AS-261-63-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų L. L. ir I. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. L. ir I. L. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir A. K. individualiai įmonei dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generatedAS-261-63-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjai L. L. ir I. L. prašymu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydami priimti papildomą sprendimą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. 1SS-(8.5)291 panaikinimo, kadangi šio klausimo Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendime, kuriuo pareiškėjų patikslintą skundą patenkino visiškai, neišsprendė.
Full text
Administracinė byla Nr. AS261-63/2013
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00102-2012-2
Procesinio sprendimo kategorija 77.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. sausio 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų L. L. ir I. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. L. ir I. L. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir A. K. individualiai įmonei dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjai L. L. ir I. L. prašymu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydami priimti papildomą sprendimą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. 1SS-(8.5)291 panaikinimo, kadangi šio klausimo Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendime, kuriuo pareiškėjų patikslintą skundą patenkino visiškai, neišsprendė.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo skundžiama 2012 m. lapkričio 6 d. nutartimi pareiškėjų prašymas netenkintas.
Teismas nustatė, jog skundu, kurį patikslino, pareiškėjai ginčijo 2011 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimą Nr. (9.14.4)-LV4-4083 ir 2012 m. vasario 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. 1SS-(8.5)-291 bei prašė įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą teisės aktų nustatyta tvarka naujai svarstyti L. L. kaimo plėtros žemėtvarkos projektą. Tiek skunde, tiek jo patikslinime (b. l. 5-9, 62-66) atsakovu nurodytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas. Sprendžiant skundo priėmimo bei prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti klausimus, 2012 m. kovo 19 d. nutartyje (b. l. 3,4) buvo konstatuota, jog tiesiogines pasekmes sukeliančiu ir teisme nagrinėtinu administraciniu aktu yra 2011 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimas Nr. (9.14.4)-LV4-4083. 2012 m. rugsėjo 10 d. teismo sprendimu buvo panaikintas aktas, kuris pareiškėjams sukėlė tiesiogines teisines pasekmes, t. y. pažeidė jų subjektines teises bei nurodyta, kokiu būdu turi būti ginama pareiškėjų pažeista teisė.
Kadangi Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ginčo nagrinėjimo procese yra ne teisingumą vykdanti, o tik ikiteismine tvarka ginčus nagrinėjanti institucija, todėl jos sprendimai nelaikytini teisės aktais, ginčytinais Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka ir negali būti skundo administraciniame teisme dalyku. Todėl, teismo nuomone, kadangi 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendime dėl reikalavimo, reikšto atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, yra pasisakyta, panaikinus teisines pasekmes pareiškėjams sukeliantį atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2011 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. (9.14.4)-LV4-4083, visi reikalavimai buvo išnagrinėti.
II. Pareiškėjai L. L. ir I. L. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
Nuodo, kad, remiantis ABTĮ 32 straipsniu, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. vasario 14 d. sprendimas Nr. 1SS-(8.5)291 gali būti skundžiamas administraciniam teismui ir gali būti skundo administraciniame teisme dalyku. Nagrinėjamoje byloje Nacionalinė žemės tarnyba buvo viešojo administravimo subjektų veiksmų (neveikimo) teisėtumo kontrolę atliekanti ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz. 2011 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-337/2011) išorinę viešojo administravimo subjektų veiksmų (neveikimo) teisėtumo kontrolę atliekanti ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija (kokia buvo Nacionalinė žemės tarnyba byloje susiklosčiusio ginčo tarp pareiškėjų ir atsakovo atžvilgiu) ginčui persikėlus į teismą ginčo (proceso) šalimi netampa, t. y. tokia institucija į bylą netraukiama nei kaip atsakovas, nei kaip trečiasis suinteresuotas asmuo. Veikdama kaip išankstinė ginčų nagrinėjimo institucija, Nacionalinė žemės tarnyba šioje byloje nevykdė viešojo administravimo, o sprendė ginčą tarp atskirų subjektų ir tokiu būdu vykdė veiklą kuri labiausiai artima kvaziteisminių institucijų vykdomoms funkcijoms. Taigi Nacionalinė žemės tarnyba netampa ginčijamų materialinių teisinių santykių subjektu ir neturi nei procesinio, nei materialinio teisinio suinteresuotumo šio ginčo, kilusio tarp pareiškėjo ir atsakovo, baigtimi. Atsižvelgiant į tai, nei skunde, nei patikslintame skunde Nacionalinė žemės tarnyba nebuvo įtraukta atsakovu. Pareiškėjų manymu, Klaipėdos apygardos administraciniam teismui 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimu pripažinus neteisėtu ir nepagrįstu 2011 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimą Nr.(9.14.4)-LV4-4083, iš esmės tais pačiais motyvais parengtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. vasario 14 d. Nr. lSS-(8.5)-291 sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl turi būti panaikintas.
Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartį. Nurodo, kad pareiškėjai Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateiktu 2012 m. birželio 20 d. patikslintu skundu ginčijo 2011 m. spalio 14 d. atsakovo priimtą sprendimą Nr. (9.14.4)-LV4-4083 ir 2012 m. vasario 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą lSS-(8.5)-291 bei prašė teismo įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka naujai svarstyti pareiškėjų kaimo plėtros žemėtvarkos projektą. Pareiškėjų skunde atsakovu buvo nurodytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas. Pažymi, kad pareiškėjų patikslintame skunde ir atskirajame skunde nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią išorinę viešojo administravimo subjektų veiksmų (neveikimo) teisėtumo kontrolę atliekanti ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija, kokia buvo Nacionalinė žemės tarnyba byloje susiklosčiusio ginčo tarp pareiškėjų ir atsakovo atžvilgiu, ginčui persikėlus į teismą, ginčo (proceso) šalimi netampa (į bylą netraukiama nei kaip atsakovas, nei kaip trečiasis suinteresuotas asmuo). Todėl Nacionalinė žemės tarnyba šioje byloje nevykdė viešojo administravimo, o sprendė ginčą tarp atskirų subjektų ir tokiu būdu vykdė veiklą, kuri labiausiai artima kvaziteisminių institucijų vykdomoms funkcijoms. Tačiau pareiškėjai prieštarauja patys sau, savo skunduose išdėstytiems argumentams, kadangi atskirajame skunde pareiškėjai iš esmės pakartojo pirmosios instancijos teisme išnagrinėto patikslinto jų skundo argumentus dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos procesinės padėties ir atsakomybės.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartį. Nurodo, kad nors pareiškėjai patikslintame skunde nurodė, jog Nacionalinė žemės tarnyba nevykdė viešojo administravimo, o veikė kaip išankstinė ginčų nagrinėjimo institucija, tačiau atskirajame skunde prieštaraudami savo išreikštai ir ginamai pozicijai nurodo priešingai, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. vasario 14 d. sprendimas Nr. lSS-(8.5)-291 gali būti skundo administraciniame teisme dalyku. Klaipėdos apygardos administracinis teismas skundžiamoje nutartyje aiškiai nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos šioje administracinėje byloje yra ne teisingumą vykdanti, o tik ikiteismine tvarka ginčus nagrinėjančia institucija ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. vasario 4 d. priimtas sprendimas Nr. lSS-(8.5.)-291 nėra šios nagrinėjamos administracinės bylos skundo dalyku.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
III. Atskirasis skundas tenkintinas.
ABTĮ 95 straipsnio 1 dalyje yra numatytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant teismas, priėmęs byloje sprendimą, savo iniciatyva arba proceso dalyvių pareiškimu gali priimti papildomą sprendimą, t. y.: 1) jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio proceso dalyviai pateikė įrodymų ir davė paaiškinimų, sprendime yra neišnagrinėtas; 2) jeigu teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti. Pagal ABTĮ 95 straipsnio 1 dalį papildomas teismo sprendimas gali būti priimtas tik dėl teismui pareikštų, tačiau neišspręstų materialinių teisinių reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-943/2011; 2011 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-371/2011; 2011 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-405/2011; 2010 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-6/2010 ir kt.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai pirminiu skundu (b. l. 5-9) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti 2011 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimą Nr. (9.14.4)-LV4-4083 ir 2012 m. vasario 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. 1SS-(8.5)-291, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjų skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2011 m. spalio 14 d. sprendimo Nr. (9.14.4)-LV4-4083 panaikinimo, bei įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą teisės aktų nustatyta tvarka naujai svarstyti L. L. kaimo plėtros žemėtvarkos projektą. 2012 m. kovo 19 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinis teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, skundą priėmė, tačiau ginčo objektu laikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2011 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. (9.14.4)-LV4-4083, kadangi jis tiesiogiai sukelia pareiškėjams teisines pasekmes, atsakovu – tik Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą, o trečiuoju suinteresuotu asmeniu – Nacionalinę žemės tarnybą. 2012 m. birželio 6 d. vykusiame pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėjų atstovas įpareigotas pateikti teismui patikslintą skundą, atsižvelgiant į teismo posėdyje išdėstytas aplinkybes (b. l. 60-61). Patikslintame skunde pareiškėjai pareiškė analogiškus reikalavimus, kaip ir pirminiame skunde (b. l. 62-66). 2012 m. rugsėjo 10 d. galutiniame sprendime Klaipėdos apygardos administracinis teismas išimtinai nagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2011 m. spalio 14 d. sprendimo Nr. (9.14.4)-LV4-4083 teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, tačiau visiškai nepasisakė dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. 1SS-(8.5)-291 (b. l. 93-97).
Taigi iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjų skundo reikalavimai 2012 m. kovo 19 d. skundo priėmimo ir termino skundui paduoti atnaujinimo nutartyje buvo priimti abu, teismas neatsisakė priimti nei vieno iš skundo reikalavimų. Todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, Klaipėdos apygardos administracinis teismas skundžiamoje 2012 m. lapkričio 6 d. nutartyje neteisingai nurodo, jog, sprendžiant skundo priėmimo bei prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti klausimus, buvo konstatuota, kad tiesiogines pasekmes sukeliančiu ir teisme nagrinėtinu administraciniu aktu yra 2011 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimas Nr. (9.14.4)-LV4-4083, o 2012 m. rugsėjo 10 d. teismo sprendimu panaikinus aktą, kuris pareiškėjams sukėlė tiesiogines teisines pasekmes, buvo atsakyta į visus skundo reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundą priėmus visiškai, galutiniame sprendime turi būti pasisakyta dėl visų skundo reikalavimų. Tai, kad šiuo atveju 2012 m. kovo 19 d. nutartyje Klaipėdos apygardos administracinis teismas motyvuojamojoje dalyje kalbėjo apie tinkamą ginčo objektą bei atsakovą ir trečiąjį suinteresuotą asmenį, tačiau rezoliucinėje dalyje nusprendė skundą priimti, nenurodydamas, kurį iš jo reikalavimų atsisako priimti, reiškia, jog šį skundą visa apimtimi turėjo išnagrinėti ir galutiniame 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendime. Tai reiškia, jog 2012 m. rugsėjo 10 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu panaikinus aktą, kuris pareiškėjams sukėlė tiesiogines teisines pasekmes (2011 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimą Nr. (9.14.4)-LV4-4083), tačiau neišsprendus klausimo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. 1SS-(8.5)291, visi pareiškėjų skundo reikalavimai nebuvo išnagrinėti.
Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad nagrinėjama situacija atitinka ABTĮ 95 straipsnio 1 dalyje numatytus papildomo sprendimo priėmimo pagrindus, todėl pirmosios instancijos teismas 2012 m. lapkričio 6 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė pareiškėjų prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo tenkinti. Taigi, skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis yra neteisėta, todėl naikinama, o pareiškėjų prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjų L. L. ir I. L. atskirąjį skundą tenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartį panaikinti.
Perduoti pareiškėjų prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Romanas Klišauskas
Ričardas Piličiauskas