Legislator Case Law & Legislation
3d55e50c-229d-4e00-a8db-cd1c8b490cb4 AI generated

3d55e50c-229d-4e00-a8db-cd1c8b490cb4 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 3d55e50c-229d-4e00-a8db-cd1c8b490cb4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nutarimo, kuriuo M. D., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. nubaustas 2000 litų dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones dvejiems (2) metams,                                                                                                                                   n u s t a t ė :

Legislator headnote

AI generated

3d55e50c-229d-4e00-a8db-cd1c8b490cb4 · Klaipėdos apygardos teismas: Matė kaip jo pažystamas L. T. parvairavo automobilį ir jį palikęs aikÅ¡telėje paprašė jį parvežti į namus. Jiems iÅ¡važiavus policijos pareigÅ«nų dar nebuvo“. M. D. nuomone, teismas iÅ¡siaiÅ¡kino, kokį automobilį parvairavo L. T.. Byloje taip pat nepaneigta, kad policijos tarnybinis automobilis prie tariamo pažeidėjo M. D. stovinčio automobilio privažiavo iÅ¡ priekio ir tik po to prasidėjo tikrinimo procedÅ«ros. Tai iÅ¡ esmės paneigia policininkų parodymus apie tai, kad automobilis buvo nepertraukiamai sekamas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr                                                                                   Administracinė byla Nr. ATP-552-107/2013                                                                                   Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00553-2013-3                                                                              Procesinio sprendimo kategorija                                                                                    45.4.3.; 79.1. (S)               KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS              N U T A R T I S           2013 m. rugpjūčio 7 d.          Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs M.

D. apeliacinį skundÄ dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nutarimo, kuriuo M. D., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. nubaustas 2000 litų dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones dvejiems (2) metams,                                                                                                                                   n u s t a t ė :

             Šilutės rajono apylinkės teismas 2013-06-13 nutarimu M. D. pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį nubaudė už tai, kad 2013-05-18, apie 01.40 val., (duomenys neskelbtini), jį sulaikius įtariant, kad automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo būdamas neblaivus, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 18 punkto reikalavimus, M. D. vengė neblaivumo patikrinimo.              Apeliaciniame skunde M. D. teigia, kad apylinkės teismas rėmėsi policijos pareigūnų A.

M. ir D. M. parodymais, o L. T., R. N., L. D. parodymus vertino specifiÅ¡kai, priimdamas nutarimÄ , į juos visiÅ¡kai neatsižvelgė, rimtų motyvų, kodėl jų parodymai įrodymų prasme vertintini kritiÅ¡kai, nenurodė. Administracinės teisės pažeidimo protokolas, transporto priemonės nuvežimo aktas, praneÅ¡imas dėl nuÅ¡alinimo nuo transporto priemonės vairavimo ir t. t. absoliučiais įrodymais nelaikytini. Å ie dokumentai tik patvirtina faktines aplinkybes, kurios gali turėti reikÅ¡mės konkrečioje byloje.

Esminis ginčas byloje kyla dėl to, ar apeliantas vairavo automobilį, ar yra surinkta įrodymų, patvirtinančių vairavimo faktÄ , ar jis Å¡ioje situacijoje, nebÅ«damas vairuotoju, privalėjo vykdyti policijos pareigÅ«nų nurodymus, ar jam galėjo bÅ«ti taikoma administracinė atsakomybė, ar sėdėjimas stovinčiame automobilyje prie vairo su iÅ¡imtais užvedimo rakteliais laikomas transporto priemonės vairavimu, ar užtenka įtarti asmenį vairavus transporto priemonę ir jį tikrinti, ar bÅ«tina nustatyti vairavimo faktÄ ir po to vykdyti tikrinimo procedÅ«ras.

Apeliantas klausia, kaip turi elgtis policijos pareigÅ«nai vairuotojui neigiant patį vairavimo faktÄ .             Apeliaciniame skunde raÅ¡oma, kad liudytoju apklaustas policijos pareigÅ«nas A. M. teisme parodė: „važiuodami (duomenys neskelbtini) gatve pamatė iÅ¡ priekio atvažiuojantį automobilį kėlusį įtarimÄ , prasilenkiant pastebėjęs prie vairo sėdintį anksčiau pažystamÄ M. D.. Apsisukę ir važiavę iÅ¡ paskos minimo automobilio nepaleidžiant iÅ¡ akiračio.

Sekamas automobilis (duomenys neskelbtini) gatvėje įsukęs į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę ir sustojęs. Privažiavę arčiau pamatę, kad automobilyje prie vairo sėdėjęs akivaizdžiai neblaivus M. D., kuris papraÅ¡ius pasitikrinti kėlęs triukÅ¡mÄ , todėl pristatytas į policijos komisariatÄ apraminimui“. AnalogiÅ¡kus parodymus davė ir policininkas D. M.. Tačiau policijos pareigÅ«nų parodymai nedetalizuoti, nekonkretÅ«s. Kokioje gatvės vietoje policijos tarnybinis automobilis prasilenkė su tariamo pažeidėjo vairuojamu automobiliu, kiek laiko buvo sekamas pažeidėjo vairuojamas automobilis, kokiÄ kelio atkarpÄ jis nuvažiavo, ar jis kėlė grėsmę eismo saugumui, kodėl pažeidėjo vairuojamas automobilis nebuvo stabdomas panaudojant specialiÄ sias priemones (duomenys neskelbtini) gatvėje, neužfiksuota.

Juo labiau, kad sustabdyti tariamo pažeidėjo vairuojamÄ automobilį nebuvo problemų, gatvėje tuo metu jokių kitų judančių transporto priemonių nebuvo. Vertinant pareigÅ«nų parodymus, atsiranda spragos, kurios kelia abejonių tų parodymų objektyvumu, taip pat kyla klausimas, ar tie parodymai turi virÅ¡enybę ir paneigia kitų bylos dalyvių parodymus, kurie yra konkretÅ«s, nuoseklÅ«s ir iÅ¡ esmės atitinka objektyviÄ tiesÄ . Apeliantas nurodo, kad taksistas R. N. konkrečiai parodė „ kad jo taksi automobilis tÄ naktį stovėjęs (duomenys neskelbtini) gatvėje.

Matė kaip jo pažystamas L. T. parvairavo automobilį ir jį palikęs aikštelėje paprašė jį parvežti į namus. Jiems išvažiavus policijos pareigūnų dar nebuvo“. M. D. nuomone, teismas išsiaiškino, kokį automobilį parvairavo L. T.. Byloje taip pat nepaneigta, kad policijos tarnybinis automobilis prie tariamo pažeidėjo M. D. stovinčio automobilio privažiavo iš priekio ir tik po to prasidėjo tikrinimo procedūros. Tai iš esmės paneigia policininkų parodymus apie tai, kad automobilis buvo nepertraukiamai sekamas.

Taip pat bylos duomenimis nepaneigta, kad tikrinamo tariamo pažeidėjo M. D. galbÅ«t vairuotas automobilis Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo be užvedimo raktelių spynoje. Automobilio rakteliai nerasti. Ä®vykio metu policijos pareigÅ«nai buvo informuoti, kad automobilio rakteliai pas L. T., tačiau patikrinti Å¡ių aplinkybių nebuvo siekta. Apelianto tvirtinimu, policijos pareigÅ«nų parodymai turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, jų parodymais aplinkybė, kad M. D. paminėtÄ naktį vairavo automobilį, neįrodyta.

Esant tokiai situacijai, apylinkės teismo nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nuobauda taikoma tik konkrečiam eismo dalyviui – transporto priemonės vairuotojui, o ne keleiviui. Visos abejonės turėtų bÅ«ti vertinamos tariamo pažeidėjo naudai. M. D. praÅ¡o skundžiamÄ nutarimÄ panaikinti ir administracinę bylÄ jam nutraukti.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Tauragės apskrities VPK Å ilutės rajono PK laikinai einantis virÅ¡ininko pareigas A. B. mano, kad M. D. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, skundžiamas nutarimas turi bÅ«ti paliktas galioti.             Apeliacinis skundas atmestinas.             ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. 2013-05-18 tarnybiniame praneÅ¡ime Tauragės apskrities VPK Å ilutės rajono PK VPS PB patrulis A. M. nurodė, kad dirbant kartu su tyrėju D. M., (duomenys neskelbtini) pastebėjo prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojantį automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas kėlė įtarimÄ , kad gali bÅ«ti neblaivus. Apsisukus ir bandant pavyti minėtÄ automobilį, automobilio vairuotojas staiga automobilį sustabdė (duomenys neskelbtini) gatvėje.

IÅ¡ sustojusio automobilio niekas neiÅ¡lipo, už vairo sėdėjo M. D.. Buvo sutrikusi M. D. judesių koordinacija, iÅ¡ jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo neriÅ¡liai, svirduliavo. M. D. pasitikrinti neblaivumÄ vengė, vykti į ligoninę nesutiko, sakydamas, kad jis niekur nevažiavo ir dėl to nepÅ«s (b. l. 15).2013-05-18 tarnybiniame praneÅ¡ime Tauragės apskrities VPK Å ilutės rajono PK KPS tyrėjas D. M. nurodė analogiÅ¡kai (b. l. 16).2013-05-18 paaiÅ¡kinime M. D. tvirtino, kad automobilio nevairavo, todėl nepÅ«tė (b. l. 3).Teismo posėdyje M.

D. neneigė, kad įvykio dienÄ gėrė alkoholinius gėrimus, todėl paprašė, kad automobilį vairuotų L. T.. Automobilį vairavo L. T., o jis su N. D. važiavo kaip keleiviai. L. T. pastatė automobilį „prie taksi parkelio“, pasiėmė automobilio raktelius ir nuėjo pas R. N., kuris jį parvežė namo. M. D. persėdo į vairuotojo vietÄ ir iÅ¡ karto privažiavo policijos pareigÅ«nai. Kadangi jis automobilio nevairavo, todėl į alkotesterį nepÅ«tė (b. l. 27). Teismo posėdyje liudytojas R.

N. parodė, kad jis įvykio metu stovėjo prie „taksi parkelio“ ir matė, jog M. D. išlipo iš automobilio galo. Prie jo priėjo žmogus ir paprašė parvežti jį namo, sakė, kad jam nusibodo būti su tais alkoholikais (b. l. 28).Teismo posėdyje liudytojas N. D. tvirtino, kad automobilį vairavo L. T.. Kai jie sugrįžo į „taksi parkelį“, už 5 minučių privažiavo policija. L. T. jau buvo išvažiavęs. Kai L. T. išvažiavo, M. D. persėdo į priekį. Teismo posėdyje liudytojas L.

T. teigė, kad įvykio dienÄ automobilį vairavo jis. Automobilį pastatė prie „taksi parkelio“, pasiėmė automobilio raktelius ir taksi automobiliu iÅ¡važiavo namo. Privažiavusios policijos jis nematė (b. l. 29).Teismo posėdyje liudytoja L. D. parodė, kad įvykio dienÄ jai einant link „taksi parkelio“ privažiavo brolis, bet jis automobilio nevairavo, sėdėjo gale. Matė, kaip po 7–10 minučių prie brolio automobilio sustojo policija (b. l. 29).Nubaustasis M. D. parodė, kad automobilio nevairavo.

Apie tai, kad automobilį vairavo ne M. D., tvirtino ir liudytojai R. N., N. D., L. T. ir L. D., tačiau Å¡ių liudytojų parodymai neįtikinami. IÅ¡ policijos pareigÅ«nų A. M., D. M. tarnybiniuose praneÅ¡imuose užfiksuotų duomenų, jų parodymų, duotų teismo posėdyje (b. l. 27–28), matyti, kad jie, pamatę prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojantį automobilį, apsisuko ir jį vijosi dėl to, kad automobilio vairuotojas sukėlė įtarimÄ , jog gali vairuoti bÅ«damas neblaivus. (duomenys neskelbtini) gatvėje automobilio vairuotojas automobilį sustabdė pats.

A. M. ir D. M. matė, kad iÅ¡ sustojusio automobilio niekas neiÅ¡lipo. Teismo posėdyje A. M. ir D. M. patvirtino, jog automobilio nebuvo iÅ¡leidę iÅ¡ akių, už vairo sėdėjo M. D., o Å¡alia nepažįstamas asmuo. D. M. nepaneigė, kad buvo priėjusios dvi ar trys merginos, tačiau tik po kažkurio tai laiko. A. M. M. D. veidÄ buvo įsidėmėjęs iÅ¡ anksčiau, nes teko su juo keletÄ kartų susitikti, buvo įžūlus. Ä®vykio dienÄ M. D. taip pat elgėsi įžūliai, prieÅ¡inosi, todėl jam buvo uždėti antrankiai.

Pasitikrinti girtumÄ M. D. atsisakė. Policijos pareigÅ«nai prie automobilio prisiartino tuojau pat, kai Å¡is sustojo, jo iÅ¡ akiračio neiÅ¡leido, automobilio vairuotojÄ matė jau tada, kai Å¡is važiavo prieÅ¡prieÅ¡iais. Jeigu prie vairo bÅ«tų sėdėjęs ne M. D., tai policijos pareigÅ«nai jo prie automobilio vairo nebÅ«tų pastebėję. M. D. patvirtino, kad policijos pareigÅ«nai rado jį sėdintį prie vairo. Netikėti policijos pareigÅ«nų tarnybiniuose praneÅ¡imuose užfiksuotais duomenimis, kuriuos jie patvirtino teismo posėdyje, nėra jokio pagrindo.

Kilus įtarimui, jog vairuotojas M. D. gali bÅ«ti iÅ¡gėręs, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas, neriÅ¡liai kalbėjo, buvo sutrikusi jo judesių koordinacija, policijos pareigÅ«nų reikalavimas, kad M. D. pasitikrintų neblaivumÄ , buvo visiÅ¡kai pagrįstas. Bendros asmens bÅ«klės įvertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505, nurodo atliekamų veiksmų eigÄ , siekiant nustatyti, ar transporto priemones vairuojantys asmenys blaivÅ«s/neblaivÅ«s (girti), neapsvaigę/apsvaigę.

Požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir/ar apsvaigęs: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Esant pagrįstiems įtarimams, kad transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs, jo patikrinimas tęsiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau tekste Taisyklės), nustatyta, kad asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės (išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip) (Taisyklių 3 punktas).

Policijos pareigÅ«nai gali tikrinti transporto priemonės vairuotojÄ , įtariamÄ esant neblaivų (girtÄ ), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininę apžiÅ«rÄ (Taisyklių 4 punktas).Policijos pareigÅ«nų tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodyti požymiai, dėl kurių įtarė M. D. esant neblaivų, visiÅ¡kai atitinka požymius, nurodytus Bendros asmens bÅ«klės įvertinimo metodikoje. Policijos pareigÅ«nai reikalavo M. D. pasitikrinti neblaivumÄ , o Å¡iam nesutikus, siÅ«lė vykti į ligoninę vadovaudamiesi Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 4 punkto nuostatomis.Apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus iÅ¡tyrė ir įvertino iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai, ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatų nepažeidė, skundžiamu nutarimu M.

D. pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį nubaudė pagrįstai ir teisėtai.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas                               n u t a r i a : Å ilutės rajono apylinkės teismo 2013-06-13 nutarimÄ palikti nepakeistÄ , M. D. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                                                                      Stasys Valužis            Â