3d5c4d61-cbab-49b5-ae7e-72dfebd00b0e · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2A-866-186/2017Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00857-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.2; 2.6.10.8(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 7 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Antano Rudzinsko ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J.

K. ir atsakovių draudimo bendrovės Royal & Sun Alliance Insurance plc bei uždarosios akcinės bendrovės ,,Arctic Fishing“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J. K. ieÅ¡kinį atsakovėms draudimo bendrovei Royal & Sun Alliance Insurance Plc ir uždarajai akcinei bendrovei „Arctic fishing“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė J. K., patikslinusi ieÅ¡kinį, prašė priteisti iÅ¡ atsakovės draudimo bendrovės Royal & Sun Alliance Insurance ir subsidiariai iÅ¡ atsakovės UAB „Arctic fishing“ 529 749,45 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė nurodė, kad jos sutuoktinis G.

K. (G. K.), pagal darbo sutartį dirbdamas atsakovės UAB „Arctic fishing“ žvejybiniame laive „Karalius“ antruoju kapitono padėjėju, 2014 m. spalio 25 d. Å¡iuo laivu iÅ¡plaukė iÅ¡ Honingsvogo uosto (Norvegija) žvejoti krabų į Barenco jÅ«rÄ . 2014 m. lapkričio 5 d., 18.15 val. Grinvičo laiku laive pastebėta, kad G. K. dingo. Laivo kapitonas S. Z. 2014 m. lapkričio 7 d. surašė tyrimo laive iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad G. K. pats iÅ¡Å¡oko į jÅ«rÄ . IeÅ¡kovė nesutinka su Å¡ia iÅ¡vada ir yra įsitikinusi, kad jos sutuoktinis žuvo dėl darbdavio netinkamai vykdytų pareigų.

IeÅ¡kovės teigimu, jai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , 3.117 straipsnio 1 dalį priklauso ½ dalis sutuoktinio pajamų, kurių ji po sutuoktinio žūties nebegauna. Atsižvelgdama į G. K. gautÄ vidutinį mėnesinį darbo užmokestį dirbant pas atsakovę (3 361 USD) bei Lietuvos statistikos departamento duomenis, kad vyrų vidutinė gyvenimo trukmė – 67,51 metų, ieÅ¡kovė apskaičiavo, kad jai padaryta turtinė žala negautų pajamų forma už 28 metus ir 10 mėnesių sudaro 581 453 USD arba 529 749,45 Eur.

Žuvus sutuoktiniui, ieÅ¡kovė patyrė ir patiria didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinį ir dvasinį skausmÄ , jÄ pradėjo kankinti nemiga, neramumo jausmas, slegia nervinė įtampa. IeÅ¡kovė neteko mylimo vyro, jo mirtis jai buvo netikėta, jai pačiai vienai teks užauginti, iÅ¡auklėti, iÅ¡leisti į mokslus vaikus, o tai ieÅ¡kovei kelia baimę, nepasitikėjimo jausmÄ , vaikų patiriami iÅ¡gyvenimai ieÅ¡kovei sukelia dar didesnes kančias. Å iÄ neturtinę žalÄ ieÅ¡kovė įvertino 100 000 Eur suma.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 14 d. sprendimu ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė ieÅ¡kovei J. K. iÅ¡ atsakovės Royal & Sun Alliance Insurance ir subsidiariai iÅ¡ atsakovės UAB „Arctic fishing“ 104 160,11 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2015 m. lapkričio 16 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; likusiÄ patikslinto ieÅ¡kinio dalį atmetė.Teismas, įvertinęs įrodymų visumÄ , sprendė, kad labiau tikėtina, jog ieÅ¡kovės vyro G.

K. žūtis buvo nelaimingas atsitikimas, o ne atsakovių įrodinėjama savižudybė. Teismas pažymėjo, kad atsakovių nurodomos aplinkybės dėl G. K. galimai turėtų finansinių sunkumų ir bankų daromo spaudimo grÄ Å¾inti skolas, kuris užfiksuotas žuvusiojo mobiliajame telefone iÅ¡ bankų siųstose SMS žinutėse; taip pat dėl mažos galimybės iÅ¡kristi pačiam iÅ¡ laivo denio, nes jÅ«ros siÅ«bavimas buvo nedidelis (2-jų balų stiprumo), nepatvirtina jo savižudybės versijos, nes atsakovės nepateikė įrodymų, kokio tai turinio buvo žinutės, kokio dydžio finansinius įsipareigojimus galėjo turėti žuvusysis, kokie nukentėjusiojo veiksmai rodė galimus savižudybės požymius (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovė (jos atstovė) teigė, kad G. K. mylėjo savo Å¡eimÄ , o jo elgesys ir bendravimas su artimaisiais bei bendradarbiais neteikė jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad G. K. gali imtis prieÅ¡ save tokių veiksmų. IeÅ¡kovės pateikti įrodymai leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovės laive „Karalius“ buvo pažeidinėjami saugumo reikalavimai. Visų pirma, nelaimingo atsitikimo metu laivas neturėjo galiojančio atitikties dokumento, t. y. laivas buvo eksploatuojamas pasibaigus jo privalomai apžiÅ«rai, tuo pažeidžiant 1974 m.

Tarptautinės konvencijos Dėl žmogaus gyvybės apsaugos jÅ«roje (SOLAS) I skyriaus Bendrosios nuostatos 14 taisyklės c ir e punktų bei Saugios laivybos įstatymo 10 straipsnio reikalavimus. Antra, teismui nebuvo pateiktas laivo „Karalius“ žurnalas, dėl ko nėra galimybės patikrinti, ar atsakovė UAB „Arctic fishing“ tinkamai organizavo prevencinių priemonių, skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, įgyvendinimÄ (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 straipsnis;

Lietuvos saugios laivybos administracijos (toliau – LSLA) 2012 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. V-73 „Dėl laivo žurnalų formų ir jų pildymo bei registravimo taisyklių patvirtinimo“ 2.1, 2.5, 2.6 punktai). Trečia, antstolės 2017 m. sausio 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, liudytojų S. Z. ir A. K. paaiÅ¡kinimų pagrindu galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įvykio metu laivo galinis bortas neatitiko techninių reikalavimų, nes neturėjo vartų, kaip tai pavaizduota antstolės 1 ir 2 nuotraukose ir tyrimo atskaitoje, dėl ko neatmestina galimybė, kad G.

K. galėjo iÅ¡kristi į jÅ«rÄ dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių. Å ių aplinkybių pagrindu teismas nustatė esant Å¡ias civilinės atsakomybės sÄ lygas – neteisėtus atsakovės UAB „Arctic fishing“ kaip žuvusiojo G. K. darbdavio veiksmus (neveikimÄ ) ir kaltę, pasireiÅ¡kusius saugių darbo sÄ lygų užtikrinimo pažeidimu, priežastinį ryšį tarp neteisėto atsakovės neveikimo bei padarytos žalos.Spręsdamas dėl žalos dydžio, teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė su G.

K. susituokė 2003 m. kovo 12 d., gyvendami santuokoje sutuoktiniai augino nepilnametę dukrÄ V., gim. (duomenys neskelbtini). 2012–2013 metais G. K. vidutiniÅ¡kai per mėnesį gaudavo apie 3 200 USD atlyginimÄ , o pas atsakovę UAB „Arctic fishing“ – pagal pirmÄ jÄ darbo sutartį laive „Beam“ nuo 2 450 iki 3 500 JAV dolerių, o pagal antrÄ jÄ darbo sutartį krante – 1 300 JAV dolerių, o jÅ«roje – 5 148,74 JAV dolerius už 100 tonų gatavos produkcijos. Teismo vertinimu, faktinis žuvusiojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis buvo 2 975 USD, kuris skaičiuotinas remiantis pirmÄ jÄ 2014 m. birželio 1 d. darbo sutartimi, pagal aritmetinį 2 400 ir 3 500 JAV dolerių vidurkį (2450+3500:2), nes nustatyti vidutinį darbo užmokestį pagal antrÄ jÄ 2014 m. rugpjūčio 7 d. darbo sutartį, neturint duomenų apie gatavos produkcijos kiekį, kuris sudaro darbo užmokesčio pagrindÄ , negalima (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad G. K. turėjo du išlaikytinius (sutuoktinę ir dukterį), 2 975 JAV dolerių dydžio nukentėjusiojo gautinas darbo užmokestis dalintinas ne pusiau, bet į tris lygias dalis, sudarančias 991,66 USD. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais bei Lietuvos statistikos departamento duomenimis, sprendė, kad žuvusiojo G. K., gim. (duomenys neskelbtini), vidutinė gyvenimo trukmė sudarytų 67,51 metus, o negautinos pajamos skaičiuotinos iki 2043 m. 9 mėn., kas reiškia už 28 metus ir 10 mėnesių arba 346 mėnesius.

Toliu bÅ«du teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė turi teisę į 111 065,92 USD dydžio žalos atlyginimÄ (991,66 × 346 / 3).Pasak teismo, akivaizdu, kad ieÅ¡kovė dėl savo vyro mirties patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, tačiau ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jos patirtÄ fizinę žalÄ (sveikatos pakenkimÄ , nedarbingumÄ ir kt.). Atsižvelgdamas į tai, kad darbdavys dėl vyro netekties jau iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovei 5 000 USD kompensacijÄ ir siÅ«lė sumokėti papildomai dar 50 000 USD kompensacijÄ , tačiau ieÅ¡kovė nuo Å¡io pasiÅ«lymo atsisakė, teismas sprendė, kad darbdavio iÅ¡mokėtos 5 000 USD sumos pakanka neturtinei žalai kompensuoti, todėl reikalavimÄ dėl 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai Atsakovės Royal & Sun Alliance Insurance ir UAB „Arctic fishing“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimo dalį, kuria tenkinta dalis ieÅ¡kovės reikalavimų, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinį skundÄ praÅ¡o nagrinėti žodinio proceso tvarka ir iÅ¡reikalauti iÅ¡ LR Susisiekimo ministerijos laivo „Karalius“ 2014 m. lapkričio 5 d. avarijos tyrimo bylos medžiagÄ .

Nurodo šiuos argumentus:Teismas nepagrįstai sprendė, kad UAB „Arctic fishing“ buvo žuvusiojo G. K. darbdavė. G. K. 2014 m. rugpjūčio 7 d. darbo sutartį sudarė su RAB „Olankam“. Nors sutartyje nurodyta, kad ji buvo sudaryta RAB „Olankam“ atstovaujant UAB „Arctic fishing“, tačiau tokios aplinkybės nebuvo įrodytos. G. K. nedirbo UAB „Arctic fishing“ ir atsakovė jam atlyginimo nemokėjo. Pagal 2014 m. liepos 17 d. paslaugų teikimo sutartį RAB „Olankam“ įsipareigojo teikti UAB „Arctic fishing“ valdomų laivų mechanizmų ir įrangos aptarnavimo paslaugas.

Minėtam reisui atsakovė samdė ir atlyginimus mokėjo tik laivo kapitonÄ ir vyr. mechanikÄ . Liudytojas A. K. (A. K.) teismo posėdyje teigė, kad jis save laiko laivo „Karalius“ faktiniu savininku, dėl ko Å¡iuo metu bylinėjasi teismuose.Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad laivas „Karalius“ buvo eksploatuojamas pasibaigus jo privalomai apžiÅ«rai. Byloje pateiktas LSLA 2017 m. vasario 17 d. raÅ¡tas patvirtina, kad Å¡is laivas 2014 m. balandžio 5 d. buvo patikrintas pripažintos organizacijos – Rusijos jÅ«rų laivų registro, kuris iÅ¡davė trumpalaikį žvejybos laivo, kurio ilgis 24 m. ir daugiau, atitikties liudijimÄ , kuris galiojo iki 2014 m. spalio 5 d.

Pasibaigus tokio liudijimo galiojimui, laivo savininkas privalo kreiptis į LSLA, kad ji iÅ¡duotų ilgalaikį ketverius metus galiojantį žvejybos laivo atitikties liudijimÄ . Toks liudijimas iÅ¡duodamas be papildomos laivo apžiÅ«ros. LSLA raÅ¡te patvirtinama, kad neiÅ¡duoti tokio liudijimo LSLA neturėjo priežasčių. Formalus vieno iÅ¡ laivo dokumentų gavimas iÅ¡ LSLA vėliau nei pasibaigė galioti trumpalaikis dokumentas nėra susijęs su laivo atitikimu jam keliamiems techniniams saugos reikalavimams ir juo labiau su G.

K. dingimu iÅ¡ laivo.IeÅ¡kovė neįrodė jokių konkrečių privalomų darbų saugos reikalavimų pažeidimų, kurie galėjo turėti lemti jos sutuoktinio žūtį laive (CPK 178 str.). Laivo žurnalas, kurio originalo už laikotarpį, apimantį G. K. žūties dienÄ , atsakovė negalėjo pateikti, neturi nieko bendra su prevencinių priemonių, skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, įgyvendinimo organizavimu ar tokių priemonių fiksavimu. Laivo žurnalas yra skirtas įvykiams, susijusiems su laivo navigacija, ir kitiems laive įvykusiems svarbiems įvykiams fiksuoti.

Laivo žurnale nėra fiksuojamos priemonės, kurių reikalaujama imtis darbo vietoje pagal darbų saugÄ reglamentuojančius teisės aktus. Laivo žurnale taip pat daromi įraÅ¡ai apie 1974/78 m. Tarptautinės konvencijos „Dėl žmogaus gyvybės apsaugos jÅ«roje (SOLAS)“ numatytas priemones, padedančias iÅ¡vengti laivo avarijų, o joms įvykus, efektyviai jas likviduoti ar saugiai palikti laivÄ . Byloje pateiktas laivo „Karalius“ žurnalas už laikotarpį nuo 2014 liepos 11 d. iki 2014 m. spalio 11 d.

įskaitytinai, kuriame padaryti įraÅ¡ai patvirtina, kad reikalaujami laivo mechanizmų patikrinimai ir pratybos buvo reguliariai vykdomi. Todėl teismui nebuvo jokio pagrindo konstatuoti, kad tokie patikrinimai ir įgulos pratybos nebuvo vykdomi laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 12 d. iki 2014 m. lapkričio 5 d. Byloje pateikti įrodymai, kad G. K. pasirašė laivo darbų saugos instruktavimo žurnale, kad iÅ¡klausė darbų saugos instruktaÅ¾Ä prieÅ¡ laivui iÅ¡plaukiant į jÅ«rÄ 2014 m. rugsėjo 1 d. Kapitonas S. Z. teisme paaiÅ¡kino, kad apie vėlesnius darbų saugos instruktažus tiesiog pažymi juos atlikęs asmuo.

Teismas nepagrindė savo išvados, kaip darbų saugos pažeidimai laive galėjo būti susiję su G. K. dingimu, atsižvelgiant į tai, kad jo darbo vieta buvo laivo vairinėje, o žvejybiniame denyje leidžiama dirbti tik tiems įgulos nariams, kurių pareigos yra darbas su krabų gaudyklėmis ir ten esančių mechanizmų aptarnavimu.Teismas nepagrįstai sprendė, kad įvykio metu laivo „Karalius“ galinis bortas neatitiko techninių reikalavimų, nes neturėjo vartų. Esant kokių nors laivo konstrukcinių neatitikimų reikalavimams, nebūtų buvęs išduotas laivo atitikties liudijimas.

IÅ¡ byloje patiektų Latvijos antstolės padarytų nuotraukų matyti, kad laivagalyje laivas turi vartus, o iÅ¡ internete esančios nuotraukos matyti, kad laivagalio vartai yra atidaryti į iÅ¡orinę pusę, o vartų anga užtverta grandine, kas atitinka LSLA direktoriaus 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-64 patvirtintų reikalavimų įgulos apsaugai žvejybos laivuose 12 punkto reikalavimus. Dėl liudytojo A. K. objektyvumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo kyla abejonių, nes jo bendrovės RAB „Čatka“ ir RAB „Bering“ bylinėjasi su UAB „Arctic fishing“ Lietuvos Respublikos teismuose, todėl teismas negali vadovautis Å¡io liudytojo parodymais.Teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintÄ pareigÄ Ä¯vertinti visus įrodymus.

G. K. savižudybės versijÄ patvirtina Å¡ie byloje esantys įrodymai: žvejybos kapitono V. P. raÅ¡ytinis paaiÅ¡kinimas; laivo kapitono S. Z. 2014 m. lapkričio 7 d. tyrimo laive iÅ¡vada, jo 2017 m. vasario 10 d. raÅ¡tas teismui ir 2014 m. lapkričio 14 d. laiÅ¡kas avarijos tyrimo vadovui L. V.; liudytojų M. G., S. Z. ir L. V. parodymai; ieÅ¡kovės susiraÅ¡inėjimas su buvusiu UAB „Arctic fishing“ akcininku A. S. (A. S.), kur ji rašė, kad jÄ spaudžia bankai. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovių atstovo praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti įrodymus iÅ¡ LR Susisiekimo ministerijos.

Pati ieÅ¡kovė teisme nepateikė jokių įrodymų apie jos sutuoktinio įsipareigojimus bankams, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad Å¡ie įsipareigojimai buvo neesminiai, kad bÅ«tų pastÅ«mėję ieÅ¡kovės sutuoktinį savižudybei. Be savižudybės, kita G. K. iÅ¡kritimo iÅ¡ laivo priežastimi galėjo bÅ«ti tik jo paties didelis neatsargumas (nesaugus persisvėrimas per laivo bortÄ , sėdėjimas ant laivo borto ir pan.). Tokiu atveju atsakovėms negalėtų kilti civilinė atsakomybė, nes žuvusysis buvo profesionalus jÅ«rininkas, praėjęs atitinkamus mokymus ir instruktažus, ir privalėjęs laive elgtis nepažeidžiant saugumo reikalavimų (CK 6.253 str. 5 d., 6.282 str. 1 d.).

Šiuo atveju CK 6.282 straipsnio 2 dalis netaikytina, nes ieškovė neįrodinėjo, kad jai reikalingas išlaikymas. Pagal bylos duomenis, ieškovė yra darbinga ir išlaikymas jai nereikalingas.Teismas neteisingai nustatė turtinės žalos dydį. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų G. K. gautų pajamų dydį. Sutartys su RAB „Olankam“ dėl G. K. darbo laivuose „Beam“ ir „Karalius“ nurodyta mėnesinė alga, kuri priklauso nuo to, ar laivas yra uoste, ar jūroje.

Todėl iÅ¡ Å¡ių sutarčių negalima nustatyti, kokio dydžio atlyginimÄ G. K. realiai gavo, ar nuo sutartyse nurodytų sumų privalėjo bÅ«ti sumokėti mokesčiai Rusijos Federacijoje. Pagal Å¡ias sutartis G. K. iÅ¡ viso dirbo 157 d., arba 0,43 metų (joks jÅ«rininkas nedirba jÅ«roje 12 mėn. per metus), todėl net ir skaičiuojant, kad jo vidutinis atlyginimas buvo 2 975 USD, kaip nustatė teismas, neapmokestinamos pajamos už 2014 m. bÅ«tų sudarę 15 351 USD (2 975 × 12 × 0,43). Atitinkamai neapmokestinamų pajamų vidurkis per mėnesį sudaro 1 279,25 USD.

Nesant duomenų apie mokesčius, kurie turėtų būti mokami Rusijos Federacijoje, teismas turėtų vadovautis ex officio (pagal pareigas) LR įstatymais. Iš 1 279,25 USD vidutinio mėnesio atlyginimo išskaičiavus 15 proc. gyventojų pajamų mokestį ir 9 proc. socialinio draudimo mokestį, grynosios pajamos liktų 1 002,23 USD, o 1/3 dalis šių pajamų sudarytų 334,08 USD. Be to, G. K., kuris gyveno Rusijoje, tikėtina gyvenimo trukmė negalėjo būti nustatyta remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis apie Lietuvos Respublikos gyventojų statistinę gyvenimo trukmę.Ieškovė J.

K. atsiliepime praÅ¡o atsakovių apeliacinio skundo netenkinti. Atsikerta Å¡iais argumentais:Atsakovės pirmosios instancijos teisme neginčijo, kad UAB „Arctic fishing“ buvo G. K. darbdavė. RAB „Olankam“ veikė kaip agentė, o byloje esantys įrodymai patvirtina, kad darbdavys buvo atsakovė UAB „Arctic fishing“.Saugios laivybos įstatymo 10 straipsnis nustato, kad laivybai gali bÅ«ti naudojamas tik pripažintas tinkamu plaukioti laivas. Laivas pripažįstamas tinkamu plaukioti atlikus jo techninę apžiÅ«rÄ .

Vadovaujantis LSLA direktoriaus 2007 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. V-24 ir 2005 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. V-133, laivo atitikties liudijimas yra privalomas dokumentas, kurio neturėjimas yra pagrindas sulaikyti laivÄ uoste. Apie 2014 m. balandžio 5 d. Rusijos jÅ«rų laivų registro iÅ¡duotÄ laivo „Karalius“ laikinÄ atitikties sertifikatÄ , kurio galiojimas baigėsi 2014 m. spalio 5 d., LSLA buvo informuota ir turėjo per šį laikotarpį atlikti patikrinimÄ bei iÅ¡duoti nuolatinį sertifikatÄ , tačiau tai nebuvo atlikta.

LSLA 2017 m. vasario 17 d. raÅ¡te nurodyta, kad laivas „Karalius“ laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 5 d. iki 2015 m. birželio 2 d. neturėjo laivo atitikties liudijimo. Dėl to G. K. dingimo dienÄ Å¡is laivas neturėjo teisės bÅ«ti jÅ«roje. Å ie atsakovės veiksmai prisidėjo prie G. K. dingimo, nes jei laivas nebÅ«tų buvęs jÅ«roje arba jei laivas bÅ«tų atitikęs eksploatavimo reikalavimus, nelaimė nebÅ«tų nutikusi.Atsakovė UAB „Arctic fishing“ nepateikė teisės aktų nustatyta tvarka laive privalomo bÅ«ti laivo žurnalo, kuriame turėjo bÅ«ti užfiksuotas prevencinių priemonių įgyvendinimas.

Aplinkybę, kad jokie saugos instruktažai atsakovės laive nevyko, patvirtina atsakovės laive dirbusio jūrininko J. N Karadino rašytiniai paaiškinimai, buvusios laivo savininko A. K. parodymai. Atsakovės pateiktame laisvos formos „saugos žurnale“ jūrininkų parašai įklijuoti iš kito dokumento, žurnale yra tik ginčo laikotarpio įrašai. G. K. nebuvo draudžiama išeiti iš laivo vairinės.Aplinkybę, kad laivo „Karalius“ galinis bortas neatitiko techninių reikalavimų, patvirtina laivo kapitono S. Z. parodymai, kad incidento metu laivo galinis bortas buvo užtvertas tik virve;

A. K. parodymai, kad yra buvę atvejų, kai per galinį bortÄ yra iÅ¡kritę Å¡unys; Latvijos antstolės 2017 m. sausio 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iÅ¡ kurio matyti, kad tuo metu buvo vykdomi laivo remonto darbai ir galiniame borte įrengti atidaromi stacionarÅ«s metaliniai vartai.G. K. savižudybės versija nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Liudytojas A. K. patvirtino, kad atsakovė UAB „Arctic fishing“ sÄ moningai nurodė kapitonui „forminti“ savižudybę, siekdama iÅ¡vengti laivo sulaikymo uoste dėl tyrimo, galimų patikrinimų ir siekdama iÅ¡vengti draudimo įmokos pabrangimo.

Å ios aplinkybės patvirtina, kad labiau tikėtina G. K. žūties versija yra nelaimingas atsitikimas. Pagal CK 6.284 straipsnio 1 dalį, tokiu atveju žalos atlyginimÄ turi teisę gauti ne tik tie asmenys, kurie buvo mirusiojo iÅ¡laikomi, bet ir tie, kurie turėjo teisę gauti tokį iÅ¡laikymÄ nepriklausomai nuo savo turtinės padėties.IeÅ¡kovė byloje pateikė G. K. darbo sutartis, pagal kurias jis dirbo atsakovės laivuose ir kitose darbovietėse. Atsakovė UAB „Arctic fishing“ pateikė darbo laiko apskaitos žiniaraščius.

Darbo sutartyje gautinas darbo užmokestis yra nurodytas netto, t. y. po mokesčių. Atsakovė nepateikė įrodymų, kokias pinigų sumas iÅ¡skaičiavo iÅ¡ darbuotojo atlyginimo mokesčiams sumokėti. Teismas apskaičiavo darbo sutartyje nurodytų atlyginimų už darbÄ krante ir laive aritmetinį vidurkį. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieÅ¡kovės pateiktus duomenis apie vidutinę vyrų gyvenimo trukmę (CPK 12 str., 178 str.).IeÅ¡kovė J. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o iÅ¡ dalies pakeisti Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimÄ ir priteisti ieÅ¡kovei J.

K. iÅ¡ atsakovės Royal & Sun Alliance Insurance bei subsidiariai iÅ¡ atsakovės UAB „Arctic fishing“ 469 208,68 Eur turtinės žalos atlyginimÄ ir 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Nurodo Å¡iuos argumentus:Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kuriÄ tokiais atvejais, kai žūsta vienas iÅ¡ sutuoktinių, žala yra priteisiama bÅ«tent likusiam gyvam sutuoktiniui, o ne kuriam nors kitam žuvusiojo iÅ¡laikytiniui. Sutuoktinių tarpusavio materialinio rėmimo, prisidėjimo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo pareigos yra nustatytos įstatymo (CK 3.27 str.).

Å ias pareigas kiekvienas iÅ¡ sutuoktinių vykdo ne tik teikdamas iÅ¡laikymÄ iÅ¡ savo gaunamų pajamų, bet ir kitomis formomis, pavyzdžiui, atlikdamas buities darbus, kurie taip pat turi tam tikrÄ ekonominę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652-916/2015). Dėl ypatingo ieÅ¡kovės Å¡eiminio statuso – mirusiojo sutuoktinė, Å¡ioje byloje teismo taikytas žalos dydžio skaičiavimo bÅ«das yra netinkamas. Dviejų asmenų gaunamos pajamos, nepriklausomai nuo kiekvieno jų absoliutaus dydžio ir indėlio į bendrÄ Å¡eimos biudžetÄ , suminėje iÅ¡raiÅ¡koje leidžia paprasčiau spręsti visus buities reikalus, iÅ¡laikyti bÅ«stÄ , susimokėti už paslaugas, skirti pajamų vaikų iÅ¡simokslinimui.

Nustatydamas sutuoktinei tekusiÄ Å¾uvusiojo pajamų dalį, teismas turėjo remtis sutuoktinių bendro turto dalių lygybės prezumpcija, įtvirtinta CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovei, kaip žuvusiojo G. K. sutuoktinei, tenkanti jo pajamų dalis turi bÅ«ti laikoma lygi pusei mirusiojo sutuoktinio gautų pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2014; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-684/2015).Teismas netinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino neturtinės žalos nustatymo kriterijų visetÄ , pažeistos vertybės pobÅ«dį, dėl neteisėtų veiksmų kilusius padarinius.

Dėl sutuoktinio mirties neabejotinai buvo padaryta žala ieÅ¡kovės psichologinei savijautai, ji patyrė didžiulius dvasinius sukrėtimus ir iÅ¡gyvenimus, jÄ slėgė nuolatinis nerimas, rÅ«pestis ir nežinia dėl ateities. IeÅ¡kovei vyro mirtis buvo labai netikėta, nes jis buvo sveikas ir stiprus. IeÅ¡kovę prislėgė ilgalaikė depresija ir suvokimas, kad likusiÄ gyvenimo dalį ji tikėtinai turės gyventi viena. Be to, sutuoktiniai turėjo nepilnametį vaikÄ , kuris liko be tėčio, o ieÅ¡kovei atsirado pareiga vienai pačiai užauginti, iÅ¡auklėti, iÅ¡leisti į mokslus vaikus, kas jai kelia baimę, nepasitikėjimo jausmÄ , vaikų patiriami iÅ¡gyvenimai dėl tėvo netekties ieÅ¡kovei sukelia dar didesnes kančias.

Å ios aplinkybės suteikia ieÅ¡kovei teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ Ä¯statymo pagrindu. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovei sumokėjo 5 000 USD kompensacijÄ už neturtinę žalÄ . Be to, tokia suma neatitinka aukÅ¡tesnės instancijos teismų priimtais procesiniais sprendimais formuojamos praktikos.Atsakovės praÅ¡o jų apeliacinį skundÄ kartu laikyti ir atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ .Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarkaPagal bendrÄ jÄ CPK įtvirtintÄ taisyklę, apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.).

Apeliacinis skundas gali bÅ«ti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 str.). Taigi, apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015).Apeliaciniame skunde atsakovės praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes mano, kad ginčo klausimai yra sudėtingi technine prasme, todėl Å¡alių atstovai galėtų papildomai pasisakyti dėl teisinių–techninių aplinkybių ir reikalavimų, susijusių su jÅ«rų laivo eksploatavimu, jÅ«rininkų darbu ir kitais klausimais.

Å ie argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo skirti žodinį bylos nagrinėjimÄ , nes Å¡alys apeliaciniuose skunduose pakankamai iÅ¡samiai iÅ¡dėstė savo argumentus dėl tokių aplinkybių vertinimo, kad Å¡iuo aspektu bÅ«tų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .Dėl naujų įrodymų priėmimoApeliacinės instancijos teismas tenkino atsakovių praÅ¡ymÄ ir iÅ¡reikalavo iÅ¡ Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos laivo „Karalius“ 2014 m. lapkričio 5 d. avarijos tyrimo bylos medžiagÄ , taip pat pasiÅ«lė ieÅ¡kovei pateikti visus turimus įrodymus apie tai, kokio dydžio finansinių sunkumų Å¡eima (ar asmeniÅ¡kai G.

K.) turėjo minėto įvykio momentu. IeÅ¡kovė pateikė apeliacinės instancijos teismui ir prieÅ¡ingų Å¡alių atstovui papildomus įrodymus bei raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus dėl Å¡ių įrodymų. Atsakovės pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus bei pridėjo papildomus įrodymus, praÅ¡o atsisakyti priimti ieÅ¡kovės raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir pateiktus naujus įrodymus, nes Å¡ie įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 str.).Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principu (CPK 17 str.), priima Å¡alių pateiktus naujus įrodymus, nes jie turi reikÅ¡mės siekiant visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡tirti bei įvertinti bylos aplinkybes, teisingai iÅ¡spręsti šį ginÄÄ , Å¡ių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes Å¡alių atstovai vienas kitam juos persiuntė ir dėl jų vertinimo pasisakė raÅ¡tu, Å¡alių piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis teikiant naujus įrodymus Å¡iuo atveju nenustatytas.Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribųNenustačius CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų (CPK 320 str.).Dėl jÅ«rininko G.

K. darbdavioLietuvos Respublikoje darbo santykius laive reglamentuoja Prekybinės laivybos įstatymas. Pagal Å¡io įstatymo 84 straipsnio nuostatas, darbo sutartis su jÅ«rininkais sudaro laivo valdytojas. Laivo valdytojas yra asmuo, eksploatuojantis laivÄ , neatsižvelgiant į tai, ar jis yra laivo savininkas, ar juo naudojasi kitu teisėtu pagrindu (Prekybinės laivybos įstatymo 2 str. 24 d.).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. K. 2014 m. rugpjūčio 7 d. sudarė darbo sutartį su RAB „Olankam“, veikiančia darbdavės UAB „Arctic fishing“ vardu kaip agentė, pagal kuriÄ Â dirbo žvejybiniame laive „Karalius“ antruoju kapitono padėjėju (1 t., b. l. 9–11).Atsakovės nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad UAB „Arctic fishing“ buvo žuvusiojo G.

K. darbdavė, ir apeliaciniame skunde nurodo argumentus, kodėl, jų manymu, UAB „Arctic fishing“ negali būti laikoma G. K. darbdave.Dėl šių argumentų pirmiausia pažymėtina, kad tokia atsakovių pozicija yra nenuosekli. Atsakovė UAB „Arctic fishing“ 2016 m. sausio 27 d. atsiliepime į ieškinį pripažino, jog G. K. dirbo būtent pas atsakovę UAB „Arctic fishing“, o Rusijos bendrovė „Olankam“ veikė kaip agentė, kuri rūpinosi jūrininkų įdarbinimu atsakovės laivuose (1 t., b. l. 93–97). 2016 m. kovo 4 d. pareiškime dėl papildomų įrodymų atsakovė UAB „Arctic fishing“ jau nurodė, kad neįgaliojo RAB „Olankam“ atsakovės vardu sudaryti darbo sutarčių nei su G.

K., nei su kitais laivo „Karalius“ įgulos nariais iš Rusijos; taip pat nurodė, kad ankstesnis laivo savininkas A. K. žodinio susitarimo su A. S. (tuometiniu UAB „Arctic fishing“ akcininku) pagrindu ir toliau dalyvavo šio bei kitų UAB „Arctic fishing“ nuosavybėn perleistų laivų valdyme, o visus jūrininkų samdymo laivuose klausimus A. K. pavedimu tvarkė A. M. per bendrovę „Olankam“ (2 t., b. l. 17–20). Pirmosios instancijos teismo posėdžiuose atsakovių atstovas šių aplinkybių neakcentavo ir neįrodinėjo, apeliacinės instancijos teismui taip pat nepateikė įrodymų, kad A.

K. (ar koks nors kitas fizinis ar juridinis asmuo) bylai aktualiu laikotarpiu eksploatavo laivÄ â€žKaralius“ kaip valdytojas, kuris pagal įstatymÄ laikytinas jÅ«rininkų darbdaviu, ir kokiu konkrečiu teisiniu pagrindu tai buvo daroma, nepateikė duomenų, kad Lietuvos Respublikos jÅ«rų laivų registre be savininkės UAB „Arctic fishing“ buvo įregistruotas kitas laivo „Karalius“ valdytojas (CPK 178 str.). Nors pats A. K., 2017 m. sausio 5 d. teismo posėdyje duodamas parodymus kaip liudytojas, teigė, kad jis save laiko Å¡io laivo tikruoju savininku, tačiau jis nepatvirtino, kad įvykio metu teisine prasme valdė laivÄ â€žKaralius“ ir kaip darbdavys samdė G.

K. bei kitus Rusijos jÅ«rininkus, pats mokėjo jiems atlyginimus. PrieÅ¡ingai, Å¡is liudytojas teigė, kad laivo įgula buvo pasamdyta bendrovės „Olankam“ kaip agentės pagal susitarimÄ su UAB „Arctic fishing“. Tokias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, t. y. minėta 2014 m. rugpjūčio 7 d. darbo sutartis su G. K. ir joje nurodyta 2014 m. kovo 1 d. sutartis dėl jÅ«reivių įdarbinimo, sudaryta UAB „Arctic fishing“ su RAB „Olankam“ (4 t., b. l. 38–44, vertimas į lietuvių kalbÄ popieriniame bylos variante, 1 t., b. l. 183–184).

Pastarosios sutarties 1 punktu UAB „Arctic fishing“ suteikė agentei RAB „Olankam“ teisę UAB „Arctic fishing“ vardu pasiraÅ¡yti individualias sutartis įdarbinant jÅ«reivius, ir bÅ«tent Å¡ios sutarties pagrindu buvo sudaryta 2014 m. rugpjūčio 7 d. darbo sutartis su G. K., o 2014 m. liepos 17 d. UAB „Arctic fishing“ ir RAB „Olankam“ sudaryta paslaugų teikimo sutartis (4 t., b. l. 47–49), kuria remiasi atsakovės, nesudaro pagrindo G. K. darbdave laikyti RAB „Olankam“, nes pagal Å¡ios sutarties 1.1 punktÄ RAB „Olankam“ kaip paslaugų teikėja įsipareigojo teikti paslaugų gavėjai UAB „Arctic fishing“ pastarosios valdomų laivų mechanizmų ir įrangos aptarnavimo (darbo su laivo mechanizmais ir įranga) paslaugas jų gavėjui vykdant krabų gaudymo bei perdirbimo veiklÄ .

Å i sutarties sÄ lyga nereiÅ¡kia, kad laivo „Karalius“ jÅ«rininkų darbdavys buvo RAB „Olankam“, juolab kad iÅ¡ tos pačios sÄ lygos akivaizdu, jog žvejybinę veiklÄ vykdė paslaugų gavėja UAB „Arctic fishing“, taigi, bÅ«tent Å¡i bendrovė laikytina minėto laivo valdytoja ir G. K. darbdave.Tokios iÅ¡vados nepaneigia ir tos aplinkybės, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra) neturi duomenų apie G.

K. įdarbinimÄ UAB „Arctic fishing“, ar kad pati atsakovė tiesiogiai nemokėjo jam darbo užmokesčio. Pagal minėtÄ 2014 m. kovo 1 d. sutartį dėl jÅ«reivių įdarbinimo, UAB „Arctic fishing“ įsipareigojo pervesti jÅ«rininkų darbo užmokestį agentei RAB „Olankam“, kad Å¡i iÅ¡mokėtų jÅ«rininkams (3.10 punktas). Matyti, kad į lietuvių kalbÄ buvo iÅ¡verstas rusiÅ¡kas originalios sutarties tekstas, o pagal angliÅ¡kÄ Å¡ios sutarties sÄ lygÄ , akivaizdu, kad UAB „Arctic fishing“ įsipareigojo pervesti jÅ«rininko darbo užmokestį tiesiogiai į jÅ«rininko nurodytÄ sÄ skaitÄ („The Company shall remit Seafarer‘s allotments and balance of wages directly to the seafarer‘s nominated US dollar accounts“).

Pagal sutarties 7.7 punktÄ , pirmenybė teikiama tekstui anglų kalba. Minėtame 2016 m. kovo 4 d. pareiÅ¡kime atsakovė UAB „Arctic fishing“ nurodė, kad A. S. atstovaujamos JAV bendrovės Western Services LLC ir Baltic Seafoods International LLC atlikdavo mokėjimus į A. M. nurodytas sÄ skaitas atsiskaitymams už Rusijos jÅ«rininkų darbÄ arba pinigai jiems buvo iÅ¡mokami grynais Norvegijos uoste per laivo agentÄ . Byloje yra pateikti įrodymai, kad atlyginimai Rusijos jÅ«rininkams į jų nurodytas sÄ skaitas buvo mokami per minėtas JAV bendroves (3 t., b. l. 3–34), taip pat grynaisiais uoste, kiekvienam paraÅ¡u patvirtinant pinigų gavimÄ (2 t., b. l. 46–47).

Tačiau tai, kad atsakovė UAB „Arctic fishing“ kaip laivo „Karalius“ savininkė ir valdytoja savo įsipareigojimÄ atsiskaityti su Å¡iame laive dirbusiais Rusijos jÅ«rininkais vykdė ne pati tiesiogiai, o per savo akcininko A. S. kitas bendroves, nėra pagrindas atsisakyti pripažinti atsakovę UAB „Arctic fishing“ žuvusiojo G. K. darbdave. Tai, kad atsakovė UAB „Arctic fishing“ kaip darbdavė Lietuvos įstatymų nustatyta tvarka nepateikė duomenų apie savo darbuotojÄ G.

K. Sodrai, taip pat neturi reikÅ¡mės sprendžiant darbdavio civilinės atsakomybės dėl darbuotojo žūties klausimÄ . IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų duomenų matyti, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1.-16-972/2015, kuriuo atsakovės UAB „Arctic fishing“ vadovas buvo nubaustas už nelegalų darbÄ , konstatuota, kad pagal UAB „Arctic fishing“ ir RAB „Olankam“ 2014 m. kovo 1 d. sutarties pagrindu sudarytas jÅ«rininkų darbo sutartis darbdave laikoma UAB „Arctic fishing“.Dėl darbdavio atsakomybės darbuotojo mirties atvejuNagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G.

K. darbo sutarties su atsakove UAB „Arctic fishing“ galiojimo laikotarpiu nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. Tokiu atveju, vadovaujantis tuo metu galiojusio 2002 m. Darbo kodekso (toliau – DK) 249 straipsniu, dėl darbuotojo mirties padarytÄ Å¾alÄ darbdavys privalo atlyginti pagal CK normas. Deliktinė civilinė atsakomybė taikytina, jeigu nustatomos visos bÅ«tinos sÄ lygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), kaltė, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246–6.249 str.).

Å ioje byloje keliamas klausimas, ar atsakovės UAB „Arctic fishing“ darbuotojo G. K. mirtis buvo nelaimingas atsitikimas darbe, ar jo paties priimtas sprendimas nusižudyti.Pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – DSSÄ®) 2 straipsnio 21 dalį, nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį, atliekant darbo funkcijas ar bÅ«nant darbo vietoje, dėl kurio darbuotojas patiria žalÄ sveikatai ir netenka darbingumo nors vienai dienai arba dėl kurio darbuotojas mirÅ¡ta, nustatyta tvarka iÅ¡tirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe.

Darbuotojo savižudybė nepriskiriama nelaimingiems atsitikimams darbe (DSSĮ 44 str. 4 d.). Įvykį darbe, kai darbuotojas mirė, tiria Valstybinė darbo inspekcija (DSSĮ 44 str. 3 d.).Nagrinėjamu atveju ieškovė 2016 m. liepos 19 d. prašyme dėl ekspertizės skyrimo nurodė, kad Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriuje pradėtas tyrimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe buvo nutrauktas, nustačius, kad G. K. nebuvo draustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu.

Taigi, teisės aktų nustatyta tvarka šis įvykis nėra pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe. Tačiau tai neužkerta kelio ieškovei įrodinėti teisme, kad jos sutuoktinis žuvo dėl nelaimingo atsitikimo darbe, o ne nusižudė.Laive „Karalius“ įvykęs incidentas dėl G. K. dingimo buvo ištirtas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Transporto avarijų ir incidentų tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto – jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimų vadovo sudarytos Saugumo tyrimų komisijos, kaip buvo reikalaujama pagal tuo metu galiojusius teisės aktus (Saugios laivybos įstatymo 46 str., Susisiekimo ministro 2011 m. liepos 29 d.

įsakymu Nr. 3-461 patvirtintus JÅ«rų laivų avarijų ir incidentų saugumo tyrimų nuostatus (toliau – Nuostatai). Atlikus šį tyrimÄ , buvo parengta 2015 m. vasario 25 d. JÅ«rų laivo avarijos tyrimo galutinė ataskaita Nr. TA-5 (1 t., b. l. 98–106), kurios iÅ¡vadose nurodyta, kad žmogaus žūtis (savižudybė) įvyko paties žmogaus sprendimu, o visos kitos žmogaus dingimo iÅ¡ laivo aplinkybės ir galimybės yra neįtikinančios ir techniÅ¡kai neįmanomos. Saugios laivybos įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad laivų avarijų tyrimo tikslas – nustatyti laivo avarijos aplinkybes, priežastis ir padarinius, pateikti iÅ¡vadas ir pasiÅ«lymus dėl prevencinių veiksmų taikymo, kad ateityje bÅ«tų iÅ¡vengta laivų avarijų.

Nuostatų 3 punkte buvo pažymėta, kad saugumo tyrimais nesiekiama nustatyti kieno nors atsakomybės ar kaltės. Galutinėje tyrimo ataskaitoje pateikiama saugumo rekomendacija taip pat jokiomis aplinkybėmis nenustatoma atsakomybė ar kaltė dėl avarijos (Nuostatų 90 p.). Atsižvelgiant į tokį reglamentavimÄ bei į tai, kad minėto tyrimo galutinėje ataskaitoje pateikiamos iÅ¡vados, grindžiamos institucijos specialistų pirminių duomenų vertinimu, o ne pateikiami objektyvÅ«s institucijoje sukaupti duomenys, Å¡i ataskaita vertintina kaip iÅ¡vestinis raÅ¡ytinis įrodymas pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 str.).Pirmosios instancijos teismas motyvavo, kodėl padarė kitokiÄ iÅ¡vadÄ , nei nurodyta jÅ«rų laivų avarijų ir incidentų tyrimų vadovo parengtoje galutinėje ataskaitoje.

IÅ¡ ataskaitos turinio matyti, kad iÅ¡vada apie G. K. savižudybę padaryta įvertinus laivo borto ir turėklų prie trapo aukÅ¡tį bei tai, kad jÅ«ra tuo metu buvo rami, todėl galimybės iÅ¡kristi pačiam už borto nebuvo; atsižvelgta į tai, kad G. K. buvo labai uždaro bÅ«do, su kolegomis mažai bendraudavo, Rusijos bankai ragino jį grÄ Å¾inti skolas, galimybės telefonu susisiekti su bankų atstovais dirbant jÅ«roje yra ribotos. Å ios aplinkybės, apygardos teismo vertinimu, nepatvirtina G.

K. savižudybės versijos, nes atsakovės nepateikė įrodymų, kokio turinio Bankų žinutės buvo rastos G. K. telefone, kokio dydžio finansinius įsipareigojimus galėjo turėti žuvusysis, kokie jo veiksmai rodė galimus savižudybės požymius. Minėtų žinučių nuotraukos buvo pateiktos jÅ«rų laivų avarijų ir incidentų tyrimų vadovui, todėl teismas nepagrįstai atmetė atsakovių atstovo praÅ¡ymÄ pakartotinai iÅ¡reikalauti Å¡iuos įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, kaip minėta, iÅ¡reikalavo iÅ¡ Susisiekimo ministerijos laivo „Karalius“ 2014 m. lapkričio 5 d. avarijos tyrimo bylos medžiagÄ , kurioje yra ir minėtos žinučių nuotraukos.

Å ie įrodymai patvirtina, kad kelios Rusijos kredito įstaigos 2014 m. gegužės–birželio mėn. ragino G. K. grÄ Å¾inti skolas, o vienoje žinutėje pateiktas preliminarus pasiÅ«lymas dėl 147 000 Rusijos rublių paskolos sutarties sudarymo sÄ lygų (žr. popierinio bylos varianto 2 t., b. l. 193–198; vertimas į lietuvių kalbÄ 3 t., b. l. 45–46). IeÅ¡kovė, susipažinusi su iÅ¡reikalautais įrodymais, pateikė apeliacinės instancijos teismui iÅ¡ kredito įstaigų gautus duomenis, kad jos sutuoktinis buvo sudaręs Å¡ias vartojimo kredito sutartis: 2013 m. birželio 18 d. su VTB 24 banku dėl 400 000 Rusijos rublių paskolos; 2013 m. lapkričio 5 d. su KB Vostočnyj banku dėl 372 000 Rusijos rublių paskolos.

Nors atsakovės akcentuoja, kad ieÅ¡kovė neteisingai Å¡ias sumas prilygino atitinkamai 5 887,14 Eur ir 5 475,04 Eur, nes pagal 2014 m. lapkričio 4 d. (G. K. dingimo iÅ¡ laivo dienos) oficialų valiutų kursÄ 772 000 Rusijos rublių vertė buvo 14 129,49 Eur, o su kredito sutartyse nustatytomis palÅ«kanomis įsiskolinimas galėjo siekti 18 991,34 Eur, teisėjų kolegijos vertinimu, tokio dydžio įsipareigojimai finansų įstaigoms nesudaro pagrindo manyti, kad G. K. galėjo dėl to ryžtis savižudybei.

Visų pirma, nėra jokių požymių, rodančių tokį jo apsisprendimÄ (nerasta jokių atsisveikinimo žinučių ar raÅ¡telio). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad G. K. buvo vedęs, augino du vaikus, nėra jokių duomenų, kad jo santykiai su Å¡eimos nariais tuo metu buvo pablogėję. Antra, G. K. dirbo jÅ«rininku, pagal 2014 m. rugpjūčio 7 d. darbo sutartį su atsakove UAB „Arctic fishing“ jam turėjo bÅ«ti mokamas 1 300 USD mėnesinis atlyginimas krante, o jÅ«roje – 5 148,74 USD už 100 tonų gatavos produkcijos.

Turint galimybę gauti tokias pajamas, minėti finansiniai sunkumai neatrodo tokie beviltiÅ¡ki. Juolab kad ieÅ¡kovė dar pateikė duomenis apie sutuoktinių įsigytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (butÄ , sodybÄ su žemės sklypu), teisę gauti valstybės skirtÄ paramÄ Å¡eimai, turinčiai vaikų.Atsakovių apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neįvertino kitų byloje esančių įrodymų, kurie patvirtina G. K. savižudybės versijÄ , atmestinas. Atsakovių nurodyti įrodymai, t. y. žvejybos kapitono V.

P. raÅ¡ytinis paaiÅ¡kinimas (1 t., b. l. 123–125); laivo kapitono S. Z. 2014 m. lapkričio 7 d. tyrimo laive iÅ¡vada, jo 2017 m. vasario 10 d. raÅ¡tas teismui ir 2014 m. lapkričio 14 d. laiÅ¡kas avarijos tyrimo vadovui L. V.; liudytojų M. G., S. Z. ir L. V. parodymai, yra iÅ¡vestinio pobÅ«džio, t. y. visi Å¡ie asmenys pateikė savo vertinimus, dėl kokios priežasties, jų manymu, dingo G. K., atsižvelgiant į jau minėtas aplinkybes, kad rastame jo telefone buvo žinutės iÅ¡ bankų dėl skolų grÄ Å¾inimo ir kt.

Pagal bylos duomenis, nei vienas iÅ¡ laivo įgulos narių tuo metu nematė G. K. denyje ir nematė to momento, kaip jis atsidÅ«rė jÅ«roje (iÅ¡Å¡oko ar iÅ¡krito). Atsakovės byloje pateikė ieÅ¡kovės susiraÅ¡inėjimÄ su buvusiu UAB „Arctic fishing“ akcininku A. S., kur ji, reikalaudama greičiau sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ už žuvusį jos sutuoktinį, be kita ko parašė, kad jÄ â€žspaudžia“ bankai (2 t., b. l. 56–61). Å is įrodymas taip pat nepatvirtina G. K. savižudybės versijos, nes jau minėta, kad jis turėjo tam tikrų įsiskolinimų kredito įstaigoms, o ieÅ¡kovė byloje ir įrodinėja, kad jos sutuoktinis iÅ¡laikė Å¡eimÄ ir kad po jo mirties jai vienai yra sunku iÅ¡laikyti Å¡eimÄ .Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės pateikti įrodymai leidžia pagrįstai manyti, jog atsakovės laive „Karalius“ buvo pažeidinėjami saugumo reikalavimai, nes laivas buvo eksploatuojamas pasibaigus jo privalomai apžiÅ«rai;

įvykio metu laivo galinis bortas neatitiko techninių reikalavimų, nes neturėjo vartų. Be to, atsakovė UAB „Arctic fishing“ nepateikė įrodymų, kad tinkamai organizavo prevencinių priemonių, skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, įgyvendinimÄ . Atsakovės apeliaciniame skunde ginčija Å¡ias teismo iÅ¡vadas.Sutiktina su atsakovių argumentu, kad laivo eksploatavimas pasibaigus iÅ¡duoto žvejybos laivo atitikties liudijimo galiojimo terminui savaime nereiÅ¡kia, kad toks laivas neatitinka saugos reikalavimų.

Byloje pateiktas LSLA 2017 m. vasario 17 d. raÅ¡tas apie laivo „Karalius“ liudijimus patvirtina, kad pripažintoji organizacija – Rusijos jÅ«rų laivybos registras 2014 m. balandžio 5 d. iÅ¡davė trumpalaikį žvejybos laivo, kurio ilgis 24 m. ir daugiau, atitikties liudijimÄ , kuris galiojo iki 2014 m. spalio 5 d. (4 t., b. l. 136-134). Toks liudijimas iÅ¡duodamas pripažintajai organizacijai atlikus laivo apžiÅ«rÄ , kaip nustatyta Susisiekimo ministro 2004 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 3-17 patvirtintų Žvejybos laivų, kurių ilgis 24 m ir daugiau, saugos ir kontrolės taisyklių (toliau – Taisyklės) 11, 26 punktuose.

Minėtame LSLA rašte nurodyta, kad po 2014 m. spalio 5 d. laivo savininkas nesikreipė į LSLA dėl ilgalaikio atitikties liudijimo išdavimo, nors neišduoti tokio liudijimo LSLA neturėjo priežasčių (laivo techninės būklės tinkamumas buvo patvirtintas Rusijos jūrų laivybos registro 2014 m. balandžio 5 d.); taip pat nurodyta, kad naujas atitikties liudijimas, galiojantis iki 2018 m. balandžio 5 d., išduotas LSLA 2015 m. birželio d. (anksčiau laivo savininkas (valdytojas) nesikreipė į LSLA dėl atitikties liudijimo išdavimo).

IeÅ¡kovė teigia, kad be atitikties liudijimo laivas turėjo bÅ«ti sulaikytas uoste, o tokiu atveju nelaimė nebÅ«tų nutikusi. Dėl Å¡io argumento pažymėtina, kad formalus laivo dokumentų trÅ«kumas negali bÅ«ti laikomas pažeidimu, nulėmusiu ieÅ¡kovės sutuoktinio žūtį. Pagal Taisyklių 6 punktÄ , žvejybos laivai, plaukiojantys su Lietuvos valstybės vėliava ir eksploatuojami specifinėse zonose, turi atitikti LSLA direktoriaus 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-64 patvirtintus saugos reikalavimus žvejybos laivams, kurių ilgis 24 m ir daugiau.

Å iuo įsakymu patvirtintų reikalavimų įgulos apsaugai žvejybos laivuose 12 punkte nustatyta: „Laivagalinio tralavimo traleriai ant virÅ¡utinės slipo briaunos turi turėti tinkamÄ apsauginę įrangÄ , duris, vartus arba tinklus, tokio pat aukščio kaip ir gretimas falÅ¡bortas arba apsauginiai turėklai. Kai tokios apsauginės įrangos nėra, skersai slipo turi bÅ«ti įrengtos grandinės arba kitos apsauginės priemonės.“Teismas, remdamasis liudytojų S. Z. ir A. K. paaiÅ¡kinimais, nustatė, kad įvykio metu laivo „Karalius“ galinis bortas neatitiko techninių reikalavimų, nes neturėjo vartų.

Latvijos antstolės 2017 m. sausio 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nuotraukose matyti, kad tokie vartai vėliau tame pačiame laive buvo sumontuoti (4 t., b. l. 96). Atsakovės teigia, kad vartų anga buvo užtverta grandine, todėl minėtas reikalavimas nebuvo pažeistas. Teisme laivo „Karalius“ kapitonas S. Z. negalėjo atsakyti, ar tuo metu, kai dingo G. K., laivo galinių vartų anga buvo užtverta grandine, ar ne. Tačiau jis teigė, kad visas galinis laivo denis buvo filmuojamas, ir jis kartu su žvejybos kapitonu V.

P. bei vyresniuoju kapitono padėjėju J. S. peržiÅ«rėjo vaizdo įraÅ¡us, bet jokio asmens judėjimo nematė. Tokie liudytojo parodymai yra prieÅ¡taringi, nes jeigu visas galinis laivo denis buvo filmuojamas, tai peržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡us turėjo matytis ir tai, ar įvykio metu vartų anga buvo užtverta grandine, ar ne. Kadangi atsakovė neiÅ¡saugojo minėto vaizdo įraÅ¡o, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad G. K. neiÅ¡krito ir negalėjo iÅ¡kristi per vartų angÄ galiniame laivo borte.

Ankstesnysis laivo „Karalius“ savininkas A. K. teisme paaiÅ¡kino, kad tokiomis oro sÄ lygomis laivo denis bÅ«na apledėjęs, todėl G. K. galėjo paslydęs iÅ¡kristi iÅ¡ laivo per neužtvertÄ galinių vartų angÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, nepriklausomai nuo to, ar laivas „Karalius“ įvykio metu atitiko minėtus techninius reikalavimus, ar neatitiko, teismas iÅ¡ esmės pagrįstai konstatavo, kad G. K. galėjo iÅ¡kristi į jÅ«rÄ dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių.Nelaimingo atsitikimo galimybę patvirtina ir tie liudytojo A.

K. paaiškinimai teismo posėdyje, kad laivui „Karalius“ plaukiant pasipildyti degalų, antrasis kapitonas padėjėjas, t. y. G. K. turėjo patikrinti, ar denyje esanti įranga tam yra tinkamai paruošta. Atsakovės apeliaciniame skunde teigia, kad dėl liudytojo A. K. objektyvumo ir nešališkumo kyla abejonių, nes jam priklausančios bendrovės RAB „Čatka“ ir RAB „Bering“ bylinėjasi su UAB „Arctic fishing“ teismuose, todėl teismas negali vadovautis šio liudytojo parodymais.

Dėl Å¡io argumento pažymėtina, kad teismas įvertina visus byloje esančius įrodymus, o atsakovės samdyto kapitono S. Z. kaip liudytojo duoti parodymai nelaikytini labiau patikimu įrodymu, nei ieÅ¡kovės praÅ¡ymu atvykusio liudyti A. K. parodymai. Teismo posėdyje S. Z., atsakydamas į ieÅ¡kovės atstovės klausimÄ , tvirtino, kad degalų priėmimas nebuvo viena iÅ¡ antrojo kapitono padėjėjo G. K. pareigų ir dėl to jis iÅ¡eiti iÅ¡ tiltelio neturėjo. Byloje nesant jokių kitų įrodymų, kuriais remiantis bÅ«tų galima objektyviai paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus tarp liudytojų S. Z. ir A.

K. parodymų, neatmestina, kad G. K. įvykio metu vykdė minėtÄ pareigÄ . Liudytojas S. Z. teisme taip pat paaiÅ¡kino, kad laivo „Karalius“ įgulos nariams buvo draudžiama be reikalo naudotis iÅ¡oriniais išėjimais, nes į kitas patalpas buvo galima patekti per tiltelyje esantį vidinį išėjimÄ ; kad iÅ¡einant į denį privaloma vilkėti gelbėjimosi liemenę; kad G. K. iki įvykio dienos du mėnesius nesinaudojo iÅ¡oriniais tiltelio išėjimais; kad G. K. pavadavęs vyresnysis kapitono padėjėjas teigė, jog perėmęs laivo kontrolę iÅ¡ G.

K., negalėjo jo sulaikyt jam iÅ¡einant per Å¡onines duris. Å ie liudytojo teiginiai neatitinka byloje esančio žvejybos kapitono V. P. raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų (1 t., b. l. 123–125), kuriuose teigiama, kad G. K. kelis kartus per dienÄ iÅ¡eidavo per tiltelio iÅ¡orines duris parÅ«kyti ir niekas į tai nekreipė dėmesio; kad G. K. išėjo apsivilkęs tik striukę (be gelbėjimosi liemenės); kad įvykio dienÄ tiltelyje kartu su G. K., kol Å¡is išėjo, buvo V. P., vyresnysis kapitono padėjėjas J.

S. ir vyresnysis apdorojimo meistras I. G.. Be to, 2014 m. lapkričio 6 d. suraÅ¡ytame Žmogaus dingimo akte nurodyta, kad budėjimÄ iÅ¡ dingusiojo G. K. laikinai perėmė žvejybos kapitonas V. P. (žr. popierinio bylos varianto 3 t., b. l. 1), o ne vyr. kapitono padėjėjas J. S., kaip teigė liudytojas S. Z.. IÅ¡ to galima daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė UAB „Arctic fishing“ neužtikrino, jog laive „Karalius“ bÅ«tų laikomasi minėtų saugumo reikalavimų, kuriuos pažeidus galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas, nors pagal įstatymus tokia pareiga buvo nustatyta darbdaviui (DK 260 str. 2 d., DSSÄ® 11 str. 2 d., 19 str. 2 d., 25 str. 13 p.).IÅ¡ dalies sutiktina su atsakovių argumentu, kad vien tai, jog byloje nepateiktas laivo „Karalius“ žurnalo originalas už laikotarpį, apimantį G.

K. žūties dienÄ , nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovė UAB „Arctic fishing“ netinkamai organizavo prevencinių priemonių, skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, įgyvendinimÄ . Pagal LSLA direktoriaus 2012 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. V-73 patvirtintas laivo žurnalo formÄ 1A ir Å¡io žurnalo pildymo bei registravimo taisykles, laivo žurnale turi bÅ«ti daromi įraÅ¡ai apie 1974/78 m. Tarptautinės konvencijos „Dėl žmogaus gyvybės apsaugos jÅ«roje (SOLAS)“ reikalavimų įvykdymÄ , kuriais siekiama iÅ¡vengti laivo avarijų, o joms įvykus, efektyviai jas likviduoti ar saugiai palikti laivÄ .

Atsakovė teismui pateikė laivo „Karalius“ žurnalÄ už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 11 d. iki 2014 m. spalio 11 d., kuriame matyti, kad su minėtais reikalavimais susiję laivo mechanizmų patikrinimai ir pratybos tuo metu buvo vykdomi (4 t., b. l. 152–157). Byloje taip pat pateiktas laivo „Karalius“ saugos žurnalas, kuriuo remdamasi atsakovė UAB „Arctic fishing“ įrodinėja, kad laivo įgula, įskaitant G. K., kiekvieno mėnesio pirmÄ jÄ dienÄ buvo instruktuojami darbų saugos klausimais (1 t., b. l. 143–162).

Tačiau iÅ¡ Å¡io žurnalo originalo akivaizdu, kad prie kiekvieno instruktažo jame įklijuotos vieno ir to paties įgulos narių sÄ raÅ¡o su jų paraÅ¡ais atskirame lape kopijos, todėl pagrįstos ieÅ¡kovės abejonės dėl to, ar atsakovės darbuotojai iÅ¡ tikrųjų buvo instruktuojami Å¡iame žurnale nurodytais darbų saugos klausimais. Atsakovės nepateikė jokių kitų įrodymų ar įtikinamų paaiÅ¡kinimų, kurie paÅ¡alintų tokias abejones.Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkama faktÄ buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas).Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad labiau tikėtina, jog ieÅ¡kovės sutuoktinio žūtis buvo nelaimingas atsitikimas, o ne savižudybė.Atsakovės teigia, kad G.

K. buvo patyręs ir profesionalus jÅ«rininkas, todėl jeigu ne savižudybė, tai kita jo iÅ¡kritimo iÅ¡ laivo priežastimi galėjo bÅ«ti tik jo paties didelis neatsargumas (nesaugus persisvėrimas per laivo bortÄ , sėdėjimas ant laivo borto ir pan.).Teisėjų kolegijos vertinimu, tikėtina, kad dėl G. K. žūties galėjo bÅ«ti ir jo paties kaltės, nes akivaizdu, kad kiekvienas jÅ«rininkas, iÅ¡eidamas į iÅ¡orinį denį laivui plaukiant jÅ«roje, turėtų bÅ«ti atsargus, įvertinti bangavimo stiprumÄ , meteorologines sÄ lygas, ir laikytis visų privalomų saugumo reikalavimų.

Tačiau byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad, pirma, G. K. nebuvo tinkamai supažindintas su darbų saugos reikalavimais laive „Karalius“; antra, atsakovė UAB „Arctic fishing“ kaip darbdavė neužtikrino, jog G. K. laikytųsi privalomų saugos reikalavimų. Toks atsakovės UAB „Arctic fishing“ neveikimas yra neteisėtas civilinės atsakomybės taikymo prasme (CK 6.246 str.). BÅ«tent įstatymų nustatytų darbdavio pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas nulėmė labiau tikėtinÄ nelaimingÄ atsitikimÄ darbe, per kurį žuvo ieÅ¡kovės sutuoktinis, taigi, byloje įrodytas ir priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei ieÅ¡kovei padarytos žalos (CK 6.247 str., 6.249 str., 6.284 str.).

Atsakovė UAB „Arctic fishing“ neįrodė, kad kaip darbdavė buvo tiek rÅ«pestinga, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina, ir kad dėl Å¡io nelaimingo atsitikimo kaltas tik pats darbuotojas, t. y. G. K.. Todėl atsakovės UAB „Arctic fishing“ kaltės prezumpcija Å¡ioje byloje nepaneigta (CK 6.248 str. 1 d.).Pagal CK 6.248 straipsnio 2 dalį, kaltė gali pasireikÅ¡ti tyčia arba neatsargumu. Pastaroji kaltės forma dar skirstoma į paprastÄ neatsargumÄ ir didelį neatsargumÄ . Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiÅ¡kia neprotingu arba iÅ¡skirtiniu rÅ«pestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rÅ«pestingas, kiek akivaizdžiai bÅ«tina esamomis aplinkybėmis (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017, 29 punktÄ ). Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas.

Tačiau to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta Å¡ios taisyklės iÅ¡imtis – į nukentėjusio asmens kaltę neatsižvelgiama iÅ¡ieÅ¡kant dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusiÄ Å¾alÄ . Tokia nuostata įtvirtinta dėl to, kad žala tokiais atvejais atlyginama kitiems asmenims, t. y. nukentėjusysis yra ne pats žuvusysis, o jo iÅ¡laikytiniai.Esant miÅ¡riai darbdavio ir darbuotojo kaltei, paties žuvusiojo G. K. net ir didelis neatsargumas neeliminuotų atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų atžvilgiu.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad yra visos bÅ«tinos sÄ lygos taikyti atsakovei UAB „Arctic fishing“ deliktinę civilinę atsakomybę.Dėl žalos dydžio netekus maitintojoSprendžiant dėl maitintojo žūties atsiradusios žalos atlyginimo klausimÄ , tokiais atvejais kaip Å¡is, kai žuvęs asmuo nebuvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka, taikytinas CK 6.284 straipsnis (CK 6.284 str. 4 d.). Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimÄ turi asmenys, kurie buvo mirusiojo iÅ¡laikomi arba jo mirties dienÄ turėjo teisę gauti iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi iÅ¡laikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties.

Å ie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ . To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimÄ netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kuriÄ jis gavo arba turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam.Atsakovė teigia, kad ieÅ¡kovė yra darbinga, todėl iÅ¡laikymas jai nereikalingas. Dėl Å¡io argumento pažymėtina, kad žuvusio asmens sutuoktinis turi teisę į žalos atlyginimÄ nepriklausomai nuo jo darbingumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-421/2015; 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-652-916/2015).Atmestinas ir ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentas, kad žala yra priteisiama tik likusiam gyvam sutuoktiniui, o ne kuriam nors kitam žuvusiojo iÅ¡laikytiniui.

CK 6.284 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kokie asmenys turi teisę į žalos atlyginimÄ fizinio asmens mirties atveju, t. y. be sutuoktinio, tokiÄ teisę turi ir nepilnamečiai vaikai, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi iÅ¡laikytiniai. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovė turi nepilnamečių vaikų, kurių susilaukė su G. K., tačiau ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė tik savo naudai. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas taikė netinkamÄ Å¾alos dydžio skaičiavimo bÅ«dÄ , nes dėl jos ypatingo Å¡eiminio statuso (mirusiojo sutuoktinė) žalos atlyginimo priteisimas tik ieÅ¡kovei leistų paprasčiau spręsti visus buities reikalus, iÅ¡laikyti bÅ«stÄ , susimokėti už paslaugas, skirti pajamų vaikų iÅ¡simokslinimui.

Žalos skaičiavimo bÅ«das nustatytas CK 6.284 straipsnio 2 dalyje, pagal kuriÄ asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimÄ netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kuriÄ jis gavo arba turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Å i norma reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti skaičiuojamos žuvusiojo gautos pajamos ir gauta suma dalijama iÅ¡ skaičiaus asmenų, kuriuos iÅ¡laikė žuvusysis arba kurie turėjo teisę gauti iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ , įskaitant žuvusįjį. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutuoktinės statusas CK 6.284 straipsnio taikymo prasme nėra ypatingas kitų asmenų, kurie taip pat turi teisę į žalos atlyginimÄ maitintojo netekimo atveju, atžvilgiu, o ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės negali bÅ«ti pagrindas nesilaikyti imperatyvių įstatymo normų, sutuoktinei priteisiant ne tik jai pačiai, bet ir nepilnamečiams vaikams priklausančiÄ iÅ¡laikymo dalį.

Tokia iÅ¡vada, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, atitinka ir kasacinio teismo praktikÄ . IeÅ¡kovė remiasi Å¡ios nutarties 43 punkte paminėtomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis (bei jose nurodyta ankstesne Å¡io teismo praktika), akcentuodama Å¡iose nutartyse pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, kad nustatydamas sutuoktiniui tekusiÄ Å¾uvusiojo pajamų dalį teismas turi vadovautis sutuoktinių bendro turto dalių lygybės prezumpcija, įtvirtinta CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Tačiau tokia taisyklė taikytina tuo atveju, kai žuvusysis neturi kitų iÅ¡laikytinių (kaip, pvz., nustatyta byloje Nr. 3K-3-652-916/2015), o kai Å¡eimoje yra ir kitų iÅ¡laikytinių, žuvusiojo pajamos dalijamos iÅ¡ Å¡eimos narių skaičiaus (kaip, pvz., konstatuota civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-421/2015).Taigi, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai aiÅ¡kino CK 6.284 straipsnio normas.

Tačiau ieÅ¡kovei, atsižvelgiant į jos pozicijÄ , nebuvo pasiÅ«lyta patikslinti ieÅ¡kinio reikalavimų, juos pareiÅ¡kiant ne tik savo, bet ir nepilnamečių vaikų, kuriems ji vienintelė atstovauja pagal įstatymÄ po jų tėvo mirties, vardu, nors teismas turėjo tai padaryti, matydamas, kad ieÅ¡kovė reikalauja priteisti didesnę dalį žuvusiojo pajamų dalį, nei jai priklausytų pagal minėtas normas (CPK 2 str., 45 str., 225 str. 5 p.). Teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino, kiek ieÅ¡kovė turi nepilnamečių vaikų, kurių susilaukė su sutuoktiniu G.

K. ir kuriuos pastarasis turėjo pareigÄ iÅ¡laikyti. IeÅ¡kovė pirmosios instancijos teisme pateikė santuokos liudijimÄ ir nepilnametės dukros V., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimÄ . Å ių įrodymų pagrindu teismas konstatavo, kad žuvusysis G. K. iÅ¡laikė du savo Å¡eimos narius. Tačiau apeliacinės instancijos teisme pateiktuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose ieÅ¡kovė jau nurodo, kad santuokoje su G. K. susilaukė dviejų vaikų (2007 m. jiems gimė sÅ«nus R., nors tai patvirtinančių įrodymų, pvz., vaiko gimimo liudijimo, byloje nėra pateikta).

Å ios faktinės aplinkybės turi teisinės reikÅ¡mės, todėl jas bÅ«tina iÅ¡tirti tam, kad bÅ«tų galima tinkamai taikyti CK 6.284 straipsnio normas.Pažymėtina ir tai, kad socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį (CK 6.290 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje yra pateiktas ieÅ¡kovės susiraÅ¡inėjimas su buvusiu UAB „Arctic fishing“ akcininku A. S., iÅ¡ kurio matyti, kad ieÅ¡kovė ketina kreiptis į teismÄ dėl mirties liudijimo iÅ¡davimo, nes be Å¡io dokumento ji negali <…> kreiptis dėl subsidijos, iÅ¡mokų vaikams netekus maitintojo, gauti sutuoktinio draudžiamÄ jÄ dalį pensijos, naudotis lengvatomis ir t. t. (2 t., b. l. 57, 60).

Tokie bylos duomenys leidžia manyti, kad ieškovei ir jos vaikams dėl sutuoktinio / tėvo G. K. mirties Rusijoje galimai yra išmokėtos ar periodiškai mokamos (arba bus mokamos) tam tikros socialinio draudimo išmokos, kurios pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį turėtų būti įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas taip pat neištyrė (nepasiūlė ieškovei pateikti atitinkamų įrodymų), nors jos yra reikšmingos siekiant teisingai nustatyti atlygintinos žalos dydį nagrinėjamoje byloje.Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos žalos dydį, šiuo aspektu neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiamo sprendimo dalis, kuria iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys, naikintina ir bylos dalis dėl žalos dydžio nustatymo perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl šios nutarties 45–46 punktuose nurodytų tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio, taip pat būtinybės pasiūlyti ieškovei patikslinti ieškinio reikalavimus, minėta bylos dalis turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, todėl toks nagrinėjimas negalimas vien tik apeliacinės instancijos teisme. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje nebevertina šalių kitų argumentų, kuriais ginčijamasi dėl teismo nustatyto žalos dydžio (ne)pagrįstumo.

Tik ištyrus bei nustačius pirmiau minėtas aplinkybes, turinčias esminės reikšmės nustatant padarytos žalos dydį, tikslinga būtų vertinti, ar teisingai nustatytos G. K. gautos pajamos, jo tikėtina gyvenimo trukmė ir kt.Dėl neturtinės žalosPagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta <…> dėl asmens gyvybės atėmimo <…>. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Gausioje kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje sprendžiant ginčus dėl neturtinės žalos atlyginimo, konstatuota, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikÅ¡mingų kriterijų sÄ raÅ¡as laikytinas pagrindiniu (universaliu) sÄ raÅ¡u tokių kriterijų, kurie turėtų bÅ«ti teismo iÅ¡tirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju.

Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, aiÅ¡kindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus, į kurių visumÄ Ä¯eina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamÄ (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014 ir joje nurodytÄ praktikÄ ).Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė dėl savo vyro mirties patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad darbdavys jau iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovei 5 000 USD kompensacijÄ , teismas sprendė, kad Å¡ios sumos pakanka neturtinei žalai kompensuoti, todėl atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.Kaip minėta, nustatant neturtinės žalos dydį, reikÅ¡mingi ir tokie kriterijai, kaip žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis.

Å iuo atveju teismas atsakovės UAB „Arctic fishing“ turtinės padėties nenustatinėjo, o dėl padarytos turtinės žalos dydžio byla, jau minėta, grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Atsižvelgiant į bÅ«tinybę įvertinti Å¡iuos kriterijus, sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimÄ , naikintina ir skundžiamo sprendimo dalis, kuria atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir Å¡i bylos dalis taip pat perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).Dėl ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumento, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog 5 000 USD ieÅ¡kovei buvo sumokėta kaip kompensacija už neturtinę žalÄ , pažymėtina, kad ir pati ieÅ¡kovė turi pateikti teismui paaiÅ¡kinimus bei įrodymus, kokiu pagrindu Å¡i suma buvo jai sumokėta (2 t., b. l. 54–55).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nutaria: panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovei J. K. priteista iÅ¡ atsakovės Royal & Sun Alliance Insurance ir subsidiariai iÅ¡ atsakovės UAB „Arctic fishing“ 104 160,11 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2015 m. lapkričio 16 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, o likusi ieÅ¡kovės patikslinto ieÅ¡kinio dalis atmesta;

Å¡alims paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Perduoti Å¡iÄ bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                              Konstantinas Gurinas                                                                               Antanas Rudzinskas                                                                               Egidijus Žironas