AS-444-635-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS444-635/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02050-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 61

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. K. (I. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. K. (I. K.) skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2012 m. rugpjūčio 2 d. gautas pareiškėjo I. K. (I. K.) (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Nacionalinė žemės tarnyba) Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2012 m. balandžio 26 d. sprendimą įformintą raštu Nr. 49SFN-(14.49.104.)-778 (toliau – ir Sprendimas), toje dalyje, kurioje nuspręsta atsisakyti įtraukti I. K. į Piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste, sąrašą bei įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių įtraukti J. K. į Piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste, sąrašą pagal pirminio prašymo pateikimo datą – 1991 m. lapkričio 25 d.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, jog pareiškėjas kelia ginčą dėl NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2012 m. balandžio 26 d. sprendimo dalies, o skundą pirmosios instancijos teismui padavė 2012 m. rugpjūčio 2 d., t. y. praleidęs 1 mėnesio apskundimo terminą ir neprašo jo atnaujinti, todėl atsisakė jį priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Taip pat pabrėžė, jog iš skundo turinio ir pateiktos medžiagos spręstina, kad pareiškėjas teismui ginčijamą NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2012 m. balandžio 26 d. sprendimą skundė išankstine ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka Nacionalinei žemės tarnybai. Tačiau tarnyba galutinio sprendimo pareiškėjo ginčijamu klausimu nepriėmė, 2012 m. birželio 26 d. raštu informavo pareiškėją, kad jo ginčijamas klausimas yra problemiškas, todėl galutinis sprendimas bus priimtas klausimą apsvarsčius Nacionalinės žemės tarnybos Komisijos probleminiams klausimams spręsti posėdyje ir apie priimtą sprendimą pareiškėjas bus informuotas. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu atsakymu, turėjo teisę jį apskųsti teismui, tačiau šia galimybe nepasinaudojo, teismui skundą pateikė tik dėl NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2012 m. balandžio 26 d. sprendimo dalies panaikinimo.

II. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Remdamasis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 18 straipsnio 7 dalimi teigia, jog NŽT vadovui paduoti skundai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų, taigi pareiškėjo 2012 m. gegužės 17 d. skundas turėjo būti išnagrinėtas iki 2012 m. birželio 15 d. Pareiškėjas mano, jog nagrinėjamoje byloje turėjo būti taikoma ABTĮ 32 straipsnio 2 dalis ir skundo padavimo terminas (2 mėnesiai), skaičiuojant nuo 2012 m. birželio 15 d., pareiškėjui skundą padavus 2012 m. rugpjūčio 2 d., nebuvo praleistas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. Atskirasis skundas tenkintinas.

Pareiškėjas skunde kelia du reikalavimus: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2012 m. balandžio 26 d. sprendimą įformintą raštu Nr. 49SFN-(14.49.104.)-778, toje dalyje, kurioje nuspręsta atsisakyti įtraukti I. K. į Piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste, sąrašą bei įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių įtraukti J. K. į Piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste, sąrašą pagal pirminio prašymo pateikimo datą – 1991 m. lapkričio 25 d..

Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog pareiškėjas praleido skundo dėl 2012 m. balandžio 26 d. NŽT Vilniaus žemėtvarkos skyriaus sprendimo padavimo terminą ir neprašo jo atnaujinti atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Lietuvos Respublikos K. T. jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, negali būti nepagrįstai apsunkinamas jos įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos K. T. 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Tačiau savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-46/2010).

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Minėto įstatymo 7 dalyje nustatyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui paduoti skundai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundą NŽT vadovui dėl NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus Sprendimo pateikė 2012 m. gegužės 17 d., taigi paskutinė diena, kai pareiškėjo skundas turėjo būti išnagrinėtas yra 2012 m. birželio 20 d., tačiau iki minėto termino pareiškėjo skundai nebuvo išnagrinėti. Pabrėžtina, kad pareiškėjas 2012 m. birželio 26 d. NŽT raštu Nr. 1SS-(7.5)-1132 (b. l. 13) buvo informuotas, jog pareiškėjo keliami klausimai bus svarstomi toliau. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo skundas būtų išnagrinėtas ir galimai pažeistos pareiškėjo teisės būtų apgintos.

ABTĮ 32 straipsnio 2 dalis numato, kad tais atvejais, kai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija nustatytu laiku skundo (prašymo) neišnagrinėja, šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai skundą (prašymą) dėl pažeistos teisės gali paduoti administraciniam teismui per du mėnesius nuo tos dienos, iki kurios turėjo būti priimtas sprendimas. Šia teisės norma suteikiama teisė suinteresuotiems asmenims kreiptis teisminės gynybos, kai galimai pažeistos teisės negina išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Tokiu atveju ginčas perkeliamas spręsti teismui.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas teismui kvalifikuotinas kaip paduotas ABTĮ 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Kaip jau minėta, pritaikius maksimalius terminus pareiškėjo skundas NŽT direktoriaus turėjo būti išnagrinėtas iki 2012 m. birželio 20 d. Šiai išankstinio ginčų nagrinėjimo institucijai laiku neišnagrinėjus pareiškėjo skundo, pareiškėjas, vadovaudamasis ABTĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatomis, įgijo procesinę teisę kreiptis tiesiogiai į administracinį teismą dėl jo pažeistos teisės per du mėnesius nuo dienos, iki kurios turėjo būti priimtas institucijos sprendimas. Pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 2 d. (b. l. 1) paduodamas skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nepraleido termino kreiptis į teismą ir tinkamai įgyvendino šią procesinę teisę.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo skundą panaikinama, perduodant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo I. K. (I. K.) atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. panaikinti ir pareiškėjo I. K. (I. K.) skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Dainius Raižys

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė