅ¡kovė pervedė atsakovei 99 980 JAV dolerių. Lietuvos arbitražo teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. galutiniu sprendimu buvo patenkintas UAB „KlaÅ¡ko“ ieÅ¡kinys ir iÅ¡ J. G. UAB „KlaÅ¡ko“ naudai priteista 91 498,12 Eur skolos, 1 470,83 Eur palÅ«kanų ir 6 proc. palÅ«kanų. Skola priteista pagal 2015 m. kovo 13 d. sudarytÄ Paskolos sutartį. 30. 2018 m. sausio 15 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi Nr. 8/1 UAB „KlaÅ¡ko“ perleido UAB „Atlantic Duty Free“ reikalavimo teisę į iÅ¡ J.

G. priteistÄ skolÄ . Sutarties 1.1 ir 1.2 punktuose Reikalavimo teisės perleidimo sutarties Å¡alys susitarė, jog skolÄ sudaro 91 498,12 Eur skola, 1 470,83 Eur palÅ«kanos, 6 proc. metinės palÅ«kanos bei 5 972,33 Eur arbitražo iÅ¡laidos, taip pat visos kitos skolininko J. G. prievolės, kylančios iÅ¡ 2017 m. rugsėjo 8 d. Lietuvos arbitražo teismo galutinio sprendimo byloje Nr. 1-1/2017, kurių sumokėjimo kreditorius turi teisę reikalauti iÅ¡ skolininko, ir reikalavimo teisę, į kuriÄ pradinis kreditorius siekia perleisti naujajam kreditoriui.

Dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės į skolininkÄ 31. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė perleido UAB „Atlantic Duty Free“ reikalavimo teisę į J. G., todėl ieÅ¡kovė Å¡iuo metu neturi galiojančios reikalavimo teisės ir tai sudaro pagrindÄ actio Pauliana ieÅ¡kiniui atmesti. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismo priimti procesiniai sprendimai prieÅ¡tarauja vienas kitam, viena vertus, teismas 2018 m. kovo 29 d. nutartimi atmetė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ pakeisti UAB „KlaÅ¡ko“ UAB „Atlantic Duty Free“, padaręs nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Reikalavimo perleidimo sutartimi perleista tik reikalavimo teisė pagal Lietuvos arbitražo teismo galutinį sprendimÄ , o ieÅ¡kovės teisė pareikÅ¡ti atsakovei J.

G. actio Pauliana ieÅ¡kinį nėra perleista, kita vertus, ieÅ¡kinį atmetė, nurodęs, kad ieÅ¡kovė yra perleidusi reikalavimo teisę į J. G. ir neturi galiojančios reikalavimo teisės. Teisėjų kolegija, sutikdama su apeliantės pozicija, pripažįsta, kad Å¡io kreditoriaus interesų apsaugai skirto instituto taikymo sÄ lyga dėl neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, nebuvo teismo tinkamai nustatyta.

32. Viena iÅ¡ bÅ«tinųjų actio Pauliana taikymo sÄ lygų yra ta, kad kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę. Kasacinio teismo konstatuota, kad kreditorius, reikÅ¡damas actio Pauliana, privalo įrodyti turintis neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamÄ sandorį. Actio Pauliana gali bÅ«ti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba yra įvykdęs jÄ netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieÅ¡kinį kaip teisių gynimo bÅ«dÄ kreditorius gali per visÄ savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124-6.129 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016 60 punktÄ ).

33. Tai reiÅ¡kia, kad, spręsdamas dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės, kaip actio Pauliana sÄ lygos, teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad tokiÄ teisę kreditorius turėjo sudarant ginčijamus sandorius, bet ir tai, kad jÄ (reikalavimo teisę) tebeturi ir teismui priimant sprendimÄ . Kreditoriaus reikalavimo teisės turėjimas svarbus ne tik ginčijamų sandorių sudarymo metu, bet ir visÄ kreditoriaus teisių gynimo laikÄ . Kreditoriui nebeturint galiojančios reikalavimo teisės, negalima konstatuoti, kad yra tenkinama actio Pauliana sÄ lyga dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės. Nebelikus reikalavimo teisės, kreditorius netenka teisinio kreditoriaus statuso ir vienos iÅ¡ kreditoriui suteikiamų priemonių jo pažeistoms teisėms ginti.

34. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. sausio 15 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi Nr. 8/1 UAB „KlaÅ¡ko“ perleido UAB „Atlantic Duty Free“ reikalavimo teisę į iÅ¡ J. G. priteistÄ skolÄ . Sutarties 1.1 ir 1.2 punktuose Reikalavimo teisės perleidimo sutarties Å¡alys susitarė, jog skolÄ sudaro 91 498,12 Eur skola, 1 470,83 Eur palÅ«kanos, 6 proc. metinės palÅ«kanos bei 5 972,33 Eur arbitražo iÅ¡laidos, taip pat visos kitos skolininko J. G. prievolės, kylančios iÅ¡ 2017 m. rugsėjo 8 d. Lietuvos arbitražo teismo galutinio sprendimo byloje Nr. 1-1/2017, kurių sumokėjimo kreditorius turi teisę reikalauti iÅ¡ skolininko, ir reikalavimo teisė, į kuriÄ pradinis kreditorius siekia perleisti naujajam kreditoriui.

35. Reikalavimo perleidimo teisei galioja bendrieji disponavimo civilinėmis teisėmis principai: asmuo savo nuožiÅ«ra gali naudotis civilinėmis teisėmis tiek, kiek tai nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo nuostatų ir kitų asmenų teisių (CK 1.137 straipsnis). Perleidus reikalavimÄ pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė iÅ¡lieka nepakitusi. Å is esminis cesijos požymis atskleidžiamas reikalavimo perleidimo instituto normose, pavyzdžiui: CK 6.101 straipsnio 1 dalyje, 6.101 straipsnio 2 dalyje, 6.107 straipsnio 1 dalyje.

Teismų praktikoje pažymima ir tai, kad CK 6.101 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog reikalavimo įgijėjui pereina ne tik pagrindinė prievolė, bet ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės. Å ia teisės norma įtvirtinta bendroji taisyklė, kad, perleidžiant reikalavimÄ , perleidžiamos ir papildomos, Å¡alutinės teisės, net jeigu tai ir nenurodyta cesijos sutartyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-672/2013;

Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2-1298-330/2016).

36. Byloje keliamas klausimas, ar ieÅ¡kovė, 2018 m. sausio 15 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi perleidusi reikalavimo teises į visÄ Lietuvos arbitražo teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. galutiniu sprendimu priteistÄ skolÄ , kartu perleido ir nagrinėjamoje byloje realizuojamÄ teisę reikÅ¡ti atsakovams actio Pauliana ieÅ¡kinį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ bei teismų praktikÄ , pažymi, kad reikalavimo įgijėjui pereina ne tik pagrindinė reikalavimo teisė, bet ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės (CK 6.101 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Naujojo kreditoriaus teisės ir pareigos yra iÅ¡vestinės iÅ¡ pradinio kreditoriaus turėtų teisių ir pareigų, todėl naujasis kreditorius, perimdamas reikalavimo teisę, perima pagal reikalavimo perleidimo sutartį tiek pat teisių ir pareigų, kiek turėjo pradinis kreditorius. IÅ¡ aptariamos Reikalavimo perleidimo sutarties turinio matyti, kad apeliantė perleido naujajam kreditoriui reikalavimo teises iÅ¡sireikalauti iÅ¡ skolininkės skolÄ , kylančiÄ iÅ¡ 2017 m. rugsėjo 8 d. Lietuvos arbitražo teismo galutinio sprendimo byloje Nr. 1-1/201, todėl teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovės argumentais, kad actio Pauliana ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas yra vienas iÅ¡ kreditoriaus teisių gynimo bÅ«dų, kuriuo siekiama padidinti skolininko galimybes atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę.

Esant nustatytoms aplinkybėms, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, apeliantei perleidus naujajam reikalavimo įgijėjui pagrindinę prievolę, jam perėjo ne tik pagrindė prievolė, bet ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės, t. y. tame tarpe ir teisė reikšti actio Pauliana ieškinį.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu apeliantė taip pat pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas procesinį pažeidimÄ padarė dar 2018 m. kovo 29 d. priimdamas neskundžiamÄ nutartį atmesti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl UAB „KlaÅ¡ko“ pakeitimo jos teisių perėmėja UAB „Atlantic Duty Free“. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo dviem atvejais: pirma, CPK ir kituose įstatymuose tiesiogiai nurodytais atvejais; antra, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali bÅ«ti paduodami, bet motyvai dėl Å¡ių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali bÅ«ti įtraukiami į apeliacinį skundÄ (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju teismo nutartis, kuria atsisakoma įteisinti byloje teisių perėmimÄ , yra skundžiama atskiruoju skundu, kadangi teisių perėmėjui ji užkerta keliÄ dalyvauti procese (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014;

Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-524-464/2018). Dėl procesinės bylos baigties 38. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias teisių perėmimÄ , ir nepagrįstai ieÅ¡kovės (apeliantės) nepakeitė jos teisių perėmėja UAB „Atlantic Duty Free“, todėl byla apeliacinės instancijos teisme pagal susiklosčiusiÄ situacijÄ turėtų bÅ«ti nagrinėjama visa apimtimi iÅ¡ naujo.

Tai neatitiktų apeliacijos esmės ir paskirties bei reikÅ¡tų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkcijÄ . Be to, pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovės teisių perėmėjai iki Å¡iol nedalyvavus procese jokia procesine padėtimi bei jai nesutinkant su teismo iÅ¡vadomis dėl iki Å¡iol jos atžvilgiu nenagrinėtų ginčo aplinkybių, ji prarastų galimybę Å¡ias iÅ¡vadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. bÅ«tų apribota teisė į apeliacijÄ (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovės teisių perėmėja turi teisę pasirinkti ir kitokiÄ gynybinę pozicijÄ , kurios įvertinti apeliacinės instancijos teismas neturėtų procesinės galimybės, prieÅ¡ tai nepasisakius pirmosios instancijos teismui.

39. Teisėjų kolegija, siekdama nepažeisti Å¡alių įstatymo garantuojamos teisės bÅ«ti iÅ¡klausytomis, teikti byloje paaiÅ¡kinimus, taip pat teisės į apeliacijÄ , konstatuoja esant pagrindui panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis), plačiau nepasisakant dėl likusių actio Pauliana taikymo sÄ lygų.

40. Kadangi skundžiamas teismo spendimas naikinamas ir grÄ Å¾inamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimo nesprendžia (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 18 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė Danutė GasiÅ«nienė Asta Radzevičienė