Legislator Case Law & Legislation
2020-03-25 Nr. AB-6071-3-61-3-01554-2018-9 AI generated

2020-03-25 Nr. AB-6071-3-61-3-01554-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2020-03-25 Nr. AB-6071-3-61-3-01554-2018-9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Transportera“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Transportera“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2020-03-25 Nr. AB-6071-3-61-3-01554-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Transportera“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) 2018 m. gegužės 3 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2018 m. kovo 30 d. įsakymą Nr. 1-104 „Dėl naftos produktų ir naftos valstybės atsargų kaupimo užduočių uždarajai akcinei bendrovei „Transportera“ nustatymo 2018 metais“ (toliau – ir Įsakymas).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A-288-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01554-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Transportera“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Transportera“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Transportera“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) 2018 m. gegužės 3 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2018 m. kovo 30 d. įsakymą Nr. 1-104 „Dėl naftos produktų ir naftos valstybės atsargų kaupimo užduočių uždarajai akcinei bendrovei „Transportera“ nustatymo 2018 metais“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjo nuomone, įpareigojimas jam sukaupti ir iki 2019 m. balandžio 29 d. tvarkyti ne mažiau kaip 30 t benzino atsargų ir ne mažiau kaip 15 t dyzelino atsargų yra neteisėtas ir nepagrįstas. Paaiškino, jog Bendrovė naftos produktų importą vykdė tik 2017 m. sausio 3–25 d, o į Lietuvos Respubliką iš Latvijos Respublikos importuotas dyzelino ir benzino kiekis (atitinkamai 81,388 t ir 162,890 t) yra nedidelis, mažesnis nei nurodyta Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo (toliau – ir Atsargų įstatymas) 2 straipsnio 2 dalyje. Atsargų įstatymo pakeitimai, pareigą kaupti ir tvarkyti naftos produktų ir naftos valstybės atsargas susieję su mažesniu importuojamų ar įvežamų naftos produktų ir naftos kiekiu – daugiau nei 100 t per metus, įsigaliojo tik 2017 m. lapkričio 1 d., todėl pakeistos įstatymo nuostatos Bendrovei netaikytinos. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – ir atsakovas, Ministerija), nepaisydama pastarosios aplinkybės, pažeidė principą lex retro non agit (įstatymas negalioja atgal).

3. Atsakovas Lietuvos Respublikos energetikos ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas teigė, kad Įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1901 patvirtintomis Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų sudarymo, reglamentavimo, tvarkymo, kaupimo, naudojimo ir priežiūros taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), kurių dabartinė galiojanti redakcija nesikeitė nuo 2016 m. balandžio 1 d. (todėl Taisyklėse nustatyta tvarka visiems subjektams yra aiški ir žinoma jau kurį laiką), bei Lietuvos statistikos departamento pateiktais duomenimis. Ministerija kasmet iki kovo 31 d. apskaičiuoja ir patvirtina įpareigotosioms įmonėms kaupiamų atsargų kategorijas ir konkrečius atsargų kiekius, vadovaudamasi galiojančia Atsargų įstatymo 7 straipsnyje įtvirtinta tvarka.

Ministerija, kaip viešojo administravimo subjektas, negalėjo elgtis kitaip nei numatyta jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2017 m. birželio 29 d. priėmė Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 2 straipsnio pakeitimo įstatymą (Nr. XIII-566; toliau – ir Pakeitimo įstatymas), kuriuo buvo pakeista įpareigotųjų įmonių sąvoka ir galbūt subjektų ratas, bet kaupiamų atsargų kiekio apskaičiavimo tvarka, įtvirtinta Atsargų įstatymo 7 straipsnyje, nesikeitė.

Pagal šią tvarką Ministerija užtikrina, jog pagal patvirtintas kategorijas ataskaitiniais metais suvartotų produktų kiekių naftos ekvivalentas sudarytų ne mažiau kaip 75 proc. vidaus suvartojimo, t. y. į ateitį nustatomas kiekis apskaičiuojamas pagal jau buvusį kiekį, imantį jį kaip atskaitos vienetą. Todėl, nustatant kaupiamų atsargų kiekį 2018 m. kovo mėn., buvo vadovaujamasi tuo metu galiojančiais teisės aktais ir nėra pagrindo teigti, kad įstatymas laikytinas galiojančiu atgal. Atsakovas taip pat akcentavo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies nuostatas (valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei) bei tai, kad valstybės teisės aktais numatomos priemonės iš esmės turi užtikrinti Vyriausybei ir Ministerijai numatytą naftos produktų atsargų kaupimo įgyvendinimą ir priežiūrą, nustatytą ir Europos Sąjungos lygmeniu – 2009 m. rugsėjo 14 d.

Tarybos direktyva 2009/119/EB, kuria valstybės narės įpareigojamos išlaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargas. Ūkio subjektai, kurių ekonominė veikla per se (savaime) susijusi su rizikos elementu, negali turėti teisėtų lūkesčių, kad teisės aktų leidėjui naudojantis savo diskrecija, esama situacija išlikti nepakitusi visą laiką ir kad įstatymų leidėjas nepriims tokių teisės aktų pakeitimų, kurie gali sukelti asmeniui, užsiimančiam tam tikra veikla, papildomų pareigų.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 11 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Transportera“ skundą.

6. Teismas nustatė, kad ginčijamo teisingumo ministro 2018 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 1-104 1 dalimi pareiškėjas buvo įpareigotas ne vėliau kaip nuo 2018 m. balandžio 30 d. naftos produktų ir (ar) žalios naftos, tarpinių naftos produktų ar mišinių komponentų, skirtų perdirbti į galutinius naftos produktus, pavidalu sukaupti ir iki 2019 m. balandžio 29 d. tvarkyti šias naftos produktų ir naftos valstybės atsargas, apskaičiuotas vadovaujantis Taisyklių 1 priedo V skyriuje nustatyta atsargų kiekio apskaičiavimo metodika: 1) ne mažiau kaip 30 t benzino atsargų, 2) ne mažiau kaip 15 t dyzelino atsargų; 2 dalyje nustatyta, kad 2018 metais atsargų kiekiui apskaičiuoti yra taikomas metodas, nurodytas Taisyklių 1 priedo 4.4.1 papunktyje.

7. Teismas, atsižvelgęs į Atsargų įstatymo tikslą, loginiu, lingvistiniu ir sisteminiu teisės aiškinimo metodais išanalizavęs šio įstatymo nuostatas (1 str. 1 d., 3 str. 1 d. ir 7 str.), padarė išvadą, kad Ministerija, apskaičiuodama ir patvirtindama kaupiamų naftos produktų ir naftos atsargų kiekius, turi vadovautis ta Atsargų įstatymo ir Taisyklių redakcija, kuri galioja sprendimo, kuriuo apskaičiuojami ir patvirtinami kaupiamų atsargų kiekiai, priėmimo metu. Ministerija yra įpareigota Atsargų įstatymo 7 straipsnio ir 2 straipsnio 1 dalies nuostatų, nustatančių jog, tvirtindama Agentūros kaupiamų specialiųjų atsargų produktų kategorijas, Ministerija užtikrina, kad pagal patvirtintas kategorijas ataskaitiniais metais, t. y. kalendoriniais metais, kurių naftos produktų ir naftos vidaus suvartojimo arba grynojo importo duomenys naudojami apskaičiuojant kauptinų arba faktiškai kaupiamų naftos produktų ir naftos atsargų kiekį, suvartotų produktų kiekių naftos ekvivalentas sudarytų ne mažiau kaip 75 procentus vidaus suvartojimo, bei remiantis Taisyklių 1 priedo 1 punktu Atsargų kaupimo užduotys nustatomos remiantis praėjusių kalendorinių metų (ataskaitinių metų) vidutiniu grynuoju naftos produktų importu arba vidutiniu dienos naftos produktų vidaus suvartojimu, kurie turi būti išreikšti žalios naftos ekvivalentu.

8. Teismo vertinimu, nustačiusi, jog pareiškėjo importuotų naftos produktų ir naftos kiekis per metus (2017 m.) viršijo 100 tonų, Ministerija pagrįstai ir teisėtai pripažino jį įpareigotąja įmone pagal Atsargų įstatymo 2 straipsnio 2 dalį ir jam, vadovaudamasi Atsargų įstatymo 7 straipsniu bei Taisyklių nuostatomis, nustatė prievolę sukaupti ir tvarkyti atsargų kiekį (ne mažiau kaip 30 t benzino ir ne mažiau kaip 15 t dyzelino), apskaičiuotą pagal Taisyklių 1 priedo V skyriuje nustatytą metodiką. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad nagrinėjamam ginčui aktuali konstitucinė nuostata, jog valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (Konstitucijos 46 str. 3 d.), taip pat aplinkybė, jog nacionaliniais teisės aktais sukurtos sąlygos įvykdyti Europos Sąjungos teisės – 2009 m. rugsėjo 14 d. Tarybos direktyvos 2009/119/EB – įpareigojimus dėl minimalaus naftos produktų ir naftos atsargų kiekio išlaikymo, o pareiškėjui šiuo atveju negalėjo kilti teisėtų lūkesčių, kad teisės aktų leidėjui naudojantis savo diskrecija, esama situacija išliks nepakitusi visą laiką ir kad įstatymų leidėjas nepriims tokių teisės aktų pakeitimų, kurie gali sukelti asmeniui, užsiimančiam tam tikra veikla, papildomų pareigų.

9. Teismas konstatavo, kad atsakovas tinkamai, nepažeisdamas lex retro non agit principo, taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Įsakymą, kurio naikinti pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

III. 10. Pareiškėjas UAB „Transportera“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

11. Pareiškėjo nuomone, teismas netinkamai ir nevisapusiškai įvertino skunde nurodytus motyvus, dėl dalies jų net nepasisakė. Pareiškėjas pakartoja anksčiau išdėstytas faktines aplinkybes ir yra tvirtai įsitikinęs, kad atsakovas, priimdamas Įsakymą, pažeidė principą lex retro non agit.

12. Atsakovas Lietuvos Respublikos energetikos ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

13. Atsakovas iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, susijusius su principo lex retro non agit aiškinimu bei teisėtų lūkesčių apsauga, sutinka su teismo atliktu bylos proceso šalių argumentų vertinimu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2018 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 1-104 „Dėl naftos produktų ir naftos valstybės atsargų kaupimo užduočių uždarajai akcinei bendrovei „Transportera“ nustatymo 2018 metais“ teisėtumo.

15. Byloje ginčijamo įsakymo 1 dalimi pareiškėjas buvo įpareigotas ne vėliau kaip nuo 2018 m. balandžio 30 d. naftos produktų ir (ar) žalios naftos, tarpinių naftos produktų ar mišinių komponentų, skirtų perdirbti į galutinius naftos produktus, pavidalu sukaupti ir iki 2019 m. balandžio 29 d. tvarkyti šias naftos produktų ir naftos valstybės atsargas, apskaičiuotas vadovaujantis Taisyklių 1 priedo V skyriuje nustatyta atsargų kiekio apskaičiavimo metodika. Pareiškėjas teigia, kad pagal naftos produktų importo metu (2017 m. sausio mėn.) galiojusias Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo nuostatas jis neturėjo pareigos kaupti valstybės naftos produktų atsargas, tuo tarpu atsakovas nepagrįstai, pažeisdamas lex retro non agit principą, taikė nuo 2017 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusią Įstatymo 2 straipsnio 2 dalį.

16. Nagrinėjamam ginčui aktualaus Atsargų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šio įstatymo tikslas – užtikrinti naftos produktų ir naftos valstybės atsargų kaupimą, tvarkymą, naudojimą, priežiūrą ir sudarymo reglamentavimą; 3 straipsnio 1 dalį naftos produktų ir naftos atsargų kaupimo įgyvendinimą ir priežiūrą užtikrina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Ministerija. Atsargas šio įstatymo nustatyta tvarka kaupia valstybės įmonė Lietuvos naftos produktų agentūra ir įpareigotosios įmonės. Ministerija, veikdama pagal Atsargų įstatymą ir laikydamasi šio įstatymo reikalavimų: 1) organizuoja, koordinuoja ir prižiūri atsargų kaupimo įgyvendinimą; 2) analizuoja ir vertina naftos produktų ir naftos importo, įvežimo, išvežimo, eksporto, prekybos, suvartojimo būklę; 3) sukuria naftos produktų ir naftos atsargų valstybės informacinę sistemą (Įstatymo 3 str. 3 d.). Remiantis Įstatymo 6 straipsnio (kaupiamos atsargos) 1 dalimi atsargai turi būti kaupiamas toks atsargų kiekis, apskaičiuotas vadovaujantis Taisyklėmis, kad iš sukauptų atsargų būtų galima patenkinti didesnįjį tam tikrų išvardintų poreikių: 90 dienų vidutinio dienos grynojo importo poreikį (1 punktas) arba 61 dienos vidutinio dienos vidaus suvartojimo poreikį (2 punktas); remiantis to paties straipsnio 2 dalimi dalį atsargų sudaro Agentūros valstybės lėšomis kaupiamos ir tvarkomos specialiosios atsargos, kurių Agentūra turi kaupti tiek, kad jų pakaktų ne mažiau kaip 30 dienų, skaičiuojant pagal vidutinį dienos vidaus suvartojimą per praėjusius kalendorinius metus, likusią atsargų dalį kaupia įpareigotosios įmonės. Atsargų įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienais metais iki kovo 31 dienos Ministerija, vadovaudamasi Taisyklėmis, apskaičiuoja ir Agentūrai bei įpareigotosioms įmonėms patvirtina kaupiamų Atsargų kategorijas ir konkrečius Atsargų kiekius. Patvirtintų kaupiamų Atsargų kategorijų ir kiekių taikymo tvarka nustatoma Taisyklėse.

17. Atsargų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis (2017 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-566, redakcija, galiojanti nuo 2017 m. lapkričio 1 d.) įpareigotąsias įmones apibrėžė kaip – naftos perdirbimo įmonės, naftos produktus ir (ar) naftą importuojančios įmonės ir įvežančios įmonės, išskyrus Agentūrą, kurios pagal šio įstatymo nuostatas kaupia ir tvarko Atsargas ir kurių perdirbtų ar pagamintų, importuotų ar įvežtų naftos produktų ir naftos kiekis per metus viršija 100 tonų. Remiantis Įstatymo 7 straipsnio ir 2 straipsnio 1 dalies nuostatomis tvirtindama Agentūros kaupiamų specialiųjų atsargų produktų kategorijas, Ministerija užtikrina, kad pagal patvirtintas kategorijas ataskaitiniais metais, t. y. kalendoriniais metais, kurių naftos produktų ir naftos vidaus suvartojimo arba grynojo importo duomenys naudojami apskaičiuojant kauptinų arba faktiškai kaupiamų naftos produktų ir naftos atsargų kiekį, suvartotų produktų kiekių naftos ekvivalentas sudarytų ne mažiau kaip 75 procentus vidaus suvartojimo, o remiantis Taisyklių 1 priedo 1 punktu atsargų kaupimo užduotys turi būti nustatomos remiantis praėjusių kalendorinių metų (ataskaitinių metų) vidutiniu grynuoju naftos produktų importu arba vidutiniu dienos naftos produktų vidaus suvartojimu, kurie turi būti išreikšti žalios naftos ekvivalentu.

18. Apeliacinio skundo argumentai, kad pareiškėjas naftos produktų importą vykdė tik 2017 m. sausio 3–25 d, o į Lietuvos Respubliką iš Latvijos Respublikos importuotas dyzelino ir benzino kiekis yra mažesnis nei nurodyta importavimo metu galiojusioje Atsargų įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, bei kad Atsargų įstatymo pakeitimai pareigą kaupti ir tvarkyti naftos produktų ir naftos valstybės atsargas susieję su mažesniu importuojamų ar įvežamų naftos produktų ir naftos kiekiu – daugiau nei 100 t per metus, įsigaliojo tik 2017 m. lapkričio 1 d., ir pakeistos įstatymo nuostatos pareiškėjui netaikytinos, yra nepagrįsti, nes atsakovas, priimdamas ginčijamą įsakymą, turėjo vadovautis Atsargų įstatymo redakcija, galiojusia Įsakymo priėmimo metu (remiantis Atsargų įstatymo 7 str. kiekvienais metais iki kovo 31 dienos Ministerija apskaičiuoja ir Agentūrai bei įpareigotosioms įmonėms patvirtina kaupiamų Atsargų kategorijas ir konkrečius Atsargų kiekius). Tuo tarpu pareiškėjas pageidautų, kad atsakovas, vykdydamas Atsargų įstatymo 7 straipsnyje nustatytą pareigą ir priimdamas ginčijamą įsakymą 2018 m. kovo 30 d., vadovautųsi Atsargų įstatymo redakcija, galiojusia 2017 m. pradžioje.

19. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas 2017 m. pradžioje (kai buvo importuotas dyzelino ir benzino kiekis) nepateko į Atsargų įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos įpareigotųjų įmonių sąvoką, nereiškia, kad atsakovas 2018 m. priimdamas ginčijamą sprendimą turėjo atsižvelgti į šią aplinkybę.

20. Taigi pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo importuotų naftos produktų ir naftos kiekis per metus (2017 m.) viršijo 100 tonų, atsižvelgiant į tai ir išdėstytą teisinį reguliavimą, pagrįstai nusprendė, kad Ministerija teisėtai pripažino pareiškėją įpareigotąja įmone pagal Įstatymo 2 straipsnio 2 dalį ir jai, vadovaudamasi Įstatymo 7 straipsniu ir Taisyklių nuostatomis, nustatė prievolę sukaupti ir tvarkyti Atsargų kiekį (ne mažiau kaip 30 tonų benzino ir ne mažiau kaip 15 tonų dyzelino), apskaičiuotą pagal Taisyklių 1 priedo V skyriuje nustatytą metodiką. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Atsargų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis (2017 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-566 redakcijos) pakeitė įpareigotųjų įmonių sąvoką ir galbūt subjektų ratą, bet kaupiamų atsargų kiekio apskaičiavimo tvarka, įtvirtinta Atsargų įstatymo 7 straipsnyje, nesikeitė.

21. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti apeliacinio skundo remiantis jame išdėstytais motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Transportera“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė