Legislator Case Law & Legislation
3d5ed1c2-1437-4d60-bc5e-db3fab9b2617 AI generated

3d5ed1c2-1437-4d60-bc5e-db3fab9b2617 · Regionų administracinis teismas

Case Number 3d5ed1c2-1437-4d60-bc5e-db3fab9b2617
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos O. F. skundÄ atsakovei Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

3d5ed1c2-1437-4d60-bc5e-db3fab9b2617 · Regionų administracinis teismas: F. skundÄ atsakovei Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrAdministracinė byla Nr. I2-2713-505/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03368-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 51.5; 55.1.1

(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 27 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ramūno Šarkos,

sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,

dalyvaujant pareiškėjai O. F., jos atstovui L. F.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos O. F. skundÄ atsakovei Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėja O. F. kreipėsi su skundu (reg. Nr. DOK-2321) į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. SSI(19.2)-1277 2 punkte nurodytÄ sprendimo dalį – Asmenų, kuriems neskirta iÅ¡moka savarankiÅ¡kai dirbantiems asmenims, sÄ raÅ¡o (2 priedas) eil. Nr. 8, kuria O. F. nurodyta kaip asmuo, neturintis teisės gauti iÅ¡mokos, bei įpareigoti Užimtumo tarnybÄ prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos 2020 m. lapkričio 9 d. praÅ¡ymÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ (b. l. 29–30).

PareiÅ¡kėja skunde nurodė ir teismo posėdyje ji ir jos atstovas paaiÅ¡kino, kad 2020 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento Kauno miesto skyrių dėl paramos savarankiÅ¡kai dirbantiems asmenims gavimo, pateikė visÄ bÅ«tinÄ informacijÄ ir įrodymus valstybės paramai gauti. Ginčijamu sprendimu atsakovė praÅ¡ymo netenkino, kadangi sprendimo priėmimo metu pareiÅ¡kėjos darbo užmokestis virÅ¡ijo minimaliÄ algÄ . PaaiÅ¡kino, jog pareiÅ¡kėja veiklÄ pagal verslo liudijimÄ , iÅ¡duotÄ kirpyklų veiklai, vykdo daugiau kaip 10 metų, taip pat nuo 2018 m. lapkričio 27 d. pagal darbo sutartį Nr. 21 (duomenys neskelbtini) muziejuje eina (duomenys neskelbtini) pareigas (pagrindinė pareiÅ¡kėjos funkcija – (duomenys neskelbtini)) ir jai nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga.

Akcentavo, jog Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio 2 dalyje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad minimalusis darbo užmokestis – mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotÄ darbÄ darbuotojui atitinkamai už vienÄ valandÄ visÄ kalendorinio mėnesio darbo laiko normÄ . Nekvalifikuotu darbu laikomas darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialÅ«s kvalifikacinių įgÅ«džių ar profesinių gebėjimų reikalavimai. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsnio 2 ir 3 dalyse yra aptariamas padidintas darbo užmokesčio mokėjimas Å¡venčių dienomis ir nakties metu.

Mano, jog Å¡ių teisės aktų apibendrinimas savaime suponuoja, kad pareiÅ¡kėjai kaip darbuotojai neįmanoma priskaičiuoti minimalaus darbo užmokesčio, kuris buvo sulygtas tarp darbo Å¡alių Darbo sutartyje. PareiÅ¡kėjos ir jos atstovo nuomone, įvardyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso straipsniai ir dalys turi kolizijÄ , nesuderinamumÄ su Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėja yra diskriminuojama asmenų, kurie savo darbo sutartyse yra sulygę tokį patį (minimalų) darbo užmokestį, tačiau nedirbusių per Å¡ventes ar naktimis, atžvilgiu, kurie gali pretenduoti į iÅ¡mokÄ savarankiÅ¡kai dirbantiems pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 51 straipsnio 1 dalį.

Pabrėžė, jog pareiÅ¡kėjai vykdant savo veiklÄ buvo identifikuotas didelis pajamų deficitas ir padidėjusių iÅ¡laidų kiekis, nes žmonės vis dar vengia naudotis grožio (kirpėjų) paslaugomis, o iÅ¡laidos padidėjo dėl įvestų ribojimų papildomoms apsaugos priemonėms, nesumažėjusių produktų ir nuomos kainų, įvestas ribojimas asmenų skaičiui patalpoje sumažino gaunamas pajamas karantino laikotarpiu. Pažymėjo, kad, Lietuvoje įvedus draudimÄ teikti grožio paslaugas, pareiÅ¡kėjos vienintelės pajamos buvo minimali mėnesinė alga pagal Darbo sutartį, todėl pareiÅ¡kėjai už įvestus ribojimus grožio paslaugų teikimui, o vėliau jas uždraudus, turi bÅ«ti atlyginta, kaip ir kitiems savarankiÅ¡kÄ veiklÄ vykdantiems asmenims.

Pastebėjo, kad pareiÅ¡kėja turi įsipareigojimų bankui dėl nekilnojamojo turto paskolos ir buitinės technikos lizingo, kuriuos ji privalo vykdyti kiekvienÄ mėnesį, net ir įvedus karantinÄ Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat turi pareigÄ toliau mokėti už komunalines ir kitas paslaugas, be to, ji viena savarankiÅ¡kai iÅ¡laiko dukrÄ , studijuojančiÄ pirmame kurse, todėl gaunamo minimalaus darbo užmokesčio nepakanka patenkinti net minimalių poreikių. PareiÅ¡kėjos ir jos atstovo įsitikinimu, ginčijamame sprendime nepateiktas joks papildomas paaiÅ¡kinimas, kuris leistų suprasti, ar tikrai pareiÅ¡kėjai priskaičiuotas darbo užmokestis virÅ¡ija minimalų darbo užmokestį.

Prašė skundÄ patenkinti.

Atsakovė Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu į skundÄ prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 40–42).

Atsiliepime į skundÄ nurodė, kad pareiÅ¡kėjai nebuvo skirta savarankiÅ¡kai dirbančio asmens iÅ¡moka, nes ji neatitiko Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje numatytų sÄ lygų, taigi nebuvo įgijusi teisės į iÅ¡mokÄ . Pažymėjo, kad, prieÅ¡ priimant sprendimÄ dėl iÅ¡mokos savarankiÅ¡kai dirbantiems asmenims skyrimo / neskyrimo, remiamasi ne tik asmens praÅ¡ymu iÅ¡mokai gauti, bet ir duomenimis, gautais iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, kurie patvirtino, jog pareiÅ¡kėjos darbo užmokestis sprendimo priėmimo metu buvo didesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintÄ minimaliÄ jÄ mėnesinę algÄ , t. y. neatitiko Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 2 punkto sÄ lygos: „<...> jeigu dirba, jam priskaičiuotas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintus teisinius santykius yra ne didesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintÄ minimaliÄ jÄ mėnesinę algÄ <...>“, todėl buvo priimtas sprendimas neskirti savarankiÅ¡kai dirbančio asmens iÅ¡mokos. Akcentavo, jog jei asmuo gauna didesnį darbo užmokestį, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga – asmuo negauna minėtos iÅ¡mokos. Pabrėžė, kad Užimtumo tarnyba kiekvienÄ mėnesį tikrina asmenų, kurių darbo užmokestis didesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintÄ minimaliÄ jÄ mėnesinę algÄ , duomenis ir taip pat kas kartÄ Ä¯vertina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teikiamus duomenis apie darbo užmokestį. Jei darbo užmokestis tampa ne didesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintÄ minimaliÄ jÄ mėnesinę algÄ , asmeniui yra skiriama savarankiÅ¡kai dirbančio asmens iÅ¡moka nuo darbo užmokesčio pasikeitimo dienos. Pabrėžė, kad dėl pareiÅ¡kėjos iki Å¡iol gaunama informacija iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, kad darbo užmokestis yra didesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintÄ minimaliÄ jÄ mėnesinę algÄ . Prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamento Kauno miesto 2-ojo skyriaus 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. SSI(19.2)-1277 „Dėl išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims skyrimo, neskyrimo“ dalies, kuria pareiškėjai, kaip savarankiškai dirbančiam asmeniui, neskirta išmoka pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 51 straipsnį (b. l. 31–32), pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėja 2020 m. lapkričio 9 d. pateikė praÅ¡ymÄ Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamento Kauno miesto skyriui dėl iÅ¡mokos savarankiÅ¡kai dirbančiam asmeniui skyrimo pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 51 straipsnį (b. l. 33).

Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamento Kauno miesto 2-ojo skyriaus vedėjas ginčijamu sprendimu pareiškėjos prašymo netenkino Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

IÅ¡mokų savarankiÅ¡kai dirbantiems asmenims skyrimo ir mokėjimo ypatumus Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliÄ jÄ situacijÄ ir karantinÄ apibrėžia Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) 51 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliÄ situacijÄ ir karantinÄ , savarankiÅ¡kai dirbantis asmuo, kaip Å¡i sÄ voka apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, turi teisę gauti iÅ¡mokÄ savarankiÅ¡kai dirbančiam asmeniui, jei jis atitinka Å¡ias sÄ lygas: savarankiÅ¡ka veikla buvo registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių ir nebuvo iÅ¡registruota iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos; jeigu dirba, jam priskaičiuotas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintus teisinius santykius yra ne didesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintÄ minimaliÄ jÄ mėnesinę algÄ ; juridinio asmens atveju neturi likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, prie savarankiškai dirbančių asmenų, be kita ko, yra priskirti individualių įmonių savininkai; mažųjų bendrijų nariai; tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai; asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai, verslo liudijimus turintys asmenys ir kiti asmenys).

Taigi, pagal teisinį reglamentavimÄ , kad savarankiÅ¡kai dirbančiam asmeniui bÅ«tų galima skirti iÅ¡mokÄ , jis turi atitikti visas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytas sÄ lygas, ir tik tuomet asmuo įgyja teisę į iÅ¡mokÄ .

Viena iÅ¡ sÄ lygų, kaip jau minėta, kuriÄ privalo atitikti savarankiÅ¡kai dirbantis asmuo – jeigu dirba, jam priskaičiuotas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintus teisinius santykius yra ne didesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintÄ minimaliÄ jÄ mėnesinę algÄ (Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 51 str. 1 d. 2 p.).

Atsakovė atsiliepime į skundÄ (b. l. 41) patvirtino aplinkybę, jog kiekvienÄ mėnesį tikrina asmenų, kurių darbo užmokestis didesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintÄ minimaliÄ jÄ mėnesinę algÄ , duomenis ir taip pat kas kartÄ Ä¯vertina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teikiamus duomenis apie darbo užmokestį. Jei darbo užmokestis tampa ne didesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintÄ minimaliÄ jÄ mėnesinę algÄ , asmeniui yra skiriama savarankiÅ¡kai dirbančio asmens iÅ¡moka nuo darbo užmokesčio pasikeitimo dienos.

Bylos duomenimis nustatyta, jog, 2020 m. lapkričio 17 d. gavusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis (b. l. 44), kad pareiÅ¡kėjos darbo užmokestis sprendimo priėmimo metu yra didesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintÄ minimaliÄ jÄ mėnesinę algÄ , t. y. neatitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 2 punkto sÄ lygos, atsakovė pagrįstai priėmė sprendimÄ neskirti savarankiÅ¡kai dirbančio asmens iÅ¡mokos (Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 51 str. 1 d. 2 p.).

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 139 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbo užmokestį sudaro ne tik bazinis darbo užmokestis, nustatytas darbo sutartyje, tačiau ir priemokos, premijos, priedai, kurie yra darbo užmokesčio sudedamosios dalys. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos apraÅ¡o 3.2 punktÄ , į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį įskaitoma didesnis apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ naktį, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, ir kitais darbo ar tarnybos santykius reglamentuojančiuose įstatymuose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjos teiginiai, kad jos darbo specifiÅ¡kumas neleistų gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos, kadangi ji dirba ir naktimis (2018 m. lapkričio 27 d. darbo sutartis Nr.21, sudaryta tarp pareiÅ¡kėjos ir (duomenys neskelbtini) muziejaus)(b.l.21-23), negali bÅ«ti laikoma argumentu, kadangi sÄ lygos skiriant savarankiÅ¡kai dirbantiems asmenims iÅ¡mokÄ yra baigtinės ir be iÅ¡imčių, t. y. jei asmuo gauna didesnį darbo užmokestį, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga (tai paneigiančių įrodymų pareiÅ¡kėja teismui nepateikė), tuomet asmuo negauna ir savarankiÅ¡kai dirbančio asmens iÅ¡mokos.

Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimÄ , ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį nėra jokio teisinio pagrindo, todėl Å¡i skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta. Atmetus skundo reikalavimÄ dėl sprendimo panaikinimo, nėra pagrindo įpareigoti atsakovę iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos 2020 m. lapkričio 9 d. praÅ¡ymÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , todėl Å¡is skundo reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 56 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos O. F. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Rimantas Giedraitis

Daina Kukalienė

Ramūnas Šarka