3d4da7ce-80da-42e2-a2ee-44aa4e965d7c · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-45-516/2015Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00224-2010-7Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.;110.4. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 15 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa GudžiÅ«nienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo akcinės bendrovės–firmos „VITI“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria panaikintas atsakovės L.

M. turtui taikytas areÅ¡tas, civilinėje byloje Nr. 2-771-601/2011 pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės–firmos „VITI“ ieÅ¡kinį atsakovei L. M. dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Ginčas byloje kilo dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrįstumo ir teisėtumo.Kauno apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ Nr. 2-771-601/2011 pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės–firmos (toliau – ir AB–firma) „VITI“ ieÅ¡kinį atsakovei L.

M., 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisdamas ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 7 703,96 Lt, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2010 m. vasario 10 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 1 293,73 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Ä®siteisėjus teismo sprendimui, 2012 m. lapkričio 12 d. ieÅ¡kovui iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas.IeÅ¡kovo reikalavimams užtikrinti Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 5 d. nutartimi buvo areÅ¡tavęs atsakovei L.

M. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir (ar) kilnojamuosius daiktus 45 186 Lt sumai, uždrausdamas areÅ¡tuotu turtu disponuoti, o Å¡io turto nesant arba esant nepakankamai, nurodydamas areÅ¡tuoti atsakovei priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų atsiskaitomosiose sÄ skaitose, leidžiant iÅ¡ areÅ¡tuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieÅ¡kovu. Pagal minėtÄ teismo nutartį areÅ¡tuotas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1 (vienas) aras.Atsakovė L.

M. pateikė teismui praÅ¡ymus panaikinti jos turtui taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, nurodydama, kad civilinė byla baigta, tačiau teismas nepranešė turto areÅ¡to registrui dėl areÅ¡to panaikinimo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartimi atsakovės praÅ¡ymÄ tenkino – panaikino areÅ¡tÄ , pritaikytÄ atsakovės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1 arui. Teismas nustatė, kad atsakovė L. M. nėra visiÅ¡kai atsiskaičiusi su ieÅ¡kovu AB-firma ,,VITI“ pagal teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-771-601/2011.

Skolos likutis (pagal antstolio pateiktus duomenis) yra 6 881,60 Lt, be to, sumokėjus skolÄ , skolininkei dar reikės sumokėti 5 procentų metines palÅ«kanas. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimo vykdymui užtikrinti antstolis yra areÅ¡tavęs skolininkei nuosavybės teise priklausantį turtÄ â€“ transporto priemonę Plymouth Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), teismas priėjo iÅ¡vadÄ , kad teismo sprendimo vykdymas yra užtikrintas antstolio areÅ¡tuotu turtu, todėl nėra pagrindo taikyti areÅ¡tÄ ir pagal Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartį.

III. Atskirojo skundo argumentai IeÅ¡kovas AB–firma „VITI“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atsakovės praÅ¡ymÄ atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Skundžiama nutartis prieÅ¡tarauja teisingumo ir protingumo principams, pažeidžia imperatyvias teisės normas, ieÅ¡kovo interesus bei prieÅ¡tarauja teismų praktikai dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

Teismui nesuteikta teisė be teisinio pagrindo panaikinti taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.Atsakovė, praÅ¡ydama panaikinti turto areÅ¡tus, nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių teismo sprendimo įvykdymÄ arba grėsmės teismo sprendimo įvykdymui iÅ¡nykimÄ . Savo ruožtu ieÅ¡kovas bei antstolis V. M. nurodė teismui, kad vykdomoji byla nėra užbaigta, nes vykdomasis raÅ¡tas nėra pilnai įvykdytas (sumokėta tik maža skolos dalis). Pats savaime teismo sprendimas neužtikrina tinkamo ieÅ¡kovo pažeistų teisių atkÅ«rimo.

Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas yra apibrėžtas įstatymo ir kitoks jų galiojimo laiko nustatymas pažeistų imperatyvius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 150 straipsnio 3 dalies reikalavimus. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, o apeliantas (ieÅ¡kovas) atskirajame skunde neginčija, kad 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimo įvykdymui užtikrinti yra areÅ¡tuotas ne tik atsakovei L. M. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vienas aras, bet ir kitas skolininkei nuosavybės teise priklausantis turtas. MinėtÄ aplinkybę patvirtina Turto areÅ¡to aktų registro duomenis, iÅ¡ kurių matyti, kad antstolis V. M. ieÅ¡kovo naudai areÅ¡tavo atsakovės transporto priemonę Plymouth Voyager, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (bendras areÅ¡to mastas – 3 086,10 Eur). Å ias aplinkybes nurodė ir pats antstolis, be kita ko pažymėdamas ir tai, kad patvarkymas dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo yra iÅ¡siųstas į pensijos skyrių, taigi kiekvienÄ mėnesį iÅ¡ieÅ¡kotojas gauna lėšas iÅ¡ atsakovės pensijos. Tačiau, apelianto įsitikinimu, tol, kol vykdomoji byla nėra užbaigta, teismas neturi teisėto pagrindo naikinti pagal teismo nutartį pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.Nagrinėjamos bylos kontekste primintina, kad pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir, nesiėmus Å¡ių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Taigi įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sÄ lygas: pirma, ieÅ¡kovo reikalavimas turi bÅ«ti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, nėra pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis).

Laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu praÅ¡ymu gali bÅ«ti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylÄ iÅ¡ esmės, nutartimi (CPK 149 straipsnio 1 dalis).Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas turėtų netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo tinkamam įvykdymui užtikrinti nėra bÅ«tinos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1728/2014).

Laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiÅ¡kumo, proporcingumo principais. EkonomiÅ¡kumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, jog bÅ«tų užtikrintas bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismÄ iÅ¡laikyti proceso Å¡alių interesų pusiausvyrÄ . Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti parenkamos tokios, kad nė vienai iÅ¡ Å¡alių nesuteiktų nepagrįsto pranaÅ¡umo ir nevaržytų vienos proceso Å¡alies teisių daugiau negu bÅ«tina tikslui pasiekti.

Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ reiÅ¡kia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iÅ¡ jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1268/2014). IÅ¡ esmės tokios pat pozicijos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad, norėdamas pasiekti teisingÄ pusiausvyrÄ tarp savininko teisių ir bendruomenės interesų, teismas turi patikrinti, ar dėl valstybės kiÅ¡imosi (kuris gali pasireikÅ¡ti ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymu) asmuo neturėjo prisiimti neproporcingos ir pernelyg didelės naÅ¡tos (žr., pvz., 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimÄ byloje JGK Statyba ir Guselnikovas v.

Lietuva).Minėto teisinio reguliavimo bei teismų praktikos analizė apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pats savaime ieÅ¡kinio padavimas ar net jo patenkinimas, kaip nagrinėjamu atveju, nereiÅ¡kia, jog yra pagrindas taikyti bei palikti galioti laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios nebeatlieka sprendimo įvykdymo užtikrinimo funkcijos ar yra aiÅ¡kiai perteklinės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi bÅ«ti savitikslis, kadangi toks jų taikymas pažeistų ekonomiÅ¡kumo bei proporcingumo principus.

Savo ruožtu CPK 150 straipsnio 3 dalies nuostata, kuriÄ akcentuoja apeliantas, negali bÅ«ti aiÅ¡kinama atsietai nuo kitų normų, skirtų laikinosioms apsaugos priemonėms reguliuoti, nes atsietas nuostatos interpretavimas iÅ¡kreipia Å¡io civilinio proceso instituto esmę ir tikruosius tikslus.Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti tinkamÄ Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , atsakovei pateikus praÅ¡ymÄ panaikinti pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, o teismui iÅ¡ ieÅ¡kovo bei antstolio nurodytų duomenų nustačius, kad ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti yra areÅ¡tuota daugiau turto nei patenkinto reikalavimo suma, pagrįstai priėjo iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir pagal Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartį ir todėl panaikino areÅ¡tÄ , pritaikytÄ atsakovės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1 (vienam) arui.

Remdamasis iÅ¡dėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, o atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). IeÅ¡kovo atskirasis skundas netenkinamas, todėl jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ prieÅ¡ingos ginčo Å¡alies nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Teisėja                                                                 Rasa GudžiÅ«nienė