2019-07-17 Nr. AB-14423-3-61-3-00060-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-460-575/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00060-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 57.2.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl grąžinimo į pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK) pirmininko 2017 m. gruodžio 5 d. įsakymą Nr. P-158 „Dėl M. S. atleidimo iš pareigų“ (toliau – ir Įsakymas); 2) priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą patenkino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą pakeitė, pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, panaikino Įsakymą, o bylos dalį dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas 2018 m. spalio 3 d. pateikė teismui skundo reikalavimo patikslinimą, prašydamas: 1) grąžinti jį į eitas VTEK Prevencijos skyriaus vedėjo pareigas valstybės tarnyboje; 2) priteisti iš VTEK vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2017 m. gruodžio 6 d. iki grąžinimo į valstybės tarnybą dienos; 3) įpareigoti VTEK sumokėti į Valstybinio socialinio draudimo fondą (toliau – Sodra) pareiškėjo naudai, jo, kaip darbdavio, mokamą 30,48 proc. įmokų dalį nuo pareiškėjui už priverstinės pravaikštos laiką priteistos vidutinio darbo užmokesčio dalies.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 29 d. nutartimi ir 2019 m. vasario 11 d. nutartimi dėl klaidos ištaisymo pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš VTEK vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo dienos (2017 m. gruodžio 6 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos – po 68,02 Eur už kiekvieną darbo dieną, esant 5 darbo dienų savaitei, bet ne ilgiau kaip už 1 metus – 17 141,04 Eur (bruto), taip pat priteisė pareiškėjui iš VTEK 2 856,84 Eur (bruto) kompensaciją. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi pareiškėjo M. S. apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 29 sprendimą paliko nepakeistą.

Pareiškėjas M. S. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurių bendra suma pirmosios instancijos teisme sudaro 2 038,31 Eur.

Atsakovas VTEK teismui pateiktoje nuomonėje prašė atsižvelgti į tai, kad ne visi pareiškėjo reikalavimai buvo tenkinti, todėl yra pagrindas sumažinti prašomų priteisti išlaidų sumą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 22 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokatu R. K. Pareiškėjas patirtas bylinėjimosi išlaidas grindė 2018 m. rugsėjo 25 d. ir 2019 m. balandžio 16 d. mokėjimo nurodymais.

Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 29 d. nutartimi ir 2019 m. vasario 11 d. nutartimi dėl klaidos ištaisymo pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš VTEK vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo dienos (2017 m. gruodžio 6 d. ) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, taip pat priteisė pareiškėjui iš VTEK 2 856,84 Eur (bruto) kompensaciją. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, nurodė, kad pareiškėjas įgijo teisę gauti turėtų išlaidų atlyginimą, proporcingai patenkintų jo reikalavimų daliai. Teismas konstatavo, kad buvo nepatenkintas vienas reikalavimas. Atsižvelgus į tai, pareiškėjui apskaičiuota išlaidų suma (1 717,14 Eur), proporcinga patenkintų jo reikalavimų daliai, t. y. priteisti du trečdaliai sumos, 1 144,76 Eur suma.

III. Pareiškėjas M. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-703-535/2019 iš dalies ir padidinti priteistiną išlaidų pirmosios instancijos teisme sumą iki 1 717,14 Eur.

Pareiškėjas pabrėžia, kad atskiruoju skundu ginčija tik tą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria apskaičiuota priteistina išlaidų pirmosios instancijos teisme suma (1 717,14 Eur) buvo sumažinta vienu trečdaliu (iki 1 144,76 Eur sumos).

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 29 d. sprendime pažymėjo, jog vertindamas byloje susiklosčiusią situaciją ir siekdamas, kad teismo sprendimu būtų užtikrinta pareiškėjo teisių apsauga bei įvykdytas socialinis teisingumas, pareiškėjo pažeistas teises apgynė ne jį grąžinant į valstybės tarnybą, bet Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalyje nurodytu alternatyviu pažeistų teisių gynimo būdu, priteisdamas išeitinę kompensaciją. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas pripažino pareiškėjo reikalavimo grąžinti jį į pareigas valstybės tarnyboje teisėtumą bei jo pažeistų teisių apgynimo būdą, tačiau negalėjo tiksliai realizuoti šio jo reikalavimo taip, kaip jį suformulavo pareiškėjas. Atsižvelgdamas į pareiškėjo išreikštą valią grįžti į pareigas valstybės tarnyboje, pirmosios instancijos teismas parinko alternatyvų pažeistų teisių gynimo būdą, priteisdamas pareiškėjui 2 856,84 Eur išeitinę kompensaciją dėl pareigų netekimo. Pareiškėjo nuomone, grąžinimo į pareigas valstybės tarnyboje klausimą išsprendus alternatyviu būdu, pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas ne tiksliai pagal pareiškėjo reikalavimą ir išreikštą valią, tačiau į ją iš esmės atsižvelgiant bei pareiškėjo naudai, t. y. dėl to iš atsakovo VTEK priteisiant 2 856,84 Eur išeitinę kompensaciją.

Atsakovas VTEK atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirojo skundo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

VTEK nuomone, nepagrįsti pareiškėjo atskirojo skundo teiginiai, kad iš esmės visi pareiškėjo skundo reikalavimai buvo patenkinti. Atsakovas pažymi, kad vienas iš trijų pareiškėjo skundo reikalavimų nebuvo patenkintas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria pareiškėjo prašymas atlyginti teismo išlaidas patenkintas iš dalies, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, jog šioje normoje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010; 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013). Taigi ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis iš esmės atspindi administracinėje byloje vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-238/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013).

Pažymėtina ir tai, kad laimėjusiai proceso šaliai atlyginamos jos bylinėjimosi išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012; kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas suformulavo tris reikalavimus: 1) grąžinti jį į eitas VTEK Prevencijos skyriaus vedėjo pareigas valstybės tarnyboje; 2) priteisti iš VTEK vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2017 m. gruodžio 6 d. iki grąžinimo į valstybės tarnybą dienos; 3) įpareigoti VTEK sumokėti Sodrai pareiškėjo naudai, jo, kaip darbdavio, mokamą 30,48 proc. įmokų dalį nuo pareiškėjui už priverstinės pravaikštos laiką priteistos vidutinio darbo užmokesčio dalies.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies. Iš sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas netenkino pareiškėjo reikalavimo grąžinti jį į iki 2017 m. gruodžio 5 d. eitas VTEK Prevencijos skyriaus vedėjo pareigas valstybės tarnyboje, tačiau, įvertinęs teismo posėdžio metu šalių pateiktus paaiškinimus, liudytojų parodymus, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas prašė negrąžinti pareiškėjo į pareigas, į tai, kad gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, taip pat į tai, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo atliktas auditas, pradėtas ne vienas tarnybinis patikrinimas ir paskirtos tarnybinės nuobaudos, kurios apskųstos teismui ir ne visi teisminiai procesai pasibaigę, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pripažinus 2017 m. gruodžio 15 d. Įsakymą neteisėtu, darė išvadą, kad turi būti taikoma Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalis, kurioje įtvirtintas alternatyvus pažeistų darbuotojų teisių gynybos būdas, jei grąžinimas į pirmesnį darbą negalimas dėl darbdavio prašymo ir objektyvių priežasčių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju grąžinimo į pareigas valstybės tarnyboje klausimas buvo išspręstas alternatyviu būdu, t. y. iš atsakovo VTEK priteisiant pareiškėjui 2 856,84 Eur išeitinę kompensaciją. Pažymėtina, kad šiuo atveju pareiškėjas teisingai nurodė, kad grąžinimo į pareigas valstybės tarnyboje klausimą išsprendus alternatyviu būdu, pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas ne tiksliai pagal pareiškėjo reikalavimą ir išreikštą valią, tačiau į ją iš esmės atsižvelgiant, pareiškėjo naudai priteisiant iš VTEK 2 856,84 Eur išeitinę kompensaciją. Taigi teismo sprendimas iš esmės priimtas pareiškėjo naudai ir jis turi teisę į visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas įgijo teisę gauti turėtų išlaidų atlyginimą, proporcingai patenkintų jo reikalavimų daliai ir vietoje 1 717,14 Eur sumos priteisė 1 144,76 Eur sumą. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai priteistiną 1 717,14 Eur pareiškėjui apskaičiuotą išlaidų sumą sumažino iki 1 144,76 Eur sumos, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis keičiama iš dalies, padidinant priteistiną išlaidų pirmosios instancijos teisme sumą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punkte įtvirtintus kriterijus, į bylos sudėtingumą, trukmę, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą, pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, įvertinus pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas pareiškėjui šioje byloje, taip pat byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, darytina išvada, jog prašoma priteisti 1 717,14 Eur suma atitinka protingumo bei būtinumo kriterijus ir laikytina racionalia.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. S. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartį pakeisti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui M. S. iš atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 1 717,14 Eur (tūkstantį septynis šimtus septyniolika eurų keturiolika euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė