2020-04-01 Nr. AB-6838-3-61-3-00853-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alinėja“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alinėja“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2020-04-01 Nr. AB-6838-3-61-3-00853-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Alinėja“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) 2018 m. kovo 12 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2018 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 1-1353 „Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Alinėja“ priklausančiame bare (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas).
Full text
Administracinė byla Nr. A-397-822/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00853-2018-0
Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 1 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alinėja“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alinėja“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Alinėja“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) 2018 m. kovo 12 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2018 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 1-1353 „Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Alinėja“ priklausančiame bare (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad, apribojus prekybos alkoholiu laiką nuo 20 val. iki 10 val., nepagrįstai ribojama baro veikla ir jis patiria didelius finansinius nuostolius. Nė vienas įrodymas, kuriuo buvo remiamasi priimant Sprendimą, pareiškėjui nebuvo įteiktas su Sprendimu. Pareiškėjas nebegali realizuoti licencijos prekiauti alkoholiu jam suteiktų teisių, nors ši licencija nepanaikinta. 2017 m. vasario 13 d. išduotos licencijos pagrindu pareiškėjui buvo leista prekiauti alkoholiniais gėrimais baro patalpose visą parą, t. y. nuo 00.00 val. iki 24.00 val., o apribojus laiką nebelieka pagrindinio pajamų šaltinio, nes paliekama teisė prekiauti alkoholiu tik 10 valandų ir tokiu paros metu, kuomet beveik nėra jokio alkoholio vartojimo. Skundžiamas sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, kadangi sprendime nebuvo nurodytos objektyvios aplinkybės, dėl kurių būtina apriboti prekybos laiką, taigi nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio bei 3 straipsnio reikalavimų.
3. Pareiškėjo teigimu, jo darbuotojai, išskyrus kelis nustatytus pažeidimus, bare užtikrina tvarką, nebuvo gauta nusiskundimų dėl triukšmo ar kitų viešosios tvarkos pažeidimų iš aplinkinių namų, šalia baro nėra švietimo ar kultūros įstaigų. Bendrovės veiklos ribojimas yra diskriminacinio pobūdžio, lyginant su kitais kavinių ir barų savininkais, kadangi nė vienai iš šalia esančių kavinių ir barų ar azartinių lošimų namų, prekiaujančių alkoholiniais gėrimais visą parą, nebuvo taikyti jokie apribojimai. Pareiškėjas tvirtino griežtai reagavęs į darbuotojo padarytus nusižengimus: po pirmojo – darbuotoją įspėjo, o po antrojo – nutraukė darbo sutartį.
4. Pareiškėjas pažymėjo, jog jis nebuvo oficialiai informuotas apie klausimo dėl ribojimo prekiauti alkoholiu nagrinėjimą, jam nesudaryta reali galimybė pateikti paaiškinimus ar, tuo labiau, pasiruošti galimiems ribojimams, nebuvo argumentuota, kodėl pareiškėjui prekybos laikas buvo sutrumpintas pritaikant būtent tokius apribojimus, nebuvo atsižvelgta į siūlymus, kuriuose jam būtų draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 val. iki 8 val. Taigi, pareiškėjo teisė būti išklausytam buvo apribota. Be to, nebuvo laikytasi Sprendimo priėmimo procedūros, kadangi vietoj numatyto taikyti apribojimo prekybos alkoholiu laiko – nuo 22 val. iki 8 val., netikėtai priimtas sprendimas prailginti apribojimo laiką – nuo 20 val. iki 10 val., nors toks projektas turėjo būti parengtas ir pateiktas iš anksto.
5. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas nurodė priėmęs Sprendimą atsižvelgdamas į Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2017 m. liepos 17 d. raštą su siūlymu apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22 val. iki 8 val. Visos rekomendacijos dėl prekybos apribojimo buvo teiktos Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nurodytu laiku. Rekomendacijos buvo teiktos 2017 metais, kai pagal minėtą normą, laikas, kuriuo draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, buvo nuo 22 val. iki 8 val. Sprendimas priimtas 2018 m. vasario 7 d., jau galiojant naujai Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto redakcijai, taigi prekybos laikas buvo sutrumpintas atsižvelgiant į naujas įstatymo nuostatas. Atsakovas nurodė, kad 2018 m. sausio 9 d. vykusiame Socialinių reikalų komiteto posėdyje Nr. 58 svarstyta dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo Bendrovei priklausančiame bare, (duomenys neskelbtini), ir nuspręsta pritarti Tarybos sprendimo projektui su siūlymu apriboti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką bare, pagal nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Įstatymą. 2018 m. sausio 15 d. vykusiame Sveikatos komiteto posėdyje Nr. 59 svarstyta dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo minėtame bare ir nuspręsta pritarti Tarybos sprendimo projektui su siūlymu apriboti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką iki 20 val., taigi, laikantis Įstatymo nuostatų. Skundžiamas ribojimas buvo taikytas remiantis konkretaus subjekto padarytu Įstatymo nustatytos tvarkos pažeidimu, todėl pareiškėjo teiginiai apie diskriminaciją nepagrįsti. Atsakovas tvirtino, kad Bendrovė buvo informuota apie vyksiantį Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo komisijos posėdį.
II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 13 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Alinėja“ skundą.
8. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2017 m. vasario 13 d. išdavė pareiškėjui licenciją, kurioje nurodytas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas – visą parą. Veiklos rūšis yra viešasis maitinimas, alkoholinių gėrimų pardavimo būdas – vartoti vietoje, licencija išduota neterminuotam laikui.
9. Departamentas 2017 m. gegužės 25 d. priėmė nutarimą taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. ATK-51/17, kuriuo skyrė Bendrovei 144 Eur baudą už Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą. Nutarime nustatyta, kad 2017 m. balandžio 27 d. apie 22 val. 30 min. UAB „Alinėja“ bare įmonės darbuotoja, veikdama įmonės vardu, naudai ir interesais, už 9 Eur pardavė 3 gamykliniu būdu uždarytas 0,5 l talpos skardines sidro „Kiss“, kurias pirkėjas iš karto išsinešė iš įmonės baro; 2017 m. balandžio 27 d. apie 22 val. 40 min. įmonės bare darbuotoja, veikdama įmonės vardu, naudai ir interesais, už 2,6 Eur pardavė vieną gamykliniu būdu uždarytą 1 l talpos butelį alaus „Kapitono stiprusis“.
10. Departamentas 2017 m. liepos 17 d. raštu Nr. S-2127(3) informavo Vilniaus miesto savivaldybę apie įsigaliojusį nutarimą dėl Bendrovės ir pasiūlė apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22 val. iki 8 val. viešojo maitinimo vietoje.
11. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyrius kreipėsi į Lietuvos barų ir kavinių asociaciją, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociaciją, Lietuvos blaivybės draugiją „Baltų ainiai“, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrių, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentą, Vilniaus valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir AVPK) Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyrių, (duomenys neskelbtini) seniūniją, prašydamas pateikti turimą informaciją ir pasiūlymus / nuomonę dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo pareiškėjui priklausančiame bare.
12. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pasiūlymų dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo barui neturėjo, nurodė, kad nebuvo nustatyta kitų pažeidimų.
13. Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyrius 2017 m. rugpjūčio 30 d. pateikė raštą, kuriame nurodė, kad policijos registruojamų įvykių registre nustatyti pažeidimai: 1) 2017 m. balandžio 27 d. 23 val. 23 min. UAB „Alinėja“ bare barmenė kasininkė vykdė prekybą alkoholiniais gėrimais, nesilaikydama licencijoje nurodytų apribojimų; 2) 2017 m. liepos 28 d. 1 val. 30 min. gautas pranešimas, kad UAB „Alinėja“ vykdė prekybą alkoholiniais gėrimais išsinešimui po 22 val. 00 min. Rašte taip pat nurodyta, kad prižiūrinčio tyrėjo teigimu, baras, esantis (duomenys neskelbtini), yra neblaivių, asocialių, linkusių nusikalsti asmenų traukos vieta, to pasėkoje yra padaromi nusižengimai. Dėl to tikslinga svarstyti dėl UAB „Alinėja“ galimybės bare prekiauti alkoholiu nakties metu apribojimo.
14. (duomenys neskelbtini) seniūnija 2017 m. liepos 31 d. rašte nurodė, kad vietos bendruomenės atstovai ir seniūnaičiai mano, jog alkoholis yra viena iš priežasčių, dėl ko įvyksta teisėtvarkos pažeidimai, praeiviams nėra suteikiamas saugumo jausmas.
15. Taryba 2017 m. spalio 5 d. raštu informavo pareiškėją apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nagrinėja Departamento raštą, jog yra įsigaliojęs Departamento nutarimas dėl ekonominių sankcijų taikymo įmonei. Pareiškėjas informuota, kad 2017 m. spalio 10 d. organizuojamas posėdis klausimui dėl prekybos alkoholiu apribojimo svarstyti.
16. Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje 2017 m. spalio 10 d. įvyko Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo komisijos posėdis, kurio metu komisija, įvertinusi turimą informaciją ir nuomones, nutarė rengti Tarybos sprendimo projektą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Alinėja“, uždraudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 val. iki 8 val.
17. Socialinių reikalų komitetas 2018 m. sausio 9 d. pritarė Tarybos sprendimo projektui su siūlymu apriboti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką Bendrovei priklausančiame bare, pagal naujai nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Įstatymą.
18. Sveikatos komitetas pritarė Tarybos sprendimo projektui su siūlymu prekybos laiką nurodyti iki 20 val.
19. Taryba 2018 m. vasario 7 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 1-1353, kuriuo nusprendė apriboti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką UAB „Alinėja“ priklausančiame bare, uždraudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 20 val. iki 10 val.
20. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir pažymėjo, jog įgaliota institucija turi teisę riboti prekybą alkoholiu, jei bus pagrįsta, kad prekybos alkoholiniais gėrimais poveikis socialinei aplinkai yra neigiamas. Nagrinėjamu atveju atsakovas priėmė Sprendimą, įvertinęs Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2017 m. liepos 21 d. raštą, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2017 m. liepos 25 d. raštą, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. liepos 26 d. raštą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2017 m. liepos 31 d. elektroninį pranešimą tarnybinės veiklos klausimais, Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 30 d. raštą, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos 2017 m. spalio 6 d. raštą, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2017 m. spalio 16 d. raštą ir Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo komisijos 2017 m. spalio 10 d. protokolą bei juose pateiktas nuomones dėl pareiškėjo.
21. Teismas akcentavo, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjo atžvilgiu nustatyti pažeidimai, susiję su prekyba alkoholiu, kurie nustatyti Departamento 2017 m. gegužės 25 d. nutarime, gavus Vilniaus AVPK duomenis. Nustatytų pažeidimų esmę sudaro tai, jog 2017 m. balandžio 27 d. apie 22 m. 30 min. ginčo bare Bendrovės darbuotoja, veikdama Bendrovės vardu, naudai ir interesais, už 9 Eur pardavė 3 gamykliniu būdu uždarytas 0,5 l talpos skardines sidro „Kiss“, kurias pirkėjas iš karto išsinešė iš įmonės baro, o 2017 m. balandžio 27 d. apie 22 val. 40 min. už 2,6 Eur pardavė vieną gamykliniu būdu uždarytą 1 l talpos butelį alaus „Kapitono stiprusis“.
22. Teismas padarė išvadą, kad Taryba, priimdama Sprendimą, visapusiškai ir pagrįstai įvertino turimus duomenis, atliko aktyvius įstatyme numatytus veiksmus – įvertino prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, asociacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariato pasiūlymus. Užfiksuoti pažeidimai tiesiogiai siejami su prekyba alkoholiniais gėrimais ir pareiškėjui priklausančio baro veikla. Minėtomis veikomis yra pažeidžiamas viešasis interesas, pasireiškiantis visuomenei reikšmingų vertybių – viešosios rimties trikdymu, saugios, kultūringos aplinkos neužtikrinimu.
23. Teismo įsitikinimu, administracinėje byloje esantys įrodymai ir jų šaltinių įvairovė (institucijų nuomonės, Departamento nutarimas, Vilniaus AVPK pateikti duomenys) patvirtina neabejotiną tiesioginę sąsają tarp pareiškėjo prekybos alkoholiniais gėrimais nakties metu ir šioje vietovėje daromų viešojo intereso gynimo prasme netoleruotinų veiksmų ir teisės pažeidimų. Nurodyti duomenys, atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės tarybai Įstatymu suteikta diskrecijos teisė, siekiant pozityvių tikslų, apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, sudarė teisėtą pagrindą priimti sprendimą, kuris yra pakankamai motyvuotas. Iš Sprendimo turinio matyti, kokiomis teisės aktų nuostatomis bei kokiais įrodymais remiantis pareiškėjui apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas, taip pat buvo pakankamai įrodymų, kuriais remiantis priimtas Sprendimas, todėl VAĮ 8 straipsnio nuostatos nebuvo pažeistos.
24. Teismo vertinimu, argumentai, kad apribojus prekybos alkoholiu laiką Bendrovė neteks dalies pajamų, nustatytų pažeidimų kontekste nėra teisiškai reikšmingi. Pažymėta, kad pareiškėjui nėra panaikinta licencija, taigi nėra užkertamas kelias iš viso verstis mažmenine prekyba alkoholiu. Teismas taip pat nesutiko su skundo teiginiais, jog priimant Sprendimą buvo pažeistos procedūrinės nuostatos, nes tai, kad Sprendimu sutrumpintas prekybos alkoholiu laikas uždraudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 20 val. iki 10 val., tačiau ne nuo 22 val. iki 10 val., nelaikytina procedūriniu pažeidimu ir neturi įtakos šio Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas atmetė ir pareiškėjo argumentus dėl diskriminacijos, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pozicija, jog kiekvieno ūkio subjekto veikla, jam taikytini (ar ne) ribojimai vertintini individualiai, todėl byloje negali būti svarstoma, kodėl kitam subjektui prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimai nebuvo pritaikyti (pvz., administracinė byla Nr. A502-162/2012).
25. Teismas pripažino nepagrįstomis pareiškėjo pretenzijas, kad jis nebuvo informuotas apie klausimo dėl ribojimo prekiauti alkoholiu jam priklausančiame bare nagrinėjimą, bei kad jam nesudaryta reali galimybė pateikti paaiškinimus (teisės būti išklausytam pažeidimas). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Bendrovė paštu buvo informuota apie Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo komisijos posėdžio datą, vietą ir laiką, apie galimybę dalyvauti Bendrovės vadovui ar kitam įgaliotam atstovui, nurodyti asmenų kontaktiniai duomenys dėl detalesnės informacijos. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas teikė kokius nors rašytinius paaiškinimus ar dalyvavo posėdyje. Pareiškėjas 2017 m. spalio 16 d. raštu buvo informuotas apie 2017 m. spalio 10 d. vykusį posėdį ir tai, kad jo metu nutarta rengti Tarybos sprendimo projektą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo. Taigi, pareiškėjas buvo išsamiai bei pakankamai informuotas apie tyrimą bei planus riboti leidimą prekiauti alkoholiu.
26. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, todėl jo naikinti nėra pagrindo.
III. 27. Pareiškėjas UAB „Alinėja“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.
28. Pareiškėjas apžvelgia skundžiamo teismo sprendimo turinį. Pažymi, kad Vilniaus AVPK 2017 m. rugpjūčio 30 d. rašte be bendro pobūdžio teiginių nėra nurodyti konkretūs faktai, patvirtinantys aplinkybę, kad baras yra neblaivių, asocialių, linkusių nusikalsti asmenų traukos vieta, to pasėkoje yra padaromi nusižengimai. (duomenys neskelbtini) seniūnijos rašte taip pat yra tik bendro pobūdžio samprotavimai, nenurodyti jokie Bendrovės pažeidimai ar skundai dėl Bendrovės veiklos. Pareiškėjas pakartotinai pabrėžia, jog Vilniaus AVPK 2017 m. rugpjūčio 30 d. rašte ir Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo komisijos 2017 m. spalio 10 d. posėdžio protokole buvo siūloma apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką ginčo bare „nakties metu“, arba nuo 22.00 val. iki 8.00 val.
Be to, pareiškėjo teigimu, teismas nenagrinėjo jo argumentų, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, priešingai – neatsižvelgė į Darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2017 m. liepos 21 d. raštą Nr. SD-01-8850, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. liepos 26 d. raštą Nr. (7.1E)46-MPD-8558, taip pat į (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2017 m. liepos 31 d. elektroninį pranešimą Nr. A121-16956/17(2.1.1-s16) bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2017 m. spalio 16 d. raštą Nr. 69D1-(69.5)-1525, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo komisijos 2017 m. spalio 10 d. posėdžio protokolą Nr. A16-788/17(2.1.33-SM3), kuriuose nėra jokių duomenų apie pareiškėjo padarytus pažeidimus, jam priklausančio baro keliamą grėsmę visuomenės interesams, juose siūloma apriboti laiką prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22.00 val. iki 8.00 val.
Pareiškėjo įsitikinimu, nei Sprendime, nei teismo sprendime nepagrįsta, jog prekybos alkoholiniais gėrimais būtent pareiškėjui priklausančiame bare poveikis socialinei aplinkai yra neigiamas. Pareiškėjas pakartoja ir tai, kad 2017 m. vasario 13 d. jam išduota licencija prekiauti alkoholiniais gėrimais baro patalpose visą parą nebuvo panaikinta, tačiau dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo jis nebegali jos visiškai realizuoti, netenka pagrindinio pajamų šaltinio. Pareiškėjo nuomone, jo vykdoma prekybos alkoholiniais gėrimais veikla ginčo bare nedaro esminio neigiamo poveikio bendruomenei ir nesukelia neigiamų padarinių, todėl atsakovo priimtas ribojimas yra nepagrįstas, neproporcingas ir nepateisinamas.
Išskyrus du atvejus, Bendrovės ir jos darbuotojai atsakingai užtikrino prekybos alkoholiniais gėrimais tvarką, nėra gavę skundų dėl triukšmo ar kitų viešosios tvarkos pažeidimų iš aplinkinių namų gyventojų. Pareiškėjas akcentuoja, Įstatymo redakcijoje, įsigaliojusioje 2018 m. sausio 1 d., įtvirtintas prekybos alkoholiu laiko apribojimas – nuo 10.00 val. iki 20.00 val. darbo dienomis ir šeštadieniais, nuo 10.00 val. iki 15.00 val. sekmadieniais ir švenčių dienomis, jam nėra taikomas, o Tarybos posėdyje pateiktas siūlymas riboti pareiškėjui prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 10.00 val. iki 20.00 val. buvo nemotyvuotas, pateiktas pažeidžiant tokio pobūdžio sprendimų priėmimo procedūrą.
Dėl pareiškėjo informavimo apie planuojamą priimti Sprendimą pareiškėjas paaiškina, jog teismo minimi raštai jam nebuvo įteikti, atsakovas žinojo šią aplinkybę, bet nesiėmė jokių papildomų veiksmų ir neišsiuntė šių raštų pareiškėjui kitu žinomu jo veiklos adresu. Pareiškėjas su Sprendimu susijusius dokumentus gavo tik 2018 m. kovo mėn., t. y. jau po Sprendimo priėmimo. Pareiškėjas nežinojo apie dėl jo vykdomai veiklai taikytinų apribojimų vykstančius posėdžius, neturėjo galimybės teikti paaiškinimus, todėl buvo akivaizdžiai pažeista jo teisė būti išklausytam.
Tokia atsakovo veiksmai pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius, yra nesuderinami su gero administravimo bei atsakingo valdymo imperatyvais, mažina visuomenės ir jos narių pasitikėjimą valdžios įstaigomis. Pareiškėjo vertinimu, teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, neištyrė visų byloje esančių įrodymų, nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl priimtas sprendimas nepagrįstas ir naikintinas.
29. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
30. Atsakovas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimų, iš esmės pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus. Pabrėžia, kad ribojimas pareiškėjui buvo taikytas remiantis konkretaus subjekto padarytu konkrečiu Įstatyme nustatytos tvarkos pažeidimu. Pareiškėjo ekonominiam interesui negali būti skiriama didesnė reikšmė nei viešajam interesui. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos pažeidimai pareiškėjo atžvilgiu konstatuoti ne tik 2017 m. balandžio 27 d., bet ir 2018 m. gegužės 12 d. (alkoholinis gėrimas parduotas originalioje neatidarytoje pakuotėje ir išsineštas iš baro), todėl pareiškėjo teiginiai, jog jo darbuotojai beveik visada atsakingai užtikrina tvarką ir daugiau jokių pažeidimų pareiškėjo atžvilgiu nėra užfiksuota, nepagrįsti. Atsakovo įsitikinimu, alkoholio vartojimo neigiamas poveikis tiek socialinei aplinkai, tiek kiekvienam asmeniui yra akivaizdus ir neginčijamas. Atsakovas pakartoja, kad pareiškėjas buvo informuotas apie ribojimų jam taikymo klausimo svarstymą 2017 m. spalio 5 d. raštu, kuris buvo išsiųstas pareiškėjo nurodytu buveinės adresu. Teisės aktai neįtvirtina būtinybės tokio pobūdžio aktus siųsti registruota pašto siunta. Pareiškėjas, kaip sąžiningas ir apdairus ūkio subjektas, turėjo imtis veiksmų pakeisti informaciją apie savo buveinę arba prašyti, kad laiškai būdų siunčiami ne deklaruotu adresu, tačiau to nepadarė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. 31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui taikyto apribojimo prekiauti alkoholiniais gėrimais laiko nuo 20 val. iki 10 val. jam priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.
32. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų ar aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
33. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
34. Mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais yra ūkinė veikla, kuri patenka į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje ginamą ūkinės veiklos laisvės sritį. Kita vertus, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. sausio 26 d. nutarime yra konstatavęs, kad, atsižvelgiant į alkoholio produktų, kaip specifinių civilinės apyvartos objektų, darančių neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, pobūdį, valstybė gali nustatyti specialų, būtent šio produkto apyvartai skirtą, teisinį reguliavimą. Įstatymų leidėjas turi nustatyti ne tik būtinus reikalavimus, kuriuos turi atitikti ūkio subjektai, siekiantys gauti licencijas užsiimti didmenine ar mažmenine prekyba alkoholio produktais (kaip ir bet kuria kita licencijuojama veikla), bet ir reikalavimus, kurių turi laikytis tokias licencijas gavę asmenys (žr. Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą). Toks reguliavimas yra įtvirtintas ir Alkoholio kontrolės įstatyme, kuris reguliuoja teisinius santykius, priskirtinus viešajai teisei. Šiuo įstatymu nustatytomis administracinėmis priemonėmis yra varžoma asmens ūkinės veiklos laisvė alkoholio gamybos, prekybos ir vartojimo srityje, tačiau tuo yra siekiama pozityvių Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslų (mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame Įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus), įtvirtinant atitinkamus reikalavimus vertimuisi ūkine veikla (Įstatymo 1 str. 2 d., 4 str. 1 d.).
35. Įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje (skundžiamo Sprendimo priėmimo pagrindas) nustatyta, kad savivaldybių tarybos, siekdamos užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą ir įvertinusios prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, asociacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.
36. Minėtoje įstatymo normoje numatyta savivaldybės diskrecijos teisė apibrėžiama tomis pačiomis sąlygomis, kurios vienodai reikšmingos tiek siekiant apriboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, tiek priimant sprendimą neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Įstatyme įtvirtintų sąlygų visetas – prekybos alkoholiniais gėrimais vietos pobūdis, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai – reiškia viešojo intereso, visuomenės apsaugą nuo tikėtinų neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių. Savo paskirtimi tai – priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytomis sąlygomis suteikiant savivaldos institucijai teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sudaroma galimybė apginti viešąjį interesą, pašalinti jo pažeidimus, kai išduodant licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lieka neįvertintos reikšmingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2144/2014; 2015 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1698-624/2015; 2015 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1907-146/2015; 2016 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-745-525/2016; 2016 m. liepos 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-608-602/2016).
37. Remiantis teismų praktika, kiekvienu konkrečiu atveju savivaldybės tarybos sprendimas dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės – motyvuotos, išdėstant, kodėl yra priimamas sprendimas dėl prekybos laiko apribojimo, aptariant faktinę nagrinėjamą situaciją tuo aspektu, ar yra pagrindas apriboti prekybos laiką bei kokie argumentai suponuoja prekybos laiko susiaurinimą. Adresatas, į kurį nukreiptas tokio pobūdžio teisės aktas, turi aiškiai suprasti, kodėl priimamas toks sprendimas, jam turi būti žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Ši prievolė sietina su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1674/2013; 2016 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-261/2016).
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, nepakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, netinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, konkrečiau – VAĮ 8 straipsnio nuostatas. Teismas pripažino, kad ginčijamas Sprendimas (I t., b. l. 20) atitinka teisės aktų reikalavimus, iš esmės remdamasis aplinkybe, jog Sprendimas priimtas įvertinus įvairių institucijų, įstaigų pateiktas nuomones apie pareiškėjo vykdomą prekybos alkoholiniais gėrimais veiklą. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Sprendimo motyvuojamąją dalį sudaro tik įvairių raštų išvardijimas, plačiau neatskleidžiant jų turinio, nenurodant, kaip atsakovas vertino vienokias ar kitokias raštuose nurodytas aplinkybes, bei abstrakčiai, deklaratyviai tvirtinant, jog Sprendimas priimamas siekiant pozityvių, teisėtų ir visuomeniškai pagrįstų tikslų, kitų konstitucinių vertybių (visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos, žmogaus sveikatos ir kt.). Atsakovas Sprendime visiškai nepaaiškina, dėl kokių konkrečių aplinkybių priimamas sprendimas apriboti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką ginčo bare (t. y. nėra ginčijamo administracinio akto faktinio pagrindo), tai neatskleista ir pirmosios instancijos teismo sprendime (tik paminima, jog bare du kartus 2017 m. balandžio 27 d. nustatyti prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos pažeidimai, nors Sprendimas priimtas 2018 m. vasario 7 d.). Sprendime detaliau neaptarta ir tai, kokių konkrečių pasekmių siekiama apribojant prekybos alkoholiu laiką ginčo bare būtent nuo 20 val. iki 10 val., kodėl buvo pasirinktas būtent šis laiko tarpas, juolab kad byloje nėra ginčo, jog pirmiausiai buvo svarstomas kitoks apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas – nuo 22 val. iki 10 val. Taigi, iš tokio administracinio akto turinio nėra aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu jis buvo priimtas. Toks trūkumas laikytinas esminiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio pažeidimu, sudarančiu pakankamą ir savarankišką pagrindą panaikinti Sprendimą, nes pareiškėjui sudarytos kliūtys pasinaudoti savo teise į veiksmingą teisminę gynybą.
39. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alinėja“ apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alinėja“ skundą tenkinti ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 1-1353 „Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Alinėja“ priklausančiame bare (duomenys neskelbtini)“.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Skirgailė Žalimienė