3d49321a-fa7c-4c2a-9f07-20a5e59fd4ca · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                                                                                              Civilinė byla Nr. 2S-1923-431/2016                                                                                             Teisminio proceso Nr. 2-01-3-31429-2013-4                                                                                            Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.4.2.7.; (S)                                                                                               3.3.4.2.9.; 3.3.2.4.     VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 26 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos 898-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos 898-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieÅ¡kinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir 898-Ä jai daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl neteisėtai iÅ¡duoto statybÄ leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padarinių paÅ¡alinimo, tretieji asmenys byloje:

O. Č., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, akcinė benrovė „Lesto“, akcinė bendrovė „TEO LT“.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ ,n u s t a t ė :               I.Ginčo esmė            PareiÅ¡kėja prašė atnaujinti procesÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-30-155/2014 ir į bylos nagrinėjimÄ trečiaisiais asmenimis atsakovių pusėje įtraukti: O.

S., V. M., I. U., B. P., A. Z., S. F., Z. I., A. V., I. L., B. B., V. M., R. R., D. U., Z. Å ., R. S., D. P., V. K., S. S., J. G., R. V., S. L.; atnaujinus procesÄ ir iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjus bylÄ , Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, jog civilinę bylÄ iÅ¡nagrinėjus kasacine tvarka, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 23 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 27 d. sprendimÄ paliko nepakeistu, t.y.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos ieÅ¡kinį patenkino. Bylos medžiaga neginčytinai patvirtina, kad automobilių stovėjimo aikÅ¡telė, kuriÄ bendrija buvo įpareigota nugriauti, buvo statoma ne bendrijos, o daugiabučio gyvenamojo namo patalpų (21 buto) savininkų iniciatyva. Pripažinus negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. rugpjūčio 8 d. iÅ¡duotÄ raÅ¡ytinį pritarimÄ projektui ir įpareigojus bendrijÄ per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis jÄ nugriauti ir sutvarkyti statybvietę, buvo nuspręsta ne tik dėl atsakovių ir trečiųjų asmenų teisių ir pareigų, bet ir dėl automobilių stovėjimo aikÅ¡telę finansavusių ir parkingo vietas naudojusių asmenų teisių ir pareigų.

Bendrija yra įpareigota nugriauti turtÄ , kurio sukÅ«rimui buvo panaudotos ne bendrijos, o konkrečių asmenų piniginės lėšos. Vilniaus apygardos teismo sprendimas turi įtakos ne tik dalyvavusių byloje asmenų teisėms ir pareigoms, bet ir byloje nedalyvavusiems asmenims, kurie naudojasi automobilių stovėjimo aikÅ¡tele ir kurių lėšomis aikÅ¡telė buvo pastatyta. Automobilių aikÅ¡telės statybÄ finansavę daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkai turi materialinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi.

Dėl to, šie asmenys turėjo būti įtraukti byloje dalyvauti trečiaisiais asmenimis atsakovo pusėje, tuo sudarant jiems galimybę ne tik pasisakyti dėl ginčo nuo pat bylos pradžios, bet ir skųsti priimtus teismų sprendimus bei atsikirsti į pateiktus skundus. Suinteresuotas asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ nurodė, kad automobilių stovėjimo aikštelės buvimui neprieštarauja ir prašė dėl proceso atnaujinimo spręsti teismo nuožiūra.Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nesutiko su prašymu.

Nurodė, jog atsakovė 898- oji DNSB bylos nagrinėjimo metu neginčijo, kad ji yra statytoja, be to, siekė įteisinti ginčo statinį savo vardu. Atsakovė 2013 m. spalio 10 d. atsiliepime į ieÅ¡kinį taip pat nurodė, kad prieÅ¡tarauja bendrijos narės O. Č. įtraukimui trečiuoju asmeniu byloje, kadangi O. Č. kaip bendrijos narė turėtų solidariai atlyginti valstybei padarytÄ Å¾alÄ , jei teismas priimtų sprendimÄ nugriauti automobilių stovėjimo aikÅ¡telę. Nėra suprantama, kodėl atsakovė keičia savo pozicijÄ dėl bendrijos narių dalyvavimo byloje, todėl manytina, kad atsakovė tiesiog siekia revizuoti teismo sprendimÄ , nesant tam teisinio pagrindo.

Tai, iÅ¡ kur bendrija gavo lėšų ginčo statinio statybai, neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui, o asmenims, kurie finansavo atsakovės vykdytÄ savavaliÅ¡ko statinio statybÄ , savaime nekyla pareiga griauti tokį statinį ar finansuoti ir savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimÄ . FaktÄ , kad bÅ«tent 898- oji DNSB yra savavaliÅ¡kai pastatytos automobilių stovėjimo aikÅ¡telės savininkė ir valdytoja, įrodo ir prie praÅ¡ymo pridėtas 2012 m. gruodžio 12 d. valdybos susirinkimo protokolas, kuriuo bendrija nustatė, kaip suformuoti automobilių stovėjimo vietas ginčo automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje bei kam suteikti galimybę naudotis Å¡iomis automobilių stovėjimo vietomis.

Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstÄ ir teisėtÄ iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje kasatorius nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis bÅ«tų galima konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija neprieÅ¡taravo proceso atnaujinimui.898-osios DNSB nariai prašė įtraukti juos trečiaisiais asmenimis atsakovių pusėje ir nustatyti terminÄ atsiliepimas į praÅ¡ymÄ pateikti, nes priimtas sprendimas pažeidžia 898-osios DNSB narių teises bei turi pasekmių pareigoms.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 22 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos 898-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo atmetė.          Teismas nustatė, jog pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį bendrija yra įkuriama atstovauti butų ar kitų patalpų savininkus bei per jÄ Ä¯gyvendinti butų ar kitų patalpų savininkų teises ir pareigas.

Ä®kurdami bendrijÄ , jos nariai siekia paprastesnio savo teisių įgyvendinimo per vienÄ juridinį organÄ â€“ bendrijÄ . Daugiabučio namo gyventojai pavedė bendrijai įsteigti automobilių stovėjimo aikÅ¡telę ir tvarkyti visus su tuo susijusius dokumentus bei iÅ¡kilusius klausimus. Taigi namo gyventojai, kurie buvo suinteresuoti automobilių stovėjimo aikÅ¡telės įkÅ«rimu, iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ per bendrijÄ ir suteikė Å¡iai teisę veikti jų vardu. Vadinasi, daugiabučio namo gyventojai negali bÅ«ti laikomi byloje kiekvienas kaip atskiras vienetas, o yra apjungti ir atstovaujami 898-osios DNSB.

Visos teisės ginčo objekto atžvilgiu sukurtos per juridinį asmenį – bendrijÄ , o ne savarankiÅ¡kai. Automobilių stovėjimo aikÅ¡telės įkÅ«rimas vykdytas iÅ¡imtinai per bendrijÄ , visi statybos dokumentai įforminti bendrijos vardu. Todėl ir tinkamu atsakovu Å¡ioje civilinėje byloje buvo 898-oji DNSB, o ne atskiri jos dalyviai, todėl visos teisės ar pareigos tiesiogiai atsirado bendrijai, o ne jos dalyviams. Bendrijos nariai savo teises ir teisėtus interesus turėjo ginti per savo juridinį asmenį – bendrijÄ , per jos valdymo organus, o ne tiesiogiai.

Dėl to pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas įtraukti visus praÅ¡yme įvardytus asmenis kaip trečiuosius asmenis negali bÅ«ti tenkinamas. Per bendrijÄ jiems kyla pasekmės, susijusios su teismo sprendimo vykdymu, todėl papildomai juos įtraukti trečiaisiais asmenimis nėra tikslinga. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad procesui CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu atnaujinti bÅ«tina nustatyti ne tik tai, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimÄ ir jame nedalyvavo, bet ir tai, kad sprendimu teismas nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010; kt.).

Byla Nr. 2-30-155/2014 buvo iÅ¡nagrinėta kasacine tvarka, kasacinės instancijos teismas nepasisakė dėl trečiųjų asmenų neįtraukimo į procesÄ . Be to, byla iÅ¡nagrinėta kasacine tvarka, teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir neskundžiamas, todėl manytina, kad svarstymas dėl netinkamo procesinio sprendimo priėmimo yra negalimas.                                       III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja 898-oji DNSB praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – patenkinti praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo.                       Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1) Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiÅ«ra.

Todėl bÅ«tent pareiÅ¡kėja, o ne atskiri bendrijos nariai buvo įtraukta dalyvauti byloje atsakove ir bÅ«tent bendrijai, o ne atskiriems butų savininkams buvo reiÅ¡kiami reikalavimai byloje. Tačiau bendrijos dalyvavimas byloje negalėjo paÅ¡alinti įstatyminės pareigos į bylos nagrinėjimÄ Ä¯traukti asmenis, kuriems teismo sprendimas sukurs tiesiogines teises ir pareigas. Jokie galiojantys teisės aktai ar teismų praktika nenumato, kad bendrijos dalyvavimas byloje atsakove arba ieÅ¡kove Å¡alina pareigÄ , esant įstatymo numatytoms sÄ lygoms, į bylos nagrinėjimÄ trečiaisiais asmenimis įtraukti konkrečius bendrijos narius.

CPK 47 straipsnio 1 dalyje be jokių iÅ¡imčių nurodyta, kad tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylÄ ieÅ¡kovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos iÅ¡sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Neturėtų kilti abejonių, kad automobilių aikÅ¡telės statybÄ finansavę namo savininkai turi materialinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi. Jie dėl Vilniaus apygardos teismo sprendimo priėmimo patyrė netiesioginių nuostolių, nes teismo sprendimu buvo nuspręsta nugriauti turtÄ , kuris buvo statytas jų lėšomis.

Be to, jie taip pat patirs ir papildomų iÅ¡laidų teismo sprendimo įvykdymui bei pajus kitas neigiamas pasekmes, negalėdami naudotis automobilių stovėjimo aikÅ¡tele. Todėl Å¡ie asmenys turėjo bÅ«ti įtraukti byloje dalyvauti trečiaisiais asmenimis atsakovės pusėje, taip sudarant jiems galimybę ne tik pasisakyti dėl ginčo nuo pat bylos pradžios, bet ir skųsti priimtus teismo sprendimus.2) Ginčas byloje kilo ne dėl bendro naudojimo objekto, bet dėl daliai bendrijos narių priklausančios, tai yra konkrečių asmenų lėšomis pastatytos, automobilių stovėjimo aikÅ¡telės. Ši aikÅ¡telė vieÅ¡ajame registre nėra įregistruota kaip bendrijos nuosavybė ar bendro naudojimo objektas, todėl kiekvienas aikÅ¡telės statybÄ finansavęs asmuo, galimai turėjo teisę praÅ¡yti pripažinti jam nuosavybės teisę į konkrečiÄ aikÅ¡telės vietÄ .

Todėl bendrijos dalyvavimas byloje neužtikrino asmenų teisių ir teisėtų interesų apsaugos, nes ginčas buvo susijęs ne su visų butų savininkų dalinės nuosavybės teise valdomo objekto naudojimu ir priežiūra, o su konkretiems asmenims priklausančio objekto naudojimu. Todėl šie konkretūs asmenys privalėjo dalyvauti byloje, pasisakyti dėl ginčo ir atitinkamai prisiimti prievoles, susijusias su jų sprendimu ir lėšomis pastatytos aikštelės nugriovimu.3) Pažymėtina, kad byloje priimti Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesiniai sprendimai yra akivaizdžiai neteisėti ir nepagrįsti.

Pagal CPK 14 straipsnio 3 dalį teismas, priimdamas sprendimÄ , neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Jeigu Å¡io draudimo nepaisoma, tai yra vienas iÅ¡ teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų. Todėl psrendimas nagrinėjamoje byloje yra neteisėtas.4) Byloje taip pat buvo padaryta aiÅ¡ki teisės normos aiÅ¡kinimo klaida. Apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai sprendimus naikinti iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ ir įpareigoti benrijÄ nugriauti stovėjimo aikÅ¡telę priėmė motyvuodami Elektros tinklų apsaugos taisyklių, patvirtintų energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d.

įsakymu, nuostatų 19.3 punktu, draudžiančiu įrengti sporto, žaidimų aiÅ¡teles, stadionus, turgavietes, vieÅ¡ojo transporto sustojimo vietas, visų rÅ«Å¡ių maÅ¡inų ir mechanizmų stovėjimo aikÅ¡teles. Tačiau aukÅ¡tesnės galios teisės aktas – Elektros energetikos įstatymas statybas elektros tinklų apsaugos zonoje reglamentuoja ir nenumato kategoriÅ¡ko draudimo elektros tinklų apsaugos zonoje vykdyti statybos darbus Å io įstatymo 75 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statybos darbai gali bÅ«ti atliekami, gavus perdavimo sistemos operatoriaus ar skirstomųjų tinklų operatoriaus raÅ¡ytinį sutikimÄ elektros energetikos objektų apsaugos zonose statyti, rekonstruoti, griauti bet kokius statinius.

Šios dvi teisės normos konkuruoja, o automobilių stovėjimo aikštelės statyboms buvo gauti visi reikiami leidimai ir sutikimai, todėl ginčo išsprendimui turėjo būti taikomas aukštesnės galios teisės aktas, ir juo remiantis turėjo būti pripažinta, kad ginčo statybos leidimas buvo išduotas teisėtai.

5) CPK XVIII skyriaus teisės normos nenumato, kad kliÅ«timi atnaujinti procesÄ , esant CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytam pagrindui, yra bylos iÅ¡nagrinėjimas kasacine tvarka. Todėl teismo argumentas, kad svarstymas dėl netinkamo procesinio sprendimo priėmimo yra negalimas, kadangi byla buvo iÅ¡nagrinėta kasacine tvarka, teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir neskundžiamas, taip pat yra nepagrįstas.             Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos praÅ¡o skundo netenkinti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį nepakeistÄ .

Nurodo, jog ispekcija byloje reikÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė įpareigoti 898-Ä jÄ DNSB per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo savo lėšomis nugriauti automobilių stovėjimo aikÅ¡telę ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo, kad ji yra statytoja, be to siekė įteisinti ginčo statinį savo vardu. Todėl byloje bendrija yra tinkamas atsakovas. Ä®prastai teismų praktikoje, nagrinėjant bylas dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo, kai atsakovas yra statytojas, trečiaisiais asmenimis į bylÄ nėra traukiami statitnio naudotojai ar asmenys, kuriuos su statinio savininku sieja prievoliniai teisiniai santykiai dėl statinio statybos finansavimo.

Bendrijos nariai ar kiti daugiabučio namo gyventojai nėra ginčo statinio savininkai.Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė nurodo, jog, teismui nustačiaus, jog priimtuose sprendimuose buvo iÅ¡spręstas neįtraiktų į bylÄ asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų klausimÄ , suinteresuotasis asmuo proceso atnaujinimui neprieÅ¡tarautų.            Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius praÅ¡o skundÄ atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį nepakeistÄ .

Nurodo, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo proceso atnaujinimui. Be to, dėl proceso atnaujinimo byloje kreipiasi ne suinteresuotieji asmenys, kurių interesai galimai pažeisti, bet atsakovė, tai yra skunde nurodomi asmenys neiÅ¡reiÅ¡kė valios dėl civilinės bylos atnaujinimo ir dalyvavimo bei galimai nelaiko, kad jų teisės buvo pažeistos.                  IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesÄ , teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirÄ jį skundÄ nėra ginamas vieÅ¡asis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinės bylos medžiagÄ bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su proceso atnaujinimo institutu, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamÄ teismo nutartį prielaidų nesudaro.           Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė prašė teismo pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. rugpjūčio 8 d. iÅ¡duotÄ raÅ¡ytinį pritarimÄ projektui įrengti autombilių aikÅ¡telę;

įpareigoti 898-Ä jÄ daugiabučio namo savininkų bendrijÄ per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis jÄ nugriauti ir sutvarkyti statybvietę; bendrijai neįvykdžius sprendimo nustatytu terminu leisti ieÅ¡kovei jÄ nugriauti ir sutvarkyti statybvietę, iÅ¡ieÅ¡kant patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ daugiabučio namo savininkų bendrijos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Vilniaus miesto apygardos teismas 2015 m. kovo 27 d. sprendimu panaikino minėtÄ sprendimÄ ir priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 23 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimÄ nepakeistÄ .

Visų instancijų teismuose atsakovėmis buvo tik DNSB ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija, trečiaisiais asmenimis – O. Č., Nacionalinė žemės tarnyba, AB „Lesto“, AB „TEO LT“. Daugiabučio namo savininkai nei vienoje instancijoje nebuvo įtrauktais trečiaisiais asmenimis į bylÄ , tokie praÅ¡ymai nebuvo pateikti nei atsakovių, nei pačių namo savininkų.Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ procesas gali bÅ«ti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimÄ pareiÅ¡kėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai.

Taigi, pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai:

1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis);

2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (LAT 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012, 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-355/2014). Taip pat kasacinis teismas ne kartÄ pabrėžė proceso atnaujinimo instituto paskirtį ir reikÅ¡mę asmens teisių apsaugai, pažymėdamas, kad Å¡is institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teisių gynimo bÅ«dais (LAT 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; kt.).           Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 7 dalį daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija (toliau – bendrija) – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiÅ«rėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius.

Taigi, bendrijos paskirtis yra tiek prižiÅ«rėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, tiek juos visų ar didžiosios daugumos bendrasavininkų valia sukurti. Pripažintina, kad pirmos instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad namo gyventojai, kurie buvo suinteresuoti automobilių stovėjimo aikÅ¡telės įkÅ«rimu, iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ per bendrijÄ ir suteikė jai teisę veikti jų vardu, todėl namo gyventojai negali bÅ«ti laikomi byloje kiekvienas kaip atskiras vienetas, o yra apjungti ir atstovaujami 898-osios DNSB.

          Atsakovė atskirajame skunde nenurodė, kokias tiesiogines teises ir pareigas teismo sprendimas sukuria kieviena iš bendrasavininkų. Pagal Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 25 straipsnio 1 dalį bendrijos lėšas sudaro:

1) tikslinės butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų įmokos, skirtos bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros išlaidoms apmokėti;

2) valstybės ar savivaldybės paramos lėšos;

3) pajamos, gautos disponuojant bendrijos turtu, kitos negrÄ Å¾intinai gautos lėšos. Taigi, savo veiklÄ bendrijos vykdo iÅ¡ visų jai priklausančių namo butų savininkų sumokamų lėšų. Todėl tiek aikÅ¡telė buvo statoma pagal butų savininkų daugumos pageidavimÄ ir jų lėšomis, taip pat ir teismo sprendimu nustatytas įpareigojimas paÅ¡alinti neteisėtos statybos padarinius bus vykdomas iÅ¡ bendrijos lėšų, kurios yra surinktos iÅ¡ visų namo bendrasavininkų. Todėl negalima sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog tik 21 bendrijos narys, kurio iniciatyva buvo siekiama statyti aikÅ¡telę, turi teisę į ginčo statybos objektÄ .

Pažymėtina, kad teismo sprendimas turės netiesioginės įtakos visiems bendrijos nariams, tai yra kiek tai bus susiję su iÅ¡laidų už neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimu sumokėjimu. Tačiau, kaip buvo minėta aukščiau, bendrija pagal įstatymÄ ir yra įsteigta tam, kad atstovautų visus bendrijos narius teismuose ir gintų jų interesus bei teises, susijusias su bendro naudojimo objektais. Todėl DNSB byloje buvo tinkamu atsakovu, o visų, ar bent jau atsakovės nurodomų 21 bendrijos nario, įtraukimas į bylÄ bÅ«tų perteklinis, nes pati bendrija ir yra įkurta namo savininkų, kad atstovautų jiems, sprendžiant klausimus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų tvarkymu ar naujų sukÅ«rimu.

           Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmos instancijos teisme. PraÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo atsakovė grindė tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, tai yra, jog teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimÄ pareiÅ¡kėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai.

Tačiau atsakovė nenurodė, jog apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai padarė aiÅ¡kiÄ teisės taikymo klaidÄ . Be to, pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ atnaujinti procesÄ galima tada, kai pirmos instancijos teismo sprendime yra padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida. Tuo tarpu atsakovė atskirajame skunde nurodo, jog teisės aiÅ¡kinimo klaidÄ padarė apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl Å¡io atskirojo skundo argumento nepasisakoRemdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiÅ¡kėjos (atsakovės) atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.

Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę, nei 3,00 € sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                          Laima Gerasičkinienė