3d643377-048d-424d-97c1-e3075f965365 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-646-1121/2019 Teisminio proceso Nr. 1-52-3-00011-2016-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.10.1; 2.1.7.1; 2.1.7.2; 2.1.7.3; 2.1.7.4; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 29 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Lauretos Ulbienės, Pauliaus VerÅ¡ekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nidos Vigelienės, sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei, dalyvaujant prokurorei Vidai Bracevičienei, nuteistajam N. T. (N. T.) ir jo gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo N. T. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2019 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo N. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. N. T. (toliau – ir apeliantas; nuteistasis) nuteistas už tai, kad 2014 m. spalio 4 d. apie 16.07 val. P. B. iÅ¡važiuojant iÅ¡ P. B. priklausančio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tyčiniais veiksmais sviedė betono gabalÄ Ä¯ P. B. automobilį „Hyundai Santa Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pataikė į automobilio kairės pusės galines dureles, jas įlenkė ir subraižė, taip sugadindamas nukentėjusiojo P. B. turtÄ .

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis N. T. praÅ¡o Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2019 m. liepos 11 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateikiamos iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, be to, nuosprendis yra nepagrįstas ir naikintinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Apeliantas neigia padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Ä®vykio dienÄ apie 13 val. buvo išėjęs į miÅ¡kÄ grybauti, grįžo apie 18 val. su pilnu krepÅ¡iu grybų. Eidamas grybauti, matė, jog vienas iÅ¡ liudytojų – J. A. iÅ¡važiavo. Grįždamas iÅ¡ miÅ¡ko su vienu iÅ¡ gyventojų pasikalbėjo apie grybus, iÅ¡ pastarojo sužinojo apie įvykį prie jo namų. Apelianto santykiai su kaimynais yra prieÅ¡iÅ¡ki – teigia, kad kaimynai jo nekenčia, bando pakenkti ir apkalba. Apeliantas teigia, kad apkaltindamas jį, P. B. bando gauti pinigų, o pastarojo automobilis galėjo bÅ«ti apgadintas ir kitoje vietoje.

4. Apeliantas taip pat teigia, kad iÅ¡ jo sÄ skaitos buvo nuraÅ¡yti pinigai draudimo bendrovės naudai. Apie priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį jis nežinojo. Be to, jam nebuvo praneÅ¡ta apie civilinės bylos nagrinėjimÄ teisme, dėl to jis praleido skundo padavimo terminÄ . Teigia, kad tokiu bÅ«du buvo pažeista jo teisė į gynybÄ .

5. Apeliantas teigia, kad nagrinėjant bylÄ buvo padaryta procesinių pažeidimų, bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas, dėl to nuosprendis yra neteisėtas ir turi bÅ«ti panaikintas. Jis teisėjai Vaidai Sinkevičienei pareiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ . Apelianto pareikÅ¡ti teisėjos nuÅ¡alinimo motyvai atsispindi teismo posėdžio protokole (2 t., b. l. 145-146) (past. – ta pati teisėja Å¡ioje byloje 2017 m. birželio 16 d. priėmė nutartį dėl priverčiamųjų medicinos poveikio priemonių taikymo ir 2019 m. liepos 11 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį). BylÄ nagrinėjusi teisėja jo praÅ¡ymÄ atmetė, tačiau, pasak apelianto, remdamasi kitais motyvais, negu jis buvo nurodęs.

6. Apelianto nuomone, priverstinis gydymas teismo nutartimi jam paskirtas nepagrįstai ir neteisėtai, pažeidžiant BK ir procesinės teisės normas; priverstinis gydymas faktiškai jam nebuvo taikytas – gydytoja teikime nurodė, jog taikytas tik periodinis stebėjimas, o medikamentinis gydymas buvo nereikalingas. Apelianto teigimu, jis šioje byloje buvo nubaustas neteisėtai ir nepagrįstai, pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimus.

7. Teismas nuosprendį grindė nukentėjusiojo P. B., jo draugų liudytojų J. A., V. J. bei V. R. parodymais, ikiteisminio tyrimo medžiaga, taip pat vaizdo įraÅ¡u, kuris prijungtas prie bylos. Apeliaciniame skunde teigiama, jog P. B. parodymai yra neteisingi, melagingi, kadangi įvykio metu apelianto nebuvo sklype. Liudytojų, kurie yra P. B. draugai, parodymai taip pat yra melagingi ir vertintini kritiÅ¡kai – kaip siekis padėti P. B. apeliantÄ neteisingai apkaltinti.

8. Apeliantui pagrįstų abejonių kelia ir liudytojo J. A. parodymų patikimumas: nors jis teisme teigė, kad labai gerai prisimena penkių metų senumo įvykius, tačiau negalėjo atsakyti į klausimÄ , kaip apeliantas buvo tuo metu apsirengęs ir kt. Nuteistojo teigimu, liudytojas negalėjo matyti betono gabalo metimo į P. B. automobilį fakto, nes, kaip jis pats nurodė, buvo už duÅ¡o kabinos prie Å¡iltnamio. Apeliantas pastebi, kad tarp jo garažo ir tos vietos, kur liudytojas stovėjo, yra pastatas, kurio aukÅ¡tis, pasak J. A., yra 2,2 metro. Be to, liudytojas teismui neminėjo, jog su juo bendravo policijos pareigÅ«nė M. S., nors iÅ¡ Å¡ios tarnybinio praneÅ¡imo akivaizdu, kad šį faktÄ liudytojas turėjo prisiminti. Liudytojai V. J. ir V. R. nematė akmens metimo. Apelianto ir Å¡ių kaimynų santykiai yra prieÅ¡iÅ¡ki, kÄ jie patys patvirtino, todėl teismas Å¡ių liudytojų parodymų turėjo vertinti kritiÅ¡kai ir jais nesivadovauti.

9. Apeliantui kelia abejonių aplinkybė, ar iÅ¡ tiesų buvo iÅ¡kviesta policija, ir ar ji buvo atvykusi į įvykio vietÄ : fotonuotraukos yra labai neaiÅ¡kios ir nėra fotografavimo laiko. Jeigu policija buvo įvykio vietoje, turėjo rasti ir paimti daiktinį įrodymÄ â€“ minėtÄ betono gabalÄ . PraÅ¡ymai apklausti teismo posėdyje liudytojÄ M. S. bei fotografavusį asmenį abejonėms paÅ¡alinti buvo atmesti, todėl Å¡ių duomenų negalima laikyti objektyviais ir patikimais įrodymais, kuriais galėjo bÅ«ti grindžiamas nuosprendis.

10. Apeliantas teigia, jog tai, kas iÅ¡dėstyta, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuosprendis jo atžvilgiu naikintinas, kadangi nėra pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalis), nesivadovauta BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais reikalavimais, jis priimtas pažeidžiant BPK 7 straipsnio, 44 straipsnio 5 ir 7 dalių nuostatas, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkto nuostatÄ . Teismas netinkamai ir neobjektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl to priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį.

11. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Teismo posėdžio metu nuteistasis prašė panaikinti skundžiamÄ teismo nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorė prašė skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo N. T. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies 12. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs jokių apeliacinio skundo ribas peržengiančių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Apeliaciniu skundu nuteistasis ginčija kaltę ir netinkamÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , be to, motyvuoja, jog pirmÄ ja instancija bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas. Dėl pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo 13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , turi teisę, kad jo bylÄ vieÅ¡ai ir teisingai iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas. Å i teisė numatyta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje.

Teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas yra ir viena iÅ¡ asmens konstitucinės teisės į teisingÄ teismÄ sudėtinių dalių. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pažymėjęs, kad neÅ¡aliÅ¡kumo principas negali bÅ«ti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylÄ Å¡aliÅ¡kai. Nesant konkrečių bylÄ nagrinėjančio teismo Å¡aliÅ¡kumo požymių, jo konstatavimas neturėtų bÅ«ti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo suraÅ¡ymo trÅ«kumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2009, 2K-122/2010, 2K-425/2012).

14. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas apima du aspektus. Pirma, teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas. Antra, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ abejonę dėl galimo teismo Å¡aliÅ¡kumo (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-414/2010; Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimai – Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ (Daktaras v.

Lithuania, no. 42095/98, judgment of 10 October 2000); Micallef prieÅ¡ MaltÄ (Micallef v. Malta, no. 17056/06, judgement of 15 October 2009))). EŽTT taip pat yra pasisakęs, kad abejonę dėl galimo teismo Å¡aliÅ¡kumo objektyviÄ ja prasme gali nulemti teisėjo priimti sprendimai, kai skirtumas tarp iÅ¡vadų, kurias jis padarė ir iÅ¡vadų, kurias turės padaryti priimdamas sprendimÄ byloje, yra menkas (žr. Hauschildt v. Denmark, judgment of 24 May 1989, Sutyagin v. Russia, decision 8.7.2008).

15. Lietuvos apeliacinis teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-33/2008, kurios faktinės aplinkybės yra panaÅ¡ios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, konstatavo, kad „<...> viena iÅ¡ garantijų, jog bylÄ nagrinėjantis teismas yra neÅ¡aliÅ¡kas, yra tai, kad teisėjas negali nagrinėti bylos, jei jis tos pačios ar kitos teisminės stadijos metu jau vienÄ kartÄ yra nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės (BPK 58 straipsnio 2 dalis). Tokiu pakartotiniu bylos nagrinėjimu laikytini ne tik atvejai, kai po panaikinto nuosprendžio bylÄ vėl nagrinėja tos pačios sudėties teismas.

Tokiam pakartotiniam bylos nagrinėjimui galima prilyginti ir situacijÄ , susiklosčiusiÄ Å¡ioje byloje, kai po teismo nutarties dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo, kurioje buvo nustatytos faktinės veikų padarymo aplinkybės, įvertinti įrodymai, pasisakyta dėl teisinio veikų įvertinimo, panaikinimo bylÄ iÅ¡ naujo vėl ėmėsi nagrinėti tas pats teisėjas“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-33/2008).

16. Vadovaujantis BPK 401 straipsnio 2 dalimi, priimdamas nutartį dėl medicininių poveikio priemonių taikymo, teismas turi išspręsti šiuos klausimus:

1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika;

2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama;

3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ tas asmuo padarė bÅ«damas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas;

4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimÄ ;

5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.

17. Priimdami 2017 m. birželio 16 d. nutartį, kuria N. T. paskyrė priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mai vadovavosi BPK 401 straipsnio 2 dalimi: iÅ¡dėstė byloje esančius, teismo iÅ¡tirtus įrodymus, juos įvertino, pasisakė, kodėl nustatydamas tikrÄ sias aplinkybes; rėmėsi nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais. Kaip matyti iÅ¡ Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2017 m. birželio 16 d. nutarties skirti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę turinio (t. 1, b. l. 165-168), joje pateikti tokie N. T. kaltę dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo konstatuojantys ir padarytos veikos kvalifikavimÄ pagrindžiantys teiginiai: - „N. T. kaltę Å¡ios nusikalstamos veikos padarymu patvirtina byloje iÅ¡tirti įrodymai <...>“ (t. 1, b. l. 165); - „Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, jog N. T. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Tai pavirtina nukentėjusiojo, liudytojų parodymai. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo P. B. parodymais, bei liudytojų parodymais <...>“(t. 1, b. l. 166). - Byloje iÅ¡tirtų įrodymų visuma nustatyta, kad N. T. 2014 m. spalio 4 d. apie 16.07 val. P. B. iÅ¡važiuojant iÅ¡ jam priklausančio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tyčiniais veiksmais sviedė betono gabalÄ Ä¯ P. B. automobilį „Hyundai Santa Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pataikė į automobilio kairės pusės galines dureles, jas įlenkė ir subraižė, tai yra sugadino nukentėjusiojo turtÄ <...>“ (t. 1, b. l. 166). - „<...> Å ių duomenų pakanka teigti, kad N. T., darydamas veikÄ , turinčiÄ nusikaltimo požymių, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, tačiau po Å¡ios veikos padarymo jam sutriko psichika ir dėl to jis Å¡iuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, t. y. jis yra nepakaltinamas“ (t. 1, b. l. 167); ir kt.

18. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų teisėja Vaida Sinkevičienė 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi panaikino paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės taikymÄ , iÅ¡nykus reikalui tokiÄ priemonę toliau taikyti, ir baudžiamosios bylos, kurioje N. T. kaltinamas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, nagrinėjimÄ atnaujino (t. 2, b. l. 72-74, t. 1, b. l. 165). Vadovaujantis BPK 406 straipsniu, baudžiamoji byla iÅ¡ specialaus proceso perduota nagrinėti į teismÄ bendra tvarka. Tačiau Å¡iame kontekste pastebėtina, kad byla bendrojo baudžiamojo proceso numatyta tvarka privalėjo bÅ«ti paskirta nagrinėti kitam apylinkės teismo teisėjui.

19. Apeliantui 2019 m. kovo 28 d. teismo posėdžio metu pareiÅ¡kus teisėjai Vaidai Sinkevičienei nuÅ¡alinimÄ (t. 2, b. l. 145-146), pastaroji sprendimÄ dėl pareikÅ¡to nuÅ¡alinimo atidėjo. 2019 m. balandžio 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mai (teisėja Vaida Sinkevičienė) priėmė neskundžiamÄ nutartį, kuria N. T. pareiÅ¡kimÄ dėl nuÅ¡alinimo atmetė (t. 2, b. l. 153-155). Atmesdamas pareiÅ¡kimÄ dėl nuÅ¡alinimo teismas paaiÅ¡kino, kad „<...> N. T. nurodomi teiginiai, jog teisėja nepagrįstai sprendė dėl medicininių priverčiamųjų priemonių, nesudaro pagrįstų abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo“.

20. Apeliacinį skundÄ nagrinėjusi teisėjų kolegija nustatė, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2019 m. liepos 11 d. nuosprendį N. T. priėmė tos pačios sudėties teismas (past. – teisėja Vaida Sinkevičienė), kaip ir priėmęs 2017 m. birželio 16 d. nutartį dėl Å¡iam asmeniui taikytinų medicininių poveikio priemonių. Be to, 2019 m. liepos 11 d. nuosprendyje dėl N. T. padarytos veikos kvalifikavimo, kaltės bei įrodymų vertinimo pasisakyta iÅ¡ esmės tapačiais teiginiais bei argumentais kaip ir 2017 m. birželio 16 d. nutartyje.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas veikos kvalifikavimÄ (t. 3, b. l. 27), konstatavo, kad „<...> nagrinėjant medicininių priemonių taikymÄ iÅ¡tirtų įrodymų visuma buvo nustatyta, jog N. T. padarė nukalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 1 dalyje, tačiau po Å¡ios veikos padarymo jam sutriko psichika ir dėl to jis bylos nagrinėjimo metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, tai yra tapo nepakaltinamas po veikos padarymo.“ 21. Konstatuotina, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjęs ir apkaltinamÄ jį nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas toje pačioje byloje ta pačia sudėtimi sprendė ir priverčiamosios medicinos skyrimo priemonės klausimÄ , taip pat nustatė, kad apeliantas padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , pasisakė dėl byloje esančių įrodymų vertinimo bei veikos kvalifikavimo.

NenusiÅ¡alindama ir tęsdama bylos nagrinėjimÄ bendra tvarka bei priimdama nuosprendį Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų teisėja Vaida Sinkevičienė buvo varžoma ankstesniame savo sprendime toje pačioje byloje nagrinėtų ir iÅ¡spręstų klausimų, todėl negalėjo užtikrinti neÅ¡aliÅ¡kumo.

22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylÄ nagrinėjant pirmÄ ja instancija, buvo pažeista apelianto N. T. teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ . Baudžiamojo proceso nuostatose yra nustatytos procesinės garantijos, užtikrinančios asmens, kaltinamo padarius nusikalstamÄ veikÄ , teisę į gynybÄ , taip pat teisę, kad jo bylÄ vieÅ¡ai ir teisingai iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas. Viena iÅ¡ teismo neÅ¡aliÅ¡kumo garantijų yra tai, kad teisėjas negali nagrinėti bylos, jei jis tos pačios ar kitos teisminės stadijos metu jau vienÄ kartÄ yra nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės (BPK 58 straipsnio 2 dalis).

Tokiam pakartotiniam bylos nagrinėjimui galima prilyginti ir situacijÄ susiklosčiusiÄ Å¡ioje byloje – kai po teismo nutarties dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo, kurioje buvo nustatytos faktinės veikų padarymo aplinkybės, įvertinti įrodymai, pasisakyta dėl teisinio veikų įvertinimo, bylÄ bendra tvarka nagrinėti ėmėsi ta pati teisėja. Pažymėtina, kad BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, jog BPK 57 straipsnio 2 dalyje nurodytas asmuo negali dalyvauti procese, jeigu proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių BPK 57 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens neÅ¡aliÅ¡kumu.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, įvertinus pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nuspręsta taikyti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę, turinį, konstatuotina, kad byla buvo iÅ¡nagrinėta Å¡aliÅ¡ko pirmosios instancijos teismo.

23. Panaikinus apeliacine tvarka skundžiamÄ apylinkės teismo nuosprendį, byla perduotina iÅ¡ naujo nagrinėti apylinkės teisme, o nuteistojo skundo argumentai dėl kaltės nebuvimo ir įrodymų vertinimo Å¡ioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nespręstini, nes tai turės bÅ«ti vertinama iÅ¡ naujo, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a: nuteistojo N. T. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2019 m. liepos 11 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamÄ jÄ bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti kitos teismo sudėties Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mams. Teisėjai Laureta Ulbienė Paulius VerÅ¡ekys Nida Vigelienė