2020-02-05 Nr. AB-2446-3-61-3-00040-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-3125-525/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00040-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir neturinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas H. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2016 m. lapkričio 10 d. raštą Nr. 96-3707 „Dėl teisės pasimatyti“; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2016 m. gruodžio 15 d. raštą Nr. 23-6644 „Dėl informacijos pateikimo“; 3) įpareigoti Lukiškių TI-K suteikti pareiškėjui ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine; 4) priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas prašė įpareigoti įkalinimo įstaigą suteikti jam ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine bei iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (Lukiškių TI-K teisių perėmėja, pagrindas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 15 d. nutartis), priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas nurodė, kad į teismą kreipėsi dėl neturtinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, kurie (įpareigojimai) kilę iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. I-4816-643/2015. Vilniaus apygardos administracinis teismas šiuo sprendimu skundo dalį, kurioje nuo 2009 m. spalio 10 d. pareiškėjui nebuvo suteikti ilgalaikiai pasimatymai su sutuoktine, pripažino pagrįsta ir priteisė 1 000 Eur žalą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-618-552/2016 pareiškėjui priteistą neturtinę žalą padidino iki 2 000 Eur. Pareiškėjo teigimu, atsakovo atstovas nepagrįstai atsisakė vykdyti įsiteisėjusius teismų sprendimus, todėl pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K, teiraudamasis, kada pareiškėjui bus suteikti ilgalaikiai pasimatymai. Į pareiškėjo paklausimą buvo atsakyta Lukiškių TI-K 2016 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. 96-3707 ir Departamento 2016 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 23-6644.

3. Pareiškėjas prieštaravo, kad nuo 2009 m. spalio mėn. jam nebuvo suteikti ilgalaikiai pasimatymai su sutuoktine, nors šis klausimas jau buvo išspręstas teismų, tačiau jų priimtų sprendimų atsakovo atstovas nevykdė, t. y. nesuteikė pareiškėjui ilgalaikių pasimatymų su sutuoktine. Pažymėjo, kad ne tik tarptautiniai teisės aktai, tačiau ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis Nr. A-618-552/2016 pareiškėjui sukūrė teisėtą lūkestį, kad atsakovo atstovas vykdys jam priklausančią pozityviąją pareigą, tačiau jo lūkesčiai buvo paminti administraciniais aktais. Dėl to, kad atsakovo atstovas leidžia sau nevykdyti teismų sprendimų pareiškėjui daroma žala, kurią jis įvertino 10 000 Eur.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4816-643/2015 atsakovo atstovas nebuvo įpareigotas suteikti pareiškėjui pasimatymų. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 85 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę per du mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą. Pabrėžė, kad nei Lukiškių TI-K, nei Departamentas negali savarankiškai reglamentuoti ilgalaikių pasimatymų pareiškėjui suteikimo.

6. Dėl prašomos priteisti žalos atsakovas nurodė, kad Lukiškių TI-K teismų sprendimais nebuvo įpareigotas pareiškėjui suteikti ilgalaikių pasimatymų su sutuoktine. Kadangi atsakovas jokių neteisėtų veiksmų, pareiškėjo atžvilgiu, neatliko, todėl nėra teisinio pagrindo į žalos atlyginimą.

7. Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjęs pareiškėjo skundą 2017 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. I-2021-811/2017 jo skundą patenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir įpareigojo Lukiškių TI-K suteikti pareiškėjui ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine, o bylos dalį dėl Lukiškių TI-K rašto Nr. 96-3707 ir Departamento rašto Nr. 23-6644 panaikinimo nutraukė.

8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimo teisėtumą, 2019 m. sausio 29 d. nutartimi Nr. A-135-756/2019 Lukiškių TI-K ir pareiškėjo apeliacinius skundus patenkino iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo teisė į ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine buvo pažeista, priteisė pareiškėjui 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei įpareigojo Lukiškių TI-K suteikti pareiškėjui ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine ir šią bylos dalį Vilniaus apygardos administraciniam teismui grąžino nagrinėti iš naujo. Kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimu pareiškėjo H. D. skundą atmetė.

10. Teismas nurodė, kad byloje ginčas nagrinėjamas tik toje dalyje, kurioje pareiškėjas prašo teismo įpareigoti Lietuvos valstybės atstovą suteikti pareiškėjui ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine bei priteisti 10 000 Eur neturtinę žalą, kuri pasireiškė Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo Nr. I-4816-643/2015 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutarties Nr. A-618-552/2016 nevykdymu.

11. Teismas, susipažinęs su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. I-4816-643/2015 motyvais nustatė, kad šiuo sprendimu Lukiškių TI-K nebuvo įpareigotas suteikti pareiškėjui ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine, o tik buvo priteistas žalos atlyginimas dėl anksčiau nesuteiktų ilgalaikių pasimatymų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. balandžio 19 d. nutartyje Nr. A-618-552/2016 pakeitęs tik priteistinos žalos dydį, taip pat neįpareigojo įkalinimo įstaigos suteikti pareiškėjui ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine.

12. Teismo vertinimu, nors pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl žalos atlyginimo, kurią, kaip nurodė, kildino iš teismų sprendimų nevykdymo, tačiau, nei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. I-4816-643/2015, nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi Nr. A- 618-552/2016 Lukiškių TI-K nebuvo įpareigotas suteikti pareiškėjui ilgalaikių pasimatymų su sutuoktine. Todėl, teismo teigimu, Lukiškių TI-K 2016 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. 96-3707 atsisakydamas pareiškėjui suteikti ilgalaikius pasimatymus neteisėtų veiksmų, kurie pareiškėjo apibūdinami kaip teismų sprendimų nevykdymas, neatliko.

13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 29 d. nutartyje Nr. A-135-756/2019 nurodė, kad, kaip jau yra išaiškinęs, nuteistųjų teisės į pasimatymą realizavimas siejamas su asmens, kurio laisvė suvaržyta, valios išraiška tokį pasimatymą gauti. Nenustačius, kad kalinamas asmuo savo valią dėl pasimatymo išreiškė prašymu kalinimo įstaigos administracijai, teismas negali konstatuoti pažeidimo teisių, kurių kalinamasis nebandė realizuoti prieš kreipdamasis teisminės gynybos į teismą, taigi ir neteisėtų kalinimo įstaigos veiksmų ar neveikimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 29 d. nutarties Nr. A-135-756/2019 argumentaciją (nutarties 22, 23 punktai), 2019 m. liepos 15 d. nutartimi kreipėsi į atsakovą dėl papildomų įrodymų pateikimo. Teismas prašė pateikti įrodymus, pagrindžiančius arba paneigiančius pareiškėjo valią dėl ilgalaikių pasimatymų su sutuoktine išreiškimo po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. I-4816-643/2015 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutarties Nr. A-618-552/2016 priėmimo.

Atstovas Vilniaus PN (Lukiškių TI-K teisių perėmėjas) pateikė rašytinius įrodymus, kurie patvirtino, jog pareiškėjas dėl ilgalaikio pasimatymo su sutuoktine suteikimo į Lukiškių TI-K kreipėsi tik su 2018 m. kovo 19 d. prašymu. Pareiškėjui pagal jo prašymą buvo suteiktas ilgalaikis pasimatymas. Iš į bylą pateiktų Suimtojo, nuteistojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelės duomenų buvo matyti, kad nuo 2014 m. lapkričio 15 d. pareiškėjui buvo suteikti trumpalaikiai 2–4 val. pasimatymai su šeimos nariais.

Duomenų, kad pareiškėjas iki 2017 m. sausio 2 d. (skundo teismui pateikimo data) būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo, byloje nėra. Todėl šias faktines aplinkybes teismas įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartyje pateikto išaiškinimo (nutarties 22 punktas) kontekste, nustatė, kad nėra pagrindo išvadai, jog Lukiškių TI-K pareiškėjo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus. Pareiškėjas po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. I-4816-643/2015 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutarties Nr. A-618-552/2016 priėmimo į Lukiškių TI-K dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo nesukreipė, t. y. iki kreipimosi į teismą savo teisių, šiuo aspektu, nerealizavo, o kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nėra pagrindo konstatuoti pažeidimo teisių, kurių pareiškėjas nebandė realizuoti prieš kreipdamasis į teismą.

14. Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, pasireiškusių teismų sprendimų nevykdymu, neįrodė, nes nei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. I-4816-643/2015, nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi Nr. A-618-552/2016 Lukiškių TI-K nebuvo įpareigotas pareiškėjui suteikti ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine. Todėl teismų sprendimų nevykdymas nebuvo konstatuotas. Pareiškėjas po minėtų teismų sprendimų iki skundo teismui pateikimo į Lukiškių TI-K dėl pasimatymų suteikimo taip pat nesikreipė, todėl teismas negalėjo pripažinti pažeistomis teisių, kurios net nebuvo realizuotos.

15. Teismas nurodė, kad pareiškėjui neįrodžius Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, jis neturi teisės į žalos atlyginimą. Kadangi neįrodžius vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, kitų sąlygų įrodinėjimas nėra tikslingas.

16. Byloje aptartų aplinkybių kontekste, teismas padarė išvadą, kad reikalavimas dėl įpareigojimo įkalinimo įstaigai suteikti pareiškėjui ilgalaikį pasimatymą su sutuoktine, neteko prasmės, nes ilgalaikio pasimatymo suteikimas / nesuteikimas pirmiausia priklauso nuo paties nuteistojo asmens valinių veiksmų – prašymo suteikti ilgalaikį pasimatymą pateikimo. Tačiau iš bylos duomenų (Lukiškių TI-K 2018 m. kovo 30 d. raštas) buvo nustatyta, kad pareiškėjui buvo suteikta teisė į ilgalaikį pasimatymą su sutuoktine, todėl nėra pagrindo papildomai įpareigoti įkalinimo įstaigą suteikti pareiškėjui ilgalaikį pasimatymą su sutuoktine. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas šioje dalyje teismo atmestas.

III. 17. Pareiškėjas H. D. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą panaikinti ir jo skundą peržiūrėti iš naujo ir tenkinti.

18. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas įvertino skundo argumentus nepakankamai objektyviai ir todėl priėmė netinkamą sprendimą.

19. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

20. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais. Pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Šios žalos pareiškėjo nurodytas dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. Atsakovo nuomone, būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, reikalingus išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir objektyviai įvertinti situaciją. Teikdamas apeliacinį skundą pareiškėjas nepateikia naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu bei vertinamas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

22. Departamento nuomone, teismas priėmė sprendimą pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas, pateiktame apeliaciniame skunde, nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Tai, kad skundžiamas teismo sprendimas, pareiškėjo nuomone, buvo netinkamas, nes teismas nepakankamai įvertino visas aplinkybes, nesudaro prielaidos jo panaikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su Lukiškių TI-K veiksmų neteisėtumu – atsisakymu vykdyti įsiteisėjusius teismų sprendimus, kuriais, pareiškėjo teigimu, institucija įpareigota pareiškėjui suteikti ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine.

24. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, pasireiškusių teismų sprendimų nevykdymu, neįrodė, nes nei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. I-4816-643/2015, nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi Nr. A-618-552/2016 Lukiškių TI-K nebuvo įpareigotas pareiškėjui suteikti ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine. Kadangi, pareiškėjas po minėtų teismų sprendimų iki skundo teismui pateikimo į Lukiškių TI-K dėl pasimatymų suteikimo nesikreipė, todėl teismas negalėjo pripažinti pažeistomis teisių, kurios net nebuvo realizuotos. Pareiškėjas nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija pateikė apeliacinį skundą.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-135-756/2019 buvo konstatuota, jog vertinant pareiškėjo argumentus dėl patirtos neturtinės žalos administracinėje byloje Nr. I-4816-643/2015, svarbu tai, kad pareiškėjas nereiškė reikalavimo įpareigoti Lukiškių TI-K suteikti jam ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine, o tik prašė atlyginti jo dėl anksčiau nesuteiktų ilgalaikių pasimatymų, t. y. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatų pažeidimo, patirtą neturtinę žalą. Savo ruožtu, nei Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 4 d. sprendime, nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. balandžio 19 d. nutartyje Lukiškių TI-K neįpareigojo tokius pasimatymus pareiškėjui suteikti, o tik priteisė neturtinės žalos atlyginimą dėl praeityje (t. y. nuo 2009 m. spalio 10 d.) įvykdyto pareiškėjo teisių pažeidimo. Teisėjų kolegija, pritaria Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartyje išdėstytiems argumentams ir minėtų teismų sprendimų turinio vertinimui, todėl papildomai dėl jų nepasisako.

27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 29 d. nutartyje taip pat akcentavo, kad teismas nuteistųjų teisės į pasimatymą realizavimą sieja su asmens, kurio laisvė suvaržyta, valios išraiška tokį pasimatymą gauti. Nenustatęs, kad kalinamas asmuo savo valią dėl pasimatymo išreiškė prašymu kalinimo įstaigos administracijai, teismas negali konstatuoti pažeidimo teisių, kurių kalinamasis nebandė realizuoti prieš kreipdamasis teisminės gynybos į teismą, taigi ir neteisėtų kalinimo įstaigos veiksmų ar neveikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo2017 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-87-438/2017; 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-27-415/2018, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2074-261/2018). Nagrinėjamu atveju teismas tik nustatęs aplinkybes (surinkęs su tuo susijusius įrodymus, t. y. ar pareiškėjas po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutarties priėmimo išreiškė valią įgyvendinti savo teisę į ilgalaikį pasimatymą su sutuoktine, ir jei taip, kada konkrečiai jis dėl to kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją), gali nustatyti su tuo susijusių neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų buvimą ar nebuvimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjo teisės į ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine pažeidimas teismų buvo nustatytas praeityje (nuo 2009 m. spalio 10 d.) savaime nesuponuoja, kad Lukiškių TI-K šią pareiškėjo teisę pažeidžia ir toliau.

28. Pirmosios instancijos teismui atsakovas pateikė įrodymus, kad pareiškėjas dėl ilgalaikio pasimatymo su sutuoktine suteikimo į Lukiškių TI-K kreipėsi tik su 2018 m. kovo 19 d. prašymu (b. l. 151). Pareiškėjui pagal jo prašymą buvo suteiktas ilgalaikis pasimatymas (b. l. 150). Suimtojo, nuteistojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelėje (b. l. 152–162) nurodyta, kad nuo 2014 m. lapkričio 15 d. pareiškėjui buvo suteikti trumpalaikiai 2–4 valandų pasimatymai su šeimos nariais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra duomenų, kad pareiškėjas iki 2017 m. sausio 2 d. (skundo teismui pateikimo data) būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo. Todėl įvertinus tai, kad pareiškėjas dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo nesikreipė į Lukiškių TI-K, t. y. iki kreipimosi į teismą savo teisių nerealizavo, nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų ar neveikimo dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo, kurių pareiškėjas net neprašė prieš kreipdamasis į teismą.

29. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

30. Nagrinėjamu atveju nenustatyta neteisėtų veiksmų (nepateisinamo neveikimo), padarytų Lukiškių TI-K pareiškėjo atžvilgiu. Nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, neatsiranda ir atsakovo viešoji atsakomybė, dėl to nėra pagrindo pareiškėjui priteisti turtinės žalos atlyginimą.

31. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu skundo argumentų ir įrodymų vertinimu. Šiuo aspektu pažymėtina, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai.

32. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo sąlygų ir neturtinės žalos nustatymo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo H. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius