2021-02-03 Nr. AB-2609-3-62-3-01760-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-915-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01760-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. Š. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja L. Š. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) Aplinkos skyriaus 2019 m. balandžio 30 d. raštą Nr. 36-2-712 (toliau – ir Raštas); 2) Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) Kauno apygardos skyriaus 2019 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 21R1-147 (AG1-83/08-2019) (toliau – ir Sprendimas); 3) įpareigoti Administracijos Aplinkos apsaugos skyrių išduoti leidimą atlygintinai nukirsti paprastąjį klevą (skersmuo 34 cm), augantį (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėja paaiškino, kad jai nuosavybės teise priklauso 394/1579 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Pagal Kauno miesto žemėtvarkos planą, jai yra priskirtos atskirai naudotis žemės sklypo dalys, kurios ribojasi su 0,0618 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Šalia esančiame sklype (duomenys neskelbtini) auga saugotinas didelis medis – klevas, kurio šakos yra išlindusios į pareiškėjai priskirtą žemės sklypo dalį ir yra netoli jai priklausančios namo dalies. Taip pat į jos žemės sklypą patenka medžio lapija, kurią nuolat tenka tvarkyti. Nuo medžio patekusi drėgmė gadina tvorą, žemės sklype yra mažinamas matomumas. Negana to, prie medžio negalima laikyti jokių daiktų, kadangi bet kuriuo metu klevo šaka ar jis pats gali nulūžti ir sugadinti daiktus.

3. Pareiškėja nurodė, kad Raštu atsakovas atsisakė išduoti leidimą nukirsti klevą, augantį (duomenys neskelbtini). Nesutikdama su Raštu, pareiškėja kreipėsi į Komisijos Kauno apygardos skyrių, kuris 2019 m. liepos 19 d. Sprendimu atmetė skundą.

4. Pareiškėjos teigimu, Raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, kadangi jis nėra objektyvus, nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, nėra motyvuotas. Taip pat, pareiškėjos nuomone, priimant Raštą nebuvo remtasi viešojo administravimo principais. Pareiškėjos įsitikinimu, Raštas turi būti motyvuotas Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos prie Kauno miesto savivaldybės (toliau – ir Želdinių komisija) posėdžio protokolu, tačiau 2019 m. sausio 3 d. protokole nenurodyti argumentai, kuriais buvo grindžiamas Raštas. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717 patvirtintų Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5.4 punktą medžiai veisiami ne arčiau kaip 3 m atstumu nuo atraminių sienelių papėdės išorinės pusės. Be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo veisiami medžiai iki 3 m aukščio ne arčiau kaip 2 m (Taisyklių 5.5.1 p.). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (toliau – ir Reglamentas) 9 priedo „Namo sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“ nuostatos numato, kad medžiai nuo kaimyninių sklypų ribos turi būti sodinami 3 m atstumu.

5. Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad Raštas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtintu Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), kuris numato ir atlygintiną medžių kirtimą.

6. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad pagal Aprašą leidimai kirsti saugotinus medžius išduodami atlyginant kertamų medžių vertę ir neatlyginant jos. Nagrinėjant asmens prašymą išduoti leidimą kirsti, pirmiausia tikrinami pagrindai leisti kirsti ar kitaip šalinti medį neatlygintinai, nes pareiškėjas gali nežinoti, jog egzistuoja pagrindai leisti nukirsti medį neatlygintinai. Aprašo 13 punktas nustato leidimų išdavimo tvarką. Šiuo atveju Želdinių komisija buvo sukviesta siekiant pašalinti bet kokius pagrindus pareiškėjai abejoti sprendimo objektyvumu. Želdinių komisija 2018 m. gruodžio 19 d. apžiūrėjo (duomenys neskelbtini), augantį klevą ir nusprendė, kad jis yra sveikas.

8. Atsakovo vertinimu, pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, nes nei viena iš jos nurodytų priežasčių nepatenka į Aprašo 4 punkte nustatytus atvejus, kai leidžiama nukirsti medį neatlygintinai. Pareiškėjos prašyme nurodytus argumentus atsakovas laikė nepatogumais, kurie nesudaro pagrindo nukirsti sveiką medį. Kadangi ginčo dėl medžio būklės nebuvo, Želdinių komisija neatliko želdinio ekspertizės, o vertino jo kirtimo klausimą. Atsakovas pažymėjo, kad 2019 m. sausio 8 d. buvo gautas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų nesutikimas nupjauti medį. Nesant objektyvių priežasčių nukirsti saugotiną medį kaimyniniame sklype ir neturint šio medžio valdytojų sutikimo, nebuvo teisinio pagrindo išduoti pareiškėjai leidimą nukirsti medį. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjos nurodyta medžio drėgmė nėra pagrindinė potenciali drėgnos tvoros priežastis, o vėjas gali laužyti ir sveikų medžių šakas, tačiau tai nesuteikia pagrindo šalinti geros būklės medį.

9. Atsakovas pažymėjo, jog teismas neužsiima viešojo administravimo veikla, todėl negalėtų įpareigoti Administracijos duoti leidimą kirsti saugomą medį, todėl toks pareiškėjos prašymas atmestinas kaip nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimu pareiškėjos L. Š. skundą atmetė.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 394/1579 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Pagal Kauno miesto žemėtvarkos planą, jai yra priskirtos atskirai naudotis žemės sklypo dalys, kurios ribojasi su 0,0618 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Šiame sklype auga saugotinas didelis medis – klevas, kurio šakos yra išlindusios į pareiškėjai priskirtą žemės sklypo dalį ir yra netoli jai priklausančios namo dalies. Dėl to, kad šio medžio lapija patenka į pareiškėjos žemės sklypą ir jai nuolat tenka juos tvarkyti, nesaugu vaikščioti kieme, be to, nuo minėto medžio patekusi drėgmė gadina tvorą, žemės sklype yra mažinamas matomumas, pareiškėja su 2018 m. lapkričio 22 d. prašymu kreipėsi į Administracijos Aplinkos apsaugos skyrių dėl leidimo nukirsti saugotiną medį (klevą), įsipareigodama atlyginti jo vertę.

12. Teismas pažymėjo, jog dėl to, kad Apraše nėra nustatyti konkretūs atvejai, kuomet galėtų būti išduodamas leidimas atlygintinai kirsti geros būklės sveikus saugotinus medžius, Rašte akcentuota, jog tokia aplinkybė neįpareigoja atsakovo išduoti leidimą nukirsti geros būklės sveikus medžius dėl jų lapų kritimo ir metamo šešėlio. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog (duomenys neskelbtini), augantis klevas yra sveikas (nepažeistas mechaniškai, puvinio, grybo), nepasviręs, su tvarkingai susiformavusia laja, o Raštas buvo priimtas atsižvelgiant į Želdinių komisijos posėdyje priimtą nutarimą ir pareiškėjos kaimynų (sklypo ir medžio bendraturčių) neduotą sutikimą pašalinti medį.

13. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, Aprašo 9 ir 12 punktais bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 53 ir 54 straipsnių nuostatomis. Teismo vertinimu, Rašte, kuris buvo priimtas atsižvelgiant į Komisijos Kauno apygardos skyriaus 2019 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 21R1-59 (AG1-18/10-2019), išsamiai išdėstytos faktinės aplinkybės, kuriomis remtasi, jame nurodytas teisinis pagrindas, tinkamai motyvuota privataus intereso ir viešojo intereso išlaikymo pusiausvyra. Todėl teismas nesutiko su pareiškėjos nuomone, kad Raštas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, kad nebuvo remtasi viešojo administravimo, objektyvumo, įstatymo viršenybės principais.

14. Įvertinęs Raštą, teismas sprendė, kad Administracija pagal savo kompetenciją ir galimybes laiku priėmė administracinį sprendimą ir jį pateikė pareiškėjai, į bylą nebuvo pateikta jokių argumentų, paneigiančių tai, kad pareiškėjos prašymo nagrinėjimas buvo vykdomas neobjektyviai ir tendencingai.

15. Netenkinęs skundo reikalavimo panaikinti Raštą, teismas netenkino ir reikalavimų panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Administracijos Aplinkos apsaugos skyrių išduoti leidimą atlygintinai nukirsti paprastąjį klevą (skersmuo 34 cm), augantį (duomenys neskelbtini).

III. 16. Pareiškėja L. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

17. Pareiškėjos teigimu, ginčijamas Raštas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, kadangi jis nėra objektyvus, nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, nėra motyvuotas. Taip pat, pareiškėjos nuomone, priimant Raštą nebuvo remtasi viešojo administravimo principais, Raštas turi būti motyvuotas Želdinių komisijos posėdžio protokolu, tačiau 2019 m. sausio 3 d. protokole nenurodyti argumentai, kuriais buvo grindžiamas skundžiamas Raštas. Pagal Taisyklių 5.4 punktą medžiai veisiami ne arčiau kaip 3 m atstumu nuo atraminių sienelių papėdės išorinės pusės. Be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo veisiami medžiai iki 3 m aukščio ne arčiau kaip 2 m (Taisyklių 5.5.1 p.). Pagal Taisyklių 5.4 punktą medžiai veisiami ne arčiau kaip 3 m atstumu nuo atraminių sienelių papėdės išorinės pusės. Be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo veisiami medžiai iki 3 m aukščio ne arčiau kaip 2 m (Taisyklių 5.5.1 p.). Reglamento 9 priedo „Namo sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“ nuostatos numato, kad medžiai nuo kaimyninių sklypų ribos turi būti sodinami 3 m atstumu.

18. Pareiškėja pažymi, kad civilinėje byloje buvo gautas gretimo sklypo savininkų sutikimas nukirsti medį, tačiau teismas šios aplinkybės neįvertino. Taip pat teismas vadovavosi Konstitucijos 53 ir 54 straipsnių nuostatomis, tačiau neatsižvelgė į Konstitucijos 23 straipsnį, kuriame įtvirtintas asmens nuosavybės neliečiamumo principas.

19. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

20. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja apeliaciniame skunde pateikia tuos pačius motyvus, kuriuos nurodė Komisijos Kauno apygardos skyriui bei teismui. Atsakovo nuomone, teismas išsamiai ir objektyviai įvertino pareiškėjos skundo aplinkybes ir motyvus, tinkamai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą, teisėtą ir teisingą sprendimą. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad norimo nukirsti medžio, augančio kaimyniniame sklype, savininkai yra davę sutikimą. Teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovui teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėjant prašymą išduoti leidimą nukirsti saugomą medį, savininkai raštu išreiškė nesutikimą. Pagal Aprašo 13.5.4 punktą prašant leisti pašalinti ne savo želdinį, būtina gauti to želdinio savininkų (valdytojų) suderinimą. Teismas pagrįstai vadovavosi Konstitucijos 53 ir 54 straipsnių nuostatomis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Bylos esminis dalykas – atsakovo Administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus 2019 m. balandžio 30 d. rašto Nr. 36-2-712, kuriuo netenkintas pareiškėjos L. Š. prašymas išduoti leidimą atlygintinai nukirsti paprastąjį klevą, augantį (duomenys neskelbtini), pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėja byloje taip pat yra pareiškusi skundo reikalavimus panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2019 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 21R1-147 (AG1-83/08-2019) ir įpareigoti Administracijos Aplinkos apsaugos skyrių išduoti leidimą atlygintinai nukirsti paprastąjį klevą, augantį (duomenys neskelbtini).

22. Pirmosios instancijos teismas atsakovo Raštą pripažino teisėtu, nes nustatė, kad atsakovas teisingai taikė Želdynų įstatymo bei Aprašo (byloje aktuali redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 5 d. iki 2020 m. sausio 8 d.) nuostatas ir pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo išduoti leidimą kirsti geros būklės sveiką medį (saugotiną medį) dėl pareiškėjos nurodomų priežasčių. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklauso dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir ši dalis ribojasi su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kuriame auga klevas, kuris yra sveikas (nepažeistas mechaniškai, puvinio, grybo), nepasviręs, su tvarkingai susiformavusia laja, ir pareiškėjos kaimynai (sklypo ir medžio bendraturčiai) neduoda sutikimo medžiui pašalinti.

23. Pareiškėja apeliaciniame skunde, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, laikosi pozicijos, kad jos skundo reikalavimai dėl skunde nurodytų aplinkybių turėjo būti tenkinti. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

24. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.), konstatuoja, kad pareiškėjos apeliacinio skundo motyvai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo pirmosios instancijos teismo išvadų dėl Rašto teisėtumo pripažinti neteisingomis.

25. Iš pareiškėjos nurodomų aplinkybių matyti, kad ji pageidauja atlygintinai nukirsti kitame žemės sklype augantį saugotiną klevą dėl to, jog šio medžio lapija patenka į pareiškėjos žemės sklypą ir jai nuolat tenka tvarkyti lapus, nesaugu vaikščioti kieme, be to, nuo minėto medžio patekusi drėgmė gadina tvorą, yra temdomas matomumas žemės sklype. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, tam, kad šis saugotinas medis galėtų būti nukirstas, būtinas savivaldybės išduotas leidimas (Aprašo 9 p.).

26. Pareiškėja apeliaciniame skunde išvardija Aprašo nuostatas, nustatančias atvejus, kai kertamų medžių vertė neatlyginama (4 p.); taip pat nurodo Aprašo 12 punkto nuostatas, kurios nustato, kad saugotinų medžių ir krūmų vertė neatlyginama, kai: 1) 4 punkte nurodytais atvejais darbus vykdo žemės ar želdynų ir želdinių savininkas ir valdytojas ar jo įgaliotas asmuo; 2) želdiniai auga naudingųjų iškasenų telkiniuose; 3) pareiškėjas įsipareigoja ne vėliau kaip per metus pasodinti savivaldybės nurodytoje vietoje kertamų ar kitokiu būdu pašalinamų medžių ir krūmų atkuriamąją vertę atitinkantį nurodytų rūšių ir matmenų medžių ir krūmų kiekį ir juos prižiūrėti 3 metus. Taip pat pareiškėja vadovaujasi Aprašo 13 punktu, nustatančiu leidimų išdavimo tvarką. Tačiau pareiškėja nenurodo nei vienos teisės akto normos, kuri įpareigotų Kauno miesto savivaldybę (Administraciją) vien gavus pareiškėjos prašymą atlygintinai pašalinti sveiką saugotiną medį tenkinti tokį prašymą.

27. Aprašo 13.1 punktas nustato, kad želdynų ir želdinių savininkas ar valdytojas (įskaitant ir seniūnijas), kitas fizinis ar juridinis asmuo pateikia savivaldybei argumentuotą nustatytos formos prašymą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams (2 priedas). Pagal Aprašo 13.2 punktą savivaldybė, gavusi prašymą, paruošia leidimą (esant neaiškiai argumentacijai gali būti prašoma papildomos informacijos iš želdynų ir želdinių savininko ir valdytojo ar sukviečiama prie savivaldybės sudaryta Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija, į kurios sudėtį įeina savivaldybės institucijos specialistai, atsakingi už želdinių priežiūrą, kraštotvarką ir teritorinį planavimą, Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento ir (ar) Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono (miesto) agentūros pareigūnas; saugomoje teritorijoje, turinčioje direkciją – tos saugomos teritorijos direkcijos atstovas; nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje ir jos apsaugos zonoje – kultūros vertybių apsaugą kuruojantis rajono ar regioninio padalinio specialistas; kelio juostoje ir kelių apsaugos zonoje – kelių tarnybos atstovas ir saugaus eismo reguliavimo tarnybos atstovas; objektuose, kuriems yra parengti želdinių pertvarkymo projektai, schemos, – autorinės priežiūros atstovas).

28. Nagrinėjamu atveju atsakovo sprendimas netenkinti pareiškėjos prašymo priimtas išsamiai įvertinus pareiškėjos prašymo argumentus, atsižvelgus į Želdinių komisijos posėdyje priimtą nutarimą, kuriuo nebuvo nustatyti pagrindai nukirsti (pašalinti) klevą. Be to, taip pat įvertinta ir tai, kad sklypo ir medžio bendraturčiai neduoda sutikimo medžiui pašalinti, jei nebus nustatyta objektyvių priežasčių, prastos medžio būklės. Pažymėtina, kad pareiškėjos prašymu buvo atlikta Saugotino medžio – paprastojo klevo esamos būklės ekspertizė, kurią atlikus nebuvo nustatytos aplinkybės, kad medžio būklė kelia pavojų žmonėms, statiniams ar pan.

29. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, jog gretimo sklypo savininkai, kuriame auga medis, nedavė sutikimo, kadangi civilinėje byloje toks sutikimas buvo išduotas, tačiau nenurodo, kurioje civilinėje byloje ir kada toks sutikimas be jokių išlygų buvo išduotas. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis nustatyta, kad civilinė byla Nr. e2-1398-886/2021, nagrinėjama Kauno apylinkės teisme pagal pareiškėjos ieškinį gretimo sklypo savininkams dėl medžio nupjovimo, yra sustabdyta iki administracine tvarka bus išnagrinėtas pareiškėjos prašymas leisti nukirsti medį, o 2018 m. lapkričio 22 d. nutartyje, kuria civilinė byla sustabdyta, nurodyta, kad atsakovai yra pateikę sutikimą nupjauti medį, jei bus gautas leidimas.

30. Tai, kad nagrinėjamu atveju tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas, prioritetą suteikė tam, jog būtų išsaugotas sveikas, gyvybingas ir geros būklės medis, kuris nekelia grėsmės žmonėms, statiniams ar nesudaro kitokio pobūdžio pavojų, nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistas pareiškėjos nurodomas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas.

31. Teisėjų kolegija taip nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad Raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes tai, jog pareiškėja nesutinka su atsakovo Raštu, kuriuo netenkintas jos prašymas, nereiškia, kad Raštas yra be motyvų.

32. Apibendrindama nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 20772/92; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos L. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė