2020-07-01 Nr. AB-13005-3-63-3-01493-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1181-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01493-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6; 16.2.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal J. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. S. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja J. S. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija, ir atsakovas) 2018 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. (8.6)-D3-S-518rA-2005 (toliau – ir 2018 m. birželio 18 d. sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą pagal pareiškėjos J. S. 2016 m. balandžio 5 d. prašymą.

2. Pareiškėja paaiškino, kad jai nuosavybės teise priklauso 5 poilsio paskirties pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini): pastatai – vasarnamiai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) bei kiti inžineriniai statiniai – lauko tualetas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Statiniai). Statiniams eksploatuoti reikalingas žemės sklypas teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo suformuotas, inventorinėje byloje statiniams priskirtas 0,1963 ha sklypas. Pareiškėja nuo 2014 metų pradėjo žemės sklypo, kuriame yra jai priklausantys Statiniai, formavimo procedūrą. 2016 m. balandžio 5 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir Projektas), jame neįtraukė 1 poilsio namelio ir lauko tualeto, patenkančių į miško zoną ir prašė suformuoti 0,2053 ha dydžio žemės sklypą.

3. Savivaldybės administracija 2016 m. liepos 8 d. sprendimu atsisakė tenkinti jos prašymą. Apskundus šį sprendimą teismine tvarka, Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė, bet Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2018 m. gegužės 29 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir įpareigojo Palangos miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2016 m. balandžio 5 d. prašymą. Atsakovas naujai priimtu 2018 m. birželio 18 d. sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjos 2016 m. balandžio 5 d. prašymą, motyvuodamas tuo, kad teritorijai parengti ir galioja detalieji planai, kurie Palangos miesto tarybos sprendimais yra sustabdyti, rėmėsi Klaipėdos apygardos prokuratūros 2016 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 4-CB2-2 „Įspėti nedaryti teisės aktų pažeidimų“. Pareiškėja į atsakovą su prašymu organizuoti Projektą kreipiasi jau kelintą kartą, ir kiekvieną kartą Projektą organizuoti atsisakoma vis kitu pagrindu, dėl tokios atsakovo pozicijos neaiškumo pareiškėja negali tinkamai įgyvendinti savo teisių. Atsakovas nepagrįstai atsisakė organizuoti Projektą, neturėjo teisinio pagrindo remtis prokuratūros nutarimu, nes prokuratūrai nesuteikta teisė aiškinti ir taikyti teisės normas, be to, šiuo nutarimu daromos nuorodos į nekonkrečius kitų valstybinių institucijų aktus. Paminėtas prokuratūros nutarimas pareiškėjai nebuvo pateiktas su skundžiamu sprendimu. Atsakovo ginčijamame atsakyme nurodytos prieštaringos išvados savivaldybės tarybos priimtų sprendimų, susijusių su detaliųjų planų galiojimo sustabdymu.

4. Pareiškėja siekia suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę jų paskirtį, jos siekiamas tikslas atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr.3D-452/D1-513 (2014 m. sausio 2 d. įsakymo 3D-1/D1-1 redakcija su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatas. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą, valstybinės žemės sklypai išnuomojami ar parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad ji nuo 1999 metų moka žemės mokestį.

5. Ginčijamas sprendimas neatitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, nes nesiejo taikytinų teisės normų su faktinėmis aplinkybėmis. Savivaldybė visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai nusprendė, kad pareiškėjos prašyme nurodyti Statiniai patenka į valstybinių miškų žemės ploto schemą. Tą patvirtina Valstybinės miškų tarnybos raštas, nurodantis, kad tik du iš šešių Statinių yra valstybinių miškų zonoje. Kadangi pareiškėja 2016 m. balandžio 5 d. prašyme neįtraukė statinių, patenkančių į miško zoną, Palangos miesto savivaldybės administracija visiškai nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio nuostatas.

6. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas paaiškino, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2001 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 54 sustabdytas detaliojo plano prie Šventosios namelių galiojimas, šis Tarybos sprendimas yra galiojantis, nenuginčytas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų plenarinės sesijos priimtoje 2003 m. kovo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-05-00063-03 yra konstatuota, kad savivaldybės taryba turi teisę sustabdyti patvirtinto detaliojo plano galiojimą, siekiant pradėti klaidų ištaisymo procedūrą. Palangos miesto savivaldybės valdyba (toliau – ir Valdyba) 2001 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. 77 21 ir 22 punktais nurodė Šventosios detaliojo plano klaidas ir kaip jas reikia taisyti, o Taryba 2001 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 54 2 punktu Šventosios detalųjį planą toje dalyje, kiek tai susiję su Šventosios poilsio nameliais, sustabdė. Susiklostė tokia teisinė situacija, kad Šventosios detalusis planas, kiek tai susiję su poilsio nameliais, yra galiojantis, bet sustabdytas (visas detalusis planas su sprendiniais yra paviešintas savivaldybės internetiniame tinklapyje).

8. Palangos miesto savivaldybė 2016 m. sausio 14 d. gavo Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimą įspėti nedaryti pažeidimų ir neleisti rengti projektų, jei ginčo teritorijos detalusis planas yra sustabdytas, pakartotinis įspėjimas buvo gautas 2017 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2017 m. gegužės 8 d. raštu išaiškino, kad jei yra parengtas, bet sustabdytas detalusis planas, formavimo pertvarkymo projektai gali būti rengiami tik Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodytu atveju, t. y. kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami at perdalijami. Pareiškėja buvo informuota, kad ji turi teisę inicijuoti detaliojo plano korektūros rengimą, tačiau ji šia teise nepasinaudojo.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad pakartotinai nagrinėdama pareiškėjos 2016 m. balandžio 5 d. prašymą administracija priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 19 punktą teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. S. teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovo pozicija pastoviai keičiasi; nesuprantama, kokias procedūras reikėtų taikyti, kad būtų suformuotas žemės sklypas.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

12. Teismas nustatė jog pareiškėja J. S. bei trečiasis suinteresuotas asmuo E. S. jungtinės nuosavybės teise valdo 5 poilsio paskirties pastatus: pastatus – vasarnamius (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), statybos metai 1973, baigtumas – 100 proc., fizinis nusidėvėjimas – 27 proc.) bei kitus inžinerinius statinius – lauko tualetą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 1973, baigtumas – 100 proc., fizinis nusidėvėjimas – 67 proc.), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, kuriame yra pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys Statiniai, nėra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėja, siekdama valstybinėje žemėje suformuoti žemės sklypą, reikalingą jai priklausančių Statinių eksploatavimui, 2016 m. balandžio 5 d. raštu kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių, prašydama organizuoti žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto rengimą (duomenys neskelbtini) (formuojamo valstybinės žemės ploto (teritorijos) plotas 0,2053 ha). Savivaldybės administracija 2016 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. (8.6.)-D3-3-5181-2128 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto” (toliau – ir 2016 m. liepos 8 d. sprendimas) atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą– atsisakymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą prie pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), kurio tikslas suformuoti žemės sklypą, esantiems pastatams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį, pagrindu nurodyta tai, kad yra pasibaigusi statinių gyvavimo trukmė bei keli statiniai patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus; pareiškėja, nesutikdama su minėtu sprendimu, jį apskundė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, kuris 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė; Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos apeliacinį skundą, jį patenkino iš dalies, pakeitė Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą – panaikino Savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 8 d. sprendimą bei įpareigojo Savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti J. S. 2016 m. balandžio 5 d. prašymą.

13. Byloje buvo nustatyta, kad Savivaldybės administracija dėl pareiškėjos 2016 m. balandžio 5 d. prašymo 2018 m. birželio 18 d. priėmė šioje byloje skundžiamą sprendimą, kuriuo pareiškėjos prašymą tenkinti atsisakė. Sprendimą atsakovas motyvavo tuo, kad teritorijai, kurioje yra pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys Statiniai, yra parengtas Šventosios gyvenvietės detalusis planas, patvirtintas Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38 (toliau – ir Šventosios detalusis planas), kurio sprendiniai buvo sustabdyti Tarybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 54 2 punktu, tačiau yra galiojantys, o pagal Taisyklių 3 punktą, Projektas laikytinas galiojančio detaliojo plano koregavimu Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodytu atveju, t. y. kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami. Atsakovas nurodė, kad pagal nurodytąjį teisinį reglamentavimą Projektų rengimas, formuojant žemės sklypus esamų pastatų eksploatacijai, kai tai teritorijai yra parengti ir galioja detalieji planai, pasiūlė pareiškėjai teikti pasiūlymą dėl teritorijų planavimo dokumento proceso inicijavimo.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėja nesiekia žemės sklypo suformavimo teritorijoje, kurioje stovi pastatas – vasarnamis unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane 4K1ž) ir lauko tualetas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane K), patenkančioje į miško ūkio paskirties žemę ir priskirtą valstybinės reikšmės miškų plotams. Valstybiniame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), be aukščiau minėtų dviejų statinių, yra 4 pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys poilsio paskirties pastatai – vasarnamiai, kurie nepatenka į valstybinės reikšmės miškų plotą.

15. Teismas, vadovaudamasis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nurodė, kad pareiškėjos J. S. prašymas yra susijęs su jos nuosavybės teisės į pastatus ir teisės naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisės nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti, įgyvendinimu.

16. Teismas apžvelgė Teritorijų planavimo įstatyme pateikiamas kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų, detaliojo plano sąvokas bei nurodė, kad pagal šio įstatymo 17 straipsnį detalieji planai, be kita ko, detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas; detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms. Teismas taip pat pažymėjo, kad Teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad detaliojo plano sprendiniams įgyvendinti tuo atveju, jeigu detaliajame plane numatyti tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principai, rengiami žemės valdos projektai, kuriuose pagal detaliojo plano nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus suformuojami nauji žemės sklypai arba pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos, vadovaujantis detaliajame plane numatytais principais, ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas. Miestuose ir miesteliuose žemės valdos projektų rengimą organizuoja ir juos tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Teismas pažymėjo, jog analogiškos nuostatos dėl Projekto rengimo įtvirtintos ir Taisyklių 2.2 punkte,

17. Remdamasis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismas darė išvadą, kad urbanizuotose ir urbanizuojamosiose teritorijose naujiems žemės sklypams suformuoti Projektai rengiami tuo atveju, kai teritorijai, į kurią patenka formuojamas žemės sklypas, yra patvirtintas detalusis planas, kuriame nustatyti teritorijos naudojimo reglamentai, žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principai.

18. Teismas nurodė, kad teritorija, kurioje pareiškėja siekia suformuoti žemės sklypą, patenka Šventosios detaliuoju planu suplanuotą teritoriją. Šventosios gyvenvietės detalusis planas buvo patvirtintas Tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 38 2 punktu, tačiau Palangos miesto valdyba 2001 m. vasario 8 d. priėmė sprendimą Nr. 21 bei jį papildantį 2001 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. 77, kuriais nusprendė keisti Šventosios detalųjį planą pagal priedą, kuriuo žemės sklypuose prie poilsio namelių leidžiamą rekonstruojamų poilsio namelių aukštį iki 7,5 metrų numatė pakeisti iki 4,0 metrų (priedo 21 punktu), konstatavo, kad šiuose žemės sklypuose nustatyta nepakankamai urbanistinių-architektūrinių sąlygų ir numatė jas papildyti, nustatant žemės sklypų užstatymo tankį, poilsio namelių rekonstrukcijai naudojamų medžiagų bei spalvų apibūdinimą, nustatant žemės sklypų žemės naudojimo būdą, juose esančių statinių paskirtį, reikalavimus pamatams, privažiavimams bei želdiniams. Palangos miesto savivaldybės Taryba priėmė 2001 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. 41, kuriuo įpareigojo miesto valdybą organizuoti Šventosios detaliojo plano pakeitimą ir papildymą, sumažinant leidžiamą rekonstruojamų poilsio namelių aukštį iki 4,0 metrų, papildant žemės sklypų prie poilsio namelių urbanistinius-architektūrinius apribojimus ir sąlygas pagal priedą (iš esmės analogiškomis nuostatomis, kaip ir aukščiau paminėtuose valdybos sprendimuose), pagal galimybes sumažinant žemės sklypų prie poilsio namelių dydį iki minimalių, o pakeitimus įvykdžius, tvirtinti žemės sklypų prie Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruotų poilsio namelių dydį, ribas ir apribojimus.

19. Teismas nurodė, kad Taryba 2001 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 54 2 punktu sustabdė Tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 38 2 punkto galiojimą, kiek tai susiję su minėtuose Palangos savivaldybės valdybos sprendimuose numatomais Šventosios detaliojo plano pakeitimais ir papildymais. Teismas nustatė, kad Šventosios detalusis planas teisės aktų nustatyta tvarka nėra pakeistas, papildytas ar koreguotas, šio detaliojo plano keitimas (koregavimas) artimiausiu metu nėra numatytas.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, Palangos miesto savivaldybės Tarybai 2001 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 54 sustabdžius Tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 38 2 punkto galiojimą, Šventosios detalusis planas liko galioti, tačiau buvo sustabdytas šio detaliojo plano sprendinių, liečiančių poilsio nameliais užimtas teritorijas, įgyvendinimas, aukščiau nurodytais priimtais administraciniais aktais konstatavus Šventosios detaliojo plano šioje dalyje spragas (įvardintas klaida) bei būtinybę šias klaidas taisyti.

21. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. D1-8 patvirtintų Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių (toliau – ir Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės) 318 punktą, galiojantys detalieji planai, be kitų atvejų, koreguojami, kai numatomas detaliojo plano sprendinių keitimas atitinka nustatytus planavimo tikslus ir uždavinius (318.1 p.), atliekami detaliojo plano esmės nekeičiantys pakeitimai: detaliajame plane taisomos techninės klaidos, panaikinamos sprendinių spragos (318.4.1, 318.4.2 p.), nustatomi papildomi suplanuotos teritorijos naudojimo reglamentai (užstatymo tipas, jei jis nenustatytas, kiti reglamentai). Atsižvelgęs į Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus detaliuosiuose planuose nustatomo privalomo teritorijos naudojimo reglamento reikalavimus ir įvertinęs tai, kad Šventosios detaliojo plano sprendiniai, liečiantys poilsio nameliais užimtas teritorijas, yra itin lakoniški ir neišsamūs, teismas sprendė, kad Palangos miesto savivaldybės 2001 priimtais administraciniais aktais nustatytas poreikis ir būtinybė Šventosios detalųjį planą koreguoti, buvo pagrįsti.

22. Teismas nurodė, kad pagal Taisyklių 3 punktą, projektas gali būti laikomas detaliojo plano koregavimu tik tada, kai Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatytu atveju pertvarkomi galiojančiame detaliajame plane, parengtame pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, nustatyti žemės sklypai (Nekilnojamojo turto registre įregistruoti arba suplanuoti, bet Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti žemės sklypai). Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatyta, kad miestų ir miestelių teritorijose savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės valdos projektais žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami. Ginčo atveju žemės sklypas prie pareiškėjai priklausančių Statinių nebuvo suplanuotas (jis yra naujai formuojamas), todėl Šventosios detaliojo plano koregavimas, parengiant Projektą, nėra galimas. Teismas pažymėjo, kad Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 316 punktas, be kita ko, įtvirtinta ir fizinių asmenų iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui koreguoti detalųjį planą Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.

23. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad atsakovas ginčijamu sprendimu pagrįstai atsisakė organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą pagal pareiškėjos prašymą, naikinti šio sprendimo nėra pagrindo. Pareiškėja, siekdama suformuoti žemės sklypą prie jai nuosavybės teise priklausančių Statinių, turi pasinaudoti Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje numatyta planavimo iniciatyvos teise ir Palangos miesto savivaldybės administracijai pateikti pasiūlymą dėl Šventosios detaliojo plano koregavimo, kuris būtų išnagrinėtas bei įgyvendintas Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka.

24. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kad skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Įvertinęs šio individualaus administracinio akto turinį, teismas konstatavo, jog sprendime yra išvardintos aplinkybės, kurioms esant toks sprendimas buvo priimtas, nurodyta apskundimo tvarka, yra pateiktas teisinis jo priėmimo pagrindas, aiškūs jo priėmimo motyvai.

25. Netenkinęs pareiškėjos skundo reikalavimo panaikinti 2018 m. birželio 18 d. sprendimą, teismas netenkino ir išvestinio reikalavimo įpareigoti atsakovą organizuoti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą.

III. 26. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

27. Pareiškėja nurodo, jog byloje kyla ginčas dėl teritorijų planavimo dokumento ir jo sustabdymo galiojimo laiko, erdvės ir subjektų atžvilgiu. Dėl detaliojo plano galiojimo šiuo atveju susidaro teisiškai neapibrėžta situacija, kurioje atsakovas gali savo nuožiūra įvairiai interpretuoti Šventosios detaliojo plano ir (ar) jo sprendinių galiojimą ar negaliojimą ir to įtaką priimamiems sprendimams kiekvienam individualiam atvejui.

28. Byloje buvo nustatyta, kad Šventosios detalusis planas buvo patvirtintas Tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38 (2 punktas), Taryba 2001 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 54, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 32 straipsnio nuostatomis, nusprendė sustabdyti Tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 38 “Dėl detaliųjų planų“ 2 punkto galiojimą, kiek tai yra susiję su Valdybos 2001 m. vasario 8 d. Nr. 21 ir 2001 m. balandžio 21 d. Nr. 7 sprendimuose numatomais Šventosios detaliojo plano pakeitimais ir papildymais.

29. Viešojo administravimo įstatymo (galiojusio minimo sprendimo priėmimo dienai) 32 straipsnis numatė, kad sprendimą priėmusi institucija, gavusi pareiškėjo ar kito suinteresuoto asmens pagrįstą prašymą arba pranešimą apie neteisingą faktinių duomenų administraciniame sprendime įvertinimą ar teisinių klaidų jame buvimą, sustabdo sprendimo galiojimą ir pradeda klaidų ištaisymo procedūrą. Toliau nurodoma, kad sustabdžiusi sprendimo galiojimą viešojo administravimo institucija privalo imtis reikalingų priemonių klaidos ištaisymo sprendimui realiai įgyvendinti ir informuoti apie jį visus suinteresuotus asmenis.

30. Tai reiškia, kad šiuo konkrečiu sprendimu yra sustabdomi pavieniai ne detaliojo plano sprendiniai (kaip tai traktuoja atsakovas), ar jų įgyvendinimas, kaip tai yra nurodoma teismo sprendime, o sustabdomas konkretaus teisės akto galiojimas konkrečia apimtimi, t. y. konkrečių subjektų atžvilgiu.

31. Ši apimtis kildinama iš Tarybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendime Nr. 54 minimų Valdybos sprendimų turinio, t. y. kiek tai yra susiję su poilsio nameliais. Jeigu galima laikyti, kad toks apibrėžimas yra konkretus ir pakankamas identifikuoti teisės subjektus, kuriems toks sprendimas sukels teisinius padarinius, tai reiškia, kad šiuo atveju Šventosios žemės sklypuose, kurie yra prie poilsio namelių, kaip ir nagrinėjamu atveju, detalusis planas nėra galiojantis. Teisės akto sustabdymas reiškia tai, kad jis (šiuo atveju, sprendimas dėl detaliojo plano patvirtinimo) konkrečia apimtimi nėra taikomas. Negali būti tokia neapibrėžta situacija, kai teisės aktas yra sustabdomas, tačiau lieka galioti ir yra taikomas. Akto sustabdymas lemia tai, kad pasibaigus priežastims, dėl kurių jis buvo sustabdytas, jo galiojimas atnaujinamas, arba tęsiami veiksmai iki sustabdymo, o jeigu teisės aktas yra panaikinamas (ne sustabdomas), tai tokiu atveju teisės akto priėmimo procedūra turi būti pradedama iš naujo.

32. Tokia pozicija, kokios laikosi atsakovas – kai teisės aktas laikomas sustabdytu, tačiau yra tuo pačiu metu ir galiojantis, t. y. nulemiantis tam tikras pareigas pareiškėjai (kaip šiuo atveju) – prieštarauja teisinio apibrėžtumo ir teisinių santykių stabilumo principams ir sudaro prielaidas teisės subjektams (atsakovui) šią neapibrėžtą situaciją vertinti kiekvienu atveju skirtingai.

33. Neaišku, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas vertino, jog pareiškėjos prašymas neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkto nuostatų. Teismas vertino, kad pareiškėjos žemės sklypas yra naujai formuojamas, todėl detaliojo plano koregavimas rengiant projektą yra negalimas. Ši teismo išvada prieštaringa ir nemotyvuota. Iš teismo sprendimo neaišku ir teismas konkrečiai nemotyvavo, kodėl pareiškėjos prašymas neatitinka Taisyklių 3 punkto reikalavimų. Be to, žemės sklypas detaliajame plane yra suformuotas, jis buvo suformuotas dar 1999 metais, kai buvo forminamas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoris. Nekilnojamojo turto registre esantis žemės planas prie nuosavybės dokumentų patvirtina, kad žemės sklypo planas yra sudarytas, tačiau jis nėra įregistruotas kaip nekilnojamojo turto vienetas. Dėl to pareiškėja ir kreipėsi į atsakovą, kad šis veiksmas būtų užbaigtas, t. y. žemės sklypas būtų užbaigtas formuoti ir tai būtų įregistruotas į nekilnojamojo turto registrą.

34. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, pareiškėja savo teises gali įgyvendinti ne per detaliojo plano koregavimo procedūrą, kaip tai yra nurodoma skundžiamame sprendime, o kitais teisės aktų nustatytais būdais, tai yra teikdama prašymą parengti žemės formavimo projektą.

35. Skundo surašymo dieną šis Šventosios detalusis planas teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pakeistas, papildytas ar koreguotas. Teismo posėdžio metu buvo išsiaiškinta, kad šio detaliojo plano keitimas (koregavimas) artimiausiu metu nėra numatytas. Pagal Tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 38 „Dėl detaliųjų planų“ Šventosios gyvenvietės detalaus plano rengėjas yra UAB „Palangos projektas“ (planavimo organizatorius). Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 316 punktas nustato, kad detalieji planai koreguojami planavimo organizatoriaus sprendimu. Fiziniai, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui koreguoti detalųjį planą Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.

36. Atsižvelgiant į tai, kad Šventosios gyvenvietės detaliojo plano keitimas (koregavimas) Palangos savivaldybės planuose nėra numatytas, fizinių ar juridinių asmenų iniciatyvos teisė siūlyti planavimo organizatoriui koreguoti detalųjį planą Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka tampa formalaus pobūdžio procedūra, kuri negali sukelti jokių teisinių pasekmių ar kaip nors iš esmės įtakoti detalaus plano koregavimo terminus. Šią prielaida patvirtina daugiau nei 18 metų delsimas imtis veiksmų skirtų dar 2000 metais pastebėtų detalaus plano netikslumų ištaisymui. Planavimo organizatorius UAB „Palangos projektas“ yra nuo 1992 metų veikiantis juridinis asmuo, kuris nuo šio plano koregavimo nėra nušalintas ir šiai bendrovei yra puikiai žinomi visi parengto plano trūkumai, kurie buvo išsamiai nurodyti 2001 metų Palangos miesto valdybos sprendimuose Nr. 21, 41, 77, todėl pareiškėja pasinaudodama iniciatyvos teise teikti pasiūlymą Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl Šventosios detaliojo plano koregavimo, negalės pasiekti užsibrėžto tikslo, nes tokie darbai iš viso nėra numatyti savivaldybės, nors apie jų būtinumą yra žinoma nuo 2000 metų.

37. Pareiškėja pakartoja skundo argumentus, jog prokuratūros 2016 m. sausio 14 d. ir 2017 m. lapkričio 8 d. nutarimai yra niekaip nesusiję su viešojo intereso gynimu ir Palangos miesto savivaldybei nėra įpareigojantis dokumentas, nes prokuratūra drausdama ginčo teritorijoje rengti projektus, toje dalyje, kur detalusis planas yra sustabdytas ir savivaldybės neįpareigojant per 18 metų imtis pastebėtų detalaus plano klaidų ištaisymo procedūrų yra grubiai pažeidžiamos nekilnojamo turto savininkų teises ir turtinius interesus neleidžiant tinkamai ir pagal tikslinę paskirtį eksploatuoti jiems priklausančios nuosavybės.

38. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas teisės normomis ir faktinėmis bylos aplinkybėmis, neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ 86) straipsnyje nustatytų reikalavimų, toks teismo sprendimas yra naikintinas.

39. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

40. Dėl pareiškėjos argumentų, kad atsakovas daug metų netaiso Šventosios detaliojo plano klaidų, atsakovas nurodo, jog teritorijų, kurių detaliojo plano sprendiniai yra sustabdyti, planavimas ir klaidų taisymas vyksta pastoviai, tačiau atskirų teritorijų sustabdyto detaliojo plano keitimą visada inicijuoja suinteresuoti asmenys. Pareiškėja norėtų, kad visos visuomenės lėšomis būtų rengiamas jos privataus turto užimamos teritorijos detalusis planas, katu ir neneigia, kad Savivaldybės administracija siūlė pareiškėjai pačiai inicijuoti detaliojo plano rengimą, tačiau pareiškėja laikosi pozicijos, kad sklypą, nerengiant detaliojo plano, nurodytu atveju galima susiformuoti formavimo pertvarkymo projektu. Pareiškėja turi teisę inicijuoti detaliojo plano rengimą, ši teisė neišnyko ir pareiškėja turi teisę bet kada inicijuoti jos valdomos žemės planavimą, kurio tikslas būtų suformuoti sklypą prie pastatų.

41. Atsakovas neneigia, kad formavimo pertvarkymo projektais sklypus galima būtų suformuoti greičiau, atsakovas taip pat neneigia, kad Savivaldybės administracija anksčiau laikėsi pozicijos, kad esant sustabdytam detaliajam planui, negalioja jokie sprendiniai ir sklypai gali būti formuojami formavimo pertvarkymo projektais, tarsi teritorijoje iš vis nebūtų detaliojo plano, tačiau prokuratūra kelis kartus nurodė, kad tokie pažeidimai nebūtų daromi ir nebūtų leidžiama formavimo pertvarkymo projektais formuoti sklypų, kai yra sustabdytas tos teritorijos detalusis planas.

42. Atsakovas pastebi, kad tokių atvejų, kai, esant sustabdytam detaliajam planui, pareiškėjai sklypus nori formuotis formavimo pertvarkymo projektais, o ne detaliaisiais planais, yra ne vienas. Analogiška byla yra ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose (administracinė byla Nr. 1-115-386/2019; proceso Nr. 3-63-3-00282-2018-8), tačiau minėtoje byloje buvo pasirašyta taikos sutartis ir pareiškėjai sutiko inicijuoti detaliojo plano rengimą bei sutiko, kad būtų atsižvelgiama į Žemės ūkio ministerijos, kitų institucijų išaiškinimus bei vykdomi Klaipėdos apygardos prokuratūros nurodymai.

43. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodė, jog su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka, prašo jį palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 44. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. (8.6)-D3-S-518rA-2005, kuriuo atsisakyta organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, teisėtumo ir pagrįstumo.

45. Pareiškėja siekia, kad jai priklausantiems keturiems poilsio paskirties pastatams (vasarnamiams, t. y. Statiniams) būtų suformuotas, jiems eksploatuoti reikalingas, žemės sklypas.

46. Atsakovas šio prašymo netenkina, motyvuodamas tuo, kad teritorijai, kurioje yra pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys Statiniai yra parengtas Šventosios gyvenvietės detalusis planas, patvirtintas Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr.38 (t. y. Šventosios detalusis planas), kurio sprendiniai buvo sustabdyti Tarybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr.54 2 punktu.

47. Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Žemės įstatymas bei kiti teisės aktai, susiję su jo įgyvendinimu.

48. Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 ir 6 dalys bei 10 straipsnio 4 ir 5 dalys nustato valstybinės žemės sklypų nuomos bei perleidimo sąlygas ir tvarką. Šiose teisės normose yra įtvirtintos dvi taisyklės. Pirmoji nustato bendrąją tvarką, pagal kurią valstybinės žemės sklypai gali būti išnuomojami ir/ar parduodami – aukciono būdu, t. y. asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį arba didžiausią pirkimo kainą. Antroji nustato išimtį iš bendrosios, o tuo pačiu ir lengvatinę tvarką, pagal kurią valstybinės žemės sklypai gali būti išnuomojami ir/ar parduodami – asmenims, kurių statiniai yra valstybinėje žemėje, sodininkų bendrijų nariams ir t.t.

49. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai priklausantys Statiniai yra valstybinėje žemėje ir ji siekia suformuoti jiems eksploatuoti reikalingą žemės sklypą.

50. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad asmenims, turintiems statinių valstybinėje žemėje, be aukciono „Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį“. To paties įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje taip pat nustatyta, kad “Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus.“

51. Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad atitinkamo teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto parengimas yra būtina sąlyga asmeniui be aukciono išnuomoti ar parduoti valstybinės žemės sklypą.

52. Nagrinėjamu atveju, teritorijų planavimo dokumentas – Šventosios detalusis planas – yra parengtas, jame numatytos projektinės sąlygos, leidžiančios suformuoti žemės sklypą, reikalingą Statiniams eksploatuoti, tačiau jo sprendinių galiojimas šioje dalyje yra sustabdytas nuo 2001 m. balandžio 19 d.

53. Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta (redakcija, galiojusi ginčo atsiradimo metu), kad “Detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas. Detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms.“ To paties įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje taip pat nustatyta, kad „Žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, o neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose – ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais.“

54. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnio, Žemės įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punkto; 3 dalies 2 punkto ir 40 straipsnio nuostatas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas yra viena iš žemės valdos projektų rūšių ir yra tik žemėtvarkos planavimo dokumentas, kuris yra žemesnės teisinės galios negu detalusis planas, kuris yra kompleksinis teritorijų planavimo dokumentas. Tai reikštų, kad kai yra parengtas detalusis planas, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas negali būti rengiamas, išskyrus Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atvejį.

55. Tačiau šiuo atveju, Šventosios detaliojo plano sprendiniai, ginčo žemės sklypo atžvilgiu yra sustabdyti. Sustabdymas, kaip teisinė kategorija reiškia, kad atitinkamo teisės akto teisinė galia (juo sukurtos teisės ir pareigos atitinkamo teisinio santykio subjektams) nėra panaikinama, tačiau laikinai nevykdoma iki išnyks ar bus pašalintos kliūtys, trukdančios jį vykdyti.

56. Nagrinėjamu atveju Šventosios detaliojo plano aptariamų sprendinių galiojimas yra sustabdytas dėl poreikio juos koreguoti dėl padarytų klaidų ir pan., t. y., Šventosios detaliojo plano aptariamų sprendinių galiojimas yra laikinai sustabdytas iki bus ištaisytos atitinkamos klaidos ir trūkumai. Savo ruožtu, atitinkamai pakoreguoti Šventosios detaliojo plano sprendiniai, galės turėti įtakos pareiškėjos subjektinėms teisėms žemės sklypo formavimo srityje.

57. Dėl paminėto teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad laikinas Šventosios detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo sustabdymas yra kliūtis rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

58. Tačiau šis sustabdymas tęsiasi nuo 2001 m. balandžio 19 d., t. y. labai ilgą laiką, kas nėra suderinama su gero administravimo principais bei sudaro prielaidas pareiškėjai ir kitiems suinteresuotiems asmenims inicijuoti kitus teisminius procesus dėl atsakovo neveikimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, dėl per ilgai neatliekamų atsakovo veiksmų, susijusių su Šventosios detaliojo plano aptariamų sprendinių galiojimu ir pan. Šiuo atveju pažymėtina, kad šioje byloje tokio pobūdžio reikalavimų nėra pareikšta, dėl ko nėra procesinių sąlygų dėl jų pasisakyti plačiau.

59. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys