2025-04-30 Nr. AB-7482-3-61-3-08369-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-532-1188/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08369-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Statgreita“ ir atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Statgreita“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo arba pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Statgreita“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija, VDI, Institucija) 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 31920 (toliau – ir Nutarimas), o netenkinus pirmojo reikalavimo – sumažinti paskirtą baudą, paskiriant ne didesnę, nei sankcijoje numatytas baudos minimumas.

2. Bendrovė savo poziciją grindė šiais argumentais:

2.1. Bauda pareiškėjui buvo skirta už tai, kad UAB „Statgreita“, atstovaujama direktoriaus A. A., pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, t. y. nesudarė rašytinių darbo sutarčių su S. V. (S. V.) ir V. P. (V. P.), apie jų įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui ne vėliau kaip vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino ir leido S. V. bei V. P. Bendrovės naudai 2023 m. birželio 1 d. 11.45 val. statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti pagalbinius darbus. Taip pat nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. birželio 18 d., tuo metu, kai Bendrovės darbo laiko apskaitos žiniaraštyje jiems buvo žymimas nedraudiminis laikotarpis, leido S. V. ir V. P. nelegaliai dirbti UAB „Statgreita“ naudai statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Nutarime yra nurodyta, kad tokiais savo veiksmais (neveikimu) A. A. pažeidė imperatyvias Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Atsakomybė už šio pažeidimo padarymą yra nustatyta Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje.

2.2. Bylos medžiaga neleidžia daryti išvados, kad tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų konstatuoti inkriminuojamą pažeidimą, nustatytą Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Bylą nagrinėjusių pareigūnų pozicija, jog S. V. ir V. P. 2023 m. birželio 1 d. apie 11.45 val. statybos objekte vykdė pagalbinius darbus, t. y. vykdė realias darbo funkcijas, yra pagrįsta prielaidomis, o ne objektyviais byloje esančiais duomenimis. Tyrimo metu apklaustų S. V., V. P., rangovo UAB „Idola“ direktoriaus K. B., UAB „Statgreita“ direktoriaus A. A. ir rangovo UAB „Ka29“ direktoriaus J. K. parodymai yra nuoseklūs bei paneigia esminę aplinkybę, jog S. V. ir V. P. 2023 m. birželio 1 d. realiai dirbo bei vykdė darbo funkcijas Bendrovei.

2.3. Tyrimo metu A. A. paaiškino, kad UAB „Statgreita“ ketino vykdyti darbus objekte pagal 2023 m. gegužės 19 d. rangos sutartį, pasirašytą su UAB „Idola“. 2023 m. birželio 1 d. jokie darbai dar nebuvo pradėti vykdyti, kadangi buvo ieškoma, kas tuos darbus atliks. Būtent dėl to su S. V. ir V. P. buvo susitarta susitikti objekte, apžiūrėti darbų apimtis, susitarti dėl darbų vykdymo sąlygų. Darbo sutartys turėjo būti pasirašytos tik po objekto apžiūros, nustačius darbų apimtis ir susitarus dėl darbo užmokesčio. Šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir S. V., kuris jau tikrinimo metu pateikė 2023 m. birželio 1 d. raštiškus paaiškinimus, jog buvo atvežtas prie objekto pažiūrėti darbų fronto ir sutarti dėl darbų sąlygų, buvo sutarta palaukti direktoriaus, kuris aprodys darbus ir aptars sąlygas. V. P. tikrinimo metu taip pat pateikė 2023 m. birželio 1 d. raštiškus paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog atvažiavo į statybos objektą, kad įsitikintų, ar darbas tinka. UAB „Ka29“ direktorius J. K. tyrimo metu rašytiniuose paaiškinimuose taip pat patvirtino, kad 2023 m. birželio 1 d. S. V. ir V. P. objekte statybos darbų nevykdė ir darbo funkcijų neatliko. Be to, tyrimo metu buvo nustatytos A. A. paaiškinimus patvirtinančios aplinkybės, kad UAB „Statgreita“ įgaliotas asmuo D. K. jau 2023 m. birželio 2 d. 8.06 val. VSDFV informacinėje sistemoje pateikė pranešimą apie S. V. ir V. P. įdarbinimą pagal 2023 m. birželio 1 d. darbo sutartis.

2.4. Minėtų nedraudiminių laikotarpių UAB „Statgreita“ darbuotojams forminimas būtent Nutarime nurodytą laikotarpį nuo 2023 m. birželio 9 d. iki 2023 m. birželio 18 d. galėjo būti labiau techninio pobūdžio klaida, kadangi buvo susiklosčiusi praktika, jog darbuotojai rašytinių prašymų dėl nemokamų atostogų nerašydavo, o informuodavo žodžiu. Byloje nustatyta, kad VSDFV informacinėje sistemoje laikotarpio (pranešimo apie nedraudžiamuosius laikotarpius) fiksavimo data buvo 2023 m. liepos 13 d., t. y. praėjus kuriam laikui, todėl galėjo būti netiksliai nurodytos nedarbo dienos. Tai nebuvo sąmoningas A. A. siekis pažeisti darbo laiko apskaitos tvarką. Aukščiau nurodytas aplinkybes patvirtina ir S. V. 2023 m. liepos 26 d. pateikti paaiškinimai, kad nuo 2023 m. birželio 2 d. iki 2023 m. liepos 26 d. jis buvo pasiėmęs apie 10 dienų sveikatai patikrinti, o raštiškų prašymų nei dėl kasmetinių, nei dėl neapmokamų atostogų nebūdavo.

2.5. Teismui nusprendus, kad vis tik yra pagrindai spręsti dėl inkriminuojamo pažeidimo įvykdymo ir Bendrovei taikyti atsakomybę, skiriant baudą, prašytina atsižvelgti į tai, jog Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta bauda savo dydžiu yra išskirtinai griežta. Įvertinus visas ginčo aplinkybes, net jeigu ir būtų nustatytos aplinkybės, leidžiančios Bendrovei taikyti atsakomybę, paskyrus minimalaus Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyto dydžio baudą, atsakomybės taikymo tikslai bus pasiekti.

3. Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Savo poziciją Inspekcija grindė šiais argumentais:

4.1. Vykdydami Inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjo 2023 m. birželio 1 d. pavedimą Nr. 1174, Inspekcijos vyriausieji inspektoriai 2023 m. birželio 1 d. apie 11.43 val. atliko patikrinimą statomame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Minėtame statybos objekte buvo pastebėti du dirbantys (kilnojantys lentas, renkantys šiukšles) asmenys, vilkintys statybininkų drabužius. Pradėjus tikrinimą ir artinantis prie dirbančių asmenų, jie pastebėjo atsakovo inspektorius ir nutraukė darbus (vienas iš asmenų rankose vis dar laikė rinktas šiukšles, kurias vėliau išmetė į statybos atliekų konteinerį). Inspektoriams atėjus prie tikrinamųjų darbuotojų, šie paaiškino (patikrinimas buvo fiksuotas vaido ir garso įrašymo įranga „Bodycam“), kad yra įdarbinti Bendrovėje. Vienas iš asmenų žodžiu (kaip vėliau paaiškėjo – S. V.) nurodė, kad jie yra įdarbinti UAB „Statgreita“ ir dirba pirmą darbo dieną. Darbuotojai taip pat nurodė ir jiems paskirtą persirengimo, poilsio namelį.

4.2. UAB „Statgreita“ direktoriaus A. A. atsakovui pateikti paaiškinimai dėl neva savavališkai Bendrovės objekte pradėjusių dirbti V. P. ir S. V. darbo turėtų būti vertinami kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės už nelegalų darbą. UAB „Statgreita“ direktoriaus paaiškinimas prieštarauja ne tik surinktai bylos medžiagai, bet ir logikai. Sunkiai įmanoma yra tokia situacija, kai darbuotojai, pirmą dieną atvykę į objektą, patys susirastų persirengimo vagonėlį, taip pat patys pradėtų atlikinėti Bendrovei sutartimi nustatytus darbus, t. y. savo iniciatyva, be darbdavio žinios, dirbtų UAB „Statgreita“, iš anksto nežinodami, ar už tokį darbą jiems bus atlyginta ir ar darbdavys sutiktų priimti juos į darbą. Be to, nelogiška yra ir nelegaliai dirbusių asmenų po skambučio A. A. išdėstyta pozicija dėl neva atėjimo pasižiūrėti, ar jiems tiks darbas, turint omenyje, kad minėti asmenys atlikinėjo pagalbinius statybos darbus (tvarkė objekto teritoriją).

4.3. Atsakovas vadovavosi teismų suformuota praktika nelegalaus darbo bylose, pagal kurią itin svarbūs ir reikšmingi yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą ir tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai, kadangi nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus. Inspekcija išnagrinėjo byloje surinktą medžiagą ir, įvertinusi įrodymų visumą, konstatavo pažeidimo padarymo faktą.

4.4. Pagal suformuotą teismų praktiką, laikomasi nuostatos, kad tam, jog darbuotojo darbas būtų legalus, apie jo valstybinio socialinio draudimo pradžią įmonėje turi būti pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Tyrimo metu Inspekcija nustatė, kad darbdavys (Bendrovė) apie darbuotojų V. P. ir S. V. nedraudiminius laikotarpius informavo VSDFV teritorinį skyrių, pateikdamas 12-SD formos pranešimus, t. y. pranešė apie jų valstybinio socialinio draudimo nedraudiminiais laikotarpiais sustabdymą. Tai reiškia, kad darbuotojai šiais laikotarpiais negalėjo atlikti jokių darbo funkcijų Bendrovei. Tam, kad minėtiems darbuotojams vėl būtų taikomos valstybinio socialinio draudimo nuostatos, darbdavys privalėjo VSDFV pateikti 12-SD pranešimus apie nedraudiminių laikotarpių pabaigą. Darbuotojai V. P. ir S. V. nedraudiminiais laikotarpiais atliko darbo funkcijas UAB „Statgreita“, tuo metu kai VSDFV teritoriniam skyriui nebuvo pranešta apie jų nedraudiminių laikotarpių pabaigą, t. y. tuo pačiu apie valstybinio socialinio draudimo atnaujinimą.

4.5. Tyrimo metu buvo surinktas pakankamas kiekis duomenų, įrodančių nelegalaus darbo požymius.

4.6. Priimdamas Nutarimą ir Bendrovei skirdamas administracinę nuobaudą už nelegalų darbą, atsakovas nuosekliai vadovavosi suformuota teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, pavyzdžiui, tai, kad piniginė sankcija yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens finansine gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai. Administracinė nuobauda yra prievartinio pobūdžio valstybės taikoma atsakomybės priemonė, todėl ji yra neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais.

4.7. Atsakovui nėra suprantamas Bendrovės prašymas sumažinti jai paskirtą baudą, kadangi ji, teikdama skundą, vienu metu ir neigia nelegalaus darbo faktą, ir tuo pačiu prašo paskirti Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje 3 punkte nustatytą minimalią baudą, galbūt turėdama omenyje skunde nenurodytas ir vien tik jai žinomas atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

4.8. Atsakovas, priimdamas Nutarimą, tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą. Paskirta bauda nėra per griežta, ji yra proporcinga padarytam pažeidimui ir atitinka baudų skyrimo pagrindus, todėl nėra pagrindo ją mažinti.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 12 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Statgreita“ skundą tenkino iš dalies: Nutarimą pakeitė, iš jo pašalindamas epizodą, kuriame buvo konstatuota, kad nuo 2023 m. birželio 9 d. iki 2023 m. birželio 18 d., t. y. tuo metu, kai Bendrovės darbo laiko apskaitos žiniaraštyje asmenims buvo žymimas nedraudiminis laikotarpis, Bendrovės vadovas A. A. V. P. ir S. V. leido nelegaliai dirbti UAB „Statgreita“ statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), tokiais veiksmais (neveikimu) pažeisdamas imperatyvias Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Teismas nutarimu pareiškėjui paskirtą 3 764 Eur baudą pakeitė į 2 750 Eur baudą. Kita UAB „Statgreita“ skundo dalis buvo atmesta. Teismas pareiškėjui iš atsakovo priteisė 303 Eur teismo išlaidoms atlyginti.

6. Teismas nustatė, kad, vykdant Inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjo 2023 m. birželio 1 d. pavedimą Nr. 1174, Inspekcijos vyriausieji inspektoriai R. Š., A. J. ir R. R. 2023 m. birželio 1 d. apie 11.43 val. atliko patikrinimą statomame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Tikrinimo metu Inspekcija nustatė, kad statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), dirbo S. V., gimęs (duomenys neskelbtini), ir V. P., gimęs (duomenys neskelbtini), tačiau, patikrinus asmenų duomenis VSDFV informacinės sistemos duomenų bazėje, buvo nustatyta, kad jie niekur nėra įdarbinti. VSDFV 2023 m. liepos 19 d. rašte Nr. (7.2E) DV_S-61486 nurodė, kad 2023 m. birželio 2 d. 8.06 val. VSDFV buvo pateikti UAB „Statgreita“ vadovo įgalioto asmens D. K. saugiu elektroniniu parašu pasirašyti 2023 m. birželio 2 d. 1-SD pranešimai Nr. l-SD-2 apie apdraustųjų S. V. ir V. P. valstybinio socialinio draudimo pradžią 2023 m. birželio 2 d., kurių duomenys automatiškai buvo įrašyti į registro duomenų bazę. VSDFV taip pat nurodė, kad atmestų ar patikslintų pranešimų dėl šių darbuotojų nebuvo.

7. Teismas pažymėjo, kad Inspekcija 2023 m. rugpjūčio 24 d. priėmė Nutarimą, kuriuo pareiškėjui skyrė 3 764 Eur baudą pagal Užimtumo Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Darbo kodekso 42 straipsnio 1–2 dalių pažeidimą. Nesutikdama su Nutarimu, Bendrovė kreipėsi į teismą.

8. Teismas akcentavo, kad UAB „Statgreita“ 2024 m. vasario 15 d. teismui pateikė prašymą sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-61-806/2024 pagal A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-947-827/2023, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl Inspekcijos 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu A. A., kaip UAB „Statgreita“ direktoriui, paskirtos baudos, inkriminavus jam tapačias, kaip ir šioje administracinėje byloje, aplinkybes, panaikinimo, t. y. 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-696-2023 A. A. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį buvo skirta nuobauda – 3 000 Eur bauda už tai, kad jis, būdamas UAB „Statgreita“ direktoriumi, atsakingu asmeniu, pažeidė imperatyvias Darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, o būtent: nesudaręs rašytinių darbo sutarčių su S. V., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir V. P., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir apie jų įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešęs VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino ir leido S. V. bei V. P. dirbti UAB „Statgreita“, t. y. 2023 m. birželio 1 d. 11.45 val. statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), vykdyti pagalbinius statybos darbus; taip pat laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 9 d. iki 2023 m. birželio 18 d., tuo metu kai Bendrovės darbo laiko apskaitos žiniaraštyje V. P. ir S. V. buvo žymimas nedraudiminis laikotarpis (pareiškėjas pateikė VSDFV 12-SD formos pranešimus apie jų socialinio draudimo sustabdymą), t. y. jų valstybinis socialinis draudimas Bendrovėje buvo sustabdytas, nurodė S. V. ir V. P. nelegaliai dirbti UAB „Statgreita“ statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Tokiais savo veiksmais (neveikimu) A. A. pažeidė imperatyvias Darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bei padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą pažeidimą.

9. Teismas, įvertinęs tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 19 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. AN2-61-806/2024, kuri įsiteisėjo jos paskelbimo dieną, pareiškėjo prašymo stabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą netenkino.

10. Pacitavęs Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies ir Užimtumo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies bei 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, teismas pažymėjo, kad nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba 2) nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą (Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p.). Teismas akcentavo, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog darbas yra vertinamas kaip nelegalus, kai yra nustatomi šie požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nebuvo laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių. Teismas padarė išvadą, kad nelegalus darbas gali būti konstatuojamas dėl kelių alternatyvių veikų padarymo.

11. Teismas nurodė, kad bylos medžiaga (2023 m. liepos 31 d. nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA 1542-0128, 2023 m. birželio 1 d. tyrimo veiksmų protokolas su nuotraukomis, paaiškinimai, VSDFV užklausos rezultatai) patvirtina, jog Inspekcijos vyriausieji inspektoriai R. Š., A. J. ir R. R. 2023 m. birželio 1 d. apie 11.43 val. atliko patikrinimą statomame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Prie statybos objekto minėtu adresu buvo pastebėti statybos objekte (duomenys neskelbtini) dirbantys (kilnojantys lentas, renkantys šiukšles) du asmenys, vilkintys statybininkų drabužius. Pradėjus tikrinimą ir artinantis prie dirbančių asmenų, jie pastebėjo Inspekcijos inspektorius ir nutraukė darbus (vienas iš asmenų rankose vis dar laikė rinktas šiukšles, kurias vėliau išmetė į statybos atliekų konteinerį). Inspektoriams atėjus prie tikrinamųjų darbuotojų, šie paaiškino (patikrinimas buvo fiksuotas vaizdo ir garso įrašymo įranga „Bodycam“), kad yra įdarbinti Bendrovėje. Vienas iš asmenų žodžiu (kaip vėliau paaiškėjo – S. V.) nurodė, kad asmenys yra įdarbinti UAB „Statgreita“ ir dirba pirmą darbo dieną. Skaidriai dirbančių ID kodų tikrinimo metu asmenys nepateikė, paaiškindami, kad dar nespėjo jų gauti. Be kita ko, iš 2023 m. birželio 1 d. tyrimo veiksmų protokolo duomenų buvo fiksuota, kad tikrinimo metu statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), dirbo S. V. ir V. P. Patikrinus asmenų duomenis VSDFV informacinės sistemos duomenų bazėje, buvo nustatyta, kad šie asmenys niekur nėra įdarbinti. Inspekcija tyrimo metu paėmė minėtų asmenų paaiškinimus, prie protokolo pridėtos yra pridėtos nuotraukos.

12. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad nustatytos aplinkybės yra pagrįstos prielaidomis, kadangi priešingai, kaip matosi iš bylos medžiagos, Inspekcijos inspektoriai apklausė nelegaliai dirbusius asmenis, surinko dokumentinę medžiagą, kuria remdamiesi, pagrįstai konstatavo pažeidimo padarymo faktą.

13. Teismas pažymėjo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog Inspekcijos pareigūnams vykdant patikrinimą adresu: Kaminkelio g. 29, Vilnius, jo eiga buvo fiksuota „Body“ kamera. Iš pateikto vaizdo įrašo matosi, kad 2023 m. birželio 1 d. pareigūnams nuvykus prie statybos objekto, jie pamatė kaip du asmenys statybvietėje, visiškai šalia statybvietės, darbuojasi. Vienas iš jų nešė statybines šiukšles ir dėjo į konteinerį, o kitas perdėjinėjo lentas. Išlipę iš transporto priemonės, pareigūnai ėjo link jų – vienas buvo prie lentų, o kitas – prie konteinerio.

Minėtų asmenų pasiteiravus, kaip jie dirba – ar legaliai, ar nelegaliai, ir kokioje įmonėje yra įdarbinti, S. V. pasakė, kad viskas gerai, dirba UAB „Statgreita, tačiau jis 2023 m. birželio 1 d. rašytiniuose paaiškinimuose jau nurodė, kad buvo atvežtas prie objekto pažiūrėti darbų fronto ir sutarti dėl darbų bei sąlygų, ir, laukdami direktoriaus Andrejaus, darbuotojai patys pradėjo tvarkytis prie konteinerių. Jis taip pat nurodė, kad šiame objekte yra pirmą kartą. V. P. 2023 m. birželio 1 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad į statybvietę atvažiavo susitarti dėl darbų, pažiūrėti, ar tiks darbas, dėl darbo užmokesčio kalbėta nebuvo, objekte yra pirmą dieną, tačiau iš pateiktos vaizdinės medžiagos matosi, kad pradžioje S. V. nurodė, kad dirba įdarbintas UAB „Statgreita“, kad ID kodo neturi, kad dirba pirmą dieną, vėliau po pokalbių telefonu, sakė, kad dar nebuvo spėta jų įdarbinti, atėjo prieš valandą.

Rašytiniame paaiškinime A. A. (Bendrovės vadovas) nurodė, kad neva S. V. iniciatyva jie pradėjo tvarkyti šiukšles, t. y. jam nežinant, žmonės persirengė ir savo iniciatyva tvarkė šiukšles prie objekto, tačiau teismo įsitikinimu, nėra logiška, kad asmenys, nesutarę, kokius darbus reiks atlikti ir koks atlyginimas dėl darbo sulygtas, savo inciatyva pradėtų tvarkyti objekto teritoriją. Teismas taip pat nustatė, kad 2023 m. liepos 18 d. Inspekcijai A. A. pateikė 2023 m. birželio 1 d. pasirašytas darbo sutartis su S. V. ir V.

P., nors savo pirminiame paaiškinime nurodė, jog darbo sutartis pasirašė tik 2023 m. birželio 2 d. Be kita ko, tyrimo metu 2023 m. birželio 5 d. UAB „Idola“ direktorius K. B. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad UAB „Idola“ rangovas statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), yra pasirašę sutartį su UAB „Ka29“ dėl monolitinių konstrukcijų rengimo darbų. Taip pat nurodė, kad 2023 m. gegužės 19 d. UAB „Idola“ pasirašė rangos sutartį su UAB „Statgreita“ dėl pagalbinių darbų atlikimo.

Subrangovas UAB „Statgreita“ patikino, kad visi jų darbuotojai, dirbantys objekte, yra oficialiai įdarbinti ir turi reikiamus dokumentus, tačiau tuo pačiu nurodė, jog kaip 2023 m. birželio 1 d. objekte atsidūrė neįdarbinti UAB „Statgreita“ darbininkai, nežino ir paaiškinti negali.

14. Teismas vertino, kad tyrimo metu buvo neginčytinai nustatyta, jog S. V. ir V. P., susitarę dėl darbo su A. A. bei vykdydami jo nurodymus, 2023 m. birželio 1 d. dirbo UAB „Statgreita“, vykdė 2023 m. gegužės 19 d. statybos subrangos sutartimi Nr. IDL-STA-S-025-4 aptartus įsipareigojimus (atliko objekto tvarkymo darbus), tačiau tuo metu su jais nebuvo pasirašytos darbo sutartys ir apie jų įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Be kita ko, tiek Bendrovės vadovas, tiek nelegaliai dirbantys asmenys teikė prieštaringus paaiškinimus, o tai patvirtina, kad jie siekė išvengti atsakomybės už nelegalų darbą.

15. Teismas pažymėjo, kad ir įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AN2-61-806/2024, kurioje taip pat buvo nagrinėtos prieš tai minėtos aplinkybės, susijusios su nelegalaus darbo fakto konstatavimu, buvo prieita prie išvados, jog V. P. ir S. V. statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), 2023 m. birželio 1 d. dirbo UAB „Statgreita“, nesudarius su jais rašytinių darbo sutarčių ir apie jų įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, tokiais veiksmais (neveikimu) UAB „Statgreita“ direktoriui A. A. pažeidžiant imperatyvias Darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ir padarant Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą pažeidimą.

16. Teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis bei minėta Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartimi, kurioje nustatyti juridiniai faktai turi prejudicinę galią šioje byloje, vertino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas padarė pažeidimą, nustatytą Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei Darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

17. Dėl nelegalaus darbo nedraudiminiu laikotarpiu teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 19 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-61-806/2024 konstatavo, jog A. A. veiksmai, kai jis nurodė Bendrovės naudai dirbti V. P. ir S. V. tuo metu, kai jiems buvo žymimi nedraudiminiai laikotarpiai (nuo 2023 m. birželio 9 d. iki 2023 m. birželio 18 d.), o UAB „Statgreita“ apie darbuotojų V. P. ir S. V. nedraudiminius laikotarpius informavo VSDFV teritorinį skyrių, pateikdama 12-SD formos pranešimus, t. y. pranešė apie jų valstybinio socialinio draudimo šiais laikotarpiais sustabdymą, neatitinka nelegalaus darbo požymių, nurodytų Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, todėl vertino, kad ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas buvo inkriminuotas nepagrįstai ir neteisėtai, kadangi ši veika atitinka ANK 100 straipsnio 1 dalyje nustatytus požymius. Minėtoje byloje teismas, atsižvelgdamas į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtis pagal jo paties pateiktą skundą negali būti bloginama, nusprendė minėtą A. A. veikos epizodą iš kaltinimo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį pašalinti.

18. Teismas nurodė, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

19. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, ir įvertinęs tai, kad tiek Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartimi išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-61-806/2024, tiek šioje administracinėje byloje faktinės aplinkybės yra tapačios, joms kvalifikuoti taikoma ta pati teisė, vertino, jog Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartis turi precedento galią šioje byloje, todėl šioje administracinėje byloje ginčijamą Nutarimo dalį, kurioje pareiškėjo veika dėl darbo nedraudiminiu laikotarpiu (t. y. kad V. P. ir S. V. dirbo, nors 2023 m. birželio 9 d. iki 2023 m. birželio 18 d. Bendrovės darbo laiko apskaitos žiniaraštyje buvo žymimas nedraudiminis laikotarpis, tokiais veiksmais pažeidžiant Darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bei padarant Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą pažeidimą) buvo kvalifikuota kaip nelegalus darbas, turi būti panaikinta, kaip neteisėta ir nepagrįsta.

20. Pacitavęs Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkto ir 60 straipsnio 2 bei 3 dalių nuostatas, teismas akcentavo, kad nors pareiškėjas skunde nurodė, jog atsakomybės taikymo tikslai bus pasiekti jam paskyrus minimalią Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatytą baudą, tačiau teismas su tokiais argumentais nesutiko. Teismas pažymėjo, kad Bendrovės vadovas A. A. kaltės dėl pažeidimų nepripažino, juridinio asmens atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių byloje nebuvo nustatyta, todėl, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjui turėtų būti skiriamas baudos vidurkis, tačiau atsižvelgęs į tai, kad UAB „Statgreita“ darbo laiko apskaitos pažeidimo epizodas, kvalifikuotas pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, iš Nutarimo buvo pašalintas, todėl į dalį Institucijos Nutarime nurodytų administracinei atsakomybei individualizuoti reikšmingų aplinkybių neatsižvelgiama (t. y. kad pažeidimai truko ilgą laiką, buvo sisteminio pobūdžio ir kt.), teismas sprendė, kad yra pagrindas pareiškėjui skirtą 3 764 Eur baudą sumažinti.

21. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų teismas Nutarimu Bendrovei paskirtą 3 764 Eur baudą pakeitė į 2 750 Eur baudą (UAB „Statgreita“ už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį skiriant didesnę nei minimumas, tačiau mažesnę nei vidurkis, t. y. po 1 375 Eur, baudą), kuri pagal nustatytas aplinkybes laikytina tinkama, proporcinga ir nepažeidžiančia teisingumo principo.

22. Teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, panaikindamas Nutarimo dalį dėl nelegalaus darbo nedraudiminiu laikotarpiu, o likusią Nutarimo dalį palikdamas nepakeistą.

23. Iš dalies patenkinęs UAB „Statgreita“ skundą, teismas Bendrovei iš atsakovo priteisė 303 Eur teismo išlaidoms, kurias sudaro skundo parengimo išlaidos ir sumokėtas žyminis mokestis, atlyginimą.

III. 24. Pareiškėjas UAB „Statgreita“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimą pakeisti ir UAB „Statgreita“ skundą tenkinti visiškai – Nutarimą panaikinti bei Bendrovei iš atsakovo priteisti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose patirtų teismo išlaidų atlyginimą. Netenkinus šios reikalavimo, pareiškėjas prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimą pakeisti ir Nutarimu Bendrovei paskirtą 3 764 Eur baudą pakeisti į 1 736 Eur (sankcijos minimumą); atitinkamai UAB „Statgreita“ prašo perskirstyti ir jai iš Inspekcijos priteisti pirmosios bei apeliacinės instancijų teismuose patirtas teismo išlaidas. Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį Bendrovė prašo palikti nepakeistą.

25. Aptaręs faktines bylos aplinkybes, pagrindinius skundo argumentus ir pirmosios instancijos teismo sprendimo esmę, pareiškėjas teigia, kad su teismo sprendimo dalimi, kurioje jo skundas nebuvo patenkintas, nesutinka – Bendrovė nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant aplinkybes, jog UAB „Statgreita“ pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir kad jai buvo teisingai paskirta 2 750 Eur bauda, o teismo sprendimo dalies, kurioje jos skundas buvo tenkintas, neginčija. Savo poziciją pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

25.1. Tam, kad nagrinėjamoje byloje aptariama situacija būtų kvalifikuojama kaip nelegalus darbas, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu, yra būtina nustatyti, jog fiziniai asmenys S. V. ir V. P. 2023 m. birželio 1 d. buvo pavaldūs UAB „Statgreita“ ir būtent jos naudai atlygintinai atliko darbo funkcijas, tačiau darbo sutarties raštu darbdavys nesudarė arba VSDFV teritorinei įstaigai reikiamu metu apie darbuotojo priėmimą į darbą nepranešė. Kitaip tariant, yra svarbu nustatyti, kad minėti du asmenys pradėjo realiai dirbti, jog Bendrovės ir nelegaliai dirbusių asmenų santykiai turi darbo sutarties požymių ir kad buvo nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

25.2. Inspekcija Nutarime nurodė, kad S. V. ir V. P. 2023 m. birželio 1 d. apie 11.45 val. statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), vykdė pagalbinius darbus, t. y. vykdė realias darbo funkcijas. Pirmosios instancijos teismas Inspekcijos poziciją palaikė ir vertino, kad tyrimo metu buvo neginčytinai nustatyta, jog S. V. ir V. P., susitarę dėl darbo su A. A. ir vykdydami jo nurodymus, 2023 m. birželio 1 d. dirbo UAB „Statgreita“, vykdė 2023 m. gegužės 19 d. Statybos subrangos sutartimi Nr. IDL-STA-S-025-4 aptartus įsipareigojimus (atliko objekto tvarkymo darbus), tačiau tuo metu su jais nebuvo pasirašytos darbo sutartys ir apie jų įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis pareiškėjas nesutinka ir mano, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

25.3. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis. Teismas, visiškai neargumentuodamas, atmetė Institucijos pozicijai prieštaraujančius įrodymus ir konstatuojamojo pobūdžio išvadas sprendime pateikė iš esmės be jokių motyvų.

25.4. Atsakovo atlikto pažeidimo tyrimo metu A. A. paaiškino, kad UAB „Statgreita“ ketino vykdyti darbus objekte pagal 2023 m. gegužės 19 d. rangos sutartį, pasirašytą su UAB „Idola“, tačiau 2023 m. birželio 1 d. jokie darbai dar nebuvo pradėti vykdyti, kadangi buvo ieškoma žmonių, kurie tuos darbus atliks. Būtent dėl to su S. V. ir V. P. buvo susitarta susitikti objekte, apžiūrėti darbų apimtį, susitarti dėl darbų vykdymo, sąlygų. Darbo sutartys su šiais asmenimis turėjo būti pasirašytos tik po objekto apžiūros, nustačius darbų apimtis ir susitarimo dėl darbo užmokesčio. Byloje nėra jokių duomenų ir nėra nustatyta, kad 2023 m. birželio 1 d. objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), UAB „Statgreita“ realiai vykdė kokius nors statybos rangos ar pagalbinius darbus, kam galėjo reikėti darbuotojų. Taip pat nėra duomenų, kad buvo kokie nors mokėjimai už darbus iš UAB „Idola“ UAB „Statgreita“, jog minėtos rangos sutarties pagrindu atlikti darbai buvo perduoti ar priimti ir panašiai. Yra akivaizdu, kad Nutarime išdėstyta pozicija, kurią palaikė pirmosios instancijos teismas, jog S. V. ir V. P. 2023 m. birželio 1 d. apie 11.45 val. statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), vykdė pagalbinius darbus, t. y. vykdė realias darbo funkcijas, yra pagrįstos tik prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis.

25.5. Nutarimo ir skundžiamos teismo sprendimo dalies išvados prieštarauja nuosekliems A. A., S. V., V. P. bei UAB „Idola“ vadovo K. B. tyrimo metu teiktiems paaiškinimams ir yra nepagrįstos bylos medžiaga. Vien tai, kad iš vaizdo įrašo matosi, jog patikrinimo metu vienas asmuo nešė šiukšles, o kitas buvo prie lentų, nesudaro pagrindo spręsti dėl inkriminuojamo pažeidimo padarymo. Be to, išvada, kad S. V. ir V. P. įvykio vietoje neva teigė, jog jie yra įdarbinti UAB „Statgreita“ ir tik vėliau pakeitė parodymus, neatitinka tikrovės ir tokių duomenų byloje nėra. Iš „Body“ kameros vaizdo įrašo matosi, kad kiti asmenys, dirbantys objekte, nurodė, jog minėtus asmenis mato pirmą kartą (t. y. paneigia, kad jie dirbo).

25.6. Tas pats pasakytina ir apie teismo sprendime išdėstytą poziciją, kad tyrimo metu buvo neabejotinai nustatyta, jog S. V. ir V. P. buvo susitarę dėl darbo su A. A. ir, vykdydami jo nurodymus, 2023 m. birželio 1 d. realiai pradėjo dirbti UAB „Statgreita“, vykdė 2023 m. gegužės 19 d. statybos subrangos sutartimi aptartus įsipareigojimus Bendrovei. Byloje nėra nustatyta jokių tokią išvadą galinčių pagrįsti aplinkybių, o joje esantys duomenys neįrodo, kad ši statybos subrangos sutartis šalių buvo pradėta vykdyti, darbai buvo perduoti, atliekami ir atlikti kokie nors mokėjimai, nebuvo nustatyta jokių sutarties vykdymo aplinkybių ir panašiai.

25.7. Nei Nutarime, nei išnagrinėtoje byloje nėra duomenų, būtinų Užimtumo įstatymo pažeidimui nustatyti, t. y. nėra nustatyta, kokius konkrečius nurodymus, dėl kokių konkrečių darbo funkcijų S. V. ir V. P. buvo nurodęs UAB „Statgreita“ vadovas A. A.. Konstatuotina, kad byloje nebuvo įrodytas susitarimas dėl darbo su nelegaliu darbuotoju, turintis darbo sutarties požymių (darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai).

25.8. Pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AN2-61-806/2024, nustatytomis aplinkybėmis, kurias teismas vertino kaip prejudicines nagrinėjamai bylai. Toje byloje buvo sprendžiama dėl administracinės atsakomybės UAB „Statgreita“ vadovui A. A. tapačiais faktiniais pagrindais, t. y. jog A. A., būdamas UAB „Statgreita“ direktorius, atsakingas asmuo, nesudarė rašytinių darbo sutarčių su S. V. ir V. P., apie jų įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino ir leido S. V. bei V. P. dirbti UAB „Statgreita“ naudai, t. y. 2023 m. birželio 1 d. 11.4 val. statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), pagalbinius darbus. Abi bylos yra teisiškai susijusios, tuo aspektu, kad yra atliekamas tų pačių faktinių aplinkybių teisinis vertinimas Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo aspektu, todėl minėta Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartis gali būti laikoma turinčia įrodomąją reikšmę nagrinėjamoje byloje, tačiau padarytos išvados negali būti suabsoliutintos ir šioje byloje nustačius duomenų, paneigiančių anoje byloje nustatytas aplinkybes ar teismo pateiktas išvadas, kitoks faktinių aplinkybių vertinimas šioje byloje yra galimas.

25.9. UAB „Statgreita“, vadovaudamasi ANK nustatyta tvarka, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui yra pateikusi prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartį panaikinti dėl esminių proceso ir materialiosios teisės normų pažeidimų, be kita ko, teigiant, jog 2024 m. vasario 19 d. nutartyje išdėstytos teismo išvados prieštarauja nuosekliems A. A., J. K., K. B., S. V. ir V. P. parodymams bei paaiškinimams teismo posėdyje ir yra nepagrįstos bylos medžiaga, o grindžiamos tik prielaidomis ir netinkamu įrodymų vertinimu. Toje byloje teismo posėdyje A. A. nuosekliai paaiškino, kad 2023 m. gegužės 19 d. rangos sutartis su UAB „Idola“ nebuvo pradėta vykdyti, nebuvo perduotas darbų frontas, o 2023 m. birželio 1 d. jis buvo susitaręs susitikti su S. V. ir V. P. objekte, apžiūrėti darbų frontą, susiderinti, ar tinka toks darbas. Darbai turėjo būti pradėti po to, kai UAB „Idola“ būtų perdavusi darbų frontą rašytiniu aktu; liudytoju apklaustas UAB „Idola“ (rangos darbus objekte vykdžiusi bendrovė) direktorius K. B. byloje taip pat paaiškino, jog nei UAB „Statgreita“, nei S. V. ir V. P. jokių darbų objekte nevykdė, rangos sutartis nebuvo vykdoma, darbai neperduoti, jokie atsiskaitymai nebuvo vykdomi; liudytoju apklaustas UAB „Ka29“ (darbų objekte užsakovas, vystytojas) direktorius J. K. taip pat nuosekliai paaiškino, kad, pagal jam žinomą informaciją, 2023 m. birželio 1 d. subrangovas UAB „Statgreita“ jokių darbų nevykdė, o objekte buvę asmenys buvo išsikviesti tik apsižiūrėti objektą ir jie jokių darbo funkcijų neatlikinėjo; liudytoju apklaustas V. P. taip pat nuosekliai patvirtino tyrimo metu duotus rašytinius paaiškinimus ir nurodė, jog 2023 m. birželio 1 d. į objektą atvažiavo ne dirbti, o susitarti dėl įdarbinimo, pažiūrėti, ar tiks sąlygos. Paaiškino, kad Inspekcijai vietoje nurodė, jog nedirbo, nori įsidarbinti, o galiausiai asmenys liko kalti, kad laukdami vėjo išnešiotas šiukšles įmetė į konteinerį ir buvo padaryta išvada, jog jie dirbo. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus prašymą ir minėtą administracinio nusižengimo bylą atnaujinus, tai galėtų turėti teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai.

25.10. Visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes bei pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

25.11. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

25.12. Atsižvelgus į bylos aplinkybes, t. y. padaryto pažeidimo turinį, UAB „Statgreita“ paskyrus minimalaus Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyto dydžio baudą, atsakomybės taikymo tikslai bus pasiekti, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo dalies dėl sprendimo panaikinimo netenkinus, sprendimas turėtų būti pakeistas, baudą sumažinant iki 1 736 Eur (minimalus sankcijos dydis).

26. Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimą pakeisti ir Nutarimą palikti galioti. Inspekcija nurodo tokius argumentus:

26.1. Inspekcijos Vilniaus skyrius tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą bei, įvertinęs visas aplinkybes ir aktualią teismų praktiką, tinkamai skyrė baudą UAB „Statgreita“.

26.2. Nesutikdamas su Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimu, atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo dalies, kurioje teismas panaikino epizodą dėl Bendrovės kaltinimo organizavus S. V. ir V. P. nelegalų darbą jų nedraudiminio laikotarpio metu.

26.3. Regionų administracinis teismas bylos dalį dėl S. V. ir V. P. nelegalaus darbo 2023 m. birželio 1 d. UAB „Statgreita“ ištyrė išsamiai ir visapusiškai bei pagrįstai nustatė, jog jų darbas Bendrovėje tą dieną buvo nelegalus. Nelegalaus darbo faktas buvo nustatytas vykdant Inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjo 2023 m. birželio 1 d. pavedimą Nr. 1174. Inspekcijos vyriausieji inspektoriai 2023 m. birželio 1 d. apie 11.43 val. atliko patikrinimą statomame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Šio patikrinimo metu buvo apklausti nelegaliai dirbę asmenys, jų paaiškinimai buvo užfiksuoti tarnybinio vaizdo registratoriaus pagalba. Atsakovas surinko visus pareiškėjo kaltę patvirtinančius įrodymus.

26.4. Inspekcija, priimdama Nutarimą, nuosekliai vadovavosi teismų praktika, suformuota panašaus pobūdžio (nelegalaus darbo) bylose, pagal kurią itin svarbūs ir reikšmingi yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą ir tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai, nes nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus. Tiek nelegaliam darbui, tiek nedeklaruotam darbui yra būdingas tam tikras latentiškumas, kadangi tiek darbdaviai, organizavę nelegalų ar nedeklaruotą darbą, tiek darbuotojai, tokį darbą atliekantys, imasi visų priemonių tam, kad tokie pažeidimai nebūtų nustatyti ir užfiksuoti. Atsakovas išnagrinėjo byloje surinktą medžiagą, t. y liudytojų ir nelegaliai dirbusių asmenų parodymus, kitą dokumentinę medžiagą ir, įvertinęs įrodymų visumą, konstatavo pažeidimo padarymo faktą. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimo dalį dėl S. V. ir V. P. nelegalaus darbo Bendrovėje 2023 m. birželio 1 d.

26.5. Inspekcijai nėra suprantamas UAB „Statgreita“ prašymas sumažinti jai paskirtą baudą, kadangi Bendrovė, teikdama skundą, vienu metu ir neigia nelegalaus darbo faktą, ir tuo pačiu prašo paskirti Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje 3 punkte nustatytą minimalią baudą, galbūt turėdama omenyje skunde nenurodytas, vien tik jai žinomas atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

26.6. Atsakovas, priimdamas Nutarimą, tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą. Paskirta bauda nėra per griežta, ji yra proporcinga padarytam pažeidimui, atitinka baudų skyrimo pagrindus, todėl nėra pagrindo ją mažinti.

27. Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimo dalį dėl S. V. ir V. P. darbo UAB „Statgreita“ jų nedraudiminių laikotarpių metu, pripažinti UAB „Statgreita“ kalta, padarius Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą pažeidimą ir palikti galioti jai Nutarimu paskirtą 3 764 Eur baudą (finansinę sankciją), taip pat panaikinti sprendimo dalį dėl teismo išlaidų Bendrovei priteisimo. Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį Inspekcija prašo palikti nepakeistą. Aptaręs faktines bylos aplinkybes ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, savo poziciją atsakovas grindžia šiais argumentais:

27.1. Teismas netinkamai išnagrinėjo administracinę bylą, kadangi net nevertino Inspekcijos atsiliepime pateiktų argumentų, o tiesiog deklaratyviai paminėjo, jog visos byloje faktinės aplinkybės yra tapačios, joms kvalifikuoti taikoma ta pati teisė, todėl vertina, jog Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartis turi precedento galią šioje byloje. Teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika dėl precedento taikymo. Teismo akcentuota byla Nr. AN2-61-806/2024 yra ne administracinė ar civilinė byla, o administracinio nusižengimo byla, be to, byloje Nr. AN2-61-806/2024 ir nagrinėjamoje administracinėje byloje dalyvauja ne tie patys asmenys (UAB „Statgreita“ nebuvo administracinio nusižengimo bylos dalyvis), todėl byloje Nr. AN2-61-806/2024 nustatyti faktai neturėtų būti pripažinti neįrodinėtinais, nagrinėjant šią administracinę bylą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalies pagrindu.

27.2. Atsakovas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo Užimtumo įstatymo pažeidimo bylą, sistemiškai įvertinęs ir pritaikęs galiojančius įstatymus, pagrįstai nustatė, kad S. V. ir V. P. darbas UAB „Statgreita“ tuo metu, kai jiems buvo žymimi nedraudiminiai laikotarpiai, atitinka nelegalaus darbo požymius.

27.3. Teismas nevertino byloje surinktų įrodymų visumos, todėl nepagrįstai konstatavo, kad buvo padarytas darbo laiko apskaitos pažeidimas. Darbo kodekso 111 straipsnio 1 ir 2 dalių, 120 straipsnio 1–3 dalių, 125 straipsnio 1 bei 2 dalių ir 131 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatuose yra aiškiai atribotas darbo ir poilsio laikas, į darbo laiką įtraukiamų laikotarpių sąrašas yra baigtinis. Teismas formaliai išnagrinėjo bylą ir visiškai nevertino aplinkybės, kad UAB „Statgreita“ atsakovui jo atliekamo tyrimo metu ne tik pateikė darbuotojų S. V. ir V. P. darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose nebuvo pažymėtas darbuotojų faktiškai dirbtas laikas (teismo nuomone – įrašyti žinomai neteisingi duomenys), bet, kas šiuo atveju yra svarbiausia – net ir po Inspekcijos pradėto tyrimo taip ir nepateikė VSDFV patikslintų pranešimų (12-SD) apie šių darbuotojų nedraudiminių laikotarpių pabaigą, neatstatė iškreiptų aplinkybių, darbuotojams nesumokėjo atlyginimo už atliktą darbą, o valstybei privalomų mokesčių už šį laikotarpį, t. y. darbdavys taip ir neužtikrino, kad darbuotojams šis laikotarpis būtų įtrauktas į darbo stažą, būtiną atitinkamoms socialinio draudimo išmokoms apskaičiuoti ir gauti.

27.4. Teismas, minėdamas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartį, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-61-806/2024, neįvertino aplinkybės, kad ANK yra imperatyviai nurodyta, jog atsakomybė už darbo laiko apskaitos pažeidimą pagal ANK 100 straipsnio 1 dalį darbdaviui ar kitam atsakingam asmeniui kyla tik tada, kai į darbo laiko apskaitą neįtraukiamas darbuotojo faktiškai dirbtas darbo laikas tuo metu, kai jis apdraustas valstybiniu socialiniu draudimu. Šiuo atveju darbuotojams buvo suteiktos nemokamos atostogos – poilsio laikas, kurio metu darbdavys net negalėjo jiems ne tik nurodyti, bet ir leisti dirbti, t. y. darbo laikas tiesiog negalėjo būti apskaitomas (nepriklausomai nuo to, ar į darbo laiko apskaitos žiniaraštį įrašomi teisingi ar žinomai melagingi duomenys), todėl negalėjo būti padarytas ir administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 100 straipsnio 1 dalyje, t. y. nei darbdavio atsakingas asmuo, nei darbdavys nepadarė darbo laiko apskaitos pažeidimų, kadangi tokia apskaita nagrinėjamu atveju tiesiog nebuvo įmanoma.

27.5. Atsakovo atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Statgreita“ vadovas A. A. nurodė Bendrovės naudai dirbti V. P. ir S. V. tuo metu, kai jiems buvo žymimi nedraudiminiai laikotarpiai. Jiems už darbą nedraudiminiu laikotarpiu nebuvo mokami atlyginimai, už juos darbdavys nemokėjo socialinio draudimo įmokų, jų dirbti laikotarpiai nebuvo įtraukti į asmens darbo stažą, būtiną socialinėms išmokoms gauti. Darbdavys (draudėjas) UAB „Statgreita“ apie minėtų darbuotojų nedraudiminius laikotarpius informavo VSDFV teritorinį skyrių, pateikdamas 12-SD formos pranešimus, t. y. pranešė apie jų valstybinio socialinio draudimo šiais laikotarpiais, sustabdymą. Šiuo atveju Inspekcija nustatė, kad darbas nedraudiminių laikotarpių metu turi nelegalaus darbo požymių.

27.6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad žmogaus teisė laisvai pasirinkti darbą yra neatsiejamai susijusi su jo teise turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Už šių jo teisių įgyvendinimą yra atsakingas darbdavys, kadangi būtent jam yra nustatyta prievolė užtikrinti darbuotojui tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, teisingai apskaičiuoti ir darbuotojui mokėti atlyginimą už darbą ir būtent darbdaviui, kaip darbuotojo draudėjui, nustatyta pareiga mokėti už darbuotoją įstatymų nustatyto dydžio įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą, informuoti VSDFV apie jo valstybinio socialinio draudimo laikotarpius (pradžią, pabaigą ir (ar) socialinio draudimo sustabdymą, t. y. nedraudiminius laikotarpius). Suformuotoje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam, jog darbuotojo darbas būtų legalus, apie jo valstybinio socialinio draudimo pradžią įmonėje turi būti pranešta VSDFV teritoriniam skyriui.

27.7. Inspekcijos atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad darbdavys UAB „Statgreita“ apie darbuotojų V. P. ir S. V. nedraudiminius laikotarpius informavo VSDFV teritorinį skyrių, pateikdamas 12-SD formos pranešimus, t. y. pranešė apie jų valstybinio socialinio draudimo nedraudiminiais laikotarpiais sustabdymą. Tai reiškia, kad darbuotojai šiais laikotarpiais negalėjo atlikti jokių darbo funkcijų Bendrovei. Tam, kad minėtiems darbuotojams vėl būtų taikomos valstybinio socialinio draudimo nuostatos, darbdavys privalėjo pateikti VSDFV 12-SD pranešimus apie nedraudiminių laikotarpių pabaigą. Konstatuotina, kad V. P. ir S. V. nedraudiminiais laikotarpiais atliko darbo funkcijas pareiškėjui tuo metu, kai VSDFV teritoriniam skyriui nebuvo pranešta apie jų nedraudiminių laikotarpių pabaigą, t. y. tuo pačiu apie valstybinio socialinio draudimo atnaujinimą.

27.8. Įstatymų leidėjas, sukurdamas Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies nuostatas, jų imperatyvų vykdymą siejo ne su techniniu veiksmu (pranešimo apie darbo sutarties sudarymą ir asmens priėmimą į darbą pateikimą), o su darbuotojo socialinių garantijų užtikrinimu (valstybiniu socialiniu draudimu). Sistemiškai vertinant teisės normas, darytina išvada, kad darbdavys, nepranešęs VSDFV apie darbuotojo nedraudiminio laikotarpio pabaigą ir jo valstybinio socialinio draudimo atstatymą (sustabdymo atšaukimą) ir leidęs dirbti savo naudai, neabejotinai pažeidė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje nustatytas asmenų teises į socialinę apsaugą, kadangi nesilaikė imperatyvios Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies nuostatos. Darbdavys, pažeidęs Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies nuostatas ir leidęs dirbti darbuotojams, neapdraustiems valstybiniu socialiniu draudimu, padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą pažeidimą.

27.9. Tyrimo metu Inspekcija sistemiškai vertino Darbo kodekso ir Užimtumo įstatymo imperatyvias nuostatas, nukreiptas į darbuotojų teisių, apimančių visų be išimties socialinių garantijų užtikrinimą, todėl, nustačiusi, kad imperatyvių įstatymų nuostatų nesilaikoma, o tos teisės buvo pažeistos ir darbuotojai buvo sąmoningai tyčia palikti be jokių socialinių garantijų, pagrįstai konstatavo, kad jų darbas Bendrovėje buvo nelegalus ir buvo padarytas Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas pažeidimas.

27.10. Pirmosios instancijos teismo formuojama praktika yra paneigiama Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta asmens teisė turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, taip pat paneigiamos galiojančios Darbo kodekso ir Užimtumo įstatymo nuostatos bei ignoruojamas bendrasis teisės principas ex iniuria ius non oritur (iš neteisės teisė nekyla).

27.11. Teismas formuoja ypač ydingą ir pavojingą praktiką, suteikiančią teisinę galimybę visiems nesąžiningiems darbdaviams ateityje leisti ar nurodyti dirbti savo naudai asmenims, nors ir esantiems įmonės darbuotojų sąraše, tačiau neapdraustiems valstybiniu socialiniu draudimu (tuo metu, kai darbdavys deklaravęs darbuotojams nedraudiminius laikotarpius), t. y. ekonomiškai išnaudoti pavaldžius darbuotojus, paliekant juos be socialinės apsaugos, nemokant jiems darbo užmokesčio ir privalomų įmokų (mokesčių) valstybei bei išvengti atsakomybės už nelegalų darbą.

28. Pareiškėjas UAB „Statgreita“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Bendrovei iš Inspekcijos priteisti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme patirtų teismo išlaidų atlyginimą.

29. Aptarusi faktines bylos aplinkybes ir pirmosios instancijos teismo sprendimo esmę, Bendrovė savo poziciją grindžia šiais argumentais:

29.1. Inspekcijos apeliacinis skundas yra grindžiamas iš esmės tapačiais Nutarime ir atsiliepime į pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktą skundą išdėstytais argumentais, formaliai cituojant teisės aktų, reglamentuojančių asmens teisinę padėtį nedraudžiamųjų laikotarpių metu. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje sprendimo dalyje priėmė neteisėtą sprendimą.

29.2. Iš bylos medžiagos matosi, kad byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog S. V. ir V. P. darbo įstatymų nustatyta tvarka UAB „Statgreita“ buvo įdarbinti vėliausiai nuo 2023 m. birželio 2 d. Apie jų įdarbinimą buvo tinkamai pranešta VSDFV.

29.3. Atsakovas laikosi pozicijos, kad nustačius aplinkybę, jog asmuo faktiškai dirbo nedraudiminiu (šiuo atveju nemokamų atostogų) laikotarpiu, tai sudaro pagrindą spręsti dėl Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo ir taikyti to paties įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatytas sankcijas, tačiau tokia Inspekcijos pozicija turėtų būti atmesta, kadangi taip būtų nepagrįstai bei neteisėtai plečiamai aiškinama Užimtumo įstatyme įtvirtinta nelegalaus darbo sąvoka. Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, asmens darbas nedraudiminiu laikotarpiu nepatenka į nelegalaus darbo sąvoką ir apimtį. Nagrinėjamu atveju į nei vieną iš Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, kurioms esant būtų pagrindas spręsti dėl nelegalaus darbo, darbas nedraudiminiu laikotarpiu nepatenka.

29.4. Minėtų nedraudiminių laikotarpių UAB „Statgreita“ darbuotojams forminimas būtent Nutarime nurodytą laikotarpį nuo 2023 m. birželio 9 d. iki 2023 m. birželio 18 d. galėjo būti labiau techninio pobūdžio klaida, kadangi buvo susiklosčiusi praktika, jog darbuotojai rašytinių prašymų dėl nemokamų atostogų nerašydavo, o informuodavo žodžiu. VSDFV informacinėje sistemoje laikotarpio (pranešimo apie nedraudžiamuosius laikotarpius) fiksavimo data buvo 2023 m. liepos 13 d., t. y. praėjus kuriam laikui, todėl galėjo būti netiksliai nurodytos nedarbo dienos. Tai nebuvo sąmoningas A. A. siekis pažeisti darbo laiko apskaitos tvarką.

29.5. Inspekcijos akcentuojamos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios darbuotojo teisinę padėtį, esant nedraudiminiam laikotarpiui dėl nemokamų atostogų, t. y. jog nedraudžiamaisiais laikotarpiais draudėjas už darbuotoją nemoka socialinio draudimo įmokų ir šiais laikotarpiais asmuo (darbuotojas) neturi draudžiamųjų pajamų (jam nėra mokamas darbo užmokestis), o tai turi įtakos skiriant ir mokant ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir nedarbo socialinio draudimo išmokas (t. y. nedraudžiamieji laikotarpiai gali lemti, ar asmuo (darbuotojas) turės teisę į atitinkamą išmoką, asmens būtinąjį stažą išmokai gauti, išmokos dydį ir (ar) jos mokėjimo trukmę) ir panašiai su Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies taikymu nėra susijusios. Atsakovo argumentai dėl darbo laiko apskaitos pažeidimų šioje byloje sprendžiant dėl Nutarimo teisėtumo teisinės reikšmės neturi.

29.6. Iš esmės Inspekcija pareiškėjui siekia pritaikyti atsakomybę dėl nelegalaus darbo, įrodinėdama kito pažeidimo – darbo laiko apskaitos pažeidimo (Užimtumo įstatymo 58 str.) – sudėtį, tačiau už tai yra nustatyta atskira atsakomybė ir pasekmės.

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Inspekcijos 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo Nr. NUĮPBJ 31920, kuriuo UAB „Statgreita“ už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą skirta 3 764 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

31. UAB „Statgreita“ skunde pirmosios instancijos teismui laikėsi pozicijos, kad šiai bendrovei pritaikytos atsakomybės tikslai pasiekiami skiriant minimalią Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytą baudą, jeigu nebūtų tenkinamas jos reikalavimas panaikinti Inspekcijos Nutarimą.

32. Pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino pareiškėjo skundą: 1) pakeisdamas Nutarimą, t. y. iš jo pašalindamas konstatavimą, kad Bendrovės vadovas A. A. leido V. P. ir S. V. nelegaliai dirbti (duomenys neskelbtini) esančiame bendrovės statybos objekte nuo 2023 m. birželio 9 d. iki 2023 m. birželio 18 d., kai tuo metu bendrovės darbo laiko apskaitos žiniaraštyje šiems asmenims žymėtas nedraudiminis laikotarpis, tokiais veiksmais (neveikimu) pažeidžiant imperatyvias Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas; 2) sumažindamas pareiškėjui paskirtą baudą, t. y. paskirtą 3 764 Eur baudą pakeisdamas į 2 750 Eur baudą; 3) atmesdamas kitą pareiškėjo skundo dalį. Teismas pripažino faktines aplinkybes šioje administracinėje byloje ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartimi išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-61-806/2024 tapačiomis ir kvalifikuotinomis taikant tą pačią teisę. Teismas vertino Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartį kaip turinčią precedento galią šioje byloje ir lemiančią, kad naikintina minėta šioje administracinėje byloje ginčijama Nutarimo dalis, t. y. teismas panaikino kaip neteisėtą ir nepagrįstą „šioje administracinėje byloje ginčijamą VDI Nutarimo dalį, kurioje pareiškėjos veika dėl darbo nedraudiminiu laikotarpiu <...> kvalifikuota kaip nelegalus darbas“. Teismas nesutiko su pareiškėjo nurodomu atsakomybės taikymo tikslų pasiekimu skiriant minimalią Įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytą baudą.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad neginčytina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pašalintas tam tikras konstatavimas Nutarime, tačiau ginčytina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas panaikinti Nutarimą ir pareiškėjui Nutarimu paskirta bauda sumažinta iki 2 750 Eur. Tokia bauda nėra pagrįsta, nes ginčo situacijos kvalifikavimas nelegaliu darbu neteisingas, nenustačius, kad fiziniai asmenys S. V. (S. V.) ir V. P. (V. P.) 2023 m. birželio 1 d., kai bendrovė tik ieškojo žmonių darbui ginčo objekte ir dar nebuvo pradėjusi veiklos šiame objekte, buvo pavaldūs UAB „Statgreita“ ir būtent jos naudai atlygintinai atliko objekto tvarkymo darbus kaip darbo funkcijas.

34. Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-61-806/2024 dėl toje byloje nustatytų ir vertintų faktinių aplinkybių bei joms kvalifikuoti taikytos teisės turi precedento galią šioje administracinėje byloje, nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, kad 1) žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; 2) teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-61- 806/2024 ir nagrinėjamoje administracinėje byloje dalyvauja ne tie patys asmenys, nes UAB „Statgreita“ nebuvo administracinio nusižengimo bylos dalyvis. Todėl byloje Nr. AN2-61-806/2024 nustatyti faktai neturėtų būti pripažinti neįrodinėtinais nagrinėjant šią administracinę bylą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalies pagrindu. Šiuo atveju taikytina praktika, kuri suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-362-968/2024.

35. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinių skundų ribų.

36. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022 ir kt.).

37. Bylos dalykas – pareiškėjui, kaip juridiniam asmeniui, Nutarimu paskirtos finansinės sankcijos (baudos) faktiniai ir teisiniai pagrindai: 1) 2023 m. birželio 1 d. susidaręs epizodas, t. y. atsakovo nustatytų ir atitinkama vaizdo bei garso įrašymo įranga užfiksuotų faktinių aplinkybių, susijusių su tam tikrame statybos objekte pastebėtų lentas kilnojančių ir šiukšles renkančių S. V. (S. V.) ir V. P. (V. P.), vilkėjusių statybininkų drabužius ir atėjusiems VDI inspektoriams nurodžiusių jiems paskirtą persirengimo ir poilsio namelį bei paaiškinusių jų darbą pirmąją darbo dieną pagal įdarbinimą įmonėje UAB „Statgreita“, įrodinėjimas ir vertinimas pagal šioms aplinkybėms taikytiną nelegalaus darbo teisinį reguliavimą bei jo aiškinimą bendrosios kompetencijos teismuose galutinai išnagrinėjus atsakovo direktoriaus (fizinio asmens) administracinio nusižengimo bylą; 2) nuo 2023 m. birželio 9 d. iki 2023 m. birželio 18 d. susidaręs epizodas, kai minėti fiziniai asmenys atliko veiksmus pareiškėjo naudai esant pareiškėjo darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėtam šių asmenų nedraudžiamajam laikotarpiu.

38. Inspekcijos 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarimas (Nutarimas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui) Nr. NUĮPBJ 31920, kurį pareiškėjas skundė pirmosios instancijos teismui, sudarytas iš 12 puslapių. Šiame nutarime, be kita ko, nurodyta: 1) darbdaviu buvusios uždarosios akcinės bendrovės „Statgreita“ kaltės įrodymo pagrindimas pažeidimo protokolu, nelegalaus darbo tyrimo aktu, tyrimo veiksmų protokolu ir asmenų paaiškinimais (10 puslapis); 2) šios bendrovės, atstovaujamos direktoriaus A. A., padarytas imperatyvių DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų pažeidimas tuo aspektu, kad bendrovė, atstovaujama direktoriaus: pirma, 2023 m. birželio 1 d. įdarbino ir leido S. V. (S. V.) ir V. P. (V. P.) dirbti UAB „Statgreita“ naudai (duomenys neskelbtini) esančiame statybos objekte, nesudariusi rašytinių darbo sutarčių su šiais asmeninis ir apie jų įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešusi VSDFV teritoriniam skyriui; antra, laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 9 d. iki 2023 m. birželio 18 d. leido minėtiems asmenims nelegaliai dirbti UAB „Statgreita“ naudai (duomenys neskelbtini) esančiame statybos objekte, kai tuo metu bendrovės darbo laiko apskaitos žiniaraštyje šiems asmenims žymėtas nedraudiminis laikotarpis; 3) atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės: jų nėra (11 puslapis); 4) baudos dydžio didinimo ar mažinimo motyvacija: finansinė sankcija, kuri nėra administracinė nuobauda, skiriama atsižvelgiant į pakankamai ilgą laiką (apie 10 dienų) trukusius pažeidimus, kurie padaryti dėl netinkamo įmonės darbo organizavimo, vidaus kontrolės mechanizmų nebuvimo, siekiant nuslėpti darbo santykius, ir yra susiję su dviejų asmenų darbo ir socialinių teisių pažeidimu, todėl laikytini sisteminiais pažeidimais, už kuriuos, t. y. už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, skiriama 1 882 Eur bauda, sudaranti Užimtumo įstatymo nuostatose (56 str. 4 d. 3 p.) numatytos minimalios ir maksimalios baudos vidurkį; 5) UAB „Statgreita“ skiriama 3 764 Eur bauda už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte (pirmą kartą) numatyto pažeidimo padarymą (11 puslapis).

39. Pažymėtina, kad nagrinėjamo atvejo faktinių aplinkybių ir joms taikytinų teisės normų visuma susijusi su galutine ir neskundžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutartimi (administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-46-697/2024), kurioje nustatyta:

– VDI 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu A. A. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį skirta 3 000 Eur dydžio bauda, o pagal ANK 961 straipsnio 1 dalį – 800 Eur dydžio bauda. Šios nuobaudos subendrintos ir jam skirta 3 000 Eur dydžio bauda;

– A. A. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad, būdamas UAB „Statgreita“ direktoriumi, nesudaręs rašytinių darbo sutarčių su S. V. (S. V.) bei V. P. (V. P.) ir apie jų įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešęs VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino S. V. ir V. P. ir leido jiems dirbti UAB „Statgreita“ naudai, t. y. atlikti 2023 m. birželio 1 d. 11.45 val. statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) pagalbinius statybos darbus, taip pažeisdamas imperatyvias DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas;

– be to, A. A. laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 9 d. iki 2023 m. birželio 18 d., kai Bendrovės darbo laiko apskaitos žiniaraštyje V. P. ir S. V. buvo žymimas nedraudžiamasis laikotarpis ir jų valstybinis socialinis draudimas buvo sustabdytas, nurodė S. V. ir V. P. nelegaliai dirbti Bendrovės naudai statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), taip pažeisdamas imperatyvias DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ir padarydamas Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą;

– A. A. pagal ANK 961 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad, būdamas UAB „Statgreita“ direktoriumi, neužtikrino ir nekontroliavo, kad Įmonėje būtų laikomasi imperatyvių Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 221 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Užimtumo įstatymo 561 straipsnio 2 dalies nuostatų, t. y. neužtikrino, kad Bendrovės darbuotojai V. P. ir S. V. turėtų galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, kurį pagal Statybos įstatymą jiems privalu turėti, kad 2023 m. birželio 1 d. turėtų jį darbo vietoje ir (ar) atlikdami darbus, ir pateiktų jį VDI inspektoriams per jų atliekamą patikrinimą statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini);

– Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto A. A. skundas netenkintas, Inspekcijos 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarimas paliktas nepakeistas;

– Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutartis panaikinta ir priimta nauja nutartis: iš kaltinimo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį pašalinta aplinkybė, kad nuo 2023 m. birželio 9 d. iki 2023 m. birželio 18 d. Bendrovės darbo laiko apskaitos žiniaraštyje V. P. ir S. V. buvo žymimas nedraudžiamasis laikotarpis; už administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje (2023 m. birželio 1 d. veika), padarymą A. A. skirta 1 500 Eur dydžio bauda. Kita Inspekcijos 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo dalis palikta nepakeista. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, A. A. paskirta galutinė nuobauda – 1 500 Eur dydžio bauda;

– Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2024 m. balandžio 16 d. nutartimis VDI vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. A. prašymai priimti ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

40. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. lapkričio 19 d. nutartimi paliko nepakeistą minėtą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartį, konstatuodamas, kad: 1) ginčo darbo sutartys su S. V. ir V. P. buvo sudarytos nuo 2023 m. birželio 2 d. ir apie jų įdarbinimą atitinkamai pranešta VSDFV teritoriniam skyriui, todėl laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 9 d. iki 2023 m. birželio 18 d. S. V. ir V. P. dirbo esant galiojančioms ir tinkamai įstatymo nustatyta tvarka sudarytoms ir įformintoms darbo sutartims, tačiau tuo metu Bendrovės darbo apskaitos žiniaraščiuose jiems buvo žymimi nedraudžiamieji laikotarpiai (nemokamos atostogos) ir apie tai taip pat pateikta informacija VSDFV teritoriniam skyriui; 2) toks darbdavio elgesys (nurodant darbuotojams dirbti tuo metu, kai jiems darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymimi nedraudžiamieji laikotarpiai) yra nesąžiningas ir pažeidžia darbuotojų teisę į socialinę apsaugą, todėl galėtų būti vertinamas kaip kituose ANK straipsniuose, pvz., 100 straipsnyje, nurodytų pažeidimų padarymas; 3) pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje išdėstytų nelegalaus darbo požymių visumą darytina išvada, jog nurodymas asmenims dirbti tuo metu, kaip jiems žymimi nedraudžiamieji laikotarpiai, neatitinka nelegalaus darbo požymių, nes esant nedraudžiamajam laikotarpiui darbo sutartis nenustoja galioti, ir todėl pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nekyla administracinė atsakomybė dėl nurodymo asmenims dirbti nedraudžiamaisiais laikotarpiais; 4) apygardos teismas tinkamai taikė įstatymą, panaikindamas Inspekcijos nutarimo dalį, kuria A. A. buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį už tai, kad nurodė V. P. ir S. V. nelegaliai dirbti Bendrovės naudai statybos objekte tuo metu, kai šiems asmenims Bendrovės darbo laiko apskaitos žiniaraštyje buvo žymimas nedraudžiamasis laikotarpis nuo 2023 m. birželio 9 d. iki 2023 m. birželio 18 d. ir todėl jų valstybinis socialinis draudimas buvo sustabdytas.

41. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tikslas, kurio siekia pareiškėjas apeliaciniu skundu, turėjo būti pasiektas ne įrodinėjant dviejų asmenų buvimą ginčo objekte esą tik dėl jiems siūlomų būsimų darbų įvertinimo, suderinimo ir darbo sutarties esminių sąlygų sutarimo, bet paneigiant atsakovo atitinkama vaizdo bei garso įrašymo įranga nustatytas tų asmenų ginčo objekte ((duomenys neskelbtini)) atlikto lentų kilnojimo ir šiukšlių rinkimo darbų atlikimo vilkint statybininkų drabužius aplinkybes 2023 m. birželio 1 d. To pareiškėjui nepaneigus, teisėjų kolegija neturi pakankamo faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjui sumažinta Nutarimu paskirta bauda, tačiau jos dydis yra didesnis nei įstatyme numatytas minimalus baudos dydis.

42. Be to, teisėjų kolegija sprendžia, kad tikslas, kurio siekia atsakovas apeliaciniu skundu, turėjo būti pasiektas įrodinėjant ne teismo precedento pripažinimo taisyklių nesilaikymą pirmosios instancijos teismo sprendime ir skirtingų asmenų dalyvavimą administracinio nusižengimo byloje (dėl pareiškėjo direktoriaus nubaudimo administracine nuobauda) ir šioje administracinėje byloje (dėl pareiškėjo nubaudimo finansine sankcija), bet įrodant, kad tie patys V. P. ir S. V. veiksmai santykyje su tuo pačiu darbdaviu tomis pačiomis dienomis esą bendrosios kompetencijos teismuose ir administraciniuose teismuose turėtų būti skirtingai (atskirai, iš naujo) nustatomi ir teisiškai vertinami vien pagal tai, kad už tą patį nelegalų darbą atitinkamai (netapačiai) baudžiamas darbdaviu esantis juridinis asmuo ir jam vadovaujantis (jį atstovaujantis) fizinis asmuo. To atsakovui neįrodžius, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria sumažinta pareiškėjui Nutarimu paskirta bauda (3 764 Eur bauda pakeista į 2 750 Eur baudą), pašalinus Nutarime konstatavimą, kad Bendrovės vadovas A. A. leido V. P. ir S. V. nelegaliai dirbti (duomenys neskelbtini) esančiame bendrovės statybos objekte nuo 2023 m. birželio 9 d. iki 2023 m. birželio 18 d., kai tuo metu Bendrovės darbo laiko apskaitos žiniaraštyje šiems asmenims žymėtas nedraudiminis laikotarpis, tokiais veiksmais (neveikimu) pažeidžiant imperatyvias Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

43. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu sumažinta pareiškėjui Nutarimu paskirta bauda vis tiek nėra pagrįsta, nes ginčo situacijos kvalifikavimas nelegaliu darbu neteisingas, nenustačius, kad fiziniai asmenys S. V. ir V. P. 2023 m. birželio 1 d., kai Bendrovė tik ieškojo žmonių darbui objekte, buvo pavaldūs UAB „Statgreita“ ir būtent jos naudai atlygintinai atliko objekto tvarkymo darbus kaip darbo funkcijas, pažymėtina, kad 2023 m. birželio 1 d. susidarę santykiai tarp pareiškėjo ir jos statybos objekte tam tikrus ginčo veiksmus, neabejotinai naudingus pareiškėjui, atlikusių S. V., V. P. yra nustatyti ir įvertinti (kvalifikuoti) neskundžiama Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. lapkričio 19 d. nutartimi (administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-46-697/2024), kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartis, kuria kaip precedentu grindžiamas pareiškėjo skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutartis taip pat laikytina turinčia precedento reikšmę Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėjant šią administracinę bylą. Todėl minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmetami.

44. Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje, kurioje nedalyvavo UAB „Statgreita“, esą turinčią precedento svarbą nagrinėjamai administracinei bylai, kurioje dalyvauja ši uždaroji akcinė bendrovė, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas juridiniai asmenys veikia per jų organus, t. y. UAB „Statgreita“ veikė per šios bendrovės direktorių. Vien tai, kad administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-61-806/2024 dalyvavo ne UAB „Statgreita“, bet jos direktorius (fizinis asmuo), savaime nereiškia, kad toje byloje nustatytos šio fizinio asmens veiksmų ir(ar) neveikimo faktinės aplinkybės bei joms kvalifikuoti pritaikyta teisė esą neturi lemiamos ir precedentinės svarbos nagrinėjamu atveju, kai vertinamas finansinės sankcijos (baudos), paskirtos per tą fizinį asmenį (per jo veiksmus ar neveikimą) veikusiai UAB „Statgreita“, pagrįstumas ir teisėtumas. Ši bendrovė, kaip juridinis asmuo, nagrinėjamu atveju neatliko jokių kitokių jai Nutarimu priskiriamų veiksmų ar neveikimo, palyginti su tais veiksmais ar neveikimu, už kuriuos administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas ir administracine nuobauda nubaustas bendrovės direktorius, dalyvavęs Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartimi išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-61-806/2024. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. lapkričio 19 d. nutartimi (administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-46-697/2024) paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartį. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų byloje aptarinėta ta pati teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė – S. V. ir V. P. nelegalus darbas Bendrovėje, todėl aptarti procesiniai dokumentai pripažįstami turintys esminę įrodomąją reikšmę nagrinėjamoje byloje (šiuo aspektu taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2422-502/2023, 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-142-463/2024). Duomenų, paneigiančių aplinkybes, nustatytas įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais, nenustatyta. Todėl minėti atsakovo apeliacinio skundo argumentai atmetami.

45. Kiti apeliacinių skundų ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai nėra reikšmingi teisingam ginčo dėl Inspekcijos 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo Nr. NUĮPBJ 31920 pagrįstumo ir teisėtumo išsprendimui, todėl dėl kiekvieno iš jų nėra pasisakoma.

46. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147 str.), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniuose skunduose nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami.

47. Pareiškėjo apeliacinį skundą atmetus, jis neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Statgreita“ ir atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinius skundus atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Gintaras Kryževičius

Egidijus Šileikis