2013-09-04 Nr. AB-4605-3-63-3-00367-2013-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS822-570/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00367-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. rugsėjo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Palangos būtų ūkis“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Palangos būtų ūkis“ skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiasis suinteresuotas asmuo – UAB „Palangos komunalinis ūkis“, dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. balandžio 17 d. įsakymą Nr. A1-291; 2) įpareigoti atsakovą atkurti Daugiabučių namų, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriui UAB „Palangos butų ūkis“ paskirtų administruoti daugiabučių namų sąrašo, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. A1-4.1.-549 2 punktu, 190 punkto galiojimą.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki sprendimo įsiteisėjimo iškeltoje pagal šį skundą byloje sustabdyti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2013 m. balandžio 17 d. įsakymo Nr. A1-291 galiojimą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 30 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė, prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino.

Teismas vertino, jog pareiškėjo teiginiai, kuriais motyvuojamas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo taikymo, kad pareiškėjui palankaus teismo sprendimo šioje byloje atveju, butų ir kitų patalpų savininkai per bylinėjimosi laikotarpį įpratę prie kito administratoriaus imsis įvairių priemonių, trukdysiančių administratoriui vykdyti veiklą ir dėl to taps praktiškai neįmanoma ją vykdyti, yra visiškai nepagrįsti. Taip pat niekuo nepagrįsti teiginiai ir nenurodyta, kokias neigiamas pasekmes tinkamam pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo vykdymui sukels laiko tarpas iki atsakovas atkurs ginčijamu įsakymu panaikinto anksčiau galiojusią įsakymo dalį. Teismas, remdamasis teismų praktika, taip pat pažymėjo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos ne tam, kad padėtų pareiškėjui išvengti ateityje galimų teisminių ginčų, todėl atmesti ir pareiškėjo motyvai, kad jam palankaus teismo sprendimo atveju pareiškėjas įgytų teisę reikalauti atlyginti žalą bei, kad atsakovas gali priimti tapačius neteisėtus įsakymus pareiškėjo atžvilgiu ir dėl kitų pareiškėjo administruojamų daugiabučių namų.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 51–56), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir pareiškėjo prašymą tenkinti.

Nurodo, kad teismas, spęsdamas dėl prašymo pagrįstumo, turėjo įvertinti skunde nurodytų aplinkybių visumą ir pateikiamus duomenis, tačiau to nepadarė, palankaus teismo sprendimo įvykdymo sudėtingumo neanalizavo, todėl nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Pažymi, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės – laikino ginčijamo akto galiojimo sustabdymo, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, nes patenkinus pareiškėjo skundą ir panaikinus ginčijamą aktą, pareiškėjui jo galiojimo metu sukeltos neigiamos pasekmės jau būtų negrįžtamai kilusios, o jų sukeliamos žalos dydį apskaičiuoti būtų labai sunku. Iškils žalos pareiškėjui atlyginimo klausimas, kurį išspręsti būtų itin sudėtinga, tiksliai apskaičiuoti ir kompensuoti bendrojo naudojimo objektų administratoriui padarytą turtinę žalą (asmens negautas pajamas), patenkinus ieškovo skundą, gali būti iš esmės neįmanoma. Tokiu atveju pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų fiktyvus ir nebetektų prasmės, nes administravimo funkcijų perdavimo UAB „Palangos komunalinis ūkis” pasekmės, t. y. pareiškėjo nušalinimas nuo administravimo, sukėlęs jam turtinę žalą, jau būtų įvykęs. Kitaip tariant, atkurti padėtį (pajamas, kurias pareiškėjas būtų gavęs, jei nebūtų priimtas atsakovo įsakymas), kuri būtų buvusi atsakovui nepriėmus skundžiamo akto, taptų itin sudėtinga. Viso to galima išvengti tik laikinai sustabdžius skundžiamo įsakymo galiojimą.

Be to, teismui priėmus galimai palankų teismo sprendimą ir šiam teismo sprendimui įsiteisėjus ir tuo pagrindu pareiškėjui grįžus vykdyti bendro naudojimo objektų administratoriaus funkcijas, pareiškėjas dar ilgai patirs neigiamas pasekmes dėl skundžiamo individualaus akto taikymo iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, nes jam reikės iš esmės iš naujo pradėti vykdyti savo veiklą minėto administruojamo namo atžvilgiu, iš naujo susipažinti su jo būkle, vėl susigrąžinti su administruojamu namu susijusius dokumentus, atgauti sukauptas administruojamo namo remontui reikalingas lėšas ir kt.

Pažymi, kad nagrinėjant prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės aktualu įvertinti ir Europos Tarybos Ministrų komiteto 1989 m. rugsėjo 13 d. Rekomendacijos Nr. R (89)8 „Dėl laikinosios teismo apsaugos administraciniuose ginčuose“ nuostatas, kuriose įtvirtinta, kad spręsdamas dėl laikinosios apsaugos skyrimo teismas turi įvertinti visus reikšmingus faktorius ir interesus. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, jei administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas, ir yra prima facie argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo. Rekomendacijose nurodoma, kad teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės gali būti administracinio akto visiškas arba dalinis vykdymo sustabdymas, nurodymas visiškai ar iš dalies atkurti situaciją, kuri egzistavo iki to, kai buvo priimtas administracinis aktas, arba bet kuriuo metu vėliau, arba bet kokio kito tinkamo įpareigojimo nustatymas administravimo institucijai pagal teismo turimas galias. Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 9 d. Rekomendacijoje Nr. Rec (2003)16 „Dėl administracinių ir teismo sprendimų vykdymo administracinės teisės srityje” taip pat nurodyta, kad jei įstatyme nenumatyta, kad skundo dėl sprendimo padavimas automatiškai sustabdo sprendimą, privatūs asmenys turi turėti galimybę prašyti administracinės institucijos ar teismo sustabdyti ginčijamo sprendimo įgyvendinimą, siekiant apsaugoti jų teises ir interesus. Rekomendacijose pažymima, kad administravimo institucija, ir jei įstatyme nenumatyta kitaip, teisminė institucija, spręsdama klausimą dėl sustabdymo, turi atsižvelgti į viešąjį interesą ir trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus.

Pareiškėjo nuomone, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šioje byloje būtų proporcingas tikslui užtikrinti realią ir veiksmingą pareiškėjo teisių gynybą teisme, taip pat siekiant išvengti sunkiai atitaisomos žalos, kuri gali atsirasti, jei skundžiamas aktas ginčo metu galiotų, o vėliau teismo sprendimu būtų panaikintas. Laikinas ginčijamo akto galiojimo sustabdymas taip pat iš esmės nepažeistų viešojo ir trečiųjų asmenų interesų. Sustabdžius ginčijamo akto galiojimą, galima būtų išvengti didesnės žalos privatiems ir visuomenės interesams, nei jos galėtų atsirasti netaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Pažymi, kad teismas teisingai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra jokios grėsmės, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Palangos komunalinis ūkis“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį paliekant nepakeistą.

Nurodo, kad atskirasis skundas yra deklaratyvaus pobūdžio, jame nepateikiami jokie įrodymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumo. Pažymi, kad pareiškėjo skundo reikalavimo turinis leidžia daryti išvadą, kad teismo sprendimas administracinėje byloje nebus tuo juridiniu pagrindu, kuris turės įtakos vertinant skundžiamo įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą, nes ginčo namo gyventojų teisė steigti bendriją ir (ar) pasirinkti kitą namo administratorių bet kuriuo atveju turi likti nesuvaržyta ir (ar) laisva bei garantuota, o esminę reikšmę turi ginčo daugiabučio namo butų ar kitų patalpų savininkų valia, pasinaudojant įstatymo jiems nustatyta teise, patiems pasirinkus pakeisti namo administratorių. Remiasi Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus atrinkimo tvarkos aprašo, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. T2-17 1 punktu, 7 punktu, kuris numato, kad tais atvejais, kai daugiau kaip ½ gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų prašo pakeisti ir (arba) patys pasirenka konkretų Administratorių, viešas konkursas Administratoriui atrinkti neskelbiamas. Naujai pasirinktam Administratoriui sutikus, jis skiriamas Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Pažymi, kad nurodytas tarybos sprendimas yra galiojantis, pareiškėjas jo teisėtumo neginčija, jokių įrodymų apie tariamai netinkamą ginčo namo savininkų valios išreiškimą pareiškėjas nepateikia, jie patys neįtraukti į bylą, jokių pretenzijų nereiškia. Taigi, sustabdžius Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2013 m. balandžio 17 d. įsakymo Nr. A1-291 galiojimą, namo savininkams ir toliau liktų galimybė pasirinkti kitą namo administratorių, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturėtų prasmės. Nurodo teismo praktiką, jo manymu, analogiškoje teisinėje situacijoje, administracinėje byloje Nr. AS442-267/2009.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas iš esmės kelia ginčą dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. balandžio 17 d. įsakymo Nr. A1-291, kuriuo UAB „Palangos komunalinis ūkis“ paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) (iki tol administruojamo pareiškėjo), administratoriumi, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjamoje byloje atskirąjį skundą padavęs pareiškėjas UAB „Palangos būtų ūkis“ prašė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje sustabdyti skundžiamo atsakovo įsakymo galiojimą.

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, 2013 m. balandžio 30 d. nutartimi išsprendęs pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, atmetė prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, nurodęs, kad pareiškėjo teiginiai, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti negalimas, nepagrįsti ir neįrodyti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas, o atsižvelgiant į tai, kas paminėta, ir realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokių neigiamų pasekmių, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., administracines bylas Nr. AS5-155/2005, AS5-230/2005). Tad tuo atveju, jei iš bylos medžiagos galima daryti pagrįstą prielaidą, kad, nesiėmus užtikrinimo priemonių, administracinis aktas realiai gali sukelti neigiamų pasekmių, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas arba sudėtingas, yra pagrindas svarstyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, net ir nustačius galimą teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS16-528/2007). Teisėjų kolegija nurodo, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje konkrečioje byloje paprastai būna individualus.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-801/2011).

Sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama. Todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti grindžiamas su būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo aplinkybėmis, o ne su ginčo sprendimu iš esmės (žr. pvz., 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012). Reikalavimų užtikrinimo priemone yra tik laikinai fiksuojama esama padėtis atitinkamuose materialiniuose teisiniuose santykiuose, tačiau tai neturi įtakos pačiai teisminio proceso eigai (žr. pvz., 2012 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-41/2012).

Įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, negalima daryti išvados, kad yra pagrindas taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo įsakymo galiojimo sustabdymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios atitinkamų teisinių santykių pasikeitimu, negali būti vertinamos kaip sudarančios pagrindą taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones. Aplinkybės, kuriomis pareiškėjas motyvuoja prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, nėra grindžiamos jokiais įrodymais, todėl vertintinos kaip pareiškėjo į ateitį nukreiptos prielaidos ir spėjimai, nesudarantys pakankamo pagrindo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-720/2011).

Pareiškėjo argumentai dėl daugiabučio namo bendrasavininkų teisių ir interesų pažeidimo taip pat nesudaro pagrindo tenkinti jo prašymo, nes, kaip minėta, reikalavimo užtikrinimo instituto taikymas yra susijęs su negalėjimu įvykdyti teismo sprendimą arba esminiu jo įvykdymo pasunkėjimu, o ne su galimu ginčo daugiabučio namo butų ar kitų patalpų savininkų, kurie patys turi teisę pasirinkti ar pakeisti namo administratorių, galimai kilsiančiu teisių pažeidimu.

Pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę nagrinėjamoje byloje nesuteikia ir pareiškėjo nurodomi galimai ateityje dėl namo administratoriaus pasikeitimo kilsiantys nepatogumai, ar galimi teisminiai ginčai. Teisėjų kolegija pažymi, jog palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju dėl ginčijamo sprendimo galimai kilusi žala, galėtų būti atlyginta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatytomis sąlygomis. Tuo tarpu reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat nėra siejamas su pareiškėjo ketinimu ateityje išvengti galimų naujų teismo procesų (žr. administracines bylas Nr. AS502-177/2008, AS442-314/2008, Nr. A525-1689/2010).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas savo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nepagrindė konkrečiais įrodymais, jo pateikti argumentai vertintini kaip prielaidos, be to, byloje nenustatyta, jog nagrinėjamu atveju prašomos priemonės taikymas yra būtinas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo manyti, kad ginčijamo įsakymo galiojimo nesustabdymas šiuo konkrečiu atveju pažeis proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą ar viešąjį interesą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista .

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą (ABTĮ 71 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo UAB „Palangos būtų ūkis“ atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys

Skirgailė Žalimienė