2025-11-19 Nr. AB-20047-4-16-3-00525-2025-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2859-602/2025

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00525-2025-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui A. O. F. ir jo atstovei advokatei Simonai Jašmontaitei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ramintai Zakarauskaitei,

vertėjams Abdirahman Abdilah Farach ir Kastyčiui Rimkevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. O. F. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) piliečiui A. O. F..

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiui A. O. F. (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2026 m. sausio 2 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2. Centras teikime nurodė, kad Užsienietis 2025 m. rugpjūčio 28 d. laikinai apgyvendintas Priėmimo ir integracijos agentūroje Pabradėje (toliau – ir Agentūra), nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus priimtas sprendimas dėl teisinės padėties, bet ne ilgiau kaip iki 2025 m. spalio 28 d. Užsienietis 2025 m. rugsėjo 3 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Šiuo metu yra nustatinėjama valstybė, kuri yra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

3. Užsienietis su teikimu nesutiko ir prašė skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimo. Užsienietis paaiškino, jog byloje nėra įrodymų, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko iš Latvijos Respublikos, jo psichinė būklė nestabili, jis galėtų integruotis Lietuvos Respublikoje.

II. 4. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. spalio 6 d. sprendimu tenkino Centro teikimą, taikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Teismas alternatyvios sulaikymui priemonės terminą nustatė iki 2026 m. sausio 2 d., bet ne ilgiau kol jis bus perduotas valstybei, atsakingai už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. Užsienietis 2025 m. rugpjūčio 26 d kartu su kitais užsieniečiais buvo sulaikytas Biržų mieste. VSAT Pagėgių pasienio rinktinės pareigūno 2025 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Užsienietis sulaikytas iki 48 val.

5.2. Centras 2025 m. rugpjūčio 28 d. priėmė sprendimą Nr. 15K-3352, kuriuo laikinai apgyvendino Užsienietį Agentūroje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2025 m. spalio 28 d.

5.3. Užsienietis, apgyvendintas Agentūroje, 2025 m. rugsėjo 3 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. 25S196851 nusprendė nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, nes prašyme suteikti prieglobstį pateikta tik tokia informacija, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar asmeniui gali būti suteiktas prieglobstis.

5.4. Latvijos Respublika 2025 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. 23.1-8.16/4120 pranešė, kad pasirengusi vykdyti Užsieniečio readmisiją.

6. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1–5 punktais, nustatė, kad nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl prieglobsčio prašytojo perdavimo valstybei, atsakingai už jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, todėl yra pagrindas sulaikyti užsienietį (Įstatymo 113 str. 2 d.).

7. Aptaręs Įstatymo 115 straipsnio 1–2 dalis, teismas nurodė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, tikėtina, iš Latvijos Respublikos, kur prieglobsčio neprašė, Lietuvos Respublikoje prašymą dėl prieglobsčio suteikimo pateikė tik būdamas sulaikytas, todėl priėjo prie išvados, jog Užsienietis nesiekė gauti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, jo tikslas buvo kitos Europos Sąjungos valstybės. Kadangi nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl Užsieniečio perdavimo valstybei, atsakingai už jo prieglobsčio nagrinėjimą, teismas vertino esant didelei tikimybei, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, tokiu būdu vengs sprendimo dėl jo perdavimo šaliai, atsakingai už jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, vykdymo. Teismas nusprendė, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, šiuo atveju, yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, kadangi išlieka pakankamas pagrindas manyti, jog judėdamas laisvai užsienietis gali pakartotinai savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes.

III. 8. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 6 d. sprendimą ir paskirti Užsieniečiui kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, terminą nustatant iki 2025 m. lapkričio 27 d., bet ne ilgiau kol jis bus perduotas valstybei, atsakingai už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

9. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, jog:

9.1. Užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė savo esme yra sulaikymas. Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 22 d., vadovaudamasis 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 604/2013) 13 straipsnio 1 dalimi, kreipėsi į Latvijos Respubliką dėl atsakomybės prisiėmimo už Užsieniečio Lietuvos Respublikoje pateiktą prieglobsčio prašymą, tačiau joks atsakymas negautas. Aptarus Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnio 1–2 dalis, 3 dalies 1–3 pastraipas, teigiama, jog neatsakymas per dviejų savaičių laikotarpį prilyginamas prašymo priėmimui ir reiškia pareigą perimti asmenį savo žinion arba jį atsiimti, įskaitant pareigą tinkamai pasirūpinti. Kadangi jokio Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnio 3 dalies trečiojoje pastraipoje nustatyto termino nepradedama skaičiuoti nuo sulaikymo momento, jeigu būtų manoma, kad ši nuostata taikoma visais asmens sulaikymo, kol jis bus perduotas, atvejais, tai reikštų, kad sulaikymas neišvengiamai pasibaigia praėjus šešioms savaitėms po prašymo atitinkamą asmenį perimti savo žinion priėmimo, net jei asmuo sulaikytas tik jau priėmus šį prašymą (žr. 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Mohammad Khir Amayry prieš Migrationsverket, byloje C-60/16, 33 p).

9.2. Nagrinėjamu atveju šešių savaičių sulaikymo terminas skaičiuotinas nuo netiesioginio Latvijos Respublikos prašymo atitinkamą asmenį perimti savo žinion arba atsiimti priėmimo, t. y. nuo tos dienos, kai pasibaigė dviejų savaičių terminas pateikti atsakymą į Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 22 d. prašymą. Todėl Užsieniečiui taikytos alternatyvios sulaikymui priemonės (prilygstančios sulaikymui) taikymo terminas, nustatytas Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnio 3 dalies trečioje pastraipoje nėra pasibaigęs, tačiau jis gali būti taikomas tik iki 2025 m. lapkričio 17 d., o ne iki 2026 m. sausio 2 d.

9.3. Byloje nėra duomenų, kad kompetentingos institucijos būtų ėmusios kokių nors veiksmų Užsieniečio perdavimo procedūroms su deramu kruopštumu atlikti, todėl tolesnis Užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neatitinka Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje įtvirtintų kriterijų. Byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima pripažinti, jog yra didelė rizika, kad Užsienietis pasislėps, todėl Užsieniečiui turėtų būti skiriama mažiau jo judėjimo laisvę ribojanti priemonė – apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.).

10. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, palikti Utenos apylinkės Ignalinos rūmų 2025 m spalio 6 d. sprendimą nepakeistą.

11. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja faktines bylos aplinkybes, vadovaujasi Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 24 d. rašte Nr. 25SD18652 pateikta nuomone dėl Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimo, kol nebus išspręstas jo perdavimo procedūros klausimas (toliau – ir Nuomonė) ir teigia, kad:

11.1. Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė yra tikslinga, proporcinga ir būtina.

11.2. Nėra pagrindo vadovautis Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punktu, nes Užsienietis pažeidė migracinius įstatymus, neturi kelionės dokumento ir teisėtą buvimą patvirtinančių dokumentų. Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, jog, skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, jis bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip sutrukdyti Migracijos departamentui priimti ir įvykdyti sprendimą Užsieniečio prieglobsčio byloje. Prieglobstis Lietuvos Respublikoje nebuvo Užsieniečio tikslas ir jis būdamas neteisėtai Lietuvos Respublikoje nesikreipė į kompetentingas institucijas.

11.3. Byloje nėra duomenų, kad Užsienietis teikė prašymus laikino apgyvendinimo vietos vadovui ir jam nebuvo leista išvykti iš apgyvendinimo vietos, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl de facto sulaikymo yra nepagrįsti. Užsieniečiui užtikrinamos visos būtiniausios sąlygos.

12. Užsienietis apeliacinės instancijos teismui padavė prašymą dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo, tikslu pagrįsti savo bendradarbiavimą bei tapatybę, kuriuo prašo pridėti Užsieniečio gimimo liudijimo kopiją prie bylos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 13. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas Centro teikimas bei taikyta Užsieniečiui alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2026 m. sausio 2 d., bet ne ilgiau kol Užsienietis bus perduotas valstybei, atsakingai už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, teisėtumas ir pagrįstumas.

14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylai reikšmingas aplinkybes (Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, jis yra prieglobsčio prašytojas, sprendžiama dėl Užsieniečio perdavimo valstybei, atsakingai už jo prieglobsčio nagrinėjimą), priėjo prie išvados, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, šiuo atveju, yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, kadangi išlieka pakankamas pagrindas manyti, kad judėdamas laisvai Užsienietis gali pakartotinai savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes.

15. Užsienietis apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog jam taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė savo esme yra sulaikymas, jis yra prieglobsčio prašytojas, kuriam taikomos Reglamente (ES) Nr. 604/2013 nustatytos procedūros. Todėl atsižvelgiant į tai, kad valstybė narė (Latvijos Respublika) nėra pateikusi atsakymo į Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 22 d. kreipimąsi dėl atsakomybės už Užsieniečio prieglobsčio prašymą prisiėmimo, laikytina, kad Užsienietis galėjo būti sulaikytas tik iki 2025 m. lapkričio 17 d. Užsieniečiui turėtų būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo teisės apribojimų, nustatant trumpesnį terminą.

16. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Užsienietis 2025 m. rugsėjo 5 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį, todėl jis yra prieglobsčio prašytojas.

17. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

18. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį (4 p.).

19. Užsieniečio asmens tapatybę patvirtina apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prie bylos pridėta Užsieniečio gimimo liudijimo kopija, taigi byloje išnyko Užsieniečio sulaikymo pagrindas, įtvirtintas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte.

20. Byloje nustatyta, kad VSAT 2025 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. 21-14-1793, remiantis 1995 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Estijos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės susitarimo „Dėl nelegaliai gyvenančių asmenų grąžinimo“ 3 straipsnio 1 dalimi kreipėsi į Latvijos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybą dėl 6 asmenų (ir Užsieniečio) readmisijos. Latvijos Respublika 2025 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. 23.1-8.16/4120 pranešė, kad pasirengusi vykdyti užsieniečio readmisiją. Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 22 d., vadovaudamasis Reglamento Nr. 604/2013 13 straipsnio 1 dalimi, kreipėsi į Latvijos Respubliką dėl atsakomybės prisiėmimo už Užsieniečio Lietuvos Respublikoje pateiktą prieglobsčio prašymą. Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 24 d. Nuomonėje, be kita ko, nurodyta, kad atsakymas dar negautas, Latvijos Respublikos atsakymas turi būti pateiktas vėliausiai iki 2025 m. lapkričio 22 d. (Reglamento Nr. 604/2013 22 str. 1 d.). Taigi byloje egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindas, įtvirtintas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 4 punkte.

21. Reglamento Nr. 604/2013 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės narės negali sulaikyti asmens vien dėl to, kad jam taikoma šiuo reglamentu nustatyta procedūra.

22. Jei nustatoma didelė rizika, kad asmuo pasislėps, valstybės narės gali sulaikyti atitinkamą asmenį, kad būtų užtikrintos perdavimo procedūros pagal šį reglamentą, individualiai įvertinus konkretų atvejį, ir tik jei sulaikymas yra proporcingas ir kitos švelnesnės alternatyvios prievartos priemonės negali būti veiksmingai taikomos (Reglamento Nr. 604/2013 28 str. 2 d.).

23. Pagal Reglamento Nr. 604/2013 28 straipsnio 3 dalį sulaikymas trunka kuo trumpesnį laikotarpį ir ne ilgiau nei pagrįstai būtina reikalaujamoms administracinėms perdavimo procedūroms su deramu kruopštumu atlikti, kol bus įvykdytas perdavimas pagal šį reglamentą (Reglamento Nr. 604/2013 28 str. 3 d. pirma pastraipa).

24. Kai asmuo sulaikomas pagal šį straipsnį, prašymo perimti savo žinion arba atsiimti pateikimo laikotarpis neviršija vieno mėnesio nuo prašymo pateikimo. Pagal šį reglamentą procedūrą atliekanti valstybė narė tokiais atvejais paprašo atsakymą pateikti skubiai. Toks atsakymas pateikiamas per dvi savaites nuo prašymo gavimo. Tai, kad neatsakoma per dviejų savaičių laikotarpį, prilygsta prašymo priėmimui ir reiškia pareigą perimti asmenį savo žinion arba jį atsiimti, įskaitant pareigą tinkamai pasirūpinti atvykimo organizavimu (Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 str. 3 d. antra pastraipa).

25. Kai asmuo sulaikomas pagal šį straipsnį, tas asmuo iš prašančiosios valstybės narės atsakingai valstybei narei perduodamas taip greitai kaip tik praktiškai įmanoma ir ne vėliau kaip per šešias savaites nuo netiesioginio ar tiesioginio kitos valstybės narės prašymo atitinkamą asmenį perimti savo žinion arba atsiimti priėmimo arba nuo tada, kai skundas arba sprendimo peržiūrėjimas nebeturi sustabdomojo poveikio pagal 27 straipsnio 3 dalį. Kai prašančioji valstybė narė nesilaiko prašymo perimti savo žinion arba atsiimti pateikimo terminų arba kai perdavimas neįvykdomas per trečioje pastraipoje nurodytą šešių savaičių laikotarpį, asmuo nebegali būti sulaikytas. Atitinkamai ir toliau taikomi 21, 23, 24 ir 29 straipsniai (Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 str. 3 d. trečia pastraipa).

26. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, aiškindamas šias teisės normas, yra nurodęs, kad nors Reglamente (ES) Nr. 604/2013 nėra nustatyta maksimalaus sulaikymo termino, vis dėlto toks sulaikymas turi pirmiausia atitikti šio reglamento 28 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, pagal kurią sulaikymas trunka kuo trumpesnį laikotarpį ir ne ilgiau nei pagrįstai būtina reikalaujamoms administracinėms perdavimo procedūroms su deramu kruopštumu atlikti, kol bus įvykdytas perdavimas pagal šį reglamentą. Be to, atitinkamas asmuo negali būti sulaikytas kur kas ilgesnį negu šešių savaičių, per kurias perdavimas galėjo būti tinkamai įvykdytas, terminą, nes iš Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnio 3 dalies trečios pastraipos matyti, kad šis laikotarpis iš principo yra pakankamas, pirmiausia atsižvelgiant į šiuo reglamentu nustatytą supaprastintą perdavimo tarp šalių procedūrą, kad kompetentingos institucijos galėtų įvykdyti perdavimą (žr., pvz., 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Mohammad Khir Amayry prieš Migrationsverket, byloje C-60/16).

27. Nagrinėjamu atveju sulaikymo terminas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnio 3 dalies terminus ir faktines aplinkybes, neturėtų būti ilgesnis nei 8 savaitės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2355-442/2023; 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje A-2265-624/2023; 2024 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2444-442/2024; 2025 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2757-1047/2025), skaičiuojant nuo 2025 m. rugsėjo 22 d., todėl laikytina, kad Užsieniečio sulaikymo terminas, nustatytas Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnio 3 dalies trečioje pastraipoje, yra pasibaigęs 2025 m. lapkričio 17 d.

28. Kadangi Užsieniečio tapatybė nustatyta, Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnio 3 dalies trečioje pastraipoje nustatytas terminas šiuo metu yra pasibaigęs, o byloje nėra duomenų, dėl kurių Užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje turėtų būti apribota, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keičiamas, skiriant Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Ši alternatyvi sulaikymui priemonė nagrinėjamu atveju yra pakankama ir proporcinga Įstatyme įtvirtintiems tikslams pasiekti bei atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2519-662/2025).

29. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra faktinis ir teisinis pagrindai tenkinti Užsieniečio apeliacinį skundą iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, nurodant, kad Užsieniečiui skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė, nustatyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte iki 2026 m. sausio 2 d., bet ne ilgiau iki kol jis bus perduotas valstybei, atsakingai už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio A. O. F. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 6 d. sprendimą pakeisti.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies.

(duomenys neskelbtini) piliečiui A. O. F. taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti (duomenys neskelbtini) pilietį A. O. F. laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės ribojimų iki 2026 m. sausio 2 d., bet ne ilgiau iki kol jis bus perduotas valstybei, atsakingai už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan