3d620f29-cbbb-4fa3-9c53-d84458b20a84 · Trakų rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-707-231/2013 m.Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00300-2013-6.Procesinio sprendimo kategorijos: 32.1.; 116.1.(S) TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLietuvos Respublikos vardu 2013 m. gruodžio 4 d.Trakai Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Česlava Malinovska,sekretoriaujant Gražinai Simanavičienei, Elenai Plyševskajai, Marijonai Jankauskienei,dalyvaujant ieškovams A. G. ir V. G.,jų atstovei advokatei Reginai Šaltinienei,atsakovės O. G. atstovui advokatui Algimantui Uždaviniui,Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei J.

B.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų A. G. ir V. G. ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei O. G., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl kelio servituto nustatymo ir n u s t a t ė: ieÅ¡kovai, patikslinę reikalavimus (b.l. 127-131) praÅ¡o nustatyti 697 kv.m., pločio 4 m, „S“ kelio servitutÄ pagal kelio servituto ribas ir plotÄ patvirtinantį projektÄ , suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius ir važiuoti transporto priemonėmis 9,5000 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuris pagal 2001 m. birželio 19 d. paveldėjimo teisės liudijimÄ asmeninės nuosavybės teise priklauso O.

G.IeÅ¡kovai paaiÅ¡kino, kad jie yra M. G., mirusio (duomenys neskelbtini) paveldėtojai pagal įstatymÄ (jo sÅ«nÅ«s). Jų tėvas M. G., gyv. (duomenys neskelbtini) ir atsakovė O. G., gyv. (duomenys neskelbtini), gyveno kaimynystėje. Per 9,5000 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei, yra kelias iki ieÅ¡kovų sodybos. IeÅ¡kovų sodyba pastatyta maždaug prieÅ¡ 80 m. ir visÄ Å¡Ä¯ laikÄ jų Å¡eimos nariai naudojosi Å¡iuo keliu, tačiau dabartiniu metu atsakovė neleidžia Å¡iuo keliu naudotis.

Atkuriant atsakovei nuosavybės teises į šį žemės sklypÄ nebuvo nustatytas kelio servitutas, nors anksčiau Å¡iuo keliu per atsakovės žemės sklypÄ visi naudojosi. PaaiÅ¡kino, kad kreipėsi dėl kelio į žemėtvarkos skyrių, tačiau jiems buvo atsakyta, kad į savo žemės sklypÄ turi važiuoti per kalnus iÅ¡ kitos pusės. Ta vieta, kur siÅ«lo važiuoti žemėtvarka, važiuoti neįmanoma, ten net ne kelias, o vandens pragraužtas griovys. Ten yra kalnas, kuriuo nusileisti dar galima, bet pakilti niekaip, ypač kai palyja lietus, žiemos metu.

Bandė kalbėti su atsakove, bet ji kategoriÅ¡kai atsisakė leisti naudotis jos žemės sklype esančiu keliu. IeÅ¡kovai paaiÅ¡kino, kad kelias, einantis per O. G. žemės sklypÄ , vienintelis kelias, kuriuo gali pravažiuoti transporto priemonės. PaaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metyn į savo namus patenka pėsčiomis. Privažiuoja prie to „griovio“, palieka maÅ¡inÄ ir eina pėsti apie pusę kilometro. IeÅ¡kovų atstovė palaikė ieÅ¡kinyje ir patikslintame ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

Atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieÅ¡kinį atmesti. Pabrėžė, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog nustatyti atsakovės žemės sklype kelio servitutÄ nėra jokios bÅ«tinybės, kadangi ieÅ¡kovai gali naudotis kitu keliu iÅ¡ pietinės pusės, juolab ieÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti kelio servitutÄ toje ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo dalyje, kur teka upelis. Tokio kelio servituto nustatymas pažeistų nei tik atsakovės teises, bet ir nurodytus 2013-03-29 LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Elektrėnų savivaldybės agentÅ«ros raÅ¡te , įstatymo reikalavimus.Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos atstovė prašė dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Atsakovė O. G. į teismo posėdį neatvyko, jai apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, ji yra garbaus amžiaus ir atstovaujama advokato A. Uždavinio.Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jog su ieÅ¡kiniu nesutinka, prašė jį atmesti. PaaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovai turi galimybę naudotis kitu keliu. IeÅ¡kovai kartu su ieÅ¡kiniu pateikė 2012-09-07 Elektrėnų savivaldybės mero atsakymÄ Nr. 012-07-293 (į 2012-08-21 d. A. G. praÅ¡ymÄ ), kuriame be kita ko nurodyta, jog „600 m nuo sankryžos su keliu Musteniai-Baubonys yra 4 m pločio gruntinis savivaldybės vietinės reikÅ¡mės kelias, kurį prižiÅ«ri SemeliÅ¡kių seniÅ«nija“.

Minėtame atsakyme taip pat nurodyta, jog: „kelio, vedančio į JÅ«sų (ieÅ¡kovų) sodybÄ , remontas kainuotų nuo 20 000 Lt, savivaldybė Å¡iuo metu neturi tiek lėšų skirti kelio remontui, todėl pagal finansines galimybes kelias bus pažvyruotas ir palygintas greideriu“. Vadinasi, patys ieÅ¡kovai į bylÄ pateikė dokumentÄ , įrodantį, kad naudojasi keliu į savo sklypÄ (o ne privažiavimu per atsakovės žemę), dėl kurio kokybės rÅ«pinasi, ir raÅ¡o raÅ¡tus atitinkamai savivaldybei.

IeÅ¡kovų kartu su ieÅ¡kiniu pateiktuose prieduose – G. grÄ Å¾inamos žemės sklypo paženklinimo natÅ«roje abrise, taip pat valstybinės žemės fondo archyvo nuotraukoje 1946 m., Vilniaus apskrities Trakų rajono SemeliÅ¡kių 7967 kadastro vietovėje M. G. žemės sklypo Nr. 404 plane - visuose Å¡iuose dokumentuose pažymėtas aukščiau paminėtas privažiavimo kelias į ieÅ¡kovų sklypÄ iÅ¡ prieÅ¡ingos pusės nei atsakovei priklausantis žemės sklypas. Taip pat pažymėjo, jog ieÅ¡kovai, siekdami panaudoti psichologinį spaudimÄ atsakovei, tariamam ginčui (klaidindami, jog iki jų sklypų privažiuoti niekaip kitaip neįmanoma, tik per atsakovės žemės sklypÄ ) iÅ¡spręsti, inicijavo LNK televizijos laidos žurnalistų atvykimÄ , kurie nufilmavo faktinę situacijÄ ir nors laidos pradžioje ieÅ¡kovas A.

G. teigė, kad jokio kito privažiavimo iki ieÅ¡kovų sodybos nėra, laidos pabaigoje pats sutiko, jog vis tik „kitas privažiavimas“ yra ir jokios objektyvios bÅ«tinybės važiuoti per svetimÄ Å¾emės sklypÄ nėra. Å ias faktines aplinkybes taip pat patvirtino ir 2012-07-14 rodytos laidos „24 valandos“ filmavime dalyvavęs trečiojo asmens Å¡ioje civilinėje byloje - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus atstovas – vedėjas D.

M. IÅ¡kviestas ir kartu su filmavimo grupe į laidos filmavimo vietÄ atvykęs D. M., įvertinęs susiklosčiusiÄ situacijÄ ir automobiliu važiavęs kitu keliu (ne per atsakovės žemės sklypÄ ), einančiu per ieÅ¡kovų žemės sklypÄ , taip pat patvirtino, kad tikslo nustatyti servitutÄ atsakovės žemės sklype nemato, ieÅ¡kovai, atsižvelgiant į per jų pačių sklypÄ einantį kelio reljefÄ , gali, neapribojant atsakovės nuosavybės teisės, patekti prie savo sodybos. Taip pat atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovų pateiktas servituto nustatymo planas apskritai negali bÅ«ti vertinamas ir neturi jokios teisinės reikÅ¡mės Å¡ioje byloje, nes neatitinka tokiems dokumentams keliamų reikalavimų.

Jos (atsakovės) žemės sklypas kol kas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, o esant preliminariems matavimams, tiksliai nustatyti servituto lokalizacijÄ , jo plotÄ bei konfigÅ«racijÄ ir ribas tarnaujančiojo žemės sklypo (Å¡iuo atveju atsakovės žemės sklypo) teritorijoje, neiÅ¡einant už Å¡io žemės sklypo iÅ¡orinių ribų yra neįmanoma. Taip pat atsakovė atkreipė dėmesį ir į tai, kad plane, parengtame remiantis (matomai) preliminariais VÄ® „Registrų centras“ duomenų bazės duomenimis, be kita ko, pavaizduotas ir tam tikro ploto žemės sklypas, žymimas raidėmis LVŽ - „laisva valstybinė žemė“, tačiau ieÅ¡kovai nustatyti servituto Å¡iai teritorijos daliai nereikalauja, nors, nenustačius servituto LVŽ plote, taip pat negalėtų patekti į savo žemės sklypÄ ir sodybÄ .

Ieškinys atmestinas Kaip žinia, ieškinio (priešieškinio) pagrindo ir dalyko suformulavimas yra išimtinė ieškovo (atsakovo) prerogatyva. Ieškinio (priešieškinio) reikalavimai (dalykas) apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas, tai yra, byla nagrinėjama pareikštų reikalavimų ribose. Sprendime teismui neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 str. 2 d.), išskyrus nedispozityvias bylas, tai yra šeimos bylas, darbo bylas ir panašiai. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2013-02-18 ir 2013-07-24 išrašų kopijų (b.l. 36-37, 142-143) matyti, kad M.

G. 2000-07-17 apskrities virÅ¡ininko sprendimu Nr. 79-8284 priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).Mirties liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) kopija patvirtina, jog M. G. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 9).IÅ¡ 2013-01-03 Elektrėnų savivaldybės 2 – ojo notaro biuro notaro Česlovo TomaÅ¡evičiaus liudijimo matyti, jog po M. G. mirties (duomenys neskelbtini) pradėta paveldėjimo byla Nr. CT-02/13, kurioje palikimÄ priėmė mirusiojo sÅ«nÅ«s A.

G. ir V. G. (b.l. 10).Byloje esančios Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2011-12-09 ir 2013-02-26 iÅ¡raÅ¡o kopijos (b. l. 15-16, 79-80), patvirtina, kad O. G. pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimÄ Nr. 2482 priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).Servitutas – tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ (CK 4.111 str. 1 d.).

Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o, nenustačius servituto, nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daiktÄ naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 str. 1 d.).Konstitucijos 23 str. įtvirtina konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principÄ . Nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobÅ«džio. Tai reiÅ¡kia, kad savininkas Å¡iÄ teisę gali naudoti prieÅ¡ visus asmenis (erga omnes). Jis gali reikalauti jo, kaip savininko, teisių nepažeidinėti ir iÅ¡ bet kurio pažeidėjo gali reikalauti paÅ¡alinti pažeidimus nepriklausomai nuo to, ar jie susiję su valdymo netekimu.

Nuosavybės absoliutumas nereiÅ¡kia, kad Å¡i teisė negali bÅ«ti varžoma. Nuosavybės teisė, kaip civilinio pobÅ«džio teisė, gali bÅ«ti varžoma tik įstatymo ar įstatymo pagrindu – teismo (CK 1.2 str. 2 d.). Servituto nustatymas yra įstatymo pagrindu atliekamas civilinės nuosavybės teisės ribojimas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad nuosavybės teisė gali bÅ«ti ribojama teismo sprendimu nustatant servitutÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008).

Servitutas yra daiktinė teisė, kuri suvaržo kito asmens – tarnaujančiojo daikto savininko – nuosavybės teisę. Dėl to jis teismo sprendimu gali bÅ«ti nustatomas tik iÅ¡imtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2005).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningÄ teismų praktikÄ servituto nustatymo bylose, yra konstatavęs, jog servitutas priverstinai gali bÅ«ti nustatytas tik įrodžius, kad jis yra objektyviai bÅ«tinas.

Jeigu asmuo, reikalaujantis nustatyti servitutÄ , daiktu gali naudotis ir be servituto nustatymo, tai servituto negalima nustatyti, nes servituto nustatymas tokiu atveju reikÅ¡tų nepagrįstÄ kito savininko nuosavybės teisės ribojimÄ . Ta aplinkybė, kad asmuo, praÅ¡antis nustatyti servitutÄ , patiria tam tikrų sunkumų ar nepatogumų, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę, taip pat nėra pakankamas pagrindas varžyti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2005; 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2009; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011).

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad servituto bÅ«tinumas turi bÅ«ti objektyvus, įrodytas ir vienintelis bÅ«das iÅ¡spręsti vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko interesų tinkamÄ Ä¯gyvendinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2005; 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2009; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011).IeÅ¡kovai servituto bÅ«tinumÄ grindžia tuo, kad per atsakovės žemės sklypÄ yra kelias iki ieÅ¡kovų sodybos ir žemės sklypo, kuriuo jie ir jų Å¡eimos nariai naudojosi, tačiau dabartiniu metu atsakovė Å¡iuo keliu naudotis neleidžia.

IeÅ¡kovų teigimu per atsakovės žemės sklypÄ einantis kelias yra vienintelis bÅ«das jiems ir jų Å¡eimos nariams patekti į jiems nuosavybės teise priklausančiÄ sodybÄ ir žemės sklypÄ , nes iÅ¡ kitos pusės į sodybÄ patekti negalima, ten yra tik vandens pragraužtas griovys. Juo nusileisti dar galima, tačiau pakilti niekaip, ypač kaip palyja lietus ar žiemos metu. Atsakovė, atsikirsdama į aukščiau nurodytus ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus, nurodė, jog ieÅ¡kovai turi galimybę naudotis savo daiktu, t.y. jiems priklausančiu sklypu, ir nenustačius kelio servituto per jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , kadangi yra kitas kelias į ieÅ¡kovų sklypÄ iÅ¡ prieÅ¡ingos pusės nei atsakovei priklausantis žemės sklypas.

BylÄ dėl servituto nustatymo nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo bÅ«tų nustatytas servitutas, nurodo tokias svarbias priežastis, kurios pateisina kito savininko teisių ribojimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007). Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl servituto nustatymo tikslingumo, inter alia turi nustatyti ir įvertinti, ar nėra kitų bÅ«dų praÅ¡ančiojo nustatyti servitutÄ teisei naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju daiktu įgyvendinti, ar daikto savininkas iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę bÅ«tų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2010), be to, ar servituto nustatymas nelems didesnio patogumo, o ne objektyviai pagrįstos galimybės naudotis daiktu pagal paskirtį tarnaujančiojo daikto savininkui suteikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2010).Teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visetÄ â€“ Trakų rajono Dambravos k.

M. G. grÄ Å¾inamos žemės sklypo paženklinimo natÅ«roje abrisÄ (b.l. 21), iÅ¡traukÄ iÅ¡ Pastrėvio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2000-07-04 įsakymu Nr. 2295-79 (b.l. 22), Vilniaus apskrityje Trakų rajone Dambruvos kaime SemeliÅ¡kių 7967 kadastro vietovėje M. G. žemės sklypo Nr. 404 planÄ M1:10000 (b.l. 27), 2012-09-07 Elektrėnų savivaldybės mero raÅ¡tÄ â€žDėl praÅ¡ymo“ Nr. 012-07-293 į 2012-08-21 A.

G. 2012-08-21 praÅ¡ymÄ , kuriame inter alia nurodyta, jog: „600 m nuo sankryžos su keliu Musteiniai – Baubonys yra 4 m pločio gruntinis savivaldybės vietinės reikÅ¡mės kelias, kurį prižiÅ«ri SemeliÅ¡kių seniÅ«nija”, “kelio, vedančio į JÅ«sų (ieÅ¡kovų) sodybÄ , remontas kainuotų nuo 20 000 Lt, savivaldybė Å¡iuo metu neturi tiek lėšų skirti kelio remontui, todėl pagal galimybes kelias bus pažvyruotas ir palygintas greideriu“ (b.l. 20, 26), Valstybinės žemės fondo archyvo 1946 m. nuotraukÄ (b.l. 24), Elektrėnų savivaldybės administracijos raÅ¡tÄ dėl informacijos pateikimo Nr. 03.1-13-751 (b.l. 56), daro iÅ¡vadÄ , kad yra ir kitas kelias patekti į ieÅ¡kovams asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ ir sodybÄ , t.y. yra iÅ¡ prieÅ¡ingos (pietinės) pusės nei atsakovei priklausantis žemės sklypas.

Tačiau, teismo įsitikinimu, bÅ«tina įvertinti ir nustatyti, ar Å¡iuo keliu realiai įmanoma pateikti į atsakovams priklausantį žemės sklypÄ bei sodybÄ . 2013 m. spalio 23 d. atlikta vietos apžiÅ«ra. Kaip matyti iÅ¡ 2013-10-23 vietos apžiÅ«ros protokolo, apžiÅ«ra buvo pradėta nuo atsakovės žemės sklypo, kuriame ieÅ¡kovai praÅ¡o nustatyti kelio servitutÄ , apžiÅ«ros. ApžiÅ«ros metu nustatyta, jog einant per atsakovės žemės sklypÄ matyti provėžos, apžėlusios žole, kurios veda prie atsakovės gyvenamojo namo iÅ¡ deÅ¡inės, toliau praeinama Å¡alia Å«kinio pastato, priklausančio atsakovei, kuris yra 1 metro atstumu nuo esančių provėžų.

IÅ¡ kairės yra elektros oro linija, stovi elektros stulpai, atramos 0,5 m atstumu nuo esančių provėžų. Nuo Å«kinio pastato leidžiantis žemyn link upelio, kuris teka per atsakovės žemės sklypÄ , kelio beveik nesimato, užaugusi didelė žolė, tačiau matosi apie 1,5 m pločio provėžos. Pagal reljefÄ provėžos yra 0,81 cm žemumoje, vedančioje link upelio. Nuo atsakovės Å«kinio pastato iki upelio provėžos yra nuokalnėje. IeÅ¡kovų pateiktoje schemoje upelis teka ties taÅ¡kais 14 ir 5, pravažiavimo čia nėra, galima bristi per upelį.

Einant ties upeliu iš dešinės pusės auga didelis medis apie 1 m atstumu nuo esamų provėžų, iš kairės pusės – stati aukšta kalva, apie 2 m aukščio. Kalvoje dirbama žemė, keliukas iki upelio vingiuotas, yra du vingiai, upelis tekantis, gana sraunus, apie 30-50 cm gylio, iš dešinės padėti metaliniai vamzdžiai praėjimui. Praėjus per vamzdžius ir lipant aukštyn matomos kelio provėžos (1,5 m pločio), toliau prieinama prie ieškovų žemės sklypo, kurio dalis apie 3 m pločio nesuarta.

Å ioje vietoje kelias (provėžos), vedantis nuo atsakovės sklypo baigiasi. Nesuartas žemės sklypo plotas (3 metrų pločio) veda iki pat ieÅ¡kovų sodybos. IeÅ¡kovas A. G. nurodė, kad Å¡is kelias anksčiau buvo platesnis, apie 4 m atstumu nuo atsakovės Å«kinio pastato, kuriuo visi naudojosi, technika važinėjo per upelį, nes upelis buvo negilus. Važiuojant į ieÅ¡kovų žemės sklypÄ , buvo važiuojama iÅ¡ pietinės pusės prie kelio, kuris paminėtas 2012-09-07 Elektrėnų savivaldybės mero raÅ¡te Nr. 012-07-293.

Nuo sankryžos su keliu Musteiniai – Baubonys buvo pasukta 4 m pločio gruntiniu, gerai pravažiuojamu keliu. Kelio ilgis apie 600 m, vėliau prasideda siauresnis kelias, gerai pravažinėtas, danga kietas. Šiuo keliu privažiuojama prie ieškovų žemės sklypo ribos. Ties nuokalne yra kelias, kurio danga kieta, akmeninga. Kelias veda žemyn per krūmokšnius. Matosi, kad kelias pravažinėtas, apie 3 m pločio. Šis kelias leidžiasi žemyn prie ieškovų namų valdos, matosi, kad ant kelio papilta skalda.

Kelias iki ieÅ¡kovų sodybos vingiuotas, yra nuokalnė, tačiau jau ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo ribose. ApžiÅ«rint kelio atkarpÄ nuo ieÅ¡kovų žemės sklypo ribos, matyti provėžos, iÅ¡važinėtos automobiliu iki pat sodybos. ApžiÅ«ros metu ieÅ¡kovas A. G. nurodė, kad Å¡iuo metu naudojasi Å¡iuo keliu, kuriuo buvo privažiuota iki jų sodybos, jie ant Å¡io kelio pylė skaldos, nes nebuvo įmanoma privažiuoti prie namo. Kaip matyti iÅ¡ bylos nagrinėjimo metu prijungtų pastabų dėl vietos apžiÅ«ros protokolo, jose nurodyta, kad kelias, kuris leidžiasi žemyn prie ieÅ¡kovo namų valdos, kuriame ant kelio yra papilta skalda, yra nesaugus, nes Å¡alia kelio yra seni medžiai, kurių Å¡aknys abipus kelio.

Å iuo keliu stambesnėms transporto priemonėms – gaisrinei maÅ¡inai, greitajai, traktoriams ir kombainams, pravažiuoti nėra galimybės. Žiemos metu ir esant lietingam orui Å¡is kelias nepravažiuojamas.Teismas, atsižvelgdamas į vietos apžiÅ«ros metu nustatytas aplinkybes, kritiÅ¡kai vertina ir atmeta kaip nepagrįstus ieÅ¡kovų argumentus, jog per atsakovės žemės sklypÄ einantis kelias yra vienintelis bÅ«das jiems ir jų Å¡eimos nariams patekti į jiems nuosavybės teise priklausančiÄ sodybÄ ir žemės sklypÄ : vietos apžiÅ«ros metu nustatyta, jog kelias, kuris paminėtas 2012-09-07 Elektrėnų savivaldybės mero raÅ¡te Nr. 012-07-293, (iÅ¡ pietinės pusės) yra pravažinėtas, apie 3 m pločio, ant jo papilta skalda, yra provėžos, iÅ¡važinėtos automobiliu iki pat ieÅ¡kovų sodybos.

Be to, vietos apžiÅ«ros metu ir pats ieÅ¡kovas A. G. nurodė, jog Å¡iuo metu naudojasi Å¡iuo keliu ir ant Å¡io kelio pylė skaldos, jog bÅ«tų galimybė juo važinėti, vadinasi, pats ieÅ¡kovas pripažino esant galimybę naudotis Å¡iuo keliu, o ne keliu per atsakovės žemės sklypÄ .Taip pat kritiÅ¡kai vertinamos ir atmetamos kaip nepagrįstos pastabose dėl vietos apžiÅ«ros protokolo nurodytos aplinkybės, jog kelias, kuris leidžiasi žemyn prie ieÅ¡kovo namų valdos, kuriame ant kelio yra papilta skalda, yra nesaugus, Å¡iuo keliu stambesnėms transporto priemonėms pravažiuoti nėra galimybės, o žiemos metu ir esant lietingam orui Å¡is kelias yra nepravažiuojamas, kadangi vietos apžiÅ«ros metu nenustatyta aplinkybių, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, jog Å¡is kelias nesaugus, nepravažiuojamas, ar juo nėra galimybės važiuoti stambesnėms transporto priemonėms.

ApžiÅ«ros metu, nustatyta, kad atsakovei priklausančiame sklype teka sraunus Dubreikos upelis, per kurį nėra jokio tiltelio pravažiavimui. Nors teismo posėdyje liudytojais apklausti V. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. B. D., gim. (duomenys neskelbtini), paaiÅ¡kino, kad anksčiau buvo naudojamasi keliu per atsakovės žemės sklypÄ patekti į ieÅ¡kovų žemės sklypÄ , tačiau vien dėl to tenkinti ieÅ¡kovų reikalavimus nėra pagrindo, be to, aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės ir motyvai patvirtina, jog yra ir kitas kelias ieÅ¡kovams patekti į jų žemės sklypÄ .

Teismas taip pat pažymi, jog liudytoju apklaustas K. B. D. taip pat paaiÅ¡kino, kad dabar ieÅ¡kovams atsakovė liepia naudotis kitu keliu, kurio danga Å¡lapia, traktorius vos važiuoja, vadinasi Å¡is liudytojas parodė, jog galimybė patekti ieÅ¡kovams į jų žemės sklypÄ yra ir ne per atsakovės žemės sklypÄ , o per kitÄ keliÄ . Nors K. B. D. paaiÅ¡kino, kad Å¡is kelias blogas, Å¡lapia danga, traktorius vos važiuoja, tačiau nepaneigė, jog apskritai galimybės naudotis Å¡iuo keliu nėra.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad visais atvejais servituto teisė yra mažesnė už savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1573/2002; 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2005; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011).

Teismas, spręsdamas ginčus dėl servituto nustatymo, turi siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebÅ«tų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebÅ«tų sprendžiamos kito asmens sÄ skaita, visiÅ¡kai neatsižvelgiant į poreikio servitutui nustatymo pobÅ«dį, kitokių sprendimų galimybę, nesvarstant ar tų problemų nėra pats sau sukÅ«ręs servitutÄ nustatyti reikalaujantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2007; 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011).

Ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovai patiria (patirs) tam tikrus nepatogumus, naudodamiesi kitu, ne per atsakovės žemės sklypÄ einančiu keliu, siekdami įgyvendinti jiems priklausančias daiktines teises į žemės sklypÄ , nėra pagrindas varžyti atsakovės nuosavybės teisės į jos žemės sklypÄ , nustatant atsakovės žemės sklype servitutÄ . Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju kelio servituto nustatytas atsakovės žemės sklype tam, kad ieÅ¡kovai galėtų patekti į savo žemės sklypÄ bei sodybÄ , nėra objektyviai bÅ«tinas.

Teismas taip pat pažymi, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , jeigu tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, tai bÅ«tina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritorijÄ , kurioje ribojimai yra taikomi. Teritorija turi bÅ«ti apibrėžta žemės sklypo plane (schemoje), kuriame bÅ«tų duomenys apie apribojimų iÅ¡sidėstymÄ sklype, pavyzdžiui, ribojimų ribos, plotas ir kita. Jeigu servitutÄ daliai žemės sklypo nustato teismas, tai į bylÄ turi bÅ«ti pateiktas planas (schema) su Å¡iais duomenimis, o teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi bÅ«ti nurodyta, kad Å¡is servitutas nustatytas pagal konkretų planÄ (schemÄ ), įraÅ¡ant, kas yra plano (schemos) rengėjas, parengimo ar patvirtinimo data, numeris ar kiti Å¡io dokumento identifikavimo duomenys.

Servituto objektais esantys žemės sklypai ar jų dalys yra nekilnojamieji daiktai – nekilnojamojo turto kadastro objektai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str.). Dėl to planas (schema) turi bÅ«ti parengtas taip, kad pagal jį bÅ«tų galima tiksliai nustatyti suvaržymų ar kitokių ribojimų lokalizacijÄ , plotÄ , konfigÅ«racijÄ ir ribas tarnaujančiojo žemės sklypo teritorijoje ir nebÅ«tų iÅ¡eita už Å¡io žemės sklypo iÅ¡orinių ribų. Toks planas (schema) suderinamas valstybės žemėtvarkos institucijose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009).GinÄÄ tarp Å¡alių dėl servituto nustatymo žemės sklype iÅ¡sprendus teismo sprendimu, turi bÅ«ti įmanoma Å¡io sprendimo pagrindu atlikti daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ registravimÄ (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 12, 15 str. str.).

Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovams buvo pasiÅ«lyta pateikti įstatymų nustatyta tvarka parengtÄ servituto nustatymo planÄ (2013 m. liepos 24 d. teismo posėdis), tačiau kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovų pateikto patikslinto servituto nustatymo projekto (b.l. 149), jis, kaip ir anksčiau į bylÄ pateikti servituto nustatymo planai, suderintas su žemėtvarkos institucijomis nėra, kas neatitinka tokiam planui keliamų reikalavimų.Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį taip pat nurodė, jog ieÅ¡kovų pateiktame plane, parengtame remiantis (matomai) preliminariais VÄ® „Registrų centras“ duomenų bazės duomenimis, be kita ko, pavaizduotas ir tam tikro ploto žemės sklypas, žymimas raidėmis LVŽ - „laisva valstybinė žemė“, tačiau ieÅ¡kovai nustatyti servituto Å¡iai teritorijos daliai nereikalauja, nors, nenustačius servituto LVŽ plote, taip pat negalėtų patekti į savo žemės sklypÄ ir sodybÄ .

Kaip matyti iÅ¡ pateikto patikslinto servituto nustatymo projekto (b.l. 149), jame žemės sklypas, žymimas raidėmis LVŽ nenurodytas, todėl teismas iÅ¡samiau dėl Å¡io atsakovės argumento nepasisako. Atkreiptinas dėmesys, kad kaip nurodė trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovė bylos nagrinėjimo metu pažymėjo, laisvos valstybinės žemės tarp ginčo Å¡alių žemės sklypų nėra, kÄ patvirtina į bylÄ pateikta Vilniaus apskrities Trakų rajono SemeliÅ¡kių seniÅ«nijos SemeliÅ¡kių kadastro vietovės žemės reformos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2000-09-29 įsakymu Nr. 3237-79 grafinės dalies iÅ¡trauka (b.l. 126), taip pat iÅ¡ 2000-06-01 žemės sklypų ribų paženklinimo - parodymo aktas (b.l. 113-114).Teismas taip pat neanalizuoja ir nevertina atsakovės nurodytų aplinkybių, jog ieÅ¡kovai inicijavo LNK televizijos laidos žurnalistų atvykimÄ , kurie nufilmavo faktinę situacijÄ ir nors laidos pradžioje ieÅ¡kovas A.

G. teigė, kad jokio kito privažiavimo iki ieÅ¡kovų sodybos nėra, laidos pabaigoje pats sutiko, jog vis tik „kitas privažiavimas“ yra ir jokios objektyvios bÅ«tinybės važiuoti per svetimÄ Å¾emės sklypÄ nėra, o Å¡ias faktines aplinkybes taip pat patvirtino ir 2012-07-14 rodytos laidos „24 valandos“ filmavime dalyvavęs trečiojo asmens Å¡ioje civilinėje byloje - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus atstovas – vedėjas D.

M., kaip neįrodytas (CPK 12, 178 str. str.).Ä®vertinus aukščiau nurodytus, byloje esančius įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.), konstatuotina, kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas ir atmestinas. Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai nėra reikÅ¡mingi sprendžiant šį ginÄÄ , todėl, priimant sprendimÄ , teismo neanalizuojami ir nevertinami.Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str. 1 d.).IeÅ¡kinį atmetus, iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis priteisiamos atsakovei jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, t.y. 3800,00 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.Taip pat iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios Å¡ioje byloje sudaro 62,87 Lt.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 12, 13, 92, 93, 96, 176-178, 259-260, 265, 268-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ A.

G. ir V. G., iÅ¡ kiekvieno po 1900,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų O. G.Priteisti iÅ¡ A. G. ir V. G., iÅ¡ kiekvieno po 31,43 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismÄ . Teisėja              Česlava Malinovska