3d65e8d3-cc99-4918-b8fa-7bbc24f0a6dc · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                                        Civilinė

byla Nr. 2-936/2010

                                                                                                        Procesinio

sprendimo kategorija:

                                                                                                        110.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. liepos 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje

apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo tikrosios Å«kinės bendrijos „Jarmeta“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 24 d. nutarties, kuria

pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-4726-431/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ ieškinį atsakovams tikrajai ūkinei bendrijai „Jarmeta“, J.

S. ir R. S. dėl skolos priteisimo.

         Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

         IeÅ¡kovas AB „SEB lizingas“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo TŪB „Jarmeta“ ir subsidiariai iÅ¡ atsakovų J. S. bei R. S. 260 022,57 Lt įsiskolinimo pagal finansinio lizingo ir iÅ¡perkamosios nuomos sutartis, 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, t. y. areÅ¡tuoti atsakovo TŪB „Jarmeta“ turtÄ

260 022,57 Lt sumai, o jo nesant pakankamai – areštuoti subsidiariai atsakingų atsakovų J. S. ir

R. S. turtÄ .

         Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 24 d. nutartimi pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones – 260 022,57 Lt sumai areÅ¡tavo atsakovui TŪB „Jarmeta“ nuosavybės teise priklausantį turtÄ , o Å¡io turto nesant ar esant nepakankamai, ir atsakovo vardu atidarytose banko sÄ skaitose esančias pinigines lėšas, esant nepakankamai atsakovo TŪB „Jarmeta“ turto, areÅ¡tavo atsakovams J. S. ir

R. S. nuosavybės teise priklausantį turtÄ , o Å¡io turto nesant ar esant nepakankamai, atsakovų vardu atidarytose banko sÄ skaitose esančias pinigines lėšas. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kinio suma yra didelė, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

         Atskiruoju skundu atsakovas TŪB „Jarmeta“ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 24 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – netenkinti ieÅ¡kovo AB „SEB lizingas“ praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

         1. Skundžiamoje nutartyje nurodytas motyvas dėl didelės ieškinio sumos yra nepagrįstas. CPK 148 straipsnio 4 dalies

3 punkte nustatyta, kad nutartyje turi bÅ«ti nurodyti nutarties priėmimo motyvai. Apelianto manymu, teismo motyvas, kad ieÅ¡kinio suma yra didelė, nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo TŪB „Jarmeta“ veiksmai kelia ar gali kelti abejonių, jog ateityje atsakovas imsis veiksmų siekiant nuslėpti turtÄ ar kitaip apsunkinti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ . Turto ir piniginių lėšų areÅ¡tas atsakovui TŪB „Jarmeta“ gali sukelti neproporcingai didelių nuostolių, kadangi atsakovas negali normaliai vykdyti savo veiklos, o tai pažeidžia atsakovo interesus. Atsakovui gali kilti sunkumų atsiskaitant su tiekėjais, tokiu bÅ«du galimas atsakovo nemokumas, kas nenaudinga ir pačiam ieÅ¡kovui.

         2. Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos atsakovui nepraneÅ¡us tik iÅ¡imtiniais atvejais. Teismas nepagrįstai iÅ¡nagrinėjo šį klausimÄ , nepranešęs apie tai atsakovui, nes ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas ketina imtis konkrečių veiksmų, siekdamas paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti turimÄ turtÄ ir taip kliudyti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui.

         Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas AB „SEB lizingas“ praÅ¡o skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:

         1. Pasisakydamas dėl didelės ieÅ¡kinio sumos, apeliantas neatsižvelgia į gausiÄ Å¡iuo klausimu suformuotÄ teismų praktikÄ , kurioje suformuota taisyklė, pagal kuriÄ aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai tarp Å¡alių kilęs ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes didelė ieÅ¡kinio reikalavimo suma gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ . Apeliantas, teigdamas, kad praÅ¡oma priteisti pinigų suma jam nėra didelė, nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį.

         2. Su atsakovu sudarytos lizingo sutartys buvo nutrauktos dėl esminio šių sutarčių pažeidimo, t. y. atsakovas laiku neatsiskaitė su ieškovu. Toks atsakovo elgesys leidžia pagrįstai tikėtis, kad, netaikius atsakovo turto arešto, kils grėsmė ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

         3. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neparalyžiuoja atsakovo veiklos, nes skundžiama teismo nutartis nepažeidė ekonomiÅ¡kumo principo, teismas pritaikė tokias laikinÄ sias apsaugos priemones, kurių taikymas mažiausiai pažeistų atsakovo interesus.

         4. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai ir neteisėtai iÅ¡nagrinėjo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , nepranešęs apie tai apeliantui. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad realiai dėl labai trumpų terminų (3 dienos) atsakovas neturi galimybės pateikti teismui savo argumentų, praÅ¡ymų ir pan. NepraneÅ¡imas nedaro teismo nutarties nepagrįsta, neteisėta ir dėl to nėra neteisingai iÅ¡sprendžiamas klausimas.

         Atskirasis skundas netenkintinas.

         Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo, atsiliepimo į skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK

329 str., 338 str.).

         CPK 144 straipsnio 1 dalis numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato Å¡ių priemonių taikymo sÄ lygÄ ir esminį apribojimÄ â€“ laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, kad nesiėmus Å¡ių priemonių bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 144 straipsnio pagrindu teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieÅ¡kinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieÅ¡kinį, t. y. ar ieÅ¡kinio tenkinimo atveju teismo sprendimas galės bÅ«ti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti bÅ«tina imtis laikinųjų apsaugos priemonių.

         Nepagrįstas apelianto atskirojo skundo argumentas, kad vien didelė ieÅ¡kinio suma nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Teismų praktikoje aplinkybė, jog bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama tuomet, kai vyksta turtinis ginčas dėl didelės sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ . Teisėjų kolegijos nuomone, ta aplinkybė, kad 260 022,57 Lt reikalavimas pareikÅ¡tas trims atsakovams, iÅ¡ kurių du yra fiziniai asmenys, sudaro pagrindÄ teigti, jog nuodyta ieÅ¡kinio suma yra didelė atsakovams. Tačiau tai yra nuginčijama prezumpcija, kuriÄ apeliantas gali motyvuotai paneigti, pateikęs teismui duomenis apie savo turtinę padėtį. Apeliantas duomenų apie savo turtinę padėtį teismui kartu su atskiruoju skundu nepateikė. Teisėjos kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad tokia reikalavimo suma atsakovams laikytina didele ir padidina bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ .

         Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentÄ , kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali sukelti apeliantui neproporcingai didelių nuostolių dėl to, jog apeliantas negali normaliai vykdyti veiklos, o piniginių lėšų areÅ¡tas gali įtakoti atsiskaitymÄ su tiekėjais, tokiu bÅ«du privesti prie apelianto nemokumo. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovams, atsižvelgė į proporcingumo ir ekonomiÅ¡kumo principus, todėl pirmiausia areÅ¡tavo atsakovo TŪB „Jarmeta“ nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , jo nesant – pinigines lėšas, ir tik nesant atsakovo TŪB „Jarmeta“ turto ir piniginių lėšų, areÅ¡tavo kitų subsidiariai atsakingų atsakovų nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , jo nesant – pinigines lėšas.

         CPK 148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos nepraneÅ¡us atsakovui iÅ¡imtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks praneÅ¡imas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ arba padarys jų taikymÄ nebeįmanomÄ . Teisė spręsti, ar yra reali grėsmė, kad praneÅ¡imas apie praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ arba padarys jų taikymÄ nebeįmanomÄ , priklauso teismui. Todėl pirmosios instancijos teismas, esant pakankamam pagrindui, galėjo nagrinėti praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepranešęs atsakovams. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ manyti, kad praneÅ¡imas atsakovams apie praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ apsunkins jų taikymÄ arba padarys jį nebeįmanomÄ , ir iÅ¡spręsti šį klausimÄ , nepranešęs atsakovams, kadangi atsakovai galėjo imtis veiksmų, kuriais bÅ«tų pabloginę savo finansinę padėtį. Nors teismas ir nenurodė iÅ¡samių argumentų, kodėl, praneÅ¡us atsakovams apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , jų pritaikymas gali pasunkėti, tačiau vien Å¡is proceso pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti teismo nutartį (CPK

329 str. 1 d., 338 str.).

         Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones nagrinėjamu atveju, jų taikymÄ reglamentuojančių

civilinio proceso teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ nutartį, kuriÄ naikinti atskirajame

skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

         Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo

24 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai

Artūras Driukas

Danutė Milašienė

Vigintas Višinskis