Legislator Case Law & Legislation
3d4e980e-d30b-4601-9bc5-6048de576acd AI generated

3d4e980e-d30b-4601-9bc5-6048de576acd · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 3d4e980e-d30b-4601-9bc5-6048de576acd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Industek“ (toliau – ir ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti jai iÅ¡ atsakovės UAB „Vėsa ir partneriai“ 19 752,23 Eur skolÄ , 40,00 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidas, 454,61 Eur palÅ«kanas, 8 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

3d4e980e-d30b-4601-9bc5-6048de576acd · Vilniaus apygardos teismas: Tai, kad ieÅ¡kovės manymu, ji nesumoka ieÅ¡kovei reikalingos sumos, nepatvirtina jos nesÄ Å¾iningumo, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrindo. IeÅ¡kovė, praÅ¡ydama taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, iÅ¡ esmės siekia tik vieno tikslo – atsakovę nubausti už tai, kad ji nesutiko sumokėti jos vienaÅ¡aliÅ¡kai deklaruotos sumos. Pažymėjo, kad Å¡iuo atveju byla nėra susijusi su vieÅ¡uoju interesu, ginčas dėl skolos vyksta tarp dviejų privačių juridinių asmenų, dėl to teismo vaidmuo neturėtų bÅ«ti aktyvus ir palankus iÅ¡imtinai ieÅ¡kovei.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2S-421-852/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18940-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.3.2.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2021 m. vasario 4 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vėsa ir partneriai“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Industek“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vėsa ir partneriai“ dėl skolos priteisimo.

Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Industek“ (toliau – ir ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti jai iÅ¡ atsakovės UAB „Vėsa ir partneriai“ 19 752,23 Eur skolÄ , 40,00 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidas, 454,61 Eur palÅ«kanas, 8 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. gruodžio 1 d. gautas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo ji prašė taikyti areÅ¡ta atsakovės piniginėms lėšoms, o jų esant nepakankamai nekilnojamajam bei kilnojamajam turtui. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi tenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – areÅ¡tavo atsakovei priklausančias ir atsiskaitomosiose sÄ skaitose esančias pinigines lėšas ieÅ¡kinio sumai (19 752,23 Eur), atsakovei iÅ¡ areÅ¡tuoto turto leidžiant atsiskaityti su ieÅ¡kove, mokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, o Å¡ių lėšų nepakankant, areÅ¡tuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , uždraudžiant nurodytuoju turtu disponuoti.

4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad praÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieÅ¡kovė nurodė, jog praÅ¡oma priteisti skolos suma yra pakankamai didelė (19 752,23 Eur), atsakovė vengia įvykdyti savo turtinius įsipareigojimus ieÅ¡kovei, iki Å¡ios dienos atsakovė ieÅ¡kovei nėra sumokėjusi nei vienos dalinės įmokos, kas pagrįstų atsakovės norÄ atsiskaityti su ieÅ¡kove geranoriÅ¡kai, o be to, visÄ bylos nagrinėjimo laikotarpį atsakovė elgiasi nesÄ Å¾iningai, vilkindama atsiskaitymÄ su ieÅ¡kove, teisindamasi, kad atsiskaitymÄ su ieÅ¡kove stabdo covid-19 ligos pandemija, o galiausiai byloje iÅ¡ atsakovės pusės buvo pateiktas taikos sutarties projektas, kuris nėra paremtas jokiu, net menkiausiu skolos sumokėjimu ieÅ¡kovei, todėl byloje nėra jokių aplinkybių, kurios duotų pagrindÄ ieÅ¡kovei tikėtis, kad atsakovė galų gale su ja atsiskaitys.

Taip pat nurodė, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, kad Å¡iai dienai prieÅ¡ atsakovę yra užvesta virÅ¡ deÅ¡imties civilinių bylų. Vertino, kad aukščiau nurodytos aplinkybės Å¡iuo konkrečiu atveju, sudaro prielaidas spręsti apie galimÄ atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ ir nemokumÄ . Taip pat pažymėjo, kad nors ieÅ¡kovė ir nepateikė duomenų, kurie pagrįstų atsakovės ketinimus perleisti ieÅ¡kinio dalyku esantį turtÄ tretiesiems asmenims, tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju egzistuoja prielaidos, t. y. nėra jokių teisinių kliūčių, atsakovei Å¡iuos veiksmus atlikti.

Vien ta aplinkybė, kad atsakovė skolos ieÅ¡kovei negrÄ Å¾ino, leidžia pagrįstai spręsti apie teismo sprendimo neįvykdymo rizikos buvimÄ Å¡iuo konkrečiu atveju. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 5. Atsakovė pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

6. Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, kad ji galėtų bandyti savo turimÄ turtÄ paslėpti ar iÅ¡vaistyti ir/ar duomenų, patvirtinančių, kad pareikÅ¡to ieÅ¡kinio suma jai bÅ«tų didelė, todėl pirmosios instancijos teismas, apsiribodamas deklaratyviu teiginiu, jog egzistuoja objektyvios prielaidos tikėtis, kad ji dėl savo nesÄ Å¾iningų veiksmų ir jo atžvilgiu nepritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, gali neįvykdyti ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo, priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nutartį.

IÅ¡ vieÅ¡ai prieinamų ir patikrinamų duomenų matyti, kad ji vykdo veiklÄ , nuolat moka mokesčius valstybei, turi net 50 darbuotojų, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog ji negalėtų įvykdyti galbÅ«t ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo. Aplinkybė, kad ji turi kitų kreditorių pareikÅ¡tų reikalavimų teisme, savaime neįrodo ir nepatvirtina grėsmės sprendimo vykdymui. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, gynė tik vienos iÅ¡ ginčo Å¡alių interesus, neatsižvelgė į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, taikymo sÄ lygas ir poveikį atsakovės interesams, tuo pažeisdamas teisingumo, lygiateisiÅ¡kumo bei proporcingumo principus.

Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neabejotinai trikdo įmonės veiklÄ . Å i net negali sumokėti žyminio mokesčio už atskirÄ jį skundÄ , jau nekalbant apie įmonės Å«kinei veiklai bÅ«tinÄ atsiskaitymo poreikį. NepriekaiÅ¡tinga reputacija yra viena iÅ¡ garantijų sėkmingai veiklai, paremtai klientų pasitikėjimu, todėl įraÅ¡as turto areÅ¡tų aktų registre bei piniginių lėšų areÅ¡tas daro neigiamÄ ir neatitaisomÄ poveikį įmonės reputacijai bei pelningumui.

Tai, kad ieÅ¡kovės manymu, ji nesumoka ieÅ¡kovei reikalingos sumos, nepatvirtina jos nesÄ Å¾iningumo, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrindo. IeÅ¡kovė, praÅ¡ydama taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, iÅ¡ esmės siekia tik vieno tikslo – atsakovę nubausti už tai, kad ji nesutiko sumokėti jos vienaÅ¡aliÅ¡kai deklaruotos sumos. Pažymėjo, kad Å¡iuo atveju byla nėra susijusi su vieÅ¡uoju interesu, ginčas dėl skolos vyksta tarp dviejų privačių juridinių asmenų, dėl to teismo vaidmuo neturėtų bÅ«ti aktyvus ir palankus iÅ¡imtinai ieÅ¡kovei.

Taip pat pastebėjo, kad naudojantis vieÅ¡a informacija matyti, kad iÅ¡kėlus Å¡iÄ civilinę bylÄ jos darbuotojų skaičius nepakito, o socialinio draudimo skolų ji neturi.

7. IeÅ¡kovė atsiliepimu praÅ¡o atskirojo skundo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistÄ .

8. IeÅ¡kovė nurodo, kad 2020 m. liepos 2 d. ji pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti teismo įsakymÄ dėl skolos iÅ¡ atsakovo priteisimo. Tačiau atsakovė į tÄ Ä¯sakymÄ pateikė prieÅ¡taravimus be motyvų bei paprašė nutraukti bylÄ . Todėl ji buvo priversta, tęsdama iÅ¡ieÅ¡kojimo procesÄ , teikti teismui ieÅ¡kinį, kuriame nebuvo praÅ¡oma taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir buvo tikimasi supratimo ir geranoriÅ¡ko skolos grÄ Å¾inimo, netrukdant atsakovei vykdyti teisėtÄ savo veiklÄ .

Nepaisant to, iÅ¡ atsakovės nebuvo sulaukta net menkiausio atsiskaitymo iÅ¡ visos skolos dalies. Galų gale, pamačiusi, kad aplinkybės nesuponuoja palankaus atsakovei sprendimo teisme, iÅ¡ vakaro, prieÅ¡ posėdžio dienÄ , ieÅ¡kovė gavo pasiÅ«lymÄ sudaryti taikos sutartį, kurį, suprantama atstovas turėjo suderinti su klientu – iÅ¡ to atsirado ir praÅ¡ymas atidėti teismo posėdį. Tačiau, kaip paaiÅ¡kėjo iÅ¡ atsakovės pateikto pasiÅ«lymo – taikos sutartyje nurodytos sÄ lygos buvo ieÅ¡kovei įžeidžiančios.

Taigi, kaip matoma, ieÅ¡kovė geranoriÅ¡kai, net ne visada pasinaudodama teisės normų jai suteiktomis teisėmis, vis tikėjosi atsakovės sÄ Å¾iningumo. Ir tik po to paprašė teismo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Pažymėjo, kad atsakovė už gautas prekes jau buvo iÅ¡ dalies atsiskaičiusi ir todėl tolesnis apmokėjimų nebevykdymas kelia abejonę dėl bÅ«simo sprendimo tinkamo realizavimo. Be to, kaip pagrįstai nurodė, pirmosios instancijos teismas, atsakovės vedamų bylų teismuose skaičius virÅ¡ija dvideÅ¡imt.

Esant tokioms nepalankioms ieÅ¡kovei sÄ lygoms, ji neturi kito pasirinkimo, o tik praÅ¡yti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei bei palaikyti dėl to savo reikalavimus. Atsakydama į atsakovės atskirajame skunde iÅ¡dėstytus motyvus nurodė, kad visų pirma, prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti jos įvykdymo sÄ lygas, iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio I dalis).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/20I5). Akcentavo, kad iÅ¡ pastarojo teisinio reglamentavimo seka, kad atsakovė neįrodė savo aplinkybių pagrįstumo ir todėl jos atskirojo skundo motyvai neturi įtakos ginčytino klausimo iÅ¡sprendimui.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo motyvai 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

10. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. Apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria patenkintas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos, kai yra dvi privalomos sÄ lygos: pirma, ieÅ¡kovo reikalavimas turi bÅ«ti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

13. Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčija to, kad ieÅ¡kinys yra tikėtinai pagrįstas, tačiau teigia, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, kad ji galėtų bandyti savo turimÄ turtÄ paslėpti ar iÅ¡vaistyti ir/ar duomenų, patvirtinančių, kad pareikÅ¡to ieÅ¡kinio suma jai bÅ«tų didelė, kas suponuotų, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

14. Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje sprendė, kad ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningumas pasireiÅ¡kia vengimu įvykdyti savo turtinius įsipareigojimus ieÅ¡kovei bei ieÅ¡kovės nurodytu netinkamu atsakovės procesiniu elgesiu, vilkinant atsiskaitymÄ su ieÅ¡kove, teisinantis, kad atsiskaitymÄ stabdo covid-19 ligos pandemija, bei teikiant taikos sutarties projektÄ , kuris nėra paremtas jokiu, net menkiausiu skolos sumokėjimu ieÅ¡kovei. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nutarties priėmimo dienÄ , prieÅ¡ atsakovę buvo užvesta virÅ¡ deÅ¡imties civilinių bylų.

15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl antrosios bÅ«tinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos – grėsmės, kad, nesiėmus praÅ¡omų priemonių, bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas – buvo ne kartÄ pažymėta, kad tokie kriterijai, kaip ieÅ¡kinio sumos dydis konkrečiam atsakovui ir atsakovo turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-76-464/2018 ir kt.).

Toks aiÅ¡kinimas grindžiamas tuo, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukÅ«rimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iÅ¡ Å¡io turto ar Å¡io turto sÄ skaita bÅ«tų galima iÅ¡ karto atsiskaityti su kreditoriumi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Dėl to laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje 2-28-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016 ir kt.).

16. Atsižvelgdamas į tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad atsakovės vengimas įvykdyti savo turtinius įsipareigojimus, iÅ¡keltos kitos civilinės bylos atsakovės atžvilgiu, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės veiksmų nesÄ Å¾iningumo bei to, kad atsakovė vengs ieÅ¡kovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Tuo tarpu didelė ieÅ¡kinio suma atsakovui pati savaime nėra pakankama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo buvimui konstatuoti.

17. Todėl ginčijama nutartis naikintina ir klausimas iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu apeliacinės instancijos teismas, nutaria: Atsakovės UAB „Vėsa ir partneriai“ atskirÄ jį skundÄ tenkinti. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Andrius Verikas