3d6e29f4-e5e5-4540-84f7-ca74b19ac06a · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1153-283-2014Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00238-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 15., 15.2.3.2, 74.(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 29 d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinis teismas, pirmininkaujant teisėjai Dalytei Zlatkuvienei,sekretoriaujant Danei Gvildienei,dalyvaujant Lietuvos valstybei atstovaujančio Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei A. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Å .

Å . skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, ir n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas Å . Å . į teismo posėdį neatvyko, jam apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta įstatymų nustatyta tvarka (1 t., 67, 165 b. l.). PareiÅ¡kėjas teismui pranešė, kad jis nepageidauja vykti į teismo pasėdį, nes taip siekia iÅ¡vengti galimai kilsiančios naujos neturtinės žalos (1 t., 11, 50 b. l.). Å .

Å . skundu kreipėsi į administracinį teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Utenos AVPK), priteisti neturtinę žalÄ , skaičiuojant po 500 Lt (144,81 Eur) už kiekvienÄ dienÄ , praleistÄ Utenos AVPK areÅ¡tinėje (toliau – ir areÅ¡tinė) 2012 m. sausio 19 d.- 2013 m. vasario 27 d. laikotarpiu. PareiÅ¡kėjas skunde iÅ¡dėstė argumentus, kuriais grindė teiginį, kad jis aukščiau nurodytu laikotarpiu Utenos AVPK areÅ¡tinėje buvo laikomas netinkamomis, nežmoniÅ¡komis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis, taip pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnį (1 t. 2-3 b. l.).

Be to, pareiÅ¡kėjas Å . Å . pateikė papildomus paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė, kad neturtinę žalÄ jam kėlė ir kitokia Utenos AVPK ir jos pareigÅ«nų veikla (1 t., 39-43 b. l.). PareiÅ¡kėjas teigė, kad Utenos AVPK areÅ¡tinėje buvo pažeistos jo teisės ir orumas, jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, buvo sužalota jo sveikata. Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis Utenos AVPK atsiliepimais prašė Å . Å . skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (1 t., 14-16 b. l.; 2 t., 31-32 b. l.). Utenos AVPK nurodė, kad pareiÅ¡kėjas areÅ¡tinėje buvo laikomas tinkamomis sÄ lygomis, atitinkančiomis teisės aktais nustatytus reikalavimus.

Atsakovė rėmėsi Utenos visuomenės sveikatos centro 2012 m. birželio 29 d. ir 2013 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktais Nr. PT-106 bei Nr. PT-259 ir kaip nepagrįstus vertino pareiÅ¡kėjo teiginius dėl netinkamo areÅ¡tinės kamerų vėdinimo, apÅ¡vietimo, sanitarinio mazgo, kamerose esančių parazitų. Pažymėjo, kad teisės aktai reglamentuoja, jog policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų pasivaikščiojimai gryname ore turi bÅ«ti organizuojami ne mažiau kaip vienÄ kartÄ po vienÄ valandÄ per dienÄ .

Pasivaikščiojimo teisė pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta, todėl pareiÅ¡kėjo argumentus dėl ilgesnės pasivaikščiojimų trukmės vertino kaip nepagrįstus. Utenos AVPK, teikdamas papildomus paaiÅ¡kinimus į pareiÅ¡kėjo papildomus paaiÅ¡kinimus, nurodė, kad dėl nekokybiÅ¡ko maisto skundų 2012-01-19 – 2013-03-04 laikotarpiu nebuvo gauta, pažeidimų teikiant maistÄ areÅ¡tinėje laikomiems asmenims nenustatyta. Teigė, kad areÅ¡tinės kamerų dezinfekcija atliekama tik iÅ¡vedus asmenis iÅ¡ kameros.

AreÅ¡tinės kamerose yra tik Å¡altas vanduo, o duÅ¡u areÅ¡tinėje laikomi asmenys naudojasi vienÄ kartÄ per savaitę. Utenos AVPK kaip nepagrįstus ir neatitinkančius tikrovės vertino pareiÅ¡kėjo argumentus dėl per mažo kamerų ploto. Vadovaudamasis Konvojavimo taisyklių nuostatomis, kaip nepagrįstus vertino pareiÅ¡kėjo nusiskundimus dėl konvojavimo tvarkos ( 2 t., 31-32 b. l.). Teismo posėdžiuose Utenos AVPK atstovai A. P. ir I. V., iÅ¡ esmės remdamiesi atsiliepimuose iÅ¡dėstytais argumentais ir motyvais bei nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, prašė pareiÅ¡kėjo Å .

Å . skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas atmetamas.Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Å . Å . nuo 2012-01-19 iki 2013-03-04 (toliau – ir ginčo laikotarpis) į Utenos AVPK areÅ¡tinę buvo pristatytas 14 kartų ir joje buvo laikomas: nuo 2012-01-19 iki 2012-02-01 – 4-oje kameroje, nuo 2012-03-05 iki 2012-03-07 – 7-oje kameroje, nuo 2012-03-14 iki 2012-03-21 – 10-oje ir 7-oje kamerose, nuo 2012-04-18 iki 2012-04-23 – 8-oje kameroje, nuo 2012-05-30 iki 2012-06-04 – 9-oje kameroje, nuo 2012-06-11 iki 2012-06-13 – 8-oje kameroje, nuo 2012-07-09 iki 2012-07-11, nuo 2012-07-18 iki 2012-07-23 ir nuo 2012-08-01 iki 2012-08-06 – 7-oje kameroje, nuo 2012-09-24 iki 2012-09-26 – 10-oje kameroje, nuo 2012-10-15 iki 2012-10-17 ir nuo 2012-12-10 iki 2012-12-12 – 9-oje kameroje, nuo 2013-01-14 iki 2013-01-16 – 11-oje kameroje, nuo 2013-02-27 iki 2013-03-04 – 9 kameroje (1 t., 18 b. l., 56-173).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl asmens teisės gauti neturtinės žalos, kildinamos iÅ¡ policijos įstaigos veiklos neužtikrinant areÅ¡tinėje tinkamų laikymo sÄ lygų, neteisėtai naudojant specialiÄ sias priemones atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės vieÅ¡ojo subjekto - valstybės - ypatumas lemia civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms: valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Todėl reikalavimas dėl žalos, kildinamos iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas, tik nustačius aukščiau paminėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, valstybės vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Tam, kad bÅ«tų konstatuoti CK 6.271 straipsnyje nurodyti valstybės valdžios institucijų neteisėti aktai, bÅ«tina nustatyti, jog valdžios institucijos ar jų tarnautojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos ir jos tarnautojų veikos neteisėtumo, yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar pareiÅ¡kėjo nurodyti žalingi padariniai atsirado bÅ«tent dėl valstybės institucijų ir pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad Konvencijos 3 straipsnis įtvirtina vienÄ pagrindinių demokratinės valstybės vertybių ir absoliutų kankinimo, nežmoniÅ¡ko ar žeminančio elgesio draudimÄ , nepriklausantį nuo aukos elgesio, bei iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad kalinimo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs nuoseklų aiÅ¡kinimÄ , jog asmenų, kuriems atimta laisvė, tarp jų – ir tų asmenų, kuriems skirta kardomoji priemonė suėmimas, teisinis statusas yra specifinis, todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas ir apribojimas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013). Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, užtikrinančiomis jų orumo gerbimÄ , o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas (toliau – Suėmimo vykdymo įstatymas) nustato, kad suėmimas vykdomas tardymo izoliatoriuose (kardomojo kalinimo vietose), tokie asmenys iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali bÅ«ti laikomi teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinėje ir jiems taikomos Suėmimo vykdymo įstatymo, iÅ¡skyrus 23, 25, 26, 28, 40–43 straipsnius, nuostatos (2 straipsnis). Nurodyto įstatymo 5 straipsnis, įtvirtinantis bendrÄ sias asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, teisinės padėties nuostatas, nustato, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, Å¡is ir kiti įstatymai (1 dalis), o vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ (3 dalis).

Asmenų, uždarytų į areÅ¡tines, teises ir pareigas, apsaugos ir priežiÅ«ros tvarkÄ reguliuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklės (toliau – Veiklos taisyklės) bei Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos skyriaus areÅ¡tinės vidaus tvarkos taisyklės ( toliau – AreÅ¡tinės taisyklės), patvirtintos Utenos AVPK virÅ¡ininko 2013 m. balandžio 16 d.

įsakymu Nr. 89-V-190.PareiÅ¡kėjas Å . Å . skunde teigė, kad Utenos AVPK areÅ¡tinės kamerose bÅ«davo labai drėgna, sienos ir lubos padengtos pelėsiu, nes neužtikrintas vėdinimas per mažutį ir neatsidarantį langÄ ; kamerose nebuvo užtikrintas tinkamas apÅ¡vietimas, nes veikdavo tik po vienÄ 20 V lemputę (1 t., 2 b. l.).Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Tinkamas laisvės atėmimo vietų apÅ¡vietimas, galimybė gauti natÅ«ralios Å¡vie­sos ir oro - svarbÅ«s teisės į sveikÄ ir saugiÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ Ä¯gyvendinimo aspek­tai. Policijos areÅ¡tinių įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Higienos norma HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma 37:2009).

Higienos normos 37:2009 23 punktas nustato, kad policijos areÅ¡tinės kameros turi bÅ«ti vėdinamos per langus (orlaides), iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Reikalavimus policijos areÅ¡tinės kameros apÅ¡vietimui nustato 21 ir 22 punktai. Pagal Å¡iuose punktuose įtvirtintas nuostatas, policijos areÅ¡tinės kameroje turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai; natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %; areÅ¡tinių kamerų ir karcerio dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx, o Å¡iose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx.Spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjo teiginių apie neužtikrinamÄ kamerų vėdinimÄ ir apÅ¡vietimÄ pagrįstumo, teismas remiasi Utenos visuomenės sveikatos centro įvairiais laikotarpiais atliktų Utenos AVPK areÅ¡tinės patikrinimų duomenimis.

Ginčo laikotarpiu Utenos visuomenės sveikatos centras areštinę tikrino 2012 m. birželio 29 d., patikrinimo metu nustatytus duomenis užfiksavo akte Nr. PT-106. Šiame akte nurodyta, kad visose areštinės kamerose yra įrengti skaidraus stiklo langai; kameros yra vėdinamos per orlaides; kamerose įrengta natūrali ir naktinė apšvieta. Utenos visuomenės sveikatos centro nustatytas Higienos normos 37:2009 20 punkto pažeidimas nėra susijęs su kamerų vėdinimu ir apšvieta (1 t., 25-26 b. l.). Be to, remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Utenos AVPK areštinės kamerose ventiliacija yra dvejopo pobūdžio - natūrali (per languose įrengtas orlaides) ir mechaninė (ištraukiamo tipo).

Utenos AVPK pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad areÅ¡tinėje įrengta mechaninė ventiliacija įjungiama kasdien 3 kartus pagal nustatytÄ grafikÄ (2 t., 73, 80). Be to, byloje nustatyta, kad Utenos AVPK 2011 m. gegužės mėnesį areÅ¡tinės kamerose įrengė plastikinius langus (2 t., 149-143 b. l.). IÅ¡ byloje esančios fotomedžiagos ir raÅ¡ytinių dokumentų matyti, kad kiekvienoje kameroje esančiame lange yra įrengta vertikali orlaidė (2 t., 73, 123-127,147 b. l.). Teismo vertinimu, tokia areÅ¡tinėje įrengtų langų konstrukcija leido kamerose laikomiems asmenims pagal poreikį bei savo nuožiÅ«ra atidaryti orlaidę ir vėdinti patalpas.

Teismas, vertindamas pareiÅ¡kėjo argumentus dėl netinkamo kamerų apÅ¡vietimo, remiasi Utenos AVPK Logistikos skyriaus vedėjo parengtų tarnybinių praneÅ¡imų duomenimis. Å iuose dokumentuose nurodyta, kad kiekvienoje areÅ¡tinės kameroje yra įrengta po vienÄ dviejų liuminescencinių lempų Å¡viestuvÄ , kuriame yra naudojamos 54 W galingumo liuminescencinės lempos (2 t., 73, 119 b. l.). Nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esanti fotomedžiaga (2 t., 127-146, 147 b. l.). Kaip nurodyta Utenos AVPK pateiktame prietaisų gamintojo apraÅ¡yme, Å¡ie Å¡viestuvai yra skirti naudoti padidintos rizikos patalpose – kalėjimuose, psichiatrijos ligoninėse, požeminėse perėjose, vieÅ¡ose vietose (2 t., 120 b. l.).

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksmų tyrimų skyriaus 2013 m. vasario 21 d. atliktų matavimų duomenimis, atlikus vienoje iš areštinės kamerų dirbtinės apšvietos matavimus, buvo nustatyta, kad dirbtinė apšvieta, naudojant liuminescencines lempas, yra 319 lx (2 t., 148 b. l.). Teismas sprendžia, kad tokie apšvietos parametrai atitinka Higienos normos 37:2009 nustatytus reikalavimus, pagal kuriuos, areštinių kamerų dirbtinė apšvieta privalo būti ne mažesnė kaip 200 lx (1 t., 72, 73 b. l.).

Teismas, remdamasis tuo, kas buvo nurodyta, daro iÅ¡vadÄ , kad byloje surinkti  įrodymai nepatvirtino, jog ginčo laikotarpiu Utenos AVPK neužtikrino pareiÅ¡kėjui Å . Å uminui tinkamų kamerų apÅ¡vietimo ir vėdinimo sÄ lygų.PareiÅ¡kėjas Å . Å . skunde, iÅ¡ esmės pripažinęs, kad pasivaikščiojimas gryname ore Utenos AVPK areÅ¡tinėje užtikrinamas, tvirtino, kad vienos valandos trukmės pasivaikščiojimas yra per trumpas ir jam nebuvo užtikrinta teisė 8 valandas per dienÄ praleisti lauke.

PareiÅ¡kėjas teigė, kad vienos valandos pasivaikščiojimo lauke praktika prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ iÅ¡aiÅ¡kinimams. Nurodo, kad Å¡is komitetas Antrajame bendrajame praneÅ¡ime Nr. CPT/Inf (92) 3 iÅ¡aiÅ¡kino, jog suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dienÄ praleisti lauke (1 t., 2 b. l.). Higienos normos 37:2009 11 punkte nustatyta, kad policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų pasivaikščiojimai gryname ore turi bÅ«ti organizuojami teisės akto nustatyta tvarka.

Veiklos taisyklių 54 punktas nustato, kad policijos areÅ¡tinės virÅ¡ininkas (jo nesant – policijos areÅ¡tinės (policijos komisariato) budėtojas) privalo užtikrinti, kad asmenys, laikomi policijos areÅ¡tinėje, galėtų kasdien 1 valandÄ pasivaikščioti. Pasivaikščiojimas gali neįvykti arba jo trukmė gali bÅ«ti sutrumpinama tiktai dėl nepalankių pasivaikščiojimui meteorologinių sÄ lygų, esant policijos areÅ¡tinėje laikomo asmens sutikimui ar praÅ¡ymui, taip pat ekstremalių ar ypatingų situacijų metu.

Tokia teisė numatyta ir Utenos AVPK galiojančių AreÅ¡tinės taisyklių 8.9 punkte (2 t., 4 b. l.) Å . Å uminas, grįsdamas teisės į pasivaikščiojimus gryname ore pažeidimÄ , kaip argumentÄ nurodė Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ rekomendacijÄ , jog turėtų bÅ«ti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamÄ dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose ir užimti skirtingo pobÅ«džio tikslinguose užsiėmimuose.

Teismas, darydamas iÅ¡vadas, Å¡iuo pareiÅ¡kėjo argumentu nesiremia. Teismas pažymi, kad Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ aukščiau nurodytÄ rekomendacijÄ iÅ¡vadÄ davė, Antrojoje bendroje ataskaitoje [CPT/Inf (92)3] vertindamas tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų sÄ lygas. Å is komitetas tos pačios ataskaitos 48 punkte nurodė, kad reikalavimas, jog kaliniams mažiausiai vienÄ valandÄ per dienÄ bÅ«tų leidžiama bÅ«ti lauke, yra pripažįstamas kaip pagrindinė jų teisė.

Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ Dvyliktosios bendrosios ataskaitos [CPT/Inf (2002)15] 47 punkte yra suformulavęs rekomendacijÄ , kad asmenims, kurie laikomi policijos areÅ¡tinėje 24 valandas arba ilgiau, turi bÅ«ti pasiÅ«lytas, kiek tai įmanoma, kasdienis pasivaikščiojimas lauke (žr.: http://www.cpt.coe.int/lang/ltu/ltu-standards.pdf). Minėta, kad Å . Å . neginčijo aplinkybės, jog bÅ«nant Utenos AVPK areÅ¡tinėje jam buvo užtikrinta teisė į vienos valandos trukmės pasivaikščiojimus.

FaktÄ , kad pareiÅ¡kėjas savo nuožiÅ«ra naudojosi AreÅ¡tinės taisyklių 8.9 punkte įtvirtinta teise, patvirtina ir byloje pateikti raÅ¡ytiniai duomenys iÅ¡ Asmenų iÅ¡vedimo iÅ¡ kamerų registracijos žurnalo (1 t., 174-208 b. l.). Remdamasis tuo, kas buvo nurodyta, teismas sprendžia, kad Utenos AVPK, ginčo laikotarpiu organizuodamas areÅ¡tinėje laikyto Å . Å . pasivaikščiojimus gryname ore, teisės aktų nustatytų reikalavimų nepažeidė.PareiÅ¡kėjas Å . Å . skunde teigė, kad Utenos AVPK areÅ¡tinės kamerose ne kartÄ teko susidurti su parazitais - utėlėmis ir tarakonais, žiurkėmis (1 t., 2 b. l.).

Higienos normos 37:2009 53 punktas numato, kad policijos areÅ¡tinėje neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų, o esant reikalui, policijos areÅ¡tinių administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ), kurį teisės aktų nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla. Byloje nustatyta, kad Utenos AVPK 2010 m. spalio 22 d. su UAB „Utenos deratizacija“ sudarė 2010 m. spalio 22 d. sutartį Nr. 188/89-IL-1113 dezinsekcijos ir deratizacijos darbams atlikti.

Å ia sutartimi UAB „Utenos deratizacija“ įsipareigojo atlikti generalinę inspekcijÄ du kartus per metus; lankyti objektÄ ir atlikti sutartyje numatytas paslaugas bei inspekcijÄ ir objekto užkrėstumo kenkėjais monitoringÄ (2 t., 21-23 b. l.). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo laikotarpiu UAB „Utenos deratizacija“ vykdė aukščiau nurodyta sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (2 t., 24-25 b. l.). Teismas, vertindamas pareiÅ¡kėjo teiginių apie areÅ¡tinės kamerų užterÅ¡tumÄ graužikais ir buitiniais parazitais, remiasi ir duomenimis apie Å¡varos palaikymÄ areÅ¡tinėje.

Byloje nustatyta, kad Utenos AVPK 2010 m. vasario 24 d. su UAB „Kagris“ sudarė sutartį Nr. 89-5-FLS-0176 dėl skalbimo ir lyginimo paslaugų (2 t., 26-27), be to, vykdė areÅ¡tinių patalpų valymo, dezinfekavimo ir priežiÅ«ros darbus bei užtikrino, kad areÅ¡tinėje laikomi asmenys galėtų patys pasirÅ«pinti kamerų Å¡vara ir tvarka (2 t., 157-164). Utenos visuomenės sveikatos centras, tikrindamas Utenos AVPK areÅ¡tinę, konstatuodavo, jog areÅ¡tinės patalpos valomos kiekvienÄ dienÄ ; areÅ¡tinėje laikomi asmenys aprÅ«pinami Å¡variais lovos skalbiniais, kurie keičiami ne rečiau kaip kartÄ per savaitę; panaudotas minkÅ¡tasis inventorius yra dezinfekuojamas; areÅ¡tinėje laikomi asmenys kartÄ per savaitę naudojasi Å¡iltu duÅ¡u; kamerose yra talpos buitinėms atliekoms, areÅ¡tinėje laikomiems asmenims sudarytos sÄ lygos rÅ«pintis Å¡vara kamerose (1 t., 23-26 b. l.) Teismas, įvertinęs iÅ¡vardintas aplinkybes, sprendžia, kad byloje nustatyti duomenys patvirtina iÅ¡vadÄ , jog ginčo laikotarpiu Utenos AVPK vykdė Higienos normos 37:2009 53 punkto reikalavimus ir pareiÅ¡kėjui Å .

Å . areÅ¡tinės kamerose užtikrino higienos reikalavimus atitinkančias sÄ lygas. Å . Å . skunde nurodė, kad Utenos AVPK areÅ¡tinės kamerose įrengti sanitariniai mazgai yra atviri ir be durų, nuo kameros gyvenamojo ploto sienele atskirti tik iÅ¡ vienos pusės. PareiÅ¡kėjo teigimu, naudojimasis taip įrengtu sanitariniu mazgu žemino jo orumÄ (2 tomas, 31 b. l.). Sanitarinių mazgų įrengimas areÅ¡tinėse reglamentuotas Higienos normos 37:2009 20 punkte. Jame nustatyta, kad policijos areÅ¡tinės kameroje turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi bÅ«ti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, jame turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Sprendžiant dėl aukščiau nurodytų pareiÅ¡kėjo argumentų pagrįstumo, atsižvelgiama į Utenos AVPK pateiktÄ fotomedžiagÄ , kuri, teismo vertinimu, leidžia objektyviai spręsti apie areÅ¡tinės kamerose esančių sanitarinių mazgų įrengimÄ (1 t., 55 b. l.).

Å ie įrodymai patvirtina, kad Utenos AVPK areÅ¡tinės kamerose esantys sanitariniai mazgai nuo gyvenamosios paskirties dalies, į kuriÄ patenka lovos ir stalas su kėdėmis, yra atskirti pertvaromis; juose yra rengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, unitazai ir praustuvės. AnalogiÅ¡ki duomenys apie sanitarinių mazgų įrengimÄ pateikti ir Utenos visuomenės sveikatos centro 2012 m. birželio 29 d. patikrinimo akte Nr. PT-106. Å iame akte nurodyta, kad sanitarinius mazgus nuo gyvenamosios paskirties ploto atribojančių pertvarų aukÅ¡tis atitinka Higienos normos 37:2009 20 punkto reikalavimus (1 t., 25-26 b. l.).

Ä®vertinęs iÅ¡vardintas aplinkybes, teismas sprendžia, kad areÅ¡tinėje įrengti sanitariniai mazgai iÅ¡ esmės užtikrino Å . Å . galimybes jais naudotis netrukdomai ir iÅ¡saugant privatumÄ . Taigi, byloje surinkti įrodymai nepatvirtino Å . Å . teiginio, kad ginčo laikotarpiu Utenos AVPK neužtikrino pareiÅ¡kėjui tinkamų sÄ lygų naudotis sanitariniu mazgu.              Be to, pareiÅ¡kėjas Å . Å . pateikė papildomus paaiÅ¡kinimus, kuriuose, atsikirsdamas į gautÄ Utenos AVPK atsiliepimÄ ir pateiktus dokumentus, pateikė argumentus dėl aplinkybių, kurias siejo su neturtinės žalos atsiradimu (1 t., 39-43 b. l.).

             Š. Š. nurodė, kad neturtinė žala jam buvo daroma tuo, jog kamerų, kuriose jis buvo laikomas, plotas neatitiko teisės aktais nustatytų reikalavimų.             Higienos norma 37:2009, nustatanti policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus, areštinės kameros ploto normos vienam asmeniui nenustato. Šiame teisės akte yra suformuluoti bendro pobūdžio reikalavimai, kad policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 punktas), policijos areštinėse laikomi asmenys turi būti apgyvendinami tik apgyvenimui skirtose kamerose (18 punktas).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktu nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2.

Utenos AVPK pateiktais duomenimis, Š. Š. ginčo laikotarpiu buvo laikomas areštinės kamerose Nr. 4, 7, 8, 9, 10 ir 11 (1 t., 18 b. l.). Utenos AVPK nurodė, kad kamerose Nr. 4, 7, 8, 9 yra trivietės, jų plotai atitinkamai yra 17,56 m2, 17,15 m2 , 17,29 m2 ir 17,56 m2, o kameros Nr. 10 ir Nr. 11 yra dvivietės, jų plotas atitinkamai yra 18,49 m2 ir 16, 96 m2 (1 t., 48, 54 b. l.). Utenos AVPK 2014-08-25 rašte Nr.89-S-7123 pateikė suvestinius duomenis, patvirtinančius, kad ginčo laikotarpiu kamerose Nr. 4, 7, 8, 9, 10 ir 11 pareiškėjas buvo laikomas vienas, kartu su dar vienu asmeniu arba kartu su dar dviem asmenimis (1 t., 48 b. l.).

Å ie duomenys neprieÅ¡tarauja Utenos AVPK areÅ¡tinėje budinčių policijos pareigÅ«nų rengtų Ataskaitų apie policijos areÅ¡tinėje laikomus asmenis bei jų apsaugos organizavimÄ duomenims (1 t., 56-173 b. l.). IÅ¡analizavęs byloje nustatytus duomenis apie kamerų, kuriuose buvo laikomas Å . Å ., plotus ir jose laikytų asmenų skaičių, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjui Utenos AVPK areÅ¡tinės kamerose ginčo laikotarpiu tekdavo daugiau nei 3,6 m2 bendro kamerų ploto, t. y. mažiausiai 5,72 m2 (kai kameroje Nr.7 buvo laikomas kartu su dar dviem asmenimis) ir daugiausiai 18,49 m2 (kai kameroje Nr. 10 buvo laikomas vienas pareiÅ¡kėjas). Teismas, iÅ¡tyręs Utenos AVPK pateiktus raÅ¡ytinius ir kitus duomenis, sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nurodytose kamerose buvo laikomas, nepažeidžiant nustatytos minimalios kameros ploto normos, todėl nėra pagrindo nustatytas laikymo sÄ lygas pripažinti žeminančiomis žmogaus orumÄ ir pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį.

Š. Š. nurodė, kad neturtinė žala jam buvo padaryta ir tuo, jog areštinės pareigūnai į teismo posėdžius bei ikiteisminio tyrimo veiksmus jį konvojuodavo su už nugaros užsegtais antrankiais, be to, ir teismo posėdžiuose jo rankos būdavo surakintos antrankiais. Asmenų konvojavimas Lietuvos Respublikoje vykdomas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Konvojavimo taisyklėmis (su pakeitimais) (toliau – Konvojavimo taisyklės).

Konvojavimo taisyklės nustato konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigÅ«nų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, Å¡aunamųjų ginklų, fizinės ir kitokios prievartos panaudojimÄ vykdant minėtų asmenų konvojavimÄ pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotÄ jų apsaugÄ . Konvojavimo taisyklių 158 punkte nustatyta, kad konvojuojant transporto priemonėmis konvojuojamajam uždedami antrankiai, rankas laikant už nugaros, prisegami saugos diržai (jei įrengti), o antrankiai užfiksuojami.

Konvojavimo taisyklės draudžia konvojuojamÄ jį prirakinti antrankiais prie transporto priemonės ir nustato, kad antrankiai turi bÅ«ti užrakinti tol, kol konvojuojamasis bus nuvežtas į įstaigÄ ar kitÄ paskirties punktÄ . Konvojavimo taisyklių 195 punkte reglamentuota, kad nuo momento, kai konvojaus virÅ¡ininkas praneÅ¡a teismo posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymÄ , iki teismo posėdžio pabaigos konvojaus virÅ¡ininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu.

Teismo posėdžių salėje konvojuojamieji laikomi su antrankiais, uždėtais ant priekyje laikomų rankų. Ä®vertinęs konvojuojamojo kriminogeninę charakteristikÄ , jo fizinę, psichologinę sveikatos bÅ«klę, teismo pirmininkas gali leisti antrankius nuimti. Teismas, vadovaudamasis nurodytomis teisės normų nuostatomis, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie Utenos AVPK pareigÅ«nų neteisėtus veiksmus, pažeidžiančius Konvojavimo taisyklių reikalavimus, yra nepagrįsti.Å .

Å . nurodė, kad neturtinė žala jam buvo padaryta ir tuo, jog Utenos AVPK areÅ¡tinėje naudotis duÅ¡u buvo leidžiama tik vienÄ kartÄ per savaitę, o kamerose buvo tik Å¡altas vanduo. Higienos normos 37:2009 20 punktas nustato, kad kamerose įrengtame sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, o 60 punktas – kad policijos areÅ¡tinėse laikomi asmenys privalo prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Utenos AVPK galiojančių AreÅ¡tinės taisyklių 8.10. punkte nustatyta, kad areÅ¡tinėje laikomi asmenys turi teisę ne rečiau kaip kartÄ per savaitę (ketvirtadienį), nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u, gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę.

IÅ¡analizavus pareiÅ¡kėjo skunde, Utenos AVPK atsiliepimuose nurodytas aplinkybes bei policijos įstaigos pateiktus raÅ¡ytinius duomenis, daroma iÅ¡vada, kad tarp bylos proceso dalyvių ginčo dėl aplinkybių, susijusių su naudojimusi duÅ¡u ir kamerose įrengtos Å¡alto vandens teikimo sistema, nėra. Ä®vertinus nustatytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad Utenos AVPK teisės normų, nustatančių areÅ¡tinėje laikomų asmenų teisę pasinaudoti Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę, o kamerose pagal poreikius naudotis įrengta šalto vandens teikimo sistema, nepažeidė.

Å . Å . teigė, kad neturtinė žala jam buvo daroma ir tuo, kad Utenos AVPK areÅ¡tinėje tiekto maisto kokybė buvo prasta, maistas nekaloringas, dėl ko pareiÅ¡kėjas buvo priverstas jausti alkį.Bylos duomenimis nustatyta, kad Utenos AVPK areÅ¡tinėje laikomiems asmenims maistÄ tiekia vieÅ¡oji įstaiga „Kretingos maistas“ pagal 2012-08-20 sudarytÄ Sulaikytų asmenų maitinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį (2 t., 33-37 b. l.). Å ia sutartimi VÅ¡Ä® „Kretingos maistas“ yra įpareigota maitinimo paslaugÄ teikti, laikantis Lietuvos higienos normos HN15:2005 „ Maisto higiena“ ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-03-27 įsakymu Nr. V-100 patvirtintų policijos komisariatų areÅ¡tinėse laikomiems asmenims skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių, bei atsižvelgiant į nustatytÄ 9,68 Lt kainÄ vienam asmeniui (sutarties 4, 6, 13 punktai).

Utenos visuomenės sveikatos centras 2012 m. birželio 29 d. patikrinimo akte Nr. PT-106 nurodė, jog pažeidimų, susijusių su areÅ¡tinėje laikomų asmenų maitinimu, nenustatyta (1 t., 25-26 b. l.). Vertinant Å . Å . argumentus dėl prastos tiekto maisto kokybės, atsižvelgiama į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Utenos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo, atlikto tiriant Utenos AVPK Visagino policijos komisariato areÅ¡tinėje laikyto S. G. skundÄ , rezultatus. Minėta tarnyba 2013 m. gegužės 17 d. raÅ¡te Nr. 66AS2-363 nurodė, jog, patikrinus Utenos AVPK areÅ¡tinėje laikomiems asmenims tiekiamo maisto kokybę ir kiekį, nebuvo nustatyta, kad Utenos AVPK, organizuodamas areÅ¡tinėje laikomų asmenų maitinimÄ , bÅ«tų pažeidęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-04-26 įsakymu Nr. 1R-144 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros maitinimo iÅ¡laidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-19 nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos higienos normos HN15:2005 „Maisto higiena“ ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-03-27 įsakymu Nr. V-100 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių asmenims, laikomiems policijos komisariatų areÅ¡tinėse, patvirtinimo“ nustatytus reikalavimus, taikomus maisto kokybei ir kiekiui (2 t., 43-44 b. l.).Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teismas kaip nepagrįstus atmeta Å .

Å . teiginius apie Utenos AVPK areÅ¡tinėje tiekto maisto prastÄ kokybę. Å . Å . nurodė, kad žala jam buvo padaryta tuo, kad areÅ¡tinės bendrosios praktikos slaugytojos amžius, iÅ¡vaizda, nemalonus bendravimas kėlė jam nepasitikėjimÄ ir baimę.Policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ reglamentuoja Veiklos taisyklių 70-79 punktai. AreÅ¡tinės taisyklių 8.8 punktas nustato, kad areÅ¡tinėje laikomi asmenys turi teisę gauti valstybės laiduojamas (nemokamas) sveikatos priežiÅ«ros paslaugas.

Pažymėtina, kad prieÅ¡ pareiÅ¡kėjui pirmÄ kartÄ atvykstant į Utenos AVPK areÅ¡tinę, joje veikiančio medicinos punktÄ tikrino Utenos visuomenės sveikatos centras ir Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Utenos visuomenės sveikatos centras 2011-06-13 akte Nr. PT-82 nurodė, jog areÅ¡tinėje asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos teikiamos, nepažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 47-1:2010 „Sveikatos priežiÅ«ros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ (1 t., b. l. 22).

Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vertino policijos ir teismo sulaikytų asmenų laikymo sÄ lygas, jų sveikatos priežiÅ«ros prieinamumÄ bei tinkamumÄ ir 2011-08-08 pažymoje Nr. 11VL-102 konstatavo, kad Utenos AVPK areÅ¡tinėje laikomiems asmenims teikiamos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos yra tinkamos, priimtinos ir pakankamos (1 t., 19-21 b. l.). Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo argumentai nėra susiję su areÅ¡tinės bendrosios praktikos slaugytojos profesine veikla ir jos teikiamų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų tinkamumu.

Teismo nuomone, sveikatos priežiÅ«ros paslaugas teikiančio asmens profesinės veiklos vertinimas negali bÅ«ti siejamas su Å¡io asmens amžiumi, iÅ¡vaizda. Todėl daroma iÅ¡vada, kad Å . Å . teiginiai apie areÅ¡tinės bendrosios praktikos slaugytojos amžiaus, iÅ¡vaizdos ir bendravimo sukeltÄ nepasitikėjimÄ ir baimę neturtinės žalos atsiradimo fakto nepagrindė. Š. Å . teigė, kad neturtinę žalÄ sukėlė ir tai, kad kamerų dezinfekcija buvo atliekama sveikatai pavojingomis medžiagomis ir areÅ¡tuotiesiems asmenims bÅ«nant kamerose.

Higienos normos 37:2009 50 punktas nustato, kad duÅ¡inių, sanitarinių Å¡varyklų, kamerų, sanitarinių mazgų grindys, santechniniai įrenginiai, praustuvės kiekvienÄ dienÄ turi bÅ«ti plaunamos karÅ¡tu vandeniu, valomos su valikliais, turinčiais dezinfekantų. Patalpoms, įrenginiams valyti bei dezinfekuoti turi bÅ«ti naudojamos teisės aktais nustatytos leistinos naudoti priemonės. Utenos visuomenės sveikatos centro 2012 m. birželio 29 d. patikrinimo akte Nr. PT-106 nurodyta, kad santechniniai įrenginiai, praustuvės, duÅ¡inės, sanitarinių mazgų grindys valomos valikliais, turinčiais dezinfekantų (1 t., 25-26 b. l.).

Nurodyta institucija Å¡ių priemonių naudojimo nekvalifikavo kaip teisės aktų nustatytų reikalavimų pažeidimų. Teismas neturi pagrindo abejoti nurodytais patikrinimo akto duomenimis, kadangi ginčo laikotarpiu Utenos visuomenės sveikatos centrui, remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 358 patvirtintų Biocidų autorizacijos ir registracijos nuostatų 28.1 punktu, buvo priskirta vykdyti biocidų priežiÅ«rÄ ir naudojimo efektyvumo kontrolę. Be to, byloje nustatyta, kad ginčo laikotarpiu Utenos AVPK areÅ¡tinėje dezinsekcijos darbai buvo vykdyti 2012-07-17 ir 2013-02-25 (2 t., 24-25 b. l.).

Atsižvelgus į Utenos AVPK pateiktus duomenis, daroma iÅ¡vada, kad Å . Å . nurodytu laiku Å¡ios policijos įstaigos areÅ¡tinėje nebuvo laikomas (1 t., 18 b. l., 2 t., 52-59 b. l.). Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad Å . Å . teiginiai apie kamerų dezinfekcijÄ , pažeidžiant jo teises, yra nepagrįsti. Apibendrinus byloje nustatytas faktines aplinkybes ir jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , konstatuojama, kad byloje nebuvo surinkta įrodymų, leidžiančių teigti, jog Utenos AVPK ir jos pareigÅ«nai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė arba netinkamai vykdė teisės aktų reikalavimus ir nuo 2012-01-19 iki 2013-03-04 neužtikrino tinkamų pareiÅ¡kėjo Å .

Å . laikymo Utenos AVPK areÅ¡tinėje sÄ lygų. Teismas sprendžia, kad byloje nėra nustatyta neteisėtų Utenos AVPK ir jos pareigÅ«nų veiksmų ar neveikimo. Nenustačius CK 6.246 straipsnyje nurodytos vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pareiga atlyginti neturtinę žalÄ nekyla. Teismas, remdamasis tuo, kas buvo nurodyta, sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo Å . Å . reikalavimas priteisti turtinės žalos atlyginimÄ yra nepagrįstas ir netenkinamas.     Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 149 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo Å .

Å . skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                          Dalytė Zlatkuvienė