2019-05-29 Nr. AB-12085-3-61-3-01773-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-742-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01773-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2017 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. SKP-29 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Agentūrą patvirtinti pareiškėjo užbaigto projekto 2014 m. gegužės 6 d. metinę ataskaitą, panaikinti pareiškėjui priskaičiuotas skolas bei palūkanas už sankcijas, sugrąžinti pareiškėjui nurašytą 198,24 Eur sumą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Agentūros Sprendime nepagrįstai nurodyta, jog pareiškėjas pirties pastatą visiškai pabaigė statyti 2013 metų pradžioje, ir pažymėjo, kad nors pastatas oficialiai buvo visiškai pastatytas 2013 m. balandžio 9 d., tačiau tuo metu pastato vidus nebuvo visiškai įrengtas ir nebuvo tinkamas naudoti. Pareiškėjas pirties įrengimo darbus atliko iš savo asmeninių lėšų ir ji visiškai buvo įrengta tik 2014 m. balandžio mėnesį, o tai patvirtina daiktų įsigijimo ir montavimo datos, todėl atsakovas nepagrįstai Sprendime teigia, kad pareiškėjas padarė pažeidimą, t. y. 2013 m. balandžio mėnesį nepradėjo vykdyti kaimo turizmo veiklos.

3. Pareiškėjo teigimu, Sprendimo argumentai dėl aplinkos gerbūvio tinkamo sutvarkymo 2013 metų pradžioje nepagrįsti, nes įvyko techninė avarija šildymo sistemoje, kurios vamzdynai išvedžioti po visą sklypą 1,5 m gylyje, todėl siekiant pašalinti gedimą buvo sugadintas visas gerbūvis, t. y. iškasinėtas sklypas, sugadinta veja. Tai patvirtina ir Agentūros atstovų padarytos aplinkos fotonuotraukos. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad gerbūvio visiškas sutvarkymas buvo pabaigtas tik 2014 m. balandžio mėnesį ir remonto darbus pareiškėjas atliko iš savo asmeninių lėšų. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad Sprendime nėra iš esmės atsižvelgta į tai, jog 2013 metų pradžioje du pagrindiniai kaimo turizmo pastatai, t. y. svečių namas (klėtis) ir namas (troba) dar nebuvo įrengti, nes visiškai nebuvo sumontuoti virtuvės baldai, vonios kambario įranga, klėtyje įrengtos grindys, durys ir lovos. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas vertino, kad be šių baldų ir visiško pastatų įrengimo apgyvendinti svečių ir teikti kaimo turizmo paslaugų jis negalėjo. Minėti pastatai visiškai įrengti tik 2014 metais.

4. Pareiškėjo manymu, taip pat nepagrįsti atsakovo teiginiai dėl projekto „Kaimo turizmo sodyba „Dviračio rezidencija“ Nr. 3KT-KK-08-1-000500-PR001 (toliau – ir Projektas) nevykdymo ir nustatytų uždavinių bei tikslų nepasiekimo. Priešingai, nei teigė atsakovas, yra pastatytos patalpos apgyvendinti, teikiamos kokybiškos paslaugos, įgyvendintos viešinimo priemonės, o pajamos iš kaimo turizmo veiklos buvo pradėtos gauti dar 2014 metais.

5. Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas nevykdė 2013 metais ir 2014 metais projekte numatytos kaimo turizmo veiklos – apgyvendinimo, maitinimo ir laisvalaikio pramogų paslaugų teikimo, todėl nepasiekė nustatytų projekto tikslų bei uždavinių. Atsakovo manymu, pirties pastatas buvo pastatytas jau 2013 metų pradžioje, nes tuo metu buvo suformuota nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla bei sutvarkyti visi gerbūvio darbai, t. y. įrengta sporto aikštelė su tvora, teritorijos tvora su vartais, teritorija išklota trinkelių takais ir šioms investicijoms buvo skiriamos paramos lėšos.

7. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas veiklą turėjo pradėti vykdyti nuo 2012 m. gruodžio 14 d., kai buvo pateiktas galutinis mokėjimo prašymas. Tačiau pareiškėjas pradėjo vykdyti veiklą tik nuo 2014 m. gegužės 1 d. Atsižvelgęs į tai, atsakovas darė išvadą, kad nepasiekti nustatyti Projekto tikslai ir rezultatai, kai pareiškėjas negavo grynojo pelno ir pajamų iš kaimo turizmo veiklos bei laiku neįdarbino nustatyto skaičiaus darbuotojų (1 darbuotojo). Todėl pareiškėjas nustatytu terminu nepasiekė paraiškoje įtvirtintų tikslų ir uždavinių, nors įsipareigojo Projektą įgyvendinti taip, kaip aprašyta paraiškoje.

8. Agentūra kritiškai vertino pareiškėjo argumentus dėl pirties įrengimo, nes nuo pirties pastato užbaigimo momento pareiškėjas jau gali teikti kaimo turizmo paslaugas, o jos vidaus įrengimas nėra Projekto dalykas, todėl kaimo turizmo paslaugų neteikimas iki tol, kol nebus įrengtas pirties vidus, vertintas kaip pareiškėjo nesuinteresuotumas vykdyti projektą. Atsakovo teigimu, pagrindinė kaimo turizmo paslauga yra apgyvendinimo paslauga, kai kartu sudaromos sąlygos tenkinti maitinimo, poilsio, pramogų ar renginių organizavimo poreikius.

9. Atsakovas paaiškino, kad taisyklės, reglamentuojančios projekto veiklą, draudžia nukrypti nuo planuoto projekto įgyvendinimo, kurie keistų projekto apimtį ar pratęstų projekto laikotarpį, todėl pareiškėjas privalėjo raštu informuoti Agentūrą apie visus numatomus pakeitimus, susijusius su Projekto įgyvendinimu, tačiau to nepadarė, ir pažymėjo, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nelaikytinos nuo paramos gavėjo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, todėl atsakovas pagrįstai pareiškėjui skyrė sankciją.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 16 d. sprendimu pareiškėjo A. P. skundą tenkino, t. y. panaikino Agentūros 2017 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. SKP-29; įpareigojo Agentūrą patvirtinti pareiškėjo užbaigto Projekto 2014 m. gegužės 6 d. metinę ataskaitą ir grąžinti pareiškėjui 198,24 Eur sumą.

11. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2017 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. SKP-29, kuriuo pareiškėjui buvo pritaikyta dalies išmokėtos 59 999,91 Eur paramos sumos susigrąžinimo sankcija, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2008 m. kovo 12 d. pateikė paraišką Nr. 3KT-KK-08-1-000500-PR001 paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“. Pareiškėjas ir atsakovas 2009 m. gruodžio 15 d. pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ veiklos srities „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“ paramos sutartį Nr. 3KT-KK-08-1-000500-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis), kuri buvo pakeista ir papildyta 2010 m. lapkričio 5 d., 2012 m. vasario 22 d., 2012 m. kovo 27 d., 2012 m. lapkričio 26 d., 2012 m. gruodžio 13 d. ir 2013 m. gruodžio 2 d. šalių susitarimais. Pareiškėjas pateikta paraiška ir pasirašyta Paramos sutartimi įsipareigojo įgyvendinti projektą Projektą, kurio tikslas – plėtoti apgyvendinimo, maitinimo ir laisvalaikio pramogų veiklą, o uždaviniai: tęsti „Dviračių rezidencijos“ kūrimą, užtikrinti kokybišką paslaugų teikimą, įgyvendinti viešinimo priemones.

13. Teismas nustatė, kad Agentūra, vykdydama pareiškėjo projekto tinkamo įvykdymo priežiūrą, atliko projekto patikrinimus. 2013 m. sausio 23 d. patikros vietoje ataskaitoje Nr. V- VK- 0470332 nustatyta, kad dar nėra baigti montuoti virtuvės baldai, įranga, vonios kambario įranga, klėtyje – grindys, durys ir lovos, taip pat neveikia interneto svetainė. 2013 m. balandžio 23 d. patikros vietoje ataskaitoje Nr. V-VK-0511029 nustatyta, kad baldai virtuvėje ir vonios įranga jau buvo sumontuoti, veikia interneto svetainė. 2013 m. gruodžio 10 d. patikros vietoje ataskaitoje Nr. V-VK-0594129 nustatyta, kad išardyta terasa yra atstatyta. 2014 m. lapkričio 13 d. patikros vietoje ataskaitoje Nr. V-VK-0699768 nustatyta, kad pastatai yra pritaikyti priimti svečius, pareiškėjas iš vykdomos veiklos gauna pajamas ir pateikia tai pagrindžiančias PVM sąskaitas faktūras. Atsakovas sprendimu pareiškėjui skyrė sankciją 70 352,42 Eur grąžinti dalį išmokėtos paramos už nustatytus pažeidimus įgyvendinant projektą. Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu sprendimu, pateikė skundą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, kuri pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas pateikė skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuri 2016 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. 3R-148(AG-83/02-2016) panaikino sprendimus. Atsakovas, nesutikdamas su tokiu sprendimu pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimu skundą atmetė. Be to, atsakovas buvo įpareigotas priimti naują sprendimą.

14. Teismas su atsakovo ginčijamame Sprendime ir atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais, kad pareiškėjas nevykdė Projekto tikslų ir uždavinių ir nepagrįstai nevykdė kaimo turizmo veiklos nuo 2013 metų pradžios, nesutiko. Teismas vertino, kad pareiškėjas Projektu įsipareigojo plėtoti apgyvendinimo, maitinimo ir laisvalaikio pramogų veiklą. Atsižvelgus į tai, konstatuota, kad pirties pastatas laikytinas vienu iš pagrindinių pastatų, kurio pagrindu gali būti teikiamos laisvalaikio pramogų paslaugos. Teismas iš projekto tikslo darė išvadą, kad apgyvendinimo, maitinimo ir laisvalaikio pramogos laikytinos lygiavertėmis paslaugomis ir nėra nustatyta, kuri paslauga laikytina pagrindine. Teismo vertinimu, pareiškėjas tinkamai įvykdyti vieną iš Projekto tikslų, t. y. teikti laisvalaikio pramogų paslaugą, galėjo tik visiškai parengęs pirties pastatą naudoti. Tai, kad pirties pastato kadastro duomenų byla buvo suformuota 2013 m. sausio 17 d., nereiškia, kad pirties pastatas be jo vidinio įrengimo yra tinkamas naudoti pagal pastato paskirtį, priešingai nei tvirtino atsakovas. Nustatyta, kad pirties pastatas baigtas įrengti 2014 metais ir tai patvirtina: 2013 m. rugpjūčio 14 d., 2013 m. spalio 26 d., 2013 m. gruodžio 2 d., 2013 m. gruodžio 31 d., 2014 m. vasario 11 d., 2014 m. kovo 26 d., 2014 m. balandžio 10 d. PVM sąskaitos faktūros. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad atsakovas nepagrįstai teigė, jog neįrengtą pirties pastatą pareiškėjas galėjo naudoti dar 2013 metų pradžioje, o teikti kokybiškas laisvalaikio pramogų paslaugas galima tik esant visiškai įrengtam ir tinkamam naudoti pirties pastatui.

15. Teismas nustatė, jog 2013 metų pradžioje nebuvo baigti įrengti pastatai: svečių namas (klėtis) ir namas (troba). Šias aplinkybes patvirtina atsakovo 2013 m. sausio 23 d. patikrinimo vietoje ataskaita. Atsakovas ataskaitoje nurodė, kad nebaigti montuoti virtuvės baldai ir įranga, vonios kambario įranga, o klėtyje neįrengtos grindys, durys ir lovos. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir Agentūros fotonuotraukos. Atsakovui 2013 m. balandžio 22 d. atlikus pakartotinę patikrą, buvo nustatyta, kad pareiškėjas pašalino minėtus trūkumus ir sumontavo baldus, prijungė vandentiekį, įrengė klėtyje grindis, duris bei lovas. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad priešingai nei teigia atsakovas, pareiškėjas negalėjo pradėti vykdyti kaimo turizmo veiklos 2013 metų pradžioje ne tik dėl neįrengto pirties pastato, bet ir dėl nebaigtų įrengti dviejų pagrindinių pastatų. Įvertinęs patikros aktais nustatytų aplinkybių eigą, teismas nurodė, jog pareiškėjas aktyviai siekė pašalinti nustatytus trūkumus kaip įmanoma greičiau, todėl pagrindo teigti, kad pareiškėjas buvo nesuinteresuotas tinkamu Projekto įgyvendinimu, nėra.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes (siekiant pašalinti šildymo sistemos gedimą buvo atlikti žemės kasimo darbai, o gedimas buvo pašalintas, atstatyta terasa ir visiškai sutvarkytas gerbūvis tik 2014 m. birželio 12 d.) patvirtina 2014 m. birželio 12 d. PVM sąskaita faktūra, 2013 m. gruodžio 10 d. patikrinimo aktas, kurio pastabose nurodyta, kad išardyta terasa patikrinimo metu buvo atstatyta. Dėl to Sprendime atsakovas nepagrįstai teigia, kad pagrindiniai gerbūvio darbai buvo baigti dar 2013 metų pradžioje. Pareiškėjas, tvarkydamas aplinkos gerbūvį, atliko žemės lyginimo, augmenijos sėjimo, sodinimo, trinkelių klojimo darbus ir kt., t. y. visi gerbūvio tvarkymo darbai buvo visiškai atlikti 2014 m. birželio mėnesį, todėl teismas darė išvadą, kad šildymo sistemos gedimo faktas negalėjo priklausyti nuo pareiškėjo valios, o įvykus minėtam gedimui, pareiškėjas aktyviai vykdė gedimų pašalinimo darbus iš asmeninių lėšų, todėl atsakovas Sprendime nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjas turizmo veiklą galėjo vykdyti dar nuo 2013 metų pradžios, kai aplinkos gerbūvis nebuvo sutvarkytas. Atlikęs visus tvarkymo darbus, pareiškėjas nedelsdamas pradėjo teikti kaimo turizmo paslaugas, todėl atsakovas nepagrįstai teigė, kad pareiškėjas kaimo turizmo veiklą galėjo pradėti vykdyti nuo 2013 metų pradžios, o nesutvarkyta aplinka, pirtis ir du pagrindiniai pastatai nedarė poveikio kaimo turizmo veiklos vykdymui ir atsakovo vertinti, kaip pareiškėjo nesuinteresuotumas. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas nepasiekė kaimo turizmo projekto tikslų, uždavinių ir laukiamo rezultato.

17. Teismas nurodė, kad Agentūros pareiškėjui paskirta sankcija turi būti proporcinga padarytam pažeidimui, bei pažymėjo, kad atsakovas 2017 m. sausio 13 d. įtariamo / nustatyto pažeidimo tyrimo išvados projektu Nr. 3KT-KK-08-1-000500-PR001 išdėstė iš esmės tas pačias aplinkybes, dėl kurių yra priimtas ginčijamas Sprendimas, tačiau siūlė taikyti dalies paramos susigrąžinimo sankciją – 5 proc. nuo išmokėtos sumos, t. y. 9 999,99 Eur. Tačiau ginčijamu Sprendimu įpareigojo pareiškėją grąžinti 59 999,91 Eur. Teismas įvertino skundžiamo Sprendimo turinį ir nurodė, kad atsakovas nenurodė jokių papildomų aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui turėtų padidėti skiriama sankcija. Atsižvelgęs tai, kad pareiškėjas iš esmės pasiekė Projekto rezultatą, įvykdė projekte išdėstytus tikslus bei uždavinius bei tai, kad atsakovas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nevykdė veiklos nuo 2013 metų pradžios, teismas darė išvadą, kad Sprendimu paskirta sankcija yra neproporcinga ir neatitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų.

18. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad Agentūra nepagrįstai 2017 m. kovo 27 d. sprendime Nr. SKP-29 konstatavo, jog pareiškėjas nevykdė Projekte nustatytų tikslų ir uždavinių, netinkamai įvertino susiklosčiusias aplinkybes dėl pagrindinių pastatų, pirties ir gerbūvio sutvarkymo bei nepagrįstai paskyrė 59 999,91 Eur sankciją. Teismas darė išvadą, kad 198,24 Eur suma iš pareiškėjo buvo išieškota nepagrįstai, todėl atsakovas turi grąžinti išieškotą sumą pareiškėjui.

III. 19. Atsakovas Agentūra apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

20. Atsakovas nesutiktina su teismo sprendimo motyvais, kad 2013 metais kaimo turizmo paslaugos nebuvo teikiamos, nes pareiškėjas iš asmeninių lėšų įrengė sodybos pirtį, nes teismas nevertino ir neargumentavo priežasčių, dėl kurių pareiškėjas pagal Projektą neteikė turizmo paslaugų nuo 2013 metų pradžios iki 2014 m. birželio 12 d. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pirties įrengimas nėra Paramos sutarties dalykas, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino, neatsižvelgė, kad pareiškėjas Paramos sutartimi įsipareigojo Projekto tikslus ir uždavinius pasiekti, teikdamas numatytas kaimo turizmo paslaugas be pirties paslaugų teikimo, todėl Agentūra pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjo argumentai, kad turizmo paslaugos esą neteikiamos, nes nėra įrengta pirtis, nėra pagrįsti ir parodė pareiškėjo nesuinteresuotumą Projekto vykdymu.

21. Nepagrįsta teismo padaryta išvada, kad pirtis buvo įrengta 2014 m. balandžio mėnesį, nes byloje buvo duomenų apie pirties statybos užbaigimą 2013 metų pradžioje. Tai įrodo ir pirties Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas. Jei pirtis nebuvo tinkama naudoti nuo 2013 metų, tai, atsakovo teigimu, galėtų reikšti, kad pareiškėjas Nekilnojamojo turto registrui teikė klaidingą deklaraciją apie statinio (pirties) statybos užbaigimą. Skirtingai nei teigia pareiškėjas, 100 proc. statybos baigtumas reiškia, kas statinys yra tinkamas naudoti pagal paskirtį. Be to, teismas neatsižvelgė, kad verslo plane nebuvo numatytos pajamos, kurios bus gaunamos iš pirties paslaugos teikimo.

22. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėjui išmokėta net 199 999,81 Eur paramos suma, tačiau pajamų gauta neproporcingai mažai – daugiau nei 7 000 Eur. Atsakovo manymu, teismas sprendimo negrindė objektyviais įrodymais.

23. Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad ginčo atveju force majeure (įvykis, nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti) aplinkybėmis laikytinas šilumos tinklo gedimas, tačiau pareiškėjas apie šias aplinkybes niekada neinformavo atsakovo ir Projekto neįgyvendinimo laiku negrindė šiomis aplinkybėmis.

24. Teismas, vertindamas sankcijos skyrimo pagrįstumą, nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad veikla buvo vykdoma tik 7 mėnesius iš 24 mėnesių, tačiau sankcija neviršija 30 proc.

25. Atsakovas nesutinka su teismo sprendime nurodytu įpareigojimu pareiškėjui grąžinti 198,24 Eur sumą, nes pareiškėjas neinformavo teismo, kad Sprendimas yra galiojantis ir sukeliantis teisines pasekmes, o skola buvo išskaičiuota pagrįstai, ką pagrindžia atsakovo pridėti papildomi įrodymai.

26. Pareiškėjas A. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

27. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas nepagrįstai piktnaudžiauja savo padėtimi administruodamas Projektą. Atsakovas argumentus dėl pirties reikšmės pareiškėjo įgyvendinamame Projekte kelia tik apeliaciniame skunde, nors apie tai, kad pirtis yra sudėtinė projekto dalis ir pareiškėjas planavo teikti pirties paslaugas pagal Projektą atsakovui buvo žinoma – tai įrodo paraiškos 12 lapo 12 eilutė ir verslo plano 45 puslapis, kuriuose nurodoma, kad tarp numatomų projektuoti statinių yra ir pirtis, o verslo plane numatyta teikti pirties paslaugas.

28. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas klaidina, nurodydamas, kad nežinojo apie šildymo sistemos gedimą, nors patikros vietoje ataskaita ir susirašinėjimas su Agentūros darbuotoju patvirtina priešingai.

29. Pareiškėjo teigimu, Agentūra klaidingai vertina, kad pareiškėjo kaimo turizmo veiklos vykdymas sietinas su pajamų už šias paslaugas gavimu. Be to, 2013 m. gegužės 9 d. pareiškėjas pranešė Valstybiniam turizmo departamentui prie Ūkio ministerijos dėl pradėtų teikti apgyvendinimo paslaugų. 2013 m. gegužės 15 d. Valstybinė mokesčių inspekcija išdavė pareiškėjui individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 463509, kurioje nurodyta veiklos rūšis – poilsiautojų ir kita trumpalaikio apgyvendinimo veikla.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Bylos ginčo dalykas – atsakovo Agentūros 2017 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. SKP-29, kuriuo nustatyta, kad pareiškėjas A. P., įgyvendindamas projektą „Kaimo turizmo sodyba „Dviračio rezidencija“ Nr. 3KT-KK-08-1-000500-PR001, nepasiekė Projekto tikslų ir uždavinių, ir jam skirta sankcija – dalies paramos (59 999,91 Eur) grąžinimas už nustatytus pažeidimus įgyvendinant Projektą, teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjas taip pat byloje yra pareiškęs reikalavimus įpareigoti Agentūrą patvirtinti pareiškėjo užbaigto Projekto 2014 m. gegužės 6 d. metinę ataskaitą, panaikinti pareiškėjui priskaičiuotas skolas bei palūkanas už sankcijas, sugrąžinti pareiškėjui nurašytą 198,24 Eur sumą.

31. Pirmosios instancijos teismas panaikino Sprendimą ir įpareigojo Agentūrą pavirtinti pareiškėjo užbaigtą Projekto 2014 m. gegužės 6 d. metinę ataskaitą ir grąžinti pareiškėjui 198,24 Eur sumą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad Sprendime be teisėto pagrindo konstatuota, jog pareiškėjas nepasiekė numatyto Projekto rezultato, nes pareiškėjas įrengė „Dviračių rezidenciją“, pirtį, sutvarkė aplinką ir 2014 m. gegužės 1 d. pradėjo teikti kokybiškas turizmo paslaugas. Pirmosios instancijos teismas nepripažino pagrįstais ir įrodytais atsakovo argumentų, kad pareiškėjas 2013 metų pradžioje atliko pagrindinius gerbūvio darbus, baigė pirties statybą ir todėl pareiškėjas nuo šios datos turėjo pradėti vykdyti kaimo turizmo veiklą bei gauti pajamas iš vykdomos kaimo turizmo veiklos. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2013 metų pradžioje nebuvo visiškai įrengtas ne tik pirties pastatas, bet ir kiti pastatai (svečių namas (klėtis) ir troba), o siekiant pašalinti šildymo sistemos gedimus buvo atliekami žemės kasimo darbai, atstatoma terasa, tvarkomas gerbūvis.

32. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų, dėl kurių buvo panaikintas Sprendimas, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad atsakovo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes (faktus) ginčui išspręsti, t. y. netinkamai įvertino įrodymus, aiškino ir taikė Paramos sutarties, ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas dėl Sprendimo teisėtumo.

33. Atsakovas Sprendime (I t., b. l. 10–12) nustatė, kad pareiškėjas 2012 m. gruodžio 14 d. pateikė galutinį mokėjimo prašymą Nr. 3KT-KK-08-1-000500-MP004, todėl nuo šios datos turėjo būti pradėta vykdyti paraiškoje numatyta kaimo turizmo veikla, o įsipareigojimų laikotarpio pabaigos data – 2014 m. gruodžio 15 d. (kaimo turizmo veikla turėjo būti vykdoma dvejus metus (24 mėnesius)), tačiau pareiškėjas 2013 metais ir dalį 2014 metų neturėdamas pagrįstos priežasties bei nepateikdamas Agentūrai duomenų, jog veikla nevykdoma dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, nevykdė Projekte numatytos kaimo turizmo veiklos – apgyvendinimo, maitinimo ir laisvalaikio pramogų teikimo, veiklą pradėjo vykdyti tik nuo 2014 metų antros pusės, nuo 2012 m. gruodžio 14 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d. veikla buvo vykdoma 7 mėnesius iš 24 mėnesių, 2014 metais buvo gautos 24 536,22 Lt pajamos iš Projekto veiklos. Sprendimas buvo grindžiamas tuo, kad pareiškėjas nustojo vykdyti Projektą, negali pasiekti nustatytų Projekto uždavinių ir tikslų (Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153, (toliau – ir Administravimo taisyklės) 197.3.2 p. ir 253.4 p., Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 3D-13, (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 144.5 p. ir 144.9 p.). Atsakovas Sprendime nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pažeidė ir Paramos sutarties 17.1, 17.10 ir 26.9 punktus.

34. Administravimo taisyklių 253.4 punktas nustato, kad Agentūra pažeidimą gali nustatyti tada, kai pareiškėjas arba paramos gavėjas pažeidžia programos paramos gavimo ir naudojimo sąlygas: nustojo vykdyti projektą, pažeisdamas paramos ir naudojimo sąlygas nukrypo nuo patvirtinto projekto biudžeto, negali pasiekti nustatytų projekto uždavinių, tikslų ir apie tai neinformavo Agentūros.

35. Įgyvendinimo taisyklių 26.9 punktas nustato, kad pareiškėjas įsipareigoja be rašytinio Agentūros sutikimo nekeisti projekto įgyvendinimo vietos ir sąlygų (vykdyti verslo plane numatytą veiklą), neparduoti ir kitaip neperleisto kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto mažiausiai penkerius metus nuo paramos sutarties pasirašymo.

36. Įgyvendinimo taisyklių 141 punkte nurodyta, kad paramos gavėjui, nesilaikant ar pažeidžiant paramos sutarties sąlygas, numatomos trys privalomų sankcijų rūšys: paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir (arba) paramos susigrąžinimas. Administravimo taisyklių 197.3.1 punktas nustato, kad gali būti susigrąžinama parama ar jos dalį, jeigu paramos gavėjas, vykdydamas projektą, pažeidė Europos Sąjungos ar Lietuvos teisės aktų reikalavimus, susijusius su projekto įgyvendinimu. Paramos ar jos dalies susigrąžinimas taip pat taikomas, kai paramos gavėjas nustojo vykdyti projektą, negali pasiekti paramos sutartyje ir (arba) paramos paraiškoje nustatytų projekto uždavinių, tikslų (Administravimo taisyklių 197.3.2 p.).

37. Atsižvelgiant į Sprendime nustatytas aplinkybes, dėl kurių pareiškėjui skirta sankcija, darytina išvada, kad įvertinus bylos šalių pateiktus įrodymus dėl ginčo esmės, buvo būtina nustatyti, kada konkrečiai pagal Paramos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus pareiškėjas privalėjo pradėti kaimo turizmo veiklą, kuriai buvo skirta parama, įsipareigojimų vykdymo laikotarpio pabaigą, ar pareiškėjas vykdė veiklą, jei nevykdė, – tai dėl kokių priežasčių, ir ar šios priežastys pateisina tai, kad veikla nebuvo vykdoma nuo nustatytos datos.

38. Pažymėtina, kad teismas, priimdamas sprendimą, įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 str. 2 d.).

39. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.).

40. Įvertinus šioje byloje apeliacinės instancijos teismui bylos šalių išsakytus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, byloje pateiktus įrodymus, kuriais grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, darytina išvada, kad priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą nebuvo laikomasi aptartų ABTĮ 56 ir 86 straipsnių reikalavimų.

41. Iš byloje pateiktų Projekto įgyvendinimo dokumentų matyti, kad Projektu buvo siekiama plėtoti apgyvendinimo, maitinimo ir laisvalaikio pramogų veiklą, nurodyta, kad Projekto uždaviniai: tęsti „Dviračių rezidencijos“ kūrimą; užtikrinti kokybiškų paslaugų teikimą; įgyvendinti viešinimo priemones (I t., b. l. 143). Iš Projekto paraiškos matyti, kad planuojama Projekto pabaiga 2009 m. rugsėjo 15 d., o 2010 metais, t. y. po projekto įgyvendinimo pirmaisiais metais prognozuojami paslaugų pardavimai iki 294 000 Lt (85 148,28 Eur). Paramos sutartimi (5.1 p.) pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti projektą iki 2011 m. spalio 30 d. 2010 m. lapkričio 5 d. Susitarimu Nr. 1 dėl 2009 m. gruodžio 15 d. paramos sutarties Nr. 3KT-KK-08-1-000500-PR001 pakeitimo (I t., b. l. 124) pareiškėjas ir Agentūra susitarė Projekto įgyvendinimo terminą pakeisti į 2012 m. spalio 30 d. Šalių 2012 m. gruodžio 13 d. susitarimu Nr. 5 (I t., b. l. 117) numatyta, kad pareiškėjas mokėjimo prašymą privalo pateikti iki 2012 m. gruodžio 14 d., kartu su šiuo prašymu turi pateikti ir galutinę įgyvendinimo ataskaitą bei finansinės atskaitomybės dokumentus už praėjusius metus.

42. Byloje nepateikti jokie įrodymai, kad pagal Paramos sutarties sąlygas (atitinkamus sąlygų pakeitimus) dėl galutinio mokėjimo prašymo ir galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos bei finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimo šie dokumentai galėjo būti pateikiami vėliau, nei 2012 m. gruodžio 14 d. Pagal bylos duomenis pareiškėjas 2012 m. gruodžio 14 d. pateikė galutinį mokėjimo prašymą.

43. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas 2012 m. gruodžio 14 d. pateikė galutinį mokėjimo prašymą, Sprendime nustatė, jog nuo šios datos turėjo būti pradėta vykdyti paraiškoje numatyta kaimo turizmo veikla, o įsipareigojimų laikotarpio pabaigos data – 2014 m. gruodžio 15 d. (kaimo turizmo veikla turėjo būti vykdoma dvejus metus (24 mėnesius)). Tačiau pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių argumentų dėl šios atsakovo nustatytos aplinkybės, o pareiškėjo veiklos vykdymo pradžią siejo su tuo, kada jis realiai baigė atlikti visus darbus (įrengė pirtį, baigė įrengti du pagrindinius pastatus (svečių namą (klėtį) ir trobą), sutvarkė aplinką), nenurodydamas teisiškai pagrįstų argumentų šiuo aspektu.

44. Tiek iš Paramos sutarties, tiek iš 2010 m. lapkričio 5 d., 2012 m. vasario 22 d., kovo 27 d., lapkričio 26 d. ir gruodžio 13 d. bei 2013 m. gegužės 2 d. susitarimų turinio matyti, kad parama skiriama tik dviejų statinių (svečių namo (klėties) ir trobos) statybai (I t., b. l. 116–141).

45. Paramos sutarties 17 straipsnyje nurodyta, kad paramos gavėjas privalo siekdamas numatytų Projekto rezultatų, tikslų ir uždavinių, įgyvendinti Projektą taip, kaip aprašyta paraiškoje ir verslo plane (17.1 p.); užtikrinti nuosavų (išskyrus Paramos sutarties 2 punkte nurodytą paramą) lėšų įnašą, nurodytą Paramos sutarties 3 punkte, Projektui įgyventi (17.2 p.); raštu pranešti PAS apie visus galimus nukrypimus nuo planuoto Projekto įgyvendinimo, jokie su Agentūra raštu nesuderinti nukrypimai nuo planuoto Projekto įgyvendinimo, keičiantys Projekto apimtį, Projekto investicijas, paramos dalių išdėstymą bei dydį, mokėjimo prašymų pateikimo tvarką, pakeitimai, pratęsiantys Projekto įgyvendinimo laikotarpį ar kitaip keičiantys projektą, ar sutartyje ir (arba) paraiškoje bei sprendime skirti paramą nustatytus paramos gavėjo įsipareigojimus, paramos gavėjui neleidžiami (17.3 p.). Sutarties 17.10 punkte nurodyta, kad paramos gavėjas privalo įvykdyti paraiškoje (verslo) plane numatytus įsipareigojimus, susijusius su Projekto rezultatais ir pasiekimais.

46. Projekto paraiškos V–VII skyriuose (I t., b. l. 145–147) nurodyta, kad Projekto investicijos skiriamos pastatų (trobos ir klėties) statyti ir įrengti, o pirties statyba minėtuose dokumentuose nėra nurodyta. Tačiau verslo plane buvo numatytos ir pirties paslaugos (II t., b. l. 60, 79), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas, vykdydamas Paramos sutartį, teikti laisvalaikio pramogas galėjo įrengęs ir paruošęs pirties pastatą naudoti, tačiau nepagrįstai pirties paslaugas pagal pateiktus įrodymus priskyrė prie pagrindinių laisvalaikio pramogų bei padarė išvadą, kad be pirties įrengimo pareiškėjas negalėjo vykdyti veiklos, kuriai buvo skirta parama.

47. Pažymėtina, kad pareiškėjas be laisvalaikio pramogų teikimo buvo įsipareigojęs teikti ir kitas paslaugas, be to, laisvalaikio pramogos neapėmė vien tik pirties paslaugų. Pareiškėjas galutinį mokėjimo prašymą pateikė 2012 m. gruodžio 14 d., o tai reiškia, kad pareiškėjas galėjo teikti kitas paslaugas ir gauti pajamas, tačiau pareiškėjas byloje nėra pateikęs jokių objektyvių ir įtikinamų argumentų, kad dėl pirties neįrengimo negalėjo teikti apgyvendinimo, maitinimo ir laisvalaikio pramogų (išskyrus pirties paslaugų) paslaugų. Pareiškėjas, teikdamas paraišką, įsipareigodamas įgyvendinti Projektą, vykdomos veiklos nesiejo išimtinai su pirties paslaugų teikimu. Pagrįsdamas Projekto sąmatoje nurodytų investicijų / išlaidų pagrindimą pareiškėjas verslo plane nurodė, kad statoma ir įrengiama troba ir klėtis, šie pastatai bus naudojami svečiams priimti ir apnakvindinti, taip pat bus organizuojamos konferencijos ir seminarai (tai vienos iš populiariausių paslaugų) (I t., b. l. 147). Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad projektiniuose dokumentuose buvo nurodyta, jog pirmoje eilėje statoma troba, svečių namas ir pirtis, tačiau verslo plane buvo nurodyta, kad ūkininkas savo lėšomis baigia įrengti pirtį (verslo planas parengtas 2008 metais) (II t., b. l. 45), tikimasi, kad įrengus kaimo turizmo sodybą, ūkininkas galės sėkmingai teikti turizmo paslaugas: 1) nakvynė; 2) sodybos nuoma; 3) pirties paslauga („pirtis šiuo metu beveik pastatyta“, o paslaugą planuojama teikti nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio); 4) maitinimas (sodybos svečiams); turistinių žygių dviračiais organizavimas jų nuoma (II t., b. l. 60–61). Verslo plane taip pat nurodyta, kad Projekto esmė – tęsti konkurencingo verslo kūrimą teikiant apgyvendinimo, maitinimo ir turiningo laisvalaikio praleidimo paslaugas, akcentuojant ir labiausiai išnaudojant dviračių sporto teikiamas galimybes bei siūlant kitas paslaugas (II t., b. l. 47)

48. Nekilnojamojo turto registre 2013 m. balandžio 19 d. buvo įregistruota 2013 m. balandžio 9 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 2 (I t., b. l. 106–108), t. y. buvo įregistruota, kad pastatytas pastatas – pirtis (baigtumas – 100 proc.). Atsižvelgiant į šiuos Nekilnojamojo turto registre įregistruotus duomenis, kurie yra nenuginčyti ir galiojantys, atsakovas pagrįstai teigia, kad pirties statyba užbaigta ir pirtis oficialiai tinkama naudoti buvo jau 2013 m. balandžio 9 d.

49. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pirties pastatas visiškai buvo įrengtas 2014 metais ir tai patvirtina byloje pateikti įrodymai (2013 m. rugpjūčio 14 d., 2013 m. spalio 26 d., 2013 m. gruodžio 2 d., 2013 m. gruodžio 31 d., 2014 m. vasario 11 d., 2014 m. kovo 26 d., 2014 m. balandžio 10 d. PVM sąskaitos faktūros), tačiau įvertinus tai, kad Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 100 proc. pirties baigtumas, o pareiškėjas dar ilgą laiką atlikinėjo pirties įrengimo darbus, kurie priklausė tik nuo jo valios, konstatuoti, kad tai pateisina veiklos nevykdymą, nėra pagrindo. Akcentuotina, kad byloje nepateikti įrodymai, jog pareiškėjas buvo informavęs Agentūrą, kad būtent dėl šios aplinkybės jis negali vykdyti Paramos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

50. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad 2013 metų pradžioje nebuvo visiškai įrengti svečių namas (klėtis) ir namas (troba) ir tai patvirtina atsakovo 2013 m. sausio 23 d. patikros vietoje ataskaita. Atsakovas, 2013 m. balandžio 22–23 d. atlikęs pakartotinę patikrą (I t., b. l. 79–80), nustatė, kad baldai, įranga sumontuoti, prijungtas vandentiekis, tačiau byloje nėra nustatyta, kad ne dėl nuo pareiškėjo valios priklausančių priežasčių nebuvo atlikti minėti darbai, kad Agentūra pritarė, jog pareiškėjas nevykdytų veiklos dėl minėtų aplinkybių.

51. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas šalino šildymo sistemos gedimą, šalindamas gedimą pareiškėjas turėjo atlikti žemės kasimo darbus, atstatyti terasą ir sutvarkyti aplinkos gerbūvį ir tai atliko tik 2014 m. birželio 12 d., nepripažino pagrįstais atsakovo argumentų, kad šildymo sistemos gedimas nelaikytinas nuo pareiškėjo valios priklausančia aplinkybe. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas paaiškino, jog šildymo sistemos gedimai buvo pataisyti 2012 m. gruodžio mėnesį, o 2013 m. pavasarį buvo atstatyta terasa. Po to pareiškėjas tvarkė aplinkos gerbūvį, visi gerbūvio darbai buvo baigti 2014 m. birželio mėnesį.

52. Vertinant šią pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę dėl šildymo sistemos gedimo ir gerbūvio tvarkymo, akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo jokių aplinkybių, susijusių su konkrečiu šildymo sistemos gedimu, ir ar būtent dėl aplinkybių, susijusių su gedimo šalinimu, pareiškėjas negalėjo visiškai vykdyti nuo 2012 m. gruodžio 14 d. Paramos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ir ar apie tai buvo informavęs Agentūrą. Akcentuotina, kad pareiškėjas pakankamai ilgą laiką nevykdė Paramos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

53. Pareiškėjas byloje nėra pateikęs įrodymų, kurie pateisintų tokį ilgą laiką, skirtą gerbūviui tvarkyti, kad būtent dėl šio gerbūvio tvarkymo negalėjo vykdyti Paramos sutartimi priimtų įsipareigojimų, kad pareiškėjas buvo aktyvus, rūpestingas, įgyvendindamas Projektą bendradarbiavo su Agentūra, ją informavo raštu apie aplinkybes, kurios trukdė įgyvendinti Projektą (Paramos sutarties 32 p., Administravimo taisyklių 190 p.).

54. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui yra pateikęs įrodymą, kad jis 2013 m. balandžio 18 d. siuntė elektroninį laišką, kuriame nurodė, jog 2012 m. gruodžio mėnesį, leidžiant geoterminį šildymą, buvo nustatyta, kad pažeistas požeminis geoterminio šildymo kolektorius, pareiškėjas, siekdamas nustatyti pralaidos vietą, buvo priverstas išardyti terasą ir atkasti kolektorių, namas be šildymo per žiemą būtų labai nukentėjęs, informavo, kad kol nenusės gruntas, negalės sutvarkyti terasos (III t., b. l. 83). Atsakovo 2013 m. sausio 7 d. patikros vietoje ataskaitoje nurodyta, kad nepradėta vykdyti veikla, tačiau priežastys, dėl kurių nevykdoma veikla nėra nurodytos (I t., b. l. 37–41). Šioje ataskaitoje yra nurodyta, kad, pareiškėjo teigimu, lauko teresa buvo užbaigta, tačiau įvykus gedimui šildymo sistemoje ji buvo nuardyta atliekant žemės kasimo darbus norint pašalinti gedimą. 2013 m. gruodžio 10 d. patikrinimo akte nurodyta, kad išardyta terasa yra atstatyta (I t., b. l. 155–156). Atsakovas byloje akcentuoja, kad pareiškėjas 2014 m. gegužės 6 d. pateiktoje metinėje ataskaitoje už 2013 metus nurodė, jog 2013 metais paslaugų neteikė dėl to, kad iš nuosavų lėšų įrenginėjo sodybos pirtį, tvarkė aplinką, t. y. nenurodė, kad šalino šildymo sistemos gedimo padarinius.

55. Pareiškėjo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytame įsiteisėjusiame 2016 m. lapkričio 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-7254-821/2016 yra konstatuota tik tai, kad statinių, taip pat ir svečių (klėties) statybos ir įrengimo procesą viso Projekto vykdymo metu prižiūrėjo pati Agentūra, tačiau per tą laiką jokių pastabų dėl klėties įrengimo neturėjo, Agentūros skunde nurodytos aplinkybės dėl jos neinformavimo laikytinos nepagrįstomis, t. y. nėra nustatytos jokios aplinkybės, kad pareiškėjas informavo Agentūrą apie šildymo sistemos gedimą ir apie tai, kad dėl šio gedimo ir jo padarinių šalinimo (terasos atstatymo ir aplinkos gerbūvio tvarkymo) negalėjo būti vykdomi Paramos sutartimi prisiimti įsipareigojimai.

56. Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, susijusius su šildymo sistemos gedimu ir šio gedimo padarinių šalinimu, t. y. aplinkybes, dėl kurių, pareiškėjo teigimu, jis 2013 metais ir iki 2014 m. gegužės 1 d. nevykdė veiklos, kad jis informavo atsakovą, jog dėl šių aplinkybių negali įgyvendinti Paramos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai neišsiaiškino minėtų aplinkybių, todėl būtina papildomai aiškintis šias aplinkybes, sudarant galimybę bylos šalims pateikti papildomus įrodymus.

57. Išnagrinėjus byloje ginčijamo Sprendimo faktinį ir teisinį pagrindą sudarančias aplinkybes, įvertinus byloje surinktus įrodymus, bylos šalių išsakytus argumentus dėl ginčo esmės, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas panaikino Sprendimą, neišnagrinėjęs ir neįvertinęs visų teisiškai reikšmingų aplinkybių ginčui išspręsti, todėl teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

58. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, susijusius su įpareigojimu atsakovą grąžinti 198,24 Eur, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neišnagrinėjo aplinkybių, susijusių su šios sumos apskaičiavimu, dalies šios sumos grąžinimu. Atsakovas nurodo, kad 51,56 Eur buvo grąžinti pareiškėjui, apie priimtus sprendimus dėl 173,86 Eur skolos, todėl šis klausimas turėtų būti išnagrinėtas pirmosios instancijos teisme iš naujo įvertinus bylai reikšmingas aplinkybes, taip pat pareiškėjo pateiktą Agentūros 2017 m. liepos 18 d. atsakymą Nr. BRK-3637 (III t., b. l. 94).

59. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; kt.).

60. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ir nenustatė visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, reikalingų tarp bylos šalių kilusiam ginčui išspręsti, būtina sudaryti galimybę bylos šalims teikti papildomus įrodymus tam, jog būtų išsiaiškintos ir nustatytos šios aplinkybės, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme. Todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 ir 2 p.; 146 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė