3d587000-aff7-47b0-920f-bebabb6ee574 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-243/2011  Procesinio sprendimo kategorija 21.4.1.4 (N) (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 10 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo GailiÅ«no (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Nijolės PiÅ¡kinaitės,sekretoriaujant JÅ«ratei Česnulevičienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Automatikos darbai" apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-840-605/2010 pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Automatikos darbai" ieÅ¡kinį atsakovui A.

S. firmai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, ir nustatė:I. Ginčo esmė Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiomis ieškovo ir atsakovo sudarytas sutartis: 1) 2006 m. gegužės 17 d. rangos darbų sutartį Nr. Sk2006/05/17/2; 2) 2006 m. birželio 1 d. projektavimo darbų sutartį Nr. AD2006/06/01/1; 3) 2006 m. birželio 19 d. rangos darbų sutartį Nr. Sk2006/06/l9/1; 4) 2006 m. liepos 10 d. rangos darbų sutartį Nr. Sk2006/07/10/l; 5) 2006 m. rugpjūčio 4 d. rangos darbų sutartį Nr. Sk2006/08/04/l; 6) 2006 m. rugsėjo 7 d. rangos darbų sutartį Nr. Sk2006/09/07/l; 7) 2006 m. gruodžio 22 d. rangos darbų sutartį Nr. Sk2006/12/22/2; 8) 2007 m. liepos 16 d. projektavimo darbų sutartį Nr. AD2007/07/16/1; 9) 2007 m. liepos 26 d. rangos darbų sutartį Nr. Sk2007/07/26/l; 10) 2007 m. rugpjūčio 1 d. rangos darbų sutartį Nr. Sk2007/08/01/l; 11) 2008 m. kovo 3 d. projektavimo darbų sutartį Nr. AD2008/03/03/1;

12) rangos darbų sutartį Nr. Sk2006/06/15/1;

13) rangos darbų sutartį Nr. Sk2006/10/09/1;

14) rangos darbų sutartį Nr. Sk2006/10/16/1;

15) rangos darbų sutartį Nr. Sk2007/08/08/l;

16) rangos darbų sutartį Nr. Sk2007/09/24/l;

17) rangos darbų sutartį Nr. Sk2008/09/l 5/1;

18) rangos darbų sutartį Nr. Sk2008/09/l5/2. IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o taikant restitucijÄ , priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 454 971,49 Lt.IeÅ¡kovo administratorius nurodė, kad Å¡ios sutartys atitinka apsimestinių sandorių sÄ lygas. Pagal LR CK 1.87 straipsnį, apsimestiniu laikomas sandoris, sudarytas siekiant pridengti kitÄ sandorį, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje.Administratoriaus vertinimu, UAB „Automatikos darbai" įvykdė visus nurodytose sutartyse minimus darbus, o siekiant iÅ¡vengti apmokėjimo pervedimo į bendrovės sÄ skaitÄ , buvo sudarytos formalios (darbų prasme - nevykdytos) sutartys su A.

S. įmone. Tokia situacija leido A. S. įmonei gauti apmokėjimÄ už darbus, kuriuos atliko UAB „Automatikos darbai", o praÅ¡omos pripažinti negaliojančiomis sutartys pridengė UAB „Automatikos darbai" ir A. S. įmonės sutartis dėl neatlygintino lėšų pervedimo į A. S. įmonę. Tokios sutartys prieÅ¡tarauja kreditorių interesams (CK 6.66 str.), o teises įgijusi A. S. įmonė nėra sÄ Å¾ininga. Å alių nesÄ Å¾iningumas preziumuojamas CK 6.67 straipsnio pagrindu, nes sudarant sandorius viena Å¡alis buvo UAB „Automatikos darbai", kurios generalinis direktorius yra A.

S., o kita Å¡alis A. S. individuali įmonė, atstovaujama A. S..Be to, atsakovas nepateikė atliktų darbų priėmimo aktų, iÅ¡ kurių matytųsi, kas konkrečiai buvo atlikta. Å ie aktai turėjo bÅ«ti sudaromi pagal CK 6.694 str. Taip pat atsakovas nepateikė sÄ matų prie sudarytų sutarčių, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų spręsti dėl kokių darbų buvo sudaroma sutartis. SÄ matos turėjo bÅ«ti sudaromos pagal CK 6.653 str. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2010 m. balandžio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kinio pagrįstumas neįrodytas ir tikimybių pusiausvyros principu labiau tikėtina, kad atsakovas darbus atliko ir ieÅ¡kovas jam sumokėjo bÅ«tent už atliktus darbus.Byloje nebuvo ginčo, kad rangos ir projektavimo darbai buvo atlikti. IeÅ¡kovas nepateikė teismui įrodymų, kad jo darbuotojai turėjo teisę tokius darbus atlikti, o atsakovui A. S. individualiai įmonei Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos buvo iÅ¡davusi Energetikos darbuotojo kvalifikacijos atestatÄ Nr. 1022T, taigi atsakovas iÅ¡ tiesų turėjo teisę ir galėjo tokius rangos ir projektavimo darbus atlikinėti.IeÅ¡kovo nurodyti argumentai, kad atsakovas nepateikė atliktų darbų priėmimo aktų, kurie turėjo bÅ«ti sudaromi pagal CK 6.694 str., nepateikė sÄ matų prie sudarytų sutarčių, kurios turėjo bÅ«ti sudaromos pagal CK 6.653 str., laikytini nepagrįstais, kadangi atsakovas teismui pateikė pažymas, forma 3, apie įvykdytų darbų ir iÅ¡laidų vertę.

Å ios pažymos apie įvykdytų darbų ir iÅ¡laidų vertę iÅ¡ esmės atitinka darbų perdavimÄ ir priėmimÄ (CK 6.694 str.). CK 6.653 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad sutartyje numatytiems darbams atlikti gali bÅ«ti sudaroma konkreti ar apytikrė sÄ mata. Taigi sÄ mata gali bÅ«ti sudaroma, bet ji nėra privaloma sudaryti.Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas turėjo daugiau darbuotojų, reikÅ¡mės bylos iÅ¡nagrinėjimui neturi.Apsimestiniu laikomas sandoris, sudaromas ne su tikrÄ ja sandorio Å¡alimi, o su statytiniu ir teisių bei pareigų pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo (tikroji sandorio Å¡alis).

Vertinant bylos medžiagÄ nėra pagrindo teigti, kad Å¡iuo atveju tarp Å¡alių sudaryti sandoriai buvo apsimestiniai. Nors preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, jeigu skolininkas - juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys (CK 6.67 str. 3 p.), Å¡ioje byloje minėta prezumpcija paneigta. JÄ paneigia aplinkybė, kad ieÅ¡kovui bankroto byla iÅ¡kelta 2008 m. liepos 15 d. (įsiteisėjo 2008 m. spalio 23 d.) ir atsakovo į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimai.

III. Apeliacinio skundo argumentai IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ - ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodo, kad ieÅ¡kovo pozicijÄ pagrindžiantys argumentai, nustatyti bylos nagrinėjimo metu, yra Å¡ie:negalima patikrinti sutarčių kainų pagrįstumo, nes administratoriui neperduotos ir atsakovo nedisponuojamos darbų sÄ matos ar iÅ¡ankstiniai skaičiavimai, įprastai pridedami prie tokio pobÅ«džio sutarčių (CK 6.653 str.). Atsakovas tokių sÄ matų nepateikė motyvuodamos, kad jos nebÅ«tinos.pateiktuose administratoriui bendrovės dokumentuose nėra duomenų, patvirtinančių, jog darbus pagal sutartis atliko A.

S. įmonės darbuotojai savo jėgomis ir lėšomis, kaip nurodyta rangos sutartyse. Nors atsakovas pateikė pažymas apie A. S. firmos įvykdytų darbų ir iÅ¡laidų vertes ginčijamuose sandoriuose, tačiau atsakovas nepateikė atliktų darbų priėmimo aktų, iÅ¡ kurių matytųsi, kas konkrečiai buvo atlikta (CK 6.694 str.).bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas A. S. patvirtino, kad bendrovė yra pilnai atsiskaičiusi su jo įmone už visÄ 454 971,49 Lt sumÄ .sutartys yra sudarytos žinant esamÄ bendrovės padėtį dėl nemokumo, t.y. artimu metu ir po to kai 2006 m. rugsėjo 18 d. buvo praneÅ¡ta Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raÅ¡tu Nr.(15,3-14)-K-8607 apie ketinimus iÅ¡kelti bankroto bylÄ ;1-16 punktuose ieÅ¡kinyje nurodytos sutartys buvo sudarytos ir vykdytos (bendra jų kaina - 436 900,49 Lt) nuo 2006 m. gegužės 17 d.

– 2008 m. kovo 3 d., t. y. tuo laikotarpiu, kai A. S. įmonėje dirbo tik M. V. ir R. V. (D. M. dirbo buhaltere tuo pačiu metu ir A. S. įmonėje ir UAB „Automatikos darbai"), o 17-18 punktuose ieÅ¡kinyje nurodytos sutartys buvo sudarytos ir vykdytos (bendra jų kaina 18 071 Lt) laikotarpiu, kai A. S. įmonėje dirbo 11 darbuotojų;ginčijamų sutarčių sudarymo metu bendrovei vadovavo A. S., kuris valdė taip pat 63 procentus bendrovės akcijų ir buvo kitos sandorio Å¡alies A. S. įmonės savininkas.Teismas, priėmęs sprendimÄ atmesti ieÅ¡kinį, pažeidė CPK 185 str., nustatantį pareigÄ vertinti įrodymus pagal visapusiÅ¡kÄ ir objektyvų visų bylos aplinkybių iÅ¡tyrimÄ bei netinkamai pritaikė CK 6.67 str., pasisakydamas dėl nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos nuginčijimo.Teismas pažeidė CPK 185 str. vertindamas Energetikos darbuotojo kvalifikacijos atestato reikÅ¡mę byloje, Å¡iam įrodymui suteikdamas nepagrįstÄ reikÅ¡mę dviem aspektais: viena, energetikos darbuotojo kvalifikacijos atestatas Nr. 1022T, iÅ¡duotas A.

S. tik 2009 m. spalio 13 d., kai tuo tarpu ginčijami sandoriai buvo sudaryti 2006 - 2008 metais, o antra, energetikos darbuotojo kvalifikacijos atestatas Nr. 1022T su atsakovo atstovo nuotrauka patvirtina, kad tik pats A. S. galėjo atlikti darbus pagal minėtas sutartis.Energetikos objektus ir įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo nuostatų (patvirtinti 2005 m. kovo 24 d. LR Ūkio ministro įsakymu Nr. 4- 122) 9 punktas nustato, kad įmonės atestavimo komisijos iÅ¡duotas kvalifikacijos atestatas suteikia teisę energetikos darbuotojui atlikti atestate nurodytus darbus pagal darbo sutartį su jį iÅ¡davusia įmone; 10 punktas nustato, kad už energetikos darbuotojų atestavimÄ Ä¯monėse yra atsakingi įmonių vadovai ar jų įgalioti asmenys.

Teismas, spręsdamas, kad A. S. individuali įmonė turėjo teisę ir galėjo tokius rangos ir projektavimo darbus atlikti, netinkamai įvertino įrodymus, kadangi enegetikos darbuotojo kvalifikacijos atestatas teisę atlikti minėtus darbus suteikia ne įmonei, o asmeniui, t. y. pačiam A. S., kuris yra individualios A. S. įmonės savininkas ir UAB „Automatikos darbai" generalinis direktorius.Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ negauta. IV. Apeliacinio teismo argumentai Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino bankrutuojančios įmonės administratoriaus (ieÅ¡kovo) ieÅ¡kinio su Å¡ia įmone susijusiai individualiai įmonei (atsakovui) dėl rangos darbų ir projektavimo darbų sutarčių (viso – 18 sutarčių) pripažinimo niekinėmis ir restitucijos taikymo.

Siekiant teisingai iÅ¡spręsti bylÄ , bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kitni ieÅ¡kinio faktinį ir teisinį pagrindus, teisiÅ¡kai tinkamai kvalifikuoti teisinius santykius tarp Å¡alių ir nustatyti, ar egzistuoja CK įtvirtinti pagrindai, kuriems esant ieÅ¡kovo nurodyti sandoriai gali bÅ«ti laikomi niekiniais ar nuginčijamais. IÅ¡ ieÅ¡kinio turinio matyti, kad ieÅ¡kovas, siekdamas 18 skirtingo pobÅ«džio sutarčių pripažinti negaliojančomis, viena vertus, nurodo, kad rangos darbų ir projektavimo darbų sandoriai yra apsimestiniai, t. y. niekiniai (CK 1.87 str.), kita vertus, pagal actio Pauliana taisykles įrodinėja, jog jie prieÅ¡atarauja kreditorių interesams (CK 6.66 str.) ir Å¡iuo atveju galioja Å¡alių nesÄ Å¾iningumo prezumpcija (CK 6.67 str.)..Tokia ieÅ¡kovo pozicija, jÄ vertinant teisiÅ¡kai, nenuosekli ir net prieÅ¡taringa, nes jeigu sandoris niekinis, jis savaime negalioja ir niekinio sandorio nereikia ginčyti.

Kita vertus, pagal Lietuvoje įteisintas civilinio proceso taisykles, ieÅ¡kovas turi pareigÄ paprastai nurodyti tik faktinį, bet ne teisinį ieÅ¡kinio pagrindÄ . Jei ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje pakankamai aiÅ¡kiai iÅ¡dėstė faktines aplinkybes, jo pasirinkta ieÅ¡kinio pagrindimo teisinė argumentacija nesaisto ieÅ¡kinio priėmimo bei pagrįstumo klausimÄ sprendžiančio teismo. Teisinių santykių tinkama kvalifikacija pagal įvardytÄ ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ â€“ teismo prerogatyva (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). IeÅ¡kovas BUAB „Automatikos darbai“ reikalauja priteisti iÅ¡ atsakovo A.

S. firmos 454 971,91 Lt, teigdamas, kad atsakovė, pagal rangos sutartis su ieÅ¡kovu, darbų, nurodytų Å¡iose sutartyse, neatliko, o juos atliko ieÅ¡kovės darbuotojai. A. S., bÅ«damas UAB „Automatikos darbai“ generaliniu direktoriumi ir valdydamas 63 procentus Å¡ios bendrovės akcijų bei A. S. firmos savininku, elgėsi nesÄ Å¾iningai ir pažeidė kreditorių teises su jais neatsiskaitydamas, o atsiskaitydamas su A. S. firma. IeÅ¡kovas mano, kad sandoriai, sudaryti tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo, yra apsimestiniai.

Siekiant pervesti lėšas į atsakovo sÄ skaitÄ buvo sudarinėjamos netikros, formalios rangos sutartys. Taigi nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės yra aiÅ¡kios. Esminė faktinė aplinkybė, kuria ieÅ¡kovas grindžia ieÅ¡kinį – jis įrodinėja, kad rangos ir projektavimo darbus pagal ginčo sutartis atliko ieÅ¡kovas, o su atsakovo sudarė fiktyvias sutartis, pagal kurias apmokėjimÄ už Å¡iuos darbus gavo atsakovas.Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Tai reiÅ¡kia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė kuri nors iÅ¡ sandorio Å¡alių.

Jis vertintinas pagal tikrÄ jÄ , o ne pagal iÅ¡oriÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡tÄ jį sudariusių asmenų valiÄ . Apsimestinės gali bÅ«ti konkrečios sandorio dalys (sÄ lygos). Apsimestiniu laikomas sandoris, sudaromas ne su tikrÄ ja sandorio Å¡alimi, o su statytiniu, ir teisių bei pareigų pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo (tikroji sandorio Å¡alis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad sandoris, sudarytas ne su tikrÄ ja sandorio Å¡alimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis.Tokį sandorį sudariusių Å¡alių valia, iÅ¡reikÅ¡ta iÅ¡orine forma, neatitinka Å¡alių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrÄ jÄ sandorio Å¡alį.

Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje D. R. v. O. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1351/2001; 2002 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje J. B. v. F. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-571/2002; 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje R. D. v. O. D., bylos Nr. 3K-3-653/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje V.

R. v. M. B., bylos Nr. 3K-3-228//2009; kt.).Kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rÅ«Å¡ies, pobÅ«džio, vienos ar kitos sÄ lygos prasmės ar pan., teismas, spęsdamas šį ginÄÄ , vadovaujasi sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbÅ«s sutarčių aiÅ¡kinimo principai. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama sÄ Å¾iningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiÅ¡kintis tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus, o ne vien raÅ¡ytinį sutarties tekstÄ .

AiÅ¡kinant sutartį, taip pat bÅ«tina atsižvelgti į susiklosčiusius Å¡alių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iÅ¡ sutarčių aiÅ¡kinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiÅ¡kinimasis (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius Å¡alių ketinimus, taip pat nustatyti sutarties rūšį, pobÅ«dį, vienos ar kitos jos sÄ lygos prasmę ir pan. Taigi teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikÅ¡mės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiÅ¡kintis ir nagrinėti tikruosius Å¡alių ketinimus, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (CK 6.193 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje E. G. v.

R. G., bylos Nr. 3K-3-243/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. J. R., G. A., G. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje E. M., S. S., J. S. v. G. S., A. N., bylos Nr. 3K-7-288/2009; kt.). Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo reikalavimus atmetė. Nesutikdamas su tokiu sprendimu ieÅ¡kovas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pažeidė CPK 185 straipsnyje nustatytÄ pareigÄ vertinti įrodymus pagal visapusiÅ¡kÄ ir objektyvų visų bylos aplinkybių iÅ¡tyrimÄ .

Kolegija su tuo nesutinka.Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, nagrinėjant bylÄ bei priimant sprendimÄ privalu tinkamai taikyti ir aiÅ¡kinti įstatymus tam, kad tarp ginčo Å¡alių bÅ«tų atkurta teisinė taika bei apgintos asmenų materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai. Ä®rodinėjimo tikslas pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

CPK 12 ir 178 straipsniuose nustatyta, kad Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.), o CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ieÅ¡kovas, gavęs užsakymus atlikti energetinių objektų statybos ir projektavimo darbus, kai kuriuos darbus pagal rangos ir kitokius užsakymus pavesdavo atlikti atsakovui, už kuriuos sumokėdavo tarpusavyje nustatytÄ kainÄ .

Viso ieÅ¡kovas atsakovui sumokėjo 454 979,91 Lt. IeÅ¡kovas teigia, kad atsakovas darbų neatliko, o juos atliko ieÅ¡kovo darbuotojai. Pinigai atsakovui buvo mokami, kad iÅ¡vengti atsiskaitymo su Valstybine mokesčių inspekcija, kuri 2006 m. rugsėjo 1 d. ir 18 d. raÅ¡tais įspėjo, jog nesumokėjus nustatytų mokesčių bus kreipiamasi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovas neįrodė, kad darbų atsakovas neatliko, o juos atliko ieÅ¡kovo darbuotojai.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad darbų sÄ matų, jų priėmimo aktų nebuvimas pagal įstatymus nėra privalomi ir todėl negali bÅ«ti teigiama, jog darbų atsakovas neatliko, nes tarp sutarties Å¡alių ar darbų užsakovų ginčų dėl darbų neatlikimo įrodymų nepateikta. Kad darbus atliko ieÅ¡kovo darbuotojai įrodymus pateikti turėjo ieÅ¡kovas, tačiau nepateikė, todėl tokie teiginiai nepagrįsti ir neįrodyti, t. y. ieÅ¡kinio faktinio pagrindo jis neįrodė į bylÄ pateiktais duomenimis (CPK 12, 178 str.).

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo sandorių, kurių negaliojimo ieÅ¡kovas atskirai neįrodinėjo, o tik rėmėsi įrodymais, nepaneigusiais akščiau paminėtų duomenų, nepagrįstu teiginiu dėl sandorio fiktyvumo, nepripažino apsimestiniais. Teisėjų kolegija sutinka ir su pirosios instancijos teismo atliktu teisiniu kvalifikavimu dėl sandorio nepripažinimo negaliojačniupagal actio Pauliana taisykles.Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visiÅ¡kÄ savo reikalavimo patenkinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003).

Kreditorius, reikÅ¡damas actio Pauliana, pirmiausia siekia atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistÄ jo mokumÄ sugrÄ Å¾inant tai, kÄ skolininkas nesÄ Å¾iningai, be privalomo pagrindo perleido kitiems asmenims. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis Å¡io ieÅ¡kinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistÄ jo mokumÄ ir sugrÄ Å¾inti skolininkÄ Ä¯ ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006).

Jeigu byloje nustatoma, kad kreditorius, reikÅ¡damas actio Pauliana, turėjo tikslÄ ne patenkinti savo reikalavimÄ , o kad teismas pripažintų sandorį negaliojančiu, toks ieÅ¡kinys CK 6.66 straipsnio pagrindu negalėtų bÅ«ti tenkinamas.Siekiant apginti kreditoriaus interesus actio Pauliana institutu, nustatomos Å¡ios jo taikymo sÄ lygos:

1. Kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2. Ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3. Nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas;

4. Skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

5. Skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

6. Trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas;

7. Kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti. IeÅ¡kovas – bankroto administratorius neįrodė, kad dėl ginčijamų 18 sandorių sumažėjo ieÅ¡kovo mokumas, taip pat, kaip minėta, neįrodė, kad sandoriai realiai nebuvo įvykdyti ar kad ieÅ¡kovas jų neprivalėjo sudaryti (CPK 12, 178, 183, 185 str.).Esant aukščiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno apygardos teismas 2010 m. balandžio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                     Algirdas GailiÅ«nas                Konstantinas Gurinas                                                                                                                                                   Nijolė PiÅ¡kinaitė