3d66855d-d59c-4d4b-b09b-d489bb366def · Kauno apygardos teismas

                                                                  Civilinė byla Nr. 2A-47-153/2015;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20350-2013-6;Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6;45.5; 114.11; 121.18. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 16 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Galinos Blaževič (pranešėja) ir Algimanto Kukalio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1113-375/2014 pagal ieÅ¡kovės AB „Lesto“ ieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretieji asmenys UAB „Nemuno bÅ«stas“, S. Å ., S. Å ., L.

J., M. M., K. M., R. Å ., A. Ž., D. Ž., V. Ž., V. Ž., J. B., L. B., Ž. K., A. B., S. D., D. L., R. G., S. V., T. A., D. F., P. K., A. T., V. K., D. Å ., J. J., G. K., R. B., I. B., dėl skolos už elektros energijÄ priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė AB „Lesto“ patikslintame ieÅ¡kinyje (b. l. 160–171, t.

2) prašė priteisti iÅ¡ atsakovės Kauno miesto savivaldybės 78709,94 Lt skolÄ už elektros energijÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 1771 Lt žyminį mokestį. Nurodė, jog tiekia elektros energijÄ objektams, kurie nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, tačiau už patiektÄ elektros energijÄ tinkamai neatsiskaitoma. RaÅ¡ytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartys nesudarytos, todėl skolÄ turi apmokėti atsakovė kaip objektų savininkė.Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko.

Nurodė, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas netinkamam subjektui. Už teikiamas komunalines paslaugas į gyvenamÄ sias patalpas, esančias Kaune: (duomenys neskelbtini) , privalėjo atsiskaityti jų nuomininkai ar faktiniai naudotojai (S. Å ., S. Å ., L. J., M. M., K. M., R. Å ., A. Ž., D. Ž., V. Ž., V. Ž., J. B., L. B., Ž. K., A. B., S. D., D. L., R. G., S. V., T. A., D. F., P. K., R. Å ., A. Ž., D. Ž., V. Ž., V. Ž.), kurie faktiÅ¡kai naudojosi ieÅ¡kovės teikiama paslauga arba tokiÄ pareigÄ laisva valia prisiėmė ir sudarydami su atsakove gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014-05-26 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, priteisė iÅ¡ atsakovės Kauno miesto savivaldybės ieÅ¡kovei AB „Lesto“ 78 709,94 Lt skolÄ už elektros energijÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos dienos nuo iÅ¡kėlimo teisme dienos (2013-12-06) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 1771 Lt žyminį mokestį. Priteisė iÅ¡ atsakovės Kauno miesto savivaldybės 100 Lt paÅ¡to iÅ¡laidas valstybei.Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė savo reikalavimÄ grindžia tuo, jog apmokėti už patiektÄ elektros energijÄ privalo objektų savininkė atsakovė, kadangi nei su vienu iÅ¡ bÅ«sto nuomininkų raÅ¡ytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis nėra sudaryta.Pagal Å«kio ministro 2005 m. spalio 7 d.

įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (Å¡ios normos galiojo bylai aktualiu laikotarpiu, per kurį susidarė skola už suvartotÄ elektros energijÄ ) 29 punktÄ , elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį tiekėjas, esant savininko raÅ¡tiÅ¡kam sutikimui ir kitoms Taisyklėse nurodytoms sÄ lygoms, gali sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais. Taigi daugiabučio namo butui tiekiamos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties Å¡alis gali bÅ«ti ne tik savininkas, bet ir buto nuomininkas, tačiau pirkimo–pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik iÅ¡ raÅ¡ytinės pirkimo–pardavimo sutarties, bet ne iÅ¡ faktinio elektros energijos vartojimo.Pagal Taisyklių 83 punktÄ , tuo atveju, kai su visuomeniniu tiekėju nesudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektÄ elektros energijÄ privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas.

Aplinkybė, kad savivaldybei priklausančių butų nuomininkai nebuvo sudarę sutarčių su ieÅ¡kove, pagal Taisyklių 83 punktÄ yra pakankama atsirasti buto savininko prievolei atsiskaityti už suvartotÄ elektros energijÄ . AiÅ¡kinant Taisyklių 83 punktÄ kartu su 29 punktu, pagal bendrÄ jÄ taisyklę elektros energijos tiekimo gyvenamajam bÅ«stui (daugiabučio namo butui) atveju elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties Å¡alis yra Å¡io bÅ«sto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotÄ elektros energijÄ prievolė.Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013, nurodė, kad nuomininko ir elektros energijos tiekėjo santykiai gali atsirasti tik iÅ¡ raÅ¡ytinės pirkimo–pardavimo sutarties, bet ne iÅ¡ faktinio elektros energijos vartojimo.

Teismas sprendė, kad bÅ«tent atsakovei kyla prievolė sumokėti ieÅ¡kovei už suvartotÄ elektros energijÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniame skunde atsakovė Kauno miesto savivaldybė praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2014-05-26 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimas naikintinas, nes:1. Teismas neįtraukė į bylÄ proceso Å¡alimi R. K., o teismo 2014-05-26 sprendimas turės įtakos jo teisėms ir pareigoms, nes jis gyveno ginčo gyvenamosiose patalpose Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 3-280, skolos už ieÅ¡kovės teiktas paslaugas susidarymo metu ir laikytinas atsakingu už skolÄ , susidariusiÄ tuo laikotarpiu ir sprendimo pagrindu Kauno miesto savivaldybė įgytų regreso teisę prisiteiti iÅ¡ R.

K. patirtÄ Å¾alÄ . Å i aplinkybė sudaro absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindÄ , numatytÄ CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte.2. Å alių veiksmai rodo, kad tarp ieÅ¡kovės AB „Lesto“ ir Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkų ir naudotojų (S. Å ., A. T., V. K., S. Å ., D. Å ., L. J., J. J., G. K., R. K., K. M., M. M., R. Å ., A. Ž., D. Ž., V. Ž., V. Ž., L. B., J. B., Ž. K., R. B., A. B., S. D., I. B., D. L., R. G., S. V., D. F., T. A., P. K.) buvo susiklostę prievoliniai teisiniai (elektros energijos tiekimo – vartojimo) santykiai, nes AB „Lesto“ tiekė elektros energijÄ , o Å¡ie fiziniai asmenys jÄ faktiÅ¡kai vartojo, t. y. tarp AB „Lesto“ ir nurodytų fizinių asmenų sudaryta sutartis konkliudentiniais veiksmais (CK 6.384 straipsnio 1 dalis).

Todėl teismo sprendimo argumentai prieÅ¡tarauja CK 6.384 straipsnio 1 daliai, reglamentuojančiai tokio pobÅ«džio sutarties sudaryme ne tik raÅ¡ytinę formÄ , bet ir konkliudentiniais veiksmais, bei byloje esantiems įrodymams, kad atsakovė ne tik sutiko, kad tretieji asmenys atsiskaitytų su ieÅ¡kove, bet dalyje ginčo objektų tai įtvirtino kaip trečiųjų asmenų pareigÄ (nuomos sutarčių 2.2, 2.3, 5.5. punktas), su kuo sutiko patys tretieji asmenys, pasiraÅ¡ydami byloje pateiktas gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis.

Be to, turto savininkas gali perduoti naudoti ir valdyti savo turtÄ nuomininkui pagal nuomos sutartį ir nagrinėjamu atveju atsakovės statinio energijos vartojimo ir įrenginių priežiÅ«ros teisiniai santykiai buvo ir yra modifikuoti teisės aktų nustatyta tvarka. Å ios aplinkybės paneigia teismo argumentus dėl nuomininkų ar patalpų naudotojų atleidimo nuo skolos mokėjimo už jų pačių suvartotÄ elektros energijÄ .3. Savivaldybei, kaip valstybinio turto savininkei, teisės aktais nėra suteikta teisė ne tik nekomerciniais pagrindais suteikti socialinį bÅ«stÄ , bet ir mokėti už socialinio bÅ«sto nuomininkų naudojamas komunalines paslaugas, nes akivaizdu, jog tai bÅ«tų atskirų asmenų, bet ne visuomenės poreikių tenkinimas, tai pažeistų visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo principus.

Tokia padėtis tarnautų atskiriems asmenims, jų asmeniniams poreikiams, susidariusi situacija bÅ«tų palanki tik tiems socialinio bÅ«sto nuomininkams, kurie vengia mokėti jiems priklausančius mokesčius, tokiu bÅ«du bÅ«tų iÅ¡kreipiamas pats socialinio bÅ«sto suteikimo tikslas ir atsirastų privilegijuotų asmenų grupė. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė AB „Lesto“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad Sprendime (3 lape) bei IeÅ¡kovės patikslintame ieÅ¡kinyje yra nurodyta, kad patikrinus Gyventojų registro tarnybos duomenis, nustatyta, kad R.

K. 2011-01-28 mirė, todėl į bylÄ trečiuoju asmeniu yra įtrauktas mirusiojo R. K. sÅ«nus G. K., kuris yra mirusiojo įpėdinis. Teismas tinkamai taikė naujausiÄ ir aktualiÄ Å¡iai bylai Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2013-03-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3- 163/2013 suformuotÄ praktikÄ , kuri dar kartÄ pakartota ir naujausioje 2014-04-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2014. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neįtraukė į bylÄ R. K., gyvenusio ginčo gyvenamosiose patalpose Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 3-280, t. y. nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, kas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindÄ (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

Pagal bylos duomenis nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybė ir R. K. 2002-09-04 buvo sudarę gyvenamosios patalpos Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 3A-280 (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini) g. 3-280), nuomos sutartį (b. l. 62, t. 2), gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini) g. 3A-280 buvo deklaravę R. K. nuo 1991-03-18 ir G. K. nuo 2005-09-08 (b. l. 64, t. 2), 2010-02-24 Å¡ių asmenų deklaravimo duomenys panaikinti (b. l. 30, t. 1), Kauno miesto savivaldybė 2010-04-09 ir 2010-04-13 sudarė gyvenamųjų patalpų Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 3-280 nuomos sutartis su M.

M. ir K. M. (b. l. 61, 67–79, t. 2), R. K. (gim. 1967-07-28) 2011-01-28 mirė (b. l. 175, t. 2). IeÅ¡kovė, nustačiusi, kad R. K. yra miręs, pateikdama patikslintÄ ieÅ¡kinį, neįtraukė trečiuoju asmeniu byloje R. K. (b. l. 160–171, t. 2), o trečiaisiais asmenimis nurodė M. M., K. M. ir G. K., kaip gyvenančius ginčo patalpose skolos susidarymo laikotarpiu. Fizinių asmenų civilinis teisnumas iÅ¡nyksta jam mirus (CK 2.2 straipsnis), be to, pagal 2002-09-04 nuomos sutarties sÄ lygas, nuomininko R.

K. Å¡eimos nariams, gyvenantiems kartu su juo, nustatyta pareiga vykdyti visus įsipareigojimus ir atsakyti pagal prievoles, kylančias iÅ¡ Å¡ios nuomos sutarties (5 punktas), todėl ieÅ¡kovė trečiuoju asmeniu ir nurodė G. K.. Atsižvelgdamas į Å¡ias nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentÄ dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo laiko nepagrįstu.             Byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos sumokėti skolÄ už patiektÄ elektros energijÄ jai priklausančiam ir nuomininkams iÅ¡nuomotam socialiniam bÅ«stui.Apeliantė (atsakovė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad už pareigos mokėti už suvartotÄ elektros energijÄ nevykdymÄ ji yra atsakinga.

Nurodo, kad nuomos sutarčių pagrindu nuomininkai, pasiraÅ¡ydami Å¡ias sutartis laisva valia, prisiėmė pareigÄ mokėti mokesčius, tenkančius iÅ¡nuomotam bÅ«stui ir už pačių nuomininkų sunaudotas paslaugas, tarp jų ir ieÅ¡kovės, todėl už Å¡ios pareigos nevykdymÄ yra atsakingi nuomininkai. Teisėjų kolegija laiko Å¡iuos apeliantės argumentus nepagrįstais. Skolų susidarymo laikotarpiu (nuo 2004 m. 4 mėn. iki 2013 m. 10 mėn.) galiojo tiek Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2005 m. spalio 7 d.

įsakymu Nr. 4-350 patvirtintos Elektros energijos teikimo ir naudojimo taisyklės, kuriomis iÅ¡ esmės pagrįstai rėmėsi pirmosios instancijos teismas, tiek Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės. LR Å«kio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintose Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 83 punkte nustatyta, jog jeigu su visuomeniniu tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektÄ elektros energijÄ , reaktyviÄ jÄ energijÄ ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas.

Pagal Å¡ių Taisyklių 29 punktÄ , operatoriai ar tiekėjai elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, esant savininko raÅ¡tiÅ¡kam sutikimui, galėjo sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais. AnalogiÅ¡kas teisinis reglamentavimas pateikiamas ir LR energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintose Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse (96 ir 18 punktai). Taigi daugiabučio namo butui / gyvenamajai patalpai tiekiamos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties Å¡alis gali bÅ«ti ne tik savininkas, bet ir buto nuomininkas, tačiau pirkimo–pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik iÅ¡ raÅ¡ytinės pirkimo–pardavimo sutarties, bet ne iÅ¡ faktinio elektros energijos vartojimo.

Byloje nustatyta, ir ginčo tarp Å¡alių dėl to nėra, kad savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomininkai nebuvo sudarę raÅ¡ytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties su ieÅ¡kove. Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju nuomos sutarties tarp savininko (savivaldybės) ir nuomininkų sudarymas nėra teisinis pagrindas nuomininkų ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti. Tai reiÅ¡kia, kad pagal bendrÄ taisyklę, nepaisant to, kas naudojasi objektui teikiama elektros energija, jeigu su tuo asmeniu nėra sudaryta raÅ¡ytinė elektros energijos pirkimo sutartis, elektros energijos pirkimo–pardavimo santykių dalyviu turėtų bÅ«ti laikomas objekto savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-20 nutartis civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v.

Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-163/2013, 2014-04-02 nutartis civilinėje byloje AB „Lesto“ v. T. A., I. T., V. T., A. T., Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-200/2014). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovei priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomininkai nebuvo sudarę sutarties su visuomeniniu tiekėju – ieÅ¡kove, yra pakankamos kilti gyvenamųjų patalpų savininkės – Kauno miesto savivaldybės – pareigai atsiskaityti už suvartotÄ elektros energijÄ , nes nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiai gali atsirasti tik iÅ¡ raÅ¡ytinės pirkimo–pardavimo sutarties, bet ne iÅ¡ faktinio elektros energijos vartojimo.Kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad elektros energijos vartojimo sutartys buvo sudarytos su gyvenamųjų patalpų nuomininkais konkliudentiniais veiksmais, todėl pareigÄ atsiskaityti už suvartotÄ elektros energijÄ turi nuomininkai.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013 ir 2014-04-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2014 yra suformuota naujausia aktuali Å¡iai bylai praktika, kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog pagal bendrÄ taisyklę, nepaisant to, kas naudojasi objektui tiekiama elektros energija, jeigu su tuo asmeniu nėra sudaryta raÅ¡ytinė elektros energijos pirkimo sutartis, elektros energijos pirkimo–pardavimo santykių dalyviu turėtų bÅ«ti laikomas objekto savininkas.

Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Å¡ios kasacinio teismo formuojamos praktikos ir pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013, kadangi tiek nagrinėjamoje byloje, tiek kasacinio teismo nutartimi nagrinėti tarp Å¡alių susiklostę santykiai identiÅ¡ki, t. y. abiejose bylose nustatyta, kad nuomininkai nebuvo sudarę elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties tiesiogiai su elektros energijos tiekėju. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog nepaisant to, kas naudojasi objektui tiekiama elektros energija, jeigu su tuo asmeniu nėra sudaryta raÅ¡ytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, elektros energijos pirkimo–pardavimo santykių dalyviu turėtų bÅ«ti laikomas objekto savininkas, kuris ir privalo atsiskaityti su elektros energijos tiekėju.Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo motyvais, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių reikÅ¡mės galutiniam procesiniam sprendimui byloje, nepasisako.Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias elektros energijos pirkimo–pardavimo ir atsiskaitymo už patiektÄ elektros energijÄ teisinius santykius, kai faktinis elektros vartotojas yra savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto nuomininkas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, taigi jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333 straipsniais, kolegija n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                  Galina Blaževič                                                                                           Algimantas Kukalis                                                                  Arvydas Žibas