3d669e2f-a34a-46dc-80ef-70c8f4a47c8c · Lietuvos apeliacinis teismas

UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „SENAMIESČIO ŪKIS"                                                                                                            Civilinė byla Nr. 2A-1353/2014                                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02706-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2; 89 (S)                                                                                                                                    LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                2014 m. lapkričio 20 d.                                                                          Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R.

K. (R. K.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-270-798/2014 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės Big Trans ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei Lietuvos pervežimo bendrovei (buvusi uždaroji akcinė bendrovė „Lomer Point Bridge“) ir R. K. dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų, neteisėto komercinės paslapties įgijimo bei atskleidimo ir nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

                                                           I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Big Trans kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovų UAB Lietuvos pervežimo bendrovės (buvusi UAB „Lomer Point Bridge“) (toliau – ir atsakovas Nr.

1) ir R. K. (toliau – ir atsakovas Nr. 2) (toliau – ir kartu atsakovai) solidariai priteisti 327 601,66 Lt žalos atlyginimÄ bei 6 (Å¡eÅ¡ių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad nuo 2010 m. sausio 6 d. iki 2011 m. lapkričio 17 d. atsakovas R. K. UAB Big Trans ėjo vadybininko pareigas. Nurodytu darbo laikotarpiu pas ieÅ¡kovÄ atsakovas Nr. 2 buvo supažindintas su konfidencialios informacijos sÄ raÅ¡u, jis (atsakovas Nr.

2) pasirašė konfidencialumo nuostatas dėl bendrovės komercinės paslapties neatskleidimo, o pagal darbo sutarties 9.4 ir 9.5 punktus įsipareigojo tiek darbo sutarties galiojimo laikotarpiu, tiek po darbo sutarties su bendrove pasibaigimo nenaudoti, neperduoti, neskelbti ir / ar kitaip neatskleisti kitiems fiziniams ir / ar juridiniams asmenims informacijos, sudarančios ieÅ¡kovo komercines paslaptis. IeÅ¡kovas atkreipė dėmesį, kad atsakovas Nr. 2, dar 2011 m. lapkričio 7 d., t. y. nenutraukęs darbo teisinių santykių su ieÅ¡kovu pradėjo dirbti pas atsakovÄ Nr. 1, atsakovas Nr. 2, bÅ«damas patyrusiu ir kvalifikuotu transporto vadybininku, darbo sutartį nutraukė be svarbių priežasčių ir netrukus po to įsidarbino konkuruojančioje įmonėje – pas atsakovÄ Nr. 1, kuris pradėjo plėtoti neteisėtÄ , nesÄ Å¾iningÄ konkurencinę veiklÄ , pasinaudodamas komercinėmis ieÅ¡kovo paslaptimis, teikti analogiÅ¡kas paslaugas ieÅ¡kovo klientams.

Dėl tokių atsakovo Nr. 1 veiksmų, ieÅ¡kovo vertinimu, staigiai sumažėjo ieÅ¡kovo gaunami užsakymai ir pajamos iÅ¡ klientų TOO „Dekor–Interner“, TOO „BauRem Kasachstan“, VIP–Systems Graphische Materialien GmbH, TOO „White River Communication“, kai atsakovui Nr. 2 dirbant pas ieÅ¡kovÄ 2010 m. lapkričio 17 d. – 2011 m. lapkričio 17 d. ieÅ¡kovas iÅ¡ nurodytų klientų gavo 134 935,42 Lt pajamų. IeÅ¡kovas akcentavo, kad atsakovui Nr. 2 nustojus dirbti įmonėje, bendrovė visiÅ¡kai neteko gaunamų pajamų iÅ¡ klientų, užsakymų pervežti.

IeÅ¡kovas manė, kad tuo atveju, jeigu atsakovas Nr. 2 nebÅ«tų pažeidęs darbo sutarties ir neteisėtai neatskleidęs atsakovui Nr. 1 ieÅ¡kovo komercinių paslapčių, verslo klientai iki Å¡iol bÅ«tų teikę užsakymus ieÅ¡kovui. Atsakovas Nr. 2 žinojo ir galėjo pasinaudoti visa ieÅ¡kovo kokybės valdymo sistema, įskaitant, bet neapsiribojant, ir informacija apie bendrovės bendravimo su klientais tvarkÄ , paslaugų pardavimus, pasiraÅ¡omų sutarčių formas, problemų sprendimo tvarkÄ ir t. t.

IeÅ¡kovo įsitikinimu, akivaizdu, kad R. K. darbo sutartis nebuvo tipinė, t. y. iÅ¡ darbo sutarties turinio atsakovui Nr. 2 buvo žinoma ne tik, kad bendrovėje yra nustatyti konkretÅ«s duomenys ir informacija, kurie buvo laikomi konfidencialiais, komercinę vertę turinčiais bei slaptais, bet ir jų tikslus turinys. Atsakovas Nr. 2 buvo įsipareigojęs saugoti ieÅ¡kovo komercines paslaptis tiek galiojant darbo sutarčiai, tiek jai pasibaigus. Konfidencialios informacijos atskleidimas be iÅ¡ankstinio ieÅ¡kovo sutikimo nebuvo galimas.IeÅ¡kovas tvirtino, kad atsakovas Nr. 2, dirbdamas pas ieÅ¡kovÄ , sukaupė ir nuolatos disponavo informacija apie ieÅ¡kovo klientus, kuriÄ sudarė informacija apie užsakovų kontaktinius asmenis, užsakovų krovinius, užsakymų pobÅ«dį bei intensyvumÄ , užsakovams taikytas pervežimo kainas, jų sudėtines dalis.

Å i informacija pripažintina ieÅ¡kovo komercine paslaptimi, o pirmiau nurodyti duomenys atsakovui Nr. 1 suteikė akivaizdų konkurencinį pranaÅ¡umÄ , t. y. verslo privalumus, finansinę naudÄ . IeÅ¡kovo nuomone, aplinkybė, kad atsakovas Nr. 1 perėmė ieÅ¡kovo klientus, patvirtina, jog atsakovas Nr. 2 neteisėtai atskleidė ieÅ¡kovo komercines paslaptis ir kitÄ konfidencialiÄ informacijÄ , o atsakovas Nr. 1 tokiu bÅ«du ėmėsi nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ . IeÅ¡kovas, be kita ko, pabrėžė ir tai, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas Nr. 1 yra konkurentai, nes teikia tas pačias paslaugas, atsakovui Nr. 1 didžiÄ jÄ dalį mokėjimų atliko įmonė, kuri yra ir atsakovo Nr. 1 steigėja, o tai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo klientų mokėjimai buvo nukreipiami per Å¡iÄ su atsakovu Nr. 1 susijusiÄ Ä¯monę, t. y. per Lomer Point Bridge LLP.

Atsakovas Nr. 1 perviliojo ieškovo klientus neteisėtai, be ieškovo sutikimo, iš buvusio ieškovo darbuotojo (atsakovo Nr.

2) gavęs bei panaudojęs informacijÄ , kuri yra ieÅ¡kovo komercinė paslaptis; atsakovo Nr. 2 turima informacija apie klientus, kainodarÄ leido atsakovui Nr. 2 įsilieti į rinkÄ , pasinaudojant ieÅ¡kovo įdirbiu Å¡ioje srityje ir tokiomis sÄ lygomis, su kuriomis ieÅ¡kovas negali konkuruoti. IeÅ¡kovas pastebėjo, kad ieÅ¡kovo klientai nuo 2010 m. rugsėjo 6 d. iki 2011 m. lapkričio 17 d. neteikė atsakovui Nr. 1 užsakymų ir neatliko mokėjimų, t. y. nepirko jokių paslaugų, o užsakymus pradėjo teikti tik atsakovui Nr. 2 neteisėtai atskleidus ieÅ¡kovo konfidencialiÄ , komercinę paslaptį, sudarančiÄ informacijÄ , nutraukus darbo santykius su ieÅ¡kovo įmone.

IeÅ¡kovo nuomone, egzistuoja akivaizdus tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovo patirtų nuostolių ir atsakovų neteisėtų veiksmų. Kita vertus, ieÅ¡kovas laikėsi pozicijos, kad esant nesÄ Å¾iningai konkurencijai padarytų nuostolių dydį sudėtinga nustatyti, nes nesÄ Å¾ininga konkurencija padaryta žala gali bÅ«ti tai, jog ieÅ¡kovas negauna pajamų, kurias jis bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę atsakovo Nr. 1 neteisėtų veiksmų. IeÅ¡kovas vertino, kad atsakovui Nr. 2 nustojus dirbti pas ieÅ¡kovÄ , bendrovė visai neteko gaunamų užsakymų ir pajamų iÅ¡ klientų, patyrė 134 935,42 Lt nuostolių negautų pajamų forma, o atsakovas Nr. 1 iÅ¡ neteisėtų veiksmų gavo turtinę naudÄ , kuri taip pat pripažintina ieÅ¡kovo nuostoliais, t. y. nuo 2011 m. lapkričio 18 d. iki 2012 m. lapkričio 17 d. atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovo klientų OOO Decor Interer ir VIP System Grafische Materialien GmbH gavo 192 666,24 Lt pajamų.

Be to, ieÅ¡kovas pastebėjo, kad atsakovai teikė paslaugas ieÅ¡kovo klientams patys arba tÄ neabejotinai darė per susijusiÄ Ä¯monę (steigėjÄ ) Lomer Point Bridge LLP. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, ieÅ¡kovas tvirtino, kad dėl neteisėtų, kaltų ir tyčinių atsakovų veiksmų jis patyrė 327 61,66 Lt dydžio nuostolius, kuriuos ir turi jie (atsakovai) solidariai atlyginti.                               II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 31 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, t. y. priteisė ieÅ¡kovui UAB Big Trans iÅ¡ atsakovo R.

K. 20 627,94 Lt žalos atlyginimÄ ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2012 m. lapkričio 22 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, o kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo Nr. 2 2010 m. sausio 6 d. buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurios nuostatas atsakovas Nr. 2 buvo priimtas dirbti vadybininku neterminuotam laikotarpiui. Atsakovas Nr. 2, nenutraukęs darbo santykių su ieÅ¡kovu, 2011 m. lapkričio 7 d. sudarė darbo sutartį su atsakovu Nr. 1, tik 2011 m. lapkričio 17 d. atsakovas Nr. 2 su ieÅ¡kovu sudarytÄ darbo sutartį nutraukė.

Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog ieÅ¡kovas ir atsakovas Nr. 1 yra Å«kinės komercinės veiklos konkurentai.Teismas, analizuodamas ir vertindamas aplinkybes, susijusias su atsakovo Nr. 1 atsakomybe, nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog buvęs ieÅ¡kovo darbuotojas – atsakovas Nr. 2 perėjo dirbti į kitÄ Ä¯monę, nors ir besiverčiančia panaÅ¡ia veikla, savaime nereiÅ¡kia, kad atsakovo Nr. 1 įmonė atliko nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmus. Teismas, nustatęs, kad atsakovas Nr. 2 į darbÄ buvo priimtas po to, kai atsakovas Nr. 1 paskelbė konkursÄ vadybininko pareigoms užimti, atsakovas Nr. 2 pats atsiuntė atsakovui Nr. 1 savo gyvenimo apraÅ¡ymÄ , dalyvavo atrankoje, atliko reikiamus testus ir tik įsitikinus, jog jis tinka nurodytoms pareigoms, buvo atrinktas bei įdarbintas pas atsakovÄ Nr. 1, sutiko su atsakovo Nr. 1 argumentais, kad įmonė neturėjo pagrindo nepriimti į laisvÄ vietÄ darbuotojo, kurio iÅ¡silavinimas, kvalifikacija ir turima patirtis atitiko darbo vietai keliamus reikalavimus, bei sprendė, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad atsakovas Nr. 1 buvo nesÄ Å¾iningas ir atliko darbuotojo (-jų) viliojimo iÅ¡ ieÅ¡kovo įmonės veiksmus.Teismas, nustatęs, kad atsakovas Nr. 1 buvo įsteigtas anksčiau nei atsakovas Nr. 2 pradėjo dirbti pas atsakovÄ Nr. 1; atsakovas Nr. 1 komercinę informacijÄ gaudavo iÅ¡ savo akcininko Kazachstano Respublikos įmonės Lomer Point Bridge LLP, įsisteigusios Almatoje ir turinčios ilgametę patirtį teikiant transporto bei ekspedicijos paslaugas Kazachstane, NVS Å¡alyse, Rusijoje, Europoje, priėjo prie iÅ¡vados, jog nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kodėl atsakovui Nr. 1 didžiÄ jÄ dalį mokėjimų atliko susijusi įmonė (atsakovo Nr. 1 steigėja) Lomer Point Bridge LLP (registruota Kazachstano Respublikoje), o ieÅ¡kovo klientų (iÅ¡ kurių didžioji dalis taip pat registruoti Kazachstano Respublikoje) mokėjimai buvo nukreipiami ir per nurodytÄ , su atsakovu Nr. 1 susijusiÄ , įmonę, t. y. per Lomer Point Bridge LLP.

Be kita ko, teismas, nustatęs, kad atsakovas Nr. 1 teikė paslaugas ne TOO „BauRem Kasachstan“ (juridinio asmens kodas 600800537974, buveinės adresas: Bekmachanova g. 93, KZ-050050, Almaty, Kazachstanas), o OOO „BauRem“, kurios registracijos adresas yra ne Kazachstane, o Kirgizstane (Lermontova 2/44, KG720022 BiÅ¡kekas), padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas neįrodė atsakovo Nr. 1 neteisėtų veiksmų, pažeidžiančių sÄ Å¾iningos konkurencijos principus ir kenkiančių ieÅ¡kovo galimybėms konkuruoti, todėl Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.Teismas, nagrinėdamas ir vertindamas aplinkybes, susijusias su atsakovo Nr. 2 atsakomybe, bei nustatęs, kad atsakovas Nr. 2, dar dirbdamas pas ieÅ¡kovÄ , 2011 m. spalio 10 d. pradėjo bendrauti su atsakovu Nr. 1 dėl galimybės pereiti į atsakovo Nr. 1 bendrovę, o aktyvius veiksmus, pažeidžiančius darbo sutartį (9.9–9.10 punktai), atliko dar anksčiau, ir 2011 m. lapkričio 7 d. dar dirbdamas ieÅ¡kovo įmonėje sudarė darbo sutartį su atsakovu Nr. 1, tokiais savo veiksmais pažeisdamas su ieÅ¡kovu sudarytÄ darbo sutartį, konstatavo, jog atsakovas Nr. 2 elgėsi nesÄ Å¾iningai ne tik prieÅ¡ buvusį darbdavį – ieÅ¡kovÄ , bet ir prieÅ¡ atsakovÄ Nr.

1. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktikoje pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, susijusiais su komercinės (gamybinės) paslapties apibrėžtimi, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir KÄ®) 15 straipsnio 4 dalimi, nustatęs, kad ieÅ¡kovas savo konfidencialiÄ , komercinę paslaptį sudarančiÄ informacijÄ buvo apsaugojęs tiek slaptažodžiais, tiek papildomais įmonės vidaus dokumentais, atsakovui Nr. 2 buvo prieinama informacija, sudaranti ieÅ¡kovo komercinę bei konfidencialiÄ paslaptį, komercinės paslaptys buvo žinomos atsakovui Nr. 2, priėjo prie iÅ¡vados, jog terminas, draudžiantis atsakovui Nr. 2 atskleisti komercines paslaptis, baigėsi tik 2012 m. lapkričio 18 d.

Apibendrinęs nustatytas bylos faktines bei teisines aplinkybes, įvertinęs tai, kad atsakovas Nr. 2 buvo įsipareigojęs neatskleisti ieÅ¡kovui priklausančios komercinės paslapties, bei į tai, jog R. K. nenutraukęs darbo santykių su ieÅ¡kovu arba iÅ¡ karto po darbo santykių nutraukimo, savanaudiÅ¡kais tikslais, pasinaudodamas ieÅ¡kovui priklausančia konfidencialia informacija apie klientus ir jų sudaromas sutartis, atliko nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmus, siekė pervilioti ieÅ¡kovo klientus vežti krovinius pasinaudojant atsakovo Nr. 1 teikiamomis paslaugomis, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti atsakovo Nr. 2 neteisėtus veiksmus.

Teismas aplinkybę, kad atsakovas Nr. 2, veikdamas nurodytu bÅ«du, nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina, pripažino kaip įrodančiÄ R. K. kaltę.Teismas, konstatavęs, kad ieÅ¡kovas įgijo teisę į nuostolių (žalos), atsiradusių dėl atsakovo Nr. 2 neteisėtų veiksmų, atlyginimÄ pagal KÄ® 16 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.116 straipsnio 3 dalį, sutikęs su ieÅ¡kovo argumentais, jog jis prarado rinkos dalį – visiÅ¡kai neteko užsakymų iÅ¡ klientų, su kuriais dirbo iÅ¡imtinai atsakovas Nr. 2, nuo 2011 m. lapkričio 18 d. iki 2012 m. lapkričio 17 d. negavo 134 935,42 Lt pajamų dėl to, kad atsakovas Nr. 2 nesÄ Å¾iningai bei neteisėtai perviliojo ieÅ¡kovo klientus, atsižvelgdamas į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, susijusius su negautų pajamų traktavimu grynuoju pelnu, sprendė, jog ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo Nr. 2 priteistinas grynasis pelnas, t. y. 20 627,94 Lt.

Kartu teismas akcentavo, kad nenustačius atsakovo Nr. 1 netiesioginės civilinės atsakomybės, atsakovo Nr. 1 gauta turtinė nauda negali bÅ«ti pripažinta ieÅ¡kovo nuostoliais, todėl reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo Nr. 1 gautÄ jo turtinę naudÄ netenkino.                                        III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atsakovas R. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. sprendimo dalį, kurioje jo (atsakovo R.

K.) ieÅ¡kovui UAB Big Trans priteista 20 627,94 Lt žalos atlyginimo, panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Teismas, vertindamas atsakovo Nr. 2 veiksmus, padarė viena kitai prieÅ¡taraujančias iÅ¡vadas, susijusias su atsakovo Nr. 2 perėjimu dirbti pas atsakovÄ Nr.

1. Viena vertus, teismas vertino, kad atsakovas Nr. 2 aktyvius veiksmus, pažeidžiančius darbo sutartį, atliko dar anksčiau ir 2011 m. lapkričio 7 d. dar dirbdamas ieÅ¡kovo įmonėje, sudarė darbo sutartį su atsakovu Nr. 1, tokiu bÅ«du pažeisdamas sudarytÄ darbo sutartį, kita vertus, teismas nurodė, jog vien ta aplinkybė, kad atsakovas Nr. 2 perėjo dirbti į kitÄ Ä¯monę, nors ir besiverčiančiÄ panaÅ¡ia veikla, savaime nereiÅ¡kia, jog atsakovas Nr. 1 atliko nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmus.

Teismas neatliko jokio įrodymų vertinimo, nenurodė motyvų ir pagrindo, kuo remdamasis padarė iÅ¡vadas dėl apelianto neteisėtų veiksmų bei kaltės.Teismas be pagrindo vien tik dėl to, kad atsakovas Nr. 2 perėjo dirbti pas atsakovÄ Nr. 1, konstatavo atsakovo Nr. 2 nesÄ Å¾iningumÄ . Darbo sutarties, sudarytos tarp atsakovo Nr. 2 ir ieÅ¡kovo, 9.9 punktas yra negaliojantis, nes jam negali bÅ«ti taikomos civilinės teisės nuostatos dėl nekonkuravimo susitarimų. Nei darbo sutartis, nei jokie kiti dokumentai nenustatė jokios kompensacijos.

Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – ir DK) bei kiti darbo santykiams taikytini teisės aktai nedraudžia darbuotojui dirbti dviejose ar daugiau darbovietėse, tokiu bÅ«du yra realizuojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ ir turi teisę gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ .Teismas neteisingai konstatavo, kad ieÅ¡kovas įgijo teisę į nuostolių (žalos), atsiradusių iÅ¡ atsakovo R.

K. neteisėtų veiksmų, atlyginimÄ pagal KÄ® įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ ir CK 1.116 straipsnio 3 dalį. Aplinkybė, kad atsakovui Nr. 2 buvo prieinama ir žinoma ieÅ¡kovo konfidenciali informacija, nepreziumuoja ir nepatvirtina Å¡ios informacijos atskleidimo ar panaudojimo. Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai atsakovo Nr. 2 neteisėtÄ veiksmÄ â€“ konfidencialios informacijos atskleidimÄ , vertino neapibrėždamas nei jos apimties, nei jos atskleidimo bÅ«dų. Teismas, nustatęs, kad atsakovas Nr. 2 informacijÄ apie ieÅ¡kovo klientus galėjo gauti ir iÅ¡ kitų Å¡altinių, taip pat nurodęs, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog jo konfidenciali informacija bÅ«tų panaudota, padarė dar vienÄ prieÅ¡taringÄ iÅ¡vadÄ .

Be to, teismas be jokio įrodymų vertinimo preziumavo visiÅ¡kÄ atsakovo Nr. 2 kaltę.Teismas taip pat nepagrįstai ir neteisėtai nustatė ieÅ¡kovo patirtų nuostolių dydį, neatsižvelgė į tai, kad pats nepripažino atsakovo Nr. 1 neteisėtų veiksmų. Atsakovas Nr. 1 neteisėtai negavo jokių pajamų iÅ¡ ieÅ¡kovo klientų ir neperviliojo ieÅ¡kovo klientų, remdamasis atsakovo Nr. 2 žiniomis. IeÅ¡kovas, reikÅ¡damas reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo, nė viename procesiniame dokumente nepateikė apskaičiavimų dėl negautų pajamų kaip grynojo pelno, o teismas savarankiÅ¡kai, nepateikdamas jokio skaičiavimo pagrįstumo argumentų, apskaičiavo nuostolių dydį.

IeÅ¡kovas UAB Big Trans atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . IeÅ¡kovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ , be argumentų, kuriuos buvo nurodęs procesiniuose dokumentuose, teiktuose bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tvirtina, kad nepaisant to, jog ieÅ¡kovas neteikė apeliacinio skundo ir neginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kurioje ieÅ¡kinys buvo atmestas, nes visa atsakovo Nr. 1 veikla perkelta į kitas įmones, atsakovas Nr. 1 veiklos nevykdo ir neturi jokio turto, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima patenkinti ieÅ¡kovo reikalavimus, ieÅ¡kovas kategoriÅ¡kai nesutinka nei su ta teismo sprendimo dalimi, kurioje nurodyta, kad ieÅ¡kovas neįrodė atsakovo Nr. 1 atliktų neteisėtų veiksmų, todėl atsakomybė kyla tik atsakovui Nr. 2, nei su atsakovo Nr. 2 teiginiais, jog jam negali kilti civilinė atsakomybė už neteisėtÄ ieÅ¡kovo komercinės paslapties įgijimÄ , atskleidimÄ bei panaudojimÄ .

IeÅ¡kovas laikosi pozicijos, kad jeigu atsakovas Nr. 2 nebÅ«tų neteisėtai atskleidęs atsakovui Nr. 1 ieÅ¡kovo komercinių (gamybinių) paslapčių, o atsakovas Nr. 1 nebÅ«tų neteisėtais bÅ«dais (be ieÅ¡kovo sutikimo) įgijęs informacijos, kuri yra ieÅ¡kovo komercinė (gamybinė) paslaptis, atsakovai kartu ėmęsi nesÄ Å¾iningos konkurencinės veiklos prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ , tokiu bÅ«du bÅ«tų nepadarę žalos ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovas pastebi, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas Nr. 1 bÅ«tų gavęs kokiÄ nors informacijÄ apie ieÅ¡kovo klientus iÅ¡ savo motininės įmonės Lomer Point Bridge LLP.

IeÅ¡kovo nuomone, bylos įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovai pažeidė CK 1.116 straipsnį, KÄ® 15 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , darbo sutarties nuostatas dėl konfidencialumo pareigos; ieÅ¡kovas įrodė, kad jo informacija, kuria atsakovai pasinaudojo, atitinka komercinės paslapties sampratÄ , o atsakovas Nr. 2 buvo įsipareigojęs saugoti ieÅ¡kovui priklausančias komercines paslaptis, neatskleidžiant jų tretiesiems asmenims. IeÅ¡kovas akcentuoja ir tai, kad atsakovas Nr. 2 visiÅ¡kai nepagrįstai tvirtina, jog ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo, nė viename procesiniame dokumente nepateikė apskaičiavimų dėl negautų pajamų kaip grynojo pelno, o teismas savarankiÅ¡kai, nepateikdamas jokio skaičiavimo pagrįstumo argumentų, apskaičiavo nuostolių dydį.

IeÅ¡kovas pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis apie iÅ¡ ieÅ¡kovo klientų gautas pardavimų pajamas, patirtas sÄ naudas ir gautÄ grynÄ jį pelnÄ nuo 2010 m. lapkričio 17 d. iki 2011 m. lapkričio 17 d. ir nuo 2011 m. lapkričio 18 d. iki 2012 m. lapkričio 17 d. Teismas ieÅ¡kovui žalÄ priteisė remdamasis bÅ«tent Å¡iais apskaičiavimais, t. y. priteisė negautas pajamas grynojo pelno forma. Atsakovas UAB Lietuvos pervežimo bendrovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį tenkinti.

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad jis neatliko jokių ieÅ¡kovo darbuotojų viliojimo veiksmų, jo ir atsakovo Nr. 2 nesiejo jokie susitarimai, kuriuos bÅ«tų galima laikyti nesÄ Å¾iningais prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ . Atsakovas Nr. 1 buvo sÄ Å¾iningas, neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų pažeisti sÄ Å¾iningos konkurencijos principus bei pakenkti ieÅ¡kovo galimybėms konkuruoti rinkoje. Atsakovas Nr. 1 pažymi, kad jis nė karto iÅ¡ atsakovo Nr. 2 nereikalavo pateikti jam žinomų ieÅ¡kovo klientų sÄ raÅ¡o, nesidomėjo, kokia atsiskaitymo už paslaugas tvarka ir kokie įkainiai už paslaugas yra nustatyti ieÅ¡kovo įmonėje, nes savo veikloje vadovavosi paties rengtais vidiniais dokumentais bei savo įmonės politika.Atsakovas tvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovÄ ir klientus bÅ«tų sieję nuolatinio bendradarbiavimo santykiai, nebuvo pateikta jokių dokumentų, įrodančių nuolatinių santykių tarp ieÅ¡kovo ir klientų sukÅ«rimÄ , paslaugų teikimo iÅ¡imtinių teisių suteikimÄ ieÅ¡kovui, o vien ta aplinkybė, kad atsakovui Nr. 2, dirbant pas ieÅ¡kovÄ , jam buvo patikėta ieÅ¡kovo komercinė paslaptis, savaime neįrodo, jog jis Å¡iÄ informacijÄ atskleidė.

Atsakovas pastebi, kad nors teismas konstatavo neteisėtus atsakovo Nr. 2 veiksmus, tačiau vertina, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad iÅ¡ klientų bÅ«tų gavęs kokias nors pajamas, nepateikė absoliučiai jokių duomenų apie tai, kokias veiklos sÄ naudas jis bÅ«tų patyręs tam, jog uždirbtų siekiamÄ prisiteisti sumÄ , grynojo negauto pelno paskaičiavimo. Atsakovo nuomone, atsakovas Nr. 2 teisingai nurodo, kad teismas, savarankiÅ¡kai skaičiuodamas ieÅ¡kovo grynÄ jį pelnÄ , iÅ¡samiai nenurodė, kaip buvo apskaičiuotas grynasis pelnas, nepateikė tokio skaičiavimo pagrįstumo argumentų.

    IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde turi bÅ«ti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ , kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos Å¡ios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas) (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ieÅ¡kovas UAB Big Trans ieÅ¡kinį buvo pareiÅ¡kęs dviem atsakovams – UAB Lietuvos pervežimo bendrovei ir R. K.. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, t. y. ieÅ¡kinio dalį, pareikÅ¡tÄ atsakovui UAB Lietuvos pervežimo bendrovei, atmetė, o kitÄ ieÅ¡kinio dalį, pareikÅ¡tÄ R.

K., tenkino iÅ¡ dalies. Apeliacinį skundÄ dėl Å¡io sprendimo byloje padavė tik atsakovas R. K.. Atsakovas R. K. apeliaciniame skunde ginčija tik tÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje iÅ¡ jo ieÅ¡kovui priteista 20 627,94 Lt žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Nors ieÅ¡kovas UAB Big Trans byloje nepadavė apeliacinio skundo, tačiau, kaip matyti iÅ¡ jo atsiliepimo į apeliacinį skundÄ , jis nesutinka ne tik su apelianto apeliacinio skundo teiginiais, kad jam negali kilti civilinė atsakomybė už neteisėtÄ ieÅ¡kovo komercinės paslapties atskleidimÄ ir panaudojimÄ , ir reikalavimu panaikinti atsakovo nurodomÄ sprendimo dalį, bet ir su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje nebuvo įrodyti atsakovo UAB Lietuvos pervežimo bendrovės atlikti neteisėti veiksmai, ir padaryta iÅ¡vada, kad atsakomybė kyla tik apeliantui R.

K.. Ieškovas UAB Big Trans teisinasi, kad apeliacinio skundo nepadavė dėl minėtos sprendimo dalies dėl to, jog visa veikla iš atsakovo UAB Lietuvos pervežimo bendrovės yra perkelta į kitas įmones, atsakovas Nr. 1 veiklos nevykdo ir neturi jokio turto, iš kurio būtų galima patenkinti ieškovo reikalavimus, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ši aplinkybė, nesant atskirai paduoto apeliacinio skundo, nesudaro pagrindo vertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovo ieškinys atsakovui UAB Lietuvos pervežimo bendrovei buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo, nes bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas aiškiai apibrėžia CPK 320 straipsnis ir jame nėra numatyta galimybė atlikti apeliaciniu skundu neapskustų teismų sprendimų ar jų dalių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolę.

Tuo labiau, kad nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindÄ peržengti apeliaciniame skunde nustatytas ribas, t. y. nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ar aplinkybių, dėl kurių neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007), o ne dar kartÄ iÅ¡nagrinėti visÄ bylÄ iÅ¡ naujo (de novo).

Dėl Å¡ių priežasčių ieÅ¡kovo UAB Big Trans atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodyti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimas, pareikÅ¡tas atsakovui UAB Lietuvos pervežimo bendrovei, buvo atmestas, argumentai apeliacine tvarka negali bÅ«ti nagrinėjami. Taigi Å¡i byla apeliacine tvarka bus nagrinėjama neperžengiant atsakovo R. K. apeliaciniame skunde nustatytų ribų.              Pagal CPK 318 straipsnio 1 dalį Å¡alys privalo, o kiti byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę raÅ¡tu pateikti atsiliepimus į apeliacinį skundÄ ir juose iÅ¡dėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo.

Ä®statymų leidėjo sukurta teisės norma, kurioje įtvirtinta Å¡alies pareiga teikti atsiliepimÄ , užtikrina tinkamÄ ginčo Å¡alių keitimÄ si informacija bei teisę teikti argumentus apeliacinės instancijos teismo žodinio proceso atveju (CPK 324 straipsnio 2 dalis). Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ instituto įtvirtinimas įstatyme, Å¡io procesinio dokumento turiniui keliami reikalavimai nėra betikslis teisinis reglamentavimas; atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai yra susiję su apeliacinio skundo argumentais ir juos apeliacinės instancijos teismas privalo analizuoti, prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistas vienas iÅ¡ pagrindinių civilinio proceso principų – Å¡alies teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam (audiatur et altera pars).

Apeliacinės instancijos teismo rėmimasis faktais ir įrodymais, nenurodytais apeliaciniame skunde, tačiau nurodytais kitos Å¡alies, atsikertančios į apeliacinį skundÄ , nelaikomas išėjimu už apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2007; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2011; kt.). Atsižvelgiant į minėtas proceso teisės normas bei suformuotÄ kasacinio teismo praktikÄ , nagrinėjamu atveju bus analizuojami ir vertinami tik tie ieÅ¡kovo UAB Big Trans atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai, kuriais tiesiogiai yra atsikertama į atsakovo R.

K. apeliacinio skundo argumentus ir apeliacinio skundo reikalavimÄ .            Dėl atsakovo R. K. civilinės atsakomybės Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo R. K. apeliaciniame skunde nurodomus bylos faktinius ir teisinius aspektus, ieÅ¡kovo ir atsakovo UAB Lietuvos pervežimo bendrovės atsikirtimus į apeliacinį skundÄ , mano, kad tikslinga pirmiausia pasisakyti dėl Å¡ioje byloje nagrinėjamo ginčo esmės. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovas UAB Big Trans savo veiklÄ vykdo nuo 2008 m. gegužės 9 d. (I t., b. l.

23) ir jo pagrindinė veikla yra tarptautiniai krovinių pervežimai – standartinių, negabaritinių, temperatÅ«rinių ir pavojingų krovinių (ADR) pervežimas automobiliais, geležinkeliu. IeÅ¡kovas su atsakovu R. K. 2010 m. sausio 6 d. sudarė darbo sutartį Nr. 52, pagal kuriÄ atsakovas neterminuotam laikui buvo priimtas dirbti pas ieÅ¡kovÄ vadybininku (I t., b. l. 13). Atsakovas R. K. darbo teisinius santykius su ieÅ¡kovu nutraukė 2011 m. lapkričio 17 d. pagal DK 127 straipsnio 1 dalį (darbuotojo pareiÅ¡kimu) (I t., b. l. 16).

Pagal bylos duomenis R. K., nenutraukęs su ieÅ¡kovu darbo teisinių santykių (dar 2011 m. spalio 2 d.), pradėjo bendrauti su atsakovu UAB Lietuvos pervežimo bendrove (buvęs pavadinimas „Lomer Point Bridge“) dėl įsidarbinimo Å¡ioje bendrovėje (I t., b. l. 95-99) ir 2011 m. lapkričio 7 d. su atsakovu (apeliantu) sudarė neterminuotÄ darbo sutartį (II t., b. l. 120-122), pagal kuriÄ buvo priimtas dirbti logistikos vadybininku nuo 2011 m. lapkričio 7 d. UAB Lietuvos pervežimo bendrovė (buvęs pavadinimas „Lomer Point Bridge“) buvo įsteigta 2010 m. rugpjūčio 9 d. ir jos teikiamos paslaugos – transporto paslaugos, krovinių vežimas keliais, krovinių vežimas krovininiais automobiliais, krovinių tvarkymas ir sandėliavimas (I t., b. l. 18-20), t. y. iÅ¡ esmės tokia pati veikla, kuria užsiima ir ieÅ¡kovas.

Byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas UAB Lietuvos pervežimo bendrovė yra Å«kinės komercinės veiklos konkurentai, nes veikia toje pačioje verslo srityje, rinkos sferoje, užsiima iÅ¡ esmės panaÅ¡ia Å«kine veikla, iÅ¡ kurios gauna pajamas. Å ioje byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas siekė iÅ¡ atsakovo R. K. prisiteisti turtinės žalos atlyginimÄ , iÅ¡ esmės remdamasis ta aplinkybe, kad atsakovas R. K., perėjęs dirbti pas ieÅ¡kovo konkurentÄ â€“ UAB Lietuvos pervežimo bendrovę, atskleidė ieÅ¡kovo komercinę paslaptį sudarančiÄ informacijÄ , dėl ko atsakovas UAB Lietuvos pervežimo bendrovė pradėjo plėtoti, anot ieÅ¡kovo, neteisėtÄ , nesÄ Å¾iningÄ konkurencinę veiklÄ â€“ teikti analogiÅ¡kas paslaugas ieÅ¡kovo klientams, o tai nulėmė staigų ieÅ¡kovo užsakymų ir gaunamų pajamų iÅ¡ klientų TOO „Dekor-Interer“, TOO „BauRem Kasachstan“, VIP-Systems Grapische Materialien GmbH, TOO „White River Communication“ mažėjimÄ ir / ar užsakymų pasibaigimÄ .

IeÅ¡kovas Å¡ioms aplinkybėms pagrįsti pažymėjo, kad nuostatos dėl informacijos konfidencialumo ir komercinių paslapčių buvo įtrauktos į atsakovo R. K. darbo sutartį, be to, R. K. buvo supažindintas su komercinę paslaptį sudarančių žinių sÄ raÅ¡u, bei pateikė Å¡iems teiginiams pagrįsti įrodymus: 2008 m. liepos 11 d. įsakymÄ dėl komercinę paslaptį sudarančių žinių sÄ raÅ¡o patvirtinimo Nr. 2 (I t., b. l. 117), komercinę paslaptį sudarančių žinių sÄ raÅ¡Ä (I t., b. l. 118), darbo sutartį Nr. 52 ir priedÄ , iÅ¡ kurio turinio matyti, kad R.

K. buvo raÅ¡tu supažindintas su konfidencialios informacijos sÄ raÅ¡u (I t., b. l. 14-17). Pažymėtina, kad darbo sutarties 9.2 punkte buvo nustatyta, jog R. K. įsipareigoja saugoti komercines paslaptis, o 9.4 punkte buvo konkrečiai nurodyti duomenys, kurie sudaro komercinę paslaptį. Atsakovas R. K. komercines paslaptis įsipareigojo saugoti ir po darbo santykių pasibaigimo (darbo sutarties 9.5 punktas). Be to, darbo sutarties 9.9 punkte buvo įtvirtinta, kad darbuotojas Å¡ios darbo sutarties galiojimo laikotarpiu neturi teisės turėti tiesioginių ar netiesioginių interesų įmonėje ar bet kokiame kitokiame Å«kio subjekte, kuris konkuruoja su darbdavio veikla, be iÅ¡ankstinio raÅ¡ytinio darbdavio sutikimo.

Be to, darbo sutarties 9.10 punkte buvo nustatyta, kad atsakovas (apeliantas) Å¡ios darbo sutarties galiojimo laikotarpiu neturi teisės dirbti kitiems darbdaviams ar sudaryti kitus panaÅ¡ius susitarimus be iÅ¡ankstinio raÅ¡ytino darbdavio (ieÅ¡kovo) sutikimo. Pažymėtina, kad byloje nebuvo pateikti įrodymai, jog nustačius atsakovui (apeliantui) įpareigojimÄ nekonkuruoti buvo nustatyta ir / ar mokama atsakovui kompensacija.Aplinkybei, kad atsakovas R. K., dirbdamas su klientais, žinojo įmonės konfidencialiÄ informacijÄ , pagrįsti ieÅ¡kovas pateikė lentelę, kurioje matyti visi ieÅ¡kovo klientai, jų kontaktai ir atsakingi asmenys, joje yra nurodyta 2011 m. rugsėjo 13 d. data ir atsakovo R.

K. paraÅ¡as (III t., b. l. 121). Aplinkybei, kad atsakovÄ UAB Lietuvos pervežimo bendrovę su ieÅ¡kovo klientais siejo sutartiniai santykiai, įrodyti ieÅ¡kovas pateikė antstolės D. M. 2013 m. rugsėjo 9 d. patvarkymo dėl sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o pateikimo kopijÄ , 2013 m. rugsėjo 16 d. Danske Bank raÅ¡to dėl informacijos pateikimo Nr. duk1309441 kopijÄ ir iÅ¡rašų iÅ¡ UAB Lietuvos pervežimo bendrovės sÄ skaitos kopijÄ (III t., b. l. 1-74). IeÅ¡kovas byloje pateikė įrodymus, kad jį su minėtais klientais siejo sutartiniai santykiai, t. y. vežimo sutarčių kopijas, klientų pardavimų apmokėjimo žiniaraščių kopijas, klientų pateiktus užsakymus, iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas ir apmokėjimÄ patvirtinančius dokumentus – iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitų kopijas, klientų, su kuriais dirbo atsakovas R.

K., lentelę (II t., b. l. 1-78; III t., b. l. 158-216). IeÅ¡kovas pateikė UAB „Bankinės konsultacijos“ 2013 m. rugsėjo 9 d. raÅ¡tÄ â€žDėl darbuotojų supažindinimo su kokybės ir aplinkosaugos vadybos sistemos dokumentais“, iÅ¡ kurio turinio matyti, kad UAB Big Trans darbuotojai buvo supažindinti ir mokyti dirbti su kokybės ir aplinkosaugos vadovu bei kokybės ir aplinkosaugos valdybos sistemos dokumentais (IV t., b. l. 1-53). Žalos dydį ieÅ¡kovas grindė tuo, kad atsakovui R. K. dirbant pas ieÅ¡kovÄ nuo 2010 m. lapkričio 17 d. iki 2011 m. lapkričio 17 d. iÅ¡ klientų gavo 134 935,42 Lt pajamų (ieÅ¡kovas pateikė apskaičiavimo lentelę;

žr. II t., b. l. 139), o atsakovui nustojus dirbti pas ieÅ¡kovÄ , ieÅ¡kovas patyrė 134 935,42 Lt nuostolių negautų pajamų forma, kurie ieÅ¡kovo apskaičiuoti nuo 2011 m. lapkričio 18 d. iki 2012 m. lapkričio 17 d. (ieÅ¡kovas pateikė apskaičiavimo lentelę; žr. II t., b. l. 140). Taip pat, ieÅ¡kovo nuomone, jo nuostoliais pripažintina ir atsakovo UAB Lietuvos pervežimo bendrovės iÅ¡ neteisėtų veiksmų gauta turtinė nauda, kuri sudaro 192 666,24 Lt.Nagrinėjant ir vertinant ieÅ¡kovo nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kuriomis remdamasis jis byloje reikalavo priteisti žalos atlyginimÄ iÅ¡ R.

K., bÅ«tina pažymėti ir tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, pareikÅ¡tÄ Â atsakovui UAB Lietuvos pervežimo bendrovei, konstatuodamas, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad UAB Lietuvos pervežimo bendrovė buvo nesÄ Å¾ininga ir atliko ieÅ¡kovo darbuotojo viliojimo veiksmus, o tai, jog ieÅ¡kovo darbuotojas R. K. perėjo dirbti pas atsakovÄ UAB Lietuvos pervežimo bendrovę, nereiÅ¡kia, kad atsakovas UAB Lietuvos pervežimo bendrovė atliko nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmus.

Taip pat pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstais atsakovo UAB Lietuvos pervežimo bendrovės atsikirtimus, kad komercinę informacijÄ jis gaudavo iÅ¡ savo akcininko Kazachstano Respublikos įmonės Lomer Point Bridge LLP. Atsakovas R. K. apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, kad jis, nenutraukęs darbo santykių su ieÅ¡kovu, savanaudiÅ¡kais tikslais pasinaudojo ieÅ¡kovui priklausančia konfidencialia informacija apie klientus ir jų sudaromas sutartis, atlikdamas nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmus, siekė pervilioti ieÅ¡kovo klientus vežti krovinius per atsakovÄ UAB Lietuvos pervežimo bendrovę, ir kad jo (atsakovo R.

K.) neteisėti veiksmai buvo įrodyti. Taip pat apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytais faktais, kad ieÅ¡kovas prarado rinkos dalį – visai neteko užsakymų iÅ¡ klientų, su kuriais dirbo iÅ¡imtinai tik R. K., nuo 2011 m. lapkričio 18 d. iki 2012 m. lapkričio 17 d. negavo 134 935,42 Lt pajamų, ir kad iÅ¡ atsakovo (apelianto) turi bÅ«ti priteista 20 627,94 Lt negautų pajamų, kurios buvo apskaičiuotos atskaičius sÄ naudas, gaunamÄ ikimokestinį pelnÄ . Atsakovas (apeliantas) apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl jo neteisėtų veiksmų ir kaltės, sprendime padarė iÅ¡vadas, kurios prieÅ¡tarauja iÅ¡vadoms, padarytoms dėl atsakovo UAB Lietuvos pervežimo bendrovės atsakomybės, sprendime nepagrįstai buvo konstatuotas jo nesÄ Å¾iningumas vien tik dėl to, kad jis perėjo dirbti pas atsakovÄ , o tai, kad jam buvo prieinama ir žinoma ieÅ¡kovo konfidenciali informacija, nepreziumuoja ir nepatvirtina Å¡ios informacijos atskleidimo ir panaudojimo fakto.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, pateiktus įrodymus, susijusius su atsakovo R.

K. atliktais veiksmais, kuriais jis pažeidė KÄ® 16 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , 4 dalį bei darbo sutarties, sudarytos su ieÅ¡kovu, 9.5 punktÄ , atsakovų atsikirtimus, teiktus pirmosios instancijos teismui, taip pat bylos Å¡alių apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad yra faktinis ir teisinis pagrindas suabejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog atsakovas R. K. pasinaudojo ieÅ¡kovo komercine paslaptimi ir perviliojo ieÅ¡kovo verslo klientus, tokiu bÅ«du ieÅ¡kovui padarydamas turtinę žalÄ .           CK 1.116 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tam tikrÄ ar potencialiÄ komercinę (gamybinę) vertę dėl to, jog jos nežino tretieji asmenys ir ji negali bÅ«ti laisvai prieinama dėl Å¡ios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas jÄ yra patikėjęs, protingų pastangų iÅ¡saugoti jos slaptumÄ .

InformacijÄ , kuri negali bÅ«ti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nustato įstatymai. Komercinės paslaptys yra pramoninės nuosavybės objektas, taigi, kaip ir visi kiti pramoninės nuosavybės objektai (patentai, prekių ženklai, dizainas, pan.) yra svarbi konkuravimo rinkoje priemonė. Taigi informacija, kuriÄ bendrovė laiko komercine paslaptimi, turi bÅ«ti slapta, labai svarbi ir identifikuojama tinkamu bÅ«du. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas nurodytoje materialiosios teisės normoje, reglamentuojančioje komercinės paslapties turinį, įtvirtintus formaliuosius norminius požymius, yra konstatavęs, kad komercine paslaptimi laikoma informacija, kuriÄ savininkas saugo protingomis pastangomis, pavyzdžiui, fizinėmis, techninėmis, teisinėmis, organizacinėmis ar kitokiomis priemonėmis; ar asmuo ėmėsi priemonių saugoti informacijÄ , vertinama pagal tai, ar jis priėmė sprendimÄ paskelbti konkrečius duomenis kaip saugotinus ir ėmėsi protingų saugos priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2006; 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2011; kt.).

             Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus, nustatė, kad atsakovui R. K., kai jis dirbo pas ieÅ¡kovÄ , buvo žinoma Å¡ios bendrovės konfidenciali informacija – iÅ¡samÅ«s duomenys apie klientus, užsakovus, krovinių siuntėjus, krovinių gavėjus, krovinius, taip pat vežimo sÄ lygos, krovinių ypatybės, specialÅ«s leidimai, sutartinės krovinių vežimo kainos. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai motyvavo Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , todėl teisėjų kolegija, sutikdama su Å¡ia iÅ¡vada, nekartoja pirmosios instancijos teismo nurodytų įrodymų ir argumentų.

Papildomai pažymėtina, kad ir teismų praktikoje yra pripažįstama, jog krovinių pervežimais užsiimančių įmonių informacija apie klientus, pervežimo kainas ir pan. yra komercinė paslaptis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014). Be to, kasacinis teismas Å¡ioje nutartyje nurodė, jog aplinkybė, kad ieÅ¡kovo klientų duomenys (jų pavadinimai, adresai ir pan.) yra prieinami vieÅ¡ai, nereiÅ¡kia, kad toks duomenų prieinamumas leidžia vieÅ¡ai nustatyti, jog bÅ«tent Å¡ie Å«kio subjektai yra ieÅ¡kovo klientai, komercinę vertę turi ne vien tokia informacija, o bÅ«tent duomenys apie tai, kokių partnerių paslaugomis bei kokiomis sÄ lygomis toks Å«kio subjektas naudojasi, nes tik tokia informacija gali suteikti Å«kio subjektui pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ kitus rinkos dalyvius.

Informacija apie užsakovus susideda iÅ¡ daugelio įvairiausių duomenų, kurie gaunami per ilgamečius veiklos ryÅ¡ius, t. y. informacija apie tai, kokios konkrečios įmonės turi paslaugų užsakymo poreikį, koks tų įmonių mokumas, finansinė bÅ«klė, patikimumas, kas konkrečioje įmonėje priima sprendimus dėl pervežimo užsakymo, transportavimo kainų nustatymo, kokios yra planuojamos pervežimų užsakymo apimtys, kokio tipo krovinius veža užsakovas.               Taigi Å¡ioje byloje nustačius, kad ieÅ¡kovo darbuotojas (apeliantas) žinojo ieÅ¡kovo komercinę paslaptį sudarančiÄ informacijÄ apie klientus, bÅ«tina nustatyti aplinkybes, susijusias su Å¡ios informacijos atskleidimu ir panaudojimu, ir ar yra pagrindas buvusiam ieÅ¡kovo darbuotojui (apeliantui) taikyti civilinę atsakomybę.               Asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su Å«kio subjektu, gali naudoti Å¡iÄ informacijÄ praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip (KÄ® (1999 m. kovo 23 d.

įstatymo Nr. VIII-1099 redakcija, galiojusi iki 2012 m. gegužės 1 d., kai įsigaliojo 2012 m. kovo 22 d. įstatymu Nr. XI-1937 priimtas Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pakeitimo įstatymas) 16 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 4 dalis, nuo 2012 m. gegužės 1 d. – 15 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas (apeliantas) darbo sutartį nutraukė 2011 m. lapkričio 17 d., nustatė, jog atsakovas negalėjo atskleisti ieškovo komercinės paslapties iki 2012 m. lapkričio 18 d.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama aplinkybes, susijusias su atsakovo R. K. neteisėtais veiksmais, atskleidžiant ieÅ¡kovo komercinę paslaptį atsakovui UAB Lietuvos pervežimo bendrovei bei panaudojant Å¡iÄ informacijÄ , ir civilinės atsakomybės taikymu atsakovui R. K., pirmiausia pažymi, kad atsakovas nutraukė darbo sutartį su ieÅ¡kovu 2011 m. lapkričio 17 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pakeitimo įsigaliojimo (2012 m. gegužės 1 d.). IÅ¡ ieÅ¡kovo byloje nurodomų aplinkybių, kurios sudarė ieÅ¡kinio pagrindÄ , matyti, kad ieÅ¡kinio reikalavimas atsakovui R.

K. buvo grindžiamas ir žalos atlyginimo dydis buvo apskaičiuotas, remiantis tuo, kad R. K., iÅ¡kart pradėjęs dirbti UAB Lietuvos pervežimo bendrovėje atskleidė ieÅ¡kovo komercinę paslaptį ir ėmėsi veiksmų pervilioti ieÅ¡kovo klientus ir tai padarė. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentacijos matyti, kad buvo nustatyta, jog ieÅ¡kovas įgijo teisę į nuostolių (žalos), atsiradusių iÅ¡ atsakovo R. K. neteisėtų veiksmų, atlyginimÄ , remiantis KÄ® 16 straipsnio 1 dalies 2 punktu (redakcija, įsigaliojusi 2012 m. gegužės 1 d.) bei CK 1.116 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais.                CK 1.116 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmenys, neteisėtais bÅ«dais įgiję informacijÄ , kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, privalo atlyginti padarytus nuostolius.

PareigÄ atlyginti padarytus nuostolius taip pat turi darbuotojai, pažeisdami darbo sutartį atskleidę komercinę paslaptį, ar kitokios sutarties Å¡alis, atskleidusi gautÄ komercinę paslaptį pažeisdama civilinę sutartį. Nuostoliais tokiu atveju laikomos paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtos iÅ¡laidos ir negautos pajamos. Pajamos, gautos neteisėtai naudojant komercinę (gamybinę) paslaptį, laikomos nepagrįstu praturtėjimu. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad KÄ® 16 straipsnio 1 dalies 3 punkto (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gegužės 1 d.) nuostatos, kuriose įtvirtintas draudimas naudotis, perduoti, skelbti kito Å«kio subjekto komercinę paslaptį sudarančiÄ informacijÄ be Å¡io subjekto sutikimo, taip pat gauti tokiÄ informacijÄ iÅ¡ asmenų, neturinčių teisės Å¡ios informacijos perduoti, turint tikslÄ konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalÄ Å¡iam Å«kio subjektui, taip pat KÄ® 46 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gegužės 1 d.), kurioje nustatyta, jog Å«kio subjektai, pažeidę šį įstatymÄ , privalo atlyginti žalÄ , padarytÄ kitiems Å«kio subjektams ar fiziniams bei juridiniams asmenims, įstatymų nustatyta tvarka, taikytinos Å«kio subjektams, bet ne fiziniams asmenims.

Sprendžiant dėl įmonės darbuotojo neteisėtu komercinės paslapties atskleidimu ūkio subjektui padarytos žalos atlyginimo taikytina pirmiau nurodyta CK 1.116 straipsnio 3 dalis, taip pat KĮ 16 straipsnio 4 dalies (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gegužės 1 d.) nuostata, kurioje įtvirtintas įpareigojimas asmenims neatskleisti įmonės komercinės paslapties ir jos nenaudoti nepraėjus vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2013).

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas teigė, jog ginčo teisiniai santykiai atsirado nuo 2011 m. lapkričio 17 d., jog pagal ginčo santykių atsiradimo metu galiojusį teisinį reglamentavimÄ atsakomybė už KÄ® pažeidimus taikoma tik Å«kio subjektams – juridiniams asmenims, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pagal CK 1.116 straipsnio 3 dalį ieÅ¡kovo darbuotojui (R. K.) už neteisėtÄ komercinės paslapties atskleidimÄ kiltų civilinė atsakomybė, jei bÅ«tų nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala (CK 1.116 straipsnio 3 dalis, 6.249 straipsnis) ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 straipsnis) (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014).Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ių sÄ lygų nenustatinėjo, o nurodė tik tai, kad atsakovas R. K., nenutraukęs darbo sutarties santykių su ieÅ¡kovu arba iÅ¡ karto po darbo santykių nutraukimo savanaudiÅ¡kais tikslais pasinaudodamas ieÅ¡kovui priklausančia konfidencialia informacija, atlikdamas nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmus, siekė pervilioti ieÅ¡kovo klientus vežti krovinius per atsakovÄ UAB Lietuvos pervežimo bendrovę, ir tai įrodo atsakovo neteisėtus veiksmus.

Tačiau pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas ieÅ¡kovo patirtus nuostolius dėl tokių atsakovo neteisėtų veiksmų, jau nurodė, kad atsakovas R. K. nesÄ Å¾iningai ir neteisėtai perviliojo klientus. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai yra prieÅ¡taringi, o iÅ¡vados, susijusios su atsakovo R. K. atsakomybe, nepagrįstos jokiais įrodymais. IÅ¡ sprendime dėstomų motyvų eigos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas vis dėlto nustatė, jog R.

K. atskleidė ieÅ¡kovo komercinę paslaptį atsakovui UAB Lietuvos pervežimo bendrovei bei ja pasinaudojo perviliodamas ieÅ¡kovo klientus TOO „Dekor-Interer“, TOO „BauRem Kasachstan“, VIP-Systems Grapische Materialien GmbH, TOO „White River Communication“, su kuriais iÅ¡imtinai dirbo R. K., ir tokiu bÅ«du ieÅ¡kovui netekus užsakymų iÅ¡ Å¡ių klientų padarė 20 627,94 Lt žalÄ . Su minėta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nesutiktina, nes ji prieÅ¡tarauja kitoms pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms ir jos nepatvirtina byloje esantys įrodymai.

Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB Lietuvos pervežimo bendrovė, pradėdama teikti paslaugas, nesinaudojo R. K. atskleista komercine paslaptimi apie ieÅ¡kovo klientus, o atsakovas (apeliantas) nebuvo perviliotas dirbti pas atsakovÄ UAB Lietuvos pervežimo bendrovę vien dėl to, kad jis atskleistų Å¡iam atsakovui komercinę paslaptį ir atsakovas galėtų perimti ieÅ¡kovo klientus ir konkuruoti su ieÅ¡kovu. Pažymėtina, kad įsipareigojimus teikti paslaugas prisiėmė ne R.

K., o UAB Lietuvos pervežimo bendrovė, kuri ir sudarė sutartis su buvusias ieÅ¡kovo klientais. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas UAB Lietuvos pervežimo bendrovė komercinę informacijÄ gaudavo iÅ¡ akcininko Kazachstano Respublikos įmonės Lomer Point Bridge LLP, įsisteigusios Almatoje ir turinčios ilgametę patirtį transporto bei ekspedicinių paslaugų teikime Kazachstane, NVS Å¡alyse, Rusijoje, Europoje. Taip pat bÅ«tina pažymėtina, kad ieÅ¡kovas buvo nurodęs, jog atsakovai perviliojo ir jo klientÄ TOO „BauRem Kasachstan“, tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl atsakovo UAB Lietuvos pervežimo bendrovės atsakomybės, konstatavo, kad ieÅ¡kovas Å¡iai įmonei neteikė paslaugų (buvo teikiamos paslaugos OOO „BauRem“).

Å i pirmosios instancijos teismo nustatyta faktinė aplinkybė nėra paneigta, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl R. K. atsakomybės, visiÅ¡kai be jokio pagrindo nurodė, kad atsakovas perviliojo ieÅ¡kovo klientÄ TOO „BauRem Kasachstan“. Tiek apeliaciniame skunde, tik atsiliepimuose į apeliacinį skundÄ nurodomos aplinkybės, susijusios su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, todėl Å¡iuo aspektu pažymėtina, kad su komercinės paslapties atskleidimu susijusiose bylose reikÅ¡mingi yra netiesioginiai įrodymai ir jų visapusiÅ¡kas bei objektyvus vertinimas, nes gauti tiesioginių įrodymų apie paslapties atskleidimÄ patvirtinančius veiksmus ar neveikimÄ yra sunku, tokiose bylose teismai dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo, jų tarpusavio ryÅ¡io turi spręsti vertindami byloje esančių įrodymų, tarp jų – ir netiesioginių, viseto duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2013).

Taigi nors su komercinės paslapties atskleidimu susijusiose bylose įrodinėjimas ir turi tam tikrų iÅ¡skirtinių požymių, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad vien remiantis ieÅ¡kovo teigimu apie darbuotojo įgytÄ komercinę paslaptį turinčiÄ informacijÄ ir darbuotojo perėjimÄ dirbti į konkuruojantį verslo subjektÄ turi bÅ«ti konstatuojama, jog darbuotojas atskleidė minėtÄ informacijÄ . Pažymėtina, kad teismo sprendimas negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis (CPK 185, 263 straipsniai), o faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.).

Be to, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; kt.), o vertindamas įrodymus, turi vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

Ä®vertinus Å¡ioje byloje ieÅ¡kovo nurodytus ir pateiktus įrodymus, susijusius su atsakovo R. K. veiksmais, konstatuotina, kad ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai neleidžia nustatyti fakto, jog atsakovas R. K. perdavė atsakovui UAB Lietuvos pervežimo bendrovei komercinę paslaptį sudarančiÄ informacijÄ apie ieÅ¡kovo buvusius klientus TOO „Dekor-Interer“, VIP-Systems Grapische Materialien GmbH, TOO „White River Communication“, ir / ar pasinaudodamas bÅ«tent tokia informacija ėmėsi veiksmų, kad Å¡ios įmonės teiktų užsakymus pervežti krovinius atsakovui UAB Lietuvos pervežimo bendrovei, ir tik dėl to ieÅ¡kovas negavo pajamų (patyrė žalÄ ).

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindė tik tuo, jog atsakovui R. K. perėjus dirbti pas atsakovÄ UAB Lietuvos pervežimo bendrovę, minėtos įmonės pradėjo dirbti su atsakovu UAB Lietuvos pervežimo bendrove, t. y. teikti užsakymus pervežti krovinius ne ieÅ¡kovui, o atsakovui UAB Lietuvos pervežimo bendrovei. Tačiau teisėjų kolegija negali sutikti su tokia ieÅ¡kovo pozicija, nes pats pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas UAB Lietuvos pervežimo bendrovė informacijÄ gavo iÅ¡ savo akcininko ir nenaudojo iÅ¡ R.

K. gautos ieÅ¡kovo komercinę paslaptį sudarančios informacijos. IeÅ¡kovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ akcentuoja atsakovo R. K. veiksmus, kuriais dar dirbdamas pas ieÅ¡kovÄ jis pradėjo bendrauti su atsakovu UAB Lietuvos pervežimo bendrove, nors tai draudė darbo sutarties 9.9 ir 9.10 punktai, ir teigia, kad toks atsakovo (apelianto) elgesys pripažintinas savaime neetiÅ¡ku, nesÄ Å¾iningu ir nelojaliu, tačiau Å¡ios ieÅ¡kovo nurodomos aplinkybės nepatvirtina, kad atsakovas atskleidė ieÅ¡kovo komercinę paslaptį sudarančiÄ informacijÄ , nes kitos darbo vietos ieÅ¡kojimas, dalyvavimas pokalbiuose dėl darbo ir darbo sutarties sudarymas su kitu darbdaviu, nepatvirtina komercinę paslaptį sudarančiuos informacijos atskleidimo fakto.

Be to, šioje byloje ieškovo ieškinio pagrindo nesudarė aplinkybės dėl atsakovo R. K. įsipareigojimo nekonkuruoti pažeidimo. Ieškovo nurodomas argumentas, kad iš atsakovo UAB Lietuvos pervežimo bendrovės kvietimo dirbti šioje įmonėje (I t., b. l.

86) matyti, jog vadybininkams, iÅ¡ jų ir R. K., buvo keliami reikalavimai atvesti į įmonę klientus, už tai buvo mokamas papildomas atlyginimas, taip pat nepatvirtina, kad atsakovas neteisėtai atskleidė ieÅ¡kovo komercinę paslaptį sudarančiÄ informacijÄ , nes byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas ėmėsi veiksmų pervilioti ieÅ¡kovo klientus ir juos perviliojo. Atsakovas R. K. atsiliepimuose į ieÅ¡kinį yra nurodęs, kad po darbo santykių nutraukimo keli ieÅ¡kovo klientai kreipėsi į jį, tačiau buvo informuoti apie tai, jog atsakovas dirba kitoje įmonėje, jis (atsakovas) savarankiÅ¡kai ieÅ¡kojo potencialių klientų (I t., b. l. 80-84;

III t. b. l. 149-154). Atsakovas (apeliantas) taip pat atsikirtinėjo tuo, kad jam nėra žinoma apie tai, jog ieÅ¡kovo nurodomos įmonės bÅ«tų sudariusios sutartis su ieÅ¡kovu dėl iÅ¡imtinio paslaugų teikimo, o ieÅ¡kovas pervežimo paslaugas Å¡iems klientams buvo suteikęs tik kelis kartus ir tai patvirtina ieÅ¡kovo pateiktos nuostolių apskaičiavimo lentelės duomenys bei pavieniai užsakymai, byloje nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys nuolatinių santykių tarp ieÅ¡kovo ir jo nurodomų klientų sukÅ«rimÄ .

Teisėjų kolegija sutinka su Å¡iais atsakovo argumentais, nes byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad ieÅ¡kovo nurodomi klientai buvo sudarę su juo (ieÅ¡kovu) ilgalaikes bendradarbiavimo sutartis ir tarp jų buvo susiklostę nuolatiniai verslo santykiai, kurie buvo nutraukti dėl atsakovo R. K. atliktų kaltų neteisėtų veiksmų, atskleidžiant ieÅ¡kovo komercinę paslaptį sudarančiÄ informacijÄ ir / ar ja pasinaudojant. IeÅ¡kovo nurodoma jo paties 2014 m. kovo 4 d. iÅ¡duota pažyma dėl daugkartinio bendradarbiavimo vežimo sutarčių sudarymo (III t., b. l. 216) nepatvirtina, kad apie Å¡ias sutartis (jei jas ieÅ¡kovas buvo iÅ¡ tikrųjų sudaręs, nes sutartys nepateiktos) buvo žinoma R.

K. ir jos bÅ«tent buvo nutrauktos dėl R. K. kaltės, o ne dėl kitų priežasčių (pvz., dėl ieÅ¡kovo netinkamai vykdomų įsipareigojimų ar dėl klientų kaltės nepagrįstai nutraukiant sutartis prieÅ¡ terminÄ , kt.).Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad ieÅ¡kovo klientų perėjimas pas atsakovÄ , kai atsakovÄ Ä¯steigė (jame įsidarbino) buvę ieÅ¡kovo darbuotojai, laikytinas pakankamu įrodymu, jog atsakovas pasinaudojo komercinę paslaptį sudarančia informacija, kartu ir perviliojo klientus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2007; 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo darbuotojas R. K., nutraukęs darbo sutartį su ieÅ¡kovu savo iniciatyva, neįsteigė naujos įmonės, o perėjo dirbti į įmonę, kuri jau buvo įsteigta žymiai anksčiau ir vykdė Å«kinę komercinę veiklÄ , atsakovas pagal užimamas pareigas nebuvo tas asmuo, kuris turėjo ir galėjo spręsti klausimus, susijusius su atsakovo UAB Lietuvos pervežimo bendrovės Å«kine komercine veikla, dėl to, kokiomis sÄ lygomis ir už kokį užmokestį gali bÅ«ti ar turi bÅ«ti vežami kroviniai.

Dėl Å¡ių priežasčių nėra pagrindo konstatuoti, kad minėti ieÅ¡kovo klientai užsisakė krovinių pervežimo paslaugas pas atsakovÄ UAB Lietuvos pervežimo bendrovę dėl to, kad atsakovas R. K. perėjo dirbti pas atsakovÄ ir atskleidė jam ieÅ¡kovo komercines paslaptis bei perviliojo Å¡iuos klientus. Be to, pirmosios instancijos teismas pats nustatė, kad tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo UAB Lietuvos pervežimo bendrovės paslaugų apyvartÄ ir pajamas lemia rinkos dalyvių, t. y. pirkėjų, subjektyvus veiksnys, konkrečių verslo subjektų poreikiai, rinkos ypatybės, pateikiamų paslaugų antkainis, paslaugų tiekėjo gebėjimas bendrauti su žmonėmis ir kiti su marketingu susiję dalykai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik tai, kad nagrinėjamu atveju ankstesnio darbdavio buvę trys klientai perėjo į įmonę, į kuriÄ Ä¯sidarbino atsakovas R. K., nesant jokių kitų duomenų ir įrodymų, negali bÅ«ti traktuojama kaip įrodytas faktas, kad Å¡is atsakovas atskleidė ir / ar pasinaudojo buvusio darbdavio komercinę paslaptį sudarančia informacija. Teisėjų kolegija, apibendrindama Å¡ioje byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės, kurios sudaro ieÅ¡kinio pagrindÄ , pateikti įrodymai nepatvirtina, jog bÅ«tent atsakovas R.

K. kaltais neteisėtais veiksmais (atskleidžiant ir / ar panaudojant ieÅ¡kovo komercinę paslaptį sudarančiÄ informacijÄ ) padarė ieÅ¡kovui jo nurodomÄ bei pirmosios instancijos teismo nustatytÄ Å¾alÄ . Dėl to atsakovo R. K. apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, t. y. panaikinama sprendimo dalis, kurioje iÅ¡ atsakovo R. K. priteista ieÅ¡kovui 20 627,94 Lt žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2012 m. lapkričio 22 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bei ieÅ¡kovo reikalavimas, pareikÅ¡tas atsakovui R.

K., atmetamas; kita sprendimo dalis paliekama nepakeista. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas, todėl pagal CPK 93, 96 straipsnio nuostatas perskirstytinos ir bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas priteisė iÅ¡ atsakovo R. K. ieÅ¡kovui 457,66 Lt žyminio mokesčio, 314,50 Lt atstovavimo iÅ¡laidų, o į valstybės biudžetÄ â€“ 24,09 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų. Kadangi ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas atsakovui R.

K., atmestas, todėl panaikintina sprendimo dalis dėl minėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, o iÅ¡ ieÅ¡kovo į valstybės biudžetÄ priteistina 24 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų (į valstybės biudžetÄ priteisiama suapvalinta pinigų suma). Atsakovas R. K. už jam suteiktas teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme (už procesinių dokumentų suraÅ¡ymÄ , atstovavimÄ civilinėje byloje) advokato padėjėjai yra sumokėjęs 2 000 Lt (III t., b. l. 75; IV t., b. l. 93, 95).

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į patenkintų ieÅ¡kovo reikalavimų dalį, priteisė atsakovui (apeliantui) iÅ¡ ieÅ¡kovo 1 874,42 Lt atstovavimo iÅ¡laidų. Kadangi ieÅ¡kovo reikalavimai atmesti, tai atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteista suma padidintina iki 2 000 Lt (CPK 93, 98 straipsniai).Atsakovas R. K. už apeliacinį skundÄ sumokėjo į valstybės biudžetÄ 170 Lt žyminio mokesčio, o nuo 449 Lt žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleistas (IV t., b. l. 110, 130). Kadangi apeliacinis skundas tenkintas, tai atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 170 Lt žyminio mokesčio, o 449 Lt į valstybės biudžetÄ priteistini iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 93, 96 straipsniai).Atsakovai R.

K. ir UAB Lietuvos pervežimo bendrovė taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias jie patyrė apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas R. K. už apeliacinio skundÄ suraÅ¡ymÄ advokato padėjėjai sumokėjo 1 500 Lt (IV t., b. l. 127), o atsakovas     UAB Lietuvos pervežimo bendrovė už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ advokato padėjėjai sumokėjo 2 000 Lt (IV t., b. l. 151).            Sprendžiant klausimÄ dėl Å¡ių atsakovų patirtų iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų (apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ ) suraÅ¡ymu, pirmiausia pažymėtina, kad dokumentus surašė advokato padėjėjos, o ne advokatai.

Lietuvos advokatÅ«ros įstatymo 34 straipsnio 2 dalis nustato, kad advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios, todėl advokatų padėjėjų suteiktos teisinės paslaugos Å¡iuo atveju nevertintinos pagal CPK 98 straipsnio nuostatas, kurios imperatyviai nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, turi bÅ«ti priteistos iÅ¡laidos už advokato pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus.

Pažymėtina, kad jei advokato padėjėjo parengtÄ apeliacinį skundÄ ar atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ pasiraÅ¡o advokato padėjėjas, tai toks procesinis dokumentas net negali bÅ«ti priimtas ir nagrinėjamas apeliacinės teisme (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-622/2013). Teisėjų kolegijos vertinimu, rengimas procesinių dokumentų, teikiamų apeliacinės instancijos teismui, nors juos pasiraÅ¡o ir teismui pateikia atstovaujamasis, o ne advokato padėjėjas, reiÅ¡kia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus, bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Taigi įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme, todėl konstatuotina, kad advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, už kurį turėtų bÅ«ti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį.            Nagrinėjamu atveju atsakovų patirtų iÅ¡laidų atlyginimo klausimas taip pat nesprendžiamas pagal CPK nuostatas, kurios įtvirtina, kad bylos Å¡aliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, turi bÅ«ti atlygintos bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis), nes atsakovai nėra nurodę jokių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, kuriomis remiantis bÅ«tų galima konstatuoti, kad jiems buvo reikalinga teisinė pagalba, rengiant procesinius dokumentus apeliacinės instancijos teismui, kuriÄ suteikti galėjo tik advokatų padėjėjos.

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių atsakovams nepriteistinos jų nurodytos patirtos iÅ¡laidos.          Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. sprendimÄ pakeisti.Panaikinti sprendimo dalį, kurioje iÅ¡ atsakovo R. K. (R. K.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteista ieÅ¡kovui uždarajai akcinei bendrovei Big Trans (juridinio asmens kodas 301718533) 20 627,94 Lt žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2012 m. lapkričio 22 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 457,66 Lt žyminio mokesčio, 314,50 Lt atstovavimo iÅ¡laidų, priteista į valstybės biudžetÄ 24,09 Lt procesinių dokumento įteikimo iÅ¡laidų.

Atmesti ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės Big Trans ieÅ¡kinio reikalavimÄ , pareikÅ¡tÄ Â atsakovui R. K. (R. K.) dėl 20 627,94 Lt žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės Big Trans (juridinio asmens kodas 301718533) į valstybės biudžetÄ (iÅ¡ieÅ¡kotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sÄ sk.

Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) 24 Lt (dvideÅ¡imt keturis litus) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų. PriteistÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės Big Trans atsakovui R. K. (R. K.) 1 874,42 Lt atstovavimo iÅ¡laidų sumÄ padidinti iki 2 000 Lt (dviejų tÅ«kstančių litų).KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės Big Trans (juridinio asmens kodas 301718533) atsakovui R. K. (R. K.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 170 Lt (vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt litų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės Big Trans (juridinio asmens kodas 301718533) į valstybės biudžetÄ (iÅ¡ieÅ¡kotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sÄ sk.

Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) 449 Lt (keturis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt devynis litus) žyminio mokesčio. Teisėjai                                                                                                               Kazys KailiÅ«nas                                                                                                                             Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė                                                                                                                 Dalia ViÅ¡inskienė      Â