3d69c9ef-09d2-405f-8ff8-1a52c2bf013e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-4392-331/2016                                                                                           Proceso Nr. 3-61-3-04953-2015-2                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 1.28, 3.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Jolitos Rasiukevičienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjo atstovui R.

Č., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „Litesko“ skundÄ atsakovei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl nutarimo panaikinimo,n u s t a t ė: 2015-09-11 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – ir Komisija, Atsakovė) priėmė nutarimÄ â€žDėl UAB „Litesko“ reguliuojamos veiklos sÄ lygų pažeidimo“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo paskyrė UAB „Litesko“ (toliau – ir PareiÅ¡kėja) įspėjimÄ už Energijos iÅ¡teklių rinkos įstatymo (toliau – Ä®statymas) 191 straipsnio pažeidimÄ , nurodant, kad PareiÅ¡kėja nėra įvykdžiusi Ä®statymo 191 straipsnio įpareigojimo dėl privalomos ne mažiau kaip 10 proc.

Å¡ilumos ir(ar) elektros gamybai reikalingo biokuro dalies įsigijimo energijos iÅ¡teklių biržoje.PareiÅ¡kėja, nesutikdama su Å¡iuo nutarimu, pateikė skundÄ teismui ir praÅ¡o panaikinti 2015-09-11 Komisijos nutarimo Nr. O3-502 „Dėl UAB „Litesko“ reguliuojamos veiklos sÄ lygų pažeidimo“ 3.1 punktÄ .PaaiÅ¡kino, kadnėra ginčo dėl to, kad PareiÅ¡kėja kaip juridinis asmuo (Å¡ilumos tiekėjas), yra įvykdęs Ä®statymo 191 straipsnio 1 dalies nustatytÄ minimalų biržoje įsigyjamo biokuro kiekį (Ataskaitoje buvo nurodyta, kad Å¡ilumos tiekėjo UAB „Litesko“ „2014 m. energijos iÅ¡teklių biržoje įsigyto biokuro dalis sudarė 12,8 proc.“, kas virÅ¡ija Ä®statymo 191 straipsnio 1 dalyje numatytÄ privalomÄ 2014 m.

įsigyti energijos iÅ¡teklių biržoje biokuro kiekį (10 proc.)). Ginčas kilo dėl to, kad Komisija klaidingai, neteisėtai ir nepagrįstai plečiamai aiÅ¡kina Ä®statymo 191 straipsnio normÄ , t.y. Komisijos nuomone, biokuro įsigijimo per energetikos iÅ¡teklių birÅ¾Ä ne mažiau 10 proc. dalies imperatyvas esÄ taikomas ne Å¡ilumos tiekėjui – PareiÅ¡kėjai kaip juridiniam asmeniui in corpore, bet individualiai kiekvienam PareiÅ¡kėjos filialui (ar netgi dar smulkesniems PareiÅ¡kėjos struktÅ«riniams padaliniams, nesantiems filialais) atskirai.PareiÅ¡kėjos filialai, nesantys Å¡ilumos tiekėjais ir neturintys Å¡ilumos tiekimo licencijos, negalėjo bÅ«ti vertinami atskirai nuo PareiÅ¡kėjos, kaip Ä®statymo 191 straipsnio 1 dalyje nurodyto Å¡ios normos adresato, t.y.

„šilumos tiekėjo“, o ne jo filialų ar kitokių padalinių. Atsakovė, priimdama NutarimÄ , savavaliÅ¡kai sukuria Ä®statymo naudojamos sÄ vokos „šilumos tiekėjas“ kriterijus, taip ne tik iÅ¡kreipdama Ä®statymo 191 normÄ , bet ir veikdama ultra vires. Ä®statymo 191straipsnio1 dalyje nustatytas minimalus biržoje įsigyjamo biokuro kiekis yra taikomas Å¡ilumos tiekėjams, tačiau jame nepateikiamas Å¡ios sÄ vokos aiÅ¡kinimas. Tačiau Ä®statymo 191 straipsnyje normoje nėra minimas nei Å¡ilumos kainų nustatymo kriterijus, nei Å¡ilumos tiekėjo sÄ naudų kriterijus, nei Å¡ilumos tiekėjo veiklos teritorijos, nei reikalavimas įtraukti „pagrįstas sÄ naudas bÅ«tent į kažkurių teritorijų ar jų dalių Å¡ilumos kainas“.

Tuo tarpu „šilumos tiekėjo“ sÄ vokÄ imperatyviai apibrėžia specialioji tam skirta teisės norma, t. y. Å ilumos Å«kio įstatymo 2 straipsnio 39 dalis ir tokio statuso turėjimÄ sieja su Å¡ilumos tiekimo licencijos turėjimu. Å ilumos tiekimo licencija PareiÅ¡kėjai yra iÅ¡duota viena (ne atskiriems jo padaliniams, filialams, katilinėms ar katilams), o pagal Å ilumos tiekimo licencijavimo taisykles – ne juridiniam asmeniui, o jo padaliniams, Å¡ilumos tiekimo licencija apskritai negali bÅ«ti iÅ¡duodama (t.y. tokie struktÅ«riniai padaliniai negali bÅ«ti laikomi „šilumos tiekėjais“, neturėdami ir negalėdami gauti savo vardu tam privalomos, atskiros Å¡ilumos tiekimo licencijos).Atsakovas savo raÅ¡tuose bei Nutarime ignoruoja tai, kad Ä®statymo 191 straipsnio nuostatos yra aiÅ¡kios ir nedviprasmiÅ¡kos, o tuo atveju, jei dėl jų kiltų neaiÅ¡kumų, jie turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinami remiantis kitais konkretų sektorių reglamentuojančiais teisės aktais.

Å ilumos Å«kio įstatymo 2 straipsnio 39 dalyje Å¡ilumos tiekėjui keliamos trys sÄ lygos: Å¡ilumos tiekėjas turi bÅ«ti asmuo, tiekti Å¡ilumÄ vartotojams pagal pirkimo-pardavimo sutartis ir turėti Å¡ilumos tiekimo licencijÄ . Nagrinėjamu atveju, net jei Å¡ilumos tiekėju teoriÅ¡kai galėtų bÅ«ti ir juridinio asmens filialas, tačiau kiti teisės aktai nustato, kad Å¡ilumos tiekimo licencija gali bÅ«ti iÅ¡duodama tik juridiniam asmeniui, o konkrečiu atveju Å¡ilumos tiekimo licencija yra iÅ¡duota bÅ«tent PareiÅ¡kėjai, o ne kiekvienam jo filialui atskirai.

Taigi, bÅ«tent PareiÅ¡kėjas laikytinas Å¡ilumos tiekėju, kadangi jo filialams nėra iÅ¡duotų atskirų Å¡ilumos tiekimo licencijų. Å ilumos tiekėjo sÄ voka negali bÅ«ti taikoma atsietai nuo teisinio reguliavimo konteksto. Atsakovo pozicijos, neva Å¡ilumos tiekėjas gali bÅ«ti ir juridinio asmens filialas, nepagrįstumÄ patvirtina ir Lietuvių kalbos instituto 2015-07-03 iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad aptariama „šilumos tiekėjo“ sÄ voka, Å ilumos Å«kio įstatymo, Civilinio kodekso nuostatose pateiktų sÄ vokų kontekste bei vadovaujantis bendrinės lietuvių kalbos taisyklėmis yra aiÅ¡kintinas kaip juridinis asmuo (in corpore), tačiau ne kaip juridinio asmens dalis (filialas, skyrius, padalinys, atskira juridinio asmens veiklos teritorija).Atsakovė ignoruoja, kad nei vienas PareiÅ¡kėjos filialas nėra nei energijos iÅ¡teklių biržos dalyvis, nei energijos iÅ¡teklių rinkos dalyvis, kaip tai apibrėžia Ä®statymo 2 straipsnio 2 ir 7 dalys (energijos iÅ¡teklių biržoje yra registruotas bÅ«tent tik PareiÅ¡kėja, o ne kažkurie jos filialai ar padaliniai.

Dar daugiau Energijos iÅ¡teklių biržoje nėra registruotas nei vienas filialas, o tik juridiniai asmenys, todėl jau vien dėl to PareiÅ¡kėjos filialai objektyviai negali įvykdyti Ä®statymo 191 nuostatų reikalavimo. Galiausiai, Atsakovas savo pozicijÄ grįsdamas Komisijos 2009-07-08 nutarimu Nr. 03-96 patvirtinta Å ilumos kainų nustatymo metodika (toliau - Metodika), abstrakčiai pateikia tik pavienius jos punktus, niekaip nesusietus su Ä®statymo 191 straipsnio turiniu ar Å¡iame straipsnyje nurodyta „šilumos tiekėjo“ sÄ voka (apibrėžta Å ilumos Å«kio įstatymo 2 str. 39 d.).Už PareiÅ¡kėjai inkriminuojamÄ pažeidimÄ pagal Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimus gali bÅ«ti skiriama nuobauda nuo 289 eurų iki 1 procento PareiÅ¡kėjos metinių pajamų.

Maksimali Pareiškėjai galima skirti bauda akivaizdžiai ne tik prilygsta, bet ir ženkliai viršija baudžiamojoje atsakomybėje taikomų baudų dydžius, todėl inkriminuojamas pažeidimas neabejotinai yra traktuojamas kaip baudžiamasis (kriminalinis) EŽTK prasme, ko rezultate Pareiškėja turi teisę į tokias procesines garantijas, kokias turėtų baudžiamajame procese. Viena iš tokių procesinių garantijų – indubio pro reo (visi neaiškumai aiškintini atsakomybėn traukiamo asmens naudai) principas, nustatantis, kad tuo atveju, kai dėl galimo pažeidimo faktinių aplinkybių arba teisės normų aiškinimo kyla neaiškumų, jie turi būti aiškintini palankiai atsakomybėn traukiamam subjektui.

Å io principo kontekste Ä®statymo 191 straipsnio 1 dalyje naudojama sÄ voka „šilumos tiekėjas“, dėl kurios aiÅ¡kinimo post factum (t.y. pasibaigus vertinamiems 2014 metams) kyla abejonės, turi bÅ«ti aiÅ¡kinama PareiÅ¡kėjos naudai. Situacija, kuomet priežiÅ«ros institucija jau pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui pateikia iÅ¡aiÅ¡kinimÄ dėl 2014 m. susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikomų sÄ vokų turinio, yra nesuderinama su lex retro non agit principo reikalavimais, kadangi tokiu bÅ«du yra į praeitį nustatomi reikalavimai.

Nei vienas teisės aktas PareiÅ¡kėjai nesukÅ«rė pagrindo manyti, kad Ä®statymo 191 straipsnio 1 dalyje naudojama „šilumos tiekėjo“ sÄ voka yra aiÅ¡kintina kaip “atskirus Å¡ilumos tiekėjus“ reiÅ¡kianti – kiekvieno PareiÅ¡kėjos filialo, filialu nesančio struktÅ«rinio padalinio, katilinės atveju, kurių nei vienas neturi ir negali gauti Å¡ilumos tiekimo licencijos.Jeigu Atsakovas po Ä®statymo 191 straipsnio dalies priėmimo bÅ«tų manęs, jog yra tikslinga Å¡iÄ Ä®statymo nuostatÄ Å¡ilumos tiekėjui „smulkinti“ į atskirus įpareigojimus Å¡ilumos tiekimo licencijos neturintiems Å¡ilumos tiekimo padaliniams, filialams, katilinėms ar diferencijuotų Å¡ilumos kainų taikymo teritorijoms, tokiu atveju turėjo pateikti iniciatyvÄ dėl Ä®statymo 191 straipsnio dalies pakeitimo – ir Lietuvos Respublikos Seimas bÅ«tų sprendęs, ar tokiam Komisijos siÅ«lymui pritarti.

Net ir nepateikus tokios iniciatyvos bei nepakeitus Komisijos „norimu“ bÅ«du Ä®statymo 191 straipsnio dalies – pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 363 straipsnį Komisija privalėjo iki 2014 m. pradžios pateikti vieÅ¡Ä konsultacijÄ , kokiu bÅ«du (t.y. ne taip, kaip tiesiogiai ir aiÅ¡kiai nurodyta Ä®statyme, ji rengiasi aiÅ¡kinti / interpretuoti Ä®statymo 191 str. dalies nuostatas).Tuo atveju, jei nagrinėjamoje byloje bÅ«tų nuspręsta, kad Ä®statymo 191straipsnyje nustatytas reikalavimas yra taikomas atskiriems PareiÅ¡kėjos filialams, o ne PareiÅ¡kėjos filialui bendrai, PareiÅ¡kėjos atveju poveikio priemonės neturėtų bÅ«ti taikomos, vadovaujantis VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 363 straipsnio 2 dalimi, kadangi pats Atsakovas sudarė pagrindus PareiÅ¡kėjai tikėtis, jog Ä®statymo yra taikomas PareiÅ¡kėjai kaip Å¡ilumos tiekėjui, o ne atskiriems PareiÅ¡kėjos filialams.

Komisija dar nuo 2008 metų pati nustatydama bazines Å¡ilumos kainas, taikomas PareiÅ¡kėjos aptarnaujamai Sargėnų teritorijai, iÅ¡ esmės pati patvirtino, kad padalinys, tiekiantis Å¡ilumÄ Sargėnų teritorijoje, nėra laikomas atskiru Å¡ilumos tiekėju, prieÅ¡ingu atveju Å¡ilumos kainos jo atžvilgiu bÅ«tų patvirtintos savivaldybės, o ne Komisijos.Net jeigu teismas laikytų, kad Ä®statymo 191 straipsnio nuostatos yra aiÅ¡kintinos Atsakovo pateiktu bÅ«du, Nutarimo 3.1 punktas yra neteisėtas, kadangi jame netinkamai pritaikytos VieÅ¡ojo administravimo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios mažareikÅ¡mį pažeidimÄ .

VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 369straipsnio nuostata numato, kad mažareikÅ¡mio pažeidimo atveju asmeniui gali bÅ«ti neskiriama jokia poveikio priemonė (nuobauda), o vietoje to skiriamas žodinė pastaba, kuri savo prasme nėra lygi įspėjimui, kadangi ji nėra laikoma nuobauda, tokia pastaba nelaikoma asmens baudimo forma.Teismo posėdyje PareiÅ¡kėjos atstovas prašė skundÄ patenkinti jame iÅ¡dėstytais argumentais.Atsakovė Komisija su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime paaiÅ¡kino, kad užtikrindamas minėto įpareigojimo tinkamÄ vykdymÄ ir kontrolę, Komisijos Å ilumos ir vandens departamento Å ilumos gamintojų ir konkurencijos skyrius (toliau - Skyrius) iÅ¡analizavo įmonių pateiktus duomenis apie faktinius biokuro pirkimus per 2014 metus ir, remdamasis Komisijos valdoma Kuro duomenų surinkimo sistema, nustatė, kad Å¡ilumos ir (ar) elektros gamybai biokurÄ 2014 m.

Lietuvoje naudojo 54 energetikos įmonės, iÅ¡ kurių 45 centralizuoto Å¡ilumos tiekimo įmonės (įskaitant UAB „Litesko“ filialus) ir 9 reguliuojami nepriklausomi Å¡ilumos gamintojai, iÅ¡ kurių Energijos iÅ¡teklių rinkos įstatymo 191 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ reikalavimÄ ne mažiau kaip 10 proc. biokuro 2014 m. įsigyti energijos iÅ¡teklių biržoje įvykdė 19 energetikos įmonių (16 centralizuoto Å¡ilumos tiekimo įmonių ir 3 reguliuojami nepriklausomi Å¡ilumos gamintojai).

Likusi dalis energetikos įmonių, įskaitant UAB „Litesko“ filialÄ â€žAlytaus energija“, UAB „Litesko“ filialÄ â€žMarijampolės Å¡iluma“, UAB „Litesko“ filialÄ â€žMarijampolės Å¡iluma“ Kazlų RÅ«doje, UAB „Litesko“ filialÄ â€žTelÅ¡ių Å¡iluma“, UAB „Litesko“ filialÄ â€žVilkaviÅ¡kio Å¡iluma“, UAB „Litesko“ filialÄ â€žKelmės Å¡iluma“ ir UAB „Litesko“ filialÄ â€žPalangos Å¡iluma“, Energijos iÅ¡teklių rinkos įstatymo 191 straipsnio 1 dalyje nustatyto privalomo įpareigojimo ne mažiau kaip 10 proc. elektros ir (ar) Å¡ilumos energijos gamybai naudojamo biokuro įsigyti energijos iÅ¡teklių biržoje neįvykdė.PareiÅ¡kėjas, aiÅ¡kindamas Energijos iÅ¡teklių rinkos įstatymo 191 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ nuostatÄ , iÅ¡imtinai remiasi lingvistiniu teisės aiÅ¡kinimo metodu, kuris paremtas pažodiniu teisės normoje įtvirtino žodžio ar žodžių junginio tikrosios reikÅ¡mės atskleidimu.

Be to, Energijos iÅ¡teklių rinkos įstatymo 191 straipsnio 1 dalyje įvirtintas reikalavimas 2014 m. ne mažiau kaip 10 proc. biokuro įsigyti biržoje negali bÅ«ti vertinamas kaip savitikslis. Prekyba energijos iÅ¡tekliais biržoje užtikrina skaidrios, sÄ Å¾iningos, lygiateisės rinkos formavimÄ si, biržos kaina yra geriausiai rinkos situacijÄ atspindinti kaina, nes ji susiformuoja konkurencingoje rinkoje, naudojant skaidrų, lygiateisį prekybos modelį. Atitinkamai įstatymų leidėjas nustatė privalomÄ energetikos įmonių dalyvavimÄ biržoje tokiu bÅ«du siekiant realizuoti vienÄ pagrindinių valstybinio Å¡ilumos Å«kio valdymo tikslų - mažiausių sÄ naudų principo įgyvendinimÄ .

Ä®statymų leidėjas, siekdamas mažiausių sÄ naudų įsigyjant energijos iÅ¡teklius principo realizavimo, siekė nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , pagal kurį Å«kio subjektai bÅ«tų skatinami biokuro pirkimus vykdyti per energijos iÅ¡teklių birÅ¾Ä (juo labiau, kad pagal įstatymo 191 straipsnio 1 dalies nuostatas biržoje įsigyjamo biokuro dalis kasmet didėja: 2015 m. -50 proc., 2016 m. - 100 proc.), kas savo ruožtu garantuoja mažesnius kuro įsigjimo kaÅ¡tus ir galutinę kainÄ vartotojui.

Energijos iÅ¡teklių rinkos įstatymo 191straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įpareigojimas teikti pirmenybe biržai, kuris iÅ¡reiÅ¡kiamas prievole biržoje įsigyti konkrečiÄ biokuro kiekio dalį, bÅ«tų taikomas tam Å«kio subjektui, kurio veiklai nustatoma ir taikoma valstybės reguliuojama kaina. Todėl skaičiuojant Å¡ilumos kainos dedamÄ sias ir vertinant kuro sÄ naudų pagrįstumÄ ir į kainÄ Ä¯trauktinÄ jų dalį, analizuojami Å¡ilumos gamybos ar tiekimo veiklÄ vykdančio Å«kio subjekto duomenys apie vykdytus biokuro pirkimus.

Mano, kad anksčiau iÅ¡dėstyti argumentai pagrindžia, kad Energijos iÅ¡teklių rinkos įstatymo 191 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma atitinka tikrÄ jÄ Ä¯statymų leidėjo valiÄ , iÅ¡plaukiančiÄ tiek iÅ¡ Energijos iÅ¡teklių rinkos įstatymo, tiek iÅ¡ Å ilumos Å«kio įstatymo nuostatų, kas savo ruožtu nereiÅ¡kia plečiamojo įstatymo nuostatų aiÅ¡kinimo.UAB „Litesko“ bendrovė, turinti Komisijos iÅ¡duotÄ Å¡ilumos tiekimo licencijÄ , veiklÄ vykdo keliose skirtingose Lietuvos teritorijose per bendrovės įsteigtus filialus.

Å ilumos tiekimo licencijos, iÅ¡duotos UAB „Litesko“ Komisijos 2004-03-04 nutarimu Nr. 03-25, suteikta teise Å¡ilumos tiekimÄ UAB „Litesko“ filialai vykdo licencijos priede nurodytose teritorijose, tai yra visose filialų aptarnaujamose savivaldybių teritorijose. Kiekvieno Å¡iose teritorijose veikiančio filialo metinis pagaminamas Å¡ilumos kiekis virÅ¡ija įstatyme nustatytÄ 10 GWh dydį. Todėl Å¡iems asmenims Å¡ilumos tiekimo licencijÄ iÅ¡duoda ir licencijuojamÄ veiklÄ kontroliuoja Komisija, Å¡ia teise suteikusi minėtu nutarimu patvirtinus bendros visiems Å¡iems Å¡ilumos tiekėjams licencijos iÅ¡davimÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad UAB „Litesko“ iÅ¡duota licencija suteikia teisę visiems filialams vykdyti licencijuojamÄ Å¡ilumos tiekimo veiklÄ filialo veiklos teritorijose. Tai kartu reiÅ¡kia, kad, remiantis Å ilumos Å«kio įstatymo nuostatomis, sprendžiant licencijÄ iÅ¡duodančios ir licencijuojamos veiklos priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos nustatymo klausimÄ , yra vertinamas ne juridinio asmens, o filialo metinis pagamintos Å¡ilumos kiekis. 2012-02-21 raÅ¡tu Nr. R2-46I Komisija informavo Kauno miesto savivaldybę, jog Å¡ilumos tiekimo licencijos iÅ¡davimas bei bazinių ir kasmet perskaičiuojamų kainų nustatymas UAB „Litesko“ filialui „Marijampolės Å¡iluma“ Sargėnuose turi bÅ«ti atliekamas Kauno miesto savivaldybės, kadangi metinis Å¡io filialo parduodamos Å¡ilumos kiekis minėtoje teritorijoje nevirÅ¡ija 10 GWh Å¡ilumos per metus.Å iuo metu kiekvienam bendrovės filialui, veikiančiam atitinkamoje teritorijoje, bÅ«dingos skirtingos bÅ«tinosios sÄ naudos, įskaitant kuro sÄ naudas; skirtinga kuro struktÅ«ra, kiekvienam filialui priskiriamas atskiras turtas ir įsipareigojimai, Komisijai teikiami ne bendri įmonės įsigyto kuro duomenys - kiekvienas iÅ¡ Å¡ių filialų minėtus duomenis deklaruoja atskirai.

Todėl valstybės reguliuojamos Å¡ilumos kainos dedamosios pagal Å ilumos Å«kio įstatyme įtvirtintus reikalavimus sÄ naudų priskyrimui nustatomos ne UAB „Litesko“, o kiekvienam UAB „Litesko“ filialui. Energijos iÅ¡teklių rinkos įstatymo 1929straipsnio 1 dalyje nustatytÄ Ä¯pareigojimÄ 2014 m. įvykdė du UAB „Litesko“ filialai - filialas „Biržų Å¡iluma“, kurio biržoje įsigyto biokuro kiekis sudarė 30,9 proc. viso Å¡ilumos gamybai sunaudoto kuro kiekio 2014 m., ir filialas „Druskininkų Å¡iluma“, atitinkamai biržoje įsigijęs 81,3 proc. viso biokuro.

Biokuro įsigijimas energijos iÅ¡teklių biržoje užtikrina mažiausias kuro įsigijimo sÄ naudas, o Å¡io pirkimo bÅ«do taikymas tik dviejuose iÅ¡ devynių UAB „Litesko“ filialų reiÅ¡kia, kad PareiÅ¡kėja, paneigdama Energijos iÅ¡teklių rinkos įstatyme nustatytus įpareigojimus bei įstatymų leidėjo tikslus bei siekius, selektyviai mažiausių sÄ naudų principÄ realizavo tik tam tikroje veiklos teritorijoje tuo pažeisdama likusioje veiklos teritorijos dalyje esančių Å¡ilumos vartotojų interesus gauti patikimÄ ir kokybiÅ¡kÄ Å¡ilumos tiekimo paslaugÄ mažiausiomis sÄ naudomis.Komisija, nustatydama, ar yra pagrindas skirti įspėjimÄ , turėjo diskrecijos teisę spręsti, ar atitinkami energetikos įmonės veiksmai, skiriant įspėjimÄ , gali bÅ«ti prilyginti mažareikÅ¡miam pažeidimui.

IÅ¡analizavusi Nutarimu dėl ataskaitos konstatuoto reguliuojamos veiklos pažeidimo padarymo faktines bei teisines aplinkybes, Komisija nustatė, kad pažeidimas tenkina Energetikos įstatyme bei Sankcijų skyrimo taisyklėse, patvirtintose Komisijos 2014-02-10 nutarimu Nr. O3-44 (toliau – ir Taisyklės), įtvirtintas pažeidimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo sÄ lygas. Pažymėjo, kad įspėjimas yra viena iÅ¡ Energetikos įstatyme numatytų sankcijų rÅ«Å¡ių, kuris neturi piniginės iÅ¡raiÅ¡kos ir savo prasme yra priemonė, nukreipta į pažeidimÄ padariusiÄ Ä¯monę siekiant parodyti, kad Å¡i nesilaikė ar netinkamai laikėsi teisės aktų reikalavimų ir skirta skatinti jÄ iÅ¡taisyti nustatytus veiklos trÅ«kumus.

Ä®spėjimas nesukÅ«rė pareigos PareiÅ¡kėjai mokėti piniginę baudÄ ir Energetikos įstatyme įtvirtintų sankcijų kontekste yra pati Å¡velniausia poveikio priemonė, kuri gali bÅ«ti pritaikyta Å«kio subjektui.PareiÅ¡kėjos pozicija, kad Komisija nepagrįstai netaikė VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 369 straipsnio 1 dalies, kurioje numatyta, kad nustačius mažareikÅ¡mį pažeidimÄ , kritikuotina dėl to, jog minėto įstatymo straipsnio 3 dalyje aiÅ¡kiai nurodyta, kad Å¡is straipsnis netaikomas mokesčių administratoriui, muitinei, finansų rinkos priežiÅ«rÄ , energetikos kontrole, taip pat konkurencijos priežiÅ«rÄ atliekantiems subjektams.

Be to, įpareigojimas kiekvienam bendrovės filialui įsigyti ne mažiau kaip 10 proc. biokuro energijos iÅ¡teklių biržoje negali bÅ«ti įgyvendinamas nedelsiant, nes Komisijos nustatyto pažeidimo pobÅ«dis lemia tęstinės visus kalendorinius metus trunkančios pareigos vykdymÄ . S k u n d a s a t m e s t i n a s. Å ioje byloje ginčas vyksta dėl Komisijos 2015-09-11 nutarimo, kuriuo PareiÅ¡kėjai paskirtas įspėjimas už Ä®statymo 191 straipsnio pažeidimÄ , nurodant, kad PareiÅ¡kėja nėra įvykdžiusi Ä®statymo 191 straipsnio įpareigojimo dėl privalomos ne mažiau kaip 10 proc.

Å¡ilumos ir (ar) elektros gamybai reikalingo biokuro dalies įsigijimo energijos iÅ¡teklių biržoje, teisėtumo ir pagrįstumo.Nustatyta, kad UAB „Litesko“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 2004-03-04 Komisijos nutarimu Nr. 03-25 iÅ¡duota Å¡ilumos tiekimo licencija Nr. (duomenys neskelbtini) (pakeista 2008-09-12 nutarimu Nr. 03-122 ir 2013-10-15 nutarimu Nr. 03-625), suteikianti teisę vykdyti Å¡ilumos tiekimo veiklÄ Alytaus miesto (Alytaus rajono savivaldybė), Biržų miesto, RinkuÅ¡kių kaimo (Biržų rajono savivaldybė), Druskininkų miesto, Leipalingio miestelio, ViečiÅ«nų kaimo (Druskininkų savivaldybė), Kazlų RÅ«dos miesto (Kazlų RÅ«dos savivaldybė), Kelmės ir Tytuvėnų miestų (Kelmės rajono savivaldybė), Marijampolės miesto, DaukÅ¡ių, Kumelionių, MeÅ¡kučių, PataÅ¡inės, TrakiÅ¡kių, TriobiÅ¡kių, Igliaukos, Paežerės kaimų (Marijampolės savivaldybė), Palangos miesto (Palangos miesto savivaldybė), TelÅ¡ių miesto, Rainių kaimo (TelÅ¡ių rajono savivaldybė), VilkaviÅ¡kio, Kybartų ir Virbalio miestų, PilviÅ¡kių miestelio, Paežerių kaimo (VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybė) teritorijoje bei Å¡iems Kauno mieste (duomenys neskelbtini) esantiems pastatams (Kauno miesto savivaldybė), iÅ¡skyrus kitose atitinkamų savivaldybių ar Komisijos iÅ¡duotose licencijose apibrėžtas teritorijas.Komisija, iÅ¡analizavusi įmonių pateiktus duomenis apie faktinius biokuro pirkimus per 2014 metus ir, remdamasi Komisijos valdoma Kuro duomenų surinkimo sistema, nustatė, kad Å¡ilumos ir (ar) elektros gamybai biokurÄ 2014 m.

Lietuvoje naudojo 54 energetikos įmonės, iÅ¡ kurių 45 centralizuoto Å¡ilumos tiekimo įmonės (įskaitant UAB „Litesko“ filialus) ir 9 reguliuojami nepriklausomi Å¡ilumos gamintojai, iÅ¡ kurių Energijos iÅ¡teklių rinkos įstatymo 191 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ reikalavimÄ ne mažiau kaip 10 proc. biokuro 2014 m. įsigyti energijos iÅ¡teklių biržoje įvykdė 19 energetikos įmonių (16 centralizuoto Å¡ilumos tiekimo įmonių ir 3 reguliuojami nepriklausomi Å¡ilumos gamintojai).

Likusi dalis energetikos įmonių, įskaitant UAB „Litesko“ filialÄ â€žAlytaus energija“, UAB „Litesko“ filialÄ â€žMarijampolės Å¡iluma“, UAB „Litesko“ filialÄ â€žMarijampolės Å¡iluma“ Kazlų RÅ«doje, UAB „Litesko“ filialÄ â€žTelÅ¡ių Å¡iluma“, UAB „Litesko“ filialÄ â€žVilkaviÅ¡kio Å¡iluma“,UAB „Litesko“ filialÄ â€žKelmės Å¡iluma“ ir UAB „Litesko“ filialÄ â€žPalangos Å¡iluma“, Ä®statymo 191 straipsnio 1 dalyje nustatyto privalomo įpareigojimo ne mažiau kaip 10 proc. elektros ir (ar) Å¡ilumos energijos gamybai naudojamo biokuro įsigyti energijos iÅ¡teklių biržoje neįvykdė.Komisija, įvertinusi Å¡ias aplinkybes, 2015-09-11 nutarimu konstatavo Ä®statymo 191 straipsnio pažeidimus ir paskyrė PareiÅ¡kėjai įspėjimÄ už Ä®statymo 191 straipsnio pažeidimÄ , nurodant, kad PareiÅ¡kėja nėra įvykdžiusi Ä®statymo 191 straipsnio įpareigojimo dėl privalomos ne mažiau kaip 10 proc.

Å¡ilumos ir (ar) elektros gamybai reikalingo biokuro dalies įsigijimo energijos iÅ¡teklių biržoje bei įpareigojo UAB „Litesko“ laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų 2015 m. ir vėlesniais laikotarpiais įsigyti Ä®statyme įtvirtinto dydžio biokuro kiekį energijos iÅ¡teklių biržoje.Ginčo klausimÄ reglamentuoja Energijos iÅ¡teklių rinkos įstatymas, Å ilumos Å«kio įstatymo (toliau – ŠŪĮ), Energetikos įstatymas (toliau – EÄ®), VieÅ¡ojo administravimo įstatymo, Komisijos 2009-07-08 nutarimu Nr. 03-96 patvirtinta Å ilumos kainų nustatymo metodika.Ä®statymo 191 straipsnio nuostatos reglamentuoja biokuro, naudojamo Å¡ilumos gamybai, įsigijimÄ .

Jo 1 dalyje numatyta, kad Å¡ilumos tiekėjai, reguliuojami nepriklausomi Å¡ilumos gamintojai ir Å¡ilumÄ ir elektros energijÄ bendrame technologiniame cikle gaminantys gamintojai, kurie elektros ir (ar) Å¡ilumos energijos gamybai naudoja biokurÄ , privalo energijos iÅ¡teklių biržoje įsigyti Å¡iÄ elektros ir (ar) Å¡ilumos energijos gamybai reikalingo biokuro kiekio dalį: 1) 2014 metais – ne mažiau kaip 10 procentų; 2) 2015 metais – ne mažiau kaip 30 procentų; 3) 2016 metais ir vėlesniais metais – ne mažiau kaip 50 procentų.

ŠŪĮ 2 straipsnio 39 dalyje numatyta, kad Å¡ilumos tiekėjui keliamos trys sÄ lygos: Å¡ilumos tiekėjas turi bÅ«ti asmuo, tiekti Å¡ilumÄ vartotojams pagal pirkimo-pardavimo sutartis ir turėti Å¡ilumos tiekimo licencijÄ . Pagal ŠŪĮ 30 straipsnio 2 dalies nuostatas, licencijų iÅ¡davimo tvarkÄ ir taisykles tvirtina Vyriausybė. Licencijas Å¡ilumos tiekėjui, tiekiančiam ne mažiau kaip 10 GWh Å¡ilumos per metus, atsižvelgdama į savivaldybės institucijos rekomendacijas, iÅ¡duoda, jų galiojimÄ sustabdo, panaikina ir licencijuojamÄ veiklÄ kontroliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Licencijas mažiau Å¡ilumos tiekiančiam tiekėjui iÅ¡duoda, sustabdo, panaikina ir licencijuojamÄ veiklÄ kontroliuoja savivaldybės institucija. EÄ® 36 straipsnis numato ekonominių sankcijų taikymÄ ir jų tvarkÄ .PareiÅ¡kėja teigia, kad Komisija klaidingai, neteisėtai, nepagrįstai ir plečiamai aiÅ¡kina Ä®statymo 191 straipsnio normÄ , nes PareiÅ¡kėjos filialai, negali bÅ«ti laikomi Å¡ilumos tiekėjais, kadangi jie neturi Å¡ilumos tiekimo licencijų, taigi, negalėjo bÅ«ti vertinami atskirai nuo PareiÅ¡kėjos, kaip Ä®statymo 191 straipsnio 1 dalyje nurodyto Å¡ios normos adresato, atitinkamai bendrovės filialai nėra Å¡ilumos tiekėjai, kaip apibrėžta Å ilumos Å«kio įstatymo 2 straipsnio 39 dalyje.Atsakovė su PareiÅ¡kėjos argumentais nesutinka, teigdama, kad įstatymų leidėjas nustatė privalomÄ energetikos įmonių dalyvavimÄ biržoje tokiu bÅ«du siekiant realizuoti vienÄ pagrindinių valstybinio Å¡ilumos Å«kio valdymo tikslų - mažiausių sÄ naudų principo įgyvendinimÄ .

Ä®statymų leidėjas, siekdamas mažiausių sÄ naudų įsigyjant energijos iÅ¡teklius principo realizavimo, siekė nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , pagal kurį Å«kio subjektai bÅ«tų skatinami biokuro pirkimus vykdyti per energijos iÅ¡teklių birÅ¾Ä (juo labiau, kad pagal įstatymo 191 straipsnio 1 dalies nuostatas biržoje įsigyjamo biokuro dalis kasmet didėja: 2015 m. -50 proc., 2016 m. - 100 proc.), kas savo ruožtu garantuoja mažesnius kuro įsigijimo kaÅ¡tus ir galutinę kainÄ vartotojui.

Be to, kiekvienam PareiÅ¡kėjos filialui, veikiančiam atitinkamoje teritorijoje, bÅ«dingos skirtingos bÅ«tinosios sÄ naudos, įskaitant kuro sÄ naudas, skirtinga kuro struktÅ«ra, kiekvienam filialui priskiriamas atskiras turtas ir įsipareigojimai, Komisijai teikiami ne bendri įmonės įsigyto kuro duomenys - kiekvienas iÅ¡ Å¡ių filialų minėtus duomenis deklaruoja atskirai.Teismas negali sutikti su PareiÅ¡kėjos teiginiais, palaiko Komisijos pozicijÄ , nes PareiÅ¡kėja, turinti Komisijos iÅ¡duotÄ Å¡ilumos tiekimo licencijÄ , veiklÄ vykdo įvairiose Lietuvos teritorijose (aptarnaujamose savivaldybių teritorijose) per įsteigtus filialus.

Jeigu kiekvieno Å¡iose teritorijose veikiančio filialo metinis pagaminamas Å¡ilumos kiekis virÅ¡ija ŠŪĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ 10 GWh dydį, Komisija Å¡iems asmenims iÅ¡duoda Å¡ilumos tiekimo licencijÄ ir kontroliuoja jų licencijuojamÄ veiklÄ . Taigi, Komisija, iÅ¡davusi bendrÄ PareiÅ¡kėjai ir jos filialams (Å¡ilumos tiekėjams) licencijÄ vykdyti Å¡ilumos tiekimo veiklÄ filialo veiklos teritorijose (savivaldybių teritorijose), kartu sprendžia licencijuojamos veiklos priežiÅ«rÄ , vertina ne tik juridinio asmens, o ir filialo metinį pagamintÄ Å¡ilumos kiekį.

Pagal byloje pateiktus duomenis kiekvienam PareiÅ¡kėjos filialui, veikiančiam atitinkamoje teritorijoje (atitinkamoje savivaldybės teritorijoje), bÅ«dingos skirtingos bÅ«tinosios sÄ naudos, įskaitant kuro sÄ naudas, skirtinga kuro struktÅ«ra, kiekvienam filialui priskiriamas atskiras turtas ir įsipareigojimai, Komisijai yra teikiami ne bendri PareiÅ¡kėjos įsigyto kuro duomenys, o kiekvienas filialas paminėtus duomenis deklaruoja atskirai. Taigi valstybės reguliuojamos Å¡ilumos kainos dedamosios pagal ŠŪĮ įtvirtintas nuostatas sÄ naudų priskyrimui nustatomos ne PareiÅ¡kėjos, o kiekvienam PareiÅ¡kėjos filialui.

Ä®statymo 191straipsnio 1 dalyje nustatytÄ Ä¯pareigojimÄ 2014 metais įvykdė du PareiÅ¡kėjos filialai, t. y. UAB „Biržų Å¡iluma“ (biržoje įsigyto biokuro kiekis sudarė 30,9 proc. viso biokuro), UAB „Druskininkų Å¡iluma“ (biržoje įsigijęs 81,3 proc. viso biokuro). Todėl biokuro įsigijimas energijos iÅ¡teklių biržoje užtikrina mažiausias kuro įsigijimo sÄ naudas, o Å¡io pirkimo bÅ«do taikymas tik dviejuose iÅ¡ devynių PareiÅ¡kėjos filialų reiÅ¡kia, kad PareiÅ¡kėja, paneigdama Ä®statyme nustatytus nuostatas bei įstatymų leidėjo tikslus bei siekius, selektyviai mažiausių sÄ naudų principÄ realizavo tik tam tikroje veiklos teritorijoje (savivaldybių teritorijose), pažeidė likusiose veiklos teritorijose dalyse esančių Å¡ilumos vartotojų interesus gauti patikimÄ ir kokybiÅ¡kÄ Å¡ilumos tiekimo paslaugÄ mažiausiomis sÄ naudomis.Pažymėtina, kad Ä®statymo leidėjo tikslas priimant šį Ä®statymÄ buvo mažinti energijos kainas (Å¡ilumos) galutiniams energijos vartotojams, sukurti palankias sÄ lygas didinti biokuro dalį centralizuotos Å¡ilumos tiekimo sektoriaus energijos balanse, užtikrinti, kad Europos SÄ jungos struktÅ«rinę paramÄ gavę nepriklausomi Å¡ilumos gamintojai vienodomis sÄ lygomis konkuruos su reguliuojamais Å¡ilumos gamintojais, kad vartotojams tiekiama Å¡ilumos energija bus parduodama už kainÄ , grindžiamÄ Å¡ilumos gamintojo bÅ«tinosiomis sÄ naudomis, taip pat bus skatinama vietos gamintojų plėtra bei naujų biokuro tiekėjų atsiradimas rinkoje.

Be to, įtvirtinus energetikos įmonėms privalomÄ biokuro biržos kiekio pirkimÄ biržoje, suteikiama galimybė biokuro pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo lygiomis sÄ lygomis konkuruoti smulkiems biokuro rinkos dalyviams. Smulkių biokuro tiekėjų įtraukimas į biokuro prekybos rinkÄ leidžia veikti vienodomis sÄ lygomis su stambiaisiais rinkos dalyviais, todėl Å¡ilumos kainos mažėjimas turės teigiamos įtakos ne tik buitiniams Å¡ilumos vartotojams, tačiau leis Å¡ilumos energijos iÅ¡laidas smulkiajam verslui.

Atkreiptinas dėmesys, kad Pareiškėja konstatuojamos nutarimo dalies, kad UAB „Litesko“ filialas „Alytaus energija“, UAB „Litesko“ filialas „Marijampolės šiluma“,UAB „Litesko“ filialas „Marijampolės šiluma“ Kazlų Rūdoje, UAB „Litesko“ filialas „Telšių šiluma“, UAB „Litesko“ filialas „Vilkaviškio šiluma“, UAB „Litesko“ filialas „Kelmės šiluma“ ir UAB „Litesko“ filialas „Palangos šiluma“ Įstatymo 191 straipsnio 1 dalyje nustatyto privalomo įpareigojimo ne mažiau kaip 10 proc. elektros ir (ar) šilumos energijos gamybai naudojamo biokuro įsigyti energijos išteklių biržoje neįvykdė, taip pat įpareigojimo atlikti veiksmus, apskritai neginčija, vadinasi, sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog Pareiškėja nėra įvykdžiusi Įstatymo 191 straipsnio įpareigojimo dėl privalomos ne mažiau kaip 10 proc.

Å¡ilumos ir(ar) elektros gamybai reikalingo biokuro dalies įsigijimo energijos iÅ¡teklių biržoje. Be to, PareiÅ¡kėjos vykdytas pažeidimas buvo nutrauktas pasibaigus pareigos vykdymo laikotarpiui, t. y. iki 2014-12-31 paÅ¡alinti pažeidimo padariniai. Todėl teismo iÅ¡dėstyti motyvai patvirtina, kad Ä®statymo 191 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma atitinka tikrÄ jÄ Ä¯statymų leidėjo valiÄ , iÅ¡plaukiančiÄ tiek iÅ¡ Ä®statymo, tiek iÅ¡ ŠŪĮ nuostatų, kas savo ruožtu nereiÅ¡kia plečiamojo įstatymo nuostatų aiÅ¡kinimo.Ä®statymo 191 straipsnio 1 dalyje įvirtintas reikalavimas dėl privalomo biokuro kiekio įsigijimo biržoje atitinkamais kalendoriniais metais nėra savitikslis, juo siekiama mažiausių sÄ naudų principo įgyvendinimo.

Minėto principo turinys detalizuojamas ŠŪĮ 32 straipsnio 2 dalyje, numatančioje, jog Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens kainos grindžiamos tiekėjo bÅ«tinomis (valstybės normuojamomis) Å¡ilumos ar karÅ¡to vandens ruoÅ¡imo (pirkimo), perdavimo, įvadinių atsiskaitomųjų Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiÅ«ros ir patikros, sÄ skaitų (mokėjimo praneÅ¡imų) už Å¡ilumÄ ir (ar) karÅ¡tÄ vandenį parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sÄ naudomis <...>.

Be to, prekyba energijos iÅ¡tekliais biržoje užtikrina skaidrios, sÄ Å¾iningos, lygiateisės rinkos formavimÄ si, biržos kaina yra geriausiai rinkos situacijÄ atspindinti kaina, nes ji susiformuoja konkurencingoje rinkoje, naudojant skaidrų, lygiateisį prekybos modelį. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens kainÄ Ä¯traukiant pagrįstas sÄ naudas už kurÄ , privalo bÅ«ti įvertinama, ar energetikos įmonė laikėsi Ä®statyme numatytų įpareigojimų, kai kuro, naudojamo Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens gamybai, įsigijimas buvo vykdomas ne per energijos iÅ¡teklių birÅ¾Ä , pagrįstomis sÄ naudomis pripažįstama ir į Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens kainos kintamÄ jÄ dedamÄ jÄ gali bÅ«ti įtraukiamos įmonės biokuro įsigijimo sÄ naudos, nevirÅ¡ijančios vidutinės biokuro kainos arba vidutinės biokuro biržos kainos.

Vidutinę biokuro kainÄ ir vidutinę biokuro biržos kainÄ , vadovaudamasi savo nustatyta tvarka, nustato Komisija. Pagal Metodikos nuostatas, kiekvienais bazinės kainos galiojimo metais Å¡ilumos kainos dedamosios perskaičiuojamos, įvertinus Å¡ilumos tiekėjo patirtas sÄ naudas už kurÄ . Metodikos 58.4.5.2 punkte numatyta, kad jei Å«kio subjekto atitinkamo mėnesio faktiÅ¡kai pirkto kuro (žaliavos) kaina yra žemesnė už 105 proc. atitinkamos kuro rÅ«Å¡ies (žaliavos) rinkos kainos, galutinės Å¡ilumos kainos skaičiavimuose taikoma faktinė kuro (žaliavos) kaina.

Tai reiÅ¡kia, kad jeigu Å¡ilumos tiekimo įmonė pirko biokurÄ už didesnę kainÄ nei Komisijos skelbiama atitinkamos kuro rÅ«Å¡ies (žaliavos) rinkos kaina, tiek per kasmetinį kainos dedamųjų perskaičiavimÄ , tiek kas mėnesį Komisijai teikiamuose Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens kainos skaičiavimuose taikoma ne faktinė, o atitinkamos kuro rÅ«Å¡ies (žaliavos) Komisijos apskaičiuota rinkos kaina. Vadovaudamasi Å ilumos Å«kio įstatymo 32 straipsnio 17 ir 18 dalimis, įmonės iki kiekvieno mėnesio 10 dienos Komisijai pateikia duomenis apie kuro kainas, o Komisija iki mėnesio 20 dienos vieÅ¡ai informuoja apie kuro kainas, naudotinas skaičiuojant Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens kainas.

Komisijai iki nurodytos datos paskelbus vidutinę biokuro kainÄ , įmonė privalo jÄ palyginti su faktine ne biržoje pirkto biokuro kaina ir, tuo atveju, kai ji virÅ¡ija Komisijos nustatytÄ ir paskelbtÄ vidutinę kainÄ , sekančio mėnesio Å¡ilumos kainų skaičiavimuose, kuriuos turi pateikti Komisijai iki vasario 25 d., įmonė privalo taikyti Komisijos nustatytÄ vidutinę rinkos (žaliavos) kainÄ . Todėl net ir tais atvejais, kai Å¡ilumos tiekėjas įsigyja biokurÄ ne biržoje, o pagal dviÅ¡alius sandorius, į Å¡ilumos kainÄ nėra įtraukiamos visos pagal sandorį įsigyto biokuro sÄ naudos, o tik tos, kurios nevirÅ¡ija Komisijos, vadovaujantis Vidutinės biokuro kainos nustatymo tvarkos ir sÄ lygų apraÅ¡u, patvirtintu Komisijos 2013-12-27 nutarimu Nr. 03-759, apskaičiuotos vidutinės rinkos kainos.

Todėl Å ilumos Å«kio įstatymas, nustatydamas į Å¡ilumos kainÄ Ä¯trauktinų sÄ naudų apimtį, pats savaime riboja žalos, kuri kiltų įmonei įsigyjant biokurÄ brangiau nei energijos iÅ¡teklių biržoje, vartotojams atsiradimÄ , o Å¡io įpareigojimo tinkamo vykdymo bei neigiamų pasekmių atsiradimo nuolatinę priežiÅ«rÄ vykdo Komisija.Teismas laiko, kad Komisija turėjo diskrecijos teisę spręsti, ar atitinkami PareiÅ¡kėjos veiksmai, skiriant įspėjimÄ , gali bÅ«ti prilyginti mažareikÅ¡miam pažeidimui, nes nustatytos reguliuojamos veiklos pažeidimo padarymo faktinės bei teisinės aplinkybes, atitinka EÄ® ir Taisyklėse įtvirtintas pažeidimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo sÄ lygas.

Ä®spėjimas yra pati Å¡velniausia poveikio priemonė numatyta EÄ® numatytų sankcijų rÅ«Å¡ių, kuris neturi piniginės iÅ¡raiÅ¡kos ir savo prasme yra priemonė, nukreipta į pažeidimÄ padariusiÄ Ä¯monę siekiant parodyti, kad Å¡i nesilaikė ar netinkamai laikėsi teisės aktų reikalavimų bei skirta skatinti jÄ iÅ¡taisyti nustatytus veiklos trÅ«kumus. PareiÅ¡kėja teigia, kad mažareikÅ¡mio pažeidimo atveju, pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – VAÄ®) 369 straipsnio 1 dalies nuostatas, Komisija galėjo neskirti jokios poveikio priemonės (nuobaudos), o skirti žodinę pastabÄ , kuri savo prasme nėra lygi įspėjimui.

Teismas su Å¡iais argumentais sutikti negali, nes Å¡io straipsnio 3 dalyje aiÅ¡kiai nurodyta, kad Å¡is straipsnis netaikomas mokesčių administratoriui, muitinei, finansų rinkos priežiÅ«rÄ , energetikos kontrole, taip pat konkurencijos priežiÅ«rÄ atliekantiems subjektams.Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Komisijos 2015-09-11 nutarimas Nr. 03-502, kuriuo konstatuotas PareiÅ¡kėjos Ä®statymo 191 straipsnio pažeidimas, paskirtas įspėjimas už Ä®statymo 191 straipsnio pažeidimÄ , nurodant, kad PareiÅ¡kėja nėra įvykdžiusi Ä®statymo 191 straipsnio įpareigojimo dėl privalomos ne mažiau kaip 10 proc.

Å¡ilumos ir(ar) elektros gamybai reikalingo biokuro dalies įsigijimo energijos iÅ¡teklių biržoje bei įpareigota laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų 2015 m. ir vėlesniais laikotarpiais įsigyti Ä®statyme įtvirtinto dydžio biokuro kiekį energijos iÅ¡teklių biržoje, yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo naikinti Komisijos nutarimo 3.1 punkto skunde iÅ¡dėstytais argumentais. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994-04-19 sprendimas V. d.

H. v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas H. v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p. ir 127 str., teismas n u s p r e n d ž i a :             atmesti pareiÅ¡kėjos UAB „Litesko“ skundÄ kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                 Mefodija Povilaitienė Jolita Rasiukevičienė      Henrikas Sadauskas                         Â