3d44d5db-cbc2-4dd1-a21b-4a7dbd45cfb3 · Vilniaus apygardos teismas

Nuorašas                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-611-211/2016 m.Teisminio proceso Nr. 1-14-1-00670-2014-7                                                        Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.4.8.3.; 2.4.7. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2016 m. gruodžio 19d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės, teisėjų Virginijos Švedienės, Stasio Lemežio,sekretoriaujant Ingai Šaranovai,                                                        dalyvaujant prokurorei Alai Petrenko,gynėjui adv.

Mindaugui PaukÅ¡tei,nukentėjusiosios K. E. O. atstovei S. G.,             teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros skyriaus prokurorės Alos Petrenko (toliau – Prokurorė) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo K. O. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. iÅ¡teisintas neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

K. O. buvo kaltinamas tuo, kad muÅ¡damas sukėlė fizinį skausmÄ ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ mažametei, o bÅ«tent:2014-05-21, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), stipriai laikydamas savo mažametę dukrÄ K. E. O., gim. (duomenys neskelbtini), už rankos ir alkÅ«nės, nutempė jÄ Ä¯ kambarį, tyčia pargriovė ant grindų, įkiÅ¡o pirÅ¡tus jai į burnÄ bei tyčia jÄ spausdamas, sukėlė mažametei nukentėjusiajai K E. O. fizinį skausmÄ , tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ stvėrė jÄ gulinčiÄ ant grindų už abiejų pečių, tyčia stipriai spaudydamas kairįjį petį jÄ purtė, taip mažametei nukentėjusiajai K E. O. padarė kraujosruvas kairio peties srityje ir kairiajame žaste, vertinamÄ nežymiu sveikatos sutrikdymu (specialisto iÅ¡vada Nr. G1903/14 (01)), tuo sukėlė mažametei nukentėjusiajai K E. O. fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė jos sveikatÄ .

K. O. buvo kaltinamas Å¡iais veiksmais padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 str.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu K. O. iÅ¡ kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. iÅ¡teisino, konstatavęs, kad nukentėjusiosios K E. O. parodymai yra nepatikimi, vien jais remiantis negalima padaryti neabejotinų iÅ¡vadų dėl to, kokiu bÅ«du ant K. E. O. kÅ«no atsirado mėlynės, dėl K. O. veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu, o taip pat dėl kaltinimo pagrįstumo.

Kitų įrodymų, kurie patvirtintų E. K. O. parodymus, teismas nurodė byloje nenustatęs, todėl iÅ¡naudojęs visas galimybes kilusioms abejonėms ir neaiÅ¡kumams paÅ¡alinti bei to padaryti nepavykus, visas abejones vertino kaltinamojo naudai. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Prokurorė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nuosprendį ir pripažinti K. O. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. ir skirti 50 MGL baudÄ .Prokurorė skunde nurodo, kad nuosprendis turėtų bÅ«ti panaikintas kaip nepagrįstas dėl nuosprendžio iÅ¡vadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms (BPK 329 str. 2 p.), kadangi nagrinėjamoje byloje aiÅ¡kiai nustatytos faktinės aplinkybės, jog K.

O. atlikto smurtinius veiksmus – mažametei dukrai – tyčia stipriai spaudė kairįjį petį, dėl ko pastarajai sukėlė fizinį skausmÄ bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Nukentėjusiajai padarytÄ sužalojimÄ konstatavo teismo medicinos specialistas. IÅ¡vada, kad iÅ¡teisintasis Å¡iÄ veikÄ padarė tyčia, grįstina nukentėjusiosios, liudytojos R. O. parodymais, atsižvelgiant į konflikto priežastį ir eigÄ , iÅ¡teisintojo atliktus veiksmus ir atsiradusius aiÅ¡kiai konstatuotus padarinius.

Prokurorė pažymi, kad teismas byloje nenustatė jokių faktinių aplinkybių, dėl kurių iÅ¡teisintasis, bÅ«damas akivaizdžiai fiziÅ¡kai stipresnis už nukentėjusiÄ jÄ , bÅ«tų turėjęs pagrindo manyti, kad suduodamas mažamečiui vaikui smÅ«gį, stumdydamas, kratydamas, purtydamas, spausdamas, nesukels jokių pasekmių. Pasak prokurorės, ir pats padarytų sužalojimų kiekis, lokalizacija bei pobÅ«dis parodo iÅ¡teisintojo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ panaudoto smurto intensyvumÄ ir patvirtina nusikalstamos veikos inkriminavimo pagrįstumÄ .

Teigia, kad iÅ¡ to seka akivaizdi iÅ¡vada, kad konflikto metu iÅ¡teisintasis veikė tyčia, o atliktų prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ veiksmų skaičius ir kilę padariniai rodo, kad jis suvokė pavojingÄ savo veikos pobÅ«dį, numatė, kad jam esant žymiai fiziÅ¡kai stipresniam už nukentėjusiÄ jÄ , kuri buvo mažametė, dėl jo veikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai ir, nors jų nesiekė, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti. Prokurorės teigimu, teismas neįvertino, kad nukentėjusiosios parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu apie patį fizinio sužalojimo faktÄ , kilusį ginÄÄ , tėvo pyktį ir jos neigiamas emocijas, yra nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taringi.

Prokurorė dėmesį atkreipia į tai, kad kilusio ginčo fakto neneigia ir pats iÅ¡teisintasis. Kad visus nukentėjusiajai nustatytus sužalojimus padarė bÅ«tent iÅ¡teisintasis, pasak prokurorės, patvirtina ekspertizių iÅ¡vados apie tai, kad visi sužalojimai nukentėjusiajai buvo padaryti tuo pačiu laiku. Prokurorės teigimu, tarp iÅ¡teisintojo veikos ir Å¡ios veikos padarinių, t.y. nukentėjusiosios nežymaus sveikatos sutrikdymo nustatytas tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Skunde taip pat nurodoma, kad nuosprendyje nurodytos iÅ¡vados, kad nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo įtakota motinos, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji gyveno pas tėvÄ .

Prokurorės teigimu, nėra pagrindo manyti, kad nukentėjusioji norėjo pakenkti tėvui, neva pasakodama apie iÅ¡galvotus įvykius. Atkreipia dėmesį, kad Å¡ioje dalyje teismas nepagrįstai iÅ¡teisintojo naudai vertino psichologės E. P. parodymus, kurie iÅ¡ esmės grįsti psichologiniu tyrimu tuo metu, kai nukentėjusioji gyveno pas motinÄ . Pasak prokurorės, nėra jokių duomenų apie psichologinį ypatingÄ nukentėjusiosios prieraiÅ¡umÄ motinai gyvenimo pas tėvÄ laikotarpiu bei dėl to galėjusį atsirasti jos parodymų tendencingumÄ .

Nurodo, kad teismas visiÅ¡kai nevertino liudytojos T. S. parodymų, kad nukentėjusioji dėl iÅ¡teisintojo sukeltų konfliktinių situacijų pasakojo jai ir anksčiau, kad tėtis kartais jÄ skriaudžia, tampo.Prokurorė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, netinkamai įvertino ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, selektyviai vertino įrodymus, nepagrįstai pirmenybę teikė teisinantiems įrodymams ir nemotyvuotai atmetė arba ignoravo kaltinančius.

 Teismo posėdžio metu prokurorė skundÄ palaikė, prašė tenkinti. Nukentėjusiosios K. E. O. atstovė klausimÄ paliko spręsti teismo nuožiÅ«ra. IÅ¡teisintojo K. O. gynėjas prašė skundÄ atmesti. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ ir apeliacinio skundo argumentus, iÅ¡tyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, mano, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl K.

O. iÅ¡teisinimo pagal LR BK 140 str. 3 d. yra pagrįstas ir teisėtas, teismo iÅ¡vados grindžiamos ikiteisminio tyrimo metu surinktais, teisme iÅ¡tirtais, nuosprendyje aptartais įrodymais, kurie yra patikimi ir teisėti, atitinka Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nurodytÄ Â Ä¯rodymų sampratÄ , Å¡ie faktiniai duomenys buvo tinkamai teisiÅ¡kai įvertinti.BK 140 str. 3 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris, muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui asmeniui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

K. O. buvo kaltinamas muÅ¡damas sukėlęs fizinį skausmÄ ir padaręs nežymų sveikatos sutrikdymÄ mažametei dukrai. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 140 str. numatyta nusikalstama veika padaroma tik esant kaltininko tyčiai, tai reiÅ¡kia, jog kaltininkas supranta, kad jo naudojamas smurtas sukels pasekmes – mažų mažiausiai nukentėjusysis patirs fizinį skausmÄ arba nukentėjusiajam bus padarytas kÅ«no sužalojimas ir Å¡ių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).

Šios aplinkybės yra svarbios, aiškinantis K. O. tyčios turinį. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, išteisintasis K. O., apklaustas kaltinamuoju pirmosios instancijos teisme savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 3 d., nepripažino, tačiau neginčijo buvus konfliktui tarp jo ir dukters dėl nuotraukų, kurias padarė jo dukra, tačiau paaiškino pokalbio su vaiku metu kalbėjęs aiškiai ir griežtai, bet nerėkęs. Išteisintasis nieko negalėjo paaiškinti ir pakomentuoti dėl nukentėjusiosios K.

E. O. sužalojimų, teigė niekada nesielgęs taip, kad sukeltų dukrai skausmÄ , nieko konkretaus iÅ¡ to, kas apraÅ¡ytas kaltinamajame akte, nebuvo. Mergaitė buvo nusiminusi, verkė, nes buvo pagauta meluojant (b.t. 1, b.l. 188-189). Ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡teisintasis taip pat teigė nenaudojęs fizinio smurto prieÅ¡ dukrÄ , neÅ¡aukęs, balso nekėlęs (b.t. 1, b.l. 68-69). Å iais aplinkybes patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.t. 1, b.l. 74-79). Nors prokurorės teigimu, tarp iÅ¡teisintojo veikos ir Å¡ios veikos padarinių, t.y. nukentėjusiosios nežymaus sveikatos sutrikdymo nustatytas tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys ir sužalojimas, padarytas K.

E. O. yra konstatuotas specialisto, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju atsižvelgė į bylos specifikÄ , kuomet tarp sutuoktinių vyksta tarpusavio nesutarimai, barniai bei skyrybų procesas ir pastarieji gali bÅ«ti suinteresuoti bylos baigtimi. Nagrinėjamu atveju tarp iÅ¡teisintojo ir mažametės nukentėjusiosios mamos vyko skyrybų , motinos valdžios apribojimo , nepilnamečio vaiko(nukentėjusiosios) gyvenamosios vietos nustatymo procesas.

Atkreipiamas dėmesys, kad nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ dėl pateikto kaltinimo K. O. byloje nebuvo nustatyta patikimų ir neprieÅ¡taringų įrodymų, kad iÅ¡teisintasis padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , o apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi bÅ«ti neprieÅ¡taringi, nuoseklÅ«s, tarpusavyje susiję, iÅ¡ jų analizės turi logiÅ¡kai iÅ¡plaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios iÅ¡vados ir turi bÅ«ti paneigti kaltinimui prieÅ¡taraujantys duomenys.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, nepavykus paÅ¡alinti abejonių, jos turi bÅ«ti vertinamos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.Teisingai dėmesį atkreipė pirmosios instancijos teismas, kad mažametės nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai labiau atitinka jos motinos R. O. apklausose nurodytas aplinkybes, yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi. IÅ¡ teismui pateiktos baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nukentėjusioji K.

E. O. nieko nesakė nei apie tai, kokia buvo jos ir tėvo pokalbio bei konflikto su tėvu priežastis, nei apie nuotraukas, nei apie atsipraÅ¡ymÄ A. (tėčio draugės). Nukentėjusioji teigė nesupratusi dėl ko tėtis buvo toks piktas ir ant jos Å¡aukė, nutempė į kambarį ir pargriovė ant grindų, įkiÅ¡o pirÅ¡tus į burnÄ , purtė už abiejų pečių, kairiajame spausdamas smarkiau, labai skaudėjo, ji verkė (b.t. 1, b.l. 29-30). Tik apklausiama bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nukentėjusioji K.

E. O. iÅ¡ karto nurodė, kad buvo supykusi ant A., todėl nufotografavo telefonu jÄ neapsirengusiÄ . Taip pat nukentėjusioji nurodė, kad tėtis tikriausiai nesuprato, kad jai skauda, kadangi kai ji norėjo iÅ¡eiti iÅ¡ kambario, tėtis norėjo jÄ sustabdyti, todėl ir suėmė už peties, pirÅ¡tus į burnÄ Ä¯kiÅ¡o nenorėdamas. Ji verkė, nes tėtis kalbėjo labai griežtu tonu, ji bijojo (b.t. 2, b.l. 102-103). Parodymų patikrinimo vietoje metu mažametė nukentėjusioji dėl dantenų spaudimo nieko nenurodė (b.t. 1, b.l. 34-38).

Nukentėjusioji K. E. O. 2014-05-23 buvo apžiÅ«rėta gydytojos, tačiau iÅ¡skyrus kraujosruvas kairiojo žasto srityje, smurto žymių burnoje nenustatyta (b.t. 1, b.l. 25-26). Nors tiek nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu, tiek jos motina viso bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad tėtis atėjęs į mokyklÄ rėkė ant mergaitės, stvėrė jÄ už rankos ir iÅ¡sitempė pas save į namus, tačiau liudytoja apklausta mažametės nukentėjusiosios K. E. O. mokytoja R. V. nepatvirtino Å¡io fakto, kad K.

O. bÅ«tų naudojęs smurtÄ prieÅ¡ dukrÄ , nors mergaitė vakarieniavo mokytojos akivaizdoje, kai tėvas atėjo jos pasiimti ir jÄ iÅ¡sivedė. Liudytoja nurodė, kad tėtis mergaitę tik įkalbinėjo eiti kartu su juo, bet neÅ¡aukė, už rankos neiÅ¡tempė. Teigė, kad tyrėjos nurodytų veiksmų nebuvo (b.t. 2, b.l. 189-190).Prokurorė skunde nurodo, kad nebuvo įvertinti liudytojos T. S. parodymai apie mažametės nukentėjusiosios pasakojimus, kad ir anksčiau tėtis jÄ skriaudė, tampė, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad Å¡i liudytoja nurodė, kad mergaitė yra sakiusi apie smurtÄ , tačiau pati liudytoja iÅ¡teisintojo K.

O. blogo elgesio nėra stebėjusi. Nurodė, kad bendraujant su mergaite, ji sakiusi, kad tėtis skriaudžia, t.y. kažkur patempia, kažko neleidžia. Mėlynių pas mergaitę liudytoja nurodė pastebėjusi nebuvo (b.t. 2, b.l. 44-45). Akivaizdu, kad tokių iÅ¡teisintojo K. O. veiksmų – patempimo, neleidimo kažkÄ daryti – teismas negali vertinti kaip nusikaltimo BK prasme.Neatitikimų yra mergaitės parodymuose ir dėl tualeto durų atidarymo iÅ¡ iÅ¡orės. Apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo mažametė nukentėjusioji teigė bijojusi tėvo, todėl užsirakinusi tualete, o tėtis duris atrakino iÅ¡ iÅ¡orės ir jėga jÄ už rankos jÄ nutempė į kambarį (b.t. 1, b.l. 29-30).

Apklausos pirmosios instancijos teisme metu jau teigė neprisimenanti, kaip nuėjo į tualetÄ , tėtis duris atidarė iÅ¡ iÅ¡orės arba ji pati jas atidarė, laikydama duris (b.t. 2, b.l. 102-103). Byloje esančio įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad tualeto durys bute, kuriame vyko Å¡ioje byloje nagrinėjami įvykiai, yra rakinamos užraktu ir kad jis užsirakina iÅ¡ vidinės pusės, o iÅ¡ iÅ¡orės užraktas yra neveikiantis, juo durų atrakinti nei užrakinti neįmanoma.

Taip pat protokole užfiksuota, kad ant tualeto durų ir spynos laužimo žymių nėra (b.t. 1, b.l. 10-15). Akivaizdu, kad ir kiti nukentėjusiosios parodymai, yra prieštaringi, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jie yra įtakoti mergaitės motinos R. O.. Nors prokurorė skunde nurodo, kad ši teismo išvada neatitinka bylos aplinkybėms, tačiau teisėjų kolegija mano priešingai. Tiek liudytoja apklausta mergaitės mokytoja R. V., tiek psichologė E. P. nurodė, kad mergaitė yra ypatingai atsidavusi motinai.

Motinos įtakÄ mergaitei patvirtina ir byloje pateikti telefoniniai pokalbiai, kurie patvirtina, kad motina R. O. mokė dukrÄ K. E. O. meluoti, nurodinėjo jai kÄ sakyti teisme sprendžiant ginčus su iÅ¡teisintuoju K. O., nuteikinėjo mergaitę prieÅ¡ jos tėvÄ ir jo sugyventinę A. (b.t. 1, b.l. 87-89). Be to pabrėžtina, kad mažametė nukentėjusioji įvykių metu gyveno su mama, todėl natÅ«ralu, kad tai veikė jos mÄ stymÄ , elgesį. Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino , kad mergaitės parodymai gali bÅ«ti įtakoti motinos.

Esant Å¡iems motyvams, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino , jog mažametei nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai- trys mėlynės kairiajame žasto plote (b.t. 1, b.l. 50), nėra pakankama vada iÅ¡vadai, kad iÅ¡teisintasis K. O. tokius sužalojimus padarė tyčia , suprasdamas , kad mergaitei iÅ¡ tikrųjų skauda ir tyčia norėjęs jai tÄ skausmÄ sukelti bei jÄ sužaloti, juolab, kad ir pati nukentėjusioji teigė, kad tėtis stipriau suėmė už peties tik tuomet, kai ji norėjusi iÅ¡eiti iÅ¡ kambario, o tėtis norėjo jÄ sustabdyti.

Esant tokioms aplinkybėms, pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo nesant tyčios K. O. veiksmuose smurtauti prieÅ¡ savo mažametę dukrÄ sukeliant jai skausmÄ bei nežymiai sutrikdant jos sveikatÄ . Kolegijos nuomone baudžiamosios bylos duomenys ir mažametės nukentėjusiosios apklausos nepatvirtina iÅ¡teisintajam K. O. inkriminuotos veikos, o byloje surinktų faktinių aplinkybių visuma suteikia pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad K. O. iÅ¡teisintas pagrįstai. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad prieÅ¡ingai nei skunde nurodo prokurorė, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, įrodymus iÅ¡tyrė tinkamai ir tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų prokurorės skunde nurodytus argumentus.

Dėl Å¡ių motyvų nėra teisinio pagrindo tenkinti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinio skundo jame iÅ¡dėstytais motyvais.Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė :atmesti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinį skundÄ .Å i nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Kolegijos pirmininkė                    (paraÅ¡as)                                               Laureta UlbienėKolegijos teisėjai                                (paraÅ¡ai)                                          Virginija Å vedienė                                                                                                            Stasys LemežisNuoraÅ¡as tikras :Kolegijos pirmininkė                                                                        Laureta Ulbienė