2025-10-08 Nr. AB-16028-3-64-3-01248-2025-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1122-624/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01248-2025-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. E. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. E. skundą atsakovui akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl neteisėtų veiksmų.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas I. E. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą dėl AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ESO) atstovų neteisėtų veiksmų, susijusių su pareiškėjo, kaip turto savininko ir saulės elektros energijos gamintojo, turtinių teisių pažeidimais: nepateikta sutartimi, sąskaitų faktūrų neatitikimu tikrovei, neteisinga ir nepagrįsta faktinių aplinkybių interpretacija ir kt.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 5 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes byla nepriskirtina tam teismui.

Teismas išanalizavo ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, 18 straipsnį, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnio 4 ir 5 dalis, 7 dalį, 341 straipsnio 2 dalį.

Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl ESO veiksmų, susijusių su pagaminta elektros energija saulės elektrinėje, esančioje Šermukšnių g. 6, Radviliškyje, t. y. pareiškėjas mano, kad ESO, nesant teisinio pagrindo naudojasi ir atitinkamai gauna pelną už pagamintą elektros energiją minėtoje saulės elektrinėje. Nagrinėjamu atveju taikytinos Energetikos įstatymo 34–341 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios ginčų nagrinėjimą tarp vartotojų ir energetikos įmonių, todėl ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Teismas išanalizavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Pagal pareiškėjo skunde reiškiamus reikalavimus, teismas konstatavo, kad pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą, atsiradusį civilinių teisinių santykių pagrindu, kuris nagrinėtinas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) tvarka bendrosios kompetencijos teisme (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis).

Teismas pareiškėjui išaiškino, kad jis turi teisę pareikšti ieškinį bendros kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 3 dalis).

Teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu – kai byla nepriskirtina tam teismui.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti pareiškėjo skundą nagrinėjimui iš esmės.

Pareiškėjo teigimu, ESO veiksmai tiesiogiai veikia žmonių teises ir pareigas bei kyla iš viešojo administravimo pobūdžio veiklos, ginčas priskirtinas administracinės bylos kategorijai.

ESO vienašaliai veiksmai, įskaitant be sutikimo taikytas sutarties sąlygas ir klaidingus finansinius dokumentus, patenka į šią kategoriją, kai teisės turi būti ginamos administraciniu būdu.

Atsižvelgiant į tai, jog ESO veikla patenka į administracinės teisės reguliavimo sritį, ginčai, kylantys dėl tokios veiklos, yra nagrinėtini administraciniuose teismuose.

Teismo atsisakymas priimti pareiškėjo skundą prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ABTĮ, Europos Žmogaus Teisių konvencijai, ES vartotojų apsaugos teisei, ES direktyvai 2005/29/EB, teismų praktikai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardytos ABTĮ 17 straipsnio 1 dalyje. Be to, įstatymu administracinių teismų kompetencijai gali būti priskiriamos ir kitokios bylos (ABTĮ 17 str. 2 d.). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.).

Iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui galima suprasti, kad pareiškėjas skundžia ESO, t. y. elektros ir gamtinių dujų skirstomųjų tinklų operatoriaus, veiksmus (ESO nepateikė sutarties, ESO vienašališkai taiko specialiąsias sąlygas, ESO pateiktos sąskaitos yra klaidinančios, ESO be pareiškėjo sutikimo naudoja pareiškėjo saulės elektrinėje pagamintą elektrą) bei siekia ESO veiksmais jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Ginčui spręsti taikytinos redakcijos Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 64 straipsnis, reglamentuojantis skundų nagrinėjimą, be kita ko, nustato: Valstybinė energetikos reguliavimo taryba išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus dėl elektros tinklų operatorių, šilumos tiekėjų ir dujų sistemų operatorių veiksmų ar neveikimo, kreipiantis dėl šių asmenų įrenginių prijungimo prie atitinkamų tinklų ar sistemų, prijungiant įrenginius, priimant pagamintą energiją į energetikos tinklus ar sistemas ir (ar) vykdant kitas šio įstatymo nustatytas pareigas, susijusias su atsinaujinančių energijos išteklių naudojimu energijai gaminti (1 d.); Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikti skundai nagrinėjami šiame įstatyme ir Energetikos įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, nagrinėdama ginčą, vadovaujasi šio įstatymo tikslais, taip pat mutatis mutandis Civilinio proceso kodekse nurodytais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos, rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principais tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip (3 d.); Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos sprendimas įsiteisėja ir yra privalomas vykdyti pasibaigus terminui, nustatytam šio straipsnio 5 dalyje, per kurį ginčo šalys turi teisę kreiptis tiesiogiai į bendrosios kompetencijos teismą ir prašyti nagrinėti jų ginčą iš esmės. Kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą po Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos sprendimo, kuriuo ginčas išnagrinėtas iš esmės ar ginčo nagrinėjimas nutrauktas, nelaikomas šio sprendimo apskundimu (4 d.); Ginčo šalys per 30 kalendorinių dienų nuo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos sprendimo, kuriuo ginčas išnagrinėtas iš esmės ar ginčo nagrinėjimas nutrauktas, priėmimo dienos turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ir prašyti nagrinėti jų ginčą iš esmės. Tokiu atveju ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia. Bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas ginčą, vadovaujasi šio įstatymo tikslais ir mutatis mutandis taiko Civilinio proceso kodekso XXI1 skyriuje numatytus bylų nagrinėjimo terminus (5 d.).

Energetikos įstatymo 34 straipsnis, reglamentuojantis ginčų sprendimą ne teismo tvarka, be kita ko, nustato: vartotojas, manantis, kad energetikos įmonė, vykdydama energetikos veiklą, pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, pirmiausia privalo raštu kreiptis į energetikos įmonę ir nurodyti savo reikalavimus (1 d.); energetikos įmonė privalo išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir jam motyvuotai atsakyti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo kreipimosi gavimo dienos. Vartotojo kreipimąsi energetikos įmonė nagrinėja savo nustatyta tvarka, kurią privalo skelbti savo interneto svetainėje ir sudaryti sąlygas vartotojams su ja susipažinti kitais būdais (2 d.); jeigu energetikos įmonė netenkina vartotojo reikalavimų arba juos tenkina iš dalies, atsakyme vartotojui turi būti pateikta informacija apie vartojimo ginčų neteisminio sprendimo instituciją ar kitą subjektą, kompetentingą spręsti ginčą. Vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą neatima vartotojo teisės kreiptis į teismą. Vartotojas turi teisę ginti savo teises ir kitais, šiame įstatyme nenumatytais, teisėtais būdais (3 d.); Vartotojų ir energetikos įmonių ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių naudojimo, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, energijos taupymo paslaugų teikimo, dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl prisijungimo, mokėjimo už suvartotą energiją ar paslaugas, valstybės reguliuojamų kainų ir (ar) tarifų taikymo, dėl energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, taip pat kitus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus energetikos srityje ne teismo tvarka nagrinėja Valstybinės energetikos reguliavimo taryba (4 d.); Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos sprendimai, priimti išnagrinėjus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus, įsigalioja ir yra privalomi vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo Tarybos sprendimo dėl ginčo priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą po Tarybos sprendimo dėl ginčo priėmimo nelaikomas šio sprendimo apskundimu (7 d).

Taigi, tarp pareiškėjo ir ESO kilęs ginčas nėra nagrinėtinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo.

Pažymėtina, tai, kad pareiškėjas dėl ESO veiksmų gali kreiptis į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą, nurodyta ir ESO atsakymuose pareiškėjui.

Apibendrinant, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo I. E. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė