Legislator Case Law & Legislation
3d4d9840-1f82-4b15-bf01-c2af050bb30b AI generated

3d4d9840-1f82-4b15-bf01-c2af050bb30b · Kauno apygardos teismas

Case Number 3d4d9840-1f82-4b15-bf01-c2af050bb30b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Kliento nurodytas sÄ lygos ir kiekiai; (...) 4. kaina apskaičiuota esamam kiekiui. Projektuojant, kiekiai gali pasikeisti, todėl kaina bus perskaičiuojama proporcingai pateiktai kainai vienam kvadratiniam arba kubiniam metrui. „ArmatÅ«ra: Rygeliai - 180 kg/ m3 (skaičiuojama, kad linijos svoris turi bÅ«ti dauginamas iÅ¡ 13, lyginant su paprasta armatÅ«ra); už papildomÄ armatÅ«rÄ skaičiuojama papildoma 1,3 Eur/ kg suma“. Remdamasis byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimais, teismas sprendė, kad esant labiau tikėtina, jog Å¡alys nesusitarė dėl gelžbetonio rygelių kainos perskaičiavimo ir jo mažinimo, o susitarė dėl konkrečios sutarties kainos ir prekių kiekio.

Legislator headnote

AI generated

3d4d9840-1f82-4b15-bf01-c2af050bb30b · Kauno apygardos teismas: Pačiuose brėžiniuose nurodoma jų sudarymo diena 2019 m. vasario 21 d., 2019 m. vasario 22 d. bei 2019 m. vasario 25 d. Taigi ieÅ¡kovės komercinis pasiÅ«lymas atsakovei buvo daromas ir sutarties kaina nustatoma įvertinus gamintojai pateiktÄ užduotį. IÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinamojo raÅ¡to gamykliniams brėžiniams matyti, kad ieÅ¡kovės atliktas armavimas, t. y. kiek kilogramų armatÅ«ros tenka vienam kubiniam metrui gelžbetonio gaminio, yra beveik/lygus tam, kuris buvo numatytas gamykliniuose brėžiniuose.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2A-614-254/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19753-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.4; 2.6.8.9; 2.6.11.1; 3.3.1.20 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 18 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bartninko, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus TamaÅ¡ausko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės SIA „Satis“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Aksa“ ieÅ¡kinį atsakovei SIA „Satis“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės SIA „Satis“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei akcinei bendrovei „Aksa“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo – D.

Č.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė AB „Aksa“ pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriame prašė priteisti iÅ¡ atsakovės SIA „Satis“ 18 307,61 Eur skolÄ , 2 386,33 Eur delspinigius, 6 procentų metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad tarp Å¡alių 2019 m. gegužės 14 d. buvo sudaryta sutartis Nr. QN0522018 (toliau – sutartis) pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo atsakovei pagaminti ir pristatyti 23 vienetus gelžbetoninių rygelių sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, o atsakovė įsipareigojo sumokėti už ieÅ¡kovės pagamintus bei pristatytus gelžbetoninius rygelius 131 911,14 Eur. Atsakovė sumokėjo tik 113 603,53 Eur, o likusios 18 307,61 Eur sumos nemoka dėl to, kad pristatyti gelžbetoniniai rygeliai neva neatitinka kokybės reikalavimų – jų sudėtyje trÅ«ksta armatÅ«ros. Už atsakovės įsipareigojimo apmokėti už gelžbetoninių rygelių pagaminimo bei pristatymo nevykdymÄ susidarė 2 386,33 Eur dydžio delspinigiai.

3. Atsakovė SIA „Satis“ pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės AB „Aksa“ 5 808 Eur nuostolių atlyginimÄ .

4. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad ginčas tarp Å¡alių kilo dėl dviejų sutarties sÄ lygų – prekių kainos ir prekių pristatymo terminų. IeÅ¡kovė, vykdydama 2019 m. gegužės 14 d. sutartį, tik dalį gelžbetoninių elementų pristatė laiku, o likusius pristatė pradelsusi nustatytus terminus, dėl ko generalinis projekto rangovas SIA „Merks“ atsakovei apskaičiavo papildomÄ nuomÄ už krano prastovÄ . Tarp Å¡alių nėra ginčo dėl atsakovės tinkamo ir savalaikio techninių dokumentų ir brėžinių pateikimo ieÅ¡kovei.

Sutarties priede nenurodyti konkretÅ«s terminai. Dalį rygelių ieÅ¡kovė pristatė laiku pagal atsakovės atsiųstÄ grafikÄ , todėl laikė, kad ieÅ¡kovė akceptavo atsakovės siųstÄ grafikÄ , iÅ¡ dalies laikėsi terminų. IeÅ¡kovės atvežtiems gelžbetoniniams rygeliams iÅ¡krauti statybos objekte buvo bÅ«tina speciali statybinė technika – kranas. Atsakovei Å¡iÄ technikÄ suteikė projekto generalinis rangovas SIA „Merks“. Krano suteikimo laikotarpis buvo susietas su gelžbetoninių rygelių pristatymo grafiku.

IeÅ¡kovei nepristačius laiku dalies gaminių, atsakovė buvo priversta sumokėti generaliniam projekto rangovui papildomai 5 808 Eur už krano prastovÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė, priteisė ieÅ¡kovei AB „Aksa“ iÅ¡ atsakovės SIA „Satis“ 18 307,61 Eur skolÄ , 2 386,33 Eur delspinigius, 6 procentų metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2019 m. gruodžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

6. Teismas nustatė, kad Å¡alys nesutaria dėl tikrosios sutarties teksto prasmės, konkrečiai sutarties priedo Nr. 1, jog „kaina apskaičiuota, atsižvelgiant į Å¡ias sÄ lygas:

1. Kliento nurodytas sÄ lygos ir kiekiai; (...) 4. kaina apskaičiuota esamam kiekiui. Projektuojant, kiekiai gali pasikeisti, todėl kaina bus perskaičiuojama proporcingai pateiktai kainai vienam kvadratiniam arba kubiniam metrui. „ArmatÅ«ra: Rygeliai - 180 kg/ m3 (skaičiuojama, kad linijos svoris turi bÅ«ti dauginamas iÅ¡ 13, lyginant su paprasta armatÅ«ra); už papildomÄ armatÅ«rÄ skaičiuojama papildoma 1,3 Eur/ kg suma“. Remdamasis byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimais, teismas sprendė, kad esant labiau tikėtina, jog Å¡alys nesusitarė dėl gelžbetonio rygelių kainos perskaičiavimo ir jo mažinimo, o susitarė dėl konkrečios sutarties kainos ir prekių kiekio.

Tikrieji Å¡alių ketinimai buvo taikyti papildomÄ kainÄ už armatÅ«ros kiekį gelžbetoniniuose rygeliuose tokiu atveju, jei faktinis armatÅ«ros kiekis gelžbetoniniuose elementuose virÅ¡ys 180 kg/m3 ribÄ , o faktiniam armatÅ«ros kiekiui nevirÅ¡ijant 180 kg/m3 ribos gelžbetoniniame elemente, gelžbetoninio elemento kaina apskaičiuojama apskritai neatsižvelgiant į armatÅ«ros kiekį jame.

7. Teismas taip pat nustatė, kad pagal sutarties 5.1 punktÄ Å¡alių susitarimas dėl sutarties sÄ lygų keitimo turėjo bÅ«ti toks pat raÅ¡ytinis bei tokia pačia tvarka pasiraÅ¡ytas, kaip ir sutartis. Nei viena iÅ¡ Å¡alių neinicijavo sutarties raÅ¡ytinio pakeitimo. Pagal sutarties 4.3 punktÄ visos pretenzijos turėjo bÅ«ti siunčiamos adresu (duomenys neskelbtini) arba registruotu laiÅ¡ku, kartu pridedant dokumentus, patvirtinančius trÅ«kumÄ ar sugadinimÄ . Atsakovė teismui teikė elektroninių laiÅ¡kų kopijas, iÅ¡ kurių matyti, kad atsakovės darbuotojas M.

B. siuntė elektroninius laiÅ¡kus ieÅ¡kovės darbuotojui L. J. dėl pristatymo terminų, o vėliau ir kainos sumažinimo, tačiau to nelaikė sutarties sÄ lygų pakeitimu, kadangi ieÅ¡kovės ir atsakovės darbuotojai nebuvo Å¡alių įgalioti atstovai sutarties sÄ lygų pakeitimui. Byloje nebuvo generalinio direktoriaus pavaduotojo S. K., direktoriaus pavaduotojos T. R. patvirtintų sutarties pakeitimų. Todėl sutarties nuostatos Å¡alims privalomos.

8. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nesutiko mokėti reikalaujamos skolos, nes gelžbetonio rygeliai pagaminti su mažesniu armatÅ«ros kiekiu, tačiau atsakovė nepateikė duomenų, kad dėl Å¡ios priežasties gelžbetonio rygeliai buvo su trÅ«kumais, neatitiko kokybės reikalavimų. Atsakovė neginčijo aplinkybės, kad ieÅ¡kovei pateikė konkrečias gelžbetoninių rygelių specifikacijas, o ieÅ¡kovė vadovaudamasi Å¡iais brėžiniais pagamino gelžbetoninius rygelius. PrieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį atsakovė iÅ¡ ieÅ¡kovės gavo komercinį pasiÅ«lymÄ , atsakovė sutartį pasirašė, nereiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl pasiÅ«lytų prekių tipo bei metmenų, armatÅ«ros kiekio, vėliau gaminius priėmė, todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovę tenkino komerciniame pasiÅ«lyme nurodytos prekės. Teismas nustatė, kad brėžiniai ieÅ¡kovei pateikti likus beveik mėnesiui iki 2019 m. gegužės 14 d. sutarties sudarymo.

Pačiuose brėžiniuose nurodoma jų sudarymo diena 2019 m. vasario 21 d., 2019 m. vasario 22 d. bei 2019 m. vasario 25 d. Taigi ieÅ¡kovės komercinis pasiÅ«lymas atsakovei buvo daromas ir sutarties kaina nustatoma įvertinus gamintojai pateiktÄ užduotį. IÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinamojo raÅ¡to gamykliniams brėžiniams matyti, kad ieÅ¡kovės atliktas armavimas, t. y. kiek kilogramų armatÅ«ros tenka vienam kubiniam metrui gelžbetonio gaminio, yra beveik/lygus tam, kuris buvo numatytas gamykliniuose brėžiniuose.

Atsakovė turėjo galimybę patikrinti parduodamas prekes pradinėje sutarties vykdymo stadijoje. Tuo tarpu apie tai, kad dėl gelžbetonio rygeliuose esančio mažesnio faktinio armatÅ«ros kiekio, bÅ«tina perskaičiuoti sutarties kainÄ , atsakovė informavo ieÅ¡kovę tik 2019 m. liepos 25 d. elektroniniu laiÅ¡ku.

9. Teismas sprendė, kad pagal sutartį gamyba pradedama nuo 2019 m. gegužės 27 d., o Å¡alims susitartus dėl 23 gelžbetonio rygelių gamybos, juos gaminant po 6 per savaitę, gamyba baigiama iki 2019 m. liepos 1 d. IeÅ¡kovė laikėsi sutartyje nurodomų terminų. Atsakovė teigė, kad ieÅ¡kovė pažeidė ne gamybos grafikÄ , o pristatymo grafikÄ , atsakovės siųstÄ 2019 m. gegužės 29 d. elektroniniu laiÅ¡ku, tačiau Å¡alys sutartyje neaptarė, koks konkretus gelžbetonio rygelis pagal jo numerį su konkrečia jo pristatymo data bus pristatytas į statybos objektÄ . IeÅ¡kovė 2019 m. gegužės 23 d. siuntė atsakovei papildomÄ gaminių pristatymo grafikÄ . Jis apima ženkliai trumpesnį laikotarpį, kuris buvo Å¡alių sutartas. Atsakovės siųstas grafikas apima keturių savaičių laikotarpį, tačiau ieÅ¡kovė neatsakė į 2019 m. gegužės 29 d. siųstÄ grafikÄ . IeÅ¡kovė vadovavosi 2019 m. gegužės 23 d. siųstu grafiku.

10. Teismas sprendė, kad Å¡alių susitarimas dėl sutarties sÄ lygų, konkrečiai dėl jos priedo Nr. 2 ar galimai naujo, papildomo priedo su pristatymo grafiku keitimo turėjo bÅ«ti toks pat raÅ¡ytinis bei tokia pačia tvarka pasiraÅ¡ytas, kaip ir pati sutartis. IÅ¡ atsakovės 2019 m. gegužės 29 d. elektroninio laiÅ¡ko turinio negalima spręsti, kad juo praÅ¡oma pakeisti sutartį, nėra siÅ«loma pakeitimus ar papildomus priedus pasiraÅ¡yti tokia pačia tvarka, kaip buvo pasiraÅ¡yta ir Å¡alių sutartis.

Atsakovė veikė savo rizika ir prisiėmė visas su rizika susijusias pasekmes, Å¡ios atsakomybės negali perkelti ieÅ¡kovei. Nors Å¡alys nesusitarė sutarties priede Nr. 2 dėl konkrečių gaminių pristatymo numerių, konkrečių datų, tačiau visi gaminiai baigti pristatyti tuo laiku, kurį apima sutarties priede Nr. 2 numatytas gamybos grafikas. Nebuvo pagrindo teigti, kad gamybos ar pristatymo terminai buvo pažeisti. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 11. Apeliaciniu skundu atsakovė SIA „Satis“ praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 11.1. Teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, dėl ko netinkamai taikė materialines teises normas, neatskleidė bylos esmės. Ginčas tarp šalių kilo ne dėl gaminių kokybės ir ne dėl to, kad gaminiuose buvo mažesnis armatūros kiekis. Prekės buvo pagamintos tokios, kokios jos ir turėjo būti pagamintos pagal statybos objekto generalinio rangovo SIA „Merks“ patvirtintus gaminių brėžinius, įskaitant ir armatūros kiekį gaminyje.

Atsakovė nekėlė klausimo dėl prekių kokybės ir dėl to nereiÅ¡kė pretenzijų ieÅ¡kovei, bei nereiÅ¡kė jokio reikalavimo teisme, susijusio su kokybe. 11.2. Ginčas byloje kilo dėl to, kad ieÅ¡kovė, dar nesant galutinių brėžinių su reikiamais prekių parametrais, apskaičiavo preliminariÄ prekių kainÄ , komerciniame pasiÅ«lyme nurodydama didesnį armatÅ«ros, t. y. vieno iÅ¡ sudedamojo prekės komponento, kiekį, negu reikėjo atsakovei pagal jau patvirtintus galutinius brėžinius.

IeÅ¡kovė prekes pagamino pagal galutinius patvirtintus brėžinius su mažesniu armatÅ«ros kiekiu, tačiau pareikalavo atsakovę sumokėti kainÄ , kuri buvo pagal preliminarius paskaičiavimus. Taigi, ginčas byloje kilo ne dėl prekių kokybės, bet dėl sutarties nuostatų, reglamentuojančių prekės kainÄ , aiÅ¡kinimo ir tikrųjų Å¡alių ketinimų atskleidimo. 11.3. Teismas faktiÅ¡kai net nebandė nustatyti tikrųjų Å¡alies ketinimų, kaip tÄ Ä¯pareigoja CK 6.193 straipsnio reikalavimai, o vadovavosi iÅ¡imtinai pažodiniu sutarties teksto vertinimu.

Teismas sprendime nurodė, kad sutinka su ieÅ¡kovės pateiktu sutarties sÄ lygų vertinimu, o atsakovės ir jų atstovų paaiÅ¡kinimus tik aprašė, tačiau jų neaptarė ir neįvertino. Teismas nenurodė ir nepagrindė, kodėl atmetė atsakovės pateiktÄ sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimÄ . 11.4. Teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad ginčo Å¡alys, sudarydamos sutartį, susitarė dėl konkrečios sutarties kainos. Kaina sutartyje buvo ne konkreti ir galutinė, bet preliminari, paskaičiuota pagal preliminarius prekių parametrus, nurodytus sutarties priede Nr.

1. Jame yra nurodyti prekių techniniai parametrai – gelžbetoninių rygelių pavadinimas, ilgis, plotis, aukÅ¡tis, tÅ«ris, kaina, kiekis, svoris. Tuo pačiu Å¡io priedo 4 punkte nurodyta, kad „kaina apskaičiuota esamam kiekiui. Projektuojant, kiekiai gali pasikeisti, todėl kaina bus perskaičiuojama proporcingai pateiktai kainai vienam kvadratiniam arba kubiniam metrui.“ Taigi ieÅ¡kovė, rengdama sutartį, sutarties kainÄ apskaičiavo pagal jai pateiktus preliminarius prekių parametrus. Galutinė gelžbetoninių elementų kaina pagal aptartas sutarties nuostatas turėjo paaiÅ¡kėti tik sutarties vykdymo eigoje, prieÅ¡ ieÅ¡kovei pradedant gamybÄ ir gavus statybos objekto generalinio rangovo SIA „Merks“ patvirtintus galutinius brėžinius, kuriuose nustatyti galutiniai gelžbetoninių elementų parametrai. 11.5.

Teismas neįvertino, kad pagal sutarties nuostatas ieÅ¡kovė, skaičiuodama sutarties kainÄ , jÄ susiejo bÅ«tent su konkrečiais gelžbetoninių elementų parametrais, o tarp jų ir su konkrečiu kiekiu armatÅ«ros viename kubiniame metre gaminio. Sutarties priede vartojama sÄ voka, kad „kaina apskaičiuota esamam kiekiui“ be jokios abejonės reiÅ¡kia, kad į apskaičiuojamÄ sutarties kainÄ buvo įtraukta 180 kg/m3 armatÅ«ros, nes bÅ«tent toks armatÅ«ros kiekis yra nurodytas sutartyje. Tai reiÅ¡kia, kad pasikeitus armatÅ«ros kiekiui, kaina privalėjo bÅ«ti perskaičiuojama pagal tai, koks faktinis armatÅ«ros kiekis bus pagamintame gaminyje, pagal galutinius patvirtintus brėžinius. 11.6.

IeÅ¡kovė teigė, kad sutartyje nustatytas armatÅ«ros kiekis (180 kg/m3) tebuvo aukÅ¡tutinė riba, iki kurios kaina neperskaičiuojama, ir tik virÅ¡ijus Å¡iÄ ribÄ atsakovė bÅ«tų apmokestinama papildomai. Tačiau tokios ieÅ¡kovės pozicijos nepagrindžia sutarties nuostatos. Teismas neatkreipė dėmesio į tÄ faktÄ , kad sutarties sÄ lygas rengė pati ieÅ¡kovė, todėl jeigu bÅ«tų ketinusi nustatyti sÄ lygÄ , kad kaina neperskaičiuojama nepriklausomai nuo armatÅ«ros kiekio, jeigu jis nevirÅ¡ija 180 kg/m3, tai tas tiesiogiai ir bÅ«tų nurodyta sutartyje.

Å iuo atveju sutartyje nenurodyta, kad kaina nesikeis, jeigu faktinis armatÅ«ros kiekis neperžengs 180 kg/m3 ribos. 11.7. Galutiniai brėžiniai, tinkami gamybai, sutarties sudarymo dienÄ nebuvo paruoÅ¡ti, todėl sutartyje ieÅ¡kovė ir nurodė, kad sutarties kaina yra paskaičiuota pagal orientacinius kiekius ir jiems pasikeitus, t. y. patvirtinus galutinius brėžinius, tinkamus gamybai, kaina bus perskaičiuojama. BÅ«tent todėl į sutartį ir nebuvo įraÅ¡yti tikslÅ«s į kiekvienÄ elementÄ montuojami armatÅ«ros kiekiai, o buvo nurodytas statistinis vidurkis – 180 kg/m3, pagal kurį ir buvo paskaičiuota kaina.

Gaminių kaina turėjo bÅ«ti perskaičiuojama, įvertinus faktinius armatÅ«ros kiekius. 11.8. IeÅ¡kovės pateikta pozicija, kad kaina pagal sudarytÄ sutartį gali bÅ«ti perskaičiuojama tik keičiantis viso gelžbetoninio elemento kiekiui (tÅ«riui), bet ne jame esančios armatÅ«ros kiekiui, yra nelogiÅ¡ka ir prieÅ¡taraujanti CK 6.193 straipsnio 1 daliai. Gelžbetoninio elemento sudedamosios dalys yra betonas ir armatÅ«ra, iÅ¡ kurių brangiausia dalis yra bÅ«tent armatÅ«ra. Taigi pagal ieÅ¡kovės logikÄ , kaina pagal sutartį gali bÅ«ti perskaičiuojama keičiantis tik betono kiekiui (jeigu keičiasi bendri parametrai, tokie kaip ilgis, plotis, aukÅ¡tis), tai yra pigiausiai sudedamajai prekės daliai, bet nesikeičia, jeigu kinta brangiausios sudedamosios dalies – armatÅ«ros kiekis.

Toks sutarties aiÅ¡kinimas akivaizdžiai nelogiÅ¡kas ir tokios sutarties nuostatų prasmės tokiomis pat aplinkybėmis analogiÅ¡ki Å¡alims protingi asmenys nebÅ«tų suteikę. 11.9. Sutarties priede Nr. 1 yra nustatyta, kad tuo atveju, jeigu armatÅ«ros kiekis yra didesnis, negu 180 kg/m3, tai už papildomÄ armatÅ«rÄ yra skaičiuojama papildoma 1,3 Eur/kg suma. Taigi, bÅ«tent vadovaujantis Å¡iuo kriterijumi – 1,3 Eur/kg ir turėtų bÅ«ti nustatoma kaina ir tuo atveju, jeigu armatÅ«ros kiekis yra mažesnis, negu deklaruojamas minimalus.

Tai yra pagrįstas ir protingas kriterijus, atitinkantis Å¡alių pasiraÅ¡ytos sutarties prasmę bei CK 6.313 straipsnio 6 dalį, kurioje nustatyta, kad kai kaina turi bÅ«ti nustatyta remiantis kriterijais, kurių nėra, ar kurie iÅ¡nyko arba negali bÅ«ti nustatyti, kaina nustatoma remiantis artimiausios reikÅ¡mės kriterijais. 11.10. Teismas neatsižvelgė į Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo. Bylos duomenys, o bÅ«tent atsakovės kartu su atsiliepimu į ieÅ¡kinį pateikti susiraÅ¡inėjimai su ieÅ¡kove, patvirtina, kad atsakovė nedelsiant po to, kai gavo visas sÄ skaitas iÅ¡ ieÅ¡kovės ir pastebėjo, kokiÄ kainÄ ji paskaičiavo už prekes, kreipėsi su pretenzijomis dėl kainos perskaičiavimo.

Taigi, atsakovė nuosekliai teigė, kad kaina turi bÅ«ti perskaičiuojama ir nurodė aiÅ¡kius tokio reikalavimo pagrindus. 11.11. Teismas, sprendime remdamasis iÅ¡imtinai tik gamybos grafiku ir konstatuodamas, kad jis nebuvo ieÅ¡kovės pažeistas, visiÅ¡kai neatsižvelgė į CK 6.189 straipsnio 1 dali?, pagal kuriÄ sutartis i?pareigoja Å¡alis atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ka? lemia sutarties esme? arba i?statymai. BÅ«tent sudarytos sutarties specifika lėmė, kad Å¡alims sudarant sutartį, konkretÅ«s pristatymo terminai negalėjo bÅ«ti nustatyti ir aiÅ¡kiai apibrėžti, nes sutarties sudarymo momentu jie nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomi.

Tai nulėmė faktas, kad gelžbetoniniai elementai buvo gaminami pagal atsakovės ir projekto generalinio rangovo SIA „Merks“ ieškovei pateiktus techninius brėžinius ir statybos objekte montuojami tam tikra griežtai nustatyta seka. Tik patvirtinus šiuos brėžinius tapo aišku, kada, kokie konkrečiai ir kokia tvarka statybos objekte turi būti pristatyti gelžbetoniniai rygeliai. Atitinkamai kartu su visais techniniais brėžiniais ir kita dokumentacija, ieškovei buvo pateikta ir informacija apie pristatymo terminus. 11.12.

IeÅ¡kovei buvo pateiktas aiÅ¡kus pristatymo grafikas su konkrečiomis prekių pristatymo datomis ir laikais, tuo pačiu nustatant ieÅ¡kovei galimybę grafikÄ koreguoti iki tam tikro laiko. Jokių pastabų dėl pristatymo grafiko pakeitimų ieÅ¡kovė atsakovei nepateikė, kas aiÅ¡kiai parodo, kad toks grafikas ieÅ¡kovei buvo priimtinas. Dalį betoninių elementų ieÅ¡kovė pristatė pagal atsakovės nusiųstÄ grafikÄ .

12. Atsiliepimu į atsakovės SIA „Satis“ apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė AB „Aksa“ praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 12.1. IeÅ¡kovė preliminariÄ gelžbetoninių sijų kainÄ nustatė remiantis generalinio rangovo parengtais techniniais gelžbetoninių rygelių brėžiniais, kurie jai pateikti 2019 m. balandžio 11 d., tai yra likus kiek daugiau nei 1 mėnesiui iki faktinės sutarties pasiraÅ¡ymo dienos.

IÅ¡ sutarties priede Nr. 1 esančios kainos pasiÅ«lymo lentelės matyti, kokiais kriterijais remiantis Å¡alys susitarė apskaičiuoti gelžbetoninių elementų kainÄ , t. y. visÄ gelžbetoninio elemento tÅ«rį padauginus iÅ¡ vieno gelžbetoninio elemento kubinio metro kainos. Preliminari sijų kaina buvo nustatoma neatsižvelgiant į armatÅ«ros kiekį kiekviename gaminyje, nepriklausomai nuo to, jog sutarties sudarymo metu preliminarus armatÅ«ros kiekis kiekviename gelžbetoniniame elemente Å¡alims buvo žinomas.

Å i aplinkybė pagrindžia tai, kad tikroji Å¡alių valia bei ketinimai buvo taikyti papildomÄ kainÄ už armatÅ«ros kiekį gelžbetoniniuose rygeliuose tik tokiu atveju, jei faktinis armatÅ«ros kiekis gelžbetoniniuose elementuose virÅ¡ys 180 kg/m3 ribÄ . IeÅ¡kovei faktiÅ¡kai pagaminus gelžbetoninius elementus, armatÅ«ros kiekis iÅ¡liko praktiÅ¡kai nepasikeitęs nuo to, kuris buvo numatytas preliminariuose brėžiniuose. 12.2. Sutartyje įtrauktas 180 kg/m3 armatÅ«ros kriterijus buvo numatytas kaip saugiklis, jeigu užsakovas po sutarties sudarymo faktiÅ¡kai keistų gelžbetoninių sijų techninius parametrus.

Sutarties vykdymo metu jokių žodinių ar raÅ¡ytinių pretenzijų dėl sutarties kainos nebuvo, be kita ko, už dalį gelžbetonių elementų atsakovė tinkamai apmokėjo. 12.3. IÅ¡ sutarties priede Nr. 1 esančio 4 punkto matyti, kad kainos pasiÅ«lyme nurodyta kaina gali bÅ«ti perskaičiuojama tik keičiantis viso gelžbetoninio elemento tÅ«riui, bet ne jame esančios armatÅ«ros kiekiui. Taigi sudarant sutartį tikrieji Å¡alių ketinimai buvo taikyti papildomÄ kainÄ (jÄ padidinti) už armatÅ«ros kiekį gelžbetoniniuose rygeliuose tik tokiu atveju, jeigu faktinis armatÅ«ros kiekis viename gaminyje virÅ¡ys 180 kg/m3 ribÄ , kadangi Å¡ios ribos nevirÅ¡ijant, gelžbetoninių elementų kaina buvo apskaičiuojama, neatsižvelgiant į armatÅ«ros kiekį viename gelžbetonio gaminyje. 12.4.

Teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovė nėra atsakinga už atsakovei kilusių 5 808 Eur nuostolių atlyginimÄ . Byloje nėra ginčo dėl Å¡alių sulygto gamybos grafiko laikymosi. Jokių konkrečių gelžbetoninių sijų pristatymo terminų su konkrečiomis gelžbetoninių rygelių pristatymo datomis nei sutarties priede Nr. 2, nei pačioje sutartyje nėra. Tai suponuoja, kad Å¡alys iÅ¡ esmės susitarė, jog visi gelžbetoniniai elementai bus pristatomi per protingÄ terminÄ nuo gelžbetoninių rygelių pagaminimo momento, prieÅ¡ tai informuojant atsakovę.

Visi gaminiai buvo faktiÅ¡kai pagaminti bei pristatyti 2019 m. birželio 21 d., t. y. sutartyje numatytam gamybos terminui nepasibaigus. 12.5. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad ieÅ¡kovė akceptavo 2019 m. gegužės 29 d. elektroniniu laiÅ¡ku siųstÄ pageidaujamÄ pristatymo grafikÄ . Abipusės derybos dėl prekių pristatymo terminų vyko kurį laikÄ iki prekių gamybos pradžios. Nepaisant pakankamai ilgÄ laikotarpį trukusių abipusių derybų, atsakvės pageidaujamas pristatymo grafikas nebuvo tinkamai patvirtintas net ir faktiÅ¡kai pradėjus gelžbetoninių sijų gamybÄ .

To pasėkoje, nepasiekus abi Å¡alis tenkinančio bei ieÅ¡kovės gamybinius pajėgumus atitinkančio gaminių pristatymo termino, ieÅ¡kovė, atsižvelgiant į gamybos pajėgumus, laikydamasis sutarties priede Nr. 2 nurodyto gelžbetoninių sijų gamybos grafiko, jas pagaminusi per protingÄ terminÄ pristatė atsakovei. 12.6. Vien tai, kad tam tikra dalis gelžbetoninių rygelių pristatymo datų sutapo su nurodytomis pristatymo datomis, nesuponuoja atsakovės pasiÅ«lyto pristatymo grafiko akceptavimo.

Be to, esant konkrečiam gelžbetoninių sijų pristatymo grafikui, toks grafikas turėjo bÅ«ti patvirtinamas Å¡alims sudarant raÅ¡ytinį susitarimÄ bei jį pasiraÅ¡ant Å¡alių įgaliotiems atstovams. Tačiau tokio raÅ¡ytinio susitarimo tarp Å¡alių nebuvo. Jeigu ieÅ¡kovė tariamai pažeidė pirmÄ jį pristatymo terminÄ , ji turėjo ieÅ¡kovę informuoti, jog nėra laikomasi naujo pristatymo grafiko. Tačiau atsakovė jokių pretenzijų nereiÅ¡kė iki ieÅ¡kovė pareikalavo galutinai atsiskaityti.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å ioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

14. Byloje nustatyta, kad pagal Å¡alių sudarytÄ 2019 m. gegužės 14 d. sutartį Nr. QN0522018 ieÅ¡kovė AB „Aksa“ įsipareigojo atsakovei SIA „Satis“ pagaminti bei pristatyti betoninius elementus (23 vienetus gelžbetoninių rygelių) pagal sutartyje nustatytas sÄ lygas, o atsakovė įsipareigojo sumokėti sutartÄ kiekvienos prekių partijos kainÄ , nurodytÄ sÄ skaitoje faktÅ«roje, per 45 kalendorines dienas po prekių pristatymo į vietÄ (Sutarties 1.1, 2.1 punktai). IeÅ¡kovė už pagamintus betoninius elementus (rygelius) iÅ¡rašė atsakovei sÄ skaitas faktÅ«ras 131 911,14 Eur sumai, tačiau atsakovė apmokėjo tik 113 603,53 Eur, o dėl likusios sumos apmokėjimo už patiektas prekes tarp Å¡alių kilo ginčas.

15. Ginčas tarp Å¡alių kilo dėl sutarties nuostatų, reglamentuojančių sutarties kainÄ , aiÅ¡kinimo ir atsakovės atsiskaitymo už patiektas prekes pareigos tinkamo įvykdymo bei sutarties vykdymo terminų. IeÅ¡kovė byloje teigė, kad pagamino bei pristatė atsakovei betoninius elementus (rygelius) sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (pagal Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ gamybos grafikÄ ), tačiau atsakovė už gaminius pilnai neapmokėjo. Tuo tarpu atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovė netinkamai apskaičiavo pagamintų ir pristatytų prekių kainÄ .

Sutartyje buvo nustatyta ne galutinė, o preliminari prekių kaina, apskaičiuota pagal preliminarius prekių parametrus. Atsakovės teigimu, kaina turėjo bÅ«ti perskaičiuota pagal faktinius ir galutinius prekių parametrus, kurie paaiÅ¡kėjo sutarties vykdymo eigoje, t. y. prekių kaina turi bÅ«ti sumažinta, nes gaminiuose faktiÅ¡kai yra mažiau armatÅ«ros. Be to, atsakovės nuomone, gaminiai turėjo bÅ«ti pristatomi ne pagal gamybos grafikÄ , o pagal pristatymo grafikÄ , ieÅ¡kovė pažeidė prekių pristatymo terminus, dėl ko atsakovė patyrė nuostolius.

Dėl sutarties nuostatų, reglamentuojančių sutarties kainÄ , aiÅ¡kinimo bei taikymo ir atsakovės pareigos mokėti už patiektas prekes (rygelius) (ne)tinkamo įvykdymo 16. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Pažymėtina, kad sutarčių aiÅ¡kinimo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra gausi, nuosekli ir iÅ¡plėtota. Sutarties Å¡alims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sÄ lygų, teismas, spręsdamas Å¡alių ginÄÄ dėl tokių sutarties sÄ lygų vykdymo ar jų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) teisinių padarinių, aiÅ¡kina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais.

CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sÄ Å¾iningai. AiÅ¡kinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiÅ¡kinimo principÄ su jos teksto lingvistine analize. Kai Å¡alys skirtingai aiÅ¡kina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (Å¡alių tikrųjų ketinimų) sutarties aiÅ¡kinimo bÅ«dÄ , prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiÅ¡kinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes. AiÅ¡kinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sÄ lygas, nors jos sutartyje nenurodytos.

17. Sutarties Å¡alių subjektyviais ketinimais nustatant sutarties turinį galima vadovautis tik jeigu abi Å¡alys sutaria dėl sutarties teksto prasmės. Å alių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiÅ¡kai neįmanomas, kai tarp Å¡alių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai Å¡alys skirtingai interpretuoja sutarties tekstÄ , tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiÅ¡kinimo metodas – jeigu Å¡alių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į tai, kokiÄ prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis bÅ«tų suteikę analogiÅ¡ki Å¡alims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019).

18. Atsakovė SIA „Satis“ apeliacinį skundÄ grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl gelžbetoninių rygelių kainos, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, klaidingai aiÅ¡kino sutarties esmę bei tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ . Atsakovės teigimu, kaina sutartyje buvo preliminari, paskaičiuota pagal preliminarius prekių parametrus, nurodytus sutarties priede Nr. 1, kuriame yra nurodyti prekių techniniai parametrai. Å io priedo 4 punkte nurodyta, kad „kaina apskaičiuota esamam kiekiui.

Projektuojant, kiekiai gali pasikeisti, todėl kaina bus perskaičiuojama proporcingai pateiktai kainai vienam kvadratiniam arba kubiniam metrui.“ Taigi galutinė gelžbetoninių elementų kaina pagal aptartas sutarties nuostatas turėjo paaiÅ¡kėti tik sutarties vykdymo eigoje, prieÅ¡ ieÅ¡kovei pradedant gamybÄ ir gavus statybos objekto generalinio rangovo SIA „Merks“ patvirtintus galutinius brėžinius, kuriuose nustatyti galutiniai gelžbetoninių elementų parametrai. IeÅ¡kovė, skaičiuodama sutarties kainÄ jÄ susiejo bÅ«tent su konkrečiais gelžbetoninių elementų parametrais, o tarp jų ir su konkrečiu kiekiu armatÅ«ros viename kubiniame metre gaminio.

Sutarties priede vartojama sÄ voka, kad „kaina apskaičiuota esamam kiekiui“ be jokios abejonės reiÅ¡kia, kad į apskaičiuojamÄ sutarties kainÄ buvo įtraukta 180 kg/m3 armatÅ«ros, nes bÅ«tent toks armatÅ«ros kiekis yra nurodytas sutartyje.

19. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog Å¡alių sudaryta sutartis Nr. QN0522018 apima ir jos priedus Nr. 1-3, t. y. Å¡ie priedai yra sudėtinė sutarties dalis, kuriuose yra numatyti tam tikri Å¡alių įsipareigojimai. Sutarties priede Nr. 1 pateikiamos blokinių betono elementų LIDL logistikos centrui kainos, nurodytos 1 lentelėje, taip pat numatyta, kad kaina apskaičiuota, atsižvelgiant į Å¡ias sÄ lygas: kliento nurodytos sÄ lygos ir kiekiai (1 punktas); kaina apskaičiuota esamam kiekiui.

Projektuojant, kiekiai gali pasikeisti, todėl kaina bus perskaičiuojama proporcingai pateiktai kainai vienam kvadratiniam arba kubiniam metrui (4 punktas). ArmatÅ«ra: rygeliai – 180 kg/m3 (skaičiuojama, kad linijos svoris turi bÅ«ti dauginamas iÅ¡ 1,3, lyginant su paprasta armatÅ«ra); už papildomÄ armatÅ«rÄ skaičiuojama papildomai 1,3 Eur/kg suma. IÅ¡ ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktų duomenų (ieÅ¡kovės 2020 m. lapkričio 6 d. praÅ¡ymo priedai, t. 2 b. l. 115-116) matyti, kad ieÅ¡kovė blokinių betono elementų kainas apskaičiavo, remdamasi statybos projekto generalinio rangovo SIA „Merks“ parengtais preliminairiais techniniais gelžbetoninių rygelių brėžiniais, kuriuos ieÅ¡kovei 2019 m. balandžio 11 d. elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis pateikė atsakovės komercijos direktorius M.

B.. Projekto generalinio rangovo SIA „Merks“ parengtuose preliminariuose gelžbetoninių elementų brėžiniuose buvo numatyti visi techniniai jų parametrai, tame tarpe ir preliminarus armatÅ«ros kiekis juose. Aplinkybę, kad sutarties kaina buvo apskaičiuota bÅ«tent pagal atsakovės pateiktus brėžinius ir juose nustatytus elementų techninius parametrus, patvirtina ir sutarties priede Nr. 1 numatytos sÄ lygos, kad kaina yra apskaičiuota, atsižvelgiant į kliento nurodytas sÄ lygas ir kiekius (1 punktas), kaina apskaičiuota esamam kiekiui (4 punktas).

20. Antra, atsakovė apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad sutartyje nustatyta kaina buvo preliminari, paskaičiuota pagal preliminarius prekių parametrus (to neneigia ir pati ieÅ¡kovė, sutarties kainÄ Ä¯vardindama kaip preliminariÄ ), tačiau sutartyje buvo apibrėžti du konkretÅ«s galimi kainos perskaičiavimo atvejai. Pagal sutarties priede Nr. 1 esančios kainos pasiÅ«lymo lentelės duomenis ieÅ¡kovė gelžbetoninių elementų kainÄ apskaičiavo, remdamasi tokiais paramentrais (kriterijais) – ilgis, plotis, aukÅ¡tis, tÅ«ris, t. y. visÄ gelžbetoninio elemento tÅ«rį padaugino iÅ¡ vieno gelžbetoninio elemento kubinio metro kainos.

Be to, priedo Nr. 1 4 punkte numatyta, kad projektuojant, kiekiai gali pasikeisti, todėl kaina bus perskaičiuojama proporcingai pateiktai kainai vienam kvadratiniam arba kubiniam metrui. Taigi Å¡alys sutartyje numatė galimybę, kintant elementų tÅ«riui, perskaičiuoti sutarties kainÄ , o gelžbetoninių elementų kaina komerciniame pasiÅ«lyme (kuris pasiraÅ¡ius sutartį tapo sutarties dalimi – priedas Nr.

1) buvo susieta bÅ«tent su jų tÅ«riu, o ne faktiniu armatÅ«ros kiekiu juose, nepaisant to, jog sutarties sudarymo metu, remiantis SIA „Merks“ parengtais techniniais brėžiniais, preliminarus armatÅ«ros kiekis kiekviename gelžbetoniniame elemente ieÅ¡kovei buvo žinomas (ji šį kiekį įvertino teikdama komercinį pasiÅ«lymÄ atsakovei). Be to, priede Nr. 1 numatyta, kad armatÅ«ra: rygeliai – 180 kg/m3; už papildomÄ armatÅ«rÄ skaičiuojama papildomai 1,3 Eur/kg suma. Taigi Å¡alys taip pat susitarė, kad bus taikoma papildoma kaina už armatÅ«ros kiekį gelžbetoniniuose rygeliuose tokiu atveju, jei faktinis armatÅ«ros kiekis gelžbetoniniuose elementuose virÅ¡ys 180 kg/m3 ribÄ . Jokie kiti sutarties kainos perskaičiavimo atvejai (pvz., pagal faktinį armatÅ«ros kiekį gelžbetoniniuose elementuose) sutartyje nebuvo numatyti.

21. Trečia, atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad sutarties priede numatyta sÄ lyga, jog „kaina apskaičiuota esamam kiekiui“ neabejotinai reiÅ¡kia, jog į apskaičiuojamÄ sutarties kainÄ buvo įtraukta 180 kg/m3 armatÅ«ros, nes bÅ«tent toks armatÅ«ros kiekis yra nurodytas sutartyje. Tačiau su tokiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti. Kaip jau minėta, ieÅ¡kovė betono elementų kainas apskaičiavo, remdamasi preliminariais techniniais gelžbetoninių rygelių brėžiniais, kuriuose numatyti visi jų techniniai parametrai, tame tarpe ir preliminarus armatÅ«ros juose kiekis.

Taigi Å¡alims dar iki sutarties sudarymo buvo žinomas preliminarus armatÅ«ros kiekis, kuris nevirÅ¡ijo 180 kg/m3 ribos. Sutartyje nėra konkrečiai įvardinta, kad kiekviename gelžbetoninio elemento kubiniame metre bus bÅ«tent 180 kg armatÅ«ros (tokia sÄ lyga sutartyje ir negalėjo bÅ«ti numatyta, kadangi gelžbetoniniai elementai buvo gaminami bÅ«tent pagal brėžinius ir juose nurodytus konkrečius armatÅ«ros kiekius, kurie nevirÅ¡ijo 180 kg/m3; ieÅ¡kovė pati savavaliÅ¡kai negalėjo apskaičiuoti armatÅ«ros kiekio kiekviename gelžbetoniniame elemente bei sutartyje numatyti, jog kiekvienas gelžbetoninis elementas turės 180 kg armatÅ«ros viename gelžbetoninio elemento kubiniame metre, kadangi gelžbetoninių elementų armavimo kiekį bei poreikį nustatė bÅ«tent pati apeliantė ir projekto generalinis rangovas SIA „Merks“).

Iš ieškovės 2020 m. rugpjūčio 4 d. paaiškinamojo rašto gamykliniams gaminiams (t. 2 b. l.

49) matyti, kad ieÅ¡kovei faktiÅ¡kai pagaminus gelžbetoninius elementus, armatÅ«ros kiekis juose tik nežymiai pakito nuo to, kuris buvo numatytas generalinio rangovo SIA „Merks“ parengtuose preliminariuose brėžiniuose. IeÅ¡kovės atstovai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teigė, kad 180 kg/m3 armatÅ«ros kiekis buvo ta riba, iki kurios kaina, numatyta komerciniame pasiÅ«lyme, nėra keičiama, o Å¡iÄ ribÄ virÅ¡ijus – kaina didinama. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir sutarties priedo Nr. 1 sÄ lyga, kad už papildomÄ armatÅ«rÄ skaičiuojama papildomai 1,3 Eur/kg suma. Tuo tarpu jokių sÄ lygų dėl kainos perskaičiavimo, kai armatÅ«ros kiekis nevirÅ¡ija 180 kg/m3 ribos, sutartyje nėra numatyta.

22. Ketvirta, atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad galutinė gelžbetoninių elementų kaina turėjo paaiÅ¡kėti tik sutarties vykdymo eigoje, prieÅ¡ ieÅ¡kovei pradedant gamybÄ ir gavus statybos objekto generalinio rangovo SIA „Merks“ patvirtintus galutinius brėžinius, kuriuose nustatyti galutiniai gelžbetoninių elementų parametrai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Å¡alių sudarytos sutarties 5.2 punktÄ sutartis gali bÅ«ti keičiama arba papildoma tik raÅ¡ytiniu abiejų Å¡alių susitarimu.

Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovė, ieÅ¡kovei gavus statybos objekto generalinio rangovo SIA „Merks“ patvirtintus galutinius brėžinius ir prieÅ¡ pradedant gamybÄ , kreipėsi į ieÅ¡kovę dėl sutarties kainos perskaičiavimo, inicijavo sutarties pakeitimus raÅ¡ytiniu Å¡alių susitarimu. PrieÅ¡ingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad jokių pretenzijų dėl sutarties kainos (jos perskaičiavimo), sutarties pakeitimo raÅ¡ytiniu susitarimu atsakovė nereiÅ¡kė viso sutarties vykdymo laikotarpiu.

Be to, atsakovė už dalį gelžbetonių elementų tinkamai atsiskaitė su ieškove (t. 2, b. l. 48), tokiu būdu patvirtindama, kad kaina apskaičiuota pagal sutarties nuostatas. Atsakovės pretenzijos dėl sutarties kainos, atsižvelgiant į armatūros kiekį elementuose, elektroniniu laišku ieškovei buvo siųstos tik 2020 m. liepos 25 d. (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 2), t. y. ieškovei visiškai įvykdžius sutartį (pristačius visus gelžbetonio elementus) ir pareikalavus už juos atsiskaityti.

Tokie atsakovės veiksmai, trukę nepagrįstai ilgÄ laikotarpį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik patvirtina aplinkybę, jog 180 kg/m3 armatÅ«ros kiekio kriterijus buvo numatytas siekiant ieÅ¡kovei apsidrausti dėl sutarties kainos padidinimo tokiu atveju, jeigu pateikus galutinius (gamyklinius) brėžinius, armatÅ«ros kiekis vienoje sijoje virÅ¡ytų 180 kg/m3 ribÄ , tačiau tarp Å¡alių nebuvo tokio susitarimo, kad armatÅ«ros kiekis vienoje sijoje bus bÅ«tent 180 kg/m3.

23. Penkta, Å¡alių sudarytoje sutartyje numatyta tik galimybė padidinti sutarties kainÄ tokiu atveju, jeigu pateikus galutinius brėžinius, armatÅ«ros kiekis vienoje sijoje virÅ¡ytų 180 kg/m3 ribÄ (sutarties priedas Nr. 1). Tačiau Å¡alys sutartyje nenumatė, kad gelžbetoninių elementų kaina gali bÅ«ti perskaičiuojama (mažinama) tuo atveju, jei gelžbetoniniame elemente armatÅ«ros kiekis nevirÅ¡ys 180 kg/m3 ribos (t. y. Å¡alys sutartyje nenumatė, kad sutarties kaina perskaičiuojama, atsižvelgiant į faktinio armatÅ«ros kiekio gelžbetoniniuose elementuose kriterijų).

Be to, kaip jau minėta, ieÅ¡kovė gelžbetoninių elementų kainÄ apskaičiavo remdamasi techniniais parametrais, o ne pagal armatÅ«ros juose kiekį, todėl kaina gali bÅ«ti perskaičiuojama tik keičiantis viso gelžbetoninio elemento tÅ«riui, bet ne jame esančios armatÅ«ros kiekiui, kÄ patvirtina ir sutartyje numatytas kainos apskaičiavimo bÅ«das – faktinį viso gelžbetoninio elemento tÅ«rį padauginus iÅ¡ vieno gelžbetoninio elemento kubinio metro kainos. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė yra juridinis asmuo, besiverčiantis Å«kine komercine veikla ir turinti ilgametę patirtį, susijusiÄ su gelžbetonio elementų gamyba, todėl jai keliami didesni apdairumo, atidumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai.

Atsižvelgiant į tai, atsakovė, pasiraÅ¡ydama su ieÅ¡kove sutartį, turėjo atidžiai įvertinti jos sÄ lygas, turėjo galimybę teikti savo siÅ«lymus dėl kainos apskaičiavimo bÅ«do (susieti rygelių kainÄ ne su jų tÅ«riu, o faktiniu armatÅ«ros kiekiu), taip pat inicijuoti sutarties pakeitimus (raÅ¡tu) sutarties vykdymo eigoje, o to nepadariusi turi prisiimti su tuo susijusias neigiamas pasekmes.

24. Å eÅ¡ta, ginčo tarp Å¡alių dėl gelžbetoninių elementų atitikimo brėžiniuose nurodytiems kriterijams, t. y. dėl elementų kokybės, bylos nagrinėjimo metu nekilo, t. y. atsakovė pretenzijų ieÅ¡kovei dėl elementų kokybės nereiÅ¡kė, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad elementai pagaminti tokie, kokie turėjo bÅ«ti pagal sutarties nuostatas (pateiktus brėžinius ir kitÄ dokumentacijÄ ).

25. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad, sudarant sutartį tikrieji Å¡alių ketinimai buvo taikyti papildomÄ kainÄ (jÄ padidinti) už armatÅ«ros kiekį gelžbetoniniuose elementuose tik tokiu atveju, jeigu faktinis armatÅ«ros kiekis viename gaminyje virÅ¡ys 180 kg/m3 ribÄ , o Å¡ios ribos nevirÅ¡ijant gelžbetoninių elementų kaina buvo apskaičiuojama neatsižvelgiant į faktinį armatÅ«ros kiekį viename gelžbetonio gaminyje.

Tokia iÅ¡vada darytina remiantis ne tik Å¡alių atstovų paaiÅ¡kinimais teismo posėdžio metu, tačiau ir sistemine-lingvistine sutarties teksto analize bei byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais. Byloje nustatyta, kad sutartis nebuvo pakeista pagal joje nustatytÄ sutarties pakeitimo procedÅ«rÄ (raÅ¡ytiniu Å¡alių susitarimu), o sutartyje nenumatytas sutarties kainos perskaičiavimas esant mažesniam kaip 180 kg/m3 armatÅ«ros kiekiui, taigi ieÅ¡kovė, iÅ¡raÅ¡ydama sÄ skaitas faktÅ«ras, pagrįstai vadovavosi Å¡alių sudarytoje sutartyje nustatytomis kainomis.

Tuo tarpu atsakovės argumentai, kad gelžbetoninių rygelių kaina turi būti mažinama atsižvelgiant į tai, jog faktinis armatūros juose kiekis neviršijo 180 kg/m3 ribos, atmetami kaip nepagrįsti. Dėl sutarties vykdymo terminų 26. Atsakovė SIA „Satis“ apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus dėl gelžbetoninių elementų pristatymo grafiko. 2019 m. gegužės 29 d. elektroninių ryšių priemonėmis ieškovei buvo pateiktas gelžbetoninių rygelių pristatymo grafiko pasiūlymas, kurį ieškovė akceptavo, kadangi jokių pastabų dėl šio grafiko ar jo pakeitimų nepateikė.

Å iÄ aplinkybę patvirtina ir tai, kad dalį gelžbetoninių sijų ieÅ¡kovė pristatė laikydamasi Å¡io grafiko. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė nesilaikė abipusiu susitarimu sulygto pristatymo grafiko, atsakovei kilo 5 808 Eur dydžio nuostoliai.

27. Visų pirma, pažymėtina, kad iÅ¡ Å¡alių sudarytos sutarties priedo Nr. 1 matyti, jog pristatymas atliekamas, atsižvelgiant į kliento poreikius, tačiau skaičiuojant laikoma, kad į vienÄ sunkvežimį bus pakraunamos mažiausiai 22 tonos (5 punktas). Sutarties priede Nr. 2 numatytas gamybos grafikas: pirkėjas turi pateikti darbinius brėžinius ir patvirtinti sutartį 2019 metų 20 savaitę; pardavėjas pradeda gamybÄ 2019 metų 22 savaitę; pirkėjas gamina 6 elementus per savaitę, priklausomai nuo gamybinių pajėgumų.

Taigi iš viso ieškovė pagal sutartį įsipareigojo pagaminti 23 gelžbetonio elementus, per savaitę gaminant po 6, todėl visi gaminiai privalėjo būti pagaminti per 4 savaites, t. y. iki 2019 m. birželio 24 d. Jokių konkrečių gelžbetoninių elementų pristatymo terminų, su konkrečiomis gelžbetoninių rygelių pristatymo datomis, nei sutarties priede Nr. 2, nei pačioje sutartyje šalys nenumatė. Ginčo, kad šalių sulygto gamybos grafiko buvo laikytasi, tarp šalių nėra.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad visi gelžbetoniniai elementai atsakovei buvo baigti pristatyti 2020 m. birželio 21 d., t. y. gamybos terminui nepasibaigus (Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir ieÅ¡kovės 2019 m. lapkričio 13 d. gaminių pristatymo sÄ raÅ¡as, t. 1 b. l. 10). Be to, iÅ¡ Å¡alių sudarytos sutarties 2.2 punkto ir 2020 m. rugpūčio 4 d. ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinamojo raÅ¡to dėl SIA „Satis“ mokėjimų grafiko matyti, kad Å¡alys susitarė dėl 20 000 Eur dydžio kredito limito, kurį atsakovei virÅ¡ijus, ieÅ¡kovė įgijo teisę sustabdyti sutarties vykdymÄ , t. y. prekių pakrovimÄ , pristatymÄ , gamybÄ .

Kadangi atsakovė kredito limitÄ buvo virÅ¡ijusi kelis kartus, ieÅ¡kovė sustabdė sutarties vykdymÄ (tame tarpe ir gaminių pristatymÄ ), kol trečiasis asmuo D. Č. garantavo už atsakovės prievoles pagal sutartį. Å ios aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovė sutartį bÅ«tų įvykdžiusi dar anksčiau nei 2020 m. birželio 21 d., tačiau to padaryti negalėjo dėl atsakovės netinkamo pareigos atsiskaityti už patiektas prekes vykdymo.

28. Antra, nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad turėjo bÅ«ti laikomasi ieÅ¡kovei 2019 m. gegužės 29 d. elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis siųsto gelžbetoninių rygelių pristatymo grafiko, o ieÅ¡kovė jį akceptavo, kadangi jokių pastabų dėl Å¡io grafiko ar jo pakeitimų nepateikė, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovės argumentais. Minėtas elektroniniu paÅ¡tu siųstas pristatymo grafikas yra sudarytas pačios atsakovės, byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad ieÅ¡kovė akceptavo šį pristatymo grafikÄ , o tylėjimas (jokių pastabų dėl grafiko nepareiÅ¡kimas) Å¡iuo atveju negali bÅ«ti laikomas akceptu.

Tylėjimas laikomas asmens valios iÅ¡raiÅ¡ka tik įstatymų ar sandorio Å¡alių susitarimo numatytais atvejais (CK 1.64 straipsnio 3 dalis), tačiau savaime nelaikomas akceptu (CK 6.173 straipsnio 1 dalis). Nei įstatyme, nei ginčo Å¡alių sudarytoje sutartyje nebuvo nurodyta, kad ieÅ¡kovės valia dėl pristatymo terminų galėjo bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta tylėjimu ar neveikimu, todėl vien ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovė nepareiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl atsakovės 2020 m. gegužės 29 d. jai atsiųsto pristatymo grafiko, neįrodo, kad ji tylėjimu ar neveikimu pristatymo grafikÄ patvirtino (akceptavo).

29. Trečia, Å¡alių sudarytoje sutartyje nėra numatyta, kad atskirai (papildomai) po sutarties pasiraÅ¡ymo bus sudaromas gelžbetoninių elementų pristatymo grafikas. O kaip jau minėta, Å¡alių sudarytos sutarties 5.2 punkte numatyta, kad sutartis gali bÅ«ti keičiama arba papildoma tik raÅ¡ytiniu abiejų Å¡alių susitarimu. Atsakovė neinicijavo sutarties pakeitimo raÅ¡ytine tvarka, siekdama papildyti sutartį sÄ lygomis dėl gelžbetoninių elementų pristatymo terminų, taigi pristatymo grafikas netapo sudėtine sutarties dalimi, privaloma sutarties Å¡alims. Tuo tarpu iÅ¡ ieÅ¡kovės į bylÄ pateikto susiraÅ¡inėjimo su atsakove elektroniniais laiÅ¡kais matyti, kad dėl gelžbetoninių elementų pristatymo terminų derybos tarp Å¡alių vyko dar iki gelžbetoninių rygelių gamybos pradžios. IÅ¡ byloje esančio elektroninio susiraÅ¡inėjimo (atsiliepimo į prieÅ¡ieÅ¡kinį priedas Nr.

1) matyti, kad 2019 m. gegužės 22 d. atsakovė elektroniniu laiÅ¡ku siuntė ieÅ¡kovei pasiÅ«lymÄ dėl gelžbetoninių elementų pristatymo grafiko, praÅ¡ydama informuoti apie galimus gelžbetoninių gaminių pristatymo terminų pasikeitimus. IeÅ¡kovė 2019 m. gegužės 23 d. elektroniniu paÅ¡tu nusiuntė atsakymÄ , kuriuo, atsižvelgiant į gamybinius pajėgumus, pateikė savo pasiÅ«lymÄ dėl gelžbetoninių gaminių pristatymo terminų. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad kai kurie gelžbetoniniai elementai gali bÅ«ti pristatyti anksčiau.

IeÅ¡kovė 2019 m. gegužės 23 d. atsakovei nusiuntė dar vienÄ elektroninį laiÅ¡kÄ , kuriuo nurodė, jog pirmajai gamybos savaitei pristatyti yra numatyta per daug gelžbetoninių elementų, todėl pareikalavo iÅ¡plėsti gelžbetoninių gaminių pristatymo terminus. IeÅ¡kovė kartu su Å¡iuo elektroniniu laiÅ¡ku atsakovei nusiuntė papildomÄ pasiÅ«lymÄ dėl gelžbetoninių gaminių pristatymo terminų. IeÅ¡kovė 2019 m. gegužės 28 d. elektroniniu laiÅ¡ku atsakovei dar kartÄ pateikė savo pasiÅ«lymÄ su galimais gelžbetoninių sijų pristatymo terminais.

Å iÄ aplinkybę atsakovė patvirtino 2019 m. rugpjūčio 2 d. siųstame elektroniniame laiÅ¡ke (atsiliepimo į ieÅ¡kinį priedas Nr. 2). 2019 m. gegužės 29 d. atsakovė atsiuntė ieÅ¡kovei elektroninį laiÅ¡kÄ , kuriame nurodė, kad visi gelžbetoniniai elementai į nurodytÄ vietÄ turi bÅ«ti pristatyti atsakovės siųstame laiÅ¡ke nustatyta tvarka bei terminais. Jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovė akceptavo atsakovės 2020 m. gegužės 29 d. pasiÅ«lytÄ gaminių pristatymo grafikÄ ir tarp Å¡alių buvo pasiektas galutinis susitarimas dėl konkrečių gelžbetoninių rygelių pristatymo terminų, byloje nėra pateikta.

Tuo tarpu ta aplinkybė, kad tam tikra dalis gelžbetoninių rygelių pristatymo datų sutapo su atsakovės 2019 m. gegužės 29 d. elektroniniu laiÅ¡ku pasiÅ«lytomis gelžbetoninių sijų pristatymo datomis, nesuponuoja iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovė atsakovės pasiÅ«lytÄ gaminių pristatymo grafikÄ akceptavo.

30. Ketvirta, atsakovė SIA „Satis“ nurodo, kad ieÅ¡kovė pagal jai 2019 m. gegužės 29 d. elektroniniu laiÅ¡ku siųstÄ gelžbetoninių sijų pristatymo grafikÄ vėlavo pristatyti 7 gelžbetoninius rygelius 1-3 dienomis laikotarpyje nuo 2019 m. birželio 12 d. iki 2019 m. birželio 21 d. Pagal sutarties 4.3. punktÄ pretenzijos turi bÅ«ti siunčiamos adresu (duomenys neskelbtini) arba registruotu laiÅ¡ku. Tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovė bÅ«tų kreipusis į ieÅ¡kovę su pretenzijomis dėl pristatymo terminų pažeidimo ir nedelsiant informavusi, kad nėra laikomasi gelžbetoninių sijų pristatymo grafiko. Atsakovė pretenzijas dėl pristatymo terminų pareiÅ¡kė tik 2020 m. liepos 25 d., t. y. kai tarp Å¡alių kilo ginčas dėl atsiskaitymo už pagamintas bei pristatytas gelžbetonines sijas (atsiliepimo į ieÅ¡kinį priedas Nr. 2).

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, nesant abipusės suderintos Å¡alių valios dėl gelžbetoninių rygelių pristatymo grafiko nustatymo, dėl atsakovei kilusių nuostolių už krano prastovÄ ieÅ¡kovė nėra atsakinga. IeÅ¡kovė tinkamai vykdė sutartį ir laikėsi sutartyje nustatyto gamybos grafiko, t. y. gaminius gamino pagal sutarties priede Nr. 2 nustatytÄ grafikÄ , o sutartyje nesant aptartų konkrečių pristatymo terminų, ieÅ¡kovė gaminius atsakovei pristatė per protingÄ terminÄ nuo jų pagaminimo.

Tuo tarpu atsakovei neinicijavus raÅ¡ytinio sutarties pakeitimo pagal 2019 m. gegužės 29 d. elektroniniu laiÅ¡ku siųstÄ pristatymo grafikÄ , atsakovė, kaip juridinis asmuo (verslo subjektas), kuriam keliami didesni apdairumo, atidumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai, turi prisiimti visas su tuo susijusias neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados 32. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ procesinį sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 33. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

34. Apeliacinį skundÄ atmetus, atsakovei SIA „Satis“ jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos. IeÅ¡kovė AB „Aksa“ praÅ¡o priteisti 1 089 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Å ias iÅ¡laidas pagrindžia pateikti įrodymai (PVM sÄ skaita faktÅ«ra, mokėjimo nurodymas), jų dydis nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte numatyto dydžio (1,3 x 1 454,80), todėl priteistinos ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės.

35. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-19/1K-2). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei akcinei bendrovei „Aksa“ (juridinio asmens kodas 133502520) iÅ¡ atsakovės SIA „Satis“ (juridinio asmens kodas 40003108492) 1 089 Eur (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Marius Bartninkas Dalė Burdulienė Egidijus TamaÅ¡auskas