2013-07-17 Nr. AB-3715-3-61-3-03175-2012-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-1380/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03175-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 71

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. T. T. (P. T. T.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. T. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis P. T. T. (P. T. T.) teismui padavė skundą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas, atsakovas) 2012 m. lapkričio 23 d. sprendimą „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui P. T. T. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ Nr. (15/6-3)-15PR-502 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvoje iš naujo.

Pareiškėjas nesutiko su ginčijamu Sprendimu nesuteikti jam prieglobsčio Lietuvoje ir išsiųsti jį į (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pareiškėjo baimė grįžti į kilmės valstybę yra pagrįsta dėl (duomenys neskelbtini) sistemingai pažeidinėjamų jo pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių. (duomenys neskelbtini) valdančioji partija stipriai varžo piliečių politines teises, t. y. nėra leidžiama pakeisti Vyriausybės ar valdančiosios partijos; yra varžomos piliečių civilinės teisės ir laisvės, egzistuoja korupcija teismų ir policijos sektoriuose. Be to, vyriausybė apribojo žiniasklaidos, susirinkimų, asociacijų ir judėjimo laisves. Atsižvelgiant į visus objektyvius ir subjektyvius faktorius, manė, jog pareiškėjui kyla pagrįsta baimė, kad grąžinus jį į kilmės valstybę, jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos, todėl remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 2 punktu, papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, jog yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėjo teiginys dėl baimės yra deklaratyvus ir nepagrįstas jokia prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu gauta informacija. Pareiškėjo prašyme, atsakymuose į papildomus klausimus nėra informacijos, kad pareiškėjas jaučia baimę būti persekiojamu, kad išvyko iš šalies bijodamas tapti kankinimų, žiauraus, nežmoniško elgesio ar bausmės auka arba dėl baimės tapti žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų auka. Prieglobsčio procedūros metu pareiškėjas neįvardijo baimės kaip priežasties, todėl atitinkami jo teiginiai skunde nepagrįsti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodė Įstatymo 76 straipsnio 1 dalį, 77 straipsnio 2 dalį, 86 straipsnio 1 dalį, 87 straipsnio 1 ir 2 dalis. Teismas nustatė, kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti visą informaciją, kuri pagrįstų teiginius apie jo persekiojimo baimę, žmogaus teisių pažeidimus ir patirtą smurtą (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju procedūros metu pareiškėjas nereiškė Departamentui jokių argumentų dėl baimės būti persekiojamu ir kitų aplinkybių, skunde nurodyti atitinkami teiginiai deklaratyvūs, abstraktūs, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių individualaus persekiojimo kilmės valstybėje realaus egzistavimo faktą ar dėl jo priklausymo rizikos grupėms, ar persekiojimo ir žmogaus teisių pažeidimų. Teismas nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010 ir kt., Įstatymo 83 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575 – 1054/2011. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir atsakovo Sprendimą, darė išvadą, kad pareiškėjo argumentai savaime nesudaro pagrindo taikyti Įstatymo 86 straipsnio ar 87 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjui nepateikus įrodymų dėl jo priklausymo rizikos grupėms ar persekiojimo ir žmogaus teisių pažeidimų, nėra pagrindo manyti, kad jį grąžinus į kilmės šalį jam galėtų grėsti kankinimai ar nuolatiniai šiurkštūs nežmoniški žmogaus teisių pažeidimai, kas galėtų prieštarauti Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniui. Teismas darė išvadą, kad atsakovas pagrįstai nusprendė nesuteikti pareiškėjui laikino teritorinio prieglobsčio, pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo motyvai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.

Migracijos departamentas pareiškėjo prašymą išnagrinėjo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo tvarką, ir priėmė sprendimą remdamasis motyvuota Prieglobsčio reikalų skyriaus 2012 m. lapkričio 23 d. išvada, kurioje pateiktos visos faktinės bylos aplinkybės, taip pat nurodytas ir įstatyminis sprendimo pagrindas. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtino, kad prieglobsčio prašytojas nepateikė pakankamai argumentų dėl individualaus persekiojimo, nukreipto tiesiogiai prieš jį pavojaus (duomenys neskelbtini) dėl 1951 m. Ženevos konvencijoje „Dėl pabėgėlių statuso“ išvardintų priežasčių bei dėl Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje apibrėžtų pabėgėlio statuso kriterijų, todėl atsakovas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo. Atsisakius pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą bei papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, pastarasis prarado teisę būti Lietuvoje. Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė, įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), nes priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama jį grąžinti arba išsiųsti į kilmės šalį, nenustatyta.

III. Pareiškėjas P. T. T. apeliaciniu skundu (b. l. 44-46) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde išdėsto, jog pareiškėjo paaiškinimai pirminės apklausos metu negali būti traktuotini pažodžiui. Materialinė gerovė, noras susirasti darbą yra kiekvieno žmogaus siekis, todėl priežastis, kad pareiškėjas iš (duomenys neskelbtini) išvyko tikėdamasis užsidirbti daugiau pinigų, yra iš esmės šalutinė. Pareiškėjo nurodytos priežastys nebuvo vien tik ekonominės ir tai patvirtina ne tik faktas, kad pareiškėjas išvyko ne iš saugios ir aukštu ekonominiu lygiu pasižyminčios šalies, bet iš šalies, kurioje dėl valstybės vadovų valdymo būdo nuolatos yra pažeidžiamos įvairios žmogaus teisės ir laisvės.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 54-55) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime išdėsto, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu pareiškėjas niekur nėra išsakęs jokių savo politinių pažiūrų ar davęs užuominų, jog išvykimu iš šalies jis norėjo pareikšti protestą prieš bendras ekonomines sąlygas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo prieglobsčio prašymo ir jį motyvuojančiuose atsakymuose į papildomus klausimus, kad būtų išsiaiškintos priežastys, dėl kurių jis iš tiesų išvyko iš šalies, nebuvo nustatyta informacijos, jog jis jaučia baimę būti persekiojamu arba kad išvyko iš (duomenys neskelbtini) baimindamasis tapti kankinimų, žiauraus, nežmoniško elgesio ar bausmės auka. Pareiškėjas neįvardijo pagrįstos baimės faktoriaus, privertusio jį išvykti iš kilmės šalies.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė rašytinį pareiškimą, kuriuo prašo nenagrinėti jo pateikto skundo dėl Migracijos departamento Sprendimo. Nurodo, jog jis nori kuo skubiau iš Lietuvos Respublikos išvykti į (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog atsisakymo nuo skundo pasekmės jam yra suprantamos.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalis suteikia teisę apeliacinį skundą padavusiam asmeniui jo atsisakyti iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, ir tai, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų, yra pagrindas teismui apeliacinį procesą nutraukti (ABTĮ 132 str. 2 d.).

Iš teismui pateikto prašymo turinio matyti, kad pareiškėjas savo valia atsisako jo pateikto skundo dėl Migracijos departamento Sprendimo nagrinėjimo. Kadangi pareiškėjas nedetalizuoja, ar jis atsisako būtent pirmajai instancijai pateikto skundo, taip pat jis neprašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo ir bylą nutraukti, darytina išvada, jog jis atsisako Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikto apeliacinio skundo. Iš pateikto prašymo matyti pareiškėjo valia atsisakyti apeliacinio skundo, t. y. pareiškėjas naudojasi minėta įstatymo jam suteikta subjektine teise. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų, atsisakymas nuo skundo yra besąlyginis, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio proceso nutraukimas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, todėl atsisakymas nuo apeliacinio skundo priimtinas ir apeliacinis procesas nutrauktinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. T. T. (P. T. T.) atsisakymą nuo apeliacinio skundo priimti.

Apeliacinį procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. T. T. (P. T. T.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Ričardas Piličiauskas Arūnas Sutkevičius