2025-01-15 Nr. AB-988-3-62-3-02561-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-38-502/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02561-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, ir Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas 1) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo (toliau – ir Pravieniškių 1-asis kalėjimas) viršininko 2023 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. SN-22-2324 (toliau – ir Viršininko sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 2S-1884 (toliau – ir LKT sprendimas); 3) įpareigoti Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininką sudaryti pareiškėjui sąlygas gauti teisę daryti pinigines perlaidas kitiems nuteistiesiems (suimtiesiems) kaip labdarą; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentus palūkanų.

2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjas 2023 m. liepos 17 d. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkui pateikė prašymą (toliau – ir Prašymas) pervesti kitam Pravieniškių 1-ojo kalėjimo nuteistajam 12 Eur kaip labdarą, kad jis susimokėtų elektros naudojimo mokestį ir įsigytų higienos priemonių.

2.2. 2023 m. liepos 25 d. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkas pateikė Viršininko sprendimą, kuriame nurodė, kad šiam asmeniui pareiškėjas negali atlikti piniginės perlaidos. Nesutikdamas su minėtu atsakymu, pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 2 d. pateikė skundą Lietuvos kalėjimų tarnybai. Lietuvos kalėjimų tarnyba 2023 m. rugpjūčio 24 d. priėmė LKT sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė.

2.3. Pareiškėjas prieš tai keturis kartus yra daręs pavedimus kitam nuteistajam, todėl nesuprantama, kodėl Prašymas nebuvo patenkintas. Skundžiami sprendimai yra formalūs, neteisingi, nepagrįsti iš esmės, todėl neteisėti. Viršininko sprendime tik nurodyti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) straipsniai, tačiau kodėl buvo priimtas būtent toks sprendimas, neaišku.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas ir atsakovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkas, išnagrinėjęs Prašymą, netenkino jo Viršininko sprendimu, kuriame nurodė, kad nuteistiesiems draudžiama perleisti savo turtą kitiems nuteistiesiems, t. y. piniginės lėšos sąskaitoje yra turto išraiškos forma. Šis draudimas nuteistiesiems įtvirtintas BVK 50 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

4.2. Lietuvos kalėjimų tarnyba, LKT sprendimu, išnagrinėjusi pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 2 d. skundą, konstatavo, kad leidimas perleisti pinigines lėšas kitam nuteistajam nesuteiktas pagrįstai. LKT sprendime konstatuota, kad Viršininko sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.

4.3. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą ir neįrodė, kad atsakovas savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą. Pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos, nepateikė žalą patvirtinančių įrodymų, rėmėsi tik abstrakčiais ir subjektyviais argumentais.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas su Prašymu kreipėsi į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininką, prašydamas nuskaičiuoti iš jo sąskaitos 12 Eur ir pervesti jo geram draugui į jo Pravieniškių 1-ojo kalėjimo asmeninę sąskaitą, kad susimokėtų už elektrą ir įsigytų higienos priemonių, kurių įstaiga neišduoda. Viršininko sprendimu Prašymas nebuvo tenkintas, kadangi BVK 50 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra įtvirtintas draudimas nuteistiesiems perleisti savo turtą kitiems asmenims, o piniginės lėšos yra turto išraiškos forma. Dėl Viršininko sprendimo pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 2 d. pateikė skundą Lietuvos kalėjimų tarnybai, kartu prašydamas sudaryti sąlygas turimas lėšas pervesti kitiems nuteistiesiems. LKT sprendimu pareiškėjo skundas buvo atmestas, konstatavus, kad Viršininko sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.

7. Teismas, apžvelgęs BVK nuostatas (40 str. 1 d., 27 str. 2 d., 50 str. 2 d. 4 p.), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas (3.135 str.), nurodė, kad BVK 50 straipsnio 2 dalies 4 punktas nenumato jokių išimčių – nei susijusių su nuteistųjų, nepatenkančių į artimųjų asmenų ratą, tarpusavio ryšiais, nei su draudžiamo perleisti turto rūšimi, nei su turto perleidimo tikslu. Atsižvelgęs į paminėtą teisinį reglamentavimą, teismas sprendė, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkas pagrįstai netenkino Prašymo pervesti kitam nuteistajam pinigines lėšas kaip labdarą, t. y. perleisti savo turtą kito asmens naudai.

8. Teismas nurodė, kad ginčijami sprendimai priimti tinkamai išnagrinėjus pareiškėjo prašyme ir skunde nurodytus argumentus, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, pagrįsti teisės aktų nuostatomis.

9. Teismas sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo sudaryti pareiškėjui sąlygas gauti teisę daryti pinigines perlaidas kitiems nuteistiesiems (suimtiesiems) kaip labdarą yra išvestinis iš reikalavimų dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo, todėl, netenkinęs pagrindinių reikalavimų, atmetė ir išvestinį reikalavimą.

10. Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo atlyginti neturtinę žalą, teismas nurodė, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, todėl nėra visų būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė šį pareiškėjo reikalavimą. Atmetęs pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, teismas taip pat atmetė reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą

12. Pareiškėjas nurodo, kad Viršininko sprendime tik pateikta nuoroda į BVK nuostatas, tačiau nėra nurodyta kodėl priimtas būtent toks sprendimas.

13. Pareiškėjas pažymi, kad ankstesnės perlaidos kitam nuteistajam įrodo, kad, vadovautis BVK 50 straipsnio 2 dalies 4 punktu nėra tikslinga ir teisinga, tuo labiau, kaip pripažino pirmosios instancijos teismas, BVK 40 straipsnio 1 dalis nenustato draudimo siųsti piniginės perlaidas įkalinimo įstaigoje esantiems asmenims.

14. Pareiškėjas teigia, kad jo pinigai gali būti siunčiami kitam nuteistajam gavus įstaigos viršininko leidimą.

15. Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

16. Lietuvos kalėjimų tarnyba pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

VI. 17. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo.

18. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad skundžiami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, taip pat nustatęs, kad nėra visų būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo skundą atmetė.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Viršininko sprendimas yra formalus, jame apsiribota tik teisės aktų nuostatomis, be to, aplinkybė, kad pareiškėjui anksčiau buvo leista pervesti pinigus kitam nuteistajam, patvirtina, jog tokie pervedimai yra galimi.

20. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BVK 50 straipsnio 2 dalies 4 punktą nuteistiesiems draudžiama perleisti savo turtą kitiems nuteistiesiems, suimtiesiems ar laisvės atėmimo vietų įstaigos darbuotojams (pareigūnams, valstybės tarnautojams, darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis) arba jį įsigyti iš šių asmenų; teikti mokamas ar kitaip atlyginamas paslaugas tiek kitiems nuteistiesiems ar suimtiesiems, tiek laisvės atėmimo vietų įstaigos darbuotojams arba gauti tokias paslaugas iš šių asmenų. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ši norma nenustato išimčių, todėl Viršininko sprendimu pagrįstai buvo atsisakyta leisti pareiškėjui pervesti pinigus kitam nuteistajam, o LKT sprendimu ši išvada buvo patvirtinta. Pažymėtina, kad pareiškėjo argumentai, jog prieš tai jam buvo leidžiama pervesti pinigus kitam nuteistajam neturi teisinės reikšmės, nes kiekvienu konkrečiu atveju pareiškėjo prašymas pervesti pinigus buvo vertinamas iš naujo ir, kaip matyti iš teisinio reguliavimo, jam pagrįstai buvo atsisakyta leisti pervesti pinigus kitam nuteistajam.

22. Atsakydama į pareiškėjo argumentus, kad Viršininko sprendimas yra formalus, nes jame yra pateikta tik BVK nuostata, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Lietuvos vyriausiais administracinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).

23. Aptartos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos kontekste įvertinusi Viršininko sprendimo turinį, teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad Viršininko sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų. Viršininko sprendime aiškiai nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis šio sprendimo pagrindai, iš šio sprendimo aišku į kokį prašymą atsakoma, todėl jame išdėstyti motyvai pareiškėjui, kaip šio sprendimo adresatui, buvo aiškūs ir suprantami.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nenustatytos visos būtinosios sąlygos valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti, t. y. nenustatyti neteisėti veiksmai (neveikimas), dėl kurių pareiškėjas galėjo patirti realią neturtinę žalą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės tik atkartojo skunde nurodytus argumentus, tačiau jokių pagrįstų argumentų, kurie būtų pagrindas daryti kitokią išvadą, nenurodė, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms.

25. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė