2021-05-17 Nr. BB-2988-1-01-1-19255-2019-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2725/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19255-2019-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Artūro Ridiko, susipažinusi su nuteistosios G. M. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 12 d. nuosprendžio bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 17 d. nutarties ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistoji G. M. prašo sušvelninti jai paskirtą penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistoji nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) bendrosios dalies normas, reglamentuojančias bausmės skyrimą, nenustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 10 punktuose numatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir paskyrė neteisingą bausmę. Apygardos teismas klaidingai nustatė, kad ji neišreiškė nuoširdaus gailesčio padarius nusikalstamą veiką, ir nepagrįstai nurodė, kad ji nepaaiškino, kodėl dūrė nukentėjusiajam A. P.. Kasatorės teigimu, po įvykio pirmus du mėnesius dėl patirto streso ji nesuprato, kad nužudė žmogų, ji nukentėjusiajam dūrė, nenorėdama pati būti sužalota, nes jis laikė atsukęs į ją peilį, kartu aiškina, kad nukentėjusiajam dūrė dėl išgąsčio pamačiusi jo rankoje peilį.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, nuteistoji, deklaratyviai teigdama, kad teismai netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo normas, pateikia savo įvykio versiją ir reiškia savo nuomonę, kad teismai nepagrįstai nenustatė jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių (ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailėjosi; veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai) ir netinkamai individualizavo bausmę, bei prašo sušvelninti laisvės atėmimo bausmę. Taigi iš esmės kasacinis skundas grindžiamas nesutikimu su nuteistajai paskirtos bausmės dydžiu. Tačiau pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką bausmės griežtumo klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Kasacinės instancijos teismui BPK normos nenurodo galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, kad teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per griežtos ar per švelnios (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-230-489/2019). Pirmosios instancijos teismo pagal BK paskirtų kriminalinių bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Pažymėtina, kad kasaciniame skunde visi keliami klausimai dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 10 punktų nuostatų taikymo galimybės, paskirtos bausmės griežtumo buvo suformuluoti ir nuteistosios apeliaciniame skunde, dėl kurių išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Kasaciniame skunde nėra teisinių argumentų, kuriais teisės taikymo aspektu būtų ginčijamos apeliacinės instancijos teismo išvados ir kurie pagrįstų netinkamą BK bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bausmės paskyrimą, taikymą, taip pat nenurodoma, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo neišnagrinėti esminiai apeliacinio skundo argumentai ar buvo padarytas kitas esminis BPK pažeidimas. Be to, skunde pateiktos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijos nuostatos dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisių į teisingą teismą ir teisingos bausmės paskyrimą užtikrinimo nėra siejamos su byloje nustatytomis aplinkybėmis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistosios G. M. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Rima Ažubalytė

Artūras Ridikas