2021-02-17 Nr. AB-3488-3-62-3-03135-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-127-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03135-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. K. skundą atsakovui Kauno apygardos prokuratūrai dėl atsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas L. K. skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakymą Nr. AP-31799 dėl prokuroro atsakymo Nr. 3S-8950 atsisakyti priimti ankstesnį pareiškėjo prašymą Nr. AP-30774.

Kadangi pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutartimi buvo nustatytas terminas iki 2020 m. gruodžio 28 d. skundo trūkumams pašalinti. Teismo nutartyje pareiškėjui buvo išaiškinta, kad asmenys, norėdami teikti teismui procesinius dokumentus elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, privalo tai daryti naudodamiesi Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko VEP (Viešųjų elektroninių paslaugų) posistemiu. Jei skundas siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis ryšių priemonėmis, ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo originalas (ABTĮ 23 str. 7 d.). Pareiškėjui pasiūlyta pateikti teismui skundą, pasirašytą originaliu parašu, arba elektronine forma Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinta tvarka, taip pat pasiūlyta reikalavime nurodyti prašomus panaikinti administracinius aktus priėmusias institucijas, ginčijamų administracinių aktų (atsakymų, sprendimų) priėmimo datas ir numerius, skundo aplinkybėse nurodyti teisės aktų nuostatas, kurioms ginčijami administraciniai aktai prieštarauja, arba kurios galimai buvo pažeistos, priimant ginčijamus administracinius aktus, prie skundo pridėti pareiškėjo kreipimusis, kuriuos išnagrinėjus buvo pateiktas(-i) skunde minimas(-i) atsakymas(-ai), žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą arba motyvuotą ir atitinkamais įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, pateikti teismui tiek skundo (skundo patikslinimo) egzempliorių (kopijų), kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme.

Teismo nutartyje nustatytu terminu, be kitų dokumentų, teisme buvo gautas procesinis dokumentas „Patikslintas prašymas“, kuriame nurodoma, jog atsakovas (Kauno apygardos prokuratūra) raštu AP-31799 atmetė pareiškėjo reikalavimą, prašoma šį atsakymą naikinti, nurodoma, jog žyminio mokesčio pareiškėjas mokėti nesutinka, nes valstybė dar negrąžino jam pagal įstatymą priklausančio žyminio mokesčio.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 30 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Teismas rėmėsi ABTĮ 23 straipsnio 7 dalimi, 24 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad, teismui 2020 m. gruodžio 14 d. nutartyje nurodžius, pareiškėjas pateiktą procesinį dokumentą „Patikslintas prašymas“ originaliu parašu nepasirašė, nepateikė skundo Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko VEP (Viešųjų elektroninių paslaugų) posistemiu, nepateikė dokumentų, patvirtinančių žyminio mokesčio sumokėjimą (pareiškė nesutinkantis tokį mokestį mokėti), nepateikė reikiamo kiekio skundo egzempliorių, todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjas skundo trūkumų nepašalino. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo pateiktas skundas, procesinis dokumentas „Patikslintas prašymas“, kiti skundo priėmimo stadijoje pareiškėjo pateikti dokumentai neatitinka minimaliai būtinų skundui keliamų reikalavimų, todėl teismas negalėjo išspręsti skundo priėmimo klausimo ir tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui.

Pareiškėjui nepašalinus Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, teismas skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui.

III. Pareiškėjas L. K. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Pareiškėjas pažymi, kad byla nebuvo išnagrinėta. Pareiškėjo teigimu, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 (neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas) ir 31 straipsniai (garantuoti asmens teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą, bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu), Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 17 straipsnis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimas Nr. 122.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria pareiškėjo L. K. skundas laikytas nepaduotu dėl to, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, pagrįstumas ir teisėtumas.

Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 14 d. nutartimi, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, pareiškėjui nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. pareiškėjui pasiūlyta pateikti teismui skundą, pasirašytą originaliu parašu, arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma, naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko VEP posistemiu. Taip pat pažymėta, kad pareiškėjas skunde turi įvardinti kitų byloje dalyvaujančių asmenų procesinę padėtį, t. y. atsakovą, trečiuosius suinteresuotus asmenis, skunde turi būti nurodytas konkretus skundžiamas veiksmas ar aktas, jo įvykdymo ar priėmimo data, aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, aiškiai ir konkrečiai suformuluotas reikalavimas. Skundo reikalavime nurodytinos prašomus panaikinti administracinius aktus priėmusios institucijos, ginčijamų administracinių aktų (atsakymų, sprendimų) priėmimo datos ir numeriai, teisės aktų nuostatos, kurioms ginčijami administraciniai aktai prieštarauja, arba kurios galimai buvo pažeistos, priimant ginčijamus administracinius aktus. Prie skundo pridėtini pareiškėjo kreipimaisi, kuriuos išnagrinėjus buvo pateiktas(-i) skunde minimas(-i) atsakymas(-ai). Pareiškėjui pasiūlyta prie skundo pridėti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą arba motyvuotą ir atitinkamais įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, išreikšti pageidavimą dėl teismo posėdžio formos (pageidavimą bylą nagrinėti žodinio arba rašytinio proceso tvarka). Tuo atveju, jei skundas bus teikiamas ne Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko VEP posistemiu, pareiškėjas įpareigotas pateikti teismui tiek skundo (skundo patikslinimo) egzempliorių (kopijų), kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme.

Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 30 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėjas skundo trūkumų nepašalino. Pareiškėjo pateiktas skundas, procesinis dokumentas „Patikslintas prašymas“, kiti skundo priėmimo stadijoje pareiškėjo pateikti dokumentai, neatitinka minimaliai būtinų skundui keliamų reikalavimų, todėl teismas negali išspręsti skundo priėmimo klausimo ir tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; kt.). Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010; kt.).

Kadangi pareiškėjas pašalino ne visus teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutartyje nustatytus skundo trūkumus, t. y. pateiktą procesinį dokumentą „Patikslintas prašymas“ originaliu parašu nepasirašė, nepateikė skundo Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko VEP (Viešųjų elektroninių paslaugų) posistemiu, nepateikė dokumentų, patvirtinančių žyminio mokesčio sumokėjimą (nurodė nesutinkantis tokį mokestį mokėti), nepateikė reikiamo kiekio skundo egzempliorių, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama 2020 m. gruodžio 30 d. nutartimi pagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Pirmosios instancijos teismo nustatyti skundo trūkumai buvo esminiai ir nustatyti pagrįstai, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė jokių argumentų, dėl ko nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartimi.

Atkreiptinas dėmesys, kad nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu tuo pagrindu, jog pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, t. y. nesuvaržo jam galimybės pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje garantuojama teise į teisminę gynybą, kad būtų apgintos jo galbūt pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant pirmosios instancijos teismui skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui išaiškintina, kad Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 30 d. priimta nutartis laikyti skundą nepaduotu neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą pateikiant naują skundą, atitinkantį ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė