2023-07-26 Nr. AB-13816-2-69-3-07291-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-483-442/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07291-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. T. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba), trečiasis suinteresuotas asmuo M. B. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas E. T. (toliau – ir pranešėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba, toliau – ir atsakovo atstovas, Kauno TI), 1 500 Eur turtinei ir 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-407-1108/2020 (toliau – ir Nuosprendis) trečiasis suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Specialistas) buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalyje, jam buvo paskirta 100 MGL bauda. Baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, dirbdamas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus, pataisos namų Saugumo valdymo skyriaus jaunesniuoju specialistu, 2018 m. rugsėjo 28 d. apie 14.30 val. nuteistųjų būrio laiptinės aikštelėje, be pateisinamos priežasties, tyčia keliu spyrė nuteistajam pareiškėjui į veidą, padarydamas nosies sumušimą, pasireiškusį šios srities paraudimu ir patinimu, tuo sukeldamas nukentėjusiajam pareiškėjui fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta 2018 m. lapkričio 3 d. specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad pareiškėjui yra konstatuotas nosies sumušimas, pasireiškęs šios srities paraudimu ir patinimu. Sužalojimas padarytas nosies sritį paveikus kietu buku objektu, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu ir galėjo būti padarytas tiek sudavus smūgį, tiek šia sritimi atsitrenkus į tokio pobūdžio objektą, galimai 2018 m. rugsėjo 28 d. Sužalojimas atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą.

3. Pareiškėjas psžymėjo, jog šiuo atveju jis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant baudžiamąją bylą civilinio ieškinio nereiškė. Nuosprendis buvo priimtas 2020 m. kovo 19 d. ir įsiteisėjo 2020 m. balandžio 8 d., todėl 3 metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo nėra suėjęs, nes tik sužinojęs apie tai, kad Specialistas yra pripažintas kaltu dėl savo neteisėtų veiksmų, pareiškėjas nedelsiant ėmėsi ginti savo pažeistas teises paduodamas ieškinį, o teismui manant, kad senaties terminas yra suėjęs, ieškinio senaties terminas atnaujintinas. Nagrinėjamoje byloje Nuosprendis turi prejudicinę galią. Dėl minėto sužalojimo pareiškėjas patyrė išgyvenimus, skausmą tiek sumušimo, tiek nosies gijimo metu, todėl pareiškėjas patirtą turtinę žalą vertina 1 500 Eur, nes teko pirkti nuo skausmo vaistus, kuriuos vartojo ir po sumušimo, pradžioje pirko tepalus nuo sutinimo. Pareiškėjas iki šiol jaučia ir liekamuosius reiškinius, būna sunku kvėpuoti, dažniau kankina nosies skausmai. Pareiškėjas buvo sumuštas viešoje vietoje, matant dar dviem asmenims, po sumušimo ilgą laiką akivaizdžiai matėsi sumušimo pasekmės, buvo sutinusi nosis, ant veido mėlynės, jis vengė bendrauti, išeiti į mokyklą, pasivaikščioti. Žala padaryta vienai iš svarbiausių neturtinių vertybių – pareiškėjo sveikatai, sužalojimus atliko asmuo specialiai apmokytas naudoti specialius veiksmus bei priemones, iki šiol yra išlikę liekamieji reiškiniai, baimės jausmas, padidėjęs jautrumas, todėl pareiškėjas prašo priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

4. Atsakovo atstovas Kauno TI atsiliepime prašė taikyti ieškinio senatį ir skundą atmesti.

5. Atsakovo atstovas prašė taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą žalai atlyginti, nurodydamas, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi 2022 m. liepos 18 d., praėjus daugiau nei trejiems metams po įvykio, įvykusio 2018 m. rugsėjo 28 d. Pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šis pažeidimas įvyko, o skunde nebuvo pateiktos objektyvios priežastys, kodėl prašoma terminą atnaujinti, todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo minėto įvykio turėtų būti. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų gydymo išlaidų pagrįstumą, todėl reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju nėra visų būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, skunde nėra nurodoma, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus atliko Kauno TI. Pareiškėjas deklaratyviai teigia, kad 2018 m. rugsėjo 28 d. įvykis sukėlė jam fizinius bei dvasinius skausmus, išgyvenimus, tačiau nepateikė objektyvių įrodymų ir nenurodo, kokie elementai buvo pažeisti.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Specialistas atsiliepime prašė taikyti ieškinio senatį ir skundą atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašė priteisti iš pareiškėjo 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog pareiškėjas turėjo galimybę pareikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą ir nepateikė jokių įrodymų, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, dėl to nėra pagrindo praleistą terminą atnaujinti ir taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas žalai atlyginti. Ieškinio senaties termino pradžia skaičiuotina nuo žalos padarymo, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. (įvykio dienos). Pareiškėjas, prašydamas atlyginti turtinę žalą už neva patirtas gydymo išlaidas, šios aplinkybės neįrodė ir nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, kad dėl nosies sumušimo jis lankėsi pas gydytojus, jam buvo gydytojo paskirti vaistai, dėl patirtos traumos pirko vaistus. Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, jog jam joks gydymas nebuvo skirtas ir prašomos gydymo išlaidos buvo realios. Pareiškėjas patyrė vienkartinį skausmą, kuris greitai praėjo.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Teismas trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo priteisė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9. Teismas konstatavo, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas, patyręs nurodomą žalą, dėl kokių nors aplinkybių negalėjo savarankiškai ar pasinaudodamas atstovo pagalba susipažinti su teisės aktais, reglamentuojančiais valstybės civilinę atsakomybę, ir nuspręsti dėl prielaidų kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo buvimo. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas apie savo pažeistą teisę sužinojo tik tuomet, kai priimtas Nuosprendis. Pareiškėjas buvo pasyvus, nepaisant to, jog baudžiamojoje byloje jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir jam buvo išaiškintos jo nukentėjusiojo teisės ir pareigos, 2018 m. spalio 19 d. jam buvo įteiktas pranešimas apie teisę pareikšti civilį ieškinį bei išaiškintos civilinio ieškovo teisės ir pareigos, be kita ko, ir teisė pareikšti civilinį ieškinį, tačiau iki ikiteisminio tyrimo pabaigos ir vėliau perdavus bylą teismui iki teisminio įrodymų tyrimo pradžios pareiškėjas civilinio ieškinio nepareiškė. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog 3 metų ieškinio senaties termino pradžia laikytina pareiškėjo sužalojimo diena – 2018 m. rugsėjo 28 d., todėl paskutinė diena ieškiniui dėl neturtinės žalos atlyginimo paduoti buvo 2021 m. rugsėjo 28 d.

10. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjas skundą teismui pateikė 2022 m. gegužės 17 d., konstatavo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą praleidęs 3 metų ieškinio senaties terminą ir šiuo atveju nėra objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, kurios galėtų būti pripažintos pagrindu atnaujinti ieškinio senaties terminą. Teismas tenkino atsakovo atstovo prašymą ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.131 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo reikalavimui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo taikė ieškinio senatį. Teismas pažymėjo, jog pritaikius ieškinio senaties terminą, pareiškėjo skundas atmestinas, o prašydamas atlyginti 1500 Eur dydžio turtinės žalos už patirtas gydymo išlaidas, pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų, kad dėl nosies sumušimo lankėsi pas gydytojus ir gydėsi, kad jam buvo gydytojo paskirti vaistai ar dėl patirtos traumos pirko vaistus, todėl reikalavimas yra nepagrįstas.

11. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalimi, sprendė, kad apgynus trečiojo suinteresuoto asmens teises, jis turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl priteisė 1 000 Eur.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą, priteisti iš Kauno TI 1 500 Eur turtinės ir 2 000 neturtinei žalai atlyginti, atmesti prašymą priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

13. Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžią, nes Specialistas buvo nuteistas 2020 m. kovo 19 d., o iki jis nebuvo nuteistas, taikytina nekaltumo prezumpcija, todėl pareiškėjas nepraleido senaties termino – jis negalėjo kreiptis į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nes 2020 m. kovo 19 d. Nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs ir kaltinamasis nebuvo pripažintas kaltu. Pareiškėjas nėra teisininkas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl negalėjo žinoti apie sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, jis neturi prieigos prie interneto, negali laisvai bendrauti su advokatu. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas trečiajam suinteresuotam asmeniui, nes trečiasis suinteresuotas asmuo sužalojo pareiškėją ir yra kaltas, kad pareiškėjas bylinėjasi.

14. Atsakovo atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba (iki 2023 m. sausio 1 d. – Kauno TI) atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti.

15. Atsakovo atstovas nurodo, jog pareiškėjas tiek turtinę, tiek neturtinę žalą kildina iš 2018 m. rugsėjo 28 d. įvykio, o pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šiuo atveju pareiškėjas su ieškiniu į teismą kreipėsi 2022 m. gegužės 17 d., tačiau teisė į ieškinį atsirado dieną, kuomet jam buvo spirta į veidą. Be to, pareiškėjas jau 2018 m. spalio 12 d. baudžiamojoje byloje buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir jam buvo išaiškintos jo nukentėjusiojo teisės ir pareigos, o 2018 m. spalio 19 d. jam buvo įteiktas pranešimas apie teisę pareikšti civilį ieškinį bei išaiškintos civilinio ieškovo teisės ir pareigos. Pareiškėjas šiuo atveju buvo pasyvus, jo nurodomos neigiamos pasekmės – fizinis skausmas, dvasinis sukrėtimas, išgyvenimai ir t. t., neabejotinai atsirado iš karto po sužalojimo, taigi pareiškėjas tuo metu ir sužinojo apie savo teisių pažeidimą.

16. Atsakovo atstovas pažymėjo, jog pareiškėjo argumentai dėl pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą yra nepagrįsti, o teiginiai apie negalėjimą įkalinimo įstaigoje naudotis internetu ir laisvai bendrauti su advokatu – melagingi. Kalinimo įstaigose veikia ribota interneto prieiga, kur suimtieji (nuteistieji) savarankiškai gali susirasti ir susipažinti su įsigaliojusiais teisės aktais, svarstomais teisės aktų projektais ar kita jiems reikalinga viešai skelbiama informacija, taip pat užtikrinamos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse įtvirtintos nuostatos, kurios reglamentuoja advokatų lankymąsi pas nuteistuosius bei galimybę skambinti advokatams telefonu, susirašinėti. Baudžiamojoje byloje pareiškėjo interesus atstovavo advokatas, taigi jam neabejotinai buvo išaiškintos jo procesinės teisės bei pareigos. Visa tai įvertinus, byloje nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas dėl kokių nors aplinkybių negalėjo savarankiškai ar pasinaudodamas atstovo pagalba susipažinti su teisės aktais, reglamentuojančiais civilinę atsakomybę, ir nuspręsti dėl kreipimosi į teismą siekiant prisiteisti turtinę bei neturtinę žalą, ypač atsižvelgus į tai, kad tokia jo teisė pareiškėjui buvo išaiškinta baudžiamajame procese.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Specialistas atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju 3 metų ieškinio senaties termino pradžia laikytina pareiškėjo sužalojimo diena – 2018 m. rugsėjo 28 d., o paskutinė diena ieškiniui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo paduoti buvo 2021 m. rugsėjo 28 d., todėl kreipdamasis į teismą 2022 m. gegužės 17 d., jis praleido 3 metų ieškinio senaties terminą. Vertindamas pareiškėjo prašomos priteisti turtinės žalos 2000 Eur dydį, teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog jis negalėjo prašyti atlyginti žalą, nes vadovavosi nekaltumo prezumpcija iki Specialisto atžvilgiu neįsiteisėjo Nuosprendis. Pareiškėjas netinkamai skaičiavo ieškinio senaties termino pradžią ne nuo dienos, kurią sužinojo apie savo teisės pažeidimą (šiuo atveju, kuomet Specialisto veiksmais jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas). Pareiškėjas nukentėjusiojo statusu dalyvavo teismo posėdžiuose nagrinėjant baudžiamąją bylą, jam buvo išaiškinamos jo, kaip nuketėjusiojo, teisės, pareiškėjas kreipėsi, kad jam būtų skirtas advokatas atstovauti jo interesus teisme ir advokatas pareiškėjui buvo skirtas. Dėl to pareiškėjo argumentai, jog jis neturi teisinio išsilavinimo ar prieigos prie interneto yra nepagrįsti ir subjektyvūs, nesudarantys pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą. Teismas pagrįstai priteisė Specialistui patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 19. Byloje nagrinėjamas ginčas iš esmės kilo dėl žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas, laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, kildina iš laisvės atėmimo įstaigos darbuotojo neteisėtų veiksmų.

20. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2018 m. rugsėjo 28 d. laisvės atėmimo įstaigos darbuotojo, trečiojo suinteresuoto asmens, veiksmais pareiškėjui buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, dėl ko įstaigos darbuotojas Nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką. Visgi teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjas baudžiamojoje byloje nepadavė civilinio ieškinio su reikalavimu priteisti iš trečiojo suinteresuoto asmens žalos atlyginimą, o apie savo teisių pažeidimą, sveikatos sutrikdymą, sužinojo įvykio dieną – 2018 m. rugsėjo 28 d., konstatavo, jog kreipdamasis į teismą 2022 m. gegužės 17 d., pareiškėjas praleido sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, o atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį, teismas šį prašymą tenkino, ieškinio senaties termino neatnaujino ir pareiškėjo reikalavimą priteisti žalos atlyginimą atmetė.

21. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde nurodo, jog jis nesikreipė į teismą iki Nuosprendžio įsiteisėjimo, nes remiantis nekaltumo prezumpcija, trečiasis suinteresuotas asmuo nebuvo pripažintas kaltu sutrikdžius pareiškėjo sveikatą, be to, pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo ir atlieka laisvės atėmimo bausmę, neturi prieigos prie interneto ir negali laisvai bendrauti su advokatu, dėl to net pripažinus, jog pareiškėjas praleido 3 metų ieškinio senaties terminą, šiuo atveju yra pagrindas jį atnaujinti.

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi ir nenustačiusi apeliacinio skundo ribų peržengimo (ABTĮ 140 str. 2 d.) ar teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 146 str. 2 d.), apeliacine tvarka nagrinėdama bylą patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą apeliacinio skundo ribose.

Dėl žalos atlyginimo ir ieškinio senaties taikymo

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškinio senaties termino pradžia (2018 m. rugsėjo 28 d.), nurodydamas, jog šiuo atveju ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo Nuosprendžio įsiteisėjimo (2020 m. balandžio 8 d.).

24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011; 2014 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-134/2014). CK 1.125 straipsnio 8 dalyje (nuo 2022 m. sausio 1 d. – 9 d.) nustatyta, kad sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog šiuo atveju pareiškėjas žalą, kurią prašo atlyginti kreipdamasis į teismą, kildina iš to, kad jam laisvės atėmimo įstaigos darbuotojo veiksmais buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas apie savo teisės pažeidimą sužinojo tą dieną, kai nutiko minėtas įvykis, kurio metu pareiškėjui, jo teigimu, buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, t. y. 2018 m. rugsėjo 28 d., o ne įsiteisėjus Nuosprendžiui.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kuriais jis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškinio senaties termino pradžia, nurodo, kad iki Specialistas Nuosprendžiu nebuvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, galiojo nekaltumo prezumpcija ir jis neturėjo teisės reikalauti priteisti žalos atlyginimą, yra nepagrįsti.

27. Pažymėtina, jog asmens pripažinimas kaltu padarius nusikalstamą veiką ir nukentėjusiojo (šiuo atveju – pareiškėjo) sužinojimas apie atitinkamos veikos, teisės pažeidimo, padarymą yra skirtingi juridiniai faktai, sukeliantys skirtingas teisines pasekmes. Tai reiškia, jog baudžiamojoje byloje Nuosprendžiu išsprendus Specialisto baudžiamosios atsakomybės klausimą dėl jo veiksmų 2018 m. rugsėjo 28 d. ir kaltės už juos, šis faktas nesuponuoja išvados, kad pareiškėjas apie atitinkamą savo teisių pažeidimą sužinojo tik įsiteisėjus šiam Nuosprendžiui. Taigi nekaltumo prezumpcija, kuria remiasi pareiškėjas, nėra reikšminga nustatant ieškinio senaties termino eigos pradžią.

28. Be to, kaip įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

29. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas baudžiamojoje byloje buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir jam buvo išaiškintos nukentėjusiojo teisės ir pareigos, 2018 m. spalio 19 d. įteiktas pranešimas apie teisę pareikšti civilį ieškinį bei išaiškintos civilinio ieškovo teisės ir pareigos, be kita ko, ir teisė pareikšti civilinį ieškinį (baudž. b. 1 t., l. 32). Vis dėlto pareiškėjas šia teise baudžiamajame procese nepasinaudojo ir civilinio ieškinio nepareiškė.

30. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju ieškinio senaties terminas prasidėjo 2018 m. rugsėjo 28 d., kai pareiškėjas sužinojo apie savo teisės pažeidimą, o kaip nurodyta šios nutarties 25 punkte, reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Taigi kreipdamasis į teismą 2022 m. gegužės 17 d., pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą, kuris pasibaigė, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, 2021 m. rugsėjo 28 d.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą, nurodydamas, jog jis neturi teisinio išsilavinimo ir atlieka laisvės atėmimo bausmę, dėl to neturi prieigos prie interneto ir negali laisvai bendrauti su advokatu.

32. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-792-1062/2017; kt.). Taigi įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka pareiškėjui.

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas priežastis, dėl kurių, pareiškėjo teigimu, turėtų būti atnaujintas ieškinio senaties terminas, pažymi, jog pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, lėmusių senaties termino praleidimą ir sutrukdžiusį laiku kreiptis į teismą. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog buvo apribotos pareiškėjo galimybės gauti informaciją apie jo teises ir pareigas ar teisės aktus, todėl atmestini argumentai, kad pareiškėjui trūko teisinių žinių, asmeninės patirties ir pan. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad įstatymų nežinojimas, netinkamas jų nuostatų suvokimas, teisinių žinių stoka nepateisina delsimo kreiptis į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-441-575/2015, 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-360-858/2015 ir kt.).

34. Įvertinus tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, kurios galėtų būti pripažintos pagrindu atnaujinti ieškinio senaties terminą, todėl pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą netenkinamas.

35. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.).

36. Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, ir byloje nustatyta, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs ieškinio senaties termino pabaigą, pareiškėjo skundo reikalavimui atlyginti žalos atlyginimą taikytina ieškinio senatis ir jis yra atmetamas.

37. Apibendrindama išdėstytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė pareiškėjo skundo reikalavimui priteisti žalos atlyginimą ieškinio senatį ir atmetė skundą, o pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Dėl to apeliacinis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas. Be to, pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš pareiškėjo priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.

39. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

40. Byloje nustatyta, jog kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė pinigų priėmimo kvitą, kuriuo patvirtinama, jog už dokumento surašymą ir patarimą trečiasis suinteresuotas asmuo sumokėjo atstovei advokatei 300 Eur.

41. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 40 str. 4 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).

42. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju atmetus pareiškėjo skundą, taip pat buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės, dėl to jis turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose atlyginimą. Dėl to pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kuriais prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria trečiajam suinteresuotam asmeniui atlygintos bylinėjimosi išlaidos, atmetami, o trečiojo suinteresuoto asmens prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 40 straipsnio 5 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo E. T. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui M. B. iš pareiškėjo E. T. 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys