2018-04-18 Nr. AB-7842-3-61-3-00618-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-714-556/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00618-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovams Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. G. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, kurį patikslino, prašydamas: 1) pripažinti atsakovo Vilniaus visuomenės sveikatos centro (pavadinimas pasikeitė į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos; toliau – ir atsakovas, Centras) 2016 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. 13-17(2.1)-2-462 (toliau – ir Skundžiamas sprendimas) nepagrįstu; 2) įpareigoti atsakovą atsakyti į pareiškėjo 2015 m. gruodžio 15 d. skundą; 3) priteisti pareiškėjui 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Paaiškino, kad atsakovo 2015 m. rugpjūčio 18 d. rašte Nr. 13-17(2.1)-2-9754 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos“ (toliau – ir VMSA, Administracija) minimas Administracijos prašymas atlikti kontrolinį triukšmo matavimą(-us) dėl tęstinio AB „Grigeo Grigiškės“ pažeidimo, dalyje dėl triukšmo šaltinio nustatymo, buvo nepagrįstas, todėl Centras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 38 straipsnio 1 punktu, privalėjo informuoti Administraciją, kad tokio prašymo vykdymas nepriklauso jo kompetencijai.

3. Pareiškėjo teigimu, nebuvo jokio pagrindo pradėti naują tyrimą, vadovaujantis Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V-946 (toliau – ir Reglamentas). Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui jau yra teikęs skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo tuo pagrindu, kad, ne kartą atlikus AB „Grigeo Grigiškės“ vykdomos veiklos triukšmo lygio matavimus, buvo konstatuota, jog yra viršijamas leidžiamas triukšmo lygis.

Taigi pažeidimas yra tęstinis, todėl naujas tyrimas negalėjo būti pradėtas. Nepaisant to, pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 18 d. raštu sutiko, kad būtų atliktas pakartotinis triukšmo lygio matavimas, ir prašė, kad matavimai būtų atlikti keliuose kambariuose, tačiau Centras į tokį jo prašymą nesureagavo ir 2015 m. spalio 15 d. atliko matavimus. 2015 m. lapkričio 2 d. raštu pareiškėjas buvo informuotas, kad yra planuojama atlikti naują triukšmo lygio nustatymo tyrimą, taip pat buvo prašoma pareiškėjo sutikimo, tačiau pareiškėjas neatsakė į šį raštą manydamas, jog tokiu būdu išreiškė nesutikimą dėl naujo tyrimo pradėjimo. 2015 m. lapkričio 17 d. raštu pareiškėjas buvo informuotas, kad yra atliktas triukšmo lygio nustatymo tyrimas, kurio metu nustatytas žemo dažnio triukšmo pažeidimas. 2015 m. gruodžio 9 d. raštu pareiškėjas buvo informuotas, kad Centras, vadovaudamasis Administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2015 m. rugpjūčio 6 d. raštu, atliks AB „Grigeo Grigiškės“ triukšmo šaltinio nustatymą.

Nesutikdamas su šiuo raštu, pareiškėjas Centrui pateikė 2015 m. gruodžio 15 d. skundą, kuriame nurodė, jog tyrimo rezultatai yra netikslūs, nes matavimai nebuvo atlikti pareiškėjo nurodytose vietose, nepagrįstai nenustatytas triukšmo lygio viršijimas miegamajame kambaryje, šių tyrimų atlikimo laikas nebuvo suderintas su pareiškėju, Centras neturi įgaliojimų priimti sprendimus dėl triukšmo šaltinio nustatymo. Skundžiamu sprendimu atsakovas pareiškėjo skundo netenkino ir nurodė, kad triukšmo šaltinio nustatymo matavimai atlikti pareiškėjui sutikus.

Su tokia išvada pareiškėjas nesutiko ir nurodė, kad sutikimą davė tik kontroliniam triukšmo matavimui atlikti pagal VAĮ 364 straipsnio 12 punktą, o toks sutikimas duotas siekiant išsiaiškinti, ar pažeidimas nėra pašalintas, tačiau atlikti tęstinį tyrimą pareiškėjas nesutiko. Skundžiamame sprendime nurodyti argumentai, kodėl pareiškėjas ilgą laiką nebuvo informuotas apie atliktus matavimus, kodėl nebuvo atlikti vibracijos matavimai ir kodėl matavimai nebuvo atlikti pareiškėjo nurodytose vietose. Be to, Skundžiamas sprendimas neatitinka VAĮ 3 straipsnio ir 23 straipsnio 54 punkto reikalavimų.

Jame taip pat nepasisakyta dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su Centro įgaliojimais, kompetencija bei atsakomybe.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2012 m. pradžios ne kartą kreipėsi į Centrą su pranešimais apie tai, jog AB „Grigeo Grigiškės“ vykdoma veikla viršija leistiną triukšmo lygį, tačiau iki šiol šie pažeidimai nėra pašalinti. Centrui vykdant triukšmo matavimo tyrimus, AB „Grigeo Grigiškės“ sumažina triukšmą, tačiau, atlikus tyrimus, jį vėl padidina, tokiu būdu išvengdama atsakomybės. Atliekant patikrinimus nebuvo stebima, ar visi prietaisai matavimų metu dirba ir kokiu pajėgumu. Centras niekada nesiėmė jokių papildomų priemonių, siekdamas atlikti objektyvius matavimus, tokiu būdu pažeidė gero viešojo administravimo principą. Dėl minėtų Centro veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė pažeminimu, stresu, pareiškėjas ilgą laiką jaučia fizinį skausmą dėl per didelio triukšmo lygio, jis negali išsimiegoti, negali dirbti, kenčia psichologinius išgyvenimus, suprastėjo sveikata.

5. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog triukšmas ir toliau yra nemažinamas. Pažeidimai tęsiasi nuo pat tyrimo pradžios, t. y. 2012 m., tačiau nėra atliekami jokie veiksmai, kontrolės institucijos savo funkcijas vykdo aplaidžiai.

6. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 ir 7 punktais ir nurodė, jog kontrolės metu vertinama ūkinės komercinės veiklos stacionarių triukšmo šaltinių atitiktis Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604, ir Lietuvos higienos normos HN 30:2009 „Infragarsas ir žemo dažnio garsai: ribiniai jų dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. kovo 13 d.

įsakymu Nr. V-190, reikalavimams. Vadovaujantis Reglamento 13.3.1 punktu, vienas iš pagrindų atlikti operatyviąją kontrolę (neplaninį patikrinimą) yra kito kompetentingo viešojo administravimo subjekto rašytinis motyvuotas prašymas ar pavedimas atlikti objekto patikrinimą ar kitos valstybės kompetentingos institucijos prašymas. Centras, gavęs Administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2015 m. rugpjūčio 6 d. raštą Nr. A51‑75999/15(3.3.10.1-EM4) „Dėl pakartotinų triukšmo matavimų ir Seimo kontrolieriaus rekomendacijų“, kuriuo buvo prašoma tarnybinės pagalbos pakartotiniams matavimams atlikti, motyvuojant tuo, kad AB „Grigeo Grigiškės“ sustabdė dvi senas popieriaus gamybos mašinas (PM2 ir PM3) bei pradėjo eksploatuoti naują popieriaus gamybas mašiną (PM6), organizavo laboratorinius triukšmo matavimus.

Vadovaujantis Lietuvos standartu LST ISO 1996-1:2005 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir įvertinimas. 1 dalis. Pagrindiniai dydžiai ir įvertinimo tvarka“ ir Lietuvos standartu LST ISO 1996-2:2008 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir įvertinimas. 2 dalis. Aplinkos triukšmo lygių nustatymas“, siekiant įvertinti konkretaus triukšmo šaltinio keliamą triukšmą, matuojamas visuminis garsas (nurodytoje vietoje ir laike įvairių tolimų ir artimų šaltinių sukeliamas garsas) ir liekamasis garsas (visuminis garsas, nuslopinus nagrinėjamą triukšmo šaltinį).

Būtent tokie matavimai ir buvo atlikti 2015 m. spalio 15 d. pagal Administracijos prašymą. Centras neturėjo pagrindo atsisakyti Administracijai suteikti prašomą tarnybinę pagalbą, nes VAĮ 40 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad už prašymo pagrįstumą ir teisėtumą yra atsakingas tarnybinės pagalbos prašantis viešojo administravimo subjektas, o atsisakyti teikti tarnybinę pagalbą motyvuojant tuo, jog ji yra netikslinga, negalima. Be to, prašomos tarnybinės pagalbos atvejis nepriskirtinas nė vienam iš VAĮ 38 straipsnyje išvardintų atvejų, kuomet tarnybinė pagalba neteikiama.

Skundžiamas sprendimas yra išsamus ir argumentuotas, jame detaliai išaiškinta, kokiu pagrindu ir kuo vadovaujantis buvo organizuojami laboratoriniai triukšmo matavimai. Skundžiamame sprendime pareiškėjui paaiškinta, jog, jam atsisakius sudaryti sąlygas atlikti laboratorinius matavimus gyvenamosiose patalpose, Centras negalėjo įvertinti liekamojo triukšmo, taip pat neturėjo galimybių įvykdyti Administracijos prašymą dėl tarnybinės pagalbos suteikimo. Taip pat Skundžiamame sprendime nurodyta, kad Centras stabdo tarnybinės pagalbos teikimą ir pradėtą administracinę procedūrą pagal Administracijos 2015 m. rugpjūčio 6 d. prašymą iki Vilniaus apygardos administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eI-11047-790/2015.

Skundžiamame sprendime išaiškinta, kad, vadovaujantis Centro direktoriaus 2015 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. VK-182 „Dėl įgaliojimų Vilniaus visuomenės sveikatos centro vardu pasirašyti, tvirtinti ar derinti dokumentus suteikimo“, atsakymus į fizinių ir juridinių asmenų paklausimus, pareiškimus, prašymus ir skundus yra įgaliotas pasirašyti Centro direktoriaus pavaduotojas. Vadovaujantis VAĮ 23 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsakymai į skundus, pateiktus elektroniniu paštu, teikiami asmeniui elektroniniu paštu, o asmenų pageidavimu įteikiami asmeniškai.

Centras, nagrinėdamas pareiškėjo skundus dėl triukšmo jo gyvenamojoje aplinkoje, ėmėsi visų Visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme bei kituose teisės aktuose numatytų priemonių, kad būtų užtikrinta pareiškėjo teisė į sveiką aplinką. Tikslo siekimą apsunkino paties pareiškėjo veiksmai, nesutikimas įsileisti į gyvenamąsias patalpas atlikti būtinų papildomų triukšmo lygio matavimų, kuriais vadovaujantis būtų parinktos veiksmingos triukšmo valdymo priemonės. Taigi šiuo atveju nėra pagrindinės deliktinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis patyrė realią žalą, taip pat nenurodė, kaip ir kokiais įrodymais remdamasis pareiškėjas apskaičiavo prašomos priteisti neturtinės žalos dydį.

8. Atsakovų atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog grįžtamoji kontrolė buvo atlikta po 2014 m. įvykdytų matavimų. AB „Grigeo Grigiškės“ atstovui buvo surašytas protokolas ir visa informacija buvo pateikta Administracijai. Taigi procedūra buvo baigta. Savivaldybei kreipusis tarnybinės pagalbos, buvo pradėta operatyvioji kontrolė. Pareiškėjui buvo išsamiai nurodyta, kokiais teisės aktais vadovaujantis buvo pradėta tokia kontrolė, paaiškinta, kad, pareiškėjui atsisakius sudaryti sąlygas atlikti matavimus, Centras negali tinkamai jų atlikti.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, jog pareiškėjas ne kartą kreipėsi į triukšmo kontrolę atliekančias institucijas, tarp jų ir Administraciją, dėl AB „Grigeo Grigiškės“ veiklos galimo poveikio jo gyvenamajai aplinkai, prašydamas laikinai apriboti AB „Grigeo Grigiškės“ stacionarių triukšmo šaltinių, viršijančių teisės aktų nustatytus leistinus dydžius, veiklą, kol bus pasiekti leistini lygiai. Administracija, siekdama išspręsti pareiškėjui aktualią triukšmo problemą, bendradarbiavo su atsakovu ir AB „Grigeo Grigiškės“, konsultavosi su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru ir Nacionaline visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, davė AB „Grigeo Grigiškės“ įpareigojimus parengti ir įgyvendinti triukšmo prevencijos bei mažinimo priemonių planus, kuriuos AB „Grigeo Grigiškės“ parengė ir įgyvendino. Centras 2013 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. 13-17(2.1.)-2-6002 informavo Administraciją apie atliktų laboratorinių matavimų metu nustatytus žemo dažnio garso lygių viršijimus. Atsižvelgdama į tai, Administracija 2013 m. gruodžio 9 d. raštu įpareigojo AB „Grigeo Grigiškės“ iki 2013 m. gruodžio 31 d. parengti ir pateikti Vilniaus miesto savivaldybei triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių planą bei jį įgyvendinti.

11. Nurodė, jog AB „Grigeo Grigiškės“ kreipėsi į pareiškėją su prašymu įsileisti į gyvenamąją patalpą atlikti papildomų matavimų, tačiau pastarasis nesutiko. Atsižvelgusi į tai, Administracija 2014 m. sausio 14 d. raštu AB „Grigeo Grigiškės“ triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių plano rengimo terminą pratęsė iki 2014 m. vasario 10 d., o 2014 m. sausio 17 d. raštu pareiškėjo ir AB „Grigeo Grigiškės“ prašė susiderinti dėl triukšmo lygio matavimų atlikimo, tačiau pareiškėjas ir toliau nerodė suinteresuotumo identifikuoti konkretų triukšmo šaltinį, nebendradarbiavo ir matavimų laiko su AB „Grigeo Grigiškės“ nesuderino. Pasibaigus AB „Grigeo Grigiškės“ nustatytam triukšmą mažinančių priemonių įgyvendinimo terminui, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2014 m. liepos–rugpjūčio mėn. organizavo pakartotinius laboratorinius matavimus pareiškėjo gyvenamosiose patalpose ir 2014 m. rugpjūčio 27 d. raštu informavo Administraciją, kad grįžtamosios kontrolės metu laboratoriniais matavimais nustatyta, jog po AB „Grigeo Grigiškės“ įgyvendintų triukšmą mažinančių techninių priemonių, žemo dažnio garsų lygis gyvenamajame kambaryje sumažėjo, tačiau vis vien viršijo HN 30:2009 leistinus lygius. Informavo, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras yra surašęs administracinių teisės pažeidimų protokolus dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 42 straipsnio pažeidimo bei pasiūlė AB „Grigeo Grigiškės“, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, kai viršijami triukšmo ribiniai dydžiai, laikinai apriboti stacionarių triukšmo šaltinių veiklą ir/ar taikyti kitas triukšmo mažinimo priemones.

12. Pažymėjo, kad Centro organizuoti matavimai nustatė tik triukšmo ribinių dydžių viršijimus pareiškėjo gyvenamojoje aplinkoje, tačiau konkretaus triukšmo šaltinio neidentifikavo. Po Centro 2014 m. liepos–rugpjūčio mėn. organizuotų laboratorinių matavimų, AB „Grigeo Grigiškės“ 2014 m. rugsėjo 17 d. ir 2014 m. lapkričio 10 d. raštais kreipėsi į Administraciją nurodydama, kad bendrovei įgyvendinus visas triukšmo mažinimo priemones, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos instituto Aplinkos apsaugos ir darbo laboratorija 2014 m. birželio 26 d. atliko bendrovės technologinio proceso metu kylančio triukšmo lygio tyrimus, kuriais nustatyta, kad, veikiant bendrovės technologinei įrangai, triukšmo lygiai greta bendrovės esančioje gyvenamųjų namų teritorijoje leistinų dydžių neviršijo. AB „Grigeo Grigiškės“ pabrėžė, kad pareiškėjo kaimynystėje esančios gyvenamosios patalpos yra arčiau bendrovėje veikiančių įrenginių nei pareiškėjo gyvenamosios patalpos, todėl yra pagrindas manyti, kad nustatyto higienos normą viršijančio žemo dažnio garso šaltinis yra ne AB „Grigeo Grigiškės“ teritorijoje.

13. Paaiškino, kad atliktų tyrimų prieštaringumas, taip pat faktas, jog dviejose kaimynystėje esančiose gyvenamosiose patalpose atliktų triukšmo matavimų rezultatai skiriasi, bei faktas, kad kaimynystė, kurioje žemo dažnio garso lygiai leistinų dydžių neviršijo, yra arčiau AB „Grigeo Grigiškės“ veikiančių įrenginių nei pareiškėjo patalpos, Administracijai sukėlė pagrįstų abejonių dėl Centro 2014 m. liepos–rugpjūčio mėn. organizuotų laboratorinių triukšmo, infragarso, žemo dažnio garsų ir vibracijos matavimų atsakovo gyvenamojoje aplinkoje rezultatų aktualumo, todėl Administracija Aplinkos ir energetikos departamento 2015 m. liepos 29 d. raštu kreipėsi į Centrą, prašydama tarnybinės pagalbos – kuo skubiau organizuoti pakartotinius laboratorinius triukšmo, infragarso ir žemo dažnio garsų vibracijos matavimus pareiškėjo gyvenamojo namo aplinkoje ir pačiame pastate.

Centras 2015 m. rugpjūčio 4 d. raštu, vadovaudamasis Reglamento 13.3.1 punktu, paprašė pateikti motyvus, kodėl reikalingi pakartotiniai laboratoriniai triukšmo, infragarso ir žemo dažnio garsų, vibracijos matavimai, bei atsisakė teikti tarnybinę pagalbą dėl motyvavimo trūkumo. Administracija 2015 m. rugpjūčio 5 d. raštu kreipėsi į AB „Grigeo Grigiškės“, prašydama pateikti informaciją, ar po Administracijos Aplinkos ir energetikos departamentui žinomų AB „Grigeo Grigiškės“ atliktų triukšmą mažinančių priemonių įgyvendinimo ir po to Centro atliktų triukšmo matavimų, AB „Grigeo Grigiškės“ atliko veiksmus, galinčius turėti įtakos triukšmo lygiui.

AB „Grigeo Grigiškės“ 2015 m. rugpjūčio 5 d. raštu informavo Vilniaus miesto savivaldybę, jog sustabdė dvi senas popieriaus gaminimo mašinas (PM2 ir PM3) ir pradėjo eksploatuoti naują popieriaus gaminimo mašiną (PM6). Gavusi šį atsakymą, Administracija 2015 m. rugpjūčio 6 d. raštu pakartotinai kreipėsi į Centrą, nurodė tarnybinės pagalbos teikimo motyvus ir prašė kuo skubiau organizuoti pakartotinius laboratorinius triukšmo, infragarso ir žemo dažnio garsų, vibracijos matavimus, o nustačius, kad yra viršijami nustatyti leistini dydžiai, nustatyti triukšmo šaltinį bei pareikšti siūlymus dėl Triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje numatytų triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių taikymo.

Taip pat Administracija pareiškė ieškinį pareiškėjui, prašydama įpareigoti jį leisti atlikti triukšmo, infragarso, žemo dažnio garsų ir vibracijos matavimus jam priklausančiame gyvenamajame name ir jo aplinkoje bet kuriuo paros metu, dalyvaujant Administracijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, AB „Grigeo Grigiškės“ ir akredituotos bandymų laboratorijos atstovams, tiek veikiant AB „Grigeo Grigiškės“ įrenginiams, tiek juos išjungus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2‑21911-845/2016 Administracijos ieškinį patenkino visiškai.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis Triukšmo valdymo įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi bei 27 straipsnio 2 dalimi ir VAĮ 40 straipsniu, Administracijos kreipimasis 2015 m. rugpjūčio 6 d. raštu į Centrą dėl tarnybinės pagalbos yra pagrįstas ir teisėtas.

14. Administracija, pasisakydama dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nurodė, jog jo išdėstyti argumentai Centro atžvilgiu yra abstraktūs ir nemotyvuoti. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, kaip pasireiškė jo patirta neturtinė žala, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, taip pat nenurodė, kaip ir kokiais įrodymais remdamasis apskaičiavo prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, todėl reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, pareiškėjas nepagrindė nei Centro, nei Administracijos neteisėtų veiksmų.

15. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdžio metu akcentavo, kad Triukšmo valdymo įstatyme yra įtvirtinta triukšmo valdymo kontrolę atliekančių institucijų teisė, o ne pareiga taikyti poveikio priemones. Administracija gilinosi į ilgai besitęsiančią triukšmo problemą ir bendradarbiavo su kitomis institucijomis bei pačiu pareiškėju, kreipėsi tarnybinės pagalbos, todėl visi veiksmai buvo atlikti tinkamai.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

17. Teismas nurodė, kad ginčas šioje byloje iš esmės kilo dėl Centro 2016 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. 13-17(2.1)-2-462 teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjo teigimu, šis sprendimas neatitinka VAĮ 3 straipsnio ir 23 straipsnio 4 ir 5 dalių reikalavimų, prieštarauja Reglamento 13.3.1 punkto reikalavimams, jame atsakyta ne į visus pareiškėjo teiktus klausimus.

18. Teismas nustatė, kad Skundžiamame sprendime atsakovas pareiškėjui nurodė, jog į pareiškėjo skundus Centro direktoriaus pavaduotojas atsako vadovaudamasis Centro direktoriaus 2015 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. VK-182 „Dėl įgaliojimų Vilniaus visuomenės sveikatos centro vardu pasirašyti, tvirtinti ar derinti dokumentus suteikimo“, kuriuo būtent Centro direktoriaus pavaduotojui yra suteikti įgaliojimai pasirašyti atsiliepimus į skundus. Teismas nenustatė jokio pagrindo nesutikti su tokiu Centro argumentu.

19. Teismas nurodė, kad Skundžiamame sprendime taip pat atsakyta į pareiškėjo argumentą dėl atliktų ir neatliktų matavimų. Sprendime pažymėta, jog Centras neturi įgaliojimų spręsti dėl Administracijos prašymo pakartotiniams triukšmo matavimams pareiškėjo gyvenamosiose patalpose atlikti teisėtumo, todėl pareiškėjo teiginio dėl to, jog Vilniaus miesto savivaldybės prašymas dėl AB „Grigeo Grigiškės“ triukšmo šaltinio nustatymo neturi teisinio pagrindo, Centras Skundžiamame sprendime nenagrinėjo. Teismas su tokiu atsakovu sprendimu sutiko, nes, vadovaujantis VAĮ 40 straipsnio 1 dalimi, tarnybinės pagalbos prašantis viešojo administravimo subjektas yra atsakingas už prašymo pagrįstumą ir teisėtumą. Viešojo administravimo subjektas, į kurį kreipiamasi tarnybinės pagalbos, privalo ją suteikti (2 d.), o atsisakyti teikti tarnybinę pagalbą motyvuojant, kad ji yra netikslinga, negalima (3 d.). Atsižvelgęs į šią nuostatą, teismas darė išvadą, jog Centras, kaip viešojo administravimo subjektas, į kurį Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi tarnybinės pagalbos, iš tiesų neturėjo kompetencijos spręsti dėl tokio prašymo teisėtumo. Be kita ko, teismas pažymėjo ir ginčo šioje byloje nėra, kad pareiškėjas dėl Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų teisėtumo yra kreipęsis į teismą. Centras sustabdė tarnybinės pagalbos teikimą iki Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinės bylą dėl Administracijos veiksmų teisėtumo.

20. Teismas, atsakydamas į pareiškėjo argumentą dėl to, jog apie 2015 m. spalio 15 d. matavimus jam nepagrįstai buvo pranešta tik praėjus beveik dviem mėnesiams ir kodėl nebuvo matuota vibracija, nustatė, kad atsakovas Skundžiamame sprendime nurodė, jog informacija apie Centro 2015 m. spalio 15 d. atliktų matavimų rezultatus pareiškėjui buvo pateikta Centro 2015 m. gruodžio 11 d. raštu, kuriame taip pat buvo paaiškinta, kodėl 2015 m. spalio 15 d. nebuvo matuota vibracija. Teismas, įvertinęs Centro 2015 m. gruodžio 11 d. rašto turinį nustatė, jog iš tiesų pareiškėjui minėtu raštu buvo nurodyta, kad 2015 m. spalio 15 d. buvo atlikti matavimai, išdėstyti šių matavimų rezultatai bei nurodyta, kodėl nebuvo atliekami vibracijos matavimai. Minėtame rašte nurodyta, jog apie matavimų rezultatus pareiškėjas buvo informuotas tada, kai Centras įvertino matavimo protokoluose pateiktus rezultatus. Tokią informacijos pateikimo procedūrą Centras grindė Reglamento nuostatomis. Taigi Centras jau anksčiau buvo atsakęs į pareiškėjo 2015 m. gruodžio 15 d. skunde pateiktus klausimus dėl vibracijos matavimų neatlikimo ir informavimo apie matavimų rezultatus, todėl Skundžiamu sprendimu neprivalėjo pakartotinai į jį atsakinėti. Kita vertus, pareiškėjas skunde teismui teigė, jog, vadovaujantis Reglamentu, atsakymas dėl matavimo rezultatų pateikimo yra nepagrįstas, tačiau toks pareiškėjo teiginys yra abstraktus ir neargumentuotas, todėl nėra pagrindo teigti, kad Skundžiamas sprendimas prieštarauja Reglamento nuostatoms. Be to, pareiškėjo minimas Reglamento 13.3.1 punktas nustato, jog operatyvioji kontrolė (neplaninis patikrinimas) atliekama gavus kito kompetentingo viešojo administravimo subjekto rašytinį motyvuotą prašymą ar pavedimą atlikti objekto patikrinimą ar kitos valstybės kompetentingos institucijos prašymą. Šiuo atveju, operatyvioji kontrolė ir buvo atlikta gavus viešojo administravimo subjekto (Vilniaus miesto savivaldybės) rašytinį prašymą, todėl visiškai nėra aišku, kodėl pareiškėjas teigė, kad Skundžiamas sprendimas prieštarauja minėtai Reglamento nuostatai. Centras tyrimus atliko gavęs Administracijos Aplinkos ir energetikos departamento prašymą, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigė, jog nebuvo pagrindo organizuoti triukšmo matavimus.

21. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2015 m. gruodžio 15 d. skunde Centrui taip pat prašė informuoti Administraciją, jog buvo atliktas kontrolinis matavimas ir buvo nustatytas pažeidimas dėl ekvivalentinio triukšmo miegamajame kambaryje ir žemo dažnio vaikų kambaryje dėl AB „Grigeo Grigiškės“ veiklos. Atsakydamas į šį pareiškėjo prašymą Centras nurodė, jog apie visuminio triukšmo laboratorinius matavimus, atliktus pareiškėjo gyvenamosiose patalpose 2015 m. spalio 15 d. nakties metu, veikiant AB „Grigeo Grigiškės“ įrenginiams, bei nustatytus žemo dažnio garsų viršijimus, o taip pat reikalingus atlikti pakartotinus triukšmo matavimus, išjungus AB „Grigeo Grigiškės“ įrenginius, Administracijos Aplinkos apsaugos ir energetikos departamentas ir pareiškėjas buvo informuoti Centro 2015 m. lapkričio 17 d. raštu. Šis raštas teismui pateiktas, todėl abejoti šiuo teiginiu teismas nenustatė jokio pagrindo.

22. Nors pareiškėjas 2015 m. gruodžio 15 d. skunde išreiškė abejones atliktų matavimų rezultatais, tačiau iš Skundžiamo sprendimo turinio aiškiai matyti, kad Centras išsamiai atsakė, kaip ir kodėl buvo atlikti matavimai.

23. Teismas pareiškėjo skundo teiginius, jog Skundžiamame sprendime pateikti argumentai, kodėl pareiškėjas ilgą laiką nebuvo informuotas apie atliktus matavimus, kodėl nebuvo atlikti vibracijos matavimai ir kodėl matavimai nebuvo atlikti pareiškėjo nurodytose vietose, yra visiškai nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės, laikė nepagrįstais.

24. Teismas pažymėjo, jog individualus administracinis aktas gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tuo atveju, jei atitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatų reikalavimus. Minėtos nuostatos esmė, kad asmuo, kuriam skirtas individualus administracinis aktas, objektyviai galėtų suvokti tokio sprendimo priėmimo motyvus bei sprendimo pasekmes. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad Skundžiamu sprendimu išsamiai atsakyta į visus pareiškėjo 2015 m. gruodžio 15 d. pateiktus argumentus, jis atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, todėl jį naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, tuo tarpu pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

III. 25. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimo, prašydamas jį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą.

26. Pareiškėjas akcentuoja, jog visi Centro raštai, sprendimai bei reikalavimai pareiškėjui, pateikti po 2015 m. spalio 16 d., yra neteisėti. Pareiškėjui atsisakius vykdyti neteisėtus reikalavimus, Centras surašė neteisėtus bei nepagrįstus raštus, o pareiškėjui nevykdant neteisėtų reikalavimų, teikė Administracijai bei Vilniaus apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. eI‑11047-790/2015 nepagrįstas išvadas. Tokios pozicijos pareiškėjas laikosi remdamasis VAĮ nuostatomis, kurios draudžia atlikti kontrolės veiksmus, kai vyksta su tuo susiję teisminiai ginčai.

27. Teigia, kad į Centro 2015 m. lapkričio 2 d. prašymą dėl triukšmo šaltinio nustatymo jis atsakė 2015 m. lapkričio 13 d. raštu, jog nėra pagrindo iš naujo nustatinėti triukšmo šaltinį ir atlikti matavimus, nes tyrimas yra tęstinis. Centras nepagrįstai teigė, jog pareiškėjas gavo 2015 m. lapkričio 17 d. raštą, taip pat, jog suderino su juo kontrolės veiksmus 2015 m. rugpjūčio 8 d. raštu. Teismas nepagrįstai patvirtino, kad pareiškėjas 2015 m. lapkričio 17 d. gavo informaciją. Centras kontrolės veiksmus sustabdė (kaip to reikalauja VAĮ) tik nuo 2016 m. sausio 14 d., atlikęs neteisėtus kontrolės veiksmus dėl tariamo Administracijos 2015 m. rugpjūčio 6 d. prašymo vykdymo. Centras, atlikęs 2015 m. spalio 15 d. kontrolinį triukšmo matavimą, privalėjo sekančią dieną stabdyti visus kontrolės veiksmus, apie tai informuoti Administraciją bei teismą, kad pažeidimas neišnyko, nenurodant jokių nepagrįstų teiginių, jog reikia pradėti naują operatyvinę saugos kontrolę bei atlikti papildomus matavimus, taip pat nešmeižiant pareiškėjo.

28. Nurodo, kad Centras žinojo (privalėjo žinoti), jog Administracijos prašymas dalyje „dėl triukšmo šaltinio nustatymo“ yra nepagrįstas, nes ankstesniais Centro tyrimais triukšmo šaltinis buvo nustatytas (AB „Grigeo Grigiškės“). Centras turėjo kontroliuoti savo sprendimo vykdymą vadovaudamasis VAĮ 9 straipsniu, taip pat reikalauti bendro pakartotinio sprendimo priėmimo, siekiant sustabdyti pažeidimą, kai bendrą sprendimą įpareigoja priimti Triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnis. Pareiškėjas Administracijos prašymo dalį „dėl triukšmo šaltinio nustatymo“ vertina kaip prašymą skaidyti žinomą triukšmo šaltinį. Tačiau Centras neturi kompetencijos ir įgaliojimų skaidyti triukšmo šaltinį iki mašinos, įrengimo triukšmingumo nustatymo, kaip konkretaus triukšmo sukėlėjo, galimai pagrindinio, ar grupės išskyrimo iš objekto, kaip „konkretaus“ triukšmo šaltinio.

29. Teigia, kad teismo sprendimo argumentai dėl baigtos paskutinės procedūros pagal Reglamentą dėl grįžtamosios kontrolės yra teisingi, tačiau procedūra nebuvo baigta pagal Triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnį. Pagal Reglamentą grįžtamoji kontrolė gali būti atliekama tiek kartų, kiek reikalinga pagal faktines aplinkybes, grįžtamųjų kontrolių skaičius nėra apibrėžtas.

30. Pažymi, kad Centras nesivadovavo įstatymo viršenybės principu, akivaizdžiai jį pažeidė, kai rengė ir vykdė sprendimus dėl triukšmo matavimų, 2015 m. gruodžio 9 d. rašte neįvardino savo veiksmų pagal norminius teisės aktus teisėtumo, o atsiliepime nurodė pagal hierarchiją žemiausiai esančius techninius dokumentus (HN, LST, ISO), ištraukiant iš konteksto informaciją dėl kontrolės pagal įstatymus.

31. Nurodo, kad jis neginčijo Centro direktoriaus pavaduotojo įgaliojimo pasirašyti atsiliepimus į skundus, bet ginčijo šio asmens pasirašytą atsakymą (ne kaip įstaigos vadovo) į skundą(-us) dėl jo paties pasirašyto atsakymo(-ų) ir išnagrinėtų skundų, tai yra dėl direktoriaus pavaduotojo išnagrinėto skundo dėl savo galimai neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimus ir raštus pasirašinėjo direktoriaus pavaduotojas, pareiškėjas turėjo turėti galimybę skųsti jo veiksmus ir tikėtis, kad skundą išnagrinės Centro vadovas ar kitas pareigūnas, bet ne tas pats pareigūnas, kurio veiksmai skundžiami (tokius veiksmus draudžia VAĮ 23 str. 5 p.).

32. Nesutinka, kad Reglamentas leidžia du mėnesius vertinti triukšmo matavimo rezultatus. Reglamente yra įtvirtintas 3 dienų terminas gauti laboratorijos protokolus. Tuo tarpu Centras atsakyti pareiškėjui privalėjo per VAĮ nustatytą terminą, t. y. 20 dienų. Centro išvados, parengtos po 2015 m. spalio 15 d., kad pažeidimo miegamajame namo kambaryje nėra, neteisingos, nes triukšmo norma buvo viršyta 2 dBA.

33. Netenkina Centro atsakymas, kodėl nebuvo matuota vibracija, nes vibracijos matavimas netrukdo nustatyti triukšmo šaltinį. Laikosi nuomonės, kad vibracija nebuvo matuota pagal pažeidėjo prašymą. Teismas dėl šių aplinkybių išsamiai nepasisakė, kaip ir dėl aplinkybių, kodėl pažeidėjas vežė Centro specialistus savo transportu iki pareiškėjo namo (tokiu būdu Centras pažeidė gero viešojo administravimo principą, kontrolės procedūras vykdė neskaidriai), taip pat dėl netinkamo raštų įteikimo būdo.

34. Nesutinka, kad Centro 2015 m. gruodžio 9 d. raštas, įteiktas el. būdu, buvo atsakymas į jo skundą, nes iš teksto turinio galima suprasti, kad tai naujas raštas, su naujais planuojamais veiksmais, teisiškai nepagrindžiant veiksmų bei reikalavimų.

35. Mano, kad Centras pažeidė VAĮ 3, 8 ir 9 straipsnių reikalavimus, nes per 5 metus netaikė Triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnyje numatytų ribojimų pažeidėjui. Pareiškėjas 5 metus yra kankinamas nuolatiniu triukšmu, stresu, negali pailsėti, dirbti, patyrė įvairių negalavimų, bet teismas nepagrįstai atsisakė paskirti prašomą ekspertizę, nenagrinėjo jo skundo dalies dėl moralinės žalos atlyginimo. Teismas išnagrinėjo ne visus skunde pareikštus reikalavimus, bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų iš Centro.

36. Teigia, kad apeliacinės instancijos teismui priėmus nutartį grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, bylą būtų tikslinga nagrinėti kartu su patikslintais reikalavimais, įtraukiant Administraciją atsakovu dėl jos 2015 m. rugpjūčio 6 d. rašto Nr. A51‑75999/15(3.3.10.1‑em4) teisėtumo, taip pat atnaujinant terminą skundui dėl minėto rašto paduoti.

37. Atsakovas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

38. Be kituose savo procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių papildomai pažymi, kad vadovaujantis HN 33:2011 8 punktu, nepastovus triukšmas gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje vertinamas pagal ekvivalentinį garso slėgio lygį ir maksimalų garso slėgio lygį, o pastovus – pagal ekvivalentinį garso slėgio lygį. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus 2015 m. spalio 19 d. akustinio triukšmo tyrimo protokole Nr. F-T-310 nurodytas triukšmo pobūdis – pastovus, todėl triukšmas miegamajame kambaryje buvo vertinamas tik pagal ekvivalentinį garso slėgio lygį. Taigi Centras 2015 m. spalio 15 d. atliktų matavimų rezultatus įvertino teisingai, vadovaudamasis teisės aktais.

39. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

40. Iš dalies pakartoja savo atsiliepimo į pareiškėjo skundą argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat nurodo, kad pareiškėjas Administracijai skunde jokių reikalavimų nesuformulavo, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi teisingai, teisėtai ir pagrįstai iš atsakovų pašalino Savivaldybės administraciją ir įtraukė ją į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Ši nutartis yra neskundžiama ir įsiteisėjusi.

41. Pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė, jog Skundžiamą sprendimą naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, todėl pagrįstai nenagrinėjo pareiškėjo skundo dalies dėl moralinės žalos atlyginimo. Taip pat nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės rūšies nurodymo Administracijos 2015 m. rugpjūčio 6 d. prašyme, Centro pradėtos administracinės procedūros pagal minėtą Administracijos prašymą sustabdymo bei triukšmo šaltinio nustatymo fakto, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 42. Kreipiantis teisminės gynybos buvo pateikti 3 reikalavimai (žr. nutarties 1 p.). Tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimą iš pradžių pasisakytina pirmųjų dviejų atžvilgiu, kaip vienas su kitu betarpiškai susijusių, po to, dėl trečiojo reikalavimo – neturtinės žalos atlyginimo.

43. Pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi Skundžiamo sprendimo priėmimo metu) buvo numatyta, jog administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą.

44. Asmuo, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka apskųsti priimtą administracinės procedūros sprendimą, jeigu sprendimas neatitinka įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, arba apskųsti pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo veiksmus, jeigu jie turi piktnaudžiavimo ar biurokratizmo požymių (VAĮ 20 str. 1 d. 9 p.), kas ir buvo padaryta apskundžiant 2016 m. sausio 14 d. sprendimą (bendrine prasme).

45. Taigi šioje byloje pirmosios instancijos teismas privalėjo išsiaiškinti ir nustatyti, ar atsakovas tinkamai, laikydamasis teisės aktų reikalavimų, išnagrinėjo pareiškėjo skundą (prašymą) ir pateikė pareiškėjui atsakymą.

46. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką skundžiamo sprendimo teisėtumo klausimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į pareiškėjo ginamų teisių ar teisėtų interesų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar tenkinant pareiškėjo reikalavimus bus apgintos kokios nors jo pažeistos teisės ar įstatymų saugomi interesai, ar tai turės įtakos kokioms nors jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-60/2012; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2102/2012).

47. Pareiškėjas (apeliantas) 2015 m. gruodžio 15 d. dokumente, įvardintame „Skundu“, kurio pagrindu priimtas Skundžiamas sprendimas, rezoliucinėje dalyje išreiškia prašymus (informuoti, pranešti, atsakyti), tačiau nesuformuluoja jokios pozicijos dėl galimai pažeistų teisių ar įstatymų saugomų interesų apgynimo.

48. Viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi Skundžiamo sprendimo priėmimo metu) 2 straipsnio 14 dalyje nurodyta, kad prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus; 15 dalyje įtvirtinta, jog skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti. Pranešimas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 16 d.).

49. Nagrinėjamu atveju, įvertinus faktines bylos aplinkybes, atsižvelgiant į Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, atskleidžiančias prašymo ir skundo sąvokas, darytina išvada, kad pareiškėjas į atsakovą realiai kreipėsi su prašymu. Juk asmens skundas paduodamas, kai yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti, o kai asmuo kreipiasi dėl to, kad būtų atlikti veiksmai, nesusiję su jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimu, yra paduodamas prašymas.

50. Asmenų prašymai nagrinėjami vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja prašymų ir skundų nagrinėjimą ir asmenų aptarnavimą viešojo administravimo subjektuose (toliau – institucijos). Nagrinėjant prašymus ir skundus, Taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja specialieji įstatymai, tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos teisės aktai, ratifikuotos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar jų pagrindu priimti teisės aktai (Taisyklių 1 p.).

51. Tikrinamu atveju pareiškėjui buvo atsakyta į jo pateiktą prašymą (įvardintą „Skundu“), kuriame pareiškėjas buvo išdėstęs savo prašymus. Į visus juos Skundžiamame sprendime suformuluoti konkretūs atsakymai bei aptarti kiti klausimai, pareiškėjo minimi 2015 m. gruodžio 15 d. dokumente. Tai, kad pareiškėjas (apeliantas) nesutinka su atsakovo atsakyme išdėstytomis, nagrinėjant pareiškėjo prašymą (bet ne skundą VAĮ prasme) nustatytomis aplinkybėmis bei pateiktu paties atsakymo turiniu, nėra pagrindas pripažinti, kad atsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas bei jis turi būti panaikintas, o atsakovas įpareigotas dar kartą atsakyti pareiškėjui į jo 2015 m. gruodžio 15 d. prašymą.

52. Apibendrindama nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą sprendimą dėl pirmųjų dviejų reikalavimų (žr. nutarties 1 p.). Apeliaciniame skunde nurodytais argumentais aptariamoje pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje jokia teisinė korektūra neatliktina.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

53. Iš tikrųjų, kaip ir nurodyta apeliaciniame skunde, Vilniaus apygardos administracinis teismas dėl šio reikalavimo nepasisakė visiškai, o tai atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 145 straipsnio 1 dalyje 3 punkte išdėstytą nuostatą – apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ne visus byloje pareikštus reikalavimus.

54. Nustatyta aplinkybė ir nurodytas teisinis reguliavimas, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija šiuo aspektu suponuoja apeliacinio skundo tenkinimą iš dalies – neturtinės žalos atlyginimo klausimas turi būti išnagrinėtas pirmosios instancijos teisme iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

V. G. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimą ta apimti, kuria buvo atmestas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo panaikinti, ir šioje dalyje perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Arūnas Sutkevičius