2019-04-03 Nr. AB-8317-3-63-3-00258-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-463-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00258-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.5; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Palangos miesto savivaldybės administracija ir R. S.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja R. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) 2017 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. 1SS-90-(8.5) „Dėl teritorijų planavimo komisijoje pateiktos pastabos“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą patvirtinti parengtą teritorijos tarp (duomenys neskelbiami), valstybinės reikšmės miško ir (duomenys neskelbiami) g., Palangoje, detalųjį planą.

2. Pareiškėja paaiškino, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. A1-57 pradėtas rengti teritorijos, esančios tarp (duomenys neskelbiami) Palangoje, detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas). Detaliojo plano organizatorius – Palangos miesto savivaldybė, kuri suformavo šio plano tikslus: žemės sklypų ribų ir plotų keitimas, numatant prisijungti įsiterpusią laisvą valstybinę žemę, teritorijos naudojimo reglamentų nustatymas, optimalios urbanistinės struktūros suformavimas, suplanuojant inžinerinių komunikacijų tinklą, Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. 32 1 punktu patvirtinto Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. T2-46 patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbiami), Palangoje, detaliojo plano sprendinių keitimas planuojamoje teritorijoje. 2015 m. balandžio 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius (toliau – ir NŽT Palangos skyrius) išdavė teritorijų planavimo sąlygas Nr. (duomenys neskelbiami).

3. Pareiškėja nurodė, kad ji 2016 m. kovo 16 d. kreipėsi į NŽT Palangos skyrių prašydama pateikti informaciją, ar planuojamoje teritorijoje yra suformuotų žemės sklypų, nepažymėtų kadastro žemėlapyje, ar negauta prašymų suformuoti natūra grąžintinus žemės sklypus planuojamoje teritorijoje, pateikti kitą informaciją, kuri gali daryti poveikį rengiamo detaliojo plano sprendiniams, NŽT Palangos skyrius rašte Nr. 16SD-445-(14.16.104.) nurodė, kad suformuotų žemės sklypų, nepažymėtų kadastro žemėlapyje, bei prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į natūra grąžintinus žemės sklypus planuojamoje teritorijoje, nėra.

4. 2016 m. birželio 22 d. parengtas Detalusis planas, kuris 2016 m. birželio 22 d. svarstytas Palangos teritorijų planavimo komisijoje. NŽT Palangos skyriaus atstovas Palangos teritorijų planavimo komisijos svarstymo metu nepateikė pastabų ir suderino parengtą Detalųjį planą. Dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus pateiktos pastabos, projektas teiktas Palangos Teritorijų planavimo komisijai derinti pakartotinai ir 2016 m. rugpjūčio 10 d. šioje komisijoje pakartotinai svarstant Detalųjį planą, NŽT Palangos skyriaus atstovė atsisakė suderinti Detalųjį planą, argumentuodama, kad projektuojami valstybinės žemės plotai neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas) 2.15 punkte nurodytos įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokos.

5. Pareiškėja, nesutikdama su NŽT Palangos skyriaus atstovo atsisakymu derinti Detalųjį planą, 2016 m. lapkričio 18 d. pateikė skundą NŽT, kuri išnagrinėjusi pareiškėjos skundą 2017 m. sausio 10 d. sprendime Nr. 1SS-90-(8.5.) „Dėl teritorijų planavimo komisijoje pateiktos pastabos“ padarė išvadą, kad NŽT Palangos skyriaus atstovas pagrįstai atsisakė derinti teritorijų planavimo dokumentą. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad rengiamu Detaliuoju planu numatoma padalyti ir prie esamų žemės sklypų prijungti 0,0866 ha laisvos valstybinės žemės plotą, įsiterpusį tarp nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų: kadastro Nr. (duomenys neskelbiami) – (duomenys neskelbiami), kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), kadastro Nr. (duomenys neskelbiami) ir (duomenys neskelbiami) g. (toliau – ir ginčo teritorija arba planuojama teritorija).

6. Parengtu Detaliuoju planu planuotas prijungti įsiterpusios laisvos valstybinės žemės plotas yra netaisyklingos formos, pailgas, siauras žemės plotas, kuriame negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Detaliuoju planu įsiterpusi laisva valstybinė žemė sudalyta į 5 atskirus sklypus, kurių plotai neviršija besiribojančių žemės sklypų, prie kurių numatyta prijungti suformuotus įsiterpusios žemės plotus, ploto. Pareiškėjos teigimu, Detaliuoju planu planuojamas žemės sklypas yra laisva valstybinė žemė, atitinkanti įsiterpusio laisvos valstybinės žemės kriterijus, apibrėžtus Nutarimo 2.15 punkte.

7. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

8. Atsakovas nurodė, jog Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktas nustato, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio. Įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvoka yra įtvirtina Nutarimo 2.15 punkte. NŽT pažymėjo, kad 2016 m. rugpjūčio 10 d. Palangos miesto teritorijų planavimo komisijos posėdyje pakartotinai nagrinėjant parengtą Detalųjį planą, Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėja S. N., nuo 2016 m. liepos 25 d. atliekanti NŽT Palangos skyriaus vedėjo funkcijas, išskyrus nuosavybės teisių atkūrimo sritį, susipažinusi su pateikto Detaliojo plano dokumentais ir nustačiusi, kad planuojamas suformuoti kaip įsiterpęs ir sujungti su besiribojančiais žemės sklypais valstybinės žemės sklypas, neatitinka Nutarimo 2.15 punkto reikalavimų, pagrįstai nepritarė Detaliojo plano sprendiniams.

9. Atsakovas NŽT pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju nustatyta, kad parengto Detaliojo plano sprendiniuose numatyta prie gyvenamosioms teritorijoms priskiriamų žemės sklypų, kuriuose yra vienbučiai gyvenamieji namai, (duomenys neskelbiami), Palangoje, prijungti apie 0,085 ha bendro ploto valstybinės žemės plotą. Ši teritorija neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokos, kadangi formuojamų kaip įsiterpusių žemės plotų bendras plotas viršija 0,04 ha, šis valstybinės žemės plotas nėra siaura juosta (žemės sklypo plotis – nuo 4,5 iki 22,5 m, plotas – 8,5 aro), į šį žemės sklypą yra galimybė patekti iš (duomenys neskelbiami) gatvės ir šioje teritorijoje yra galimybė suformuoti naują savarankiškai funkcionuojantį žemės sklypą. NŽT neturi diskrecijos kitaip taikyti aktualų teisinį reguliavimą.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą nurodė, jog palieka ginčą spręsti teismo nuožiūra.

11. Palangos miesto savivaldybės administracijos teigimu, teisės aktai numato, kad NŽT turi prerogatyvą spręsti, ar žemės sklypas yra įsiterpęs ir laisvas. Palangos miesto savivaldybės administracija akcentavo, kad skunde pareiškėja nepagrįstai prašė teismo įpareigoti atsakovą tvirtinti parengtą Detalųjį planą. Atsakovas NŽT šiuo atveju ne tvirtina, bet derina detalųjį planą.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. S. atsiliepime į skundą prašė tenkinti skundą.

13. R. S. nurodė, kad pareiškėja ir ji yra Detaliojo plano rengimo iniciatorės, o rengiamu teritorijų planavimo dokumentu siekiama suformuoti racionalią žemėnaudą, prijungiant laisvos valstybinės žemės dalį, kuri yra įsiterpusi tarp privačių sklypų. R. S. vertinimu, ginčo teritorijoje savarankiško sklypo suformuoti neįmanoma, nes yra siaura juosta, besiribojanti su valstybiniu mišku.

II. 14. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 5 d. sprendimu pareiškėjos R. P. skundo netenkino.

15. Iš administracinėje byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. A1-57 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbiami), žemės sklypų (duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami) upės, valstybinės reikšmės miško ir (duomenys neskelbiami), Palangoje, detaliojo plano rengimo“ pradėtas rengti teritorijos tarp (duomenys neskelbiami), žemės sklypų (duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami) upės, valstybinės reikšmės miško ir (duomenys neskelbiami), Palangoje, detalusis planas, kurio tikslai – žemės sklypų ribų ir plotų keitimas, numatant prisijungti įsiterpusią laisvą valstybinę žemę, teritorijos naudojimo reglamentų nustatymas, optimalios urbanistinės struktūros suformavimas, suplanuojant inžinerinių komunikacijų tinklą; Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. 32 1 punktu patvirtinto Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. T2-46 patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbiami), Palangoje, detaliojo plano sprendinių keitimas planuojamoje teritorijoje.

16. Teismas nustatė, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Geometra“ 2016 m. kovo 16 d. raštu Nr. GKLA-0390-20160316-1 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo NŽT Palangos skyrių, kad rengia teritorijos tarp (duomenys neskelbiami), žemės sklypų (duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami) upės, valstybinės reikšmės miško ir (duomenys neskelbiami), Palangoje, detalųjį planą ir prašė suteikti visą informaciją, kuri gali turėti įtakos rengiamo Detaliojo plano sprendiniams. NŽT Palangos skyrius 2016 m. balandžio 13 d. atsakyme į UAB „Geometra“ užklausimą nurodė, jog planuojamoje teritorijoje nėra kadastro žemėlapyje nepažymėtų suformuotų žemės sklypų, nėra pateikta prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimą į natūrą grąžintinus žemės sklypus planuojamoje teritorijoje.

17. 2016 m. birželio 22 d. įvyko Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. A1-430 1 punktu sudarytos Teritorijų planavimo komisijos posėdis. Analizuojant 2016 m. birželio 22 d. teritorijų planavimo komisijos teritorijų planavimo dokumento kompleksinio derinimo protokolo Nr. (18.2.) ATPS20-15/2 turinį nustatyta, kad įvykusio posėdžio metu NŽT Palangos skyriaus atstovas suderino parengtą Detaliojo plano projektą, tačiau Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovas turėjo pastabų ir atsisakė derinti projektą, todėl 2016 m. rugpjūčio 10 d. įvyko pakartotinis Teritorijų planavimo komisijos posėdis. Iš 2016 m. rugpjūčio 10 d. Teritorijų planavimo komisijos teritorijų planavimo dokumento kompleksinio derinimo protokolo Nr. (18.2.) ATPS20-21/2 turinio nustatyta, jog NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėja, nuo 2016 m. liepos 25 d. atliekanti NŽT prie ŽŪM Palangos skyriaus vedėjo funkcijas, išskyrus nuosavybės teisių atkūrimo sritį, S. N. atsisakė derinti Detalųjį planą, nurodydama, kad planuojamas laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusios žemės tarp privačių sklypų sąvokos pagal Nutarimą. Nederinimo argumentus NŽT atstovė pateikė Palangos miesto savivaldybės teritorijų planavimo komisijos protokolo priede, kuriame nurodyta, kad NŽT Palangos skyriaus atstovas nederina pateikto Detaliojo plano, nes projektuojami valstybinės žemės plotai kaip įsiterpę sklypai neatitinka Nutarimo 2.15 punkte nurodytos įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokos.

18. Pareiškėja 2016 m. lapkričio 18 d. pateikė skundą atsakovui. NŽT 2017 m. sausio 10 d. sprendime Nr. 1SS-90-(8.5.) „Dėl teritorijų planavimo komisijoje pateiktos pastabos“ nurodė, kad parengto Detaliojo plano sprendiniuose numatyta prie jau suformuotų gyvenamosioms teritorijoms priskiriamų žemės sklypų, kuriuose yra vienbučiai gyvenamieji namai, esančių (duomenys neskelbiami), Palangoje, prijungti apie 0,085 ha bendro ploto valstybinės žemės.

19. Teismas, įvertinęs Nutarimo 2.15 punkto turinį, nustatė, kad planuojamos laisvos valstybinės žemės plotas yra apie 8,5 aro (brėžinyje teritorija žymima žalia spalva), sklypas yra netaisyklingos formos, tačiau jo plotas nuo (duomenys neskelbiami) gatvės link suformuoto žemės sklypo (duomenys neskelbiami), Palangoje, platėja nuo 4,5 m pločio iki 22,5 m pločio ir ties esamais (duomenys neskelbiami) sklypais jau yra taisyklingos konfigūracijos. Teismas įvertino atsakovo argumentą, kad nagrinėjamu atveju galima suformuoti savarankiškai funkcionuojantį žemės sklypą su įvažiavimu iš (duomenys neskelbiami) gatvės teismo posėdžio metu pasitelkdamas ir papildomas vaizdines priemones (https://maps.google.lt/ paieškos sistemoje įvedus ginčo teritorijos duomenis), iš kurių nustatyta, kad iš L. Vaineikio gatvės į laisvą valstybinę žemę yra įrengta įvaža. Teismas pripažino, kad pagrįsti atsakovo argumentai, jog galima suformuoti savarankiškai funkcionuojantį žemės sklypą su įvažiavimu iš (duomenys neskelbiami) gatvės.

20. Atsižvelgęs į bylos rašytinių įrodymų visumą bei nenustatęs jokių ginčijamo administracinio akto panaikinimo pagrindų, teismas konstatavo, jog Sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti. Teismas taip pat padarė išvadą, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo – įpareigoti atsakovą patvirtinti parengtą Detalųjį planą.

III. 21. Pareiškėja R. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

22. Pareiškėja apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė skunde. Pareiškėja pabrėžia, kad teismas, priimdamas sprendimą, neįsigilino į bylos esmę, neteisingai, nevisapusiškai bei neobjektyviai įvertino bylos medžiagą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Atsakovas nesilaikė nuoseklios, teisės aktais paremtos pozicijos – neatsižvelgė, kad vienas iš Detaliojo plano rengimo tikslų buvo prijungti įsiterpusią valstybinę žemę. Pareiškėja, prieš inicijuodama Detaliojo plano rengimą, siekė išsiaiškinti, ar nėra kliūčių planuojamam teritorijų planavimo dokumentui rengti. Pareiškėjai atsirado teisėti lūkesčiai dėl įsiterpusio laisvo valstybinės žemės ploto prijungimo prie pareiškėjos ir kitų Detaliojo plano užsakovų nuosavybės teise valdomų sklypų.

23. Pareiškėjos teigimu, teismas nepagrįstai nusprendė, kad tarp privačių ir valstybinio miško esantis laisvos valstybinės žemės plotas negali būti pripažįstamas įsiterpusiu tarp privačių sklypų valstybinės žemės plotu, nes neatitinka Nutarimo 2.15 punkte numatytų kriterijų, bei nepagrįstai, vadovaudamasis „Google“ interneto paieškos sistema, nusprendė, kad prie sklypo yra įvažiavimas, neatsižvelgdamas, kad Palangos miesto detaliajame plane toks įvažiavimas prie sklypo iš (duomenys neskelbiami) gatvės pusės nenumatytas, dabartinė įvaža praktiškai eina per kito žemės sklypo savininko žemę.

24. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

25. Atsakovas atsiliepimą grindžia tapačiais argumentais kaip ir atsiliepimą į skundą, ir papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo visas reikšmingas bylai aplinkybes, rašytinius įrodymus, teisingai taikė ir aiškino aktualius teisės aktus ir teismų praktiką bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti pareiškėjos R. P. skundo reikalavimai panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. 1SS-90-(8.5) ir įpareigoti atsakovą patvirtinti parengtą teritorijos, esančios tarp (duomenys neskelbiami), žemės sklypų (duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami) upės, valstybinės reikšmės miško ir (duomenys neskelbiami) Palangoje, detalųjį planą, pagrįstumas ir teisėtumas.

27. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą ir byloje surinktus įrodymus, netenkino pareiškėjos skundo reikalavimų dėl to, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog Detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės ir nuomos“ 2.15 punkto reikalavimams. Pareiškėja apeliaciniu skundu, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, laikosi pozicijos, kad jos skundas dėl skunde nurodytų aplinkybių turėjo būti tenkintas.

28. Pareiškėja skundą grindė tuo, kad rengiamu Detaliuoju planu numatoma padalyti ir prie esamų žemės sklypų prijungti 0,0866 ha laisvos valstybinės žemės plotą, įsiterpusį tarp žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbiami) gatvės, planuojamas prijungti žemės plotas yra netaisyklingos formos, ilga, siaura žemės juosta, kurioje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Detaliuoju planu įsiterpusi laisva žemė sudalyta į 5 atskirus sklypus, kurių plotai neviršija besiribojančių žemės sklypų, su kuriais bus jungiami suformuoti įsiterpusios žemės sklypai, ploto. Pareiškėja taip pat nurodė, kad jokiais dokumentais ar sprendimais nėra numatytas įvažiavimas iš (duomenys neskelbiami) gatvės, o siauroje juostoje nėra galimybės suformuoti atskirą žemės sklypą. Pareiškėja akcentavo, kad buvo imtasi visų teisėtų ir aktyvių veiksmų siekiant išsiaiškinti dėl galimybės prisijunti įsiterpusią laisvą valstybinę žemę, o kreipiantis į kompetentingas institucijas nebuvo gauta jokių atsakymų, kurie paneigtų pareiškėjos galimybę prisijungti įsiterpusią valstybinę žemę, buvo išduotos teritorijų planavimo sąlygos, kuriomis remiantis buvo parengtas teritorijų planavimo dokumentas, gautas NŽT Palangos skyriaus pritarimas Detaliojo plano sprendiniams ir tik vėliau, t. y. pakartotinai nagrinėjant parengtą Detalųjį planą, nebuvo pritarta Detaliojo plano sprendiniams.

29. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Žemės įstatymo 10 straipsnio 4 dalis nustato, jog valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. To paties straipsnio 5 dalis įtvirtina, jog valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, be kita ko, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams (4 p.). Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus. Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai (Žemės įstatymo 10 str. 6 d.). Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė (Žemės įstatymo 10 str. 7 d.). Nurodytas teisinis reguliavimas leidžia teigti, jog pagal bendrąją taisyklę nauji žemės sklypai yra parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu – tik išimtiniais atvejais, kurie turi būti vertinami ir aiškinami atsižvelgiant į jų numatymo tikslus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1750-415/2019; kt.).

30. Nutarimo 2.15 punkte įtvirtinta, kad įsiterpusiais laikomi laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.

Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.

Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro šlaitas.

Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro griovys. Kitose teritorijose įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,5 ha. Įsiterpusio žemės sklypo plotas negali būti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą.

31. Nustatant, ar valstybinės žemės plotas yra įsiterpęs, kiekvienu konkrečiu atveju yra vertinama, kaip žemės plotas yra išsidėstęs, ar jis atitinka sąlygas, numatytas Nutarimo 2.15 punkte (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1304/2013; kt.).

32. Akcentuotina, kad būtent šioje byloje turėjo būti vertinama, ar NŽT pagrįstai ir teisėtai atsisakė pritarti Detaliojo plano sprendiniams dėl suformuoto įsiterpusio žemės sklypo prijungimo prie pareiškėjos ir kitų asmenų žemės sklypų, nes būtent NŽT vadovas ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovas sprendžia, ar yra pagrindas parduoti ne aukciono būdu ar išnuomoti suformuotą įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą. NŽT Palangos skyriaus 2015 m. balandžio 15 d. išduotose teritorijų planavimo sąlygose rengti Detalųjį planą nurodyta vadovautis Nutarimo 2.15 punktu. Tai, kad pirmą kartą svarstant Detalųjį planą Teritorijų planavimo komisijoje buvo gautas NŽT Palangos skyriaus pritarimas Detaliojo plano sprendiniams, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju NŽT vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas privalėjo pritarti Detaliojo plano sprendiniams.

33. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismų praktikoje yra nurodoma, jog tai, kad NŽT ar jos įgaliotas teritorinis padalinys bei savivaldybės administracija padarė klaidą, vertindami sklypo ypatumus, ir laikė jį atitinkančiu įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto kriterijus, leido rengti detalųjį planą bei tokį planą patvirtino, nesuteikia teisės asmeniui nesilaikyti teisės aktų reikalavimų ir įsigyti žemės sklypą be aukciono; vien detaliojo plano parengimas bei jo patvirtinimas nesukuria jokių subjektinių teisių į sklypą, o tik sudaro procesines prielaidas žemės sklypui įsigyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-616/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513-969/2018).

34. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodomi argumentai apie jos teisėtus lūkesčius, kai buvo leista rengti Detalųjį planą ir pirmąkart svarstant Detalųjį planą buvo pritarta Detaliojo plano sprendiniams dėl suformuoto įsiterpusio laisvo žemės sklypo, yra teisiškai nepagrįsti.

35. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš planuojamos teritorijos Detaliojo plano projekto sprendinių I ir II etapo pagrindinio brėžinio nustatyta, jog planuojamos laisvos valstybinės žemės plotas yra 864 kv. m (0,0864 ha), sklypas yra netaisyklingos formos, tačiau jo plotas nuo (duomenys neskelbiami) gatvės link suformuoto žemės sklypo (duomenys neskelbiami), Palangoje, platėja nuo 4,5 m pločio iki 22,5 m pločio ir ties esamais (duomenys neskelbiami) sklypais jau yra taisyklingos konfigūracijos, jame galima suformuoti savarankišką žemės sklypą su įvažiavimu iš (duomenys neskelbiami) gatvės. Būtent dėl šios nustatytos aplinkybės pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog tarp privačių sklypų ir valstybinio miško esantis laisvos valstybinės žemės plotas negali būti pripažįstamas įsiterpusiu tarp privačių sklypų žemės plotu, nes neatitinka Nutarimo 2.15 punkte nurodytų kriterijų.

36. Be to, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog Nutarimo 2.15 punkte yra nustatyta imperatyvi sąlyga, kad teritorijose, kuriose numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų bei daugiabučių ir bendrabučių teritorijų naudojimo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni nei 0,04 ha, neatsižvelgiant į tai, kiek gretimybėje esančių žemės sklypų savininkų pretenduoja įsigyti ir prisijungti dalį laisvos valstybinės žemės, o įsiterpęs žemės plotas gali būti didesnis nei 0,04 ha ploto, jeigu žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai, tačiau tokiais atvejais žemės plotas gali būti didinamas tik esant NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio sprendimui.

37. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, byloje pateiktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, neturi faktinio ir teisinio pagrindo nesutikti su minėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, nes suformuotas kaip įsiterpęs laisvos valstybinės žemės sklypas akivaizdžiai viršija Nutarimo 2.15 punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus, byloje nepateikti įrodymai, kad šiuo atveju įsiterpęs žemės plotas galėtų būti padidintas dėl to, jog žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Pažymėtina, kad NŽT, įvertinusi Detaliajame plane nurodyto žemės ploto išsidėstymą, nustatė, jog žemės ploto nesudaro siaura juosta. Byloje nepateikti įrodymai apie šlaitus ir griovas.

38. Pareiškėja byloje nėra pateikusi jokių įrodymų, kurie paneigtų byloje nustatytą aplinkybę, jog suformuotas valstybinės žemės plotas nėra siaura juosta (žemės sklypo plotis yra nuo 4,5 iki 22,5 m pločio), į šį žemės sklypą yra galimybė patekti iš (duomenys neskelbiami) gatvės ir šioje teritorijoje yra galimybė suformuoti naują savarankiškai funkcionuojantį žemės sklypą. Pareiškėja kritikuoja pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę apie galimybę patekti į žemės sklypą, tačiau pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikusi jokių įrodymų, kurie paneigtų tokią nustatytą faktinę aplinkybę (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 4 d.). Pažymėtina, kad įvažiavimo į žemės sklypą, kurį NŽT planuoja suformuoti kaip atskirą žemės sklypą, klausimas būtų sprendžiamas žemės sklypo formavimo metu.

39. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

40. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. P. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė