3d72518077bb11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N575-485/2012

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-06359-2010-9

Procesinio sprendimo kategorijos 45.4.4; 45.4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. nutarimo S. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. nutarimu S. R. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą skirta subendrinta nuobauda – 3 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams dėl to, kad 2010 m. spalio 14 d., apie 21 val. 30 min., Klaipėdos r., kelio Klaipėda-Liepoja 17,33 km, vairuodama automobilį „Dodge Grand Caravan“ ji neįsitikino eismo saugumu, nepasirinko reikiamo saugaus greičio bei saugaus atstumo iki priekyje ta pačia kryptimi važiuojančio automobilio „Renault Laguna“ ir į jį atsitrenkė, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, jog S. R. turėjo kokių nors psichikos sveikatos sutrikimų ar po eismo įvykio buvo tokioje patologinėje būsenoje, kad negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Po įvykio į medicinos gydymo įstaigą ji nesikreipė, po neilgo laiko tarpo pati vėl vairavo transporto priemonę. Pažymėjo, kad iš S. R. paaiškinimų ir liudytojų parodymų nustatyta, jog nuo eismo įvykio iki prie S. R. vairuoto automobilio sustojo V. T. ir J. K., praėjo apie 10 min., S. R. buvo sąmoninga, jokių akivaizdžių sužalojimų nebuvo patyrusi, todėl teismas darė išvadą, kad ji galėjo ir privalėjo vykdyti Kelių eismo taisyklėse numatytą pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį ir pasilikti įvykio vietoje.

II. Apeliaciniu skundu S. R. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. nutarimą ir bylos dalį dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukti arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog eismo įvykio metu jai buvo sutrenkta galva, ji patyrė šoką, todėl nelabai orientavosi aplinkoje, be to, į įvykio vietą atvykęs sugyventinis – uniformuotas policijos pareigūnas J. K. – prisiėmė pareigą pranešti apie eismo įvykį policijai ir jis bei V. T. ją įsodino į kitą automobilį bei išvežė į gydymo įstaigą. Pažymi, kad nebuvo apklausti policijos pareigūnai, fiksavę pažeidimą bei surašę administracinio teisės pažeidimo protokolą. Mano, kad byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo jos veikos vertinti kaip sąmoningo tyčinio pasišalinimo iš eismo įvykio vietos.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo S. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu apeliantei skirta administracinė nuobauda už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl apeliantės S. R. kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, pagrįstos ir teisėtos. S. R. pripažįsta sukėlusi eismo įvykį, tačiau tvirtina, kad iš eismo įvykio vietos nepasišalino tyčia. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi S. R. keliamą versiją, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl to, kad ji iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai, suprasdama, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu atsitrenkė į kitą transporto priemonę. Nors apeliantė tvirtina, kad iš eismo įvykio vietos ji išvažiavo į gydymo įstaigą, raginama draugės V. T. bei sugyventinio J. K., tačiau ji taip pat neneigia, jog buvo sąmoninga bei kad suprato, jog išvažiuoja iš eismo įvykio, kurio metu atsitrenkė į kitą transporto priemonę, vietos. J. K. ir V. T. paaiškinimuose nurodė, jog jiems privažiavus eismo įvykio vietą, apeliantė pati jiems paaiškino, kad atsirenkė į kitą transporto priemonę (b. l. 52-53, 64-65). Pažymėtina, kad išvykusi iš eismo įvykio vietos, S. R. į gydymo įstaigą vis dėlto nesikreipė, tačiau į eismo įvykio vietą taip pat negrįžo. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pačios S. R. nurodytos įvykio aplinkybės, jos nurodomas elgesys po eismo įvykio rodo, jog jos veika – pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus – padarytas tyčia.

Apeliacinio skundo argumentas dėl pirmosios instancijos teismo neapklaustų policijos pareigūnų atmestinas kaip nepagrįstas. Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo posėdžio protokolo (b. l. 131-138) matyti, kad S. R. ar jos atstovas neprašė apklausti policijos pareigūnų. Be to, pastebėtina, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl apeliantės kaltės padarius jai inkriminuotus pažeidimus daryti, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo apklausti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusius ir pažeidimus fiksavusius policijos pareigūnus.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus – teismo išvados dėl apeliantės kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus pagrįstos ir motyvuotos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinančius, tiek ir teisinančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismo nutarimas teisėtas, pagrįstas ir atitinka ATPK 286 straipsnyje nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje turiniui keliamus reikalavimus, todėl paliekamas nepakeistas

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

S. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas