3d4b9003-0ebf-490d-a896-ce8fd8ecc94b · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-2418-1187/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11127-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.5.1; 3.5.9.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo (apelianto) Č. T. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo (skolininko) Č. T. skundÄ dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolis Gintas Badikonis, iÅ¡ieÅ¡kotoja Ž. B.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. PareiÅ¡kėjas (skolininkas) Č. T. (toliau – pareiÅ¡kėjas, skolininkas, apeliantas) pateikė skundÄ dėl antstolio veiksmų, kuriuo praÅ¡o antstolio Ginto Badikonio nutraukti visus vykdymo veiksmus byloje Nr. 0040/02/00749.

2. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad 2022 m. sužinojo, jog nuo 2018 m. antstolis Gintas Badikonis iÅ¡ieÅ¡ko iÅ¡ jo skolÄ pagal vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-670, kuris iÅ¡duotas 1996 m. sausio 3 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 214-670/1996 pagrindu. Nuvykęs į antstolio kontorÄ susipažino su vykdomojo raÅ¡to turiniu, iÅ¡ kurio negalima identifikuoti skolininko, nes nėra skolininko asmens kodo ar gimimo datos. PareiÅ¡kėjas nuvyko į Regionų archyvÄ ir gavo teismo sprendimÄ , pagal kurį Ž. B. (toliau – iÅ¡ieÅ¡kotoja) naudai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo priteista 20 000 Lt suma. PareiÅ¡kėjo manymu, antstolis vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ netinkamo asmens.

3. Antstolis Gintas Badikonis (toliau – antstolis) 2023 m. liepos 26 d. patvarkymu Nr. S-23-40-13259 netenkino pareiÅ¡kėjo skundo ir skundÄ persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

4. Antstolis patvarkyme nurodė, kad vadovaujantis vykdomosios bylos Nr. 0040/02/00749 duomenimis, aktyvus iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ skolininko vykdomas nuo 1998 m. (tuometinių teismo antstolių). Antstolis aktyvų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdo nuo 2006 m. IÅ¡ skolininko ne kartÄ iÅ¡ieÅ¡kotos piniginės lėšos. Visais atvejais piniginės lėšos buvo iÅ¡ieÅ¡kotos iki 2022 m. IÅ¡ieÅ¡kojimas buvo nukreiptas į skolininko darbovietes ir į sÄ skaitas kredito įstaigose. Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenimis Lietuvoje yra įregistruoti tik du Č. T. Vienas iÅ¡ jų miręs iki teismo sprendimo priėmimo (1996 m. sausio 3 d.) ir vykdomojo dokumento iÅ¡davimo (1998 m. spalio 22 d.), t. y. (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartimi atmetė pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl antstolio veiksmų. Nutartis grindžiama Å¡iais pagrindiniais argumentais:

5.1 IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 1998 m. spalio 22 d. iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ (toliau – Vykdomasis raÅ¡tas) dėl 20 000 Lt iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko Č. T. iÅ¡ieÅ¡kotojos Ž. B. naudai. Vykdomajame raÅ¡te nurodyti skolininko rekvizitai: Č. T., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

5.2 Remiantis antstolio Ginto Badikonio vykdomojoje byloje esančiais Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad antstolis tikrino registre tuo pačiu vardu ir pavarde esančių asmenų sÄ raÅ¡Ä . Vienas iÅ¡ jų buvo (duomenys neskelbtini) gimimo, tačiau mirė (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Å iÄ aplinkybę patvirtina ir teismo iniciatyva iÅ¡reikalauti duomenys iÅ¡ VÄ® Registro centro Gyventojų registro, kuris, atsakydamas į teismo įpareigojimÄ pateikti duomenis apie visus asmenis, kurių vardas ir pavardė „Č. T.“, pateikė 2023 m. rugsėjo 4 d. pažymas, iÅ¡ kurių nustatyta, kad minėtu vardu ir pavarde registruoti du asmenys, t. y. pareiÅ¡kėjas ir kitas asmuo, gimęs (duomenys neskelbtini) ir miręs (duomenys neskelbtini). Taipogi, teismas savo iniciatyva iÅ¡ VÄ® Registro centro iÅ¡sireikalavo duomenis apie pareiÅ¡kėjo deklaruotas gyvenamÄ sias vietas. Pagal teismui pateiktÄ 2023 m. rugsėjo 4 d. pažymÄ nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Č. T. nuo 1991 m. kovo 4 d. iki 1998 m. rugsėjo 11 d. gyvenamÄ jÄ vietÄ buvo deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), o nuo 2011 m. rugsėjo 6 d. gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo adresu (duomenys neskelbtini).

5.3 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 629 straipsnyje yra numatyti vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai, tačiau pareiškėjas nenurodo nei vieno aukščiau paminėto įstatyme numatyto pagrindo, kuriuo vadovaujantis vykdomieji veiksmai turėtų būti nutraukti.

5.4 Remiantis vykdomojoje byloje esančia medžiaga, nustatyta, kad aktyvus iÅ¡ieÅ¡kojimas pradėtas vykdyti nuo 1998 m. Antstolis Gintas Badikonis iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdo nuo 2006 m.: 2006 m. siuntė patvarkymus į bankus, kuriose skolininkas yra atsidaręs banko sÄ skaitas; 2007 m. ir 2008 m. siuntė patvarkymus į skolininko darbovietes dėl piniginių lėšų nuskaitymo; tikrino skolininko duomenis registruose ir kt. Kaip matyti, antstolio Ginto Badikonio 2006 m. gegužės 23 d. patvarkyme yra nurodytas Č. T. asmens kodas – (duomenys neskelbtini) Tolimesniuose vykdomosios bylos dokumentuose, atliktose paieÅ¡kose nurodytas analogiÅ¡kas Č. T. asmens kodas. PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad informacija apie pareiÅ¡kėjo darbovietes neatitiktų tikrovės. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad dalis skolos buvo iÅ¡skaityta iÅ¡ pareiÅ¡kėjo darbo užmokesčio. Å ios aplinkybės rodo, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas vyko ilgÄ laikÄ ir visa tai sudaro pagrindÄ abejoti pareiÅ¡kėjo nurodytomis aplinkybėmis, kad apie jo atžvilgiu vykdomÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pareiÅ¡kėjas nieko nežinojo iki pat 2022 metų.

5.5 Vykdomajame raÅ¡te, nors ir nėra nurodytas skolininko asmens kodas ir gimimo data, tačiau yra nurodytas skolininko adresas – (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad Å¡iuo adresu pareiÅ¡kėjas Č. T. buvo deklaravęs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ sprendimo priėmimo metu, t. y. iÅ¡ Gyventojų registro pažymos nustatyta, kad minėtu adresu pareiÅ¡kėjo gyvenamoji vieta buvo deklaruota nuo 1991 m. kovo 4 d. iki 1998 m. rugsėjo 11 d. Taigi, nustatytos aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad skolininkÄ identifikuoti įmanoma pagal nurodytÄ skolininko adresÄ , kuris Å¡iuo atveju sutampa su tuo metu buvusiu pareiÅ¡kėjo deklaruotu adresu.

5.6 Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad iÅ¡ieÅ¡kotoja Ž. B. bÅ«tų praÅ¡iusi nutraukti vykdomÄ jÄ bylÄ dėl netinkamo skolininko ar dėl kitų, su tuo susijusių priežasčių. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ieÅ¡kotojos atliekami veiksmai (kreipimasis į teismÄ , vykdomojo raÅ¡to pateikimas antstoliui vykdyti) rodo, kad iÅ¡ieÅ¡kotoja yra suinteresuota, kad vykdymo veiksmai antstolio kontoroje bÅ«tų tęsiami toliau bei nėra pareiÅ¡kusi pastabų, jog iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomas ne iÅ¡ to Č. T.

5.7 PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad nuvykęs į ArchyvÄ susipažino su sprendimo turiniu ir padarė iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomas iÅ¡ netinkamo asmens, nes iÅ¡ieÅ¡kotojos Ž. B. jis nepažinojo, skolinių įsipareigojimų Å¡iam asmeniui neturėjo. Tačiau teismas Å¡iuos argumentus laiko deklaratyviais, kadangi savo motyvams pagrįsti pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų.

III. Atskirojo skundo esmė ir argumentai

6. PareiÅ¡kėjas (apeliantas) Č. T. atskiruoju skundu praÅ¡o: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės pirmosios instancijos teismui arba panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės priimant naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ ; 2) pripažinti iÅ¡ieÅ¡kotojos Ž. B. dalyvavimÄ procese bÅ«tinu; 3) iÅ¡reikalauti iÅ¡ Vilniaus regioninio valstybės archyvo adresu O. MilaÅ¡iaus g. 23, Vilnius, civilinę bylÄ Nr. 214-670/1996 (ar jos kopijÄ ); 4) iÅ¡reikalauti iÅ¡ antstolio Ginto Badikonio įrodymus, kokiais pagrindais yra gauta vykdomoji byla dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo Ž. B. naudai. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

6.1 Teismas nepasisakė, kad byloje esančiame vykdomajame raÅ¡te yra nurodytas ir kitas adresas: (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad Å¡iuos įraÅ¡us darė antstolė A. L., apie kÄ byloja jos spaudas ant vykdomojo raÅ¡to. Å ie duomenys antstolės yra akivaizdžiai paimti iÅ¡ duomenų registro, nes teismo sprendime ir civilinėje byloje kurioje priimtas teismo sprendimas tokių duomenų apie apelianto adresÄ nėra.

6.2 Antstolis Gintas Badikonis vykdo mažiausiai 5 vykdomÄ sias bylas, kuriose skolininku yra apeliantas, todėl jis negalėjo žinoti kurios vykdomosios bylos pagrindu yra nuskaitytos lėšos.

6.3 Teismas nustatė, kad 1999 m. vasario 8 d. Nr. 138 teismo antstolė A. L. patvarkymu grÄ Å¾ino iÅ¡ieÅ¡kotojai vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl 20 000 Lt iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ Č. T., nes jis niekur nedirbo ir turto, į kurį galėjo nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , neturėjo. Byloje nėra duomenų, kad iÅ¡ieÅ¡kotoja bÅ«tų kreipusis į antstolį su praÅ¡ymu atnaujinti grÄ Å¾intÄ vykdyti bylÄ . Antstolis savo atsiliepime paaiÅ¡kino, kad vykdomoji byla jam pateko iÅ¡ ankstesnės antstolės, taigi byloje nėra nustatytos visos aplinkybės kaip byla pateko pas antstolį GintÄ Badikonį.

6.4 IÅ¡ bylos medžiagos matosi, kad iÅ¡ieÅ¡kotoja Ž. B. yra gimusi (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 214-670/96 buvo priimtas 1996 m. sausio 3 d., kai iÅ¡ieÅ¡kotojai tebuvo 16 metų, t. y. ji nebuvo veiksni. Teismas neatkreipė dėmesio į Å¡iÄ aplinkybę ir nepripažino Ž. B. dalyvavimo procese bÅ«tinu, siekiant nustatyti jos sÄ sajas su apeliantu ir patvirtinti ar paneigti apelianto argumentÄ , kad jis nepažinojo iÅ¡ieÅ¡kotojos ir neturėjo su ja skolinių santykių.

6.5 Teismas nepagrįstai pasirėmė tuo faktu, kad nėra kito asmens vardu Č. T., nes neaiÅ¡ku pagal kokį skolinį dokumentÄ 1996 m. teismas priteisė iÅ¡ Č. T. 20 000 Lt skolÄ . Teismo pasisakymas, kad apeliantas neįrodė, jog nepažinojo iÅ¡ieÅ¡kotojos ir neturėjo su ja jokių skolinių santykių, yra nepagrįstas, nes nėra įmanoma įrodyti, kad Å¡alys viena kitos nepažinojo neiÅ¡klausius abiejų Å¡alių. Apeliantas įsitikinęs, kad iÅ¡ieÅ¡kotoja patvirtins, kad lėšos yra iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ netinkamo asmens.

6.6 Byloje nėra duomenų apie tai, kad iÅ¡ieÅ¡kotojai buvo įteiktas praneÅ¡imas apie bylos nagrinėjimÄ .

6.7 Apeliantas prideda prie skundo teismo sprendimÄ ir lydraÅ¡tį iÅ¡ Vilniaus regioninio valstybės archyvo, kuriame yra nuoroda į laikmenÄ , kurioje saugoma civilinė byla Nr. 214-670/96. Siekiant teisingai iÅ¡spręsti Å¡iÄ bylÄ teismas turėtų disponuoti bylos Nr. 214-670/96 medžiaga ar jos kopija.

6.8 Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis nėra pakankamai motyvuota. Pareiškėjas, nepriklausomai nuo šios bylos baigties, turi teisę ir nori žinoti, kodėl iš jo išieškoma nurodyta suma.

Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis. CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiÅ¡kėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo apeliacinės instancijos teisme ir prašymų dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo (ne)pagrįstumo

9. Naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas reglamentuojamas CPK 314 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, bÅ«dingos civiliniam procesui, iÅ¡raiÅ¡ka. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å io apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas bÅ«tų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotÄ procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl siekiant paÅ¡alinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti naujus įrodymus. Å is draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumÄ bei apibrėžtumÄ , nes, užkertant keliÄ remtis tokiais įrodymais, kurie nefigÅ«ravo pirmosios instancijos teisme, yra paÅ¡alinama (ar sumažinama) procesinės staigmenos sukÅ«rimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

10. Draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus; 2) įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020, 44 punktÄ ). Pagal kasacinio teismo praktikÄ apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar praÅ¡omi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktÄ ).

11. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 1996 m. sausio 3 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 214-670-96. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su teikiamo naujo dokumento turiniu, pirmiausia nurodo tai, kad pareiÅ¡kėjas nepagrindė, dėl kokių priežasčių Å¡io įrodymo negalėjo pateikti anksčiau. Minėtas teismo sprendimas priimtas dar prieÅ¡ Å¡ios bylos nagrinėjimÄ , todėl apeliantas neabejotinai turėjo objektyviÄ galimybę pateikti jį bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto pateikti dokumentai (Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 1996 m. sausio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 214-670-96 ir lydraÅ¡tis iÅ¡ Vilniaus regioninio valstybės archyvo, kuriame yra nuoroda į laikmenÄ , kurioje saugoma civilinė byla Nr. 214-670-96) neturi įtakos sprendžiant dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, apeliantas kartu su atskiruoju skundu teikiamų dokumentų pateikimo apeliacinės instancijos teismui bÅ«tinybės nepagrindė. Atitinkamai, apeliacinės instancijos teismui nenustačius CPK 314 straipsnyje nurodytų sÄ lygų, su atskiruoju skundu pateikti įrodymai į nagrinėjamÄ bylÄ nepriimami.

12. Apeliaciniam procesui taikomos bendrosios CPK nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesÄ reglamentuojančios nuostatos, neprieÅ¡taraujančios CPK III dalies XVI skyriaus „Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme“ nurodytoms taisyklėms (CPK 302 straipsnis). Specialioji naujų įrodymų priėmimo į apeliacinę bylÄ taisyklė, minėta, yra įtvirtinta CPK 314 straipsnyje. Pagal Å¡ioje normoje nustatytÄ reglamentavimÄ , naujų įrodymų priėmimas (ir, atitinkamai, iÅ¡reikalavimas) apeliacinės instancijos teisme yra itin ribojamas ir galimas iÅ¡ esmės tik tokiose situacijose, kai asmuo juos teikė pirmosios instancijos teismui, tačiau Å¡is teismas nepagrįstai atsisakė įrodymus priimti (pagal analogijÄ â€“ iÅ¡reikalauti), arba kai tokių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė atsirado jau po teismo sprendimo priėmimo ir anksčiau jų nebuvo galima pateikti.

13. Apeliantas atskirajame skunde praÅ¡o teismo iÅ¡reikalauti: 1) iÅ¡ Vilniaus regioninio valstybės archyvo adresu O. MilaÅ¡iaus g. 23, Vilnius, civilinę bylÄ Nr. 214-670/1996 (ar jos kopijÄ ); 2) iÅ¡ antstolio Ginto Badikonio įrodymus, kokiais pagrindais yra gauta vykdomoji byla dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo Ž. B. naudai.

14. RaÅ¡ytiniai įrodymai gali bÅ«ti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba CPK nustatyta tvarka iÅ¡reikalaujami teismo (CPK 198 straipsnio 1 dalis). Bylos Å¡alis, pati negalinti gauti reikÅ¡mingo bylai raÅ¡ytinio įrodymo iÅ¡ dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų asmenų, gali teikti teismui praÅ¡ymÄ Ä¯rodymus iÅ¡reikalauti (CPK 160 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 199 straipsnio 1 dalis). CPK 199 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, praÅ¡antis teismÄ iÅ¡reikalauti kokį nors raÅ¡ytinį įrodymÄ iÅ¡ dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) raÅ¡ytinį įrodymÄ , kurio reikalaujama; 2) pagrindÄ , kuriuo remiantis manoma, kad šį raÅ¡ytinį įrodymÄ turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias raÅ¡ytinis įrodymas gali pagrįsti. Taigi, Å¡alies įrodinėjimo galimybės įrodinėjimo procese teismo neturi bÅ«ti ribojamos, jeigu Å¡alis pagrindžia savo praÅ¡ymÄ dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo, nurodo aplinkybes, kurias raÅ¡ytinis įrodymas gali pagrįsti, pateikia įrodymus, kad atitinkamo įrodymo negali gauti. Pabrėžtina, kad teikdamas praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti raÅ¡ytinius įrodymus apeliantas turi pagrįsti aplinkybę, jog pats minėtų dokumentų gauti negali.

15. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. liepos 28 d. nutartimi byloje dalyvaujantiems asmenims nustatė terminÄ iki 2023 m. rugpjūčio 28 d. pateikti raÅ¡tu savo paaiÅ¡kinimus, argumentus (jeigu tokių bÅ«tų), taip pat įrodymus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais. Apeliantas nei skunde dėl antstolio veiksmų, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nereiÅ¡kė praÅ¡ymų dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo, nors jam buvo suteikta tokia galimybė. Be to, apeliantas nepagrindė, dėl kokių priežasčių minėtų dokumentų negali gauti pats ir kodėl jų iÅ¡reikalavimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo iÅ¡imtinai tik po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto praÅ¡ymus dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo kaip nepagrįstus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama faktinėms aplinkybėms, reikÅ¡mingoms teisingam ginčo iÅ¡sprendimui, nustatyti (CPK 314 straipsnis).

Dėl apelianto praÅ¡ymo pripažinti iÅ¡ieÅ¡kotojos dalyvavimÄ procese bÅ«tinu (ne)pagrįstumo

16. Apeliantas atskirajame skunde taip pat praÅ¡o pripažinti iÅ¡ieÅ¡kotojos Ž. B. dalyvavimÄ procese bÅ«tinu. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino Ž. B. dalyvavimo procese bÅ«tinu, siekiant nustatyti jos sÄ sajas su apeliantu ir patvirtinti ar paneigti apelianto argumentÄ , kad jis niekada nepažinojo iÅ¡ieÅ¡kotojos ir neturėjo su ja skolinių santykių. Apeliantas taip pat tvirtina, jog byloje nėra duomenų, kad iÅ¡ieÅ¡kotojai buvo įteiktas praneÅ¡imas apie bylos nagrinėjimÄ .

17. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, jog Ž. B. 2023 m. liepos 28 d. iÅ¡siųstas teismo praneÅ¡imas dėl atsiliepimo pateikimo, kuriuo ji informuota apie teisę per 14 dienų nuo Å¡io praneÅ¡imo su priedais įteikimo dienos pateikti teismui atsiliepimÄ Ä¯ pareikÅ¡tÄ pareiÅ¡kimÄ . Teismo praneÅ¡imas įteiktas 2023 m. rugpjūčio 2 d. Taigi, apeliantas nepagrįstai teigia, jog byloje nėra duomenų, kad iÅ¡ieÅ¡kotojai buvo įteiktas praneÅ¡imas apie bylos nagrinėjimÄ .

18. Antra, CPK 443 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad bylos dėl antstolių veiksmų apskundimo nagrinėjamos raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai bylÄ nagrinėjantis teismas nusprendžia konkrečiÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo 2023 m. liepos 28 d. nutarties matyti, kad teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų reikalinga taikyti CPK 443 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės iÅ¡imtį ir sprendė, kad pareiÅ¡kėjo skundas dėl antstolio veiksmų skiriamas nagrinėti teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka. Teismas taip pat informavo, kad bylÄ nagrinėjant raÅ¡ytinio proceso tvarka, dalyvaujantys byloje asmenys į teismo posėdį nekviečiami ir jame nedalyvauja. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad apeliantas bÅ«tų teikęs praÅ¡ymÄ dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir Ž. B. dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo bÅ«tinu.

19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Å ias teises ir pareigas pirmiau iÅ¡vardyti asmenys įgyvendina nurodydami teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokiÄ teisę (CPK 178 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis ir pan.). CPK nenumato, jog nagrinėjant bylas dėl antstolio veiksmų teismas turi bÅ«ti aktyvus ir savo iniciatyva rinkti įrodymus. Taigi, pareiga įrodyti aplinkybę, kad apeliantas niekada nepažinojo iÅ¡ieÅ¡kotojos ir neturėjo su ja skolinių santykių, tenka apeliantui, tačiau apeliantas nepagrįstai Å¡iÄ Ä¯rodinėjimo teisę perkelia teismui. Apeliantui manant, kad tik apklausus iÅ¡ieÅ¡kotojÄ bÅ«tų įmanoma pagrįsti minėtÄ aplinkybę, jis galėjo pasinaudoti teise teikti praÅ¡ymÄ pirmosios instancijos teismui dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir iÅ¡ieÅ¡kotojos dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo bÅ«tinu.

20. Trečia, CPK 336 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirÄ jį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad atskirojo skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Be to, tokio praÅ¡ymo nesuformulavo ir pats apeliantas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar byla buvo iÅ¡spręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis), atitinkamai, apelianto praÅ¡ymas dėl ieÅ¡kovės dalyvavimo procese pripažinimo bÅ«tinu atmestinas.

Dėl skundžiamos nutarties motyvų (ne)pakankamumo

21. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimas turi bÅ«ti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Å ie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamÄ sprendimÄ , t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270 straipsnis). CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pirmosios instancijos sprendime turi bÅ«ti teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai.

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei teismo sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), t. y. esminiu procesiniu pažeidimu, lemiančiu besÄ lyginį, su galima Å¡io pažeidimo įtaka bylos rezultatui papildomai nesietinÄ , priimto teismo procesinio sprendimo negaliojimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019, 26 punktas). Kartu kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ . Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).

23. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje laikosi pozicijos, kad tinkamas teismo sprendimo motyvavimas yra svarbus teisės į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ Ä¯gyvendinimo aspektas ir yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieÅ¡ SuomijÄ , Nr. 4968/99, par. 30, 27). Principinės Å¡io teismo sprendimuose suformuluotos nuostatos yra tokios, kad teismų sprendimuose turi bÅ«ti tinkamai iÅ¡dėstomi motyvai, kuriais jie pagrįsti; pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste; teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1998 m. vasario 19 d. sprendimas byloje Higgins ir kiti prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , Nr. 134/1996/753/952 ir kt.).

24. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga tinkamai motyvuoti sprendimÄ reiÅ¡kia, kad teismas privalo iÅ¡analizuoti visus procesiniuose dokumentuose nurodytus faktinius ir teisinius argumentus ir į visus juos motyvuotai atsakyti (Lietuvos Aukščiausiojo 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2006; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010; kt.). Argumentais, įpareigojančiais teismÄ motyvuotai atsakyti, gali bÅ«ti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjamam ginčui. Vertinant, ar teismo motyvai yra pakankami jų iÅ¡samumo aspektu, reikÅ¡minga yra tai, ar iÅ¡dėstytais motyvais teismas atsakė į teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus klausimus, neiÅ¡eidamas už bylos nagrinėjimo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2009).

25. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo (nutarties) matyti, kad jame yra nustatytos esminės bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, iÅ¡dėstyti motyvai, susiję su pareikÅ¡tais reikalavimais, t. y. pasisakyta dėl vykdomosios bylos nutraukimo, priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo pagrįstumo, taigi atsakyti esminiai klausimai, įvertinus bylos įrodymų visetÄ . Apeliantas tik deklaratyviai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nėra pakankamai motyvuota, tačiau jokių savo teiginius pagrindžiančių argumentų nepateikia.

26. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas aptarė ir įvertino esminius bylos šalių argumentus bei jų pateiktus įrodymus, dėl jų pasisakė ir išdėstė savo išvadas, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ar nemotyvavo skundžiamos nutarties.

Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo

27. Skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka nustatyta CPK XXXI skyriuje. Pagal CPK 510 straipsnio 1 dalį Å¡ia tvarka gali bÅ«ti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per Å¡io Kodekso 512 straipsnyje nustatytÄ terminÄ (CPK 510 straipsnio 2 dalis). SkundÄ antstolis iÅ¡nagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymÄ . Jeigu antstolis atsisako visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkinti skundÄ , skundas, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 5 dalyje nurodytÄ atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomÄ ja byla ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis).

28. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Tuo pačiu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus turi siekti kuo greitesnio ir efektyvesnio (realesnio) vykdomojo dokumento įvykdymo, tuo pačiu nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

29. Ä®statyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iÅ¡ antstolio, kaip vieÅ¡osios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetencijÄ ) (intravires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010, 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

30. CPK 629 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama: 1) jeigu iÅ¡ieÅ¡kotojas atsisakė iÅ¡ieÅ¡kojimo; 2) jeigu iÅ¡ieÅ¡kotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir teismas jÄ patvirtino Å¡io Kodekso 595 straipsnyje nustatyta tvarka; 3) jeigu mirus asmeniui, kuris buvo iÅ¡ieÅ¡kotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui; 4) jeigu Å¡iam iÅ¡ieÅ¡kojimui pasibaigė įstatymų nustatytas iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties terminas; 5) jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas; 6) reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, jeigu negalimas teisių ir pareigų perėmimas; 7) jeigu skolininkas ir iÅ¡ieÅ¡kotojas yra tas pats asmuo; 8) jeigu iÅ¡ieÅ¡kotojas ir skolininkas sudarė skolos padengimo sutartį (Civilinio kodekso 6.436 straipsnis); 9) jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti; 10) jeigu iÅ¡ieÅ¡kotojas atsisakė priimti paimtus iÅ¡ skolininko tam tikrus daiktus, nurodytus teismo sprendime; 11) jeigu vykdomojoje byloje, kurioje iÅ¡ieÅ¡komos bylinėjimosi iÅ¡laidos į valstybės biudžetÄ , neiÅ¡ieÅ¡koma dėl to, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iÅ¡ kurių gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma, ir likusi iÅ¡ieÅ¡koti bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra mažesnė negu Å¡io Kodekso 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta suma; 12) jeigu valstybės institucija atliko Å¡io Kodekso 628 straipsnio 4 dalyje nurodytus veiksmus.

31. PareiÅ¡kėjas skundu dėl antstolio veiksmų prašė nutraukti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0040/02/00749, motyvuodamas tuo, kad antstolis vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ne iÅ¡ to asmens, kadangi iÅ¡ vykdomojo raÅ¡to turinio neįmanoma identifikuoti skolininko, o su iÅ¡ieÅ¡kotoja jo nesiejo jokie skoliniai įsipareigojimai. Antstolis, nesutikdamas su pareiÅ¡kėjo skundu, persiuntė jį nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teismas sprendė, kad neegzistuoja nė vienas įstatyme numatytas vykdomosios bylos nutraukimo pagrindas bei, kad pareiÅ¡kėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti antstolio Ginto Badikonio veiksmų, atliekamų vykdomojoje byloje Nr. 0040/02/00749, teisėtumu.

32. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, nepagrįstai nepasisakė dėl aplinkybės, jog byloje esančiame vykdomajame raÅ¡te papildomai yra nurodytas skolininko adresas: (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vykdomajame raÅ¡te, nors ir nėra nurodytas asmens kodas ir gimimo data, tačiau yra nurodytas skolininko adresas – V(duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad Å¡iuo adresu pareiÅ¡kėjas Č. T. buvo deklaravęs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ sprendimo priėmimo metu, t. y. iÅ¡ Gyventojų registro pažymos nustatyta, kad minėtu adresu pareiÅ¡kėjo gyvenamoji vieta buvo deklaruota nuo 1991 m. kovo 4 d. iki 1998 m. rugsėjo 11 d. Apeliantas atskirajame skunde neginčija, kad Å¡iuo adresu iÅ¡ tikrųjų buvo deklaravęs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Kaip nurodė pats apeliantas, adresÄ (duomenys neskelbtini), vykdomajame dokumente įrašė antstolė A. L., kuri iÅ¡ pradžių vykdė priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal VykdomÄ jį raÅ¡tÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomas iÅ¡ tinkamo skolininko, pagrįstai rėmėsi tik teismo padarytu įraÅ¡u Vykdomajame raÅ¡te apie skolininkÄ . Nors Å¡iuo atveju apelianto minimas adresas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ esmės jokios reikÅ¡mės, vertinant skundžiamos nutarties pagrįstumÄ , neturi, papildomai pažymėtina, kad iÅ¡ vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog Å¡iuo adresu gyveno/gyvena pareiÅ¡kėjo sugyventinė (v. b. Nr. 0040/02/00749, l. 39), todėl tikėtina, kad antstolė bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties ir padarė minėtÄ papildomÄ Ä¯raÅ¡Ä .

33. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo pritarti apelianto argumentams, jog antstolis vykdo mažiausiai 5 vykdomÄ sias bylas, kuriose skolininkas yra apeliantas, todėl jis negalėjo žinoti, kurios vykdomosios bylos pagrindu yra nuskaitytos lėšos. IÅ¡ skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas laikė nepagrįstomis pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, jog apie jo atžvilgiu vykdomÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pareiÅ¡kėjas nieko nežinojo iki pat 2022 metų, kadangi antstolis priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdo nuo 2006 m., t. y. 2006 m. siuntė patvarkymus į bankus, kuriose skolininkas yra atsidaręs banko sÄ skaitas; 2007 m. ir 2008 m. siuntė patvarkymus į skolininko darbovietes dėl piniginių lėšų nuskaitymo; tikrino skolininko duomenis registruose ir kt., bei kadangi dalis skolos buvo iÅ¡skaityta iÅ¡ pareiÅ¡kėjo darbo užmokesčio. CPK 644 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato skolininko pareigÄ aktyviai domėtis vykdymo eiga. Taigi, apeliantas, turėdamas įstatyminę pareigÄ domėtis vykdymo eiga, turėjo žinoti, kokiu pagrindu buvo nuskaitytos piniginės lėšos, o nežinojimas Å¡iuo atveju nėra pateisinamas. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad antstolis apelianto atžvilgiu vykdo ir kitus priverstinius iÅ¡ieÅ¡kojimus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad apie jo atžvilgiu vykdomÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pareiÅ¡kėjui turėjo bÅ«ti žinoma.

34. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Toks skundas negali bÅ«ti grindžiamas ir aplinkybėmis, kurios apelianto nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Nurodyti imperatyvÅ«s draudimai taip pat taikomi ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis). Taigi, esminio bylos nagrinėjimo teisme procesas vyksta pirmosios instancijos teisme ir bÅ«tent toje instancijoje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti juo principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi bÅ«ti pateikti visi be iÅ¡imties Å¡alių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Tuo tarpu apeliacinis procesas nėra skirtas kurio nors klausimo pakartotinam iÅ¡nagrinėjimui ar, juo labiau, naujų reikalavimų kėlimui ir nagrinėjimui, jis, minėta, skirtas pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir/ar fakto klaidų iÅ¡taisymui.

35. Apeliacinės instancijos teismas nustatęs, kad apeliantas skunde dėl antstolio veiksmų nekvestionavo, kokiu būdu antstoliui Gintui Badikoniui byla pateko iš kitos antstolės, taip pat aplinkybių, susijusių su priimtu Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 1996 m. sausio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 214-670/96, t. y. dėl išieškotojos amžiaus, skolos priteisimo pagrindo, sprendžia, jog šios atskirajame skunde apelianto įvardijamos aplinkybės yra naujos, todėl jos apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinos ir apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

36. Minėtu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , bylinėtis sÄ Å¾iningai, atskleidžiant bylai reikÅ¡mingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-10/2013). Be to, apeliantas savo argumentais dėl priimto Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 1996 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 214-670/96 iÅ¡ esmės kvestionuoja jo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , nors Å¡is yra įsiteisėjęs ir galiojantis, todėl yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigÅ«nams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).

37. Apelianto tvirtinimu, nepriklausomai nuo Å¡ios bylos baigties, jis turi teisę ir nori žinoti kodėl iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡koma 20 000 Lt (5792,40 Eur) suma. CPK 586 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, kuri numato, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra Å¡iame skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0040/02/00749 vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 1998 m. spalio 22 d. vykdomÄ jį raÅ¡tÄ civilinėje byloje Nr. 214-670/96 dėl 20 000 Lt (5792,40 Eur) iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ieÅ¡kotojos Ž. B. naudai. Atitinkamai aplinkybės, kokiu pagrindu yra priteista 20 000 Lt (5792,40 Eur) skola iÅ¡ pareiÅ¡kėjo, Å¡ios bylos nagrinėjimo dalyko nesudaro.

Dėl bylos procesinės baigties

38. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto skundÄ dėl antstolio veiksmų, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė vykdymo procesÄ reglamentuojančias teisės normas bei jas aiÅ¡kinančiÄ teismų praktikÄ , todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai naikinti ar keisti skundžiamÄ teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

netenkinti apelianto (pareiškėjo) Č. T. atskirojo skundo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė