2025-12-30 Nr. AB-55-3-61-3-03315-2025-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2657-556/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03315-2025-4

Procesinio sprendimo kategorijos 10.4; 10.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2025 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 25SD10234 „Dėl atsakymo pateikimo“ (toliau – ir Sprendimas); įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti jo prašymą ir pareiškėją atleisti nuo pareigos pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą; netaikyti pažymoje nurodyto termino, kol nebus įvykdytas įpareigojimas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą atleisti jį nuo pareigos pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. Pareiškėjui išduota 2024 m. gruodžio 22 d. pažyma Nr. 24SD33434 dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo (toliau – ir Pažyma), patvirtinanti, kad jam Lietuvos Respublikos pilietybė galėtų būti atkurta pagal 2010 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 (toliau – ir Pilietybės įstatymas) 9 straipsnį, kaip asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuoniui, tik atsisakius turimos (duomenys neskelbtini) pilietybės ir pateikus tai patvirtinančius dokumentus.

2.2. Pareiškėjas 2025 m. gegužės 23 d. kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu išimties tvarka suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę su rašytiniu įpareigojimu kuo greičiau atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės. Pareiškėjas savo prašymą grindė tuo, kad negali grįžti į kilmės valstybę dėl persekiojimo grėsmės, ir tai patvirtino įrodymais. Atsakovas, atsakydamas į šį prašymą, skundžiamame Sprendime nurodė, kad, pagal Pilietybės įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos pilietybė galėtų būti atkurta tik atsisakius turimos (duomenys neskelbtini) pilietybės ir iki 2025 m. gruodžio 23 d. pateikus tai patvirtinančius dokumentus.

2.3. Skundžiamu Sprendimu pareiškėjui keliamos neįgyvendinamos jo teisės į pilietybės atkūrimą įgyvendinimo sąlygos, neatsižvelgiama į individualias pareiškėjo aplinkybes, atsakymas formalus ir prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai teismų praktikai, todėl naikintinas.

2.4. Pareiškėjas prašė atleisti jį nuo pareigos pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą, nurodydamas, kad neturi objektyvios galimybės įvykdyti reikalavimą atsisakyti turimos pilietybės, kadangi negali to padaryti neišvykdamas į kilmės valstybę, o kilmės valstybėje jam gresia politiškai motyvuotas persekiojimas. (duomenys neskelbtini) teisės aktai neleidžia atsisakyti pilietybės būnant užsienyje, ši galimybė suteikiama tik asmenims, turintiems „PP“ serijos pasą arba spaudą pase apie nuolatinę gyvenamąją vietą užsienyje. Pareiškėjas turi asmeniškai atvykti į (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos Pilietybės ir migracijos departamento teritorinį skyrių.

2.5. Pareiškėjas išvyko iš (duomenys neskelbtini) 2022 m., baimindamasis represijų dėl jo visuomeninės politinės veiklos 2020-2022 m. Dėl persekiojimo pareiškėjas įtrauktas į represuotų (duomenys neskelbtini) studentų stipendijų programą. Pareiškėjas yra vienas iš (duomenys neskelbtini) vadovų. (duomenys neskelbtini) KGB 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. 4/8-1732 „Dėl piliečių grupės pripažinimo ekstremistine formacija ir jos veiklos uždraudimo“ pripažino (duomenys neskelbtini) ekstremistine formacija, ir vien už narystę joje jam gresia laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki septynerių metų.

2.6. Skundžiamame Sprendime atsakovas nepagrindė sprendimo atsisakyti atleisti nuo pareigos pateikti įrodymus dėl turimos pilietybės atsisakymo. Atsakovas neatliko individualaus pareiškėjo situacijos vertinimo, nenustatė, ar pareiškėjas, būdamas formaliai iki šiol registruotas (duomenys neskelbtini), būdamas šaukiamojo amžiaus į karinę tarnybą, turi galimybę atsisakyti savo (duomenys neskelbtini) pilietybės, fiziškai nuvykdamas į (duomenys neskelbtini), kuri, kaip visuotinai žinoma, yra priešiška NATO valstybėms; nevertino, ar toks reikalavimas atsisakyti pilietybės yra protingas. Skundžiamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų.

2.7. Pareiškėjas yra lietuvių kilmės asmuo, pasinaudojęs procedūra sugrįžti gyventi į Lietuvos Respubliką (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 32 str. 4 d.).

2.8. Pareiškėjas prašo teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 2 dalies atitikties Konstitucijai.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad skundžiamame Sprendime yra keliamos neįgyvendinamos jo teisės į pilietybės atkūrimą sąlygos, neatsižvelgiama į individualias pareiškėjo aplinkybes.

3.2. Reikalavimas pareiškėjui atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės yra numatytas Pažymoje, kurios pareiškėjas teismui neskundžia. Sprendime buvo atsižvelgta į pareiškėjo individualias aplinkybes. (duomenys neskelbtini) teisės aktai leidžia atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės asmenims, turintiems „PP“ serijos pasą arba spaudą pase apie nuolatinę gyvenamąją vietą užsienyje. Sprendime konstatuota, kad pareiškėjui gali būti išduotas leidimas nuolat gyventi, kuris užsieniečiui suteikia nuolatinio gyventojo statusą, todėl pareiškėjas, gavęs leidimą nuolat gyventi, galėtų atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės kreipdamasis į (duomenys neskelbtini) konsulinę įstaigą, neišvykdamas į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas iki šiol nesikreipė dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo. Pareiškėjo galimybė kreiptis į (duomenys neskelbtini) kompetentingas institucijas dėl (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakymo neišvykstant į (duomenys neskelbtini) šiuo atveju priklauso tik nuo pareiškėjo veiksmų / neveikimo.

3.3. Pareiškėjo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartyje Nr. eA-1124-815/2025 suformuota praktika nėra aktuali nagrinėjamu atveju, nes minimos bylos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės nesutampa.

3.4. Pareiškėjo skundo teiginiai, jog jis Migracijos departamento prašė nustatyti, kad jis negali įvykdyti pareigos pateikti duomenis apie tai, jog jis atsisakė kitos valstybės ((duomenys neskelbtini)) pilietybės, nes kitos valstybės teisėje nustatytos jos pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūros neatitinka protingumo kriterijų, neatitinka tikrovės. Pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą, prašė peržiūrėti ankstesnį sprendimą ir išimties tvarka suteikti jam Lietuvos Respublikos pilietybę su rašytiniu įpareigojimu kuo greičiau atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės. Pareiškėjas buvo pateikęs ankstesnį prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, o ne dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka. Prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka preliminariai nagrinėja Pilietybės reikalų komisija, o Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka suteikia Lietuvos Respublikos Prezidentas. Pareiškėjas neatitinka sąlygų būti kartu ir Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu, todėl jam gali būti atkurta Lietuvos Respublikos pilietybė, jeigu jis atsisakys (duomenys neskelbtini) pilietybės.

3.5. Sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo priima Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, o ne Migracijos departamentas. Teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikia leidimai gyventi, teisę būti Lietuvos Respublikoje suteikia vizos, o ne pareiškėjo nurodytas Konstitucijos 32 straipsnis. Pareiškėjas pateikė 2022 m. kovo 24 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, kaip asmuo turintis teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 str. 1 d. 1 p. pagrindu). Pareiškėjui 2022 m. lapkričio 14 d. buvo įteiktas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 76010692, galiojantis iki 2026 m. vasario 11 d.

3.6. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Migracijos departamentas turėjo vertinti reikalavimo atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybę protingumą. Pareiškėjo atžvilgiu Pilietybės įstatymo 23 straipsnio nuostatos nėra taikomos, nes jis yra pateikęs prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, o ne dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo.

3.7. Pareiškėjas kartu su prašymu atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Migracijos departamentu nepateikė Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodyto notaro patvirtinto asmens, kuris prašo atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, pareiškimo, kad jis atsisako kitos valstybės pilietybės, nenurodė, kad (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakymo ar netekimo procedūros neatitinka protingumo kriterijų, todėl Migracijos departamentas ginčijamame Sprendime neturėjo pagrindo vertinti, ar (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakymo ar netekimo procedūros atitinka protingumo kriterijus.

3.8. (duomenys neskelbtini) teisėje yra nustatyta (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakymo procedūra ir ji atitinka protingumo kriterijus. Atvejai, kada asmuo negali atsisakyti pilietybės dėl to, kad turi neįvykdytų prievolių valstybei, yra numatyti daugelio valstybių pilietybės įstatymuose. Vien dėl to, kad yra numatyti tam tikri reikalavimai pilietybės atsisakymui, negalima vertinti, kad pilietybės atsisakymo procedūra neatitinka protingumo kriterijų. Pagal viešai prieinamus statistinius duomenis, 2022 metais (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakė 778 asmenys, 2023 metais – 396 asmenys.

4. Pareiškėjas pateikė 2025 m. rugpjūčio 26 d. papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog jis neturi objektyvios galimybės įvykdyti reikalavimą atsisakyti turimos pilietybės, nes Minske esantis pareiškėjui priklausantis butas 2025 m. rugpjūčio 5 d. buvo areštuotas atvykusių milicijos pareigūnų, o pateiktas Nutarimas dėl turto arešto (toliau – ir Nutarimas) patvirtina, kad pareiškėjo atžvilgiu pradėtas baudžiamasis persekiojimas byloje Nr. 20028160024 pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso straipsnius, numatančius atsakomybę už ekstremistinio pobūdžio nusikaltimus. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) 2002 m. rugpjūčio 1 d. įstatymo Nr. 136-3 „Apie (duomenys neskelbtini) pilietybę“ (toliau – ir (duomenys neskelbtini) pilietybės įstatymas) 20 straipsnyje įtvirtinta, jog neleidžiama atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės, jeigu (duomenys neskelbtini) pilietis yra įtariamasis ar kaltinamasis baudžiamojoje byloje dėl nusikaltimo. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad skundžiamame Sprendime nebuvo nurodyta, jog pareiškėjas turi pateikti notaro patvirtintą asmens, kuris prašo atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, pareiškimą, kad jis atsisako kitos valstybės pilietybės.

5. Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 2 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad Nutarimas dėl turto arešto neturi įtakos skundžiamo Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes šis dokumentas atsakovui nebuvo pateiktas, jis sudarytas po Sprendimo priėmimo. Be to, Nutarimas nepatvirtina, kad pareiškėjui yra pradėtas baudžiamasis persekiojimas už politines pažiūras ir viešą režimo kritiką, šis dokumentas tik patvirtina, kad pareiškėjas yra įtariamas padaręs ekstremistinio pobūdžio nusikaltimus. Reikalavimas pareiškėjui atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės yra numatytas Pažymoje, kurios pareiškėjas teismui neskundžia.

II. 6. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:

7.1. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Jis per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) pateikė 2024 m. liepos 15 d. prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, kaip asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonis. Pareiškėjui yra išduotas Teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis pažymėjimas.

7.2. Pareiškėjui 2024 m. gruodžio 23 d. per MIGRIS komunikaciją buvo išsiųsta Pažyma, kuria pareiškėjas buvo informuotas, kad jam Lietuvos Respublikos pilietybė galėtų būti atkurta pagal Pilietybės įstatymo 9 straipsnį, kaip asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuoniui, tik pareiškėjui atsisakius turimos (duomenys neskelbtini) pilietybės ir pateikus tai patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjas taip pat buvo informuotas, kad per vienerius metus nuo prašymo pateikti papildomų dokumentų išsiuntimo dienos nepateikus prašomos informacijos ar dokumentų, pareiškėjo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimas bus nutrauktas.

7.3. Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė 2025 m. balandžio 23 d. prašymą peržiūrėti Pažymą ir suteikti jam Lietuvos Respublikos pilietybę su rašytiniu įpareigojimu kuo greičiau atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės, į kurį atsakyta skundžiamu Sprendimu.

7.4. Pareiškėjas pateikė 2022 m. kovo 24 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi kaip asmuo, turintis teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, jam išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

8. Teismas pirmiausia pažymėjo, kad, pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes, šioje byloje nėra jokio teisinio pagrindo spręsti dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 2 dalies atitikties Konstitucijai, be to, pareiškėjas tokio prašymo neargumentavo ir nepagrindė.

9. Teismas apžvelgė Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 10, 12, 15 ir 17 punktų, 9 straipsnio 1 ir 2 dalių, 37 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies 4 punkto, 38 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatas.

10. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei bylos rašytinę medžiagą, šalių argumentus aktualaus ginčui spręsti teisinio reglamentavimo kontekste, nesutiko su skundo argumentais, kad Sprendimu pareiškėjui keliamos neįgyvendinamos jo teisės pilietybės atkūrimą įgyvendinimo sąlygos, neatsižvelgiama į individualias pareiškėjo aplinkybes, atsakymas formalus ir prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai teismų praktikai.

11. Teismas nurodė, kad Pažymoje yra numatytas reikalavimas pareiškėjui atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės, kaip tą nustato Pilietybės įstatymo nuostatos, ši Pažyma yra galiojanti ir teisėta.

12. Teismas pažymėjo, kad, surašant Pažymą, buvo įvertintos su pareiškėjo asmeniu susijusios individualios aplinkybės, o Sprendime nurodyta, kad pareiškėjui gali būti išduotas leidimas nuolat gyventi, kurį gavęs, pareiškėjas galėtų atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės kreipdamasis į (duomenys neskelbtini) konsulinę įstaigą, neišvykdamas į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas iki šiol nesikreipė dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo. Teismas akcentavo, kad tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų, pridedamas notaro patvirtintas asmens, kuris prašo atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, pareiškimas, kad jis atsisako kitos valstybės pilietybės, tačiau šiuo atveju pareiškėjas tokio dokumento su prašymu atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę nepateikė bei nenurodė, kad (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakymo ar netekimo procedūros neatitinka protingumo kriterijų, todėl Migracijos departamentas neturėjo pagrindo Sprendime vertinti ir nurodyti, ar (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakymo ar netekimo procedūros atitinka protingumo kriterijus.

13. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu, todėl pareiškėjui gali būti atkurta Lietuvos Respublikos pilietybė, jeigu jis atsisakys (duomenys neskelbtini) pilietybės. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, o ne Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka.

14. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad jis neturi objektyvios galimybės įvykdyti reikalavimą atsisakyti turimos pilietybės, kadangi negali to padaryti neišvykdamas į kilmės valstybę, o kilmės valstybėje jam gresia politiškai motyvuotas persekiojimas bei, kad (duomenys neskelbtini) teisės aktai neleidžia atsisakyti pilietybės būnant užsienyje. Teismas taip pat nesutiko su pareiškėjo skundo teiginiais, kad kitos valstybės ((duomenys neskelbtini)) teisėje nustatytos jo pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūros neatitinka protingumo kriterijų.

15. Teismas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) teisės aktai leidžia atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės asmenims, turintiems „PP“ serijos pasą arba spaudą pase apie nuolatinę gyvenamąją vietą užsienyje. Teismas, įvertinęs atsakovo atsiliepime nurodytą aktualų (duomenys neskelbtini) teisinį reglamentavimą, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) teisėje yra nustatyta (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakymo procedūra ir ji, teismo vertinimu, atitinka protingumo kriterijus.

16. Teismas akcentavo, jog pareiškėjui buvo išaiškinta, kad jis galėtų atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės kreipdamasis į (duomenys neskelbtini) konsulinę įstaigą, neišvykdamas į (duomenys neskelbtini), jei jam būtų išduotas leidimas nuolat gyventi, tačiau nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo.

17. Teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, kad yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad atsakovas įvertino visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėju ir jo siekiu atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, Sprendimas pagrįstas teisės aktų normomis, o taikomos priemonės motyvuotos. Sprendime aiškiai išdėstyti motyvai. Teismas taip pat nesutiko, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, konstatavęs, kad faktinė situacija šioje byloje skiriasi nuo administracinėje byloje Nr. eA-1124-815/2025 nagrinėtos faktinės situacijos.

18. Teismas, nenustatęs jokių ginčijamo Sprendimo neteisėtumo pagrindų, atmetė pareiškėjo prašymą jį panaikinti ir netenkino išvestinių skundo reikalavimų: įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2025 m. balandžio 23 d. prašymą ir pareiškėją atleisti nuo pareigos pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą; netaikyti Pažymoje nurodyto termino, kol nebus įvykdytas įpareigojimas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą atleisti jį nuo pareigos pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą.

19. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. 20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo: panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti; panaikinti Migracijos departamento Sprendimą; įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą atleisti nuo pareigos pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą; įpareigoti Migracijos departamentą netaikyti Pažymoje nurodyto termino, kol nebus įvykdytas įpareigojimas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą atleisti jį nuo pareigos pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

21. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas gali pateikti prašymą Migracijos departamentui dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje, kurį gavęs galėtų kreiptis į (duomenys neskelbtini) konsulinę įstaigą dėl (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakymo.

21.2. (duomenys neskelbtini) teisiniame reglamentavime numatytas spaudas pase apie nuolatinę gyvenamąją vietą užsienyje yra suteikiama (duomenys neskelbtini) migraciją administruojančios įstaigos asmeniui būnant (duomenys neskelbtini). Lietuvoje išduotas leidimas nuolat gyventi nėra būdas įgyvendinti šį reikalavimą ir nesudaro pareiškėjui galimybės atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės konsulinėje įstaigoje.

21.3. (duomenys neskelbtini) pilietybės įstatymo 20 straipsnis, be kita ko numato, kad (duomenys neskelbtini) pilietybės negali atsisakyti asmuo, kuris yra įtariamasis baudžiamojoje byloje. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime šias nuostatas vertinęs kaip atitinkančias protingumo kriterijus, nevertino individualių pasekmių, kylančių pareiškėjui taikant šį reglamentavimą.

21.4. Pareiškėjas atsisako atlikti privalomą karo tarnybą (duomenys neskelbtini), be to, jis yra vienas iš „(duomenys neskelbtini) studentų asociacijos“, kuri pripažinta ekstremistine organizacija, vadovų. Pareiškėjo atžvilgiu yra pradėta baudžiamoji byla Nr. 20028160024 (pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 356 str. 1 d.; 357 str. 1 d.; 361 str. 3 d.; 361-1 str. 1-3 d.; 361-2 str. 1 d.; 361-4 str. 2 d.), už sunkiausią iš išvardintų nusikalstamų veikų gresia laisvės atėmimas iki 15 metų be alternatyvios bausmės galimybės.

21.5. Valstybės kilmės informacija patvirtina politinį persekiojimų pobūdį. Kovos su ekstremizmu įstatymais (duomenys neskelbtini) siekiama nutildyti kitaip mąstančius asmenis. Naujausia kilmės valstybės informacija patvirtina stiprėjantį asmenų, jau persekiotų už režimo kritiką, persekiojimą.

21.6. Šiuo metu pareiškėjas gali atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės tik grįžęs į (duomenys neskelbtini). Toks reikalavimas pasmerkia pareiškėją, kuris pagal savo etninę kilmę yra lietuvis, persekiojimui dėl politinių priežasčių. Be to, jei pareiškėjas šiuo metu grįžtų į (duomenys neskelbtini) ir būtų priverstas atlikti karo prievolę, jam būtų atsisakyta suteikti teisę gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 4 straipsnyje nustatytais pagrindais, taip apribojat jo teisę atgauti Lietuvos Respublikos pilietybę.

21.7. Pareiškėjo turimos (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakymas šiuo metu yra objektyviai neįmanomas dėl jam (duomenys neskelbtini) pradėto ikiteisminio tyrimo ir vykdomo persekiojimo dėl politinių priežasčių, todėl jis turi būti atleistas nuo pareigos pateikti įrodymus apie (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakymą dėl objektyvių aplinkybių.

21.8. Privatus asmuo (pareiškėjas) yra silpnesnioji administracinių teisinių santykių, susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų, šalis, todėl nagrinėjamu atveju pripažintina, kad atsakovas neatliko įstatymais ir įstatymo įgyvendinamaisiais aktais nustatytų veiksmų (nepagrindė administracinio akto konkrečiais ir objektyviais duomenimis), pažeidė imperatyvias VAĮ 10 straipsnio nuostatas, įpareigojančias viešojo administravimo subjektus priimti motyvuotus, faktinėmis aplinkybėmis pagrįstus sprendimus, bei nesilaikė gero viešojo administravimo principo.

21.9. Pareiškėjui, siekiančiam įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, sprendimas, kuriame nurodoma būtinybė nuvykti į (duomenys neskelbtini) teritoriją, siekiant įgyvendinti šią procedūrą, sukelia tokias pačias pasekmes, kaip ir sprendimas grąžinti asmenį į jo kilmės valstybę, nes pareiškėjas de facto (faktiškai) yra išsiunčiamas į (duomenys neskelbtini) tam, kad galėtų pasinaudoti Konstitucijoje ir įstatyme įvirtintomis teisėmis. Tokiu atveju turėjo būti vertinamos pareiškėjo galimybės sugrįžti į (duomenys neskelbtini), taip užtikrinant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 4 straipsnyje ir 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teises.

21.10. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1124-815/2025 suformuotos praktikos.

21.11. Nagrinėjamoje byloje turi būti įvertinta, ar Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 2 dalis atitinka Konstitucijos 32 straipsnio 4 dalies nuostatas, įtvirtinančias teisę sugrįžti į Lietuvą, ir 29 straipsnį bei jame įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą, todėl apeliacinės instancijos teismo prašoma kreiptis į Konstitucinį teismą dėl šio įvertinimo, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti šį pareiškėjo prašymą.

21.12. Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 2 dalis nepagristai sukuria dvi skirtingas teisines procedūras asmenims, kurie pagal savo etninę kilmę yra lygiaverčiai lietuviai ir kurie siekia pasinaudoti Konstitucijos 32 straipsnio 4 dalyje jiems, kaip Lietuvos Respublikos piliečiams, suteikta teise apsigyventi Lietuvoje, todėl yra būtina nustatyti, ar Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 2 dalis nepažeidžia Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo.

21.13. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra motyvuotas, nes jį priimant visiškai nevertinti pareiškėjo motyvai ir pateikti įrodymai, neatskleista bylos esmė.

22. Atsakovas pateiktame atsiliepime prašo atmesti apeliacinį skundą. Atsakovo atsiliepimas iš esmės grindžiamas tais pačias argumentais, kaip ir pirmosios instancijos teismui teiktas atsiliepimas ir rašytiniai paaiškinimai, papildomai nurodant:

22.1. Pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktas Nutarimas dėl turto arešto nepatvirtina, kad pareiškėjui yra pradėtas baudžiamasis persekiojimas už politines pažiūras ir viešą režimo kritiką, Nutarimas patvirtina, kad pareiškėjas yra įtariamas padaręs ekstremistinio pobūdžio nusikaltimus.

22.2. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad dėl privalomos karinės tarnybos atlikimo jam būtų atsisakyta suteikti gyventi Lietuvos Respublikoje, nes Įstatymas nenumato tokio atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagrindo.

22.3. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad skundžiamu Sprendimu jis yra grąžinamas į (duomenys neskelbtini) ir de facto išsiunčiamas į (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas nėra priėmęs sprendimų dėl pareiškėjo grąžinimo ar išsiuntimo į (duomenys neskelbtini) ar kitą valstybę, kurioje jis turi teisę būti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo ir dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus.

24. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad Migracijos departamentas įvertino visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėju ir jo siekiu atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, skundžiamas Sprendimas pagrįstas teisės aktų normomis, o taikomos priemonės motyvuotos, todėl nėra pagrindo naikinti Sprendimą.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad pareiškėjo turimos (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakymas šiuo metu yra objektyviai neįmanomas dėl jam (duomenys neskelbtini) pradėto ikiteisminio tyrimo ir vykdomo persekiojimo dėl politinių priežasčių, todėl jis turi būti atleistas nuo pareigos pateikti įrodymus apie (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakymą dėl objektyvių aplinkybių.

26. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, pateikė atsakovui 2022 m. kovo 24 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi kaip asmuo, turintis teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jam išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas pateikė 2024 m. liepos 15 d. prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, kaip asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonis. Pareiškėjui yra išduota teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinanti pažyma, kurioje nurodyta, kad jam Lietuvos Respublikos pilietybė galėtų būti atkurta pagal Pilietybės įstatymo 9 straipsnį, kaip asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuoniui, tik pareiškėjui atsisakius turimos (duomenys neskelbtini) pilietybės ir per vienerius metus pateikus tai patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė 2025 m. balandžio 23 d. prašymą peržiūrėti Pažymą ir suteikti jam Lietuvos Respublikos pilietybę su rašytiniu įpareigojimu kuo greičiau atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės, į kurį atsakovas atsakė skundžiamu Sprendimu.

28. Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys Lietuvos Respublikos pilietybę gali atkurti, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai. Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės netaikomas asmenims, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ar 4 punktą gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai (2 d.).

29. Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka yra išduotas teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas, prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo prideda šiuos dokumentus: 1) asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą; 2) teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį dokumentą (šis dokumentas grąžinamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms įstaigoms); 3) vardo ar pavardės keitimą patvirtinantį dokumentą, jeigu šie asmens duomenys buvo keisti po teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento išdavimo asmeniui; 4) dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo nėra kitos valstybės pilietis, išskyrus atvejus, kai pagal šio įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 4 punktus asmuo gali būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų, pridedamas notaro patvirtintas asmens, kuris prašo atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, pareiškimas, kad jis atsisako kitos valstybės pilietybės; 5) dokumentus, patvirtinančius, kad yra bent viena iš šio įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų sąlygų, jeigu asmuo yra kitos valstybės pilietis.

30. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę kaip asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonis (Pilietybės įstatymo 9 str. 1 d.). Byloje taip pat nėra ginčo, kad pareiškėjas nėra asmuo, nurodytas Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse (jis nėra yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. ar asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d, ar tokių asmenų palikuonis), taigi jis nėra asmuo, kuris gali būti ir Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.

31. Pareiškėjas, pateikęs 2024 m. liepos 15 d. prašymą dėl pilietybės atkūrimo, vadovaujantis Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 3 dalies nuostatomis, be kita ko, turėjo atsakovui pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad jis nėra kitos valstybės pilietis, o tokiu atveju, jei kitos valstybės teisėje nenustatyta pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų, pridėti notaro patvirtintą pareiškimą, kad jis atsisako kitos valstybės pilietybės. Pažymėtina, kad, pagal atsakovo surinktą pareiškėjo kilmės valstybės informaciją, (duomenys neskelbtini) teisėje yra nustatyta (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakymo procedūra.

32. Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė 2025 m. gegužės 23 d. prašymą peržiūrėti Migracijos departamento Pažymą ir suteikti pareiškėjui Lietuvos Respublikos pilietybę su rašytiniu įpareigojimu kuo greičiau atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės. Pareiškėjas minimame prašyme nurodė, kad jis negali atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės, nes (duomenys neskelbtini) teisės aktai neleidžia atsisakyti pilietybės būnant užsienyje, be to, jis negali atvykti į (duomenys neskelbtini), kad atsisakytų pilietybės, nes jam grės politinio pobūdžio baudžiamasis persekiojimas. Kartu su šiuo prašymu pareiškėjas pateikė Pažymą, susirašinėjimą su (duomenys neskelbtini) ambasada Lietuvoje, informaciją apie kilmės valstybėje vykstančius persekiojimus, Vytauto Didžiojo universiteto Studentų, nukentėjusių (duomenys neskelbtini), paramos skyrimo komisijos 2020 m. gruodžio 17 d. d protokolą, (duomenys neskelbtini) studentų asociacijos (duomenys neskelbtini) raštą.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo 2025 m. gegužės 23 d. prašymo, taip pat skundo ir apeliacinio skundo turinį, pažymi, kad pareiškėjas, teigdamas, jog jis turi būti atleistas nuo pareigos pateikti įrodymus apie (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakymą dėl objektyvių aplinkybių, nes jis negali atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės nebūdamas (duomenys neskelbtini), į kurią jis negali vykti dėl persekiojimo grėsmės, pažymi, kad pareiškėjas atsakovui ir teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius aplinkybes dėl pareiškėjui (duomenys neskelbtini) kylančios grėsmės. Tačiau pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jis, norėdamas atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės, turi vykti į kilmės valstybę. Pareiškėjas nurodo teikęs prašymą (duomenys neskelbtini) ambasadai Lietuvoje, tačiau nepateikė duomenų apie tai, kad jis kreipėsi į kurias nors kilmės valstybės kompetentingas institucijas, prašydamas pradėti kilmės valstybės pilietybės atsisakymo administracinę procedūrą, ir šios institucijos atsisakė nagrinėti jo prašymus dėl to, kad pareiškėjas neatvyko į kilmės valstybę. Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas pateikė atsakovui notaro patvirtintą pareiškimą, kad jis atsisako kitos valstybės pilietybės, nes kilmės valstybės teisėje nenustatyta pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų. Atsakovas skundžiamame Sprendime nurodė, kad pareiškėjas gali kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo, tam, kad galėtų kreiptis į kompetentingą (duomenys neskelbtini) instituciją Lietuvoje dėl (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakymo, tačiau duomenų apie tokį kreipimąsi į bylą taip pat nėra pateikta.

34. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjui skundžiamame Sprendime pagrįstai buvo nurodyta, jog jam Lietuvos Respublikos pilietybė galėtų būti atkurta tik atsisakius turimos (duomenys neskelbtini) pilietybės ir pateikus tai patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis, siekdamas atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės, buvo aktyvus, kreipėsi į kilmės valstybės kompetentingas institucijas dėl pilietybės atsisakymo, atliko kitus veiksmus, kreipėsi dėl leidimo nuolat gyventi suteikimo, t. y. neįrodė, kad jis neturi galimybės atsisakyti kilmės valstybės pilietybės į ją nevykdamas. Todėl atsakovas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo atleisti jį nuo pareigos pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą.

35. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėju ir jo siekiu atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reguliavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas atmetamas. Aplinkybė, kad pareiškėjas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš esmės kitaip vertina bylos duomenis, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstą išvadą, jog ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

37. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1124-815/2025 suformuotos praktikos, kadangi minimos bylos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės skiriasi (minimoje byloje asmeniui Lietuvos Respublikos prezidento dekretu buvo suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė, bet kilo ginčas dėl galimybės prisiekti Lietuvos Respublikai neatsisakius kilmės valstybės pilietybės, o nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl pilietybės atkūrimo ir kt.).

38. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai ir pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės reikšmės teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 32 straipsnio 4 dalies nuostatai, įtvirtinančiai teisę sugrįžti į Lietuvą, ir 29 straipsniui bei jame įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui.

40. Pažymėtina, kad ABTĮ 4 straipsnio 1 dalyje atkartota Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalies nuostata, jog teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Aiškinant šią proceso teisės normą, akcentuotina, kad teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Pagal įstatymo formuluotę „yra pagrindas manyti“ galima daryti išvadą, kad sprendimas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra tik teismo atliktos įstatymo analizės ir aiškinimo rezultatas. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-78/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-548-858/2015, 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3833-520/2016).

41. Pabrėžtina, kad pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą (baigiamąjį aktą). Taigi klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į konstitucinį teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2320/2012, 2012 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2007/2012, 2017 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P14-822/2017).

42. Įvertinus pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, konstatuotina, kad jis nepateikė pagrįstų teisinių argumentų, leidžiančių abejoti konkrečių teisės aktų nuostatų atitiktimi Konstitucijai ar jose įtvirtintiems principams. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė būtinybės kreiptis į Konstitucinį Teismą, todėl šis pareiškėjo prašymas netenkinamas.

43. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kadangi galutinis procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d. ).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius